42010X0929(01)

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 42010X0929(01) - EN

Document 42010X0929(01)

Help

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 107 – „Vienodos nuostatos dėl M2 arba M3 kategorijos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją“

OJ L 255, 29.9.2010, p. 1–100 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2010/107(2)/oj

HTML

PDF

Official Journal

29.9.2010

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/1

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343/ versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Įtraukiant visą galiojantį tekstą iki:

03 serijos pakeitimo; įsigaliojimo data – 2010 m. rugpjūčio 11 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.	Taikymo sritis

2.	Apibrėžtys

3.	Patvirtinimo paraiška

4.	Patvirtinimas

5.	Reikalavimai

6.	Transporto priemonės tipo patvirtinimo pakeitimas ir išplėtimo patvirtinimas

7.	Gamybos atitiktis

8.	Baudos už gamybos neatitiktį

9.	Visiškas gamybos nutraukimas

10.	Pereinamojo laikotarpio nuostatos

11.	Patvirtinimo bandymus atliekančių techninių tarnybų ir administracinių padalinių pavadinimai ir adresai

12.	(rezervuota)

PRIEDAI

1 priedas –

EEK tipo patvirtinimo dokumentai

I dalis –

Informacinio dokumento pavyzdys

II dalis –

Tipo patvirtinimo pažymėjimas

2 priedas –

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

3 priedas –

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti visos transporto priemonės

Priedėlis –

Statinio pokrypio ribos patikra skaičiavimo būdu

4 priedas –

Aiškinamosios schemos

5 priedas –

(rezervuota)

6 priedas –

Mechaniškai valdomų durų uždarymo jėgų matavimo rekomendacijos

7 priedas –

A ir B klasių transporto priemonių alternatyvūs reikalavimai

8 priedas –

Riboto judumo keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo techninių įtaisų reikalavimai

9 priedas –

(rezervuota)

10 priedas –

Atskirų techninių agregatų tipo patvirtinimas ir transporto priemonės su kėbulu, kuris jau anksčiau buvo patvirtintas kaip atskiras techninis agregatas, tipo patvirtinimas

11 priedas –

Masės ir matmenys

12 priedas –

Papildomi troleibusų saugos nurodymai

1. TAIKYMO SRITIS

1.1.	Ši taisyklė taikoma visoms M2 arba M3 kategorijos vienaukštėms, dviaukštėms, atskiroms arba sujungtoms transporto priemonėms (1).

1.2.

Tačiau šios taisyklės reikalavimai netaikomi šioms transporto priemonėms:

1.2.1.

transporto priemonėms, kurios yra skirtos saugomiems asmenims, pvz., kaliniams, vežti;

1.2.2.

transporto priemonėms, kurios yra skirtos sužeistiems arba sergantiems asmenims vežti (greitosios pagalbos automobiliai);

1.2.3.

bekelės transporto priemonėms;

1.2.4.

transporto priemonėms, kurios yra specialiai sukonstruotos moksleiviams vežti.

1.3.

Šios taisyklės reikalavimai taikomi nurodytoms transporto priemonėms tik tiek, kiek transporto priemonės atitinka savo numatytąja paskirtį ir funkcijas:

1.3.1.

transporto priemonėms, kurios yra skirtos policijai, saugumo ir ginkluotosioms pajėgoms;

1.3.2.

transporto priemonėms, kurių sėdynės yra skirtos naudoti tik tada, kai transporto priemonė nevažiuoja; tačiau kurios nepritaikytos vežti daugiau kaip 8 asmenis (be vairuotojo). Tokių transporto priemonių pavyzdžiai: judriosios bibliotekos, judriosios bažnyčios ir judriosios proginiams susibūrimams naudojamos transporto priemonės. Tokių transporto priemonių sėdynės, skirtos naudoti transporto priemonei važiuojant, turi būti naudotojams aiškiai pažymėtos.

1.4.

Kol bus pridėtos atitinkamos nuostatos, nė viena šios taisyklės nuostata nedraudžia Susitariančiajai Šaliai nustatyti jos teritorijoje registruojamoms transporto priemonėms taikomų reikalavimų, susijusių su viduje arba išorėje montuojamos kelionės maršruto ir (arba) paskirties vietos garsinio ir (arba) vaizdinio valdymo įrangos įrengimu, ir jos techninių reikalavimų.

2. APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.

„Transporto priemonė“ – bet kokia M2 arba M3 kategorijos transporto priemonė, patenkanti į 1 dalimi apibrėžtą taikymo sritį.

2.1.1.1.

„I klasė“: transporto priemonės, kuriose yra numatyti stovintiems keleiviams skirtos vietos, kuriose keleiviai gali daug judėti;

2.1.1.2.

„II klasė“: transporto priemonės, iš esmės skirtos sėdintiems keleiviams vežti, tačiau sukonstruotos taip, kad praėjime ir (arba) plote, kuris užima ne daugiau vietos, negu reikia dviem dviguboms sėdynėms įrengti, būtų galima vežti stovinčius keleivius;

2.1.1.3.

„III klasė“: transporto priemonės, skirtos tik sėdintiems keleiviams vežti.

2.1.1.4.

Transporto priemonė gali būti priskirta daugiau kaip vienai klasei. Tokiu atveju ji gali būti patvirtinta kaip kelių klasių, kurioms ji priklauso, transporto priemonė.

2.1.2.1. „A klasė“: transporto priemonės, skirtos stovintiems keleiviams vežti; šios klasės transporto priemonėse yra sėdynių ir jose turi būti numatytas plotas stovintiems keleiviams;

2.1.2.2. „B klasė“: transporto priemonės, nepritaikytos stovintiems keleiviams vežti; šios klasės transporto priemonėse nėra sąlygų vežti stovinčius keleivius.

2.1.3.1.

„Dviaukštė sujungtoji transporto priemonė“ – transporto priemonė, sudaryta iš dviejų arba daugiau atskirų dalių, kurios viena kitos atžvilgiu juda aplink lankstą; visų dalių keleivių salonai sujungti taip, kad keleiviai galėtų lengvai pereiti iš vieno salono į kitą bent viename iš aukštų; atskiros dalys nuolatos sujungtos taip, kad jas galima būtų atskirti tik specialia įranga, kuri paprastai būna tik dirbtuvėse.

2.2.

„Tipo (-ų) apibrėžtis“

2.2.1.

„Transporto priemonių tipas“ – transporto priemonės, kurių nesiskiria šios esminės savybės:

a)	kėbulo gamintojas;

b)	važiuoklės gamintojas;

c)	transporto priemonės modelis (> 22 keleiviai arba ≤ 22 keleiviai);

d)	kėbulo modelis (vienaukštis arba dviaukštis, sujungtas, žemagrindis);

e)	kėbulo tipas, jei kėbulas buvo patvirtintas kaip atskiras techninis agregatas;

2.2.2.

„Kėbulo tipas“, kai tvirtinamas atskiro techninio agregato tipas, yra kėbulo kategorijos, kurių nesiskiria šios esminės savybės:

a)	kėbulo gamintojas;

b)	transporto priemonės modelis (> 22 keleiviai arba ≤ 22 keleiviai);

c)	kėbulo modelis (vienaukštis arba dviaukštis, sujungtas, žemagrindis);

d)	visiškai įrengtos transporto priemonės kėbulo masė, galinti skirtis ne daugiau kaip 10 proc.;

e)	apibrėžti transporto priemonių, kuriose galima įrengti to tipo kėbulus, tipai.

2.3.

„Transporto priemonės arba atskiro techninio agregato patvirtinimas“ – transporto priemonės tipo patvirtinimas, kaip nurodyta 2.2 punkte, atsižvelgiant į šioje taisyklėje apibrėžtas konstrukcijos savybes;

2.4.

„Viršutinė kėbulo dalis“ – kėbulo dalis, nuo kurios priklauso transporto priemonės tvirtumas, jeigu avarijos metu transporto priemonė virstų;

2.5.

„Tarnybinės durys“ – keleiviams skirtos durys, įprastai naudojamos vairuotojui sėdint:

2.6.

„Dvigubos durys“ – durys, atveriančios du praėjimus arba jiems tapatų vieną praėjimą;

2.7.

„Stumdomosios durys“ – durys, kurias galima atidaryti arba uždaryti tik stumiant jas vienu arba keliais tiesiais arba beveik tiesiais bėgiais.

2.8.

„Avarinės durys“ – durys, skirtos keleiviams naudotis tik išskirtiniais atvejais, ypač įvykus avarijai;

2.9.

„Avarinis langas“ – langas, nebūtinai įstiklintas, skirtas keleiviams išlipti tik įvykus avarijai;

2.10.

„Dvigubas arba sudėtinis langas“ – avarinis langas, kurį įsivaizduojama (-omis) vertikalia (-iomis) linija (-omis) arba plokštuma (-omis) padalijus į dvi arba daugiau dalių, kiekviena iš jų atitiktų įprastam avariniam langui taikomus matmenų ir patekimo reikalavimus;

2.11.

„Avarinis liukas“ – stogo arba grindų anga, skirta keleiviams išlipti tik įvykus avarijai;

2.12.

„Avarinis išėjimas“ – avarinės durys, avarinis langas arba avarinis liukas.

2.13.

„Išėjimas“ – tarnybinės durys, jungiamieji laiptai, puslaipčiai arba avarinis išėjimas;

2.14.

„Grindys arba aukštas“ – kėbulo dalis, ant kurios viršutinio paviršiaus stovi keleiviai, į kurią remiasi sėdinčių keleivių, vairuotojo ir kitų ekipažo narių kojos bei gali būti atremiamos kėdžių tvirtinimo detalės;

2.15.

„Praėjimas“ – erdvė, kurioje keleiviai nuo bet kurios sėdynės, sėdynių eilės arba iš specialaus ploto vežimėliais judantiems asmenims gali nueiti prie bet kurios kitos sėdynės, sėdynių eilės, specialaus ploto vežimėliais judantiems asmenims ar vietos, iš kurios galima patekti prie tarnybinių durų, jungiamųjų laiptų arba į stovintiems keleiviams skirtą plotą ir atvirkščiai; praėjimu nelaikoma:

2.16.

„Salono takas“ – erdvė transporto priemonės viduje nuo tarnybinių durų iki viršutinio laiptelio krašto (praėjimo krašto), jungiamųjų laiptų arba puslaipčių. Jei prie durų nėra laiptelių, salono taku laikoma pagal 3 priedo 7.7.1 punkto nuostatas išmatuota erdvė, pasibaigianti ne daugiau kaip 300 mm atstumu nuo tikrinimo šablono vidinio paviršiaus;

2.17.

„Vairuotojo kabina“ – erdvė, skirta tik vairuotojui (išskyrus avarijos atvejį), kurioje yra vairuotojo sėdynė, vairaratis, valdikliai, prietaisai ir kiti įtaisai, reikalingi transporto priemonei vairuoti arba valdyti;

2.18.

„Parengtos naudoti transporto priemonės masė“ – parengtos naudoti transporto priemonės masė be krovinio, bet su kėbulu ir su sukabintuvu, jei tai yra vilkikas, arba važiuoklės su kabina masė, jeigu gamintojas nesumontuoja kėbulo ir (arba) sukabintuvo (įskaitant aušinimo skystį, tepalus, 90 proc. degalų, 100 proc. kitų skysčių, išskyrus panaudotą vandenį, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją (75 kg), o miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų atveju – ir ekipažo nario masę (75 kg), jeigu transporto priemonėje jam yra numatyta sėdimoji vieta);

2.19.

„Didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (M)“ – gamintojo nurodyta didžiausia transporto priemonės masė, pagrįsta jos konstrukcija ir eksploatacinėmis savybėmis. Didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė naudojama transporto priemonės kategorijai nustatyti;

2.20.

„Keleivis“ – asmuo, kuris nėra vairuotojas arba ekipažo narys;

2.21.

„Riboto judumo keleivis“ – visi keleiviai, kuriems sunku naudotis visuomeniniu transportu, pvz., neįgalieji (taip pat ir asmenys, turintys jutimų ar protinę negalią, vežimėliais judantys asmenys), asmenys, turintys galūnių negalių, žemaūgiai asmenys, asmenys su sunkiu bagažu, senyvo amžiaus asmenys, nėščiosios, asmenys su pirkinių vežimėliais ar su vaikais (įskaitant stumiamuose vežimėliuose sėdinčius vaikus);

2.22.

„Vežimėliu judantis asmuo“ – asmuo, kuris dėl silpnumo arba neįgalumo naudojasi neįgaliųjų vežimėliu;

2.23.

„Ekipažo narys“ – asmuo, paskirtas atlikti pakaitinio vairuotojo arba padėjėjo pareigas;

2.24.

„Keleivių salonas“ – keleiviams skirta erdvė, išskyrus stacionariai įrangai, pvz., barams, virtuvėlėms, tualetams arba bagažo (krovinių) skyriams, skirtą erdvę.

2.25.

„Mechaniškai valdomos tarnybinės durys“ – tarnybinės durys, kurios yra varstomos ne raumenų jėga ir kurias nuotoliniu būdu atidaro bei uždaro (jeigu jos negali varstytis pačios) vairuotojas arba ekipažo narys;

2.26.

„Automatiškai valdomos tarnybinės durys“ – tarnybinės durys, kurias galima atidaryti (nenaudojant avarinių valdiklių) tik keleiviui įjungus vairuotojo prieš tai aktyvuotą valdiklį ir kurios užsidaro automatiškai;

2.27.

„Užvedimo blokavimo įtaisas“ – įtaisas, kuris neleidžia transporto priemonei važiuoti, jei durys iki galo neuždarytos;

2.28.

„Vairuotojo valdomos tarnybinės durys“ – tarnybinės durys, kurias paprastai atidaro ir uždaro vairuotojas;

2.29.

„Specialioji sėdynė“ – padidinta, atitinkamai paženklinta sėdynė, skirta riboto judumo keleiviams;

2.30.

„Įlipimo įtaisas“ – įrenginys, padedantis patekti į transporto priemonę su vežimėliais, pvz., keltuvai, pandusai ir kt.;

2.31.

„Nuleidimo sistema“ – sistema, kuri visiškai arba iš dalies nuleidžia ir pakelia transporto priemonės kėbulą arba jo dalį įprastos važiavimo padėties atžvilgiu;

2.32.

„Keltuvas“ – įtaisas arba sistema su platforma, kurią galima pakelti ir nuleisti, kad keleivis galėtų patekti nuo keleivių salono grindų ant žemės arba kelkraščio ir atvirkščiai;

2.33.

„Pandusas“ – įtaisas, kuriuo uždengiamas tarpas tarp keleivių salono grindų ir žemės arba kelkraščio. Naudojimo padėtyje jam priskiriamas bet kuris paviršius, kuris gali judėti paruošus pandusą arba kuriuo galima naudotis tik paruošus pandusą ir kuriuo skirta važiuoti neįgaliųjų vežimėliu;

2.34.

„Kilnojamasis pandusas“ – pandusas, kurį galima atskirti nuo transporto priemonės konstrukcijos ir kurį gali paruošti vairuotojas arba ekipažo narys;

2.35.

„Nuimama sėdynė“ – sėdynė, kurią galima lengvai išmontuoti iš transporto priemonės;

2.36.

„Priekis“ ir „galas“ – transporto priemonės priekis arba galas pagal įprastinę važiavimo kryptį, o terminai „pirmyn (į priekį)“, „toliausiai priekyje esantis (-i)“, „atgal (į galą)“, „toliausiai gale esantis (-i)“ ir pan. aiškinami atitinkamai;

2.37.

„Jungiamieji laiptai“ – laiptai, jungiantys viršutinį ir apatinį aukštus;

2.38.

„Atskira kabina (salonas)“ – transporto priemonėje esanti erdvė, kuria gali naudotis keleiviai arba ekipažas, kai transporto priemonė yra naudojama, kuri yra atskirta nuo kitų erdvių keleiviams arba ekipažui, išskyrus tokias, per kurių pertvaras galima matyti gretimą keleivių erdvę, ir kuri yra sujungta praėjimu be durų;

2.39.

„Puslaipčiai“ – laiptai tarp viršutinio aukšto ir avarinių durų;

2.40.

„Tarnybinių durų apšvietimas“ – transporto priemonės apšvietimo įtaisas (-ai), skirtas (-i) išorei greta tarnybinių durų ir ratų apšviesti.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Patvirtinimo paraišką:

a)	transporto priemonės tipo arba

b)	atskiro techninio agregato tipo, arba

c)	transporto priemonės, kurioje sumontuoto kėbulo tipas jau yra patvirtintas kaip atskiras techninis agregatas, tipo,

atsižvelgiant į konstrukcijos ypatybes, turi pateikti gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.	Kai transporto priemonės patvirtinimo paraiška teikiama montuojant važiuoklę su kėbulu, kurio tipas yra patvirtintas, sąvoka „gamintojas“ taikoma montuotojui.

3.3.

Su konstrukcijos savybėmis susijusio informacinio dokumento pavyzdys pateiktas 1 priedo 1 dalyje.

3.3.1. 1 priedėlis: transporto priemonės tipui;

3.3.2. 2 priedėlis: kėbulo tipui;

3.3.3. 3 priedėlis: transporto priemonės su pritaikytu kėbulu, kuris jau yra patvirtintas kaip atskiras techninis agregatas, tipui.

3.4.	Patvirtintiną tipą atitinkanti (-čios) transporto priemonė (-s) arba kėbulas (-ai) turi būti pateiktas (-i) už patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai.

4. PATVIRTINIMAS

4.1.	Jei pagal šią taisyklę patvirtinti pateikta transporto priemonė arba kėbulas atitinka 5 dalies reikalavimus, transporto priemonės arba kėbulo tipas turi būti patvirtintas.

4.2.

Kiekvienam patvirtintam transporto priemonės tipui turi būti suteiktas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu 03 atitinka 03 serijos pakeitimus) turi nurodyti pakeitimų, apimančių naujausius svarbesnius techninius taisyklės pakeitimus, kurie buvo padaryti išduodant patvirtinimą, serijas. Ta pati Susitariančioji Šalis negali to paties numerio suteikti kitam transporto priemonės arba kėbulo tipui, kaip apibrėžta 2.2 punkte.

4.3.	Pranešimas apie transporto priemonės ar kėbulo tipo patvirtinimą arba išplėtimo patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims naudojant šios taisyklės 1 priede pateikto pavyzdžio blanką.

4.4.

Prie kiekvienos transporto priemonės arba kėbulo, atitinkančio pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės arba kėbulo tipą, patvirtinimo blanke apibrėžtoje ir gerai matomoje bei lengvai pasiekiamoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas aplink E raidę, po kurios nurodomas skiriamasis patvirtinusios šalies numeris (3);

4.4.2.

šios taisyklės numeris, po kurio rašoma R raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris (dešinėje apskritimo pusėje), kaip nurodyta 4.4.1 punkte, ir

4.4.3.

papildomas simbolis, sudarytas iš romėniškų skaitmenų, kuriais nurodoma patvirtintos transporto priemonės arba kėbulo klasė (-s). Atskirai patvirtintas kėbulas turi būti papildomai pažymėtas S raide.

4.5.

Jei transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie susitarimo pridėtų taisyklių patvirtintą transporto priemonių tipą, pagal šią taisyklę patvirtinusioje šalyje 4.4.1 punkte nurodyto simbolio nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias patvirtinimas buvo suteiktas šalyje, kuri patvirtino pagal šią taisyklę, simboliai išdėstomi vertikaliais stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.6.	Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.	Patvirtinimo ženklas turi būti pritvirtinamas prie transporto priemonės arba kėbulo duomenų plokštelės, kurią tvirtina gamintojas, arba ant jos.

4.8.	Šios taisyklės 2 priede pateikti patvirtinimo ženklų pavyzdžiai.

5. REIKALAVIMAI

5.1.	Visos transporto priemonės turi atitikti šios taisyklės 3 priede išdėstytas nuostatas. Atskirai patvirtinti kėbulai turi atitikti 10 priedo reikalavimus. Transporto priemonės, kurių kėbulas patvirtintas pagal 10 priedo reikalavimus, patvirtinimas turi atitikti tą priedą.

5.2.	I klasės transporto priemonės turi būti pritaikytos riboto judumo asmenims, įskaitant bent vieną vežimėliu judantį asmenį, pagal 8 priede išdėstytas technines nuostatas.

5.3.

Siekdamos geriau pritaikyti I klasei nepriklausančias transporto priemones riboto judumo asmenims, Susitariančiosios Šalys gali savo nuožiūra priimti tinkamiausią sprendimą. Tačiau jei I klasei nepriklausančiose transporto priemonėse sumontuojami įtaisai, skirti riboto judumo asmenims ir (arba) vežimėliais judantiems asmenims, jie turi atitikti susijusius 8 priedo reikalavimus.

5.4.	Jokie šios taisyklės reikalavimai neturi kliudyti Susitariančiosios Šalies nacionalinėms institucijoms apibrėžti, kad transporto priemonėms, kuriose pagal 8 priedo reikalavimus sumontuota įranga, skirta riboto judumo asmenims, galima numatyti tam tikro tipo darbinę veiką.

5.5

Jei nenurodyta kitaip, visi matavimai turi būti atliekami, kai transporto priemonės masė yra kaip parengtos naudoti, ji stovi ant lygaus ir horizontalaus žemės paviršiaus ir yra įprastos važiuoti būklės. Jei įrengta nuleidimo sistema, ji turi būti nustatyta taip, kas transporto priemonės aukštis būtų įprastas važiavimui. Jei kėbulas tvirtinamas kaip atskiras techninis agregatas, gamintojas turi nurodyti kėbulo padėtį lygaus horizontalaus paviršiaus atžvilgiu.

5.6.

Jei šioje taisyklėje reikalaujama, kad transporto priemonės paviršius būtų horizontalus arba tam tikro nuolydžio, kai transporto priemonė yra parengtos naudoti masės, parengtos naudoti masės transporto priemonės su mechanine pakaba atveju tas paviršius gali viršyti tą nuolydį arba nebūti horizontalus, su sąlyga, kad to reikalavimo laikomasi, kai transporto priemonės apkrova atitinka gamintojo nurodytą būsena. Jei transporto priemonėje įrengta nuleidimo sistema, ji neturi būti įjungta.

6. TRANSPORTO PRIEMONĖS ARBA KĖBULO TIPO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMO PATVIRTINIMAS

6.1.

Apie kiekvieną transporto priemonės arba kėbulo tipo pakeitimą turi būti pranešta tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tuomet padalinys gali:

6.1.1.

nuspręsti, kad pakeitimai greičiausiai neturi pastebimo neigiamo poveikio ir bet kokiu atveju transporto priemonė arba kėbulas atitinka reikalavimus, arba

6.1.2.

reikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba atliktų papildomus bandymus.

6.2.	Apie pritarimą patvirtinimui arba atsisakymą jį suteikti, apibrėžiant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms Šalims turi būti pranešta 4.3 punkte nurodyta tvarka.

6.3.	Išplėtimo patvirtinimą suteikianti kompetentinga institucija turi suteikti tokio išplėtimo patvirtinimo eilės numerį ir taisyklės 1 priedo 2 priedėlyje pateikto pavyzdžio pranešimo blanku informuoti kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. Susitarimo šalis.

7. GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2); turi būti laikomasi šių reikalavimų:

7.1.	Pagal šią taisyklę patvirtintos transporto priemonės ir kėbulai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas laikantis 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

7.2.	Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Paprastai tokie patikrinimai atliekami kartą per dvejus metus.

8. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

8.1.	Pagal šią taisyklę transporto priemonės arba kėbulo tipo patvirtinimas gali būti anuliuotas, jei nesilaikoma 5 dalyje išdėstytų reikalavimų.

8.2.	Jeigu šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, kitas šią taisyklę taikančias Susitariančiąsias Šalis apie tai nedelsdama informuoja pranešimu, kurio blankas atitinka šios taisyklės 1 priedo 2 priedėlyje pateiktą pavyzdį.

9. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones arba kėbulus, jis turi informuoti patvirtinimą suteikusią instituciją. Atitinkamą pranešimą gavusi institucija, naudodama šios taisyklės 1 priedo 1 dalyje pateikto pavyzdžio pranešimo blanką, turi informuoti apie tai kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. Susitarimo šalis.

10. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

10.1.

Nuo oficialios 02 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimą pagal šią taisyklę su 02 serijos pakeitimais.

10.2.

Nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonei, kurios tipas patvirtintas pagal 02 serijos pakeitimus.

10.3.

Nuo 2008 m. balandžio 1 d. šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys turi suteikti patvirtinimą tik tada, jei patvirtintinas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su 02 serijos pakeitimais.

10.4.

Nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali atsisakyti suteikti pirminę nacionalinę registraciją (pradedant eksploatuoti) transporto priemonėms, kurios neatitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimais reikalavimų.

10.5.

Nuo 10.3 punkte nurodytos datos šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys nebegali išduoti naujų patvirtinimo liudijimų pagal Taisyklę Nr. 36 arba Taisyklę Nr. 52.

10.6.

Nuo oficialios 02 serijos pakeitimų 5 papildymo įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis negali atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su 02 serijos pakeitimų 5 papildymu.

10.7.

Praėjus 12 mėnesių nuo 02 serijos pakeitimų 5 papildymo įsigaliojimo datos šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys turi suteikti patvirtinimą tik jei tvirtintino tipo transporto priemonė atitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimų 5 papildymu reikalavimus.

10.8.

Praėjus 24 mėnesiams nuo 02 serijos pakeitimų 5 papildymo įsigaliojimo datos šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali atsisakyti suteikti pirminę nacionalinę registraciją (pradedant eksploatuoti) transporto priemonėms, kurios neatitinka šios taisyklės su 02 serijos pakeitimų 5 papildymu reikalavimų.

10.9.

Nuo oficialios 03 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti EEK patvirtinimą pagal šią taisyklę su 03 serijos pakeitimais.

10.10.

Nė viena šią taisyklę taikanti Susitariančioji Šalis neturi atsisakyti suteikti nacionalinį arba regioninį tipo patvirtinimą transporto priemonei, kurios tipas patvirtintas pagal šią taisyklę su 03 serijos pakeitimais.

10.11.

Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys turi suteikti patvirtinimą tik tada, jei patvirtintinas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su 03 serijos pakeitimais.

10.12.

Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys gali atsisakyti suteikti nacionalinį arba regioninį patvirtinimą ir pirminę nacionalinę registraciją (pradedant eksploatuoti) transporto priemonėms, kurios neatitinka šios taisyklės su 03 serijos pakeitimais reikalavimų.

11. PATVIRTINIMO BANDYMUS ATLIEKANČIŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACINIŲ PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Susitariančiosios Šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiami pranešimai, liudijantys apie kitose šalyse suteiktą patvirtinimą ar išplėtimo patvirtinimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą ar jo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.

12. (rezervuota)

(1) Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos 7 priede (R.E.3) (TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2, su paskutiniais pakeitimais, padarytais dokumentu Amend.4).

(2) Šių transporto priemonių naudojimas gali būti reglamentuojamas nacionalinių administracijų nustatytomis taisyklėmis.

(3) 1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikia valstybės narės, naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami), 56 – Juodkalnija, 57 (nenaudojamas) ir 58 – Tunisas. Tolesni numeriai kitoms šalims turi būti skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja arba prisijungia prie Susitarimo dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų; apie paskirtus numerius Susitariančiosioms Šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius.

1 PRIEDAS

EEK TIPO PATVIRTINIMO DOKUMENTAI

1 dalis

Informacinių dokumentų pavyzdžiai

1 priedėlis

INFORMACINIO DOKUMENTO PAVYZDYS

pagal Taisyklę Nr. 107 dėl M2 arba M3 kategorijų transporto priemonių tipo tvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją

Nurodyta informacija, jei taikoma, turi būti pateikta trimis egzemplioriais (taip pat turi būti pateiktas jos turinys). Visi brėžiniai turi būti reikiamo mastelio ir pakankamai detalūs; jie pateikiami A4 formatu arba tokiu formato aplanke. Nuotraukos, jei jos yra, turi būti pakankamai detalios.

Jei sistemose, komponentuose arba atskiruose techniniuose agregatuose yra elektroninių valdiklių, turi būti pateikta informacija apie jų veikimą.

1. BENDROJI INFORMACIJA

1.1.	Gaminio markė (gamintojo prekės pavadinimas):

1.2.

Tipas:

1.2.1.

Važiuoklė:

1.2.2.

Kėbulas/komplektinė transporto priemonė:

1.3.	Tipo atpažinimo priemonės, jei pažymėta ant transporto priemonės (b):

1.3.1.

Važiuoklė:

1.3.2.

Kėbulas/komplektinė transporto priemonė:

1.3.3.

Ženklinimo vieta

1.3.3.1.

Važiuoklė:

1.3.3.2.

Kėbulas/komplektinė transporto priemonė:

1.4.	Transporto priemonės kategorija (c):

1.5.	Gamintojo pavadinimas ir adresas:

1.6.	Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS BENDROSIOS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

2.1.	Reprezentatyviosios transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai:

2.2.	Visos transporto priemonės matmenų brėžinys:

2.3.	Tiltų ir ratų skaičius:

2.3.1.

Tiltų su sudvejintais ratais skaičius ir vieta:

2.3.2.

Vairuojamųjų tiltų skaičius ir vieta:

2.4.	Važiuoklė (jei ji yra) (matmenų brėžinys):

2.5.	Lonžeronams pagaminti naudota medžiaga (d):

2.6.	Variklio vieta ir padėtis:

2.7.	Vairuotojo kabina (virš variklio arba už variklio) (z):

2.8.	Vairaračio padėtis:

2.8.1.

Transporto priemonė pritaikyta eismui dešiniąja (kairiąja) puse (1).

2.9.	Nurodoma, ar variklinė transporto priemonė pritaikyta priekaboms vilkti (puspriekabė, sukabintuvą turinti bent dviejų tiltų priekaba ar centrinės ašies priekaba).

3. MASĖ IR MATMENYS (e) (kg ir mm) (kai taikoma, nurodomas brėžinys)

3.1.	Ratų bazė (visiškai pakrauta transporto priemonė) (f):

3.2.	Transporto priemonės matmenų intervalas (bendras)

3.2.1.

Važiuoklė su kėbulu

3.2.1.1.

Ilgis (j):

3.2.1.2.

Plotis (k):

3.2.1.3.

Aukštis (parengtos naudoti transporto priemonės) (l) (kai yra reguliuojamo aukščio pakaba, nurodoma įprasta važiavimo padėtis):

3.2.1.4.

Priekinė iškyša (m):

3.2.1.5.

Galinė iškyša (n):

3.3.	Iki didžiausios techniškai leidžiamos masės pakrautos transporto priemonės sunkio centro vieta išilgine, skersine ir vertikaliąja kryptimis.

3.4.

Transporto priemonės su kėbulu masė; kai vilkikas nepriklauso M1 kategorijai, su sukabintuvu, jeigu jis pritaisytas gamintojo, parengtos naudoti transporto priemonės masė arba važiuoklės ar važiuoklės su kabina masė be kėbulo ir (arba) sukabintuvo, jei gamintojas nesumontuoja kėbulo ir (arba) sukabintuvo (įskaitant skysčius, įrankius, atsarginį ratą ir vairuotoją, o miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų atveju – ekipažo narį, jei transporto priemonėje jam yra numatyta sėdimoji vieta) (o) (kiekvieno varianto didžiausioji ir mažiausioji masė):

3.4.1.

Šios masės pasiskirstymas tarp tiltų ir, kai naudojama puspriekabė arba priekaba, kurios tiltas (-ai) sutampa su jos sunkio centru, sukabinimo vietos apkrova (kiekvieno varianto didžiausioji ir mažiausioji apkrova):

3.5.	Didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė, nurodyta gamintojo (y) (kiekvieno varianto didžiausioji ir mažiausioji masė):

3.5.1.

Šios masės pasiskirstymas tarp tiltų (kiekvieno varianto didžiausioji ir mažiausioji apkrova):

3.6.	Didžiausia techniškai leidžiama kiekvieną ašį veikianti apkrova (masė):

3.7.	Didžiausia techniškai leidžiama variklinės transporto priemonės sukabinimo vietą veikianti masė:

3.7.1.

variklinės transporto priemonės:

4. KĖBULAS

4.1.	Kėbulo tipas: vienaukštis/dviaukštis/sujungtasis/žemagrindis (1)

4.2.	Konstravimo būdai ir panaudotos medžiagos:

5. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS TRANSPORTO PRIEMONĖMS, KURIOS YRA PRITAIKYTOS KELEIVIAMS VEŽTI IR TURI DAUGIAU KAIP AŠTUONIAS SĖDIMĄSIAS VIETAS, NEĮSKAITANT VAIRUOTOJO VIETOS

5.1.	Transporto priemonės klasė (I klasė, II klasė, III klasė, A klasė, B klasė):

5.2.	Keleiviams skirtas plotas (m2):

5.2.1.

Iš viso (So):

5.2.2.

Viršutinis aukštas (Soa): (1)

5.2.3.

Apatinis aukštas (Sob): (1)

5.2.4.

Stovintiems keleiviams (S1):

5.3.	Keleivių (sėdinčių ir stovinčių) skaičius:

5.3.1.

Iš viso (N): (2) (3)

5.3.2.

Viršutinis aukštas (Na): (1) (2) (3)

5.3.3.

Apatinis aukštas (Nb): (1) (2) (3)

5.4.	Keleivių (sėdinčių) skaičius: (2)

5.4.1.

Iš viso (A): (2) (3)

5.4.2.

Viršutinis aukštas (Aa): (1) (2) (3)

5.4.3.

Apatinis aukštas (Ab): (1) (2) (3)

5.5.	Ekipažui skirta vieta: taip/ne (1)

5.6.	Tarnybinių durų skaičius:

5.7.	Avarinių išėjimų skaičius (durys, langai, avariniai liukai, jungiamieji laiptai ir puslaipčiai):

5.7.1.

Iš viso:

5.7.2.

Viršutinis aukštas: (1)

5.7.3.

Apatinis aukštas: (1)

5.8.	Bagažo skyrių tūris (m3):

5.9.	Ant stogo esantis bagažui skirtas plotas (m2):

5.10.

Techniniai įlaipinimo į transporto priemonę ir išlaipinimo iš jos įtaisai (pvz., pandusas, keliamoji platforma, nuleidimo sistema), jei jie sumontuoti:

5.11.

Viršutinės kėbulo dalies tvirtumas:

5.11.1.

Tipo patvirtinimo numeris (Taisyklė Nr. 66), jei taikoma:

Aiškinamosios pastabos:

(1)	Išbraukti, kas netaikoma (jei taikomas daugiau kaip vienas įrašas, gali būti, kad nieko išbraukti nereikia).

(2)	Jei tai yra sujungtoji transporto priemonė, nurodomas sėdynių skaičius kiekvienoje atskiroje dalyje.

(3)	Jei transporto priemonė pritaikyta neįgaliųjų vežimėliams, čia nurodoma, kiek daugiausia jų galima vežti. Jei vežamų keleivių skaičius priklauso nuo vežamų neįgaliųjų vežimėlių skaičiaus, nurodomi leidžiami sėdinčių, stovinčių ir vežimėliuose sėdinčių keleivių deriniai.

b)	Jei tipas identifikuojamas naudojant ženklus, netinkamus transporto priemonių, komponentų arba atskirų techninių agregatų tipams, kuriems skirtas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose nurodomi simboliu ? (pvz., ABC??123??).

c)	Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos 7 priede (R.E.3). (TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2, su paskutiniais pakeitimais, padarytais dokumentu Amend.4).

Jei įmanoma, žymima pagal Europos normą, kitu atveju pateikiama:

i)	medžiagos aprašas;

ii)	takumo riba;

iii)	didžiausioji tempimo jėga;

iv)	pailgėjimas (procentais);

v)	kietumas pagal Brinelį.

e)	Kai viena versija yra su įprasta kabina, o kita – su miegamąja vieta, nurodomi abu masės ir matmenų rinkiniai.

f)	ISO standartas 612 – 1978, terminas Nr. 6.4.

j)	11 priedo 2.2.1 punktas.

k)	11 priedo 2.2.2 punktas.

l)	11 priedo 2.2.3 punktas.

m)	ISO standartas 612 – 1978 terminas Nr. 6.6.

n)	ISO standartas 612 – 1978 terminas Nr. 6.7.

o)	Laikoma, kad vairuotojo ir, jei taikoma, ekipažo nario svoris yra 75 kg (68 kg asmens svoris ir 7 kg bagažo masė pagal ISO standartą 2416 – 1992), pripilamas degalų bakas (90 proc.) ir kitos skysčių sistemos (išskyrus panaudoto vandens) (100 proc.), atsižvelgiant į gamintojo nustatytą talpą.

y)	Jei tai yra priekaba arba puspriekabė, veikianti sukabintuvą arba balninį įtaisą didele vertikaliąja apkrova, ši apkrova, padalyta iš standartinio laisvojo kritimo pagreičio, įtraukiama į didžiausią techniškai leidžiamą masę.

z)	Priekinis valdymas – konfigūracija, kai daugiau nei pusė variklio ilgio yra galinėje transporto priemonės dalyje žiūrint nuo priekinio stiklo pagrindo tolimiausio taško, o vairaračio įvorė yra priekiniame transporto priemonės ilgio ketvirtyje.

2 priedėlis

INFORMACINIO DOKUMENTO PAVYZDYS

pagal Taisyklę Nr. 107 dėl M2 arba M3 kategorijų transporto priemonių kėbulo tipo tvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją

Nurodyta informacija, jei ji taikoma, turi būti pateikta trimis egzemplioriais (taip pat turi būti sudarytas jos turinys). Visi brėžiniai turi būti atitinkamo mastelio ir pakankamai detalūs; jie pateikiami A4 formatu arba tokiu formato aplanke. Nuotraukos, jei jos yra, turi būti pakankamai detalios.

Jei sistemose, komponentuose arba tam tikruose techniniuose vienetuose yra elektroninių valdiklių, turi būti pateikta informacija apie jų veikimą.

1. BENDROJI INFORMACIJA

1.1.	Gaminio markė (gamintojo prekės pavadinimas):

1.2.

Tipas:

1.3.	Tipo atpažinimo priemonės, jei pažymėta ant transporto priemonės (b):

1.3.1.

Kėbulas/komplektinė transporto priemonė:

1.3.2.

Ženklinimo vieta:

1.3.3.

Kėbulas/komplektinė transporto priemonė:

1.4.	Komponentų ir atskirų techninių agregatų atveju – EEK tipo patvirtinimo ženklo vieta ir tvirtinimo būdas.

1.5.	Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS BENDROSIOS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

2.1.	Reprezentatyviosios transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai:

2.2.	Visos transporto priemonės matmenų brėžinys:

2.3.	Tiltų ir ratų skaičius:

2.4.	Važiuoklė (jei yra) (matmenų brėžinys):

2.5.	Lonžeronams pagaminti naudota medžiaga (d):

2.6.	Variklio vieta ir padėtis:

2.7.	Vairuotojo kabina (virš variklio arba už variklio) (z):

2.8.	Vairaračio padėtis:

3. MASĖ IR MATMENYS (e) (kg ir mm) (kai taikoma, nurodomas brėžinys)

3.1.	Ratų bazė (visiškai pakrauta transporto priemonė) (f):

3.2.	Transporto priemonės matmenų intervalas (bendras)

3.2.1.

Jei kėbulas tvirtinamas be važiuoklės:

3.2.1.1.

Ilgis (j):

3.2.1.2.

Plotis (k):

3.2.1.3.

Aukštis (parengtos naudoti transporto priemonės) (l) (kai yra reguliuojamo aukščio pakaba, nurodoma įprasta važiavimo padėtis):

4. KĖBULAS

4.1.	Kėbulo tipas: vienaukštis/dviaukštis/sujungtasis/žemagrindis (1)

4.2.	Konstravimo būdai ir panaudotos medžiagos:

5. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS TRANSPORTO PRIEMONĖMS, KURIOS YRA PRITAIKYTOS KELEIVIAMS VEŽTI IR TURI DAUGIAU KAIP AŠTUONIAS SĖDIMĄSIAS VIETAS, NEĮSKAITANT VAIRUOTOJO VIETOS

5.1.	Transporto priemonės klasė (I klasė, II klasė, III klasė, A klasė, B klasė):

5.1.1.

Važiuoklių, ant kurių gali būti montuojamas tipo patvirtinimą turintis kėbulas, tipai (gamintojas (-ai) ir važiuoklės (-ių) tipai):

5.2.	Keleiviams skirtas plotas (m2):

5.2.1.

Iš viso (So):

5.2.1.1.

Viršutinis aukštas (Soa): (1)

5.2.1.2.

Apatinis aukštas (Sob): (1)

5.2.2.

Stovintiems keleiviams (S1):

5.3.	Keleivių (sėdinčių ir stovinčių) skaičius:

5.3.1.

Iš viso (N): (2) (3)

5.3.2.

Viršutinis aukštas (Na): (1) (2) (3)

5.3.3.

Apatinis aukštas (Nb): (1) (2) (3)

5.4.	Keleiviams skirtų sėdynių skaičius: (1)

5.4.1.

Iš viso (A): (2) (3)

5.4.2.

Viršutinis aukštas (Aa): (1) (2) (3)

5.4.3.

Apatinis aukštas (Ab): (1) (2) (3)

5.5.	Tarnybinių durų skaičius:

5.6.	Avarinių išėjimų skaičius (durys, langai, avariniai liukai, jungiamieji laiptai ir puslaipčiai):

5.6.1.

Iš viso:

5.6.2.

Viršutinis aukštas: (1)

5.6.3.

Apatinis aukštas: (1)

5.7.	Bagažo skyrių tūris (m3):

5.8.	Ant stogo esantis bagažui skirtas plotas (m2):

5.9.	Techniniai įlaipinimo į transporto priemonę ar išlaipinimo iš jos įtaisai (pvz., pandusas, keliamoji platforma, nuleidimo sistema), jei jie sumontuoti:

5.10.

Viršutinės kėbulo dalies tvirtumas:

5.10.1.

Tipo patvirtinimo numeris (Taisyklė Nr. 66), jei taikoma:

5.11.

Šios taisyklės punktai, kuriuos turi atitikti šis atskiras techninis agregatas:

Aiškinamosios pastabos: žr. 1 priedėlį.

3 priedėlis

INFORMACINIO DOKUMENTO PAVYZDYS

Pagal Taisyklę Nr. 107 dėl M2 arba M3 kategorijų transporto priemonių tipo tvirtinimo, kai kėbulas jau yra gavęs tipo patvirtinimą kaip atskiras techninis agregatas, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją

Nurodyta informacija, jei ji taikoma, turi būti pateikta trimis egzemplioriais (taip pat turi būti sudarytas jos turinys). Visi brėžiniai turi būti reikiamo mastelio ir pakankamai detalūs; jie pateikiami A4 formatu arba tokio formato aplanke. Nuotraukos, jei jos yra, turi būti pakankamai detalios.

Jei sistemose, komponentuose arba tam tikruose techniniuose agregatuose yra elektroninių valdiklių, turi būti pateikta informacija apie jų veikimą.

1. BENDROJI INFORMACIJA

1.1.	Gaminio markė (gamintojo prekės pavadinimas):

1.2.

Tipas:

1.2.1.

Važiuoklė:

1.2.2.

Kėbulas/komplektinė transporto priemonė:

1.3.	Tipo atpažinimo priemonės, jei pažymėta ant transporto priemonės (b):

1.3.1.

Važiuoklė:

1.3.2.

Kėbulas/komplektinė transporto priemonė:

1.3.3.

Ženklinimo vieta:

1.3.3.1.

Važiuoklė:

1.3.3.2.

Kėbulas/komplektinė transporto priemonė:

1.4.	Transporto priemonės kategorija (c):

1.5.	Gamintojo pavadinimas ir adresas:

1.6.	Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai):

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS BENDROSIOS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

2.1.	Reprezentatyviosios transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai:

2.2.	Visos transporto priemonės matmenų brėžinys:

2.3.	Tiltų ir ratų skaičius:

2.3.1.

Tiltų su sudvejintais ratais skaičius ir vieta.

2.4.	Važiuoklė (jei yra) (matmenų brėžinys):

2.5.	Lonžeronams naudojama medžiaga (d):

2.6.	Variklio vieta ir padėtis:

2.7.	Vairaračio padėtis:

2.7.1.

Transporto priemonė pritaikyta eismui dešiniąja (kairiąja) puse (1).

3. MASĖ IR MATMENYS (e) (kg ir mm)

(Kai taikoma, nurodomas brėžinys)

3.1.	Ratų bazė (visiškai pakrauta transporto priemonė) (f):

3.2.	Transporto priemonės matmenų intervalas (bendras)

3.2.1.

Važiuoklė su kėbulu

3.2.1.1.

Ilgis (j):

3.2.1.2.

Plotis (k):

3.2.1.2.1.

Didžiausias plotis:

3.2.1.3.

Aukštis (parengtos naudoti transporto priemonės) (l) (kai yra reguliuojamo aukščio pakaba, nurodoma įprasta važiavimo padėtis):

3.3.

3.3.1.

Šios masės pasiskirstymas tarp tiltų ir, kai naudojama puspriekabė arba centrinės ašies priekaba, sukabinimo vietos apkrova (kiekvieno varianto didžiausioji ir mažiausioji apkrova):

3.4.	Didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė, nurodyta gamintojo (y) (didžiausioji ir mažiausioji):

3.4.1.

Šios masės pasiskirstymas tarp tiltų ir, kai naudojama puspriekabė arba centrinės ašies priekaba, sukabinimo vietos apkrova (didžiausioji ir mažiausioji):

3.5.	Didžiausia techniškai leidžiama kiekvieną tiltą veikianti apkrova (masė):

4. VIRŠUTINĖS KĖBULO DALIES TVIRTUMAS:

4.1.	Tipo patvirtinimo numeris (Taisyklė Nr. 66), jei taikoma:

Aiškinamosios pastabos: žr. 1 priedėlį.

2 dalis

1 priedėlis

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

Tipo patvirtinimo liudijimo Nr. … papildymas

dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į Taisyklę Nr. 107.

1. Papildoma informacija

1.1.	Transporto priemonės kategorija (M2, M3): (1)

1.2.	Kėbulo bendras modelis (vienaukštis (dviaukštis), sujungtasis, žemagrindis) (1)

1.3.	Didžiausia techniškai leidžiama masė (kg):

1.4.	Ilgis (bendras): … mm

1.5.	Plotis (bendras): … mm

1.6.	Aukštis (bendras): … mm

1.7.

Keleivių (sėdinčių ir stovinčių) skaičius:

1.7.1.

Iš viso (N): (2) (3)

1.7.2.

Viršutinis aukštas (Na) (1) (2) (3)

1.7.3.

Apatinis aukštas (Nb) (1) (2) (3)

1.7.4.

Sėdimųjų vietų skaičius:

1.7.4.1.

Iš viso (A): (2) (3)

1.7.4.2.

Viršutinis aukštas (Aa) (1) (2) (3)

1.7.4.3.

Apatinis aukštas (Ab) (1) (2) (3)

1.8.	Bagažo skyrių tūris (m3):

1.9.	Ant stogo esantis bagažui skirtas plotas (m2):

1.10.

Techniniai įlaipinimo į transporto priemonę arba išlaipinimo iš jos įtaisai (pandusas, keliamoji platforma, nuleidimo sistema):

1.11.

Pakrautos transporto priemonės sunkio centro vieta išilgine, skersine ir vertikaliąja kryptimis:

1.12.

Viršutinės kėbulo dalies tvirtumas

tipo patvirtinimo numeris (jei reikalaujama):

2. Pastabos:

2 Priedėlis

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Tipo patvirtinimo liudijimo Nr. … papildymas

dėl kėbulo, kaip atskiro techninio agregato, tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į Taisyklę Nr. 107

1. Papildoma informacija

1.1.	Transporto priemonės, prie kurios gali būti montuojamas kėbulas, kategorija (M2, M3): (2)

1.2.	Bendras kėbulo modelis (vienaukštis (dviaukštis), sujungtasis, žemagrindis): (2)

1.3.	Važiuoklės (-ių), prie kurių gali būti montuojamas kėbulas, tipas (-ai):

1.4.

Keleivių (sėdinčių ir stovinčių) skaičius:

1.4.1.

Iš viso (N): (5) (6)

1.4.2.

Viršutinis aukštas (Na): (2) (5) (6)

1.4.3.

Apatinis aukštas (Nb): (2) (5) (6)

1.4.4.

Sėdimųjų vietų skaičius:

1.4.4.1.

Iš viso (A): (5) (6)

1.4.4.2.

Viršutinis aukštas (Aa): (2) (5) (6)

1.4.4.3.

Apatinis aukštas (Ab): (2) (5) (6)

1.5.	Bagažo skyrių tūris (m3):

1.6.	Ant stogo esantis bagažui skirtas plotas (m2):

1.7.	Techniniai įlaipinimo į transporto priemonę arba išlaipinimo iš jos įtaisai (pandusas, keliamoji platforma, nuleidimo sistema):

1.8.	Viršutinės kėbulo dalies tvirtumas

1.8.1.

tipo patvirtinimo numeris (jei reikalaujama):

2. Pastabos:

3. Punktai, kuriuos turi atitikti šis atskiras techninis agregatas:

Išnašos: žr. 2 dalies 1 priedėlį.

3 priedėlis

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

Tipo patvirtinimo liudijimo Nr. … papildymas

dėl transporto priemonės su kėbulu, patvirtintu kaip tam tikras techninis vienetas, tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į Taisyklę Nr. 107

1. Papildoma informacija

1.1.	Transporto priemonės kategorija (M2, M3) (2):

1.2.	Didžiausia techniškai leidžiama masė (kg):

1.3.	Pakrautos transporto priemonės sunkio centro vieta išilgine, skersine ir vertikaliąja kryptimis:

1.4.	Viršutinės kėbulo dalies tvirtumas

1.4.1.

tipo patvirtinimo numeris, jei būtina:

2. Pastabos:

Išnašos: žr. 2 dalies 1 priedėlį.

(1) Išbraukti, kas netaikoma.

(2) Jei tai yra sujungtoji transporto priemonė, nurodomas sėdynių skaičius kiekvienoje atskiroje dalyje.

(3) Jei transporto priemonė pritaikyta neįgaliųjų vežimėliams, čia nurodoma, kiek daugiausia jų galima vežti. Jei vežamų keleivių skaičius priklauso nuo vežamų neįgaliųjų vežimėlių skaičiaus, nurodomi leidžiami sėdinčių, stovinčių ir vežimėliuose sėdinčių keleivių deriniai.

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

B PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

C PAVYZDYS

(žr. šios taisyklės 4.4.3 punktą)

(1) Šis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

3 PRIEDAS

REIKALAVIMAI, KURIUOS TURI ATITIKTI VISOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

1.–6. (rezervuota)

7. REIKALAVIMAI

7.1 Bendroji informacija

7.1.1. Jei vairuotojo kabina yra be stogo, turi būti tam tikra speciali vairuotojo apsauga nuo stipraus vėjo, dulkių, stipraus lietaus ir pan.

7.2. Masė ir matmenys

7.2.1. Transporto priemonės turi atitikti 11 priedo reikalavimus.

7.2.2. Keleiviams skirtas plotas

7.2.2.1. Bendras keleiviams skirtas paviršiaus plotas S0 apskaičiuojamas iš bendro transporto priemonės grindų ploto atimant:

7.2.2.1.1.

vairuotojo kabinos plotą;

7.2.2.1.2.

prie durų esančių laiptų plotą ir visų kitų pakopų, ne aukštesnių kaip 300 mm, plotą ir durų bei jų mechanizmų plotą, kuris naudojamas jiems veikiant;

7.2.2.1.3.

bet kurios dalies, virš kurios vertikalusis atstumas yra mažesnis kaip 1 350 mm, matuojant nuo grindų, plotą, nepaisant 7.7.8.6.3 ir 7.7.8.6.4 punktuose nurodytų leidžiamųjų intarpų. A ir B klasių transporto priemonėse šis matmuo gali būti sumažintas iki 1 200 mm;

7.2.2.1.4.

bet kurios transporto priemonės dalies užimamą plotą, į kurį keleiviai negali patekti, kaip apibrėžta 7.9.4 punkte;

7.2.2.1.5.

vien kroviniams arba bagažui skirtos erdvės plotą, į kurį keleiviai negali patekti;

7.2.2.1.6.

plotą, kuris reikalingas aptarnaujant keleivius maisto ruošos vietoje;

7.2.2.1.7.

grindų plotą, kurį užima laiptai, puslaipčiai, jungiamieji laiptai arba visų pakopų paviršiai.

7.2.2.2. Stovintiems keleiviams skirtas plotas S1 (tik A, I ir II klasių transporto priemonėms, kuriose leidžiama vežti stovinčius keleivius) apskaičiuojamas iš S0 atimant:

7.2.2.2.1.

visų grindų dalių, kurių nuolydis viršija 7.7.6 punkte apibrėžtas didžiausias leidžiamas vertes, plotą;

7.2.2.2.2.

visų dalių, kurios yra nepasiekiamos stovintiems keleiviams, kai visos sėdimosios vietos yra užimtos, plotą, išskyrus atlenkiamąsias sėdynes;

7.2.2.2.3.

visų dalių, kuriose laisvosios erdvės virš grindų aukštis yra mažesnis už 7.7.5.1 punkte nurodytą perėjimo aukštį (į turėklus neatsižvelgiama), plotą;

7.2.2.2.4.

plotą, esantį prieš skersinę vertikaliąją plokštumą, einančią per vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies vidurį (kai sėdynė nustumta į tolimiausią galinę padėtį);

7.2.2.2.5.

300 mm erdvė, esanti prieš visas sėdynes, išskyrus atlenkiamąsias sėdynes ir į šonus pasuktas sėdynes (tokiu atveju šis matmuo sumažinamas iki 225 mm). Jei sėdynių išdėstymą galima keisti, tokia erdvė apskaičiuojama prieš kiekvieną užimtą sėdynę; žr. 7.2.2.4 punktą;

7.2.2.2.6.

bet kurį plotą, nepaminėtą 7.2.2.2.1–7.2.2.2.5 punktuose, virš kurio netilptų 400 × 300 mm dydžio stačiakampis;

7.2.2.2.7.

II klasės transporto priemonėse – plotą, kuriame draudžiama stovėti;

7.2.2.2.8.

dviaukštėse transporto priemonėse – visą viršutinio aukšto plotą;

7.2.2.2.9.

neįgaliųjų vežimėliams skirtos erdvės plotą, kurį užima vežimėliais judantys asmenys; žr. 7.2.2.4 punktą;

7.2.2.2.10.

neįgaliųjų vežimėliams skirtos erdvės plotą, skirtą tik vežimėliu (-ais) judančiam (-tiems) asmeniui (-ims).

7.2.2.3. Transporto priemonėje turi būti tam tikras skaičius (P) 7.7.8 punkto reikalavimus atitinkančių sėdimųjų vietų, išskyrus atlenkiamąsias sėdynes. I, II arba A klasės transporto priemonėse sėdimųjų vietų skaičius kiekviename aukšte turi būti ne mažesnis, kaip tame aukšte keleiviams ir ekipažui (jei jis yra) skirto ploto kvadratinių metrų skaičius, suapvalintas į mažąją pusę iki artimiausio sveikojo skaičiaus; šį skaičių I klasės transporto priemonėse (išskyrus viršutinį aukštą) galima sumažinti 10 proc.

7.2.2.4. Jei transporto priemonės sėdimųjų vietų skaičių galima keisti, stovintiems keleiviams skirtas plotas (S1) ir 11 priedo 3.3.1 punkto nuostatos prireikus pakeičiami atsižvelgiant į šias sąlygas:

7.2.2.4.1.

kai visos galimos sėdimosios vietos užimtos – likusį stovintiems keleiviams skirtą plotą ir, jei lieka vietos, neįgaliųjų vežimėliams skirtą plotą;

7.2.2.4.2.

kai visos galimos stovimosios vietos užimtos – likusias sėdimąsias vietas ir, jei lieka vietos, neįgaliųjų vežimėliams skirtą plotą;

7.2.2.4.3.

kai visas neįgaliųjų vežimėliams skirtas plotas užimtas – likusį stovintiems keleiviams skirtą plotą ir, jei lieka vietos, likusias sėdimąsias vietas.

7.2.3. Transporto priemonių ženklinimas

7.2.3.1. Vairuotojui skirtame plote sėdinčiam vairuotojui gerai matomoje vietoje turi būti palikta vieta 11 priedo 3.3 punkte nurodytiems ženklams:

7.2.3.1.1.

didžiausio galimo sėdimųjų vietų transporto priemonėje skaičiaus;

7.2.3.1.2.

didžiausio galimo stovimųjų vietų (jei jų yra) transporto priemonėje skaičiaus;

7.2.3.1.3.

didžiausio galinčių tilpti transporto priemonėje neįgaliųjų vežimėlių (jei numatyta) skaičiaus.

7.2.3.2. (rezervuota)

7.2.3.3. (rezervuota)

7.2.3.3.1.

masė bagažo, kurį galima vežti transporto priemone, kai joje yra didžiausias keleivių ir ekipažo narių skaičius, neviršijant didžiausios techniškai leidžiamos transporto priemonės masės arba bet kurio tilto leidžiamosios apkrovos. Turi būti įtraukta bagažo masė:

7.2.3.3.1.1.

bagažo skyriuose (11 priedo 7.4.3.3.1 punktas, B masė);

7.2.3.3.1.2.

ant stogo, jeigu jis pritaikytas vežti bagažą (11 priedo 7.4.3.3.1 punktas, BX masė);

7.3. Viršutinės kėbulo dalies tvirtumas

7.3.1. Visų II ir III klasės vienaukščių transporto priemonių viršutinė kėbulo dalis turi atitikti Taisyklės Nr. 66 reikalavimus.

7.4. Stabilumo bandymas

7.4.1. Transporto priemonės stabilumas turi būti toks, kad ji nevirstų, kai paviršius, ant kurio transporto priemonė stovi, iš horizontaliosios padėties paeiliui į vieną ir į kitą pusę pakreipiamas 28° kampu.

7.4.2. Atliekant pirmiau nurodytą bandymą, transporto priemonės masė turi būti lygi naudoti parengtos transporto priemonės masei, kaip aprašyta šios taisyklės 2.18 punkte, be to:

7.4.2.1.

ant kiekvienos keleiviui skirtos sėdynės (jei tai dviaukštės transporto priemonės –tik viršutiniame aukšte) padedami Q masės svarmenys (kaip apibrėžta 11 priedo 3.2.3.2.1 punkte).

Jei vienaukštė transporto priemonė yra skirta stovintiems keleiviams vežti arba joje gali būti stovinčių ekipažo narių, Q masės svarmenys arba juos atstojanti 75 kg masė turi būti tolygiai paskirstyti stovintiems keleiviams arba ekipažo nariams skirtame plote taip, kad jų sunkio centrai būtų 875 mm aukštyje. Jei dviaukštė transporto priemonė pritaikyta nesėdinčiam ekipažo nariui, jį atstojantis 75 kg svarmuo viršutinio aukšto praėjime turi būti padėtas taip, kad jo sunkio centras būtų 875 mm aukštyje.

Jei transporto priemonė pritaikyta vežti bagažą ant stogo, ant stogo turi būti pritvirtinta ne mažesnė kaip pagal 11 priedo 3.2.3.2.1 punkto nuostatas gamintojo nurodyta tolygiai paskirstyta masė (BX). Kituose bagažo skyriuose bagažo neturi būti.

7.4.2.2.

Jei transporto priemonėje galima keisti sėdimųjų vietų skaičių, stovimųjų vietų skaičių arba jei ji yra pritaikyta vežti vieną ar daugiau neįgaliųjų vežimėlių, visuose plotuose, kur tokie pakeitimai galimi, 7.4.2.1 punkte nurodytos apkrovos turi būti padidintos:

a)	mase, lygia plote galinčių tilpti sėdinčių keleivių masei, įskaitant nuimamų sėdynių masę; arba

b)	mase, lygia plote galinčių tilpti stovinčių keleivių masei; arba

c)	plote galinčių tilpti neįgaliųjų vežimėlių ir vežimėliais judančių asmenų mase, kuri lygi 250 kg ir kurios sunkio centras yra 500 mm aukštyje virš grindų, kiekvienos neįgaliųjų vežimėliui skirtos vietos centre; arba

d)	plote galinčių tilpti sėdinčių keleivių, stovinčių keleivių ir vežimėliais judančių asmenų mase ir visų šių keleivių įvairių derinių mase.

7.4.3. Bortas, prilaikantis, kad transporto priemonės ratai neslystų į šonus nuo pakreipimo bandymo įrangos, turi būti ne aukštesnis kaip du trečdaliai atstumo tarp paviršiaus, ant kurio transporto priemonė stovi prieš ją pakreipiant, ir tos rato ratlankio dalies, kuri būna arčiausiai paviršiaus, transporto priemonę apkrovus pagal 7.4.2 punkto reikalavimus.

7.4.4. Per bandymą neturi liestis jokios transporto priemonės dalys, kurios nesiliečia įprastai naudojant transporto priemonę, ir jokios dalys neturi būti sugadintos.

7.4.5. Vietoj bandymo galima atlikti skaičiavimus, kurių rezultatai turėtų patvirtinti, kad 7.4.1 ir 7.4.2 punktuose aprašytomis sąlygomis transporto priemonė nenuvirs. Apskaičiuojant turi būti atsižvelgiama į šiuos parametrus:

7.4.5.1.

masę ir matmenis;

7.4.5.2.

sunkio centro aukštį;

7.4.5.3.

amortizatorių charakteristikas;

7.4.5.4.

vertikalius ir horizontalius padangų matmenis;

7.4.5.5.

pneumatinių amortizatorių oro slėgio valdymo charakteristikas;

7.4.5.6.

jėgos momentų centro padėtį;

7.4.5.7.

kėbulo atsparumą sukimosi apkrovoms.

Skaičiavimo būdas aprašytas šio priedo 1 priedėlyje.

7.5. Apsauga nuo gaisro

7.5.1. Variklio skyrius

7.5.1.1. Variklio skyriuje draudžiama naudoti degiąsias garso izoliavimo medžiagas arba degalų, tepalų arba kitokių degiųjų medžiagų galinčias prisigerti medžiagas, jeigu jos nėra padengtos hermetišku sluoksniu.

7.5.1.2. Būtina imtis visų galimų priemonių, kad degalai, alyva arba kitos degiosios medžiagos nesikauptų jokiose variklio skyriaus dalyse: turi būti tinkamai išdėstyti variklio skyriaus komponentai arba įrengiamos drenažo angos.

7.5.1.3. Tarp variklio skyriaus arba bet kokio kito šilumos šaltinio (pvz., įtaiso, skirto energijai, susidarančiai transporto priemonei leidžiantis ilgomis nuokalnėmis (lėtintuvo), sugerti, arba salonui šildyti skirto įtaiso, išskyrus įtaisus, kuriuose naudojamas karštas cirkuliuojantis vanduo) ir kitos transporto priemonės dalies turi būti įrengta pertvara iš karščiui atsparios medžiagos. Visos pertvaros tvirtinimo detalės, gnybtai, tarpikliai ir kt. turi būti atsparūs ugniai.

7.5.1.4. Keleivių salone galima įrengti ne karšto vandens principu veikiantį šildymo įtaisą, jeigu jo korpusas pagamintas iš medžiagos, kuri atspari aukštai temperatūrai ir neskleidžia nuodingų garų; įtaisas turi būti sumontuotas tokioje vietoje, kad keleiviai negalėtų prisiliesti prie jo įkaitusio paviršiaus.

7.5.1.5. Kai transporto priemonės variklis yra už vairuotojo kabinos, joje turi būti įrengta pavojaus signalizavimo sistema, duodanti vairuotojui tiek garsinį, tiek vaizdinį signalą perkaitus variklio skyriui ir kiekvienam skyriui, kuriame yra degimo krosnelė.

7.5.1.5.1.

Pavojaus signalizavimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad nustatytų aukštesnę už įprasto veikimo temperatūrą variklio skyriuje ir kiekviename skyriuje, kuriame yra degimo krosnelė.

7.5.1.5.2.

7.5.1.5.1 punkto reikalavimų laikomasi, jei, siekiant nustatyti, ar temperatūra nėra per didelė, stebimos šios variklio skyriaus ir kiekvieno skyriaus, kuriame yra degimo krosnelė, vietos:

7.5.1.5.2.1.

vietos, kuriose, atsiradus nuotėkiui, degieji skysčiai (skystis arba dujos) gali patekti ant atvirų komponentų, pvz., kompresoriaus arba išmetimo sistemos, įskaitant prie variklio primontuotas dalis, kurių darbinė temperatūra yra ne žemesnė už degiųjų skysčių (skysčio ar dujų) užsidegimo temperatūrą;

7.5.1.5.2.2.

vietos, kuriose, atsiradus nuotėkiui, degieji skysčiai (skystis arba dujos) gali patekti ant apsaugais uždengtų komponentų, pvz., savarankiško šildytuvo, kurių darbinė temperatūra yra ne žemesnė už degiųjų skysčių (skysčio ar dujų) užsidegimo temperatūrą;

7.5.1.5.2.3.

vietos, kuriose, atsiradus nuotėkiui, degieji skysčiai (skystis arba dujos) gali patekti ant komponentų, pvz., kintamosios srovės generatoriaus, kurių temperatūra atsiradus gedimui yra ne žemesnė už degiųjų skysčių (skysčio ar dujų) užsidegimo temperatūrą.

7.5.1.5.3.

Pavojaus signalizavimo sistema turi įsijungti suaktyvinus variklio užvedimo įtaisą ir veikti, kol suveiks variklio sustabdymo įtaisas, neatsižvelgiant į transporto priemonės veikseną.

7.5.2. Elektros įranga ir elektros laidai

7.5.2.1. Visi laidai turi būti gerai izoliuoti; laidai ir elektros įranga turi būti atsparūs temperatūros ir drėgmės poveikiui. Variklio skyriuje reikia atkreipti ypatingą dėmesį į jų atsparumą aplinkos temperatūrai ir visų galimų teršalų poveikiui.

7.5.2.2. Elektros grandinės laidais neturi tekėti didesnė nei konkretiems laidams nustatyta srovė, atsižvelgiant į jų instaliacijos schemą ir didžiausią aplinkos temperatūrą.

7.5.2.3. Kiekvienoje įrangos, išskyrus starterį, uždegimo (priverstinio) grandinę, kaitinimo žvakes, variklio sustabdymo įtaisą, įkrovos grandinę ir akumuliatoriaus įžeminimo jungtį, maitinimo elektros grandinėje turi būti įrengti lydieji saugikliai arba grandinės pertraukikliai. Tačiau kitos įrangos maitinimo grandinės gali būti apsaugotos ir bendru lydžiuoju saugikliu arba bendru grandinės pertraukikliu, kurių suminė vardinė srovės ribojimo geba neviršija lydžiojo saugiklio arba grandinės pertraukiklio gebos. Jei naudojamas tankinimas, gamintojas už bandymus atsakingos technikos tarnybos prašymu turi pateikti visą susijusią techninę informaciją.

7.5.2.4. Visi laidai turi būti gerai apsaugoti ir reikiamose vietose pritvirtinti taip, kad nebūtų nupjauti, nutrinti ar išdilę.

7.5.2.5. Jei vienoje arba daugiau transporto priemonės elektros grandinių vidutinė srovės įtampos vertė didesnė kaip 100 V, prie kiekvieno su įžeminimu elektriniu būdu nesujungto poliaus turi būti prijungtas rankinis įvado išjungiklis, kuriuo būtų galima atjungti visas tokias grandines nuo maitinimo linijos. Toks išjungiklis turi būti transporto priemonės viduje, vairuotojui lengvai pasiekiamoje vietoje, ir juo neturi būti įmanoma atjungti jokių elektros grandinių, kuriomis tiekiama energija būtinajam transporto priemonės išoriniam apšvietimui. Šis punktas netaikomas aukštos įtampos uždegimo grandinėms arba autonominėms grandinėms, esančioms transporto priemonės įrangos agregatuose.

7.5.2.6. Visi elektros laidai turi būti išdėstyti taip, kad neliestų jokių degalų tiekimo arba išmetimo sistemos dalių, jų neveiktų per didelis karštis (nebent jie būtų tinkamai izoliuoti ir apsaugoti), pvz., jei liestų solenoidinį išleidimo vožtuvą.

7.5.3. Akumuliatoriai

7.5.3.1. Visi akumuliatoriai turi būti gerai pritvirtinti ir lengvai pasiekiami.

7.5.3.2. Akumuliatoriaus skyrius turi būti atskirtas nuo keleivių salono ir vairuotojo kabinos, vėdinamas išorės oru.

7.5.3.3. Akumuliatoriaus gnybtai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo pavojaus.

7.5.4. Gesintuvai ir pirmosios pagalbos priemonės

7.5.4.1. Turi būti skirta vietos vienam arba daugiau gesintuvų pritvirtinti; vienas iš jų turi būti prie vairuotojo sėdynės. A ir B klasių transporto priemonėse tokia erdvė turi būti ne mažesnė kaip 8 dm3 tūrio, o I, II ir III klasių transporto priemonėse – ne mažesnė kaip 15 dm3 tūrio. Jei transporto priemonė dviaukštė, viršutiniame aukšte turi būti papildoma erdvė gesintuvui.

7.5.4.2. Turi būti palikta erdvės vienam arba daugiau pirmosios pagalbos rinkinių pritvirtinti. Tokia erdvė turi būti ne mažesnė kaip 7 dm3 tūrio, o jos mažiausiasis matmuo – ne mažesnis kaip 80 mm.

7.5.4.3. Gesintuvai ir pirmosios pagalbos rinkiniai gali būti apsaugoti nuo vagių (pvz., laikomi vidinėje spintelėje arba už dūžtamojo stiklo), jeigu apsaugos priemonės yra aiškiai paženklintos ir yra įtaisų, kuriais pasinaudodami asmenys gali lengvai jas pasiekti.

7.5.5. Medžiagos

Mažesniu kaip 100 mm atstumu nuo išmetimo sistemos komponento, bet kokios aukštos įtampos elektrinės įrangos arba bet kokio kito stipraus šilumos šaltinio draudžiama naudoti degiąsias medžiagas, jeigu jos nėra veiksmingai apsaugotos. Prireikus, turi būti ekranavimas, kad tepalai arba kitos degiosios medžiagos nesiliestų su išmetimo sistema arba kitais didesnio galingumo šilumos šaltiniais. Taikant šį punktą, degiosiomis medžiagomis laikomos tokios medžiagos, kurios nėra atsparios minėtose vietose esančiai temperatūrai.

7.6. Išėjimai

7.6.1. Išėjimų skaičius

7.6.1.1. Transporto priemonėje turi būti ne mažiau kaip dvejos durys: dvejos tarnybinės durys arba vienos tarnybinės durys ir vienos avarinės durys. Visų dviaukščių transporto priemonių apatiniame aukšte turi būti dvejos durys (taip pat žr. 7.6.2.2 punktą). Reikalaujamas mažiausias tarnybinių durų skaičius:

Keleivių skaičius	Tarnybinių durų skaičius
Keleivių skaičius	I ir A KLASĖS	II KLASĖ	III ir B KLASĖS
9–45	1	1	1
46–70	2	1	1
71–100	3 (jei transporto priemonė dviaukštė)	2	1
> 100	4	3	1

7.6.1.2. Kiekvienoje atskiroje sujungtųjų transporto priemonių dalyje turi būti bent po vienas tarnybines duris, o I klasės sujungtųjų transporto priemonių priekinėje dalyje – ne mažiau kaip dvejos tarnybinės durys.

7.6.1.3. Taikant šį reikalavimą, tarnybinės durys su mechanine valdymo sistema avarinėmis durimis nelaikomos, jeigu prireikus jų neįmanoma lengvai atidaryti ranka, suveikus 7.6.5.1 punkte aprašytam valdikliui.

7.6.1.4. Avarinių išėjimų turi būti bent tiek, kad bendras išėjimų skaičius kiekviename skyriuje būtų toks, kaip nurodyta:

Kiekviename skyriuje galinčių tilpti keleivių ir ekipažo narių skaičius	Mažiausias bendras išėjimų skaičius
1–8	2
9–16	3
17–30	4
31–45	5
46–60	6
61–75	7
76–90	8
91–110	9
111–130	10
> 130	11

Abiejuose dviaukščių transporto priemonių aukštuose ir kiekviename skyriuje esančių išėjimų skaičius turi būti nustatytas atskirai. Nustatant avarinių išėjimų skaičių, tualetai ar virtuvėlės atskirais skyriais nelaikomi. Avariniai liukai gali būti priskirti tik avariniams išėjimams.

7.6.1.5. Nustatant mažiausią išėjimų skaičių ir jų vietą, kiekviena atskira sujungtosios transporto priemonės dalis laikoma atskira transporto priemone. Jungiamasis praėjimas išėjimu nelaikomas. Nustatant avarinių išėjimų skaičių, tualetų kabinos arba virtuvėlės atskirais skyriais nelaikomos. Turi būti nustatytas kiekvienoje atskiroje dalyje telpančių keleivių skaičius. Siena tarp dalių laikoma plokštuma, kurioje yra sujungtų atskirų transporto priemonės dalių vyrio horizontalioji ašis ir kuri yra statmena tiesiai važiuojančios transporto priemonės išilginei ašiai.

7.6.1.6. Dvigubos tarnybinės durys laikomos dvejomis durimis, o dvigubas arba sudėtinis langas – dviem avariniais langais.

7.6.1.7. Jei vairuotojo kabinos ir keleivių salono nejungia vieną iš 7.7.5.1.1 punkto sąlygų atitinkantis praėjimas, turi būti laikomasi tokių sąlygų:

7.6.1.7.1.

Vairuotojo kabinoje turi būti du išėjimai, jie neturi būti tame pačiame šone; jei vienas iš tokių išėjimų yra langas, jis turi atitikti 7.6.3.1 ir 7.6.8 punktuose išdėstytus avarinių langų reikalavimus.

7.6.1.7.2.

Greta vairuotojo sėdynės galima įtaisyti viena ar dvi papildomas sėdynes – tada abu 7.6.1.7.1 punkte paminėti išėjimai turi būti durys.

Tokiose sėdynėse sėdintiems asmenims vairuotojo durelės atstoja avarines duris, jeigu iš jų sėdynių pro vairuotojo dureles į transporto priemonės išorę įmanoma iškelti tikrinimo šabloną (žr. 4 priedo 27 paveikslą).

Tikrinant prieigą prie vairuotojo durelių taikomi 7.7.3.2 punkto reikalavimai ir naudojamas 600 mm × 400 mm dydžio tikrinimo šablonas, aprašytas 7.7.3.3 punkte.

Keleiviams skirtos durys turi būti priešingoje transporto priemonės pusėje nei vairuotojo durelės ir turi būti laikomos avarinėmis vairuotojo durimis.

Salone, kuriame yra vairuotojo kabina, galima įrengti ne daugiau nei penkias papildomas sėdynes, jeigu jos ir joms skirta erdvė atitinka visus šios taisyklės reikalavimus ir bent vienos išėjimo į keleivių saloną durys atitinka 7.6.3 punkte išdėstytus avarinių durų reikalavimus.

7.6.1.7.3.

7.6.1.7.1 ir 7.6.1.7.2 punktuose aprašytomis aplinkybėmis vairuotojo kabinoje esantys išėjimai nelaikomi nė vienomis iš 7.6.1.1 ir 7.6.1.2 punktuose nurodytų durų, nė vienu iš 7.6.1.4 punkte nurodytų išėjimų, išskyrus 7.6.1.7.1 ir 7.6.1.7.2 punktuose paminėtą atvejį. Tokiems išėjimams netaikomos 7.6.3–7.6.7, 7.7.1, 7.7.2 ir 7.7.7 punktų nuostatos.

7.6.1.8. Jei į vairuotojo kabiną ir visas greta esančias sėdynes iš pagrindinio keleivių salono galima patekti vienu iš 7.7.5.1.1 punkto sąlygas atitinkančiu praėjimu, išorinių išėjimų iš vairuotojo kabinos gali ir nebūti.

7.6.1.9. Jei 7.6.1.8 punkte aprašytomis aplinkybėmis yra įrengtos vairuotojo durelės arba kitas išėjimas, jis gali būti laikomas keleiviams skirtu išėjimu tik tada, kai:

7.6.1.9.1.

atitinka avarinių durų matmenų reikalavimus, nustatytus 7.6.3.1 punkte;

7.6.1.9.2.

atitinka reikalavimus, nustatytus 7.6.1.7.2 punkte;

7.6.1.9.3.

vairuotojo sėdynei skirtas plotas turi susisiekti atitinkamu praėjimu su pagrindiniu keleivių skyriumi; šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei 7.7.5.1 punkte aprašytą tikrinimo šabloną galima nekliudomai pastumti nuo praėjimo kol šablono priekis pasieks vertikaliąją plokštumą, statmeną tolimiausiam priekiniam vairuotojo sėdynės atlošo taškui (kai ši sėdynė yra tolimiausioje galinėje išilginėje padėtyje), o nuo šios plokštumos 7.6.1.7.2 punkte aprašytą plokštę galima pastumti iki avarinių durų tame punkte nustatyta kryptimi (žr. 4 priedo 28 paveikslą), kai sėdynė ir vairaratis nustatyti į vidurinę padėtį.

7.6.1.10. 7.6.1.8 ir 7.6.1.9 punktuose nedraudžiama tarp vairuotojo sėdynės ir keleivių salono įrengti durų arba kitokios užtvaros, jeigu avarijos atveju tokią užtvarą vairuotojas gali greitai pašalinti. Tokiu būdu atitvertoje vairuotojo kabinoje esančios vairuotojo durelės nelaikomos keleiviams skirtu išėjimu.

7.6.1.11. Be avarinių durų ir langų II, III ir B klasių transporto priemonėse turi būti įrengti avariniai liukai (jei transporto priemonė dviaukštė – viršutinio aukšto stoge). Jie gali būti įrengti ir I bei A klasių transporto priemonėse. Mažiausias liukų skaičius turi būti toks:

Keleivių skaičius

(jei transporto priemonė dviaukštė – viršutiniame aukšte)

Liukų skaičius

ne daugiau kaip 50

daugiau kaip 50

7.6.1.12. Visi jungiamieji laiptai laikomi išėjimu iš dviaukštės transporto priemonės viršutinio aukšto.

7.6.1.13. Avarijos atveju visi dviaukštės transporto priemonės apatiniame aukšte esantiems žmonėms turi būti sudarytos sąlygos patekti į transporto priemonės išorę nelipant į viršutinį aukštą.

7.6.1.14. Dviaukštės transporto priemonės viršutinio aukšto praėjimas vienais ar keliais jungiamaisiais laiptais turi būti sujungtas su tarnybinių durų salono taku arba apatinio aukšto praėjimu, esančiu ne toliau kaip 3 m nuo tarnybinių durų:

7.6.1.14.1.

I ir II klasių transporto priemonėse, kurių viršutiniame aukšte telpa daugiau kaip 50 keleivių, turi būti įrengti dveji arba bent pusantrų laiptų;

7.6.1.14.2.

III klasės transporto priemonėse, kurių viršutiniame aukšte telpa daugiau kaip 30 keleivių, turi būti įrengti dveji arba bent pusantrų laiptų.

7.6.1.15. Jeigu transporto priemonė yra bestogė, išėjimai aukšte be stogo turi būti tokie, kad atitiktų tuos reikalavimus, kurie nėra nesuderinami su stogo nebuvimu.

7.6.2. Išėjimų įrengimo vietos

Daugiau kaip 22 keleivius pritaikytos vežti transporto priemonės turi atitikti toliau išvardytus reikalavimus. Ne daugiau kaip 22 keleivius pritaikytos vežti transporto priemonės gali atitikti toliau išvardytus reikalavimus arba 7 priedo 1.2 punkto reikalavimus.

7.6.2.1. Tarnybinės durys turi būti įrengtos toje transporto priemonės pusėje, kuri yra arčiau kelkraščio, atsižvelgiant į eismo kryptį šalyje, kurioje išduotas leidimas naudoti transporto priemonę, ir bent vienos iš jų turi būti priekinėje transporto priemonės dalyje. Dėl to nedraudžiama:

7.6.2.1.1.

transporto priemonės gale arba šonuose įrengti specialios konstrukcijos durų, skirtų neįgaliųjų vežimėliais judantiems keleiviams naudoti vietoj tarnybinių durų, arba

7.6.2.1.2.

transporto priemonės gale įrengti papildomų durų, pirmiausia skirtų daiktams ar bagažui sukrauti ir iškrauti, kuriomis aplinkybių verčiami galėtų pasinaudoti ir keleiviai, arba

7.6.2.1.3.

kitoje transporto priemonės pusėje įrengti vienas ar daugiau papildomų tarnybinių durų, jei transporto priemonės sukonstruotos taip, kad tam tikromis sąlygomis būtų galima įlipti ar išlipti iš abiejų pusių. Tai gali būti transporto priemonės, skirtos naudoti tik keleiviams skirtoje oro uosto zonoje, įvairiarūšio transporto sistemoms, kuriose naudojamos salose esančios platformos, skirtos transporto priemonės arba transporto priemonės, kuriomis vykstama į šalis, kuriose eismas vyksta kita kelio puse, nei šalyje, kurioje išduotas leidimas naudoti transporto priemonę. Taip įrengtose transporto priemonėse turi būti valdiklis (-iai), kuriuo (-iais) vairuotojas galėtų blokuoti tuo metu nenaudojamas duris, arba

7.6.2.1.4.

A arba B klasių transporto priemonėje turi būti įrengtos tarnybinės durys.

7.6.2.2. Atstumas tarp dvejų iš 7.6.1.1 punkte nurodytų durų turi būti toks, kad atstumas tarp skersinių vertikaliųjų plokštumų, kertančių jų ploto centrus, būtų ne mažesnis kaip toliau nurodyta.

7.6.2.2.1.

Jei transporto priemonė vienaukštė, 40 proc. viso keleivių salono ilgio, matuojant lygiagrečiai su transporto priemonės išilgine ašimi.

Jei transporto priemonė sujungtoji, šio reikalavimo laikomasi, kai dvejos skirtingų dalių durys yra atskirtos tiek, kad atstumas tarp durų yra ne mažesnis kaip 40 proc. bendro keleivių salono (visų dalių) ilgio.

Jei vienos iš tokių durų yra dvigubų durų dalis, tas atstumas turi būti matuojamas tarp dviejų viena nuo kitos labiausiai nutolusių durų.

7.6.2.2.2.

Jei transporto priemonė dviaukštė, atstumas tarp dvejų iš 7.6.1.1 punkte nurodytų durų turi būti toks, kad atstumas tarp skersinių vertikaliųjų plokštumų, kertančių jų ploto centrus, būtų ne mažesnis kaip 25 proc. bendro transporto priemonės ilgio arba 40 proc. bendro apatinio aukšto keleivių salono ilgio; tai netaikoma, jei durys yra skirtingose transporto priemonės pusėse. Jei vienos iš šių dviejų durų yra dvigubų durų dalis, tas atstumas turi būti matuojamas tarp dviejų viena nuo kitos labiausiai nutolusių durų.

7.6.2.3. Išėjimai (jei transporto priemonė dviaukštė – abiejuose aukštuose) turi būti išdėstyti taip, kad jų skaičius abiejose transporto priemonės pusėse būtų iš esmės vienodas (tai nereiškia, kad būtina įrengti papildomų išėjimų, kad jų būtų daugiau nei nurodyta 7.6.1 punkte). Jei išėjimų daugiau nei nustatytas mažiausias jų skaičius, tie papildomi išėjimai neprivalo būti tolygiai paskirstyti abiejose pusėse.

7.6.2.4. Bent vienas išėjimas turi būti įrengtas transporto priemonės gale arba priekyje. I klasės transporto priemonėse ir transporto priemonėse, kuriose galinė dalis yra nuolat atskirta nuo keleivių salono, šis reikalavimas įvykdomas įrengus avarinį liuką. Jei transporto priemonė yra dviaukštė, šis reikalavimas galioja tik viršutiniam aukštui.

7.6.2.5. Toje pačioje transporto priemonės pusėje esantys išėjimai turi būti tinkamai išdėstyti per visą transporto priemonės ilgį.

7.6.2.6. Transporto priemonės gale leidžiama įrengti duris, tačiau jos neturi būti tarnybinės.

7.6.2.7. Jei yra įrengti avariniai liukai, jie turi būti išdėstyti taip: jei liukas tik vienas, jis turi būti viduriniame keleivių salono trečdalyje; jei liukai yra du, jie turi būti vienas nuo kito ne arčiau kaip 2 m atstumu, matuojant nuo jų angų artimiausių kraštų lygiagrečiai su transporto priemonės išilgine ašimi.

7.6.3. Mažiausi išėjimų matmenys

7.6.3.1. I, II ir II klasių transporto priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

7.6.3.1.1.

tarnybinių durų anga turi atitikti šio priedo 7.7.1 punkte nurodytus reikalavimus;

7.6.3.1.2.

avarinių durų anga turi būti ne mažesnio kaip 1 250 mm aukščio ir ne mažesnio kaip 550 mm pločio;

7.6.3.1.3.

avarinis langas turi būti ne mažesnio kaip 400 000 mm2 ploto; į jo plotą turi būti įmanoma įbrėžti 500 mm × 700 mm dydžio stačiakampį;

7.6.3.1.4.

jei avarinis langas yra transporto priemonės gale, jis turi atitikti 7.6.3.1.3 punkte nustatytus reikalavimus arba į jo angą turi būti įmanoma įbrėžti 350 mm aukščio ir 1 550 mm pločio stačiakampį, kurio kampai gali būti suapvalinti ne didesniu kaip 250 mm spinduliu;

7.6.3.1.5.

avarinio liuko anga turi būti ne mažesnio kaip 400 000 mm2 ploto; į jo plotą turi būti įmanoma įbrėžti 500 mm × 700 mm dydžio stačiakampį.

7.6.3.2. A arba B klasės transporto priemonės turi atitikti 7.6.3.1 punkto reikalavimus (A klasė atitinka I klasės reikalavimus, o B klasė – II ir III klasių reikalavimus) arba 7 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

7.6.4. Visų tarnybinių durų techniniai reikalavimai

7.6.4.1. Visas tarnybines duris turi būti įmanoma lengvai atidaryti iš transporto priemonės vidaus ir išorės, kai transporto priemonė nejuda (kai juda – tai neprivaloma). Tačiau šiuo reikalavimu nepanaikinama galimybė rakinti duris iš išorės, jeigu jas bet kada galima atidaryti iš vidaus.

7.6.4.2. Visi durims iš išorės atidaryti skirti valdikliai arba įtaisai turi būti 1 000–1 500 mm atstumu nuo žemės paviršiaus ir ne toliau kaip 500 mm atstumu nuo durų. I, II ir III klasių transporto priemonėse visi durims iš vidaus atidaryti skirti valdikliai arba įtaisai turi būti 1 000–1 500 mm atstumu nuo grindų arba arčiausiai jų esančio laiptelio paviršiaus ir ne toliau kaip 500 mm atstumu nuo durų. Šie reikalavimai netaikomi vairuotojui skirtame plote esantiems valdikliams.

7.6.4.3. Visos vienvėrės rankiniu būdu valdomos tarnybinės durys su lankstais arba vyriais turi būti įtaisytos taip, kad užsidarytų, jeigu transporto priemonei važiuojant pirmyn atvertos durys atsitrenktų į nejudantį objektą.

7.6.4.4. Jei rankiniu būdu valdomose tarnybinėse duryse įtaisytas automatinis uždaromasis užraktas, jis turi būti dviejų pakopų tipo.

7.6.4.5. Tarnybinių durų vidinėje pusėje neturi būti jokių įtaisų, skirtų vidaus laipteliams uždengti, kai durys uždarytos. Tačiau, kai durys uždarytos, laipteliuose gali būti niša, skirta durų varstymo mechanizmui ir kitai prie vidinės durų pusės pritvirtintai įrangai, kuri nėra grindų tęsinys, ant kurio keleiviai galėtų stovėti. Tokie mechanizmai ir įranga neturi kelti pavojaus keleiviams.

7.6.4.6. Jei tiesioginio vaizdo nepakanka, turi būti įrengti optiniai arba kitokie įtaisai, kad vairuotojas iš savo vietos galėtų matyti prie visų tarnybinių durų (jei jos nėra automatinės) vidinėje ir išorinėje pusėje esančius keleivius.

Šis reikalavimas galioja I klasės dviaukščių transporto priemonių visų tarnybinių durų vidinei pusei ir aplinkai greta kiekvienų jungiamųjų laiptų viršutiniame aukšte.

Jei tarnybinės durys yra įrengtos transporto priemonės, skirtos ne daugiau kaip 22 keleiviams, gale, minėtas reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu vairuotojas gali pamatyti už transporto priemonės 1 m atstumu stovinį 1,3 m ūgio žmogų.

Šios pastraipos reikalavimų gali būti laikomasi naudojantis galinio vaizdo veidrodžiais, jei kartu laikomasi ir matymo lauko reikalavimų.

Jei durys yra už sujungtosios transporto priemonės sandūros, veidrodžiai nėra pakankamas optinis įtaisas.

7.6.4.7. Visos į transporto priemonės vidų atsiveriančios durys ir jų mechanizmai turi būti sukonstruoti taip, kad judėdami įprastomis naudojimo sąlygomis nesužalotų keleivių. Kur būtina, reikia įrengti apsauginius įtaisus.

7.6.4.8. Jei tarnybinės durys yra greta durų į tualetą arba kitą vidaus patalpą, jos turi būti įrengtos taip, kad savaime nesivarstytų. Tačiau šis reikalavimas netaikomas, jei durys automatiškai užsirakina transporto priemonei važiuojant didesniu kaip 5 km/h greičiu.

7.6.4.9. Jei tarnybinės durys įrengtos transporto priemonės, kuri skirta vežti ne daugiau kaip 22 keleivius, gale, jų sąvaros turi atsidaryti ne didesniu kaip 115o ir ne mažesniu kaip 85o kampu, o atvertos durys turi automatiškai likti toje padėtyje. Šis reikalavimas neuždraudžia atidaryti durų didesniu kampu, kai tai yra saugu, pvz., kad atbuline eiga būtų galima privažiuoti prie aukštos pakrovimo platformos arba atidaryti duris 270o kampu, kad už transporto priemonės atsirastų laisvoji krovimo erdvė.

7.6.4.10. Kad ir kaip būtų atidarytos tarnybinės durys, jos neturi trukdyti naudotis privalomuoju išėjimu arba priėjimu prie jo.

7.6.5. Papildomi mechaniškai valdomų tarnybinių durų techniniai reikalavimai

7.6.5.1. Įvykus avarijai, transporto priemonei nevažiuojant arba važiuojant ne didesniu kaip 5 km/h greičiu, visas mechaniškai valdomas duris turi būti įmanoma atidaryti iš vidaus ir, kai jos yra neužrakintos, iš išorės, nepriklausomai nuo to, ar tiekiama energija, valdikliais:

7.6.5.1.1.

kurie išjungia visus kitus durų valdiklius;

7.6.5.1.2.

kurie (jei yra viduje) įtaisyti ant durų arba ne toliau kaip 300 mm atstumu nuo jų, ne žemiau kaip 1 600 mm aukštyje virš pirmojo laiptelio (išskyrus 8 priedo 3.9.1 punkte nurodytus vidinius durų valdiklius);

7.6.5.1.3.

kurie artėjant prie durų ir stovint priešais jas yra gerai matomi ir lengvai atpažįstami, o jei yra greta įprastinių atidarymo valdiklių – aiškiai paženklinti, kad yra skirti naudoti tik avarijos atveju;

7.6.5.1.4.

kuriuos gali valdyti vienas žmogus, stovintis prie pat durų;

7.6.5.1.5.

kurie atidaro duris tiek, kad 7.7.1.1 punkte apibrėžtas šablonas galėtų pralįsti per 8 s nuo valdiklio įjungimo, arba leidžia jas lengvai atidaryti rankomis tiek, kad 7.7.1.1 punkte apibrėžtas šablonas galėtų pralįsti per 8 s nuo valdiklio įjungimo;

7.6.5.1.6.

kuriuos galima apsaugoti įtaisais, kuriuos lengva nuimti arba sudaužyti, kai reikia pasinaudoti avariniu valdikliu; apie tai, kad buvo pasinaudota avariniu valdikliu arba nuimtas jo apsauginis gaubtas, vairuotojui turi būti pranešama garsiniais ir regimaisiais signalais;

7.6.5.1.7.

kurie vairuotojo valdomose duryse, kurios neatitinka 7.6.5.6.2 punkto reikalavimų, turi būti tokie, kad jais pasinaudojus durims atidaryti ir grąžinus juos į pradinę padėtį, durys neužsidarytų tol, kol vairuotojas panaudos uždarymo valdiklį.

7.6.5.1.8.

Durų turi būti neįmanoma atidaryti, jei transporto priemonė juda greičiau kaip 5 km/h.

7.6.5.2. Gali būti įrengtas iš vairuotojo vietos valdomas įtaisas, kuriuo būtų galima išjungti išorinius avarinius valdiklius, kad tarnybinės durys būtų užrakintos iš išorės. Tokiu atveju išoriniai avariniai valdikliai turi automatiškai įsijungti užvedus variklį arba anksčiau, nei transporto priemonė ima važiuoti 20 km/h greičiu. Išoriniai avariniai valdikliai neturi išsijungti automatiškai, juos turi išjungti vairuotojas.

7.6.5.3. Visas vairuotojo valdomas tarnybines duris turi būti galima valdyti iš vairuotojo vietos valdikliais, kurie (išskyrus kojinį valdiklį) yra aiškiai paženklinti skiriamaisiais ženklais.

7.6.5.4. Veikiant mechaniškai valdomoms durims, turi įsižiebti įprastoje vairavimo padėtyje sėdinčiam vairuotojui bet kokiomis įprastomis apšvietimo sąlygomis aiškiai matoma signalinė lemputė, perspėjanti, kad durys nėra iki galo uždarytos. Tokia signalinė lemputė turi užsidegti, kai durų standžioji konstrukcija yra tarp taško, atitinkančio visiškai atidarytų durų padėtį, ir taško, esančio 30 mm atstumu nuo visiškai uždarytų durų padėtį atitinkančio taško. Viena signalinė lemputė gali būti skirta vienoms arba kelerioms durims. Tokia signalinė lemputė neturi būti įtaisyta ir skirta priekinėms tarnybinėms durims, kurios neatitinka 7.6.5.6.1.1 ir 7.6.5.6.1.2 punktų reikalavimų.

7.6.5.5. Jeigu yra numatyti vairuotojui skirti valdikliai mechaniškai valdomoms tarnybinėms durims atidaryti ir uždaryti, jie turi būti tokie, kad vairuotojas bet kuriuo metu galėtų pakeisti atidaromų arba uždaromų durų judėjimo kryptį.

7.6.5.6. Visų mechaniškai valdomų tarnybinių durų konstrukcija ir valdymo sistema turi būti tokios, kad užsidarančios durys negalėtų sužeisti arba suspausti keleivių.

7.6.5.6.1.

Šis reikalavimas yra įvykdytas, jei laikomasi šių dviejų reikalavimų:

7.6.5.6.1.1.

Pirmasis reikalavimas. 6 priede nurodytame bet kuriame matavimo taške durų uždarymui pasipriešinus ne didesne kaip 150 N spaudimo jėga, jos turi automatiškai atsidaryti iki galo ir, išskyrus automatiškai valdomas tarnybines duris, likti atidarytos tol, kol bus įjungtas durų uždarymo valdiklis. Spaudimo jėga gali būti išmatuota bet kokiu kompetentingai institucijai priimtinu būdu. Rekomendacijos yra pateiktos šios taisyklės 6 priede. Trumpam didžiausioji jėga gali būti didesnė kaip 150 N, tačiau neturi viršyti 300 N. Pakartotinio atsidarymo sistemą galima patikrinti bandomuoju strypu, kurio skerspjūvio aukštis yra 60 mm, plotis – 30 mm, o kampai suapvalinti 5 mm spinduliu.

7.6.5.6.1.2.

Antrasis reikalavimas. Kai durys suspaudžia keleivio riešą arba pirštus:

7.6.5.6.1.2.1.

durys turi automatiškai atsidaryti iki galo ir, išskyrus automatiškai valdomas tarnybines duris, likti atidarytos tol, kol bus įjungtas durų uždarymo valdiklis, arba

7.6.5.6.1.2.2.

keleivis, nerizikuodamas susižeisti, turi lengvai ištraukti iš durų sandūros riešą arba pirštus. Šį reikalavimą galima patikrinti ranka arba 7.6.5.6.1.2.1 punkte paminėtu strypu, viename gale 300 mm ilgio atkarpoje tolygiai plonėjančiu nuo 30 mm iki 5 mm. Strypas turi būti nepoliruotas ir niekuo nesuteptas. Durims suspaudus strypą, turi būti nesunku jį ištraukti, arba

7.6.5.6.1.2.3.

durys turi išlikti padėtyje, kurioje būtų galima laisvai prakišti bandomąjį strypą, kurio skerspjūvio aukštis yra 60 mm, plotis – 20 mm, o kampai suapvalinti 5 mm spinduliu. Tokia padėtis neturi būti didesniu nei 30 mm atstumu nuo visiškai uždarytų durų padėties.

7.6.5.6.2.

Priekinės tarnybinės durys atitinka 7.6.5.6 punkto reikalavimus, jeigu jos:

7.6.5.6.2.1.

atitinka 7.6.5.6.1.1 ir 7.6.5.6.1.2 punktų reikalavimus arba

7.6.5.6.2.2.

yra su minkštais pakraščiais; tokie pakraščiai neturi būti pernelyg minkšti: durims suspaudus 7.6.5.6.1.1 punkte nurodytą bandomąjį strypą, jų standžiosios dalys turi visiškai susisklęsti.

7.6.5.7. Kai mechaniškai valdomos tarnybinės durys laikomos uždarytos tik tuomet, kai jas nuolat veikia mechaninė jėga, turi būti įrengtas regimasis įspėjimo įtaisas, vairuotojui signalizuojantis, kad sutriko durų valdymas.

7.6.5.8. Jei yra įmontuotas užvedimo blokavimo įtaisas, jis turi veikti tik esant mažesniam kaip 5 km/h greičiui ir turi neveikti esant didesniam greičiui.

7.6.5.9. Jei transporto priemonėje nėra įrengtas užvedimo blokavimo įtaisas, transporto priemonei pradėjus važiuoti ir bent vienoms mechaniškai valdomoms tarnybinėms durims nesant iki galo uždarytoms, turi įsijungti vairuotoją perspėjantis garsinis signalas. Jei durys atitinka 7.6.5.6.1.2.3 punkto reikalavimus, toks garsinis signalas turi įsijungti viršijus 5 km/h greitį.

7.6.6. Papildomi automatiškai valdomų tarnybinių durų techniniai reikalavimai

7.6.6.1. Atidarymo valdiklių įjungimas

7.6.6.1.1.

Išskyrus 7.6.5.1 punkte aprašytus atvejus, visų automatiškai valdomų tarnybinių durų atidarymo valdiklių įjungimo ir išjungimo galimybė turi būti suteikta tik vairuotojui, sėdinčiam jam skirtoje vietoje.

7.6.6.1.2.

Įjungti ir išjungti galima tiesiogiai jungikliu arba netiesiogiai, pvz., atidarant arba uždarant priekines tarnybines duris.

7.6.6.1.3.

Kad vairuotojas įjungė atidarymo valdiklį, turi rodyti viduje esantys signaliniai įtaisai, o jei durys atidaromos iš išorės – taip pat ir transporto priemonės išorėje esantys įtaisai; signalinis įtaisas (pvz., mygtukas su lempute, įsižiebiantis ženklas) turi būti ant durų, kurioms jis skirtas, arba greta jų.

7.6.6.1.4.

Jei valdikliai įjungiami tiesiogiai jungikliais, vairuotojui turi būti aiškiai rodoma sistemos funkcinė būsena, pvz., jungiklio padėtimi, rodiklio lempute arba jungikliu su lempute. Jungiklis turi būti įrengtas ir specialiai pažymėtas taip, kad jo nebūtų galima supainioti su kitais valdikliais.

7.6.6.2. Automatiškai valdomų tarnybinių durų atidarymas

7.6.6.2.1.

Vairuotojui įjungus atidarymo valdiklį, keleiviams turi būti sudaryta galimybė atidaryti duris:

7.6.6.2.1.1.

iš vidaus, pvz., paspaudus mygtuką arba praėjus pro fotoelementą, ir

7.6.6.2.1.2.

iš išorės (išskyrus tik išėjimui skirtas duris ir atitinkamai paženklintas duris), pvz., paspaudus mygtuką su lempute, po įsižiebiančiu ženklu esantį mygtuką arba panašų įtaisą, paženklintą tam tikra naudojimo nuoroda.

7.6.6.2.2.

Paspaudus 7.6.6.2.1.1 punkte nurodytus mygtukus ir pasinaudojus 7.7.9.1 punkte nurodytomis ryšio su vairuotoju priemonėmis, galima nusiųsti įrašomą signalą, kuriuo, vairuotojui įjungus atidarymo valdiklius, atidaromos durys.

7.6.6.3. Automatiškai valdomų tarnybinių durų uždarymas

7.6.6.3.1.

Atidarytos automatiškai valdomos tarnybinės durys turi automatiškai užsidaryti praėjus tam tikram nustatytam laikui. Jei per tą laiką į transporto priemonę įlipa arba iš jos išlipa keleivis, saugos įtaisas (pvz., kojinis jungiklis, fotoelementas, į vieną pusę atsidarantys varteliai) turi garantuoti, kad durų užsidarymo laiko trukmė būtų pakankamai ilga.

7.6.6.3.2.

Jei durims užsidarant į transporto priemonę įlipa arba iš jos išlipa keleivis, durys turi automatiškai sustoti ir vėl atsidaryti. Atvirkštinis veiksmas gali būti įjungtas vienu iš 7.6.6.3.1 punkte paminėtų saugos įtaisų arba bet kokiu kitu įtaisu.

7.6.6.3.3.

Pagal 7.6.6.3.1 punkto nuostatas automatiškai užsidariusias duris keleiviams turi būti įmanoma atidaryti pagal 7.6.6.2 punkto nuostatas; tai negalioja, jei vairuotojas išjungia atidarymo valdiklius.

7.6.6.3.4.

Vairuotojui išjungus automatiškai valdomų tarnybinių durų atidarymo valdiklius, atidarytos durys turi užsidaryti pagal 7.6.6.3.1 ir 7.6.6.3.2 punktų reikalavimus.

7.6.6.4. Specialių durų, pvz., skirtų keleiviams su vaikiškais vežimėliais, riboto judumo asmenims ir kt., automatinio užsidarymo funkcijos veikimo sustabdymas

7.6.6.4.1.

Vairuotojas turi turėti galimybę specialiu valdikliu sustabdyti automatinio užsidarymo funkcijos veikimą. Keleiviai taip pat turi turėti galimybė tiesiogiai sustabdyti automatinio užsidarymo funkcijos veikimą specialaus mygtuko paspaudimu.

7.6.6.4.2.

Vairuotojas turi būti informuotas apie automatinio užsidarymo funkcijos veikimo sustabdymą, pvz., signaline lempute.

7.6.6.4.3.

Vairuotojas turi turėti bet kada galimybę pratęsti automatinio užsidarymo funkcijos veikimą.

7.6.6.4.4.

7.6.6.3 punkto nuostatos taikomos vėlesniam durų užsidarymui.

7.6.7. Avarinių durų techniniai reikalavimai

7.6.7.1. Avarines duris turi būti įmanoma nesunkiai atidaryti iš vidaus ir iš išorės, kai transporto priemonė nejuda. Tačiau šiuo reikalavimu nedraudžiama užrakinti durų iš išorės, jeigu duris visuomet galima atidaryti iš vidaus įprastu atidaromuoju įtaisu.

7.6.7.2. Avarinės durys neturi būti priskiriamos mechaniškai valdomų durų tipui, išskyrus atvejį, kai, suveikus vienam iš 7.6.5.1 punkte aprašytų valdiklių ir nustačius jo pradinę padėtį, durys neužsidaro tol, kol vairuotojas neįjungia uždarymo valdiklio. Įjungus vieną iš 7.6.5.1 punkte aprašytų valdiklių, durys turi atsidaryti tiek, kad 7.7.2.1 punkte apibrėžtas šablonas galėtų pralįsti per 8 s nuo valdiklio įjungimo, arba jas turi būti galima lengvai atidaryti rankomis tiek, kad tas šablonas galėtų pralįsti per 8 s nuo valdiklio įjungimo. Be to, avarinės durys neturi būti stumdomosios, išskyrus transporto priemones, kurios skirtos vežti ne daugiau kaip 22 keleivius. Tokiose transporto priemonėse stumdomąsias duris leidžiama naudoti kaip avarines, jei įrodoma, kad po priekinio smūgio bandymo pagal Taisyklę Nr. 33 jas galima atidaryti be įrankių.

7.6.7.3. Visi avarinėms durims (jei transporto priemonė dviaukštė – apatiniame aukšte) iš išorės atidaryti skirti valdikliai arba įtaisai turi būti 1 000–1 500 mm aukštyje virš žemės paviršiaus ir ne toliau kaip 500 mm atstumu nuo durų. I, II ir III klasių transporto priemonėse visi avarinėms durims iš vidaus atidaryti skirti valdikliai arba įtaisai turi būti 1 000–1 500 mm aukštyje virš grindų arba jiems artimiausio laiptelio paviršiaus ir ne toliau kaip 500 mm atstumu nuo durų. Šie reikalavimai netaikomi vairuotojui skirtame plote esantiems valdikliams.

7.6.7.2 punkte nurodytas mechaniškai valdomų durų atidarymo valdiklis dar gali būti 7.6.5.1.2 punkte nurodytoje vietoje.

7.6.7.4. Transporto priemonės šone įrengiamos avarinės durys su vyriais pritvirtinamos už jų priekinio krašto ir turi atsidaryti į išorę. Galima naudoti saugos diržus, grandines arba kitus sulaikymo įtaisus, jeigu jie leidžia durims atsidaryti ne mažesniu kaip 100o kampu ir likti toje padėtyje. Jei viskas įrengta taip, kad užtikrinama laisvas praėjimas prie avarinių durų, 100o mažiausio kampo taisyklė negalioja.

7.6.7.5. Avarinės durys turi būti įrengtos taip, kad savaime nesivarstytų. Tačiau šis reikalavimas netaikomas, jei durys automatiškai užsirakina transporto priemonei važiuojant didesniu kaip 5 km/h greičiu.

7.6.7.6. Visose avarinėse duryse turi būti įrengti garsinio signalo įtaisai, įspėjantys vairuotoją tada, kai durys uždarytos ne iki galo. Įspėjimo įtaisai turi suveikti sujudėjus durų skląsčiui arba rankenai, bet ne pačioms durims.

7.6.8. Avarinių langų techniniai reikalavimai

7.6.8.1. Visi avariniai langai su vyriais arba išstumiamieji langai turi atsidaryti į išorę. Išstumiamieji langai, pasinaudojus jais avarijos atveju, neturi visiškai atsiskirti nuo transporto priemonės. Išstumiamieji langai turi veikti taip, kad jų nebūtų galima išstumti netyčia.

7.6.8.2. Kiekvienas avarinis langas turi būti:

7.6.8.2.1.

toks, kad jį būtų galima lengvai ir greitai atidaryti tinkamais įtaisais iš transporto priemonės vidaus ir iš išorės, arba

7.6.8.2.2.

pagamintas iš lengvai išmušamo beskeveldrio stiklo. Šia nuostata draudžiama naudoti sluoksniuotojo stiklo arba plastiko langus. Transporto priemonės viduje, prie kiekvieno avarinio lango, keleiviams lengvai pasiekiamose vietose turi būti pritvirtinti įtaisai, kuriais būtų galima išmušti bet kurį langą. Transporto priemonės gale esančių avarinių langų stiklo išmušimo įtaisas turi būti per vidurį virš avarinio lango ar po juo arba turi būti po įtaisą abiejuose lango galuose.

7.6.8.3. Kiekvienas avarinis langas, kurį galima užrakinti iš išorės, turi būti sukonstruotas taip, kad jį visada būtų galima atidaryti iš vidaus.

7.6.8.4. Jei avarinio lango vyriai išdėstyti horizontaliai viršutiniame lango krašte, turi būti įrengtas tinkamas įtaisas, kuris laikytų iki galo atidarytą langą. Visi avariniai langai su vyriais turi veikti taip, kad pro juos galima būtų lengvai išlipti iš transporto priemonės ar į ją įlipti.

7.6.8.5. Transporto priemonės šone įtaisyto avarinio lango apatinio krašto aukštis virš bendro po juo esančių grindų lygio turi būti ne didesnis kaip 1 200 mm (nepaisant vietinių nelygumų, pvz., rato arba transmisijos korpuso), jei tai yra avarinis langas su vyriais – ne mažesnis kaip 650 mm, o kai langas pagamintas iš išmušamo stiklo – 500 mm.

Tačiau avarinio lango su vyriais apatinio krašto aukštis gali būti sumažintas iki minimalaus 500 mm dydžio, jei lango angoje yra 650 mm aukščio apsaugas, neleidžiantis keleiviams iškristi iš transporto priemonės. Jei lango angoje yra toks apsaugas, anga virš apsaugo turi būti ne mažesnė už avariniam langui nustatytą mažiausią angą.

7.6.8.6. Visuose avariniuose languose su vyriais, kurie nėra aiškiai matomi iš vairuotojo vietos, turi būti įrengti garsinio signalo įtaisai, kuriais vairuotojas informuojamas, kad langas nėra iki galo uždarytas. Tokie įtaisais turi suveikti ne langui sujudėjus, o suveikus jo užraktui.

7.6.9. Avarinių liukų techniniai reikalavimai

7.6.9.1. Visi avariniai liukai turi būti veikti taip, kad pro juos galima būtų lengvai išlipti iš transporto priemonės ir į ją įlipti.

7.6.9.2. Stogo avarinių liukų dangčiai turi būti išmušami, su vyriais arba pagaminti iš lengvai išmušamo beskeveldrio stiklo. Grindų liukų dangčiai turi būti su vyriais arba atvožiamieji, juose turi būti įrengti garsinio signalo įtaisai, vairuotoją informuojantys, kai liukas nėra iki galo uždarytas. Tokie įtaisais turi suveikti ne liukui sujudėjus, o suveikus jo užraktui. Grindų avarinių liukų dangčiai turi būti įrengti taip, kad savaime nesivarstytų. Tačiau šis reikalavimas netaikomas, jei grindų liukai automatiškai užsirakina transporto priemonei važiuojant didesniu kaip 5 km/h greičiu.

7.6.9.3. Išmušamieji liukai, pasinaudojus jais avarijos atveju, neturi visiškai atsiskirti nuo transporto priemonės, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Liukų konstrukcija turi būti tokia, kad jie neatsidarytų savaime. Grindų liukų atvožiamieji dangčiai turi būti atidaromi tik į keleivių salono pusę.

7.6.9.4. Avarinių liukų dangčiai su vyriais turi būti pritaisyti už priekinio arba galinio transporto priemonės krašto ir varstytis ne mažesniu kaip 100° kampu. Grindų avarinių liukų dangčiai su vyriais turi atsidaryti į keleivių salono pusę.

7.6.9.5. Avarinių liukų dangčius turi būti įmanoma lengvai atidaryti arba išimti tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Tačiau šiuo reikalavimu nedraudžiama rakinti avarinius liukus norint apsaugoti transporto priemonę, kai ji paliekama be priežiūros, jeigu dangčius visuomet būtų galima atidaryti arba išimti iš vidaus naudojantis įprastu atidarymo arba išėmimo mechanizmu. Jei liukų dangčiai yra išmušamieji, greta jų, transporto priemonėje esantiems asmenims lengvai pasiekiamose vietose, turi būti pritvirtinti įtaisai, kuriais būtų galima išmušti liukų dangčius.

7.6.10. Įtraukiamųjų laiptelių techniniai reikalavimai

Įtraukiamieji laipteliai, jei jie įrengti, turi atitikti toliau pateiktus reikalavimus.

7.6.10.1.

Įtraukiamųjų laiptelių naudojimą galima suderinti su tam tikrų tarnybinių arba avarinių durų naudojimu.

7.6.10.2.

Uždarius duris, jokios įtraukiamųjų laiptelių dalys negali išsikišti iš kėbulo paviršiaus daugiau kaip 10 mm.

7.6.10.3.

Kai durys yra atidarytos, o laipteliai ištraukti, jų paviršiaus plotas turi atitikti šio priedo 7.7.7 punkto reikalavimus.

7.6.10.4.

Jei laipteliai valdomi mechaniškai, transporto priemone neturi būti įmanoma pajudėti iš vietos tol, kol laipteliai ištraukti. Jei laipteliai valdomi rankiniu būdu, garsiniu signalu vairuotojas turi būti perspėtas, kai jie įtraukti ne iki galo.

7.6.10.5.

Mechaniškai valdomi laipteliai neturi išsitraukti transporto priemonei važiuojant. Sugedus laiptelių valdymo įtaisui, jie turi būti įtraukti ir likti tokioje padėtyje. Tačiau įvykus tokiam gedimui arba kai laipteliai apgadinti arba užtverti, atitinkamos durys turi veikti nekliudomai.

7.6.10.6.

Kai ant mechaniškai valdomų įtraukiamųjų laiptelių stovi žmogus, turi būti neįmanoma uždaryti atitinkamų durų. Ar laikomasi šio reikalavimo, patikrinama laiptelių viduryje padėjus 15 kg svarmenį, atitinkantį mažo vaiko svorį. Šis reikalavimas netaikomas durims, kurios yra vairuotojo regos lauke.

7.6.10.7.

(rezervuota)

7.6.10.8.

Į priekį arba atgal atsikišę įtraukiamųjų laiptelių kampai turi būti suapvalinti ne mažesniu kaip 5 mm spinduliu; briaunos turi būti suapvalintos ne mažesniu kaip 2,5 mm spinduliu.

7.6.10.9.

Kai keleiviams skirtos durys yra atidarytos, įtraukiamieji laipteliai turi būti tvirtai laikomi ištrauktoje padėtyje. Uždėjus 136 kg svarmenį pavienio laiptelio centre arba 272 kg svarmenį dvigubų laiptelių centre, deformacija bet kuriame laiptelių taške neturi būti didesnė kaip 10 mm, matuojant transporto priemonės kėbulo atžvilgiu.

7.6.11. Ženklinimas

7.6.11.1. Visi avariniai išėjimai ir visi kiti išėjimai, atitinkantys avarinio išėjimo reikalavimus, iš vidaus ir iš išorės turi būti paženklinti užrašu „Avarinis išėjimas“, o tam tikrais atvejais – viena iš atitinkamų piktogramų, aprašytų ISO standarte 7010:2003.

7.6.11.2. Tarnybinių durų ir visų avarinių išėjimų avariniai valdikliai iš vidaus ir iš išorės turi būti aiškiai paženklinti reikiamu simboliu arba aiškiai suprantamu užrašu.

7.6.11.3. Ant visų avarinių išėjimų valdiklių arba prie jų turi būti aiškūs valdiklių naudojimo nurodymai.

7.6.11.4. Kalbą, kuria turi būti užrašyti 7.6.11.1–7.6.11.3 punktuose nustatyti užrašai, patvirtinančioji institucija turi nustatyti atsižvelgdama į tai, kurioje (-iose) šalyje (-yse) pareiškėjas ketina prekiauti transporto priemonėmis, jei būtina, bendradarbiaudama su tos šalies (-ių) kompetentingomis institucijomis. Jei šalies (-ių), kurioje (-se) transporto priemonė bus registruojama, kompetentinga institucija pakeičia užrašų kalbą, naujo tipo patvirtinimo suteikti nereikia.

7.6.12. Tarnybinių durų apšvietimas

7.6.12.1. Tarnybinių durų apšvietimo įtaisai gali būti įrengti taip, kad apšviestų 7.6.12.2.2 punkte apibrėžto žemės ploto horizontalią dalį ir keleiviai galėtų lengvai įlipti ir išlipti, apšviestų transporto priemonę ir vairuotojas iš savo vietos galėtų matyti šiame plote stovintį keleivį.

7.6.12.2. Jei įrengti tarnybinių durų apšvietimo įtaisai, jie turi:

7.6.12.2.1.

spinduliuoti baltos spalvos šviesą;

7.6.12.2.2.

apšviesti lygų horizontalų žemės plotą, kurio plotis, matuojant nuo su transporto priemonės vidurine išilgine vertikaliąją plokštuma lygiagrečios plokštumos, einančios per labiausiai į išorę atsikišusios uždarų tarnybinių durų dalies tašką, būtų 2 m ir jis tęstųsi nuo skersinės plokštumos, einančios per tolimiausią priekinį uždarų tarnybinių durų kraštą, iki skersinės plokštumos, einančios per tolimiausių priekinių ratų, esančių tarnybinių durų gale, vidurio liniją, arba, jei tokių ratų nėra, iki skersinės plokštumos, einančios per transporto priemonės galą;

7.6.12.2.3.

neakintų aplinkiniame plote, kurio plotis, matuojant nuo transporto priemonės šono, yra ne didesnis kaip 5 m, o ilgis apribotas skersine plokštuma, einančia per transporto priemonės priekį, ir skersine plokštuma, einančia per transporto priemonės galą;

7.6.12.2.4.

jei apšvietimo įtaiso apatinis kraštas yra žemiau kaip 2 m nuo žemės, neišsikišti daugiau kaip 50 mm už bendro transporto priemonės pločio, išmatuoto be šio įtaiso, o briaunos turi būti suapvalintos ne mažesniu kaip 2,5 mm spinduliu;

7.6.12.2.5.

būti įjungiami ir išjungiami atskiru rankiniu jungikliu;

7.6.12.2.6.

įrengti taip, kad įtaisą būtų galima įjungti tik atidarant tarnybines duris, transporto priemonei važiuojant ne didesniu kaip 5 km/h greičiu, ir jis automatiškai išsijungtų transporto priemonei pasiekus ne didesnį kaip 5 km/h greitį.

7.7. Vidaus įranga

7.7.1. Priėjimas prie tarnybinių durų (žr. 4 priedo 1 paveikslą)

7.7.1.1. Laisvoji erdvė, einanti nuo sienos, kurioje įrengtos durys, į transporto priemonės vidų turi būti tokia, kad lengvai tilptų vienas tikrinimo šablonas, kurio matmenys yra kaip 4 priedo 1 paveiksle pavaizduotų tikrinimo šablono Nr. 1 arba Nr. 2.

Toks tikrinimo šablonas turi būti išlaikomas lygiagrečiai durų angos atžvilgiu, stumiant nuo pradinės padėties, kurioje transporto priemonės vidui artimiausia paviršiaus plokštuma susiliečia su tolimiausiu durų angos kraštu; stumiama iki padėties, kurioje plokštuma susiliečia su pirmuoju laipteliu, vėliau ji laikoma stačiu kampu, atsižvelgiant į galimą įėjimu besinaudojančio asmens judėjimo kryptį.

7.7.1.2. (rezervuota)

7.7.1.3. Kai tokio tikrinimo šablono vidurio linija pasislenka 300 mm nuo pradinės padėties ir tikrinimo šablonas susiliečia su laiptų ar grindų paviršiumi, jis turi būti išlaikomas toje padėtyje.

7.7.1.4. Tada, norint išmatuoti praėjimo tarpą, nuo jo cilindro formos figūra (žr. 4 priedo 6 paveikslą) stumiama galima iš transporto priemonės išlipančio asmens judėjimo kryptimi tol, kol bus pasiektas pirmasis iš šių objektų: arba figūros vidurio linija pasieks vertikaliąją plokštumą, kurioje yra viršutinė aukščiausio laiptelio briauna, arba viršutinį cilindrą liečianti plokštuma susilies su dvilype plokšte; tada figūra išlaikoma tokioje padėtyje (žr. 4 priedo 2 paveikslą).

7.7.1.5. Tarp 7.7.1.4 punkte nurodytoje vietoje esančios cilindro formos figūros ir 7.7.1.3 punkte nurodytoje vietoje esančios dvilypės plokštės turi būti laisva erdvė, kurios viršutinė ir apatinė ribos parodytos 4 priedo 2 paveiksle. Šios laisvos erdvės turi užtekti, kad joje tilptų vertikali plokštė, kurios forma ir matmenys yra tokie patys kaip cilindro formos (7.7.5.1 punktas), o centrinė dalis ir storis ne didesni kaip 20 mm. Ši plokštė turi būti judinama galima įėjimu besinaudojančio žmogaus judėjimo kryptimi nuo cilindro formos figūros padėties tol, kol jos išorinė pusė susiliečia su dvilypės plokštės vidine puse, susiliečiančia su laiptelių viršutinių briaunų plokštuma arba plokštumomis (žr. 4 priedo 2 paveikslą).

7.7.1.6. Prie šios figūros laisvos erdvės nepridedama jokia 300 mm dydžio erdvė, esanti prieš bet kokias nesuspaustas į priekį arba atgal pasuktų sėdynių pagalvėles, arba jokia 225 mm dydžio erdvė, esanti prieš į šonus pasuktų sėdynių pagalvėles iki pat pagalvėlių viršaus (žr. 4 priedo 25 paveikslą).

7.7.1.7. Jei sėdynės yra atlenkiamosios, minėta erdvė turi būti nustatyta, kai sėdynės yra atlenktos.

7.7.1.8. Ekipažui skirta (-os) atlenkiamoji (-osios) sėdynė (-s), nustatyta (-os) į naudojimo padėtį, gali užstoti salono taką tarnybinių durų link, jeigu:

7.7.1.8.1.

transporto priemonėje ir pranešimo blanke (žr. 1 priedą) aiškiai nurodyta, kad sėdynė skirta tik ekipažui,

7.7.1.8.2.

nenaudojama sėdynė automatiškai užsilenkia, kad būtų patenkinti 7.7.1.1 arba 7.7.1.2 ir 7.7.1.3, 7.7.1.4 ir 7.7.1.5 punktų reikalavimai;

7.7.1.8.3.

tos durys nelaikomos privalomuoju išėjimu, taikant 7.6.1.4 punkto nuostatas;

7.7.1.8.4.

jokia atlenktos ar užlenktos sėdynės dalis neturi būti išsikišusi į priekį nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per labiausiai į galą nustumtos vairuotojo sėdynės sėdimojo paviršiaus vidurį ir priešingoje transporto priemonės pusėje sumontuoto išorinio galinio vaizdo veidrodėlio vidurį.

7.7.1.9. Ne daugiau kaip 22 keleivius skirtų vežti transporto priemonių durų anga ir kelias, kuriuo keleiviai prie jos prieina, laikomi neužstotais, jei:

7.7.1.9.1.

matuojant lygiagrečiai su transporto priemonės išilgine ašimi, bet kuriame taške laisva erdvė yra ne mažesnio kaip 220 mm pločio, o daugiau kaip 500 mm aukštyje virš grindų arba laiptelių – 550 mm pločio (4 priedo 3 paveikslas);

7.7.1.9.2.

matuojant statmenai transporto priemonės išilginei ašiai, bet kuriame taške laisva erdvė yra ne mažesnio kaip 300 mm pločio, o bet kuriame taške, esančiame daugiau kaip 1 200 mm virš grindų arba laiptelių ar mažiau kaip 300 mm nuo lubų – 550 mm pločio (4 priedo 4 paveikslas).

7.7.1.10. 7.6.3.1 punkte nurodyti tarnybinių durų bei avarinių durų matmenys ir 7.7.1.1–7.7.1.7, 7.7.2.1–7.7.2.3, 7.7.5.1 ir 7.7.8.5 punktų reikalavimai netaikomi B klasės transporto priemonėms, kurių didžiausia techniškai leidžiama masė ne didesnė kaip 3,5 t ir kuriose yra ne daugiau kaip 12 keleivių sėdynių, nuo kurių galima nekliudomai patekti bent prie dvejų durų.

7.7.1.11. Didžiausias salono tako grindų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 5 proc.

7.7.1.12. Salono takų paviršius turi būti neslidus.

7.7.2. Praėjimas prie avarinių durų (žr. 4 priedo 5 paveikslą)

Toliau išvardyti reikalavimai netaikomi transporto priemonių, kurios skirtos vežti ne daugiau kaip 22 keleivius, vairuotojo durelėms, naudojamoms kaip avarinis išėjimas.

7.7.2.1. Išskyrus 7.7.2.4 numatytus atvejus, tarp perėjimo ir avarinių durų angos turi būti laisva erdvė, kurioje lengvai tilptų 300 mm skersmens ir 700 mm aukščio (nuo grindų) vertikalus cilindras, ant kurio sumontuojamas 550 mm skersmens antrasis cilindras; bendras abiejų cilindrų aukštis – 1 400 mm.

Viršuje viršutinio cilindro skersmuo gali būti sumažintas iki 400 mm, įskaitant horizontaliosios plokštumos atžvilgiu ne didesnę kaip 30° laipsnių nuosklembą.

7.7.2.2. Pirmojo cilindro pagrindas turi neišsikišti už antrojo cilindro projekcijos ribų.

7.7.2.3. Jei išilgai šio praėjimo įrengiamos atlenkiamosios sėdynės, laisva erdvė turi būti matuojama, kai sėdynių padėtis yra naudojimo padėtis.

7.7.2.4. Vietoj dvilypio cilindro galima naudoti 7.7.5.1 punkte nurodytą matavimo įtaisą (žr. 4 priedo 6 paveikslą).

7.7.3. Priėjimas prie avarinių langų

7.7.3.1. Iš salono tako į transporto priemonės išorę pro bet kurį avarinį langą turi būti įmanoma iškišti tikrinimo šabloną.

7.7.3.2. Tikrinimo šablono judėjimo kryptis turi būti tokia, kuria turėtų judėti iš transporto priemonės evakuojamas asmuo. Tikrinimo šablonas turi būti laikomas statmenai tai judėjimo krypčiai.

7.7.3.3. Tikrinimo šablonas turi būti 600 × 400 mm dydžio plona plokštė 200 mm spinduliu suapvalintais kampais. Tačiau jei avarinis langas yra transporto priemonės gale, tikrinimo šablonas gali būti ir 1 400 × 350 mm dydžio 175 mm spinduliu suapvalintais kampais.

7.7.4. Priėjimas prie avarinių liukų

7.7.4.1. Avariniai stogo liukai

7.7.4.1.1.

Išskyrus I ir A klasių transporto priemones, bent vienas avarinis liukas turi būti tokioje vietoje, kad 1 600 mm aukščio keturkampė nupjautinė piramidė, kurios kraštinės pasvirusios 20° kampu, liestųsi su sėdynės arba lygiavertės atramos dalimi. Piramidės ašis turi būti vertikali, o jos viršutinė plokštuma turi siekti avarinio liuko angos plotą. Atramos gali būti atlenkiamosios arba slenkamosios, jeigu jas galima užfiksuoti naudojimo padėtyje. Tikrinant naudojama būtent tokia padėtis.

7.7.4.1.2.

Kai stogo konstrukcija yra storesnė kaip 150 mm, stogo išorinio paviršiaus lygyje viršutinė piramidės plokštuma turi siekti avarinio liuko angos plotą.

7.7.4.2. Avariniai grindų liukai

Jei avariniai liukai įrengiami grindyse, per juos turi būti įmanoma tiesiogiai ir nekliudomai pasiekti transporto priemonės išorę; liukai turi būti įrengti tokiose vietose, kad virš jų būtų laisva erdvė, lygi praėjimo aukščiui. Visi šilumos šaltiniai arba judantys komponentai turi būti ne arčiau kaip 500 mm atstumu nuo bet kurio liuko angos krašto.

Horizontaliai laikomą 600 × 400 mm dydžio plonos plokštės 200 mm spinduliu suapvalintais kampais pavidalo bandymų šabloną turi būti įmanoma pastumti esant virš transporto priemonės grindų 1 m atstumu nuo žemės paviršiaus.

7.7.5. Salono takai (žr. 4 priedo 6 paveikslą)

7.7.5.1. Transporto priemonės salono takas (-ai) turi būti suprojektuotas (-i) taip, kad juo (jais) galėtų laisvai judėti tikrinimo įtaisas, kuris sudarytas iš dviejų bendrą ašį turinčių cilindrų ir tarp cilindrų esančio apversto nupjautinio kūgio ir kurio matmenys nurodyti 4 priedo 6 paveiksle.

Tikrinimo įtaisas gali liestis su laikymosi dirželiais (jeigu jie yra) arba kitais lanksčiais objektais, pvz., saugos diržų dalimis, ir stumti juos šalin.

7.7.5.1.1.

Atvejis, kai sėdynės arba sėdynių eilės priekyje nėra išėjimų

7.7.5.1.1.1.

Jei sėdynės atsuktos į priekį, 7.7.5.1 punkte aprašytas cilindrinis šablonas turi pasiekti bent skersinę vertikaliąją plokštumą, liečiančią tolimiausios priekinės sėdynių eilės sėdynės atlošo tolimiausia priekinį tašką, ir būti laikomas tokioje padėtyje. Nuo šios plokštumos 4 priedo 7 paveiksle parodytą figūrą turi būti įmanoma pastumti taip, kad, pradedant nuo sąlyčio su cilindriniu šablonu vietos, į transporto priemonės išorę nukreipta plokštės pusė į priekį pasislinktų 660 mm.

7.7.5.1.1.2.

Jeigu yra į šonus pasuktų sėdynių, cilindrinio šablono priekinė dalis turi pasiekti bent jau skersinę plokštumą, sutampančią su vertikaliąja plokštuma, einančia per tolimiausios priekinės sėdynės vidurį (4 priedo 7 paveikslas).

7.7.5.1.1.3.

Jei yra į galą atsuktų sėdynių, cilindrinio šablono priekinė dalis turi pasiekti bent jau skersinę vertikaliąją plokštumą, susiliečiančią su priekinės sėdynių eilės arba sėdynės pagalvėlės priekiu (4 priedo 7 paveikslas).

7.7.5.2. (rezervuota)

7.7.5.3. Vienoje arba abejose III klasės transporto priemonės salono tako pusėse esančios sėdynės gali būti pastumiamos į šonus; tada praėjimo plotis gali sumažėti iki apatinio cilindro skersmenį atitinkančio 220 mm dydžio, su sąlyga, kad ant salono tako stovintiems asmenims būtų lengvai pasiekiamas kiekvienos sėdynės valdiklis, kuriuo būtų galima lengvai (jei įmanoma, automatiškai) nustatyti pradinę sėdynės, net jei ji užimta, padėtį, atitinkančią ne siauresnį kaip 300 mm plotį.

7.7.5.4. Sujungtųjų transporto priemonių atveju 7.7.5.1 punkte aprašytas tikrinimo įtaisas bet kuriame aukšte turi nekliudomai praslinkti per sandūrą, kur keleiviai gali pereiti tarp skyrių. Jokia minkšta sandūros skyriaus dalis, įskaitant pneumatines dalis, neturi išsikišti į salono taką.

7.7.5.5. Salono takuose gali būti įrengti laipteliai. Tokių laiptelių plotis laiptelių viršuje neturi būti mažesnis kaip salono tako plotis.

7.7.5.6. Salono take draudžiama įrengti atlenkiamąsias keleivių sėdynes. Tačiau atlenkiamąsias sėdynes leidžiama įrengti kitose transporto priemonės vietose, jei jos, būdamos atlenktos (parengtos sėdėti) netrukdo stumti salono taku salono tako tikrinimo šablono.

7.7.5.7. Į šonus pastumiamos sėdynės, kurios įsiterpia į salono taką, leidžiamos tik III klasės transporto priemonėse, laikantis 7.7.5.3 punkte nurodytų sąlygų.

7.7.5.8. Transporto priemonėse, kurioms taikomas 7.7.1.9 punktas, salono takas nebūtinas, jei įėjimo ir išėjimo matmenys atitinka nurodytuosius tame punkte.

7.7.5.9. Salono takų paviršius turi būti neslidus.

7.7.6. Salono tako nuolydis

Salono tako nuolydis neturi viršyti:

7.7.6.1.

išilgine kryptimi:

7.7.6.1.1.

I, II arba A klasės transporto priemonėse – 8 proc. arba

7.7.6.1.2.

III ir B klasių transporto priemonėse – 12,5 proc., o

7.7.6.2.

skersine kryptimi: visų klasių transporto priemonėse – 5 proc.

7.7.7. Laipteliai (žr. 4 priedo 8 paveikslą)

7.7.7.1. Keleiviams skirtų laiptelių (pakopų), esančių ties tarnybinėmis bei avarinėmis durimis ir transporto priemonės viduje, didžiausiasis ir mažiausiasis aukštis bei mažiausiasis plotis nurodyti 4 priedo 8 paveiksle.

7.7.7.1.1.

Bet koks perėjimas iš pažeminto salono tako į sėdimąjį plotą laipteliais nelaikomas. Tačiau vertikalusis atstumas tarp salono tako paviršiaus ir sėdimojo ploto grindų turi būti ne didesnis kaip 350 mm.

7.7.7.2. Laiptelių aukštis matuojamas išoriniame krašte ties laiptelių pločio viduriu, paruošus padangą ir ją pripūtus pagal gamintojo reikalavimus, taikomus didžiausiai techniškai leidžiamai pakrautos transporto priemonės masei (M).

7.7.7.3. Pirmojo laiptelio aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti išmatuotas transporto priemonei stovint ant horizontalaus paviršiaus, jos masė turi būti lygi parengtos naudoti transporto priemonės masei, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.18 punkte, o padangos ir oro slėgis jose turi būti tokie, kokius gamintojas nustato didžiausiai techniškai leidžiamai pakrautos transporto priemonės masei (M), apibrėžtai pagal šios taisyklės 2.19 punktą.

7.7.7.4. Jei yra daugiau kaip vienas laiptelis, kiekvienas iš jų gali įsiterpti ne daugiau kaip 100 mm į gretimo laiptelio vertikaliąją projekciją, o laiptelio plotis, neįskaitant šio įsiterpimo, turi būti ne mažesnis kaip 200 mm (žr. 4 priedo 8 paveikslą); visų pakopų briaunos turi būti tokios, kad pavojus suklupti būtų kuo mažesnis. Visų pakopų briaunos turi vizualiai skirtis nuo gretimo paviršiaus.

7.7.7.5. Kiekvieno laiptelio plotis ir forma turi būti tokie, kad, padėjus ant jo toliau lentelėje nuodytų matmenų stačiakampį, už laiptelio išsikištų ne daugiau kaip 5 proc. jo ploto. Jei durys dvigubos, šį reikalavimą turi atitikti kiekviena jų pusė.

Keleivių skaičius		> 22	≤ 22
Plotas	Pirmasis laiptelis (mm)	400 × 300	400 × 200
Plotas	Kiti laipteliai (mm)	400 × 200	400 × 200

7.7.7.6. Visų laiptelių paviršius turi būti neslidus.

7.7.7.7. Laiptelio nuolydis bet kuria kryptimi turi būti ne didesnis kaip 5 proc.

7.7.8. Keleivių sėdynės (įskaitant atlenkiamąsias) ir sėdintiems keleiviams skirta erdvė

7.7.8.1. Mažiausias sėdynės plotis (žr. 4 priedo 9 paveikslą)

7.7.8.1.1.

Mažiausias sėdynės pagalvėlės plotis (F) (4 priedo 9 paveikslas), matuojamas nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per sėdimosios vietos vidurį, turi būti:

7.7.8.1.1.1.

I, II, A ir B klasių transporto priemonėse – 200 mm arba

7.7.8.1.1.2.

III klasės transporto priemonėse – 225 mm.

7.7.8.1.2.

Mažiausias kiekvienai sėdimajai vietai skirtos erdvės plotis (G) (4 priedo 9 paveikslas), matuojamas nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per sėdimosios vietos vidurį 270–650 mm aukštyje virš nesuspaustos sėdynės pagalvėlės, neturi būti mažesnis kaip:

7.7.8.1.2.1.

atskiros sėdynės – 250 mm;

7.7.8.1.2.2.

ištisinės sėdynių eilės, skirtos dviem ar daugiau keleivių – 225 mm.

7.7.8.1.3.

2,35 m arba mažesnio pločio transporto priemonėse kiekvienai sėdimajai vietai skirtos erdvės plotis, matuojant nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per sėdimosios vietos vidurį 270–650 mm aukštyje virš nesuspaustos sėdynės pagalvėlės, turi būti 200 mm (žr. 4 priedo 9A paveikslą). Jei laikomasi šio punkto reikalavimų, 7.7.8.1.2 punkto reikalavimai netaikomi.

7.7.8.1.4.

Ne daugiau kaip 22 keleivius vežti skirtose transporto priemonėse prie transporto priemonės sienos esančių sėdynių laisvajai erdvei nepriskiriama viršutinėje dalyje esanti trikampė 20 mm pločio ir 100 mm aukščio sritis (žr. 4 priedo 10 paveikslą). Be to, į laisvąją erdvę turėtų būti įskaičiuojama saugos diržams bei jų tvirtinimo elementams ir skydeliams nuo saulės skirta erdvė.

7.7.8.1.5.

Matuojant salono tako plotį neturi būti atsižvelgiama į tai, ar pirmiau apibrėžta laisvoji erdvė į jį įsiterpia.

7.7.8.2. Mažiausias sėdynių pagalvėlių plotis (matmuo K, žr. 4 priedo 11 paveikslą)

Mažiausias sėdynių pagalvėlių plotis:

7.7.8.2.1.

I, A ir B klasių transporto priemonėse – 350 mm; ir

7.7.8.2.2.

II ir III klasių transporto priemonėse – 400 mm.

7.7.8.3. Sėdynių pagalvėlių aukštis (H matmuo, žr. 4 priedo 11a paveikslą)

Nesuspaustų sėdynių pagalvėlių aukštis nuo grindų turi būti toks, kad atstumas nuo grindų iki horizontaliosios plokštumos, susiliečiančios su sėdynės pagalvėlės priekiniu viršutiniu paviršiumi, būtų 400–500 mm: ties ratų gaubtais (atsižvelgiant į 7.7.8.5.2 punktu leidžiamas nuokrypas) ir variklio ir (arba) transmisijos skyriumi šis aukštis gali būti sumažintas ne daugiau kaip iki 350 mm.

7.7.8.4. Sėdynių išdėstymas (žr. 4 priedo 12 paveikslą)

7.7.8.4.1.

Jei sėdynės pasuktos ta pačia kryptimi, atstumas nuo sėdynės atlošo priekinės dalies iki prieš ją esančios sėdynės atlošo galinės dalies (H matmuo), matuojant horizontaliai visuose aukščiuose virš grindų nuo sėdynės pagalvėlės viršutinio paviršiaus iki taško, esančio 620 mm virš grindų, turi būti ne mažesnis kaip:

H
I, A ir B klasė	650 mm
II ir III klasė	680 mm

7.7.8.4.2.

Visi matavimai turi būti atliekami, kai sėdynės pagalvėlė ir atlošas yra nesuspausti vertikaliojoje plokštumoje, einančioje per atskiros sėdimosios vietos vidurio liniją.

7.7.8.4.3.

Kai sėdynės yra atsuktos viena į kitą, mažiausias atstumas tarp jų atlošų priekinių paviršių, matuojant aukščiausiuose pagalvėlių taškuose, turi būti ne mažesnis kaip 1 300 mm.

7.7.8.4.4.

Atlošiamosios keleivių sėdynės ir reguliuojamosios vairuotojo sėdynės turi būti matuojamos, kai jų atlošų ir kitų reguliuojamų sudėtinių dalių padėtis yra gamintojo nurodyta įprastinė naudojimo padėtis.

7.7.8.4.5.

Matavimai atliekami, kai prie sėdynių nugarėlių pritaisyti atlenkiamieji staliukai yra užlenkti (pakelti).

7.7.8.4.6.

Sėdynės, įtaisytos ant bėgių arba kitos sistemos, kuri leidžia operatoriui arba naudotojui lengvai keisti jų išdėstymą transporto priemonėje, turi būti matuojamos tada, kai jų padėtis yra įprastinė padėtis, kurią gamintojas yra nurodęs patvirtinimo paraiškoje.

7.7.8.5. Sėdintiems keleiviams skirta erdvė (žr. 4 priedo 13 paveikslą)

7.7.8.5.1.

Už pertvaros ar kitos standžiosios konstrukcijos, išskyrus kitą sėdynę, esančiai sėdynei priešais kiekvieną būtiną keleivio sėdimąją erdvę (kaip apibrėžta 7.7.8.6 punkte) turi būti palikta laisva erdvė, ne mažesnė nei parodyta 4 priedo 13 paveiksle. Į šią erdvę gali išsikišti pertvara, kurios kontūras apytiksliai atitinka pasvirusio sėdynės atlošo kontūrą. Kai A arba B klasių transporto priemonėse sėdynė yra šalia vairuotojo sėdynės, į šią erdvę gali išsikišti valdymo ir prietaisų skydas, pavarų perjungimo valdiklis, priekinis langas, skydelis nuo saulės, saugos diržai ir jų tvirtinimo įtaisai.

7.7.8.5.2.

Prie sėdynės, esančios už kitos sėdynės, arba į salono taką atsuktos sėdynės turi būti palikta ne mažiau kaip 300 mm gylio ir 7.7.8.1.1 punkte nurodyto pločio laisva erdvė kojoms, pavaizduota 4 priedo 11b paveiksle. Į šią erdvę gali išsikišti sėdynės kojelės, keleiviui skirtos pakojos ir 7.7.8.6 punkte numatytos iškyšos, su sąlyga, kad keleivio kojoms paliekama pakankamai vietos. Dalis šios erdvės gali būti salono take ir (arba) virš jo, tačiau neturi sudaryti jokių kliuvinių matuojant mažiausią salono tako plotį pagal 7.7.5 punktą. Kai A arba B klasių transporto priemonėse šalia vairuotojo sėdynės yra sėdynių, į šią erdvę gali išsikišti saugos diržai ir jų tvirtinimo įtaisai.

7.7.8.5.3.

I klasės transporto priemonėse turi būti keturios 8 priedo 3.2 punkto reikalavimus atitinkančius specialios sėdynės, II klasės transporto priemonėse – dvi, o A klasės transporto priemonėse – viena. Nenaudojama užlenkiama sėdynė neturi būti laikoma specialia sėdyne.

7.7.8.6. Laisvoji erdvė virš sėdimųjų vietų

7.7.8.6.1.

Virš visų vienaukštės transporto priemonės sėdimųjų vietų ir, išskyrus sėdynes šalia vairuotojo sėdynės A arba B klasių transporto priemonėse, kojoms skirta laisvoji erdvė, matuojant nuo nesuspaustų sėdynių pagalvėlių aukščiausio taško, turi būti ne žemesnė kaip 900 mm, o matuojant nuo kojoms skirtos vietos vidutinio grindų lygio – ne žemesnė kaip 1 350 mm. Transporto priemonėse, kurioms taikomas 7.7.1.10 punktas, ir A arba B klasių transporto priemonių sėdynėms šalia vairuotojo sėdynės nuo grindų matuojamas aukštis gali būti sumažintas iki 1 200 mm, o nuo nesuspaustų sėdynių pagalvėlių aukščiausio taško matuojamas aukštis – iki 800 mm.

Virš visų dviaukštės transporto priemonės sėdimųjų vietų turi būti ne žemesnė kaip 900 mm, matuojant nuo nesuspaustų sėdynių pagalvėlių aukščiausio taško, laisvoji erdvė. Ši laisvoji erdvė turi tęsis nuo viso sėdynės ploto ir atitinkamos erdvės kojoms vertikaliosios projekcijos. Viršutiniame aukšte ši laisvoji erdvė sumažinama iki 850 mm.

7.7.8.6.2.

Tokia laisvoji erdvė turi tęstis virš srities, kurią apibrėžia:

7.7.8.6.2.1.

išilginės vertikaliosios plokštumos, esančios 200 mm atstumu į bet kurią pusę nuo sėdimosios vietos vidurio vertikaliosios plokštumos, ir

7.7.8.6.2.2.

skersinė vertikalioji plokštuma, einanti per tolimiausią galinį viršutinį sėdynės atlošo tašką, ir skersinė vertikalioji plokštuma, einanti 280 mm atstumu prieš nesuspaustos sėdynės pagalvėlės tolimiausią priekinį tašką, matuojant sėdimosios vietos vidurio vertikaliojoje plokštumoje.

7.7.8.6.3.

Iš 7.7.8.6.1 ir 7.7.8.6.2 punktuose apibrėžtos laisvosios erdvės kraštų galima atimti šias sritis:

7.7.8.6.3.1.

150 mm aukščio ir 100 mm pločio stačiakampę sritį kraštinių sėdynių greta transporto priemonės vidinės sienos viršutinėje dalyje (žr. 4 priedo 14 paveikslą);

7.7.8.6.3.2.

trikampę sritį, kurios viršutinis taškas yra 700 mm aukštyje nuo atlošo viršaus, o pagrindo plotis yra 100 mm (žr. 4 priedo 15 paveikslą), kraštinių sėdynių viršutinėje dalyje. Saugos diržams, jų tvirtinimo įtaisams ir skydeliui nuo saulės skirta erdvė neįskaičiuojama;

7.7.8.6.3.3.

ne didesnio kaip 0,02 m2 ploto sritį kojoms skirtame kraštinių sėdynių plote (žemagrindėse transporto priemonėse – 0,03 m2 ploto sritį), kuri yra ne platesnė kaip 100 mm (žemagrindėse transporto priemonėse – 150 mm) (žr. 4 priedo 16 paveikslą).

7.7.8.6.3.4.

Ne daugiau kaip 22 keleivius vežti skirtų transporto priemonių arčiausiai galinių kėbulo kampų esančių sėdimųjų vietų laisvosios erdvės išorinis galinis kraštas (žiūrint iš viršaus) gali būti suapvalintas ne didesniu kaip 150 mm spinduliu (žr. 4 priedo 17 paveikslą).

7.7.8.6.4.

Į 7.7.8.6.1, 7.7.8.6.2 ir 7.7.8.6.3 punktuose apibrėžtą laisvąją erdvę gali įsiterpti:

7.7.8.6.4.1.

kitos sėdynės atlošas, jo atramos ir prie jo tvirtinamos dalys (pvz., atlenkiamasis staliukas);

7.7.8.6.4.2.

ne daugiau kaip 22 keleivius vežti skirtų transporto priemonių ratų gaubtai, jeigu laikomasi bent vienos iš šių dviejų sąlygų:

7.7.8.6.4.2.1.

gaubtas neišsikiša už sėdimosios vietos vidurinės vertikaliosios plokštumos (žr. 4 priedo 18 paveikslą); arba

7.7.8.6.4.2.2.

sėdinčio keleivio kojoms skirtos 300 mm pločio erdvės artimiausias kraštas yra ne toliau kaip 200 mm atstumu nuo nesuspaustos sėdynės pagalvėlės priekinio krašto ir ne toliau kaip 600 mm atstumu nuo sėdynės atlošo priekio, matuojant sėdimosios vietos vidurinėje vertikaliojoje plokštumoje (žr. 4 priedo 19 paveikslą). Jei dvi sėdynės yra atsuktos viena į kitą, ši nuostata taikoma tik vienai sėdynei, o likusi sėdinčių keleivių kojoms skirta erdvė turi būti ne mažesnė kaip 400 mm.

7.7.8.6.4.3.

Jei greta vairuotojo sėdynės ne daugiau kaip 22 keleivius vežti skirtose transporto priemonėse įrengtos sėdimosios vietos, gali išsikišti valdymo ir (arba) prietaisų skydelis, priekinis langas, skydeliai nuo saulės, saugos diržai, jų tvirtinimo elementai ir priekinis skliautas.

7.7.8.6.4.4.

Gali išsikišti atviri atverčiamieji langai ir jų dalys.

7.7.9. Ryšys su vairuotoju

7.7.9.1. I, II ir A klasių transporto priemonėse turi būti įrengtos priemonės, leidžiančios keleiviams vairuotojui pranešti, kad jis turėtų sustabdyti transporto priemonę. Visus tokius ryšio įtaisus turi būti įmanoma valdyti plaštaka. Tinkami ryšio įtaisai turi būti tolygiai paskirstyti visoje transporto priemonėje ne aukščiau kaip 1 500 mm virš grindų; nedraudžiama aukščiau įrengti papildomų ryšio įtaisų. Valdikliai turi išsiskirti iš aplinkos savo spalva. Vienu arba keliais įsižiebiančiais ženklais keleiviai turi būti informuojami apie tai, kad valdiklis aktyvuotas. Turi būti rodomas ženklas su žodžiais „autobusas stoja“ (angl. „bus stopping“) arba su lygiaverčiais žodžiais ir (arba) atitinkamomis piktogramomis; šie elementai turi šviesti tol, kol tarnybinės durys bus atviros. Tokie ženklai turi būti kiekvienoje atskiroje sujungtųjų transporto priemonių dalyje. Tokie ženklai turi būti kiekviename dviaukščių transporto priemonių aukšte. Visiems tekstiniams ženklams taikomos 7.6.11.4 punkto nuostatos.

7.7.9.2. Ryšys su ekipažo kabina

Jei iš ekipažo kabinos negalima susisiekti su vairuotojo kabina arba keleivių salonu, turi būti įrengtos ryšio tarp vairuotojo ir ekipažo kabinos priemonės.

7.7.9.3. Ryšys su tualetu

Tualetuose turi būti įrengtos priemonės pagalbai išsikviesti, ištikus avarijai.

7.7.10. Karštų gėrimų aparatai ir virimo (kepimo) įranga

7.7.10.1. Karštų gėrimų aparatai ir virimo (kepimo) įranga turi būti įrengti ir apsaugoti taip, kad staigiai stabdant arba atliekant posūkius ant keleivių nepatektų karštas maistas ar gėrimai.

7.7.10.2. Visose transporto priemonių, kuriose įrengti karštų gėrimų aparatai ir virimo (kepimo) įranga, keleivių sėdynėse turi būti įrengti karšto maisto ar gėrimų laikikliai, tinkami naudoti transporto priemonei judant.

7.7.11. Durys į vidaus patalpas

Visos durys į tualetus arba kitas vidaus patalpas:

7.7.11.1.

turi užsidaryti savaime, jose neturi būti įtaisų, kurių paskirtis laikyti jas atidarytas, jei atidarytos durys kliudytų keleiviams avarijos atveju;

7.7.11.2.

atidarius neturi uždengti jokių rankenų, tarnybinių durų valdymo įtaisų arba tarnybinių durų, avarinių durų, avarinio išėjimo, gesintuvo arba pirmosios pagalbos rinkinio privalomųjų ženklų;

7.7.11.3.

turi būti įrengtos taip, kad avarijos atveju jas būtų galima atidaryti iš išorės;

7.7.11.4.

turi būti įrengtos taip, kad durų nebūtų galima užrakinti iš išorės, nebent jas visuomet būtų galima atrakinti iš vidaus.

7.7.12. Dviaukščių transporto priemonių jungiamieji laiptai (žr. 4 priedo 1 paveikslą)

7.7.12.1. Mažiausias jungiamųjų laiptų plotis turi būti toks, kad jais būtų galima laisvai prastumti 4 priedo 1 paveiksle parodytą vienų durų praėjimo šabloną. Plokštė turi būti stumiama nuo apatinio aukšto salono tako iki paskutinio laiptelio galima asmens judėjimo laiptais kryptimi.

7.7.12.2. Jungiamieji laiptai turi būti suprojektuoti taip, kad staigiai stabdant į priekį važiuojančią transporto priemonę, keleiviams nekiltų pavojaus būti parblokštiems žemyn.

Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei yra paisoma bent vienos iš pateiktųjų sąlygų:

7.7.12.2.1.

nė vienos laiptų dalies nuolydis nėra nukreiptas į priekį;

7.7.12.2.2.

laiptai yra su turėklais arba panašiais įtaisais;

7.7.12.2.3.

laiptų viršuje yra automatinis įtaisas, neleidžiantis lipti laiptais, kai transporto priemonė važiuoja; toks įtaisas turi būti lengvai valdomas ištikus avarijai.

7.7.12.3. Naudojant 7.7.5.1 punkte nurodytą cilindrą, turi būti patikrinta, ar praėjimas iš salono tako (viršutinio ir apatinio aukštų) į laiptų aikštelę yra tinkama.

7.7.13. Vairuotojo kabina

7.7.13.1. Vairuotojas turi būti apsaugotas nuo stovinčių keleivių ir nuo iškart už jo kabinos sėdinčių keleivių, kurie gali įgriūti į vairuotojo kabiną stabdant transporto priemonę arba jai sukantis. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei:

7.7.13.1.1.

vairuotojo kabina atskiriama pertvara arba

7.7.13.1.2.

tuo atveju, kai iškart už vairuotojo kabinos yra keleivių sėdynių, įrengiamas apsaugas arba, jei transporto priemonės yra A arba B klasės, saugos diržas. Transporto priemonėms, kuriose iškart už vairuotojo kabinos yra stovintiems keleiviams skirtas plotas, saugos diržo įrengimo variantas negalioja. Jei įrengtas apsaugas, jis turi atitikti 7.7.13.1.2.1–7.7.13.1.2.3 punktų reikalavimus (žr. 4 priedo 30 paveikslą).

7.7.13.1.2.1.

Apsaugo aukštis nuo grindų, ant kurių stovi keleiviai, turi būti ne mažesnis kaip 800 mm.

7.7.13.1.2.2.

Apsaugas turi platėti tolyn į vidų nuo transporto priemonės sienos ne mažiau kaip 100 mm nuo labiausiai į vidų nutolusios atitinkamos keleivio sėdynės išilginės vidurio linijos, tačiau bet kuriuo atveju turi baigtis bent ties tolimiausiu vidiniu vairuotojo sėdynės tašku.

7.7.13.1.2.3.

Atstumas tarp kokiam nors objektui (pvz., staliukui) skirtos erdvės viršutinio krašto ir apsaugo viršutinio krašto turi būti ne mažesnis kaip 90 mm.

7.7.13.2. Vairuotojo kabina turi būti apsaugota nuo daiktų, kurie staigiai stabdant galėtų įriedėti į ją iš už jos esančio keleivių salono. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei 50 mm skersmens rutulys negali įriedėti į vairuotojo kabiną iš už jos esančio keleivių salono.

7.7.13.3. Vairuotojas turi būti apsaugotas nuo saulės ir akinimo bei vidaus apšvietimo atspindžių. Bet kokį apšvietimą, kuris galėtų pakenkti vairuotojo matomumui, turi būti įmanoma naudoti tik transporto priemonei stovint.

7.7.13.4. Transporto priemonėje turi būti įtaisai nuo priekinio lango apledėjimo ir aprasojimo.

7.7.14. Vairuotojo sėdynė

7.7.14.1. Vairuotojo sėdynė turi būti atskira nuo kitų sėdynių.

7.7.14.2. Sėdynės atlošas turi būti išlenktas arba vairuotojo vietoje turi būti porankiai, išdėstyti taip, kad vairuotojo judesių nevaržytų transporto priemonės manevrai ir jis neprarastų pusiausvyros dėl skersinių pagreičių.

7.7.14.3. Mažiausiasis sėdynės pagalvėlės plotis (F matmuo, žr. 4 priedo 9 paveikslą), matuojant nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per sėdynės centrą, turi būti:

7.7.14.3.1.

A ir B klasių transporto priemonėse – 200 mm;

7.7.14.3.2.

I, II ir III klasių transporto priemonėse – 225 mm.

7.7.14.4. Mažiausias sėdynės pagalvėlės gylis (K matmuo, žr. 4 priedo 9 paveikslą), matuojant nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per sėdynės centrą, turi būti:

7.7.14.4.1.

A ir B klasių transporto priemonėse – 350 mm;

7.7.14.4.2.

I, II ir III klasių transporto priemonėse – 400 mm.

7.7.14.5. Mažiausias bendras sėdynės atlošo plotis, matuojant iki 250 mm aukštyje virš horizontaliosios plokštumos, susiliečiančios su aukščiausiu nesuspaustos sėdynės pagalvėlės paviršiumi, turi būti 450 mm.

7.7.14.6. Atstumas tarp porankių turi būti toks, kad vairuotojui liktų laisva erdvė, ne mažesnė kaip 450 mm, kaip apibrėžta 7.7.14.2 punkte.

7.7.14.7. Išilginė bei vertikalioji sėdynės padėtis ir atlošo pokrypis turi būti reguliuojami. Sėdynė turi automatiškai užsifiksuoti pasirinktoje padėtyje, o jei yra pakreipimo mechanizmas, ji turi automatiškai užsifiksuoti vairavimo padėtyje. Sėdynėje turi būti įrengta pakabos sistema.

7.7.14.7.1.

Pakabos sistema ir vertikaliosios padėties reguliavimas neprivalomi A ir B klasių transporto priemonėms.

7.8. Dirbtinis vidaus apšvietimas

7.8.1. Turi būti įrengtas vidaus elektros apšvietimas, skirtas apšviesti:

7.8.1.1.

visus keleivių salonus, ekipažui skirtas patalpas, tualetus ir sujungtųjų transporto priemonių sandūrą;

7.8.1.2.

visus laiptelius;

7.8.1.3.

bet kokį praėjimo prie išėjimų ir šalia tarnybinių durų esančią sritį, įskaitant bet kokį naudojamą įlipimo įtaisą;

7.8.1.4.

visus viduje esančius išėjimų ženklus ir valdiklius;

7.8.1.5.

visas vietas, kuriose yra kliuvinių.

7.8.1.6.

Jei dviaukštė transporto priemonė yra bestogė, bent vienas apšvietimo įtaisas turi būti įrengtas kuo arčiau kiekvienų į viršutinį aukštą vedančių laiptų viršaus.

7.8.2. Turi būti ne mažiau kaip dvi vidaus apšvietimo grandinės; vienai sugedus, turi veikti kita. Viena iš tokių grandinių gali būti laikoma grandinė, kuria užtikrinamas nuolatinis įlipimo ir išlipimo vietų apšvietimas.

7.8.3. (rezervuota)

7.8.4. Atskiros šviesos kiekvienai iš 7.8.1 punkte išvardytų vietų nebūtinos, jei įprasto naudojimo metu apšvietimas yra pakankamas.

7.8.5 Privalomasis vidaus apšvietimas turi būti valdomas rankiniais vairuotojo jungikliais arba automatiškai.

7.9. Sujungtųjų transporto priemonių sandūra

7.9.1. Atskiras transporto priemonės dalis jungianti sandūra turi būti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad būtų įmanoma atlikti nors vieną sukamąjį judesį bent aplink vieną horizontaliąją ašį ir aplink vieną vertikaliąją ašį.

7.9.2. Kai sujungtoji transporto priemonė, kurios masė lygi parengtos naudoti transporto priemonės masei, stovi ant horizontalaus paviršiaus, tarp bet kurios atskiros dalies ir sukamojo pagrindo arba jį atstojančio elemento grindų neturi būti atvirų tarpų, didesnių kaip:

7.9.2.1. 10 mm, kai visi transporto priemonės ratai yra toje pačioje plokštumoje, arba

7.9.2.2. 20 mm, kai greta sandūros esančio tilto ratai stovi ant paviršiaus, esančio 150 mm aukščiau už paviršių, ant kurio stovi visi kiti ratai.

7.9.3. Lygio tarp vientisų dalių grindų ir sukamojo pagrindo grindų skirtumas, matuojant ties jungtimi, turi būti ne didesnis kaip:

7.9.3.1.

20 mm 7.9.2.1 punkte aprašytomis sąlygomis; arba

7.9.3.2.

30 mm 7.9.2.2 punkte aprašytomis sąlygomis.

7.9.4. Sujungtosiose transporto priemonėse turi būti įrengti įtaisai, kuriais keleiviams fiziškai neleidžiama prieiti prie kokios nors sandūros dalies, kurios:

7.9.4.1.

grindyse yra neuždengtas tarpas, neatitinkantis 7.9.2 punkto reikalavimų;

7.9.4.2.

grindys negali išlaikyti keleivių masės;

7.9.4.3.

judančios sienos kelia pavojų keleiviams.

7.10. Sujungtųjų transporto priemonių važiavimo krypties laikymasis

Sujungtajai transporto priemonei važiuojant tiesia linija, jos atskirų dalių išilginės vidurio plokštumos turi sutapti ir sudaryti ištisinę plokštumą be jokių įlinkių.

7.11. Turėklai ir rankenos

7.11.1. Bendrieji reikalavimai

7.11.1.1. Turėklai ir rankenos turi būti reikiamo tvirtumo.

7.11.1.2. Jie turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad keleiviams nekiltų pavojus susižeisti.

7.11.1.3. Turėklų ir rankenų profilis turi būti toks, kad keleiviai juos galėtų lengvai ir tvirtai suimti. Turėklai, kad ant jų tilptų plaštaka, negali būti trumpesni kaip 100 mm. Nė vienas skerspjūvio matmuo negali būti mažesnis kaip 20 mm arba didesnis kaip 45 mm, išskyrus turėklus ant durų bei sėdynių ar II, III ir B klasių transporto priemonių salonų takuose. Tokiais atvejais mažiausiasis turėklų matmuo gali būti 15 mm, jeigu joks kitas matmuo nėra mažesnis kaip 25 mm. Turėkluose neturi būti staigių išlinkių.

7.11.1.4. Tarpas tarp didžiosios dalies turėklo arba rankenos ir transporto priemonės kėbulo gretimos dalies arba sienų turi būti ne mažesnis kaip 40 mm. Tačiau jei turėklai yra ant durų arba sėdynių ar II, III ir B klasių transporto priemonių salonų takuose, leidžiamas ne mažesnis kaip 35 mm tarpas.

7.11.1.5. Visų turėklų, rankenų arba statramsčių paviršiai turi vizualiai išsiskirti iš aplinkos ir būti neslidūs.

7.11.2. Papildomi reikalavimai stovintiems keleiviams vežti skirtų transporto priemonių turėklams ir rankenoms

7.11.2.1. Kiekvienoje stovintiems keleiviams skirto grindų ploto, atitinkančio 7.2.2 punkto reikalavimus, vietoje turi būti įrengta pakankamai turėklų ir (arba) rankenų. Dirželius, jei jie yra, taip pat galima laikyti rankenomis, jeigu jie pritvirtinti tinkamomis priemonėmis. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei iš visų 4 priedo 20 paveiksle pavaizduoto bandymų įtaiso vietų jo judamąja „ranka“ galima pasiekti bent du turėklus arba rankenas. Bandymų įtaisą galima laisvai sukioti aplink jo vertikaliąją ašį.

7.11.2.2. Atliekant 7.11.2.1 punkte nustatytą procedūrą, turėklais ir rankenomis laikomi tik tie įtaisai, kurie yra ne žemiau kaip 800 mm ir ne aukščiau kaip 1 950 mm virš grindų.

7.11.2.3. Visose vietose, kuriose gali stovėti keleiviai, bent vienas iš dviejų reikalaujamų turėklų arba rankenų turi būti ne aukščiau kaip 1 500 mm virš grindų lygio. Tai netaikoma prie durų esančiai sričiai, kurioje tokį turėklą užstoja atidarytos durys arba jų mechanizmas, kai durys yra atidarytos. Be to, nuokrypa gali būti taikoma didelių platformų viduriui, tačiau tokių nuokrypų suma neturi viršyti 20 proc. viso stovimojo ploto.

7.11.2.4. Vietose, kuriose gali stovėti keleiviai ir kurios nuo transporto priemonės šoninių sienų arba galinės sienos nėra atskirtos sėdynėmis, 800–1 500 mm aukštyje virš grindų turi būti įrengti su sienomis lygiagretūs horizontalūs turėklai.

7.11.3. Tarnybinėmis durimis skirti turėklai ir rankenos

7.11.3.1. Abiejose durų angų pusėse turi būti įrengti turėklai ir (arba) rankenos. Jei durys dvigubos, šis reikalavimas įvykdomas įrengus vieną centrinį statramstį arba turėklą.

7.11.3.2. Tarnybinėms durims skirti turėklai ir (arba) rankenos turi būti tokie, kad ant žemės paviršiaus greta durų arba ant bet kurio laiptelio stovintys asmenys galėtų už jų laikytis. Laikymosi vietos turi būti išdėstytos vertikaliai 800–1 100 mm aukštyje virš žemės arba kiekvienos pakopos paviršiaus, o horizontaliai:

7.11.3.2.1.

ant žemės stovinčio asmens atžvilgiu – ne daugiau kaip 400 mm į transporto priemonės vidų nuo pirmojo laiptelio išorinio krašto; ir

7.11.3.2.2.

tam tikro laiptelio atveju – ne į išorę nuo to laiptelio išorinio krašto ir ne daugiau kaip 600 mm į vidų nuo to paties krašto.

7.11.4. (rezervuota)

7.11.5. Dviaukščių transporto priemonių jungiamųjų laiptų turėklai ir rankenos

7.11.5.1. Abiejuose visų jungiamųjų laiptų šonuose turi būti įrengti tinkami turėklai arba rankenos. Jie turi būti 800–1 100 mm aukštyje virš kiekvieno laiptelio atraminio paviršiaus.

7.11.5.2. Įrengiami turėklai ir (arba) rankenos turi būti tokie, kad apatiniame arba viršutiniame aukšte prie jungiamųjų laiptų arba ant bet kurio jų laiptelio stovintys asmenys galėtų už jų laikytis. Laikymosi vietos turi būti išdėstytos vertikaliai 800–1 100 mm aukštyje virš apatinio aukšto grindų arba kiekvieno laiptelio paviršiaus:

7.11.5.2.1.

apatiniame aukšte stovinčio asmens atžvilgiu – ne didesniu kaip 400 mm atstumu į vidų nuo pirmojo laiptelio išorinio krašto; ir

7.11.5.2.2.

tam tikros pakopos atveju – ne į išorinę pusę nuo tam tikro laiptelio išorinio krašto ir ne toliau kaip 600 mm į transporto priemonės vidų nuo to paties krašto.

7.12. Laiptų nišų ir greta esančių sėdynių apsauga

7.12.1. Tose vietose, kur sėdintys keleiviai dėl staigaus stabdymo galėtų būti nublokšti į laiptelių nišą, turi būti įrengtas apsaugas arba, jei transporto priemonė yra A arba B klasės, saugos diržas. Jeigu įrengiamas apsaugas, jo aukštis nuo grindų, ant kurių yra keleivių kojos, turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o apsaugo ilgis turi tęstis arba ne mažiau kaip 100 mm į vidų nuo transporto priemonės sienos už bet kurios sėdimosios vietos, kurioje sėdinčiam keleiviui gali kilti pavojus, išilginės vidurio linijos arba iki tolimiausio vidinio laiptelio pakopos, priklausomai nuo to, kuris iš šių ilgių būtų mažesnis.

7.12.2. Viršutiniame dviaukštės transporto priemonės aukšte jungiamųjų laiptų niša turi būti atitverta ne žemesniais kaip 800 mm aukščio apsaugais, kurių aukštis matuojamas nuo grindų. Apatinis apsaugo kraštas negali būti aukščiau kaip 100 mm virš grindų.

7.12.3. Priešais keleivius, sėdinčius ant priekinių dviaukštės transporto priemonės viršutinio aukšto sėdynių, esantis priekinis stiklas turi būti apsaugotas minkštu apsaugu. Jo viršutinis kraštas turi būti išdėstytas vertikaliai 800–900 mm aukštyje nuo grindų, ant kurių pastatytos keleivių kojos.

7.12.4. Kiekvieno dviaukštės transporto priemonės jungiamųjų laiptų laiptelio pakopa turi būti uždara.

7.13. Bagažo lentynos ir keleivių sauga

Transporto priemonės keleiviai turi būti apsaugoti nuo daiktų, kurie stabdant arba sukantis gali iškristi iš bagažo lentynų. Jei yra įrengta bagažo skyrelių, jie turi būti suprojektuoti taip, kad staigiai stabdant bagažas neiškristų.

7.14. Liukų durelės, jei jos yra

7.14.1. Visų transporto priemonės grindyse esančių liukų (išskyrus avarinius) durelės turi būti įrengtos ir apsaugotos taip, kad jų nebūtų galima pastumti arba atidaryti be įrankių arba raktų, o kėlimo arba saugos įtaisai neturi išsikišti virš grindų lygio daugiau kaip 8 mm. Išsikišę kraštai turi būti suapvalinti.

7.15. Vaizdo pramogos

7.15.1. Keleiviams skirtų pramoginės vaizdo priemonės, pvz., televizorių arba vaizdo grotuvų ekranai, neturi patekti į sau įprastoje vietoje sėdinčio vairuotojo regos lauką. Nedraudžiama naudoti įvairių televizorių arba panašių prietaisų, padedančių vairuotojui valdyti transporto priemonę, pvz., stebint tarnybines duris.

7.16. Troleibusai

7.16.1. Troleibusai turi atitikti 12 priedo nuostatas.

7.17. Keleivių apsauga bestogėse transporto priemonėse

Visose bestogėse transporto priemonėse turi būti:

7.17.1.

ištisinė priekinė plokštė, kuri eina visu transporto priemonės pločiu toje jos vietoje, kur nėra stogo, ir yra ne žemesnė kaip 1 400 mm nuo bendro greta priekinės plokštės esančių grindų lygio;

7.17.2.

ištisinis apsaugas palei tos transporto priemonės dalies, kurioje nėra stogo, šonus ir galą, ne mažiau kaip 1 100 mm aukščio šonuose ir 1 200 mm aukščio transporto priemonės gale, matuojant nuo bendro greta apsaugo esančių grindų lygio. Apsaugą turi sudaryti ištisinės šoninės ir galinės plokštės, ne žemesnės kaip 700 mm nuo bendro greta jų esančių grindų lygio, kartu su vienu ar keliais ištisiniais apsauginiais turėklais, atitinkančiais šiuos parametrus:

a)	nė vienas jo (jų) skerspjūvio matmuo neturi būti mažesnis kaip 20 mm ar didesnis kaip 45 mm;

b)	bet koks tarpas tarp apsauginio (-ių) turėklo (-ų) ir gretimo turėklo ar plokštės turi neviršyti 200 mm;

c)	jis (jie) turi būti tvirtai pritvirtintas (-i) prie transporto priemonės konstrukcijos;

d)	šiai apsaugai priskiriamos ir išėjimų durys.

7.18. Pagalbinės vaizdo ir ryšio priemonės

Jei transporto priemonė bestogė, vairuotojas turi turėti vaizdo priemones, pvz., veidrodį, periskopą arba vaizdo kamerą (monitorių), per kurias galėtų stebėti plote be stogo esančių keleivių elgesį. Be to, turi būti įrengta ryšio sistema, kuria vairuotojas bendrautų su šiais keleiviais.

Priedėlis

Statinio pokrypio ribos patikra skaičiavimo būdu

1. Patvirtinti, kad transporto priemonė atitinka 3 priedo 7.4 punkte nurodytą reikalavimą, galima taikant bandymus atliekančios technikos tarnybos patvirtintą skaičiavimo būdą.

2. Už bandymus atsakinga technikos tarnyba, siekdama patikrinti skaičiavimais nustatytas prielaidas, gali reikalauti atlikti bandymus su transporto priemonės dalimis.

3. Pasirengimas skaičiuoti

3.1.	Transporto priemonę turi imituoti erdvinė sistema.

3.2.

Dėl transporto priemonės kėbulo sunkio centro padėties ir skirtingo pakabos bei padangų standumo tiltai vienoje transporto priemonės pusėje dėl šoninio pagreičio paprastai nepakyla vienu metu. Todėl reikia įvertinti šoninį kėbulo pokrypį ties kiekvienu tiltu, darant prielaidą, kad kito (-ų) tilto (-ų) ratai lieka ant žemės paviršiaus.

3.3.

Kad būtų paprasčiau, lingių nelaikomos masės sunkio centras laikomas esančiu transporto priemonės išilginėje plokštumoje, per ratų sukimosi ašį einančioje linijoje. Galima nepaisyti nedidelių sukimosi centro padėties pokyčių, atsirandančių dėl tilto poslinkių. Neturėtų būti atsižvelgiama į pneumatinės pakabos nustatymą.

3.4.

Turi būti įvertinti bent tokie parametrai:

transporto priemonės duomenys, pvz., ratų bazė, tarpvėžė ir lingių laikoma (nelaikoma) masė, transporto priemonės sunkio centro padėtis, pakabos poslinkiai, grįžimas į pradinę padėtį ir standumas (atsižvelgiant ir į netiesiškumą), padangų horizontalusis ir vertikalusis standumas, kėbulo viršutinės dalies sąsūka, tiltų sukimosi centrų vieta.

4. Skaičiavimo būdo pagrįstumas

4.1.	Skaičiavimo būdo pagrįstumą technikos tarnybai galima patvirtinti, pvz., atlikus palyginamąjį bandymą su panašia transporto priemone.

4 PRIEDAS

AIŠKINAMOSIOS SCHEMOS

1 paveikslas

Priėjimas prie tarnybinių durų

(žr. 3 priedo 7.7.1 punktą)

Tikrinimo šablonas Nr. 1	Tikrinimo šablonas Nr. 2

2 paveikslas

Priėjimas prie tarnybinių durų

(žr. 3 priedo 7.7.1.4 punktą)

3 paveikslas

Nepertverto priėjimo prie durų parametrai

žr. 3 priedo 7.7.1.9.1 punktą)

4 paveikslas

Nepertverto priėjimo prie durų parametrai

(žr. 3 priedo 7.7.1.9.2 punktą)

5 paveikslas

Priėjimas prie avarinių durų

(žr. 3 priedo 7.7.2 punktą)

6 paveikslas

Praėjimai

(žr. 3 priedo 7.7.5 punktą)

7 paveikslas

Praėjimo priekinės ribos

(žr. 3 priedo 7.7.5.1.1.1 punktą)

8 paveikslas

Keleiviams skirti laipteliai

(žr. 3 priedo 7.7.7 punktą)

9 paveikslas

Keleivių sėdynių plotis

(žr. 3 priedo 7.7.8.1 punktą)

9A paveikslas

Keleivių sėdynių plotis

(žr. 3 priedo 7.7.8.1.3 punktą)

10 paveikslas

Pečių aukštyje leidžiami intarpai

Prie transporto priemonės sienos esančios sėdynės mažiausiosios erdvės pečių aukštyje skerspjūvis

(žr. 3 priedo 7.7.8.1.4 punktą)

11a paveikslas

Sėdynių pagalvėlių plotis ir aukštis

(žr. 3 priedo 7.7.8.2 ir 7.7.8.3 punktus)

11b paveikslas

Sėdinčių keleivių kojoms skirta erdvė už sėdynės arba prie sėdynės, atsuktos į praėjimą

(žr. 3 priedo 7.7.8.5.2 punktą)

12 paveikslas

Atstumas tarp sėdynių

(žr. 3 priedo 7.7.8.4 punktą)

13 paveikslas

Sėdintiems keleiviams skirta erdvė už pertvaros ar kitos atskiros konstrukcijos, išskyrus sėdynę

(žr. 3 priedo 7.7.8.5.1 punktą)

14 paveikslas

Leidžiamas intarpas į erdvę virš sėdynių

Mažiausiosios erdvės virš sėdynės prie transporto priemonės sienos skerspjūvis

(žr. 3 priedo 7.7.8.6.3.1 punktą)

15 paveikslas

Leidžiamas intarpas į erdvę virš sėdimosios vietos

(žr. 3 priedo 7.7.8.6.3.2 punktą)

16 paveikslas

Leidžiamas intarpas į apatinę keleiviui skirtą erdvę

(žr. 3 priedo 7.7.8.6.3.3 punktą)

17 paveikslas

Leidžiamas intarpas į galinių kampinių sėdynių erdvę

Numatyto sėdynių ploto vaizdas (dvi šonu pasuktos sėdynės transporto priemonės gale)

(žr. 3 priedo 7.7.8.6.3.4 punktą)

18 paveikslas

Leidžiamas rato gaubto įntarpas, nekertantis šonu pasuktos sėdynės vertikaliosios vidurio linijos

(žr. 3 priedo 7.7.8.6.4.2.1 punktą)

19 paveikslas

Leidžiamas rato gaubto įntarpas, kertantis šonu pasuktos sėdynės vertikaliąją vidurio liniją

(žr. 3 priedo 7.7.8.6.4.2.2 punktą)

20 paveikslas

Rankenų išdėstymo bandymų įtaisas

(žr. 3 priedo 7.11.2.1 punktą)

21 paveikslas

Etaloninis neįgaliųjų vežimėlis

(žr. 8 priedo 3.6.4 punktą)

22 paveikslas

Mažiausioji neįgaliųjų vežimėliais judantiems asmenims skirta erdvė

(žr. 8 priedo 3.6.1 punktą)

23 paveikslas

Praeinamumo simboliai

(žr. 8 priedo 3.2.8 ir 3.6.6 punktus)

23 A paveikslas

Neįgaliųjų vežimėliais judančių asmenų piktograma

23 B paveikslas

Riboto judumo keleivių, išskyrus neįgaliųjų vežimėliais judančius asmenis, piktograma

24 paveikslas

(rezervuota)

25 paveikslas

Keleivių kojoms skirta erdvė

(žr. 3 priedo 7.7.1.6 punktą)

26 paveikslas

Priėjimas prie stogo avarinio liuko

(žr. 3 priedo 7.7.4.1.1 punktą)

27 paveikslas

Priėjimas prie vairuotojo durų

(žr. 3 priedo 7.6.1.7.2 punktą)

28 paveikslas

Priėjimas prie vairuotojo durų

(žr. 3 priedo 7.6.1.9.3 punktą)

29 paveikslas

Į galą atsukto neįgaliųjų vežimėlio atlošo pavyzdys

(žr. 8 priedo 3.8.6 punktą)

(1) A ir B klasių transporto priemonėse apatinė plokštės dalis gali būti horizontaliai pastumta viršutinės dalies atžvilgiu, jei tai daroma ta pačia plokštės slinkimo kryptimi.

(2) Viršutinio cilindro aukštis, taigi ir bendras aukštis, gali būti sumažintas 100 mm bet kurioje praėjimo dalyje į galą nuo:

a)	skersinės plokštumos, esančios 1,5 m į priekį nuo galinio tilto (jei transporto priemonėje yra daugiau kaip vienas galinis tiltas – nuo toliausiai priekyje esančio galinio tilto) vidurio linijos; ir

b)	skersinės vertikaliosios plokštumos greta tarnybinių durų galinio krašto arba, jei jų yra kelios, galinių tarnybinių durų galinio krašto.

(3) Apatinio cilindro skersmuo gali būti sumažintas nuo 450 mm iki 400 mm bet kurioje praėjimo dalyje į galą nuo toliausiai į priekį esančios iš šių dviejų plokštumų:

a)	skersinės vertikaliosios plokštumos, esančios 1,5 m į priekį nuo galinio tilto (jei transporto priemonėje yra daugiau kaip vienas galinis tiltas – nuo toliausiai priekyje esančio galinio tilto) vidurio linijos; ir

b)	skersinės vertikaliosios plokštumos greta tarp tiltų esančių galinių tarnybinių durų galinio krašto.

Laikantis minėtų nuostatų, kiekviena sujungtosios transporto priemonės atskiroji dalis turi būti vertinama atskirai.

(4) 220 mm – jei tai yra į šonus paslenkamos sėdynės (žr. 7.7.5.3 punktą).

(5) Bendras tikrinimo šablono aukštis gali būti sumažintas (sumažinant apatiniojo cilindro aukštį):

a)	nuo 1 800 mm iki 1 680 mm – bet kurioje apatinio aukšto praėjimo dalyje, į galą nuo skersinės vertikaliosios plokštumos, esančios 1 500 mm į priekį nuo galinio tilto centro (jei transporto priemonėje yra daugiau kaip vienas galinis tiltas – nuo toliausiai priekyje esančio galinio tilto);

b)	nuo 1 800 mm iki 1 770 mm – bet kurioje į priekį nuo priekinio tilto esančioms tarnybinėms durims skirto praėjimo dalyje tarp dviejų vertikaliųjų plokštumų, esančių 800 mm į priekį ir į galą nuo priekinio tilto vidurio linijos.

(6) Ne daugiau kaip 22 keleivius pritaikytose vežti transporto priemonėse: 230 mm.

(7) Jei tai yra avarinės durys: 700 mm.

Jei tai yra avarinės durys ir jos yra dviaukštės transporto priemonės viršutiniame aukšte: 1 500 mm.

Jei tai yra avarinės durys ir jos yra dviaukštės transporto priemonės apatiniame aukšte: ≤ 850 mm.

(8) Kai transporto priemonė yra tik su mechanine pakaba: 430 mm.

(9) Bent ties vienomis tarnybinėmis durimis; ties kitomis durimis: 400 mm.

(10) Jei laipteliai yra ties durimis, esančiomis už galinio tilto: 300 mm.

(11) Ne daugiau kaip 22 keleivius pritaikytų vežti transporto priemonių praėjimuose: 250 mm.

(12) III klasės transporto priemonėse – 225 mm.

(13) Ties ratų gaubtais ir variklio skyriumi – 350 mm.

(14) II ir III klasių transporto priemonėse – 400 mm.

5 PRIEDAS

(rezervuota)

6 PRIEDAS

Mechaniškai valdomų durų uždarymo jėgų

(žr. 3 priedo 7.6.5.6.1.1 punktą)

ir mechaniškai valdomų pandusų reakcijos jėgų

(žr. 8 priedo 3.11.4.3.3 punktą) matavimo rekomendacijos

1. BENDROJI INFORMACIJA

Mechaniškai valdomų durų uždarymas ir mechaniškai valdomo panduso veikimas yra dinaminis procesas. Kai judančios durys arba pandusas atsitrenkia į kliūtį, kyla dinaminės reakcijos jėga, kurios vyksmo trukmė priklauso nuo keleto veiksnių (pvz., durų arba panduso masės, pagreičio, matmenų).

2. APIBRĖŽTYS

2.1.	F(t) uždarymo arba reakcijos jėga yra laiko funkcija, matuojama ties išoriniu durų arba panduso sąvaros kraštu (žr. 3.2 punktą).

2.2.	Didžiausioji jėga (FS) yra uždarymo arba reakcijos jėgos didžiausioji vertė.

2.3.	Veikiančioji jėga (FE) yra vidutinė uždarymo arba reakcijos jėgos vertė, susijusi su impulso trukme:

2.4.

Impulso trukmė (T) yra laikas nuo t1 iki t2:

T = t2 – t1

čia:

t1	=	jautrumo riba, kai uždarymo arba reakcijos jėga yra didesnė kaip 50 N;
t2	=	slopimo riba, kai uždarymo arba reakcijos jėga tampa mažesnė kaip 50 N.

2.5.	Pirmiau paminėtų parametrų santykis parodytas 1 paveiksle (pavyzdys): 1 paveikslas

2.6.	Suspaudimo arba vidutinė reakcijos jėga (Fc) yra tame pačiame matavimo taške keletą kartų iš eilės išmatuotų efektyviųjų jėgų aritmetinio vidurkio vertė:

3. MATAVIMAI

3.1.

Matavimų sąlygos:

3.1.1.

Temperatūros intervalas: 10–30 °C

3.1.2.

Transporto priemonė turi stovėti ant horizontalaus paviršiaus. Jeigu matuojamas pandusas, ant šio paviršiaus turi būti atskirai sumontuotas blokas arba panašus įtaisas, turintis paviršių, kurį galėtų veikti panduso reakcijos jėga.

3.2.

Matavimo vietos:

3.2.1.

durų:

3.2.1.1.

ties pagrindiniais durų sąvarų kraštais:

viena – durų viduryje;

kita – 150 mm virš apatinio durų krašto.

3.2.1.2.

jei įrengti apsaugos nuo suspaudimo atidarant įtaisai:

ties antriniais durų sąvarų kraštais, pavojingiausiomis laikomose suspaudimo vietose.

3.2.2.

pandusų:

3.2.2.1.

ties išoriniu panduso kraštu, statmenu jo judėjimo krypčiai:

viena – panduso viduryje;

po vieną – 100 mm į vidų nuo kiekvieno krašto, lygiagretaus su panduso eiga.

3.3.	Nustatant pagal 2.6 punktą suspaudimo arba vidutinę reakcijos jėgą, kiekvienoje matavimo vietoje turi būti matuojama ne mažiau kaip 3 kartus.

3.4.	Uždarymo arba reakcijos jėgos signalą reikia užregistruoti žemų dažnių filtru, kurio ribinis dažnis yra 100 Hz. Impulso trukmę ribojanti jautrumo riba ir slopimo riba turi būti nustatytos ties 50 N.

3.5.	Rodmenų vertė nuo vardinės vertės neturi skirtis daugiau kaip ± 3 proc.

4. MATUOKLIS

4.1.	Matuoklį sudaro dvi dalys: rankena ir dinamometrinis (matavimo) elementas (žr. 2 paveikslą).

4.2.

Dinamometrinio elemento charakteristikos

4.2.1.

Jį turi sudaryti du slankūs korpusai, kurių išorinis skersmens matmuo turi būti 100 mm, o plotis – 115 mm. Dinamometrinio elemento viduje tarp abiejų korpusų turi būti įtaisyta spyruoklė, kad, panaudojant tam tikrą jėgą, jį būtų galima suspausti.

4.2.2.

Dinamometrinio elemento standis turi būti 10 ± 0,2 N/mm. Spyruoklės didžiausiosios deformacijos riba turi būti 30 mm, vadinasi, didžiausioji jėga, kurią galima išmatuoti, turi būti lygi 300 N.

2 paveikslas

7 PRIEDAS

A ir B klasių transporto priemonių alternatyvūs reikalavimai

1. A ir B klasių transporto priemonės turi atitikti 3 priedo reikalavimus, tačiau užuot atitikusi:

a)	3 priedo 7.6.3.1 punkto reikalavimus, transporto priemonė gali atitikti šio priedo 1.1 punkto reikalavimus;

b)	3 priedo 7.6.2 punkto reikalavimus, transporto priemonė gali atitikti šio priedo 1.2 punkto reikalavimus.

1.1. Mažiausieji išėjimų matmenys

Įvairių rūšių išėjimų mažiausieji matmenys

Anga

Matmenys

Pastabos

Tarnybinės durys

Įėjimo aukštis:

Klasė

A	1 650 mm
B	1 500 mm

Tarnybinių durų įėjimo aukštis turi būti matuojamas horizontaliųjų projekcijų vertikaliojoje plokštumoje kaip vertikalusis atstumas nuo durų angos vidurio taško iki apatinio laiptelio paviršiaus.

Angos aukštis

Tarnybinių durų angos vertikalusis aukštis turi būti toks, kad joje galėtų lengvai tilpti 3 priedo 7.7.1.1 punkte aprašyta dvilypė plokštė. Viršutiniai jos kampai gali būti suapvalinti ne didesniu kaip 150 mm spinduliu.

Plotis:

Viengubos durys: 650 mm

Dvigubos durys: 1 200 mm

B klasės transporto priemonėse, kurių tarnybinių durų anga yra 1 400–1 500 mm aukščio, viengubų durų anga turi būti ne mažiau kaip 750 mm pločio. Visose transporto priemonėse tarnybinių durų anga, matuojant ties rankenomis, gali būti 100 mm siauresnė, o ten, kur įsiterpia rato gaubtas arba automatinių ar nuotoliniu būdu valdomų durų pavaros mechanizmas arba yra lango nuolydis – 250 mm pločio.

Avarinės durys

Aukštis: 1 250 mm

Plotis: 550 mm

Ten, kur įsiterpia rato gaubtas, plotis gali būti 300 mm mažesnis, jeigu ne mažiau kaip 400 mm aukštyje virš žemiausios durų angos vietos anga yra 550 mm pločio. Viršutiniai jos kampai gali būti suapvalinti ne didesniu kaip 150 mm spinduliu.

Avarinis langas

Angos plotas: 4 000 cm2

Tvirtinant tipą, vienerius metams nuo šios taisyklės įsigaliojimo leidžiamas 5 proc. dydžio nuokrypis nuo šios ploto vertės. Plote turi būti įmanoma įbrėžti 500 × 700 mm dydžio stačiakampį.

1.1.1.

Transporto priemonė, kuriai taikomi 3 priedo 7.7.1.10 punkto reikalavimai, turi atitikti avariniams langams ir avariniams liukams taikomus 3 priedo 7.6.3.1 punkto arba šio priedo 1.1 punkto reikalavimus, taip pat tokius būtiniausius tarnybinių durų ir avarinių durų reikalavimus:

Anga

Matmenys

Pastabos

Tarnybinės durys

Angos aukštis: 1 100 mm

Šį matmenį ties angos kampais galima sumažinti suapvalinant ne didesniu kaip 150 mm spinduliu.

Plotis:

Viengubos durys: 650 mm

Dvigubos durys: 1 200 mm

Šį matmenį ties angos kampais galima sumažinti suapvalinant ne didesniu kaip 150 mm spinduliu. Plotis ties rankenomis gali būti mažesnis 100 mm, o ten, kur įsiterpia rato gaubtas arba automatinių ar nuotoliniu būdu valdomų durų pavaros mechanizmas arba yra lango nuolydis – 250 mm.

Avarinės durys

Aukštis: 1 100 mm

Plotis: 550 mm

Ten, kur įsiterpia rato gaubtas, plotis gali būti sumažintas iki 300 mm, jeigu ne mažiau kaip 400 mm aukštyje plotis virš žemiausios durų angos vietos yra 550 mm. Viršutiniai jos kampai gali būti suapvalinti ne didesniu kaip 150 mm spinduliu.

1.2. Išėjimų įrengimo vietos

1.2.1.

Tarnybinės durys turi būti įrengtos toje transporto priemonės pusėje, kuri yra arčiau kelkraščio, atsižvelgiant į eismo kryptį šalyje, kurioje transporto priemonė bus registruojama, arba transporto priemonės gale.

1.2.2.

Išėjimai turi būti išdėstyti taip, kad kiekvienoje transporto priemonės pusėje būtų bent po vieną išėjimą.

1.2.3.

Bent po vieną išėjimą turi būti transporto priemonės priekinėje ir galinėje keleiviams skirto ploto dalyse.

1.2.4.

Bent vienas avarinis išėjimas turi būti įrengtas transporto priemonės gale arba priekyje, išskyrus atvejus, kai yra įtaisytas avarinis liukas.

8 PRIEDAS

Riboto judumo keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo techninių įtaisų reikalavimai

1. BENDROJI INFORMACIJA

Šiame priede pateiktos nuostatos, kurios taikomos transporto priemonėms, pritaikytoms riboto judumo keleiviams ir neįgaliųjų vežimėliais judantiems asmenims.

2. TAIKYMO SRITIS

Šie reikalavimai taikomi toms transporto priemonėms, kuriose yra riboto judumo asmenų įlaipinimo įranga.

3. REIKALAVIMAI

3.1. Laipteliai

Bent vienų tarnybinių durų pirmasis laiptelis I ir A klasių transporto priemonėse neturi būti aukščiau kaip 250 mm nuo žemės paviršiaus, o II, III ir B klasių transporto priemonėse – 320 mm. Jeigu šį reikalavimą atitinka tik vienos tarnybinės durys, neturi būti jokios kliūties ar ženklo, neleidžiančių šių durų naudoti tiek įlipimui, tiek išlipimui.

Alternatyva: I ir A klasių transporto priemonėse dvejų (vienų įlipimo ir vienų išlipimo) durų pirmasis laiptelis neturi būti aukščiau kaip 270 mm nuo žemės paviršiaus.

Galima naudoti nuleidimo sistemą ir (arba) ištraukiamąją pakopą.

Laipteliai salono take ties pirmiau minėtomis durimis bei praėjime I ir A klasių transporto priemonėse turi būti ne aukštesni kaip 200 mm, o II, III ir B klasių transporto priemonėse – 250 mm.

Perėjimas nuo pažeminto praėjimo prie sėdimojo ploto laipteliais nelaikomas.

3.2. Specialiosios sėdynės ir erdvė riboto judumo keleiviams

3.2.1. (rezervuota)

3.2.2. Bent po viena specialiąja sėdyne arba greta jos turi būti pakankamai vietos šuniui vedliui. Ši erdvė neturi įsiterpti į praėjimą.

3.2.3. Ant sėdynių tarp sėdimosios vietos ir praėjimo turi būti pritaisyti porankiai, kuriuos būtų galima atlenkti, kad netrukdytų atsisėsti ir atsikelti iš sėdynės. Jeigu sėdynės atsuktos viena į kitą, prie vienos iš praėjimo sėdynių gali būti pritvirtintas vertikalus stulpas. Jo vieta turi būti parinkta taip, kad sėdynėje sėdintis keleivis būtų apsaugotas ir ant sėdynės būtų nesunku atsisėsti.

3.2.4. Specialiųjų sėdynių pagalvėlės, matuojant nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per sėdimosios vietos vidurį, į abi puses neturi būti siauresnės kaip 220 mm pločio.

3.2.5. Nesuspaustų sėdynių pagalvėlių aukštis nuo grindų turi būti toks, kad atstumas nuo grindų iki horizontaliosios plokštumos, liečiančios sėdynės pagalvėlės priekinį viršutinį paviršių, būtų 400–500 mm.

3.2.6. Specialiųjų sėdimųjų vietų erdvė kojoms turi tęstis priešais sėdynę nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per sėdynės pagalvėlės priekinį kraštą. Grindų paviršiaus po kojomis nuolydis jokia kryptimi negali būti didesnis kaip 8 proc.

3.2.7. Laisvosios erdvės virš visų specialiųjų sėdimųjų vietų aukštis, matuojant nuo nesuspaustos sėdynės pagalvėlės aukščiausio taško, I ir A klasių transporto priemonėse neturi būti mažesnis kaip 1 300 mm, o II klasės – 900 mm. Ši laisvoji erdvė turi tęstis virš visos sėdynės ir jos ploto kojoms vertikaliosios projekcijos.

Į šią erdvę leidžiama įsiterpti sėdynių atlošams arba kitiems objektams, jeigu priešais sėdynės pagalvėlę liktų ne mažesnė kaip 230 mm dydžio vertikali laisvoji erdvė. Jei specialioji sėdynė atsukta į aukštesnę kaip 1 200 mm sienelę, minėtos erdvės aukštis turi būti 300 mm. Nuo pirmiau apibrėžtos laisvosios erdvės kraštų leidžiama įsiterpti pagal 3 priedo 7.7.8.6.3.1–7.7.8.6.3.4 punktų reikalavimus, nuorodas į 3 priedo 7.7.8.6.1 ir 7.7.8.6.2 punktuose apibrėžtą laisvąją erdvę laikant nuorodomis į pirmiau apibrėžtą laisvąją erdvę. Gali būti taikomos 3 priedo 7.7.8.1.4 punkto nuostatos. 3.4.2 punkte minimos rankenos ar turėklai nuo šoninės sienos gali įsiterpti į laisvąją erdvę virš erdvės kojoms vertikaliosios projekcijos ne daugiau kaip 100 mm.

3.2.8. Transporto priemonėse, kuriose yra specialiųjų sėdynių, turi būti pritaisyta (-os) iš lauko matoma (-os) piktograma (-os), pavaizduota (-os) 4 priedo 23B paveiksle; jos abi pritaisomos transporto priemonės priekyje kelkraščio pusėje ir prie atitinkamų tarnybinių durų. Piktograma turi būti ir transporto priemonių viduje, prie specialiųjų sėdynių.

3.3. Ryšio įtaisai

3.3.1. Ryšio įtaisai turi būti įrengti prie visų specialiųjų sėdynių ir visuose neįgaliųjų vežimėliams skirtuose plotuose; ryšio įtaisai turi būti 700–1 200 mm virš grindų.

3.3.2. Pažemintų grindų plote, kur nėra sėdynių, ryšio įtaisai įrengiami 800–1 500 mm aukštyje.

3.3.3. (rezervuota)

3.3.4. Jei transporto priemonėje įrengtas pandusas arba keltuvas, išorėje turi būti įrengtos ryšio su vairuotoju priemonės; jos įtaisomos prie durų 850–1 300 mm nuo žemės paviršiaus. Šis reikalavimas netaikomas tiesioginiame vairuotojo regos lauke esančioms durims.

3.4. Specialiųjų sėdynių turėklai

3.4.1. Tarp specialiųjų sėdynių, aprašytų 3 priedo 7.7.8.5.3 punkte, ir bent vienų įlipti ir išlikti tinkamų tarnybinių durų 800–900 mm aukštyje virš grindų turi būti įrengtas turėklas. Jis gali pasidalyti ties ta vieta, pro kurią patenkama į neįgaliųjų vežimėliams skirtą plotą, prie sėdynės greta rato gaubto, laiptų, salono tako arba praėjimo. Tarpas tarp turėklų neturi viršyti 1 050 mm ir bent vienoje jo pusėje turi būti įrengtas vertikalus turėklas.

3.4.2. Turėklai arba rankenos turi būti išdėstytos netoli specialiųjų sėdynių, kad būtų lengviau ant jų atsisėsti ir nuo jų pakilti, ir turi būti suprojektuoti taip, kad keleiviui būtų lengva juos suimti.

3.5. Grindų nuolydis

Praėjimų, salono takų arba grindų ploto tarp visų specialiųjų sėdynių ar neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto ir bent vieno įėjimo ir vieno išėjimo arba bendro įėjimo ir išėjimo nuolydis neturi būti didesnis kaip 8 proc. Nuolydžių plotų paviršius turi būti neslidus.

3.6. Nuostatos dėl neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto

3.6.1. Kiekvienam neįgaliųjų vežimėliu judančiam asmeniui keleivių salone turi būti skirtas ne mažesnis kaip 750 mm pločio ir 1 300 mm ilgio plotas. Šio specialaus ploto išilginė plokštuma turi būti lygiagreti su transporto priemonės išilgine plokštuma, grindų paviršius turi būti neslidus, o nuolydis bet kuria kryptimi ne didesnis kaip 5 proc. Kai naudojamas į galą atsuktas neįgaliųjų vežimėlis, atitinkantis 3.8.4 punkto reikalavimus, nuolydis išilgine kryptimi neturi viršyti 8 proc., jei šis nuolydis nukreiptas į šio specialaus ploto galą.

Jei neįgaliųjų vežimėliams skirtas plotas yra pritaikytas į priekį atsuktiems vežimėliams, priekyje esančios sėdynės atlošas gali įsiterpti į vežimėlio erdvę, jei lieka 4 priedo 22 paveiksle parodyta laisvoji erdvė.

3.6.2. Turi būti bent vienos durys, pro kurias galėtų tilpti neįgaliųjų vežimėliais judantys asmenys. I klasės transporto priemonėse bent vienos tarnybinės durys turi būti pritaikytos neįgaliųjų vežimėliams. Ties neįgaliųjų vežimėliams skirtomis durimis turi būti įlaipinimo įtaisai, atitinkantys 3.11.3 punkto (keltuvas) arba 3.11.4 punkto (pandusas) nuostatas.

3.6.3. Neįgaliųjų vežimėliams skirtos durys, kurios nėra tarnybinės durys, turi būti ne žemesnės kaip 1 400 mm. Visos neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos durys neturi būti mažesnio kaip 900 mm pločio; ties rankenomis tas plotis gali būti sumažintas 100 mm.

3.6.4. Neįgaliųjų vežimėliu judančiam asmeniui iš transporto priemonės išorės bent pro vienas neįgaliųjų vežimėliams skirtas duris 4 priedo 21 paveiksle nurodytų matmenų etaloniniu neįgaliųjų vežimėliu turi būti įmanoma laisvai ir nesunkiai nuvažiuoti iki specialaus ploto.

3.6.4.1. „Laisvai ir nesunkiai“ reiškia, kad:

a)	neįgaliųjų vežimėliu judančiam asmeniui yra pakankamai erdvės savarankiškai manevruoti;

b)	nėra laiptelių, tarpų ar stulpų, kurie trukdytų neįgaliųjų vežimėliu judančiam asmeniui laisvai judėti.

3.6.4.2. Taikant šias nuostatas, atliekamas bandymas; I ir A klasių transporto priemonėse, kuriose yra daugiau kaip vienas neįgaliųjų vežimėliams skirtas plotas, bandymas atliekamas kiekviename plote, visuose kituose plotuose pastačius etaloninį neįgaliųjų vežimėlį.

3.6.5. I ir A klasių transporto priemonėse, kuriose įrengta neįgaliųjų vežimėliams užvažiuoti skirtas pandusas, 4 priedo 21 paveiksle pavaizduotų matmenų etaloniniu neįgaliųjų vežimėliu turi būti įmanoma įvažiuoti į transporto priemonę ir išvažiuoti iš jos vežimėliu važiuojant tiesiai.

3.6.6. Transporto priemonėse, kuriose yra neįgaliųjų vežimėliams skirtas plotas, turi būti 4 priedo 23A paveiksle pavaizduota (-os) iš išorės matoma (-os) piktograma (-os), esanti (-čios) transporto priemonės priekyje kelkraščio pusėje ir prie atitinkamų tarnybinių durų.

Viena iš tokių piktogramų, nurodanti, ar neįgaliųjų vežimėlis turi būti atsuktas į transporto priemonės priekį, ar į galą, turi būti transporto priemonės viduje, šalia kiekvieno neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto.

3.7. Sėdynės ir stovintys keleiviai neįgaliųjų vežimėliams skirtame plote

3.7.1. Neįgaliųjų vežimėliams skirtame plote gali būti įtaisytos atlenkiamosios sėdynės. Tačiau atlenkus sėdynes ir jų nenaudojant, jos neturi įsiterpti į neįgaliųjų vežimėliams skirtą erdvę.

3.7.2. Transporto priemonėje gali būti neįgaliųjų vežimėliams skirtame plote įtaisytų išimamų sėdynių, jeigu vairuotojas arba ekipažo narys jas lengvai gali išimti.

3.7.3. Jei I, II ir A klasių transporto priemonėse kurių nors sėdynių erdvė kojoms arba naudojamų atlenkiamųjų sėdynių dalys įsiterpia į neįgaliųjų vežimėliams skirtą plotą, ant tokių sėdynių arba greta jų turi būti pritvirtinti ženklai su toliau pateikiamu tekstu, lygiaverčiais užrašais arba piktograma:

„Prašom užleisti šią vietą neįgaliųjų vežimėliu judančiam asmeniui.“

Naudojamiems tekstiniams žymenims taikomos 3 priedo 7.6.11.4 punkto nuostatos.

3.7.4. Transporto priemonėse, kuriose neįgaliųjų vežimėliams skirtas plotas gali būti naudojamas tik neįgaliųjų vežimėliais judančiam asmeniui, kaip numatyta 3 priedo 7.2.2.2.10 punkte, tas plotas turi būti aiškiai pažymėtas toliau pateikiamu tekstu, lygiaverčiu tekstu arba piktograma:

„Tik neįgaliųjų vežimėliu judančiam asmeniui skirtas plotas“

Naudojamiems tekstiniams žymenims taikomos 3 priedo 7.6.11.4 punkto nuostatos.

3.8. Neįgaliųjų vežimėlių stabilumas

3.8.1. Transporto priemonėse, kuriose būtina įrengti keleivių saugos sistemas, neįgaliųjų vežimėliams skirtas plotas turi būti suprojektuotas taip, kad neįgaliųjų vežimėliu judantys asmenys važiuotų į priekį, ir tame plote turi būti saugos sistemos, atitinkančios 3.8.2 arba 3.8.3 punkto reikalavimus.

Transporto priemonėse, kuriose nebūtina įrengti keleivių saugos sistemų, neįgaliųjų vežimėliams skirtame plote turi būti įrengtos saugos sistemos, atitinkančios 3.8.2 arba 3.8.3 punkto reikalavimus, arba tas plotas turi atitikti 3.8.4 punkto reikalavimus.

3.8.2. Į priekį atsuktas neįgaliųjų vežimėlis. Statinio bandymo reikalavimai

3.8.2.1. Visose neįgaliųjų vežimėliams skirtose vietose taip pat turi būti saugos sistemos, galinčios apsaugoti vežimėlius ir jais judančius asmenis.

3.8.2.2. Tokios saugos sistemos ir jų tvirtinimo elementai turi būti suprojektuoti taip, kad atlaikytų jėgas, kurias privalo atlaikyti keleivių sėdynės ir jose įrengtos saugos sistemos.

3.8.2.3. Statinis bandymas turi būti atliktas laikantis tokių reikalavimų:

3.8.2.3.1

saugos sistemą priekine ir atbuline kryptimis (atskirai) turi veikti toliau nurodytos jėgos;

3.8.2.3.2.

jėga turi veikti ne trumpiau kaip 0,2 s;

3.8.2.3.3.

saugos sistema turi atlaikyti išbandymą. Liekamoji deformacija, įskaitant apsaugos sistemos dalinį trūkį arba lūžį, yra priimtina, jei reikiama jėga išlaikoma nustatytą laiko tarpą. Nustojus veikti traukos jėgai, turi būti įmanoma ranka atrakinti užraktą (jei toks užraktas naudojamas), atlaisvinantį vežimėlį, kad būtų galima išvažiuoti iš transporto priemonės.

3.8.2.4. Kai naudojamos atskiros vežimėlio ir juo judančio asmens saugos sistemos, jėga veikia priekine kryptimi.

3.8.2.4.1. M2 kategorija

3.8.2.4.1.1.

Jei naudojami juosmens diržai: 1 110 ± 20 daN jėga. Jei saugos sistema nėra pritvirtinta prie transporto priemonės grindų, jėga turi veikti neįgaliųjų vežimėliu judančio asmens apsaugos sistemą transporto priemonės horizontaliojoje plokštumoje transporto priemonės priekio link. Jei saugos sistema pritvirtinta prie grindų, jėga turi veikti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.4.1.2.

Jei naudojami trijose vietose tvirtinami diržai: diržo juosmens dalį turi veikti 675 ± 20 daN jėga, veikianti transporto priemonės horizontaliojoje plokštumoje transporto priemonės priekio link, diržo liemens dalį – 675 ± 20 daN jėga, veikianti transporto priemonės horizontaliojoje plokštumoje transporto priemonės priekio link.

3.8.2.4.1.3.

Vežimėlio saugos sistemą turi veikti 1 715 ± 20 daN jėga 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.4.1.4.

Jėgos turi veikti vienu metu.

3.8.2.4.2. M3 kategorija

3.8.2.4.2.1.

Jei naudojami juosmens diržai: 740 ± 20 daN jėga. Jei saugos sistema nėra pritvirtinta prie transporto priemonės grindų, jėga turi veikti neįgaliųjų vežimėliu judančio asmens apsaugos sistemą transporto priemonės horizontaliojoje plokštumoje transporto priemonės priekio link. Jei saugos sistema pritvirtinta prie grindų, jėga turi veikti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.4.2.2

Jei naudojami trijose vietose tvirtinami diržai: diržo juosmens dalį turi veikti 450 ± 20 daN jėga, veikianti transporto priemonės horizontaliojoje plokštumoje transporto priemonės priekio link, diržo liemens dalį – 450 ± 20 daN jėga, veikianti transporto priemonės horizontaliojoje plokštumoje transporto priemonės priekio link.

3.8.2.4.2.3.

Vežimėlio saugos sistemą turi veikti 1 130 ± 20 daN jėga 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.4.2.4.

Jėgos turi veikti vienu metu.

3.8.2.5. Kai naudojama bendra vežimėlio ir juo judančio asmens saugos sistema, jėga veikia priekio link.

3.8.2.5.1. M2 kategorija

3.8.2.5.1.1.

Jei vežimėliu judančio asmens saugos sistemoje naudojami juosmens diržai: 1 110 ± 20 daN jėga, veikianti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.5.1.2.

Jei naudojami trijose vietose tvirtinami diržai: diržo juosmens dalį turi veikti 675 ± 20 daN jėga, veikianti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link; diržo liemens dalį – 675 ± 20 daN jėga, veikianti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.5.1.3.

Vežimėlio saugos sistemą turi veikti 1 715 ± 20 daN jėga, veikianti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.5.1.4.

Jėgos turi veikti vienu metu.

3.8.2.5.2. M3 kategorija

3.8.2.5.2.1.

Jei vežimėliu judančio asmens saugos sistemoje naudojami juosmens diržai: 740 ± 20 daN jėga, veikianti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.5.2.2.

Jei naudojami trijose vietose tvirtinami diržai: diržo juosmens dalį turi veikti 450 ± 0 daN jėga, veikianti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link; diržo liemens dalį – 450 ± 20 daN jėga, veikianti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.5.2.3.

Vežimėlio saugos sistemą turi veikti 1 130 ± 20 daN jėga, veikianti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės priekio link.

3.8.2.5.2.4

Jėgos turi veikti vienu metu.

3.8.2.6. Atbuline kryptimi:

3.8.2.6.1.

vežimėlio saugos sistemą turi veikti 810 ± 20 daN jėga, veikianti 45° ± 10° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu, transporto priemonės galo link.

3.8.2.7. Visais atvejais jėgos neįgaliųjų vežimėlių judančių asmenų saugos sistemai turi būti perduodamos traukimo įrenginiu, atitinkančiu diržo tipą ir nurodytu Taisyklėje Nr. 14.

3.8.3. Į priekį atsuktas neįgaliųjų vežimėlis. Mišriojo bandymo reikalavimai

3.8.3.1. Neįgaliųjų vežimėliams skirtuose plotuose turi būti įrengtos vežimėlių saugos sistemos, pritaikytos į priekį atsuktiems įprastiniams neįgaliųjų vežimėliams ir juose sėdintiems keleiviams apsaugoti.

3.8.3.2. Neįgaliųjų vežimėliams skirtuose plotuose turi būti įrengtos vežimėlių saugos sistemos, tvirtinamos bent dvejose vietose ir saugančios dubenį (juosmens diržas), suprojektuotos ir sumontuotos iš dalių, kurios turi veikti panašiai kaip Taisyklę Nr. 16 atitinkančiuose saugos diržuose.

3.8.3.3. Bet kokias neįgaliųjų vežimėliams skirtuose plotuose įrengtas saugos sistemas avarijos atveju turi būti įmanoma nesunkiai atlaisvinti.

3.8.3.4. Visos neįgaliųjų vežimėlių saugos sistemos turi:

3.8.3.4.1.

atitikti 3.8.3.8 punkte aprašyto dinaminio bandymo reikalavimus ir būti saugiai pritvirtintos prie tvirtinimo elementų, atitinkančių 3.8.3.6 punkte nurodytus statinio bandymo reikalavimus; arba

3.8.3.4.2.

turi būti saugiai pritvirtintos prie transporto priemonėje esančių tvirtinimo elementų taip, kad apsaugos priemonių ir tvirtinimo elementų derinys atitiktų 3.8.3.8 punkto reikalavimus.

3.8.3.5. Visos neįgaliųjų vežimėliais judančių asmenų saugos sistemos turi:

3.8.3.5.1.

atitikti 3.8.3.9 punkte aprašytus dinaminio bandymo reikalavimus ir būti saugiai pritvirtintos prie transporto priemonėje esančių tvirtinimo elementų, atitinkančių 3.8.3.6 punkto reikalavimus; arba

3.8.3.5.2.

būti saugiai pritvirtintos prie transporto priemonėje esančių tvirtinimo elementų taip, kad saugos priemonių ir tvirtinimo elementų derinys atitiktų 3.8.3.9 punkto reikalavimus, kai tvirtinama prie tvirtinimo elementų, įrengtų taip, kaip aprašyta 3.8.3.6.7 punkte.

3.8.3.6. Neįgaliųjų vežimėlių ir jais judančių asmenų saugos sistemų tvirtinimo vietos turi būti išbandytos statiniu bandymu, laikantis tokių reikalavimų:

3.8.3.6.1.

3.8.3.7 punkte nurodytos jėgos turi būti taikomos naudojant įtaisą, imituojantį neįgaliųjų vežimėlių saugos sistemos geometriją;

3.8.3.6.2.

3.8.3.7.3 punkte nurodytos jėgos turi būti taikomos naudojant įtaisą, imituojantį neįgaliųjų vežimėliais judančių asmenų saugos sistemos geometriją, ir Taisyklės Nr. 14 6.3.4 punkte nurodytą traukimo įtaisą;

3.8.3.6.3.

3.8.3.6.1 ir 3.8.3.6.2 punktuose nurodytos jėgos turi veikti vienu metu, priekine kryptimi ir 10° ± 5° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu;

3.8.3.6.4.

3.3.8.3.6.1 punkte nurodytos jėgos turi veikti atbuline kryptimi ir 10° ± 5° kampu horizontaliosios plokštumos atžvilgiu;

3.8.3.6.5.

jėgos turi būti taikomos kuo staigiau ir veikti neįgaliųjų vežimėliams skirtos vietos centrinėje vertikaliojoje ašyje; ir

3.8.3.6.6.

jėga turi veikti ne trumpiau kaip 0,2 s;

3.8.3.6.7.

bandymas atliekamas su transporto priemonės konstrukcijos tipiniu segmentu, kuriame yra visos detalės, galinčios turėti įtakos konstrukcijos tvirtumui arba standumui.

3.8.3.7. 3.8.3.6 punkte nurodytos jėgos yra tokios:

3.8.3.7.1.

bandant M2 kategorijos transporto priemonėse įrengtoms neįgaliųjų vežimėlių saugos sistemoms skirtus tvirtinimo elementus:

3.8.3.7.1.1.

1 110 ± 20 daN, veikianti transporto priemonės išilginėje plokštumoje transporto priemonės priekio link 200–300 mm aukštyje, matuojant vertikaliai nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų, ir

3.8.3.7.1.2.

550 ± 20 daN, veikianti transporto priemonės išilginėje plokštumoje transporto priemonės galo link 200–300 mm aukštyje, matuojant vertikaliai nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų;

3.8.3.7.2.

bandant M3 kategorijos transporto priemonėse įrengtoms neįgaliųjų vežimėlių saugos sistemoms skirtus tvirtinimo elementus:

3.8.3.7.2.1.

740 ± 20 daN, veikianti transporto priemonės išilginėje plokštumoje transporto priemonės priekio link 200–300 mm aukštyje, matuojant vertikaliai nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų, ir

3.8.3.7.2.2.

370 ± 20 daN, veikianti transporto priemonės išilginėje plokštumoje transporto priemonės galo link 200–300 mm aukštyje, matuojant vertikaliai nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų;

3.8.3.7.3.

bandant neįgaliųjų vežimėliais judančių asmenų saugos sistemoms skirtus tvirtinimo elementus, jėgos turi atitikti Taisyklės Nr. 14 reikalavimus. Jėgos būti perduodamos traukimo įrenginiu, atitinkančiu diržo tipą ir nurodytu Taisyklėje Nr. 14.

3.8.3.8. Neįgaliųjų vežimėlių saugos sistema turi būti išbandyta dinaminiu bandymu, kuris atliekamas laikantis tokių reikalavimų:

3.8.3.8.1.

85 kg masės neįgaliųjų vežimėlį atitinkantis bandymų vežimėlis, stabdomas nuo 48–50 km/h greičio iki sustojimo, turi būti veikiamas lėtėjimo ir laiko impulsu, kuris:

3.8.3.8.1.1.

priekine kryptimi ne mažiau kaip 0,015 s trukmės suminį laiką būna didesnis kaip 20 g;

3.8.3.8.1.2.

priekine kryptimi ne mažiau kaip 0,04 s trukmės suminį laiką būna didesnis kaip 15 g;

3.8.3.8.1.3.

trunka ilgiau kaip 0,075 s;

3.8.3.8.1.4.

ne ilgiau kaip 0,08 s būna ne didesnis kaip 28 g;

3.8.3.8.1.5.

trunka ne ilgiau kaip 0,12 s ir

3.8.3.8.2.

85 kg masės neįgaliųjų vežimėlį atitinkantis bandymų vežimėlis, stabdomas nuo 48–50 km/h greičio iki sustojimo, turi būti veikiamas lėtėjimo ir laiko impulsu, kuris:

3.8.3.8.2.1.

atbuline kryptimi ne mažiau kaip 0,015 s trukmės suminį laiką būna didesnis kaip 5 g;

3.8.3.8.2.2.

atbuline kryptimi ilgiau kaip 0,02 s būna ne didesnis kaip 8 g;

3.8.3.8.3.

3.8.3.8.2 punkte aprašytas bandymas neatliekamas, jei abiem kryptimis naudojamos tos pačios saugos priemonės arba buvo atliktas lygiavertis bandymas;

3.8.3.8.4.

atliekant pirmiau aprašytą bandymą, neįgaliųjų vežimėlių saugos sistema turi būti pritvirtinta:

3.8.3.8.4.1.

prie tvirtinimo elementų, esančių bandymų įrangoje, kurioje jie išdėstyti taip pat, kaip ir transporto priemonėje, kuriai yra skirta toji saugos sistema, arba

3.8.3.8.4.2.

prie tvirtinimo elementų reprezentatyviame transporto priemonės, kuriai yra skirta toji saugos sistema, segmente, parengtame pagal 3.8.3.6.7 punkte esantį aprašą.

3.8.3.9. Neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčių asmenų saugos priemonės turi atitikti Taisyklėje Nr. 16 nurodytus bandymų reikalavimus arba lygiaverčių bandymų, kuriuose naudojamas 3.8.3.8.1 punkte nurodytų parametrų lėtėjimo ir laiko impulsas, reikalavimus. Tinkamais laikomi pagal Taisyklės Nr. 16 nuostatas patvirtinti ir reikiamai paženklinti saugos diržai.

3.8.3.10. 3.8.3.6, 3.8.3.8 arba 3.8.3.9 punktuose aprašyti bandymai laikomi išlaikytais tik tuomet, jei laikomasi šių reikalavimų:

3.8.3.10.1.

per bandymą nė viena sistemos dalis nesugenda ir neatitrūksta nuo tvirtinimo elementų arba transporto priemonės;

3.8.3.10.2.

po bandymo turi veikti vežimėlio ir juo judančio asmens atleidimo mechanizmai;

3.8.3.10.3.

atliekant 3.8.3.8 punkte aprašytą bandymą, neįgaliųjų vežimėlis išilginėje transporto priemonės plokštumoje turi pasislinkti ne daugiau kaip 200 mm;

3.8.3.10.4.

pabaigus bandymą, nė viena sistemos dalis neturi būti deformuota taip, kad į aštrius sistemos dalies kraštus arba kitokias iškyšas būtų įmanoma susižeisti.

3.8.3.11. Greta jos turi būti aiškiai nurodyti naudojimosi nurodymai.

3.8.4. Į galą atsuktas neįgaliųjų vežimėlis. Statinio bandymo reikalavimai

3.8.4.1. Transporto priemonėse, kuriose nebūtina įrengti keleivių saugos sistemų, kaip alternatyva 3.8.2 arba 3.8.3 punkto nuostatoms gali būti įrengtas neįgaliųjų vežimėliams skirtas plotas, suprojektuotas taip, kad neįgaliųjų vežimėliais judantys asmenys galėtų važiuoti be saugos sistemų, kai vežimėlis atsuktas atgal ir atremtas į atramą arba atlošą, laikantis šių reikalavimų:

3.8.4.1.1.

viena iš neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto išilginių pusių turi būti transporto priemonės siena arba pertvara;

3.8.4.1.2.

neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto priekyje turi būti transporto priemonės išilginei ašiai statmena atrama ar atlošas;

3.8.4.1.3.

atrama arba atlošas turi būti tokios konstrukcijos, kad vežimėlių ratai ar nugarėlės galėtų į juos atsiremti ir negalėtų apvirsti, ir turi atitikti 3.8.5 punkto nuostatas;

3.8.4.1.4.

prie transporto priemonės šono arba sienos ar pertvaros turi būti pritvirtinti turėklai arba rankena, kuriuos neįgaliųjų vežimėliais judantys asmenys galėtų lengvai suimti. Šis turėklas gali išlįsti virš neįgaliųjų vežimėlio vertikaliosios projekcijos ne daugiau kaip 90 mm ir tik ne mažesniame kaip 850 mm aukštyje virš neįgaliųjų vežimėlių ploto grindų;

3.8.4.1.5.

kitoje neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto pusėje turi būti įtaisyti ištraukiamieji turėklai arba lygiavertis atskiras įtaisas, saugantis, kad vežimėlis neslinktų į šoną ir kurį neįgaliųjų vežimėliais judantys asmenys galėtų lengvai suimti;

3.8.4.1.6.

prie neįgaliųjų vežimėliams skirtų sričių turi būti pritvirtintos lentelės su šiuo užrašu:

„Vieta neįgaliųjų vežimėliams. Vežimėlis su įjungtais stabdžiais turi būti atsuktas atgal ir atremtas į atramą arba atlošą.“

Naudojamiems tekstiniams žymenims taikomos 3 priedo 7.6.11.4 punkto nuostatos.

3.8.5. Atlošų ir atramų reikalavimai

3.8.5.1. Neįgaliųjų vežimėliams skirtame plote, atitinkančiame 3.8.4 punkto reikalavimus, įrengiamas atlošas turi būti statmenas transporto priemonės išilginei ašiai ir turi išlaikyti 250 ± 20 daN apkrovą, ne trumpiau kaip 1,5 s veikiančią atlošo paminkštinto paviršiaus vidurį ne mažesniame kaip 600 mm ir ne didesniame kaip 800 mm aukštyje, matuojant vertikaliai nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų; apkrova sukeliama 200 × 200 mm dydžio bloku, transporto priemonės horizontaliojoje plokštumoje veikiančiu transporto priemonės priekio link. Atlošas neturi pakrypti daugiau kaip 100 mm, deformuotis taip, kad liktų liekamoji deformacija, ar sulūžti.

3.8.5.2. Neįgaliųjų vežimėliams skirtame plote, atitinkančiame 3.8.4 punkto reikalavimus, įrengiama atrama turi būti statmena transporto priemonės išilginei ašiai ir turi išlaikyti 250 ± 20 daN apkrovą, veikiančią atramos vidurį transporto priemonės horizontaliojoje plokštumoje transporto priemonės priekio link ne trumpiau kaip 1,5 s. Atrama neturi pakrypti daugiau kaip 100 mm, deformuotis taip, kad liktų liekamoji deformacija, ar sulūžti.

3.8.6. 3.8.4.1.3 punkto reikalavimus atitinkančio atlošo pavyzdys (žr. 4 priedo 29 paveikslą).

3.8.6.1. Atlošo apatinis kraštas turi būti ne žemesniame kaip 350 mm ir ne aukštesniame kaip 480 mm aukštyje, matuojant vertikaliai nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų.

3.8.6.2. Atlošo viršutinis kraštas turi būti ne mažesniame kaip 1 300 mm aukštyje, matuojant vertikaliai nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų.

3.8.6.3. Atlošo plotis turi būti:

3.8.6.3.1.

iki 830 mm aukštyje, matuojant vertikaliai nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų: ne mažesnis kaip 270 mm ir ne didesnis kaip 420 mm ir

3.8.6.3.2.

didesniame kaip 830 mm aukštyje, matuojant vertikaliai nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų: ne mažesnis kaip 270 mm ir ne didesnis kaip 300 mm.

3.8.6.4. Atlošas turi būti sumontuotas ne mažesniu kaip 4o ir ne didesniu kaip 8o kampu su vertikale, kai atlošo apatinis kraštas yra arčiau transporto priemonės galo nei priekinis kraštas.

3.8.6.5. Atlošo paminkštintas paviršius turi sudaryti vieną ištisinę plokštumą.

3.8.6.6. Atlošo paminkštintas paviršius turi kirsti visus įsivaizduojamos vertikaliosios plokštumos, esančios ne mažiau kaip 100 mm ir ne daugiau kaip 120 mm į galą nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto priekinės ribos, matuojant horizontaliai, ir ne mažiau kaip 830 mm ir ne daugiau kaip 870 mm nuo neįgaliųjų vežimėliams skirto ploto grindų, matuojant vertikaliai, taškus.

3.9. Durų valdikliai

3.9.1. Kai 3.6 punkte nurodytose duryse įrengiami įprasto naudojimo atidarymo valdikliai:

3.9.1.1.

jeigu jie yra išoriniai, turi būti ant durų arba greta jų 850–1 300 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus ir ne toliau kaip 900 mm nuo durų ir

3.9.1.2.

jeigu jie yra vidiniai, I, II ir III klasių transporto priemonėse jie turi būti ant durų arba greta jų 850–1 300 mm aukštyje nuo arčiausiai valdiklio esančių grindų viršutinio paviršiaus ir ne toliau kaip 900 mm bet kuria kryptimi nuo durų angos.

3.10. (rezervuota)

3.11. Nuostatos dėl įlaipinimo įtaisų

3.11.1. Bendrieji reikalavimai:

3.11.1.1. Įlaipinimo įtaisus įjungiantys valdikliai turi būti aiškiai paženklinti. Tai, kad įlaipinimo prietaisai yra išlindę arba nuleisti, vairuotojui turi rodyti signalinė lemputė.

3.11.1.2. Sugedus saugos įtaisui, keltuvai, pandusai ir nuleidimo sistemos neturi veikti, išskyrus tą atvejį, jeigu juos būtų galima saugiai valdyti rankiniu būdu. Turi būti aiškiai nurodyta avarinio mechanizmo rūšis ir vieta. Nutrūkus energijos tiekimui, keltuvus ir pandusus turi būti įmanoma valdyti rankiniu būdu.

3.11.1.3. Įlaipinimo įtaisai gali užstoti vienas tarnybines arba avarines duris, jeigu iš transporto priemonės vidaus ir išorės paisoma šių dviejų sąlygų:

3.11.1.3.1. įlaipinimo įtaisai neužstoja rankenos arba kito durims atidaryti skirto įtaiso.

3.11.1.3.2. įlaipinimo įtaisus avarijos atveju galima lengvai patraukti ir atlaisvinti praėjimą prie durų.

3.11.2. Nuleidimo sistema

3.11.2.1. Nuleidimo sistema turi būti valdoma jungikliu.

3.11.2.2. Visi valdikliai, kuriais įjungiama viso kėbulo arba jo dalies nuleidimo arba pakėlimo nuo kelio paviršiaus sistema, turi būti aiškiai paženklinti ir juos turi tiesiogiai valdyti vairuotojas.

3.11.2.3. Nuleidimą turi būti įmanoma sustabdyti ir tuoj pat pakeisti važiavimo kryptį kabinoje sėdinčiam vairuotojui pasiekiamu valdikliu ir greta kitų nuleidimo sistemos valdymo valdiklių esančiu valdikliu.

3.11.2.4. Bet kokia transporto priemonėje įrengta nuleidimo sistema neturi leisti transporto priemonei važiuoti didesniu kaip 5 km/h greičiu, jeigu transporto priemonė nuleista žemiau už įprastinį važiavimo aukštį.

3.11.3. Keltuvas

3.11.3.1. Bendrosios nuostatos

3.11.3.1.1. Keltuvai turi veikti tik tada, kai transporto priemonė stovi. Platformai turi būti neleidžiama judėti tol, kol nėra įjungtas arba automatiškai neįsijungia įtaisas, saugantis, kad vežimėlis nenuriedėtų.

3.11.3.1.2. Kėlimo platforma turi būti ne siauresnė kaip 800 mm ir ne trumpesnė kaip 1 200 mm, jos keliamoji galia neturi būti mažesnė kaip 300 kg.

3.11.3.2. Mechaniškai valdomų keltuvų papildomi techniniai reikalavimai

3.11.3.2.1. Valdiklis turi būti tokios konstrukcijos, kad išjungtas automatiškai grįžtų į išjungimo padėtį. Tada keltuvas turėtų tuoj pat sustoti ir turi būti įmanoma suaktyvinti keltuvo judėjimą bet kokia kryptimi.

3.11.3.2.2. Naudotojui nematomas vietas, kuriose keltuvui slenkant galėtų būti prispausti arba sutraiškyti objektai, turi saugoti saugos įtaisas (pvz., reversinis mechanizmas).

3.11.3.2.3. Suveikus tokiam saugos įtaisui, keltuvas turi tuoj pat sustoti ir pradėti judėti į priešingą pusę.

3.11.3.3. Mechaniškai valdomų keltuvų veikimas

3.11.3.3.1. Jei keltuvas yra ties vairuotojo regos lauke esančiomis tarnybinėmis durimis, jį gali valdyti savo vietoje sėdintis vairuotojas.

3.11.3.3.2. Visais kitais atvejais valdikliai turi būti greta keltuvo. Juos įjungti ir išjungti turi būti įmanoma tik savo vietoje sėdinčiam vairuotojui.

3.11.3.4. Rankiniu būdu valdomas keltuvas

3.11.3.4.1. Keltuvas turi būti valdomas prie jo esančiais valdikliais.

3.11.3.4.2. Keltuvas turi būti suprojektuotas taip, kad jam valdyti nereikėtų pernelyg didelės jėgos.

3.11.4. Pandusas

3.11.4.1. Bendrosios nuostatos

3.11.4.1.1. Pandusas turi veikti tik tada, kai transporto priemonė stovi.

3.11.4.1.2. Išorinės briaunos turi būti suapvalintos ne mažesniu kaip 2,5 mm spinduliu. Išoriniai kampai turi būti suapvalinti ne mažesniu kaip 5 mm spinduliu.

3.11.4.1.3. Naudojamasis panduso paviršius turi būti ne siauresnis kaip 800 mm. Panduso nuolydis, jį ištraukus arba atlenkus ant 150 mm aukščio kelkraščio, turėtų būti ne didesnis kaip 12 proc. Panduso nuolydis, jį ištraukus arba atlenkus ant žemės paviršiaus, turėtų būti ne didesnis kaip 36 proc. Tam galima naudoti nuleidimo sistemą.

3.11.4.1.4. Jei naudoti parengtas pandusas yra ilgesnis kaip 1 200 mm, jame turi būti įtaisas, saugantis, kad vežimėlis nenusprūstų į šoną.

3.11.4.1.5. Bet koks pandusas turi saugiai veikti esant 300 kg apkrovai.

3.11.4.1.6. Neįgaliųjų vežimėliui važiuoti skirtų panduso paviršių išorinis kraštas turi būti aiškiai paženklintas 45–55 mm pločio spalvine juosta, vizualiai išsiskiriančia iš likusio panduso paviršiaus. Spalvinė juosta turi eiti palei išorinį kraštą ir abu su neįgaliųjų vežimėlio judėjimo kryptimi lygiagrečius šonus.

Leidžiama paženklinti vietas, kur galima užkliūti arba kur panduso paviršius sudaro ir dalį laiptelio.

3.11.4.1.7. Naudojimo padėtyje kilnojamasis pandusas turi būti užfiksuotas. Kilnojamasis pandusas turi turėti tinkamą padėtį, kurioje gali būti saugiai laikomas pakeltas ir kurioje juo galima lengvai naudotis.

3.11.4.2. Veikimo būdai

3.11.4.2.1. Pandusas gali būti nuleidžiamas arba pakeliamas rankiniu būdu arba mechaniškai.

3.11.4.3. Mechaniškai valdomų pandusų papildomi techniniai reikalavimai

3.11.4.3.1. Panduso nuleidimo ir pakėlimo operacijas turi rodyti mirksinčios geltonos lemputės ir garsinis signalas.

3.11.4.3.2. Jei nuleidus ar pakėlus pandusą, gali kilti sužeidimo pavojus, jis turi būti apsaugotas saugos įtaisu (-ais).

3.11.4.3.3. Šie saugos įtaisai turi sustabdyti panduso judėjimą, kai jį veikianti vidutinė reakcijos jėga neviršija 150 N. Trumpą laiką didžiausioji jėga gali būti didesnė kaip 150 N, tačiau ji neturi viršyti 300 N. Reakcijos jėga gali būti matuojama bet kuriu kompetentingai institucijai priimtinu būdu. Reakcijos jėgų matavimo rekomendacijos pateiktos šios taisyklės 6 priede.

3.11.4.3.4. Pandusas turi nustoti slinkti horizontaliai, jeigu ant jo uždedamas 15 kg svoris.

3.11.4.4. Mechaniškai valdomų pandusų naudojimas

3.11.4.4.1. Jeigu vairuotojas mato pandusą pakankamai gerai, kad galėtų stebėti, kaip jis nuleidžiamas ir naudojamas, užtikrindamas keleivių saugą, jį gali valdyti savo vietoje sėdintis vairuotojas. Šio reikalavimo galima laikytis tinkamu (-ais) netiesioginio matymo įtaisu (-ais).

3.11.4.4.2. Visais kitais atvejais valdikliai turi būti prie panduso. Juos įjungti ir išjungti turi būti įmanoma tik savo vietoje sėdinčiam vairuotojui.

3.11.4.5. Rankiniu būdu valdomų pandusų naudojimas

3.11.4.5.1. Pandusas turi būti suprojektuotas taip, kad jam valdyti nereikėtų pernelyg didelės jėgos.

9 PRIEDAS

(rezervuota)

10 PRIEDAS

Atskiro techninio agregato tipo patvirtinimas ir transporto priemonės su kėbulu, kuris jau anksčiau buvo patvirtintas kaip atskiras techninis agregatas, tipo patvirtinimas

1. ATSKIRO TECHNINIO AGREGATO TIPO PATVIRTINIMAS

1.1.

Kad gautų atskiro techninio agregato, reikalingo transporto priemonės kėbului, tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę, gamintojas privalo patvirtinimą suteikiančiai institucijai įrodyti, jog laikomasi gamintojo nurodytų sąlygų. Kitos šioje taisyklėje nurodytos sąlygos turi būti įvykdytos ir patvirtintos pagal 2 dalį.

1.2.	Patvirtinimas gali būti suteiktas atsižvelgiant į sąlygas, kurias turi atitikti sukomplektuota transporto priemonė (pvz., tinkamos važiuoklės charakteristikos, naudojimo arba įrengimo apribojimai); šie apribojimai nurodomi patvirtinimo liudijime.

1.3.	Apie visas tokias sąlygas tinkama forma turi būti pranešta transporto priemonės kėbulo pirkėjui arba gamintojui, kuris atlieka paskesnius transporto priemonės surinkimo darbus.

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS SU KĖBULU, KURIS JAU ANKSČIAU BUVO PATVIRTINTAS KAIP ATSKIRAS TECHNINIS AGREGATAS, TIPO PATVIRTINIMAS

2.1.

Kad galėtų gauti transporto priemonės su kėbulu, kuris jau anksčiau buvo patvirtintas kaip atskiras techninis agregatas, tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę, gamintojas privalo patvirtinimą suteikiančiai institucijai įrodyti, kad yra įvykdyti šios taisyklės reikalavimai, kurie nebuvo įvykdyti anksčiau, ir patvirtinti pagal 1 dalį, atsižvelgiant į bet kokį anksčiau suteiktą nesukomplektuotos transporto priemonės tipo patvirtinimą.

2.2.	Turi būti įvykdyti visi pagal 1.2 punktą nustatyti reikalavimai.

11 PRIEDAS

MASĖ IR MATMENYS

1. Šis priedas taikomas M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių masei ir matmenims tiek, kiek tai būtina tvirtinant transporto priemonę pagal jos bendrą konstrukciją.

2. APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1. „Tiltų grupė“– tiltai, kurie yra vežimėlio dalis. Dviejų tiltų grupė vadinama tandemu, o trijų tiltų grupė – trijų tiltų vežimėliu. Pagal susitarimą vienas tiltas laikomas grupe, sudaryta iš vieno tilto.

2.2. „Transporto priemonės matmenys“– transporto priemonės konstrukcijos matmenys, kuriuos nurodo gamintojas.

2.2.1. „Transporto priemonės ilgis“– pagal ISO standarto 612-1978 terminą Nr. 6.1 išmatuotas matmuo.

Be minėto standarto nuostatų, matuojant transporto priemonės ilgį, neturi būti atsižvelgiama į šiuos įtaisus:

2.2.2. „Transporto priemonės plotis“– pagal ISO standarto 612-1978 terminą Nr. 6.2 išmatuotas matmuo.

2.2.3. „Transporto priemonės aukštis“– pagal ISO standarto 612-1978 terminą Nr. 6.3 išmatuotas matmuo.

Be šio standarto nuostatų, matuojant transporto priemonės aukštį, neturi būti atsižvelgiama į šiuos įtaisus:

Jei transporto priemonėse sumontuotas tilto keliamasis įtaisas, atsižvelgiama į šio įtaiso poveikį.

2.3. „Didžiausia techniškai leidžiama tiltui tenkanti masė (m)“– masė, atitinkanti didžiausią leidžiamą statinę vertikaliąją apkrovą, kuria tiltas veikia kelio paviršių, atsižvelgiant į transporto priemonės ir tilto konstrukciją, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo.

2.4. „Didžiausia techniškai leidžiama tiltų grupei tenkanti masė (μ)“– masė, atitinkanti didžiausią leidžiamą statinę vertikaliąją apkrovą, kuria tiltų grupė veikia kelio paviršių, atsižvelgiant į transporto priemonės ir tiltų grupės konstrukciją, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo.

2.5. „Velkamoji masė“– bendra apkrova, kuria kelio paviršių veikia velkamos (-ų) transporto priemonės (-ių) tiltas (-ai).

2.6. „Didžiausia techniškai leidžiama velkamoji masė (VM)“– gamintojo nurodyta didžiausia velkamoji masė.

2.7. „Didžiausia techniškai leidžiama masė transporto priemonės sukabinimo taške“– masė, atitinkanti didžiausią leidžiamą statinę vertikaliąją sukabinimo taško apkrovą, atsižvelgiant į transporto priemonės konstrukciją ir (arba) sukabintuvą, kaip nurodyta gamintojo. Pagal apibrėžtį šiai masei nepriskiriama transporto priemonės sukabintuvo masė.

2.8. „Didžiausia techniškai leidžiama pakrauto junginio masė (JM)“– transporto priemonės ir priekabos (-ų) bendra masė, kurią nurodo gamintojas.

2.9. „Tilto keliamasis įtaisas“– prie transporto priemonės nuolatos pritaisytas įtaisas, kuriuo, atsižvelgiant į transporto priemonės apkrovą, galima mažinti arba didinti tilto (-ų) apkrovą:

kad būtų sumažintas padangų dilimas, kai transporto priemonė nevisiškai pakrauta, ir (arba) kad, padidinus varomojo tilto apkrovą, transporto priemonė arba transporto priemonių junginys galėtų lengviau pradėti važiuoti iš vietos, jeigu paviršius slidus.

3. REIKALAVIMAI

3.1. Parengtos naudoti transporto priemonės masės ir jos pasiskirstymo tarp tiltų matavimas

Parengtos naudoti transporto priemonės masė ir jos pasiskirstymas tarp tiltų matuojamas naudojant pagal šios taisyklės 3.4 punktą pateiktą transporto priemonę (-es), kuri(-os) stovi vietoje, o ratai nukreipti tiesiai į priekį. Kai išmatuotos masės nuo gamintojo nurodytų tam tikrų techninių vieno tipo konfigūracijų masių skiriasi ne daugiau kaip 3 proc. arba ne daugiau kaip 5 proc., jeigu tai yra 3 500 kg masės neviršijanti M2 kategorijos transporto priemonė, toliau nurodytiems reikalavimams taikomos gamintojo nurodytos parengtų naudoti transporto priemonių masės ir jų pasiskirstymas tarp tiltų. Kitais atvejais turi būti naudojamos išmatuotos masės, ir techninės priežiūros centrai, jeigu reikia, gali atlikti papildomus transporto priemonės (-ių) matavimus, o ne naudoti pagal šios taisyklės 3.4 punktą pateiktus matmenis.

3.2. Masės pasiskirstymo skaičiavimai

3.2.1. Skaičiavimo metodika

3.2.1.1.

Kad būtų galima atlikti toliau nurodytus masės pasiskirstymo skaičiavimus, už patikrinimus atsakingai technikos tarnybai gamintojas turi pateikti informaciją (surašytą į lentelę arba kokia nors kita forma), būtiną kiekvienos transporto priemonės tipo techninei konfigūracijai identifikuoti: didžiausią techniškai leidžiamą pakrautos transporto priemonės masę, tiltams ir jų grupėms tenkančias didžiausias techniškai leidžiamas mases, didžiausią techniškai leidžiamą velkamąją masę ir didžiausią techniškai leidžiamą pakrauto junginio masę.

3.2.1.2.

Siekiant įsitikinti, kad laikomasi čia išvardytų tipo techninių charakteristikų reikalavimų, turi būti atlikti tinkami skaičiavimai. Šiuo tikslu gali pakakti apskaičiuoti tik blogiausius atvejus.

3.2.1.3.

Šiuose reikalavimuose M, mI, μj, TM ir MC simboliais atitinkamai žymimi šie parametrai, kurie turi atitikti 3.2 punkto reikalavimus:

M	=	didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė,
mi	=	tiltui tenkanti didžiausia techniškai leidžiama masė, pažymėta i raide; čia i raidė gali būti 1 arba bendras transporto priemonės tiltų skaičius,
μj	=	didžiausia techniškai leidžiama masė, tenkanti vienam tiltui arba tiltų grupei, pažymėtai j raide; čia j raidė gali būti 1 arba bendras pavienių tiltų arba tiltų grupių skaičius,
TM	=	didžiausia techniškai leidžiama velkamoji masė ir
MC	=	didžiausia techniškai leidžiama pakrauto junginio masė.

3.2.1.4.

Kai i raide žymimas pavienis tiltas, o j raide – tiltų grupė, tada pagal apibrėžtį mi = μj.

3.2.1.5.

Transporto priemonių, kuriose įtaisyti reguliuojamos apkrovos tiltai, 3.2.1.2 punkte nustatyti skaičiavimai turi būti atlikti, kai tiltų apkrova atitinka įprastą darbo apkrovą. Transporto priemonių, kuriose įtaisyti pakeliamieji tiltai, 3.2.1.2 punkte reikalaujami skaičiavimai atliekami nuleidus tiltus.

3.2.1.6.

Gamintojas turi nurodyti tiltų grupę veikiančios bendros apkrovos pasiskirstymo tarp tiltų taisykles (pvz., nurodydamas pasiskirstymo formulę arba pateikdamas pasiskirstymo diagramas).

3.2.2. Apkrovos apribojimai

3.2.2.1.

Masių suma (mi) neturi būti mažesnė už M masę.

3.2.2.2.

Kiekvienos tiltų grupės, pažymėtos j raide, tiltams tenkanti masių suma (mi) neturi būti mažesnė už μj masę. Be to, kiekviena iš mi masių neturi būti mažesnė už μj dalį, tenkančią i tiltui, nustatytą pagal tą tiltų grupę veikiančios masės pasiskirstymo dėsnius.

3.2.2.3.

Masių suma (μj) neturi būti mažesnė už M masę.

3.2.2.4.

JM neturi viršyti M + VM.

3.2.3. Apkrovimo sąlygos

3.2.3.1.

Parengtos naudoti transporto priemonės masė, prie jos pridėjus Q masę, padaugintą iš sėdinčių ir stovinčių keleivių skaičiaus, pridėjus WP, B ir BX mases, kaip apibrėžta 3.2.3.2.1 punkte, bei pridėjus didžiausią techniškai leidžiamą masę sukabinimo taške, jei sukabintuvą sumontuoja gamintojas, neturi viršyti M masės.

3.2.3.2.

Kai parengta naudoti transporto priemonė apkraunama pagal 3.2.3.2.1 punkto reikalavimus, kiekvieno tilto apkrovą atitinkanti masė neturi būti didesnė už kiekvienam tiltui tenkančią mi masę, o kiekvieno pavienio tilto arba tiltų grupės apkrovą atitinkanti masė neturi būti didesnė už tai tiltų grupei tenkančią μj masę. Be to, varančiojo tilto apkrovą atitinkanti masė arba varančiųjų tiltų apkrovų sumą atitinkančių masių suma turi būti bent 25 proc. M masės.

3.2.3.2.1.

Parengta naudoti transporto priemonė apkraunama mase, atitinkančia Q masės sėdinčių keleivių skaičių (P); stovintiems keleiviams skirtame S1 plote tolygiai paskirstoma mase, atitinkančia Q masės stovinčių keleivių skaičių (SP); tam tikrais atvejais WP masė tolygiai paskirstoma kiekvienoje neįgaliųjų vežimėliams skirtoje erdvėje; B mase (kg), tolygiai paskirstoma bagažo skyriuose; BX mase (kg), tolygiai paskirstoma bagažą vežti pritaikyto stogo paviršiuje; čia:

P yra sėdinčių keleivių skaičius;

S1 yra stovintiems keleiviams skirtas plotas; III arba B klasių transporto priemonėse S1 = 0;

SP, kurį nurodo gamintojas, neturi būti didesnis už S1/SSp vertę; čia SSp – toliau pateiktoje lentelėje nurodyta sutartinė stovinčiam keleiviui numatyta erdvė;

WP (kg) yra neįgaliųjų vežimėliams skirtų plotų skaičius, padaugintas iš 250 kg – neįgaliųjų vežimėlio ir jo naudotojo masės;

B (kg), kurią nurodo gamintojas, skaitinė vertė neturi būti mažesnė už 100 × V. Šis dydis apima bagažo skyrius arba bagažo lentynas, kurios gali būti pritvirtintos transporto priemonės išorėje;

V – bendras bagažo skyrių tūris (m3). Kai tvirtinama I arba A klasės transporto priemonė, nepaisoma bagažo skyrių, kurie pasiekiami tik iš transporto priemonės išorės, tūrio;

BX, kurią nurodo gamintojas, vertė neturi būti mažesnė kaip 75 kg/m2;

Dviaukštėse transporto priemonėse neturi būti įrangos bagažui ant stogo vežti, todėl tokių transporto priemonių atveju BX vertė yra lygi nuliui.

Q ir SSp vertės yra nurodytos šioje lentelėje:

Transporto priemonės klasė	Q (kg) vieno keleivio masė	SSp (m2/keleivis) sutartinė erdvė, skirta vienam stovinčiam keleiviui
I ir A klasės	68	0,125
II klasė	71 (1)	0,15
III ir B klasės	71 (1)	Stovintys keleiviai nevežami

3.2.3.2.2.

Jei transporto priemonėje galima keisti sėdimųjų vietų skaičių, yra stovintiems keleiviams skirtas plotas (S1) ir (arba) neįgaliųjų vežimėliams skirtas plotas, 3.2.3.1 ir 3.2.3.2 punktų reikalavimai apibrėžiami atsižvelgiant į kiekvieną iš šių taikomų sąlygų:

3.2.3.2.2.1.

kai visos galimos sėdimosios vietos užimtos, tada – likusį stovintiems keleiviams skirtą plotą (iki gamintojo nurodyto stovintiems keleiviams skirtų vietų ribinio skaičiaus, jei jis pasiekiamas, išskyrus vien neįgaliųjų vežimėliais judantiems asmenims skirtus plotus) ir, jei lieka vietos, neįgaliųjų vežimėliams skirtą plotą;

3.2.3.2.2.2.

kai visas galimas stovintiems keleiviams skirtas plotas užimtas (iki gamintojo nurodyto stovintiems keleiviams skirtų vietų ribinio skaičiaus, išskyrus vien neįgaliųjų vežimėliais judantiems asmenims skirtus plotus), likusias sėdimąsias vietas ir, jei lieka vietos, neįgaliųjų vežimėlių užimtą plotą;

3.2.3.2.2.3.

kai visos galimos neįgaliųjų vežimėliams skirtos vietos užimtos – likusį stovintiems keleiviams skirtą plotą (iki gamintojo nurodyto stovintiems keleiviams skirtų vietų ribinio skaičiaus, jei jis pasiekiamas) ir užimtas likusias tinkamas naudoti vietas.

3.2.3.3.

Kai transporto priemonė yra parengta naudoti arba apkrauta, kaip nurodyta 3.2.3.2.1 punkte, priekinio tilto arba tiltų grupės apkrovą atitinkanti masė turi būti ne mažesnė kaip procentinis parengtos naudoti transporto priemonės arba didžiausios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės (M) dydis, nustatytas šioje lentelėje:

I ir A klasės		II klasė		III ir B klasės
Atskira	Sujungta	Atskira	Sujungta	Atskira	Sujungta
20	20	25 (2)	20	25 (2)	20

3.2.3.4.

Kai transporto priemonei turi būti suteiktas daugiau kaip vienos klasės patvirtinimas, kiekvienai klasei turi būti taikomi 3.2.3.1 ir 3.2.3.2 punktai.

3.3. Transporto priemonių ženklinimas

3.3.1. Transporto priemonės viduje, savo vietoje sėdinčiam vairuotojui matomoje vietoje, turi būti aiškiai nurodyta:

3.3.1.1.

ne mažesnėmis kaip 10 mm aukščio raidėmis arba piktogramomis ir ne mažesniais kaip 12 mm aukščio skaitmenimis:

3.3.1.1.1.

didžiausias transporto priemonėje galimas sėdimųjų vietų skaičius;

3.3.1.1.2.

didžiausias transporto priemonėje galimas stovimųjų vietų (jei jų yra) skaičius;

3.3.1.1.3.

didžiausias transporto priemonėje galinčių tilpti neįgaliųjų vežimėlių (jei numatyta) skaičius;

3.3.1.2.

ne mažesnėmis kaip 10 mm aukščio raidėmis arba piktogramomis ir ne mažesniais kaip 12 mm aukščio skaitmenimis:

3.3.1.2.1.

masė bagažo, kurį galima vežti transporto priemone, kai transporto priemonė visiškai pakrauta pagal 3.2.3 punktą;

3.3.1.2.2.

į ją turi būti atitinkamai įtraukta masė bagažo, esančio:

3.3.1.2.2.1.

bagažo skyriuose (B masė, 3.2.3.2.1 punktas);

3.3.1.2.2.2.

ant stogo, jeigu jis pritaikytas vežti bagažą (BX masė, 3.2.3.2.1 punktas).

3.3.2. Greta minėtų ženklų turi būti palikta vietos, kad ant transporto priemonės ne mažesnėmis kaip 10 mm aukščio raidėmis arba piktogramomis ir ne mažesniais kaip 12 mm aukščio skaitmenimis galėtų būti nurodyta bagažo masė (B ir BX), kurią galima vežti, kai transporto priemonėje yra didžiausias keleivių ir ekipažo skaičius ir transporto priemonės masė neviršija didžiausios pakrautos transporto priemonės masės arba didžiausios bet kurio tilto ar tiltų grupės masės, kuriai esant transporto priemonė gali būti pradėta eksploatuoti Susitariančiojoje Šalyje, kurioje turi būti registruojama. Susitariančiosios Šalys, kurios reikalauja paženklinti šią masę, turi, gamintojui pritarus, nustatyti bagažo masę, kuri turi būti nurodyta ženklinimu, ir imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad transporto priemonės būtų atitinkamai paženklintos prieš registravimą.

3.4. Manevringumas

3.4.1. Kiekviena varikline transporto priemone turi būti įmanoma manevruoti į abi puses visiškai apskritimine trajektorija 360°, neišvažiuodama iš ploto, apibrėžto dviem apskritimais, kurių centras yra bendras ir išorinio apskritimo spindulys yra 12,50 m, o vidinio – 5,30 m; jokia transporto priemonės dalis neturi pažeisti apskritimų ribų (išskyrus į transporto priemonės plotį neįskaičiuojamas atsikišusias dalis). Šis reikalavimas taip pat taikomas transporto priemonėms su tilto keliamaisiais įtaisais, kai pakeliamasis (-ieji) tiltas (-ai) yra pakeltas (-i) arba reguliuojamos apkrovos tiltas (-ai) yra neapkrautas (-i).

3.4.1.1.

punkto reikalavimai turi būti patikrinti nuo transporto priemonės vidurio labiausiai nutolusį priekinį transporto priemonės tašką kreipiant palei išorinio apskritimo kontūrą (žr. A paveikslą).

3.4.2. Kai transporto priemonė stovi, ant žemės paviršiaus pažymėta linija galima nustatyti vertikaliąją plokštumą, liečiančią transporto priemonės šoną, atsuktą į išorę nuo apskritimo. Jei transporto priemonė yra sujungtoji, dvi atskiros dalys turi būti išlygintos tos plokštumos atžvilgiu. Kai transporto priemonė tiesia linija juda į priekį į 3.4.1 punkte nurodytą apskritimo sritį, jokia transporto priemonės dalis neturi išsikišti už vertikaliosios projekcijos daugiau kaip 0,60 m (žr. B ir C paveikslus).

A paveikslas

B paveikslas

C paveikslas

3.4.3. Ar laikomasi 3.4.1 ir 3.4.2 punktų reikalavimų, gamintojo prašymu dar gali būti patikrinta atliekant atitinkamus lygiaverčius skaičiavimus arba geometriškai.

3.4.4. Kai transporto priemonės nekomplektinės, gamintojas turi nurodyti didžiausius leidžiamus matmenis, kuriuos taikant tikrinama, ar laikomasi 3.4.1 ir 3.4.2 punktų reikalavimų.

(1) Įskaitant 3 kg rankinį bagažą.

(2) II ir III klasės transporto priemonėms su 3 tiltais ir turinčioms du vairuojamuosius tiltus šis skaičius sumažinamas 20 proc.

12 PRIEDAS

Papildomi troleibusų saugos nurodymai

1. APIBRĖŽTYS IR EKSPLOATACINIAI PARAMETRAI

Šiame priede:

1.1. „Linijos įtampa“ – iš išorinio šaltinio transporto priemonei tiekiama įtampa.

Troleibusai turi būti suprojektuoti veikti tiekiant vieną iš šių vardinių linijos įtampų:

a)	600 V (veikimo intervalas nuo 400 V iki 720 V) arba

b)	750 V (veikimo intervalas nuo 500 V iki 900 V).

1.2. Troleibusų elektros grandinės skirstomos į šias klases:

1.2.1. „aukštos įtampos grandinės“– grandinės, kurių įtampa lygi linijos įtampai;

1.2.2. „žemos įtampos grandinės“– grandinės, kurių vardinė įtampa yra 12 V, 24 V arba 42 V;

1.2.3. „trifazės grandinės“– grandinės, kurioms tiekiama trifazė įtampa, neviršijanti 400 V.

1.3. Vardinės klimato sąlygos

Troleibusai turi būti suprojektuoti, kad patikimai veiktų šiomis aplinkos sąlygomis:

1.3.1.

temperatūros intervalas: nuo – 40 °С iki + 40 °С;

1.3.2.

santykinis drėgnis: 98 proc., kai temperatūra yra iki 25 °С;

1.3.3.

atmosferos slėgis: nuo 866 kPa iki 1 066 kPa;

1.3.4.

aukštis virš jūros lygio: nuo 0 m iki 1 000 m.

1.4. „Savigesė medžiaga“ – medžiaga, kuri, pašalinus liepsnos šaltinį, nustoja degti.

2. ENERGIJOS ĖMIMAS

2.1.

Elektros energija turi būti gaunama per kontaktinius laidus vienu ar keliais energijos ėmimo įtaisais, kuriais paprastai yra du trolėjai (taikmenyse su kreipiamosiomis gali būti naudojamas vienas trolėjus arba pantografas). Trolėjų turi sudaryti stoginė sąranka (trolėjaus pagrindas), stiebas, elektros energijos ėmiklis (trolėjaus galvutė) ir keičiamasis kontaktinio paviršiaus įdėklas. Trolėjai turi būti sumontuoti taip, kad galėtų sukiotis horizontaliai ir vertikaliai.

2.2.	Stiebai turi būti pagaminti iš izoliuotos medžiagos arba ja padengto metalo ir turi būti atsparūs mechaniniams smūgiams.

2.3.

Energijos ėmikliai turi būti suprojektuoti taip, kad išlaikytų reikiamą paveikųjį sąlytį su kontaktiniais laidais, kai jie yra nuo 4 m iki 6 m virš žemės paviršiaus, ir, kai naudojami trolėjai, kad troleibuso išilginė ašis galėtų nukrypti nuo kontaktinių laidų vidutinės ašies ne mažiau kaip po 4,0 m į abi puses.

2.4.	Jeigu energijos ėmiklis atsitiktinai atsijungtų nuo kontaktinio laido (atsikabintų), viršutinis energijos ėmiklio (-ių) galas atsikabinimo momentu neturi iškilti daugiau kaip 7,2 m virš kelio arba daugiau kaip 1 m virš kontaktinių laidų ir nenusileisti daugiau kaip 0,5 m žemiau troleibuso stogo.

2.5.	Kiekviename trolėjuje turi būti įtaisas, stiebui atsikabinus automatiškai nuleidžiantis strėlę.

2.6.	Trolėjaus galvutė, išmontuota iš įprastos padėties ant stiebo, turi likti pritvirtinta prie jo ir nenukristi.

2.7.	Izoliacijos tarp elektros energijos ėmiklio ir stoginės sąrankos (trolėjaus pagrindo) varža turi būti ne mažesnė kaip 10 МΩ:

2.8.	Energijos ėmikliai gali būti nuotoliniu būdu valdomi iš vairuotojo kabinos arba bent nuleidžiami nuotoliniu būdu.

2.9.	Turi būti priemonės, leidžiančios vairuotojui prireikus pakeisti kontaktinio paviršiaus įdėklus transporto priemonę eksploatuojant kelyje.

3. TRAUKOS IR PAGALBINĖ ĮRANGA

3.1.	Troleibuse sumontuoti elektriniai komponentai turi būti apsaugoti nuo viršįtampio ir trumpojo jungimo srovės. Geriausia, kai šią apsaugą užtikrina išjungikliai, grąžinami į pradinę padėtį automatiškai, nuotoliniu arba rankiniu būdu.

3.2.	Elektriniai komponentai turi būti apsaugoti nuo perjungimo trūkio arba atmosferos viršįtampio.

3.3.	Išjungikliai turi pertraukti konkrečias pažeistas grandines.

3.4.	Jeigu kurioje nors grandinėje yra vienpolis išjungiklis, jis turi būti įrengtas teigiamajame grandinės laide.

3.5.	Visos elektrinės grandinės ir jų atšakos turi būti dvigubų laidų. Troleibuso korpusą naudoti kaip grįžtamosios įžeminimo srovės laidininką galima tik žemos įtampos grandinėse.

3.6.	Akumuliatorių korpusai, dangčiai ir padėklai turi būti pagaminti iš nedegių arba savigesių medžiagų.

3.7.	Elektriniai komponentai, kurių įtampa atitinka linijos įtampą, turi būti papildomai izoliuoti nuo transporto priemonės.

3.8.	Elektriniai komponentai, išskyrus traukos varžus, turi būti apsaugoti nuo drėgmės ir dulkių patekimo į korpusą ir ant izoliuotų arba elektrai laidžių dalių.

3.9.

Vardinėmis klimato sąlygomis, kai troleibusas yra sausas ir švarus, elektrinių grandinių izoliacijos varža, įjungus visas sukamąsias mašinas ir įrangą, turi būti ne mažesnė kaip:

3.9.1.

tarp kėbulo ir aukštos įtampos grandinių:

5 MΩ

3.9.2.

tarp aukštos įtampos grandinių ir žemos įtampos grandinių:

5 MΩ

3.9.3.

tarp kėbulo ir žemos įtampos grandinių teigiamojo poliaus:

1 MΩ

3.10.

Laidai ir įranga

3.10.1.

Aukštos įtampos grandinėse turi būti naudojami tik daugiagysliai kabeliai. Visų aukštos įtampos nuolatinės srovės laidų izoliacija turi būti skirta vardinei 3 000 V nuolatinės arba kintamosios srovės įtampai.

3.10.2.

Išvedžioti laidai neturi būti mechaniškai įtempti.

3.10.3.

Laidų izoliacija neturi palaikyti liepsnos plitimo.

3.10.4.

Skirtingos įtampos laidai turi būti išvedžioti atskirai.

3.10.5.

Laidų vamzdžiai turi būti pagaminti iš nedegios medžiagos.

3.10.6.

(rezervuota)

3.10.7.

Po troleibuso grindimis esantys laidai turi būti išvedžioti vamzdyje, apsaugančiame nuo vandens ir dulkių patekimo ir plitimo.

3.10.8.

Laidų ir kabelių tvirtinimas ir išdėstymas turi būti toks, kad būtų užtikrinta apsauga nuo pažeidimo prasitrynus (nusibraižius) izoliacijai. Laidų įleidimo į metalinę konstrukciją vietose turi būti įdėtos įvorės iš elastomerinės medžiagos. Vamzdžių su laidais lenkimo spindulys turi būti bent penkis kartus didesnis už išorinį vamzdžio skersmenį.

3.10.9.

Laidų vieta greta išjungiklių turi būti suprojektuota taip, kad nebūtų kibirkščiavimo su laidais.

3.10.10.

Turi būti imtasi atsargumo priemonių, apsaugančių nuo laidų pažeidimo dėl įkaitusių varžų ir kitų elektrinių komponentų. Svarbiausiose vietose turi būti naudojami karščiui atsparūs laidai.

3.10.11.

Laidų laikikliai, jungtys ir kiti tvirtinimo įtaisai turi būti pagaminti iš nedegių arba savigesių medžiagų. Elektriniai komponentai iš savigesių medžiagų įrengiami už keleivių salono ribų.

3.10.12.

Visos elektrinės grandinės turi būti išbandytos viršįtampio bandymu. Bandomoji įtampa turi būti perduodama 50 Hz ir maždaug sinusoidės formos kintamąja srove. Bandomoji įtampa turi veikti 1 min.

3.10.12.1.

Aukštos įtampos grandinių elektrinės įrangos ir laidų bandomoji įtampa Utest turi būti:

Utest = 2,5U + 2 000V AC,

čia U yra vardinė linijos įtampa.

3.10.12.2.

Žemos įtampos grandinių bandomoji įtampa turi būti Utest = 750 V AC.

3.11.

Elektrinės mašinos, įranga, prietaisai ir laidai turi atlaikyti tokias mechanines apkrovas, veikiančias tvirtinimo vietas:

3.11.1.

0,5–55 Hz dažnio ir 10 m/s2 didžiausios amplitudės sinusinės formos virpesius, įskaitant susidarantį rezonansą;

3.11.2.

vertikalius pavienius smūgius, kurių didžiausias 30 m/s2 smūginis pagreitis trunka 2–20 ms.

4. KELEIVIŲ IR EKIPAŽO ELEKTRINĖ SAUGA

4.1.	Vardinėmis klimato sąlygomis, troleibusui esant sausam ir švariam ir prijungtam tiek prie teigiamosios, tiek prie neigiamosios elektros tiekimo jungties per energijos ėmimo įtaisus, įžeminimo nuotėkio srovė iš kėbulo turi būti ne didesnė kaip 0,2 mA.

4.2.

Troleibuse turi būti įrengtas vidinis prietaisas, skirtas nuotėkio srovei arba įtampai tarp važiuoklės ir kelio paviršiaus nuolat kontroliuoti. Prietaisu turi būti atjungiamos aukštos įtampos grandinės nuo kontaktų sistemos, jeigu nuotėkio srovė 600 V nuolatinės srovės linijoje viršija 3 mA arba nuotėkio įtampa viršija 40 V.

4.3.	Stulpai ir turėklai prie durų angų turi būti pagaminti iš izoliacinės medžiagos arba padengti mechaniškai atsparia izoliacija, arba izoliuoti nuo troleibuso korpuso. Izoliacijos varža 100 ± 5 cm2 sąlyčio plote turi būti ne mažesnė kaip 1,0 MΩ.

4.4.	Pirmieji laipteliai turi būti pagamintos iš izoliacinės medžiagos arba izoliuotos nuo troleibuso korpuso. Izoliacijos varža 300 ± 5 cm2 sąlyčio plote turi būti ne mažesnė kaip 1,0 MΩ.

4.5.	Durų sąvaros turi būti pagamintos iš izoliacinės medžiagos arba izoliuotos nuo troleibuso korpuso. Izoliacijos varža 300 ± 5 cm2 sąlyčio plote turi būti ne mažesnė kaip 1,0 MΩ.

4.6.

Išoriniai kėbulo lakštai greta durų angų turi būti padengti izoliacine medžiaga. Izoliuotas plotas į abi puses nuo durų angos turi būti ne mažiau kaip 50 cm pločio ir ne žemiau kaip 200 cm nuo kelio paviršiaus. Izoliacijos varža troleibuso kėbulo atžvilgiu 200 ± 5 cm2 sąlyčio plote turi būti ne mažesnė kaip 1,0 MΩ.

4.7.	Jeigu troleibuse įrengti dvigubai izoliuoti keitikliai, 4.3–4.6 punktai netaikomi.

5. VAIRUOTOJO KABINA

5.1.	Vairuotojo kabinoje neturi būti jokios jam pasiekiamos aukštos įtampos įrangos.

5.2.

Prietaisų skydelyje būtinai turi būti:

5.2.1.

kontaktų sistemos įtampos rodytuvas;

5.2.2.

nulinės įtampos kontaktų sistemoje rodytuvas;

5.2.3.

pagrindinio automatinio linijos įtampos išjungiklio būsenos rodytuvas;

5.2.4.

akumuliatorių įkrovimo ir (arba) išsikrovimo rodytuvas;

5.2.5.

4.2 punkte nustatytas ribas viršijančios kėbulo įtampos arba nuotėkio srovės rodytuvas.

Top