20.11.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/45

---

KOLEGIJOS SPRENDIMAS 2009–8,

Kuriuo priimamas Eurojustui taikomas finansinis reglamentas

EUROJUSTO KOLEGIJA,

atsižvelgdama į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą įsteigti Eurojustą nusprendus paremti kovą su sunkiais nusikaltimais (2002/187/TVR) (1), su 2003 m. birželio 18 d. Sprendimo pakeitimais (2003/659/TVR) (2), o ypač į 37 sprendimo straipsnį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2003 (3) dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (4) 185 straipsnyje dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, su paskutinėmis Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 (5) pataisomis,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 finansinio pagrindų reglamento pataisomis, būtina pakoreguoti Eurojusto finansines taisykles, suderinant jo nuostatas su finansinio pagrindų reglamento pataisomis.

(2)	Eurojustas yra juridinis asmuo ir turi pilną atsakomybę parengti ir vykdyti savo biudžetą

(3)	Būtina apibrėžti Eurojusto biudžeto parengimo ir vykdymo taisykles, taip pat sąskaitų pateikimo ir audito taisykles.

(4)	Būtina apibrėžti Eurojusto kolegijos, leidimus duodančio pareigūno, apskaitos pareigūno, avansinių lėšų administratoriaus ir vidaus auditoriaus įgaliojimus ir atsakomybę.

(5)	Turi būti nustatytos veiksmingos kontrolės sistemos apsaugoti Europos Bendrijos finansinius interesus.

(6)	Kadangi Eurojustas finansuojamas iš Bendrijos biudžeto išmokamomis metinėmis subsidijomis, biudžeto sudarymo, sąskaitų pateikimo ir nutarimo dėl įvykdymo tvarkaraštis turi būti suderintas su bendrojo finansinio reglamento atitinkamomis nuostatomis.

(7)	Dėl tos pačios priežasties Eurojustas privalo laikytis tų pačių reikalavimų kaip ir Bendrijos institucijos, sudarant viešąsias sutartis ir skiriant dotacijas; šiuo atveju pakanka atitinkamos nuorodos į bendrojo finansinio reglamento atitinkamas nuostatas.

(8)	Finansinis reglamentas privalo atspindėti Eurojusto, kaip teisminio bendradarbiavimo grupės, specialiuosius reikalavimus. Jis turi pateikti išsamią ataskaitą apie Eurojusto įvykdytas slaptas operacijas, ypač atliekant tyrimą ir nagrinėjimą.

(9)	Finansinį reglamentą su paskutinėmis pataisomis, taikomą Eurojusto biudžetui, po Komisijos pritarimo pataisoms vienbalsiai turi priimti kolegija.

(10)	Komisija pritarė šiam reglamentui, įskaitant nukrypimą nuo finansinio pagrindų reglamento.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

OBJEKTAS

1 straipsnis

Šis reglamentas aiškiai nustato Eurojusto biudžeto sudarymo ir vykdymo pagrindinį principą ir taisykles.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

1)   Eurojusto sprendimas– 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR įsteigti Eurojustą, nusprendus paremti kovą su sunkiais nusikaltimais, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 18 d. Sprendimu 2003/659/TVR;

2)   Eurojustas– teisminio bendradarbiavimo grupė, įkurta Eurojusto sprendimu kaip Europos Sąjungos įstaiga;

3)   Kolegija– Eurojusto sprendimo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta grupė;

4)   Administracinis direktorius– Eurojusto sprendimo 29 straipsnyje ir 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo;

5)   Tarnyba– administracinis direktorius ir Eurojusto sprendimo 30 straipsnyje nurodyti tarnautojai;

6)   Biudžetas– Eurojusto sprendimo 34 straipsnyje nurodytas Eurojusto biudžetas;

7)   Biudžeto valdymo institucija– Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba;

8)   Bendrasis finansinis reglamentas– 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento;

9)   Finansinis pagrindų reglamentas– Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002;

10)   Bendrojo finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės– 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) 2342/2002 (6), nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento;

11)   Eurojusto finansinio įgyvendinimo taisyklės– šio finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės;

12)   Eurojusto finansinės taisyklės– Eurojusto sprendimas, šis finansinis reglamentas ir Eurojusto finansinio įgyvendinimo taisyklės;

13)   Tarnybos nuostatai– Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems darbuotojams taikomi nuostatai ir taisyklės.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO PRINCIPAI

3 straipsnis

Biudžeto sudarymas ir vykdymas turi atitikti vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, gero finansų valdymo, kuriam būtina efektyvi ir veiksminga vidinė kontrolė, ir skaidrumo principus, numatytus šiame reglamente.

1   SKYRIUS

Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai

4 straipsnis

Biudžetas – tai instrumentas, kuris kiekvienais finansiniais metais numato ir leidžiamas įplaukas ir išlaidas, kurios laikomos reikalingomis Eurojusto sprendimo įgyvendinimui.

5 straipsnis

Biudžetą sudaro:

a)	nuosavos įplaukos, kurias sudaro visi už paslaugas gauti mokesčiai ir įmokos, bei, nepažeidžiant 51 straipsnio, palūkanos, kurias Eurojustas gali gauti už papildomas paslaugas šalia gaunamų už jam patikėtas užduotis lėšų, ir visos kitos įplaukos;

b)	pajamos iš priimančiosios valstybės narės įnašų;

c)	Europos Bendrijų suteikta subsidija;

d)	įplaukos, skirtos specialiems išlaidų straipsniams pagal 19 straipsnio 1 dalį;

e)	Eurojusto išlaidos, įskaitant administracines išlaidas.

6 straipsnis

1.   Jokios įplaukos nerenkamos ir jokios išlaidos nevykdomos, jei jos nėra įrašytos į tam tikrą biudžeto eilutę.

2.   Asignavimas neturi būti įrašytas į biudžetą, jei jis nėra skirtas išlaidų, kurios laikomos būtinomis, straipsniui.

3.   Negalima prisiimti įsipareigojimų ir duoti leidimų jokioms išlaidoms, kurios viršija biudžeto leidžiamus asignavimus.

2   SKYRIUS

Metinio periodiškumo principas

7 straipsnis

Į biudžetą įrašyti asignavimai leidžiami vieneriems finansiniams metams, kurie tęsiasi nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

8 straipsnis

1.   Biudžetą sudaro nediferencijuoti asignavimai ir, veiklos poreikiais pateisinamais atvejais, diferencijuoti asignavimai. Pastarieji susideda iš įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų.

2.   Asignavimai įsipareigojimams taikomi visoms teisinių įsipareigojimų, įrašytų į biudžetą einamaisiais finansiniais metais, sąnaudoms.

3.   Asignavimai mokėjimams taikomi mokėjimams, kuriais įvykdomi į biudžetą einamaisiais finansiniais metais ir (arba) ankstesniaisiais finansiniais metais įrašyti teisiniai įsipareigojimai.

4.   Administraciniai asignavimai yra nediferencijuoti. Administracinės išlaidos, atsirandančios iš sutarčių, taikomų laikotarpiams, kurie tęsiasi ilgiau nei metus dėl to, kad taip priimta vietinėje praktikoje, arba tiekimo sutarčių atveju, apmokami iš tų finansinių metų, kuriais jos atsiranda, biudžeto.

9 straipsnis

1.   Eurojusto įplaukos, minėtos 5 straipsnyje, įrašomos į finansinių metų sąskaitas, remiantis tais finansiniais metais surinktomis sumomis.

2.   Iš Eurojusto įplaukų atsiranda tokio pat dydžio sumos asignavimai mokėjimams.

3.   Asignavimai, kurie yra biudžete leidžiami konkrečiais metais, gali būti naudojami tik išlaidoms, kurios yra skirtos ir sumokėtos tais finansiniais metais, ir sumoms, kurias reikia mokėti dėl ankstesniųjų finansinių metų įsipareigojimų.

4.   Įsipareigojimai įrašomi į sąskaitas, remiantis teisiniais įsipareigojimais, įrašytais iki gruodžio 31 d.

5.   Mokėjimai įrašomi į tam tikrų finansinių metų sąskaitas, remiantis apskaitos pareigūno atliktais mokėjimais ne vėliau kaip iki tų metų gruodžio 31 d.

10 straipsnis

1.   Asignavimai, neišnaudoti finansinių metų, į kuriuos jie buvo įrašyti, pabaigoje, panaikinami.

Tačiau kolegijos nutarimu, priimtu ne vėliau vasario 15 d., juos galima perkelti tik į kitus finansinius metus, vadovaujantis šio straipsnio 2–7 dalimis.

2.   Asignavimų, susijusių su personalo išlaidomis, perkelti negalima.

3.   Iki finansinių metų pabaigos nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai ir nediferencijuoti asignavimai gali būti perkelti į sumas, atitinkančias įsipareigojimų asignavimus, kurių įsipareigojimo procedūros, kuri turi būti apibrėžta Eurojusto finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėse, parengiamųjų etapų didžioji dalis yra užbaigta iki gruodžio 31 d.; tuomet šios sumos gali būti panaudotos iki kitų metų kovo 31 d.

4.   Mokėjimų asignavimai gali būti perkelti į kitą laikotarpį sumoms, reikalingoms egzistuojantiems įsipareigojimams arba įsipareigojimams, susijusiems su į kitą laikotarpį perkeltais asignavimais įsipareigojimams, padengti, kai atitinkamose kitų finansinių metų biudžeto eilutėse numatytų asignavimų toms reikmėms nepakanka. Eurojustas pirma panaudoja einamiesiems metams nustatytus asignavimus, o perkeltų asignavimų nenaudoja tol, kol neišnaudoja pirmųjų.

5.   Nediferencijuoti asignavimai, atitinkantys iki finansinių metų pabaigos tinkamai prisiimtus įsipareigojimus, automatiškai perkeliami tik į kitus finansinius metus.

6.   Perkelti asignavimai, kurie nepanaudojami iki N + 1 metų kovo 31 d., automatiškai panaikinami.

Tokiu būdu perkelti asignavimai turi būti identifikuoti sąskaitose.

7.   Gruodžio 31 d. turimi asignavimai, atsiradę iš paskirtų įplaukų, minėtų 19 straipsnyje, perkeliami į kitą laikotarpį automatiškai. Ne vėliau kaip iki N + 1 metų birželio 1 d. Eurojustas praneša Komisijai apie perkeltų asignuotųjų įplaukų vykdymą.

Turimi asignavimai, atitinkantys perkeltas priskirtąsias įplaukas, panaudojami pirmiausia.

11 straipsnis

Kai sumos kuriais nors finansiniais metais, einančias po metų, kuriais asignavimai buvo priskirti, yra panaikinamos dėl to, kad veikla, kuriai jos buvo numatytos, nebuvo visiškai ar iš dalies įvykdyta, asignavimai turi būti panaikinti.

12 straipsnis

Į biudžetą įrašytus asignavimus galima panaikinti nuo sausio 1 d., kai tik yra galutinai priimtas biudžetas.

13 straipsnis

1.   Nuo kiekvienų metų lapkričio 15 d. įprastos administracinės išlaidos gali būti priskirtos iš anksto iš kitiems finansiniams metams numatytų asignavimų. Tačiau tokie įsipareigojimai negali būti didesni už vieną ketvirtąją dalį asignavimų, Kolegijos nustatytų pagal atitinkamą biudžeto eilutę einamiesiems finansiniams metams. Jie negali būti taikomi tokioms išlaidų rūšims, kurios dar nėra iš esmės patvirtintos paskutiniame tinkamai priimtame biudžete.

2.   Išlaidos, kurios turi būti apmokamos iš anksto, pavyzdžiui, nuompinigiai, gali būti išmokamos nuo gruodžio 1 d. iš kitiems finansiniams metams skirtų asignavimų. Tokiu atveju 1 dalyje minima riba netaikoma.

14 straipsnis

1.   Jei finansinių metų pradžioje biudžetas dar nėra galutinai priimtas, įsipareigojimams ir išlaidų mokėjimui, kurie gali būti priskirti konkrečiai biudžeto eilutei, kuri yra paskutinio tinkamai priimto biudžeto vykdymo dalis, taikomos toliau nurodytos taisyklės.

2.   Kiekvienam skyriui galima nustatyti įsipareigojimus ne didesnius kaip ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus visų numatytų asignavimų ketvirtoji dalis, pridedant vieną dvyliktąją už kiekvieną praėjusį mėnesį.

Mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant vienos dvyliktosios dalies ankstesniais finansiniais metais visų numatytų atitinkamame skyriuje asignavimų.

Asignavimų limitas, numatytas įplaukų ir išlaidų sąmatos ataskaitoje, negali būti viršytas.

3.   Administracinio direktoriaus prašymu, jei Eurojusto veiklos tęstinumui ir valdymui to reikia, kolegija gali vienu metu nustatyti tiek įsipareigojimams, tiek ir mokėjimams dvi ar daugiau laikinųjų dvyliktųjų dalių virš tos sumos, kurią automatiškai galima naudoti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

Papildomos dvyliktosios dalys skiriamos visos ir nedalijamos.

3   SKYRIUS

Subalansuotumo principas

15 straipsnis

1.   Biudžeto įplaukos ir asignavimai mokėjimams turi būti subalansuoti.

2.   Asignavimai mokėjimams negali viršyti Bendrijos subsidijos sumos, pridėjus nuosavas įplaukas ir bet kurias kitas įplaukas, minėtas 5 straipsnyje.

3.   Eurojustas negali imti paskolų.

4.   Eurojustui išmokėtos Bendrijos lėšos sudaro jos biudžete subalansuotą subsidiją, kuri gali būti laikoma išankstiniu finansavimu, kaip apibrėžta finansinio reglamento 81 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje.

5.   Eurojustas vykdo griežtą grynųjų pinigų valdymą, tinkamai įvertindama asignuotąsias įplaukas, kad užtikrintų, jog jos grynųjų pinigų likutis ribojamas tinkamai pagrįstais reikalavimais. Kartu su savo prašymu apmokėti ji pateikia išsamią ir naujausią jos realaus grynųjų pinigų poreikio per metus prognozę, įskaitant informaciją apie asignuotąsias įplaukas.

16 straipsnis

1.   Jei biudžeto įvykdymo sąskaitos, apibrėžtos 81 straipsnyje, likutis yra teigiamas, jis grąžinamas Komisijai iki Bendrijos per metus sumokėtos subsidijos sumos. Likučio dalis virš Bendrijos per metus sumokėtos subsidijos sumos į rašomos į kitų finansinių metų biudžetą kaip įplaukos.

Bendrijos subsidijos, įrašytos į bendrąjį biudžetą, ir įstaigai faktiškai išmokėtos sumos skirtumas panaikinamas.

Eurojustas ne vėliau kaip iki N metų kovo 31 d. pateikia numatomą N-1 metų likutinį perteklių, kuris vėliau N metais turi būti grąžintas į Bendrijos biudžetą, siekiant papildyti jau turimą informaciją apie N-2 metų perteklių. Komisija tinkamai atsižvelgia į šią informaciją, vertindama Bendrijos įstaigų finansinius poreikius N + 1 metams.

2.   Jei biudžeto įvykdymo sąskaitos, numatytos 81 straipsnyje, likutis yra neigiamas, jis įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą.

3.   Įplaukos ir asignavimai mokėjimams įrašomi į biudžetą biudžeto sudarymo metu, naudojant biudžeto pataisų procedūros raštą, arba biudžeto vykdymo metu pataisančiuoju biudžetu.

4   SKYRIUS

Apskaitos vieneto principas

17 straipsnis

Biudžetas sudaromas ir vykdomas eurais, sąskaitos pateikiamos eurais.

Tačiau pinigų srautų reikmėms apskaitos pareigūnas ir, avansinių sąskaitų atveju, avansinių lėšų administratorius turi teisę vykdyti operacijas nacionalinėmis valiutomis, kaip nustatyta Eurojusto finansinio įgyvendinimo taisyklėse.

5   SKYRIUS

Universalumo principas

18 straipsnis

Įplaukų visuma turi padengti asignavimų mokėjimams visumą, atsižvelgiant į 19 straipsnio nuostatas. Visos įplaukos ir išlaidos turi būti įrašomos, nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu, atsižvelgiant į 21 straipsnio nuostatas.

19 straipsnis

1.   Toliau nurodytos įplaukos naudojamos specialiems išlaidų straipsniams finansuoti:

a)	konkretiems tikslams skirtos įplaukos, pvz., fondų pajamos, subsidijos, dovanos ir palikimas;

b)	valstybių narių, Bendrijai nepriklausančių šalių ar įvairių įstaigų, kiek numatyta susitarime, kurį sudarė Eurojustas ir valstybės narės, ES nepriklausančios šalys ar atitinkamos įstaigos, įnašai į Eurojusto veiklą;

c)	įplaukos iš trečiųjų šalių už jų prašymu joms suteiktas prekes, paslaugas ar atliktus darbus, išskyrus 5 straipsnio a punkte minimus mokesčius už paslaugas ir kitokius mokesčius;

d)	įplaukos už prekių tiekimą, paslaugų teikimą ir darbus, atliktus Bendrijos institucijoms ar kitoms Bendrijos įstaigoms;

e)	įplaukos, gautos grąžinus neteisingai išmokėtas sumas;

f)	įplaukos, gautos pardavus transporto priemones, įrangą, įrengimus, medžiagas ir tyrimo ar techninę aparatūrą, kuri yra pakeičiama arba nurašoma, kai yra visiškai nusidėvėjusi;

g)	gautos draudimo įmokos;

h)	įplaukos iš su nuoma susijusių mokėjimų;

i)	pajamos, gautos pardavus leidinius ar filmus, įskaitant įrašytus elektroninėse laikmenose.

1a.   Pagal pagrindinį taikomą teisės aktą numatytos įplaukos taip pat gali būti pagal tą aktą priskiriamos konkretiems išlaidų straipsniams.

2.   Visi įplaukų straipsniai, kaip numatyta 1 dalies a–d punktuose, apima visas tiesiogines arba netiesiogines išlaidas, patirtas vykdant atitinkamą veiklą arba atitinkamu tikslu.

3.   Biudžetą sudaro eilutės, kur pritaikomos 1 ir 1a dalyse nurodytos asignuotųjų įplaukų kategorijos ir, kai įmanoma, nurodoma suma.

20 straipsnis

1.   Administracinis direktorius gali priimti bet kokias dovanas, skirtas Eurojustui, tokias kaip fondus, subsidijas, dovanas ir testamentu paliktą turtą.

2.   Dovanų priėmimui, dėl kurio gali reikėti tam tikrų finansinių išmokų, būtina gauti išankstinį kolegijos leidimą; kolegija sprendimą priima per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei per tą laiką kolegija sprendimo nepriima, laikoma, kad dovana yra priimta.

21 straipsnis

1.   Iš prašymų apmokėti, sąskaitų arba ataskaitų galima daryti šiuos išskaitymus, po kurių jos perduodamos, kad pagal jas būtų išmokėta grynoji suma.

a)	nuobaudas, paskirtas viešųjų pirkimų sutarčių šalims arba dotacijų gavėjams;

b)	nuolaidas, grąžinimus ir kompensacijas pagal atskiras sąskaitas ir prašymus apmokėti;

c)	palūkanas, gautas už išankstinį finansavimą.

2.   Eurojustui suteiktų prekių, kitų gaminių ar paslaugų kaina apmokama iš biudžeto visa be mokesčių, kai įmonių mokesčius grąžina:

a)	valstybės narės pagal Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų protokolą, priimanti valstybė remiantis susitarimu dėl buveinės vietos arba remiantis kitais atitinkamais susitarimais;

b)	valstybė narė arba Bendrijai nepriklausanti šalis, remiantis kitais atitinkamais susitarimais.

Visi nacionaliniai mokesčiai, kuriuos Eurojustas laikinai apmoka pagal šio straipsnio 1 dalį, įrašomi į laikinąją sąskaitą ir lieka ten įrašyti tol, kol atitinkama valstybė narė juos grąžina.

3.   Bet kurie neigiami likučiai įrašomi į biudžetą kaip išlaidos.

4.   Galima daryti patikslinimus dėl valiutų santykio kaitos biudžeto vykdymo metu. Galutinis prieaugis ar nuostolis įrašomas į metų likutį.

6   SKYRIUS

Konkretumo principas

22 straipsnis

Visi asignavimai skiriami konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių; skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus.

23 straipsnis

1.   Administracinis direktorius gali daryti perkėlimus iš vieno skyriaus į kitą skyrių ir iš vieno straipsnio į kitą straipsnį be jokių apribojimų, bei iš vienos antraštinės dalies į kitą antraštinę dalį, neviršydamas 10 % tiems finansiniams metams skirtų ir eilutėje, iš kurios daromas perkėlimas, nurodytų asignavimų.

2.   Dėl perkėlimų, viršijančių 1 dalyje nurodytas ribas, Administracinis direktorius gali teikti pasiūlymą Kolegijai dėl asignavimų perkėlimo iš vienos antraštinės dalies į kitą. Kolegija per tris savaites gali pareikšti nepritarianti tokiems perkėlimams. Po šio termino perkėlimai laikomi priimtais.

3.   Pasiūlymai dėl perkėlimų ir atlikti perkėlimai pagal 1 ir 2 dalis turi būti pagrindžiami atitinkamais ir išsamiais įrodomaisiais dokumentais, iš kurių matyti kredituotinose eilutėse ir eilutėse, iš kurių asignavimai turi būti perkelti, įrašytų asignavimų vykdymas ir reikalingų sumų sąmata iki finansinių metų pabaigos.

4.   Apie visus atliktus perkėlimus Administracinis direktorius kuo greičiau praneša Kolegijai. Jis praneša biudžeto valdymo institucijai apie visus perkėlimus, atliktus remiantis 2 dalies nuostatomis.

24 straipsnis

1.   Asignavimai gali būti perkelti tik į biudžeto eilutes, kurioms biudžetas nustatė asignavimus arba kuriose yra simbolinis įrašas (p. m.).

2.   Asignavimai, atitinkantys paskirtas įplaukas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios įplaukos yra naudojamos tai paskirčiai, kuriai jos yra skirtos.

7   SKYRIUS

Gero finansų valdymo principas

25 straipsnis

1.   Biudžeto asignavimai naudojami laikantis gero finansų valdymo principo, tai yra, laikantis ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų.

2.   Ekonomiškumo principas reikalauja, kad Eurojustui jo veiklos vykdymui reikalingi ištekliai būtų prieinami reikiamu laiku, pakankamo dydžio ir kokybės bei geriausia kaina.

Našumo principas reiškia siekti geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio.

Efektyvumo principas – tai konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas.

3.   Visiems biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir datuoti tikslai. Šių tikslų vykdymas stebimas pagal kiekvienos veiklos rodiklius; administracinis direktorius kolegijai teikia informaciją. Tokia informacija teikiama kasmet ne vėliau kaip kartu su preliminaraus biudžeto projekto dokumentais.

4.   Siekdamas tobulinti sprendimų priėmimą, Eurojustas reguliariai atlieka programų ir veiklos ex ante ir ex post vertinimus. Tokie vertinimai taikomi visoms programoms ir veikloms, susijusioms su didelėmis išlaidomis, o vertinimo rezultatai pateikiami kolegijai.

5.   3 ir 4 dalyse nustatyti tikslai ir priemonės netaikomi su byla susijusiam darbui.

25a straipsnis

1.   Biudžetas vykdomas pagal veiksmingos ir efektyvios vidaus kontrolės reikalavimus.

2.   Vykdant biudžetą vidaus kontrolė apibrėžiama kaip visuose valdymo lygmenyse taikomas procesas, kuriuo siekiama pagrįstai užtikrinti, kad bus pasiekti tokie tikslai:

a)	operacijų našumas, efektyvumas ir ekonomiškumas;

b)	atskaitomybės patikimumas;

c)	turto ir informacijos apsauga;

d)	klastočių ir pažeidimų prevencija ir nustatymas;

e)	patikimas su sandorių teisėtumu ir teisingumu susijusios rizikos valdymas, atsižvelgiant į daugiametį programų pobūdį ir atitinkamų mokėjimų prigimtį.

8   SKYRIUS

Skaidrumo principas

26 straipsnis

1.   Biudžetas sudaromas ir vykdomas ir sąskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.

2.   Biudžeto suvestinė ir taisomieji biudžetai, kai jie yra galutinai priimti, paskelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje per tris mėnesius nuo jų priėmimo.

Suvestinėje nurodomos penkios pagrindinės įplaukų biudžeto eilutės, penkios pagrindinės administravimo ir veiklos biudžeto išlaidų eilutės, personalo planas ir numatytas pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičius, išreikštas visos darbo dienos ekvivalentais, kuriam biudžete yra numatyti asignavimai, bei deleguoti nacionaliniai ekspertai. Joje taip pat nurodomi praėjusių metų duomenys.

3.   Biudžetas, įskaitant personalo planą ir taisomuosius biudžetus, kai jie yra galutinai priimti, taip pat numatytą pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentais, kuriam biudžete yra numatyti asignavimai, ir deleguotus nacionalinius ekspertus, pateikiamas susipažinti biudžeto valdymo institucijai, Audito Rūmams ir Komisijai bei paskelbiami Eurojusto interneto svetainėje per keturias savaites nuo jų priėmimo.

4.   Eurojustas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie biudžeto lėšų gavėjus, įskaitant ekspertus, su kuriais sudarytos sutartys pagal 74b straipsnį. Paskelbta informacija yra lengvai prieinama, skaidri ir visapusiška. Ši informacija skelbiama tinkamai laikantis konfidencialumo ir saugumo, ypač asmens duomenų apsaugos reikalavimų, išdėstytų steigiamajame dokumente ir Procedūrų taisyklėse dėl asmeninių duomenų naudojimo ir apsaugos.

Tais atvejais, kai informacija skelbiama tik anonimiškai, Eurojustas paprašius tinkamu būdu pateikia Europos Parlamentui informaciją apie atitinkamus gavėjus.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA

1   SKYRIUS

Biudžeto sudarymas

27 straipsnis

1.   Biudžetas sudaromas pagal Eurojusto sprendimą.

2.   Kiekvienais metais administracinis direktorius parengia ir pateikia kolegijai tvirtinti preliminarų Eurojusto įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą ateinantiems finansiniams metams.

3.   Kolegija kiekvienais metais iki vasario 10 d. Komisijai perduoda savo pradinį įplaukų ir išlaidų sąmatos projektą ir bendrąsias gaires, kuriomis toji sąmata pagrįsta, pagal administracinio direktoriaus parengtą preliminarų projektą iki kiekvienų metų vasario 10 d. Kolegija ne vėliau kovo 31 d. persiunčia galutinį sąmatos projektą Komisijai.

4.   Į Eurojusto įplaukų ir išlaidų sąmatą įeina:

a)	personalo planas, nustatantis nuolatinių ir laikinų etatų skaičių, neviršijantį biudžeto asignavimų ribų, pagal rangą ir kategoriją;

b)	kai pasikeičia etatų skaičius, pareiškimas, pateisinantis prašymą leisti sukurti naujų etatų;

c)	išmokų ir įplaukų ketvirčio sąmata

d)	informacija apie visų anksčiau nustatytų įvairios veiklos tikslų įgyvendinimą bei naujus rodikliais įvertintus tikslus.

Į įvertinimo rezultatus atsižvelgiama ir jie nurodomi kaip Eurojusto siūlomo biudžeto padidinimo ar sumažinimo, palyginti su jos biudžetu N metais, galimos naudos įrodymas.

5.   Eurojustas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Komisijai ir biudžeto valdymo institucijai perduoda:

a)	savo darbo programos projektą;

b)	atnaujintą daugiametį personalo politikos planą, parengtą laikantis Komisijos nustatytų gairių;

c)	informaciją apie pareigūnus, laikinuosius ir pagal sutartį dirbančius darbuotojus, kaip nurodyta Tarnybos nuostatuose, N-1 ir N metais bei planą N + 1 metams;

d)	informaciją apie priimančiosios valstybės narės Eurojustui suteiktus įnašus natūra;

e)	biudžeto rezultatų sąskaitos, nurodytos 81 straipsnyje, likučio sąmatą N-1 metams.

Laikydamasi bendrojo biudžeto priėmimo procedūros, Komisija Eurojsuto sąmatą siunčia biudžeto valdymo institucijai ir siūlo Eurojustui skirtinos subsidijos sumą bei darbuotojų skaičių, kurio, jos nuomone, Eurojustui reikia. Komisija pateikia Eurojusto personalo plano projektą ir numatytą pagal sutartis dirbančių darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentais, kuriam yra skirti asignavimai.

6.   Biudžeto valdymo institucija Eurojusto personalo planą ir po to visas jo pataisas tvirtina, vadovaudamasi 32 straipsnio 1 dalimi. Personalo planas skelbiamas bendrojo biudžeto III skirsnio priede – „Komisija“

7.   Biudžetą ir personalo planą tvirtina Kolegija. Jie tampa galutiniais, kai yra priimamas bendrasis biudžetas, nustatantis subsidijos dydį ir personalo planą, ir biudžetas bei personalo planas prireikus yra atitinkamai koreguojami.

28 straipsnis

Visos biudžeto, įskaitant personalo planą, pataisos nurodomos taisomajame biudžete, kuris priimamas ta pačia tvarka kaip ir pradinis biudžetas, vadovaujantis Eurojusto sprendimo ir 27 straipsnio nuostatomis.

2   SKYRIUS

Biudžeto struktūra ir pateikimas

29 straipsnis

Biudžetas susideda iš įplaukų ir išlaidų suvestinių.

30 straipsnis

Jei tai pateisinama Eurojusto veiklos pobūdžiu, išlaidų suvestinė sudaroma pagal nomenklatūrą ir yra suklasifikuota pagal paskirtį. Šią nomenklatūrą nustato Eurojustas, ir joje aiškiai skiriami administraciniai asignavimai ir asignavimai, skirti eksploatacijai.

31 straipsnis

Biudžete parodoma:

1)	įplaukų suvestinėje: a) Eurojusto įplaukų sąmata atitinkamiems finansiniams metams; b) įplaukų sąmata buvusiais finansiniais metais ir įplaukos N – 2 metams; c) atitinkamos pastabos kiekvienoje įplaukų eilutėje;

2)

išlaidų suvestinėje: a) asignavimai įsipareigojimams ir mokėjimams atitinkamiems finansiniams metams; b) asignavimai įsipareigojimams ir mokėjimams buvusiais finansiniais metais, ir paskirtos išlaidos bei apmokėtos išlaidos N – 2 metais; c) ateinančių metų privalomų vykdant biudžetinius įsipareigojimus, prisiimtus ankstesniais finansiniais metais, mokėjimo terminų suvestinė; d) atitinkamos pastabos kiekvienoje padaloje.

32 straipsnis

1.   Personalo plane, minėtame 27 straipsnyje, šalia tais finansiniais metais leidžiamų etatų skaičiaus nurodomas etatų skaičius, leistinas praeitais metais, ir faktiškai užpildytų etatų skaičius.

Tai yra nekeičiamas Eurojustui nustatytas limitas; negali būti jokių paskyrimų, viršijančių šį limitą. Tačiau, išskyrus AD 16, AD 15, AD 14 ir AD 13 rangų atvejus, kolegija gali keisti personalo planą ne daugiau kaip iki 10 % leistinų etatų, atsižvelgdama į dvi sąlygas:

a)	kad nebūtų daromas poveikis personalo asignavimų dydžiui per visus finansinius metus;

b)	kad nebūtų viršytas visų etatų skaičiaus limitas, leistinas pagal personalo planą.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos, nepilnos darbo dienos darbo, kurį leidžia skiriančioji institucija pagal Tarnybos nuostatus, poveikį galima kompensuoti kitais paskyrimais. Jeigu personalo narys prašo panaikinti leidimą iki laikotarpio, kuriam jis duotas, pabaigos, Eurojustas kuo greičiau imasi priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkte nurodyto limito.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BIUDŽETO VYKDYMAS

1   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

33 straipsnis

Leidimus duodančio pareigūno pareigas atlieka administracinis direktorius. Jis vykdo biudžeto įplaukas ir išlaidas, vadovaudamasis Eurojusto finansinėmis taisyklėmis, savo atsakomybe, neviršydamas leistinų asignavimų limitų. Nepažeisdama leidimus duodančio pareigūno atsakomybės sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos ir nustatymo srityje, Eurojustas dalyvauja Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) sukčiavimo prevencijos veikloje Tokia veikla nedaro įtakos Eurojusto darbui, kaip numatyta steigiamajame dokumente, ir ypač nesudaro sąlygų suteikti priėjimą ar perduoti OLAF jokių su byla susijusių dokumentų.

34 straipsnis

1.   Administracinis direktorius savo biudžeto vykdymo įgaliojimus gali pavesti Eurojusto darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, vadovaudamasis Eurojusto finansinių taisyklių nustatytomis sąlygomis. Taip įgalioti asmenys gali veikti tik jiems aiškiai suteiktų įgaliojimų ribose.

2.   Įgaliotasis asmuo savo įgaliojimus gali perįgalioti, kaip numatyta Eurojusto finansinio įgyvendinimo taisyklėse. Kiekvienam perįgaliojimo veiksmui turi aiškiai pritarti administracinis direktorius.

35 straipsnis

1.   Visiems finansų pareigūnams, nurodytiems šios antraštinės dalies 2 skyriuje ir visiems kitiems asmenims, susijusiems su biudžeto įgyvendinimu, valdymu, auditu ir kontrole, draudžiama imtis bet kokių biudžeto vykdymo priemonių, dėl kurių gali kilti jų interesų ir Eurojusto interesų konfliktas. Jei taip atsitiktų, atitinkamas pareigūnas privalo nebevykdyti tokių priemonių ir pranešti apie įvykį kompetentingai institucijai.

2.   Interesų konfliktas atsiranda tuomet, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politine ir pilietine priklausomybe, ekonominiais interesais ar bet kokiais kitais su naudos gavėju turimais bendrais interesais, kyla pavojus, kad 1 dalyje nurodytas asmuo nebegalės nešališkai ir objektyviai atlikti savo pareigų.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje minėta kompetentinga institucija – tai atitinkamo darbuotojo tiesioginis viršininkas. Jei darbuotojas yra administracinis direktorius, kompetentinga institucija yra kolegija.

36 straipsnis

1.   Biudžetą vykdo administracinis direktorius jam pavaldžiuose skyriuose.

2.   Išoriniams privataus sektoriaus subjektams arba institucijoms, neteikiančioms viešųjų paslaugų, sutarčių pagrindu galima pavesti techninės ekspertizės užduotis ir administracinius, parengiamuosius arba pagalbinius darbus, kuriuos atliekant nesinaudojama nei viešosios valdžios įgaliojimais, nei veikiama savo nuožiūra, kai tai yra tikrai būtina.

2   SKYRIUS

Finansų pareigūnai

1 skirsnis –   Pareigų atskyrimo principai

37 straipsnis

Leidimus duodančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos yra atskirtos ir tarpusavyje nesuderinamos.

2 skirsnis –   Leidimus duodantis pareigūnas

38 straipsnis

1.   Leidimus duodantis pareigūnas yra atsakingas už įplaukų ir išlaidų vykdymą, vadovaujantis gero finansų valdymo principais, ir už tai, kad būtų laikomasi teisėtumo bei taisyklingumo reikalavimų.

2.   Vykdydamas išlaidas, leidimus duodantis pareigūnas vykdo biudžeto įsipareigojimus ir teisinius įsipareigojimus, tikrina ir tvirtina išlaidas, duoda leidimus mokėjimams ir imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti.

3.   Į įplaukų vykdymą įeina gautinų sumų sąmatų rengimas, išieškotinų sumų nustatymas ir vykdomųjų raštų išdavimas sumoms išieškoti. Į įplaukų vykdymą atitinkamais atvejais taip pat įeina teisės į grąžintinas sumas atsisakymas.

4.   Leidimus duodantis pareigūnas nustato būtiniausius standartus, kaip numatyta Eurojusto finansinio įgyvendinimo taisyklėse. Šie būtiniausi standartai nustatomi pasiremiant Komisijos savo departamentams nustatytais standartais, taip pat atsižvelgiant į riziką, susijusią su valdymo aplinka bei finansuojamos veiklos pobūdžiu, bei į organizacinę struktūrą, vidaus valdymo ir kontrolės procedūras, tinkančias jo pareigoms atlikti, įskaitant prireikus ex post patikrą.

Leidimus duodantis pareigūnas savo skyriuose įkuria ekspertizės ir konsultacijų funkciją, skirtą jam padėti kontroliuoti su jo veikla susijusią riziką.

5.   Prieš duodant leidimą operacijai, kiti nei inicijavęs operaciją pareigūnai, patikrina veiklos ir finansinius aspektus. Operacijos pradėjimas ir veiklos ex ante bei ex post patikros yra atskiros funkcijos.

6.   Leidimus duodantis pareigūnas įrodomuosius dokumentus, susijusius su atliktomis operacijomis, saugo penkerius metus nuo biudžeto įvykdymo sprendimo priėmimo dienos. Kai tik galima, įrodomuosiuose dokumentuose esantys asmens duomenys yra ištrinami, jeigu tokie duomenys nereikalingi biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimui priimti, kontrolės ir audito tikslais. Bet kokiu atveju srauto duomenys saugomi pagal duomenų apsaugos taisykles, nustatytas Eurojusto steigiamajame dokumente ir Procedūrų taisyklėse dėl asmeninių duomenų naudojimo ir apsaugos Eurojuste.

39 straipsnis

1.   Operacijos pradėjimas, minėtas 38 straipsnio 5 dalyje, suprantamas kaip visos parengiamosios operacijos, priimant aktus dėl atsakingų leidimus duodančių pareigūnų, minėtų 33 ir 34 straipsniuose, biudžeto vykdymo.

2.   Operacijos ex ante patikra, minėta 38 straipsnio 5 dalyje, suprantama kaip visi ex ante patikrinimai, kuriais pasirūpina atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, norėdamas patikrinti veiklos ir finansinius aspektus.

3.   Kiekvienai operacijai taikoma bent viena ex ante patikra. Tokios patikros tikslas – įsitikinti, kad:

a)	išlaidos yra tvarkingos ir atitinka atitinkamas nuostatas;

b)	taikomas gero finansų valdymo principas, minėtas 25 straipsnyje.

Atlikdamas ex ante patikrą, panašius atskirus sandorius, susijusius su įprastinėmis išlaidomis atlyginimams, pensijomis, misijos išlaidų grąžinimu ir medicininėmis išlaidomis, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas gali laikyti viena operacija

Antroje pastraipoje nurodytu atveju atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, priklausomai nuo rizikos įvertinimo, atlieka ex post patikrą pagal 4 dalį.

4.   Dokumentų ex post patikros ir atitinkamais atvejais patikros vietoje tikslas – patikrinti, kad biudžeto finansuojama veikla yra teisingai įvykdyta, ir visų pirma, kad laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų. Tos patikros gali būti organizuojamos atrankiniu būdu, taikant rizikos analizę.

5.   Pareigūnai ir kiti darbuotojai, atsakingi už 2 ir 4 dalyse minėtas patikras, turi būti ne tie patys, kurie atlieka 1 dalyje minėtas užduotis, ir neturi būti jiems pavaldūs.

6.   Visi darbuotojai, atsakingi už finansinių operacijų valdymo priežiūrą, turi turėti būtinas profesines kvalifikacijas. Jie turi laikytis specialaus profesinių standartų kodekso, kurį yra priėmęs Eurojustas ir kuris remiasi standartais, Komisijos nustatytais savo pačios skyriams.

40 straipsnis

1.   Leidimus duodantis pareigūnas kolegijai atsiskaito už savo pareigų atlikimą, pateikdamas metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikia finansinę bei valdymo informaciją, patvirtinančią, kad metinėje ataskaitoje pateikta informacija parodo tikrą ir teisingą vaizdą, išskyrus atvejus, kai su atitinkamomis pajamų ir išlaidų sritimis susijusiose išlygose nurodyta kitaip. Šioje metinės veiklos ataskaitoje pateikiami jo veiklos rezultatai, atsižvelgiant į nustatytus tikslus, su veikla susijusią riziką, suteiktų išteklių panaudojimą ir vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą ir efektyvumą. Vidaus auditorius, kaip apibrėžta 71 straipsnyje, atsižvelgia į metinę veiklos ataskaitą ir visą kitą nurodytą informaciją.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. Kolegija biudžeto valdymo institucijai ir Audito Rūmams siunčia praeitų finansinių metų metinės veiklos ataskaitos analizę ir įvertinimą. Ši analizė ir įvertinimas įtraukiami į Eurojusto metinę ataskaitą, vadovaujantis Eurojusto steigiamojo dokumento nuostatomis.

41 straipsnis

Bet kuris darbuotojas, dalyvaujantis finansų valdyme ir sandorių kontrolėje, kuris mano, kad sprendimas, kurį jo viršininkas reikalauja taikyti arba pritarti, yra klaidingas arba neatitinka gero finansų valdymo principų ar profesinių taisyklių, kurių iš jo reikalaujama laikytis, apie tai raštu praneša administraciniam direktoriui, o jei šis per pagrįstos trukmės laiką nesiima priemonių, 47 straipsnio 4 dalyje nurodytai komisijai ir kolegijai. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo ar korupcijos, kuri gali pakenkti Bendrijos interesams, atveju jis praneša institucijoms ar organizacijoms, nurodytoms taikytiname teisės akte.

42 straipsnis

Kai biudžeto vykdymo įgaliojimai yra pavesti arba perįgalioti, vadovaujantis 34 straipsniu, įgaliotiems ir perįgaliotiems leidimus duodantiems pareigūnams mutatis mutandis taikomos 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

3 skirsnis –   Apskaitos pareigūnas

43 straipsnis

1.   Kolegija paskiria apskaitos pareigūną, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai ir kuris yra nepriklausomas vykdydamas savo pareigas. Eurojuste jis atsakingas už:

a)	tinkamą mokėjimų vykdymą, įplaukų surinkimą ir nustatytų gautinų sumų išieškojimą;

b)	sąskaitų parengimą ir pateikimą pagal VII antraštinę dalį;

c)	sąskaitų tvarkymą pagal VII antraštinę dalį;

d)	apskaitos taisyklių ir metodų taikymą pagal VII antraštinę dalį bei sąskaitų plano nustatymą pagal Komisijos apskaitos pareigūno priimtas nuostatas;

e)	apskaitos sistemų nustatymą bei tvirtinimą ir, jei reikia, sistemų, kurias leidimus duodantis pareigūnas yra nustatęs apskaitos informacijos teikimui ir pagrindimui, tvirtinimą; apskaitos pareigūnas įgaliojamas tikrinti, kaip laikomasi patvirtinimo kriterijų;

f)	iždo valdymą.

2.   Apskaitos pareigūnas iš leidimus duodančio pareigūno, kuris garantuoja suteikiamos informacijos patikimumą, gauna visą informaciją, kuri yra būtina sąskaitoms, teisingai atspindinčioms Eurojusto turtą ir biudžeto vykdymą, parengti.

2a.   Prieš Administraciniam direktoriui priimant sąskaitas, apskaitos pareigūnas jas pasirašo, taip patvirtindamas savo pagrįstą įsitikinimą, kad sąskaitos parodo tikrą ir teisingą Bendrijos įstaigos finansinės padėties vaizdą.

Tuo tikslu apskaitos pareigūnas įsitikina, kad sąskaitos buvo parengtos pagal apskaitos taisykles, nustatytus metodus ir apskaitos sistemas ir kad sąskaitose įrašytos visos pajamos ir išlaidos.

Leidimus duodantis pareigūnas perduoda apskaitos pareigūnui visą informaciją, reikalingą jo pareigoms atlikti.

Leidimus duodantis pareigūnas yra visiškai atsakingas už tinkamą valdomų lėšų naudojimą, taip pat už kontroliuojamų išlaidų teisėtumą ir tinkamumą.

2b.   Apskaitos pareigūnas turi teisę patikrinti gautą informaciją ir atlikti kitus patikrinimus, kurie, jo nuomone, reikalingi sąskaitoms pasirašyti

Jeigu reikia, apskaitos pareigūnas padaro išlygas, tiksliai nurodydamas tokių išlygų pobūdį ir apimtį.

2c.   Eurojusto pareigūnas pasirašo metines sąskaitas ir siunčia jas Komisijos apskaitos pareigūnui.

3.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalį ir 44 straipsnį, tik apskaitos pareigūnas yra įgaliotas valdyti grynuosius pinigus ir pinigų ekvivalentus. Jis atsako už jų saugojimą.

4.   Atlikdamas savo pareigas apskaitos pareigūnas tam tikrus uždavinius gali pavesti savo pavaldiniams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, kai tai yra būtina jo pareigoms atlikti. Apskaitos pareigūnas prieš imdamasis priemonių iš anksto įspėja leidimus duodantį pareigūną.

5.   Pavedimo dokumente nurodomos užduotys, kurios yra pavedamos pavedimą gaunančiam asmeniui, jo teisės ir pareigos.

4 skirsnis –   Avansiniųlėšų administratorius

44 straipsnis

Prireikus, smulkių sumų mokėjimui ir kitų įplaukų, minėtų 5 straipsnyje, surinkimui galima atidaryti avansines sąskaitas, į kurias pinigus perveda apskaitos pareigūnas ir už kurias atsako jo paskirtas avansinių lėšų administratorius.

Didžiausia kiekvieno išlaidų ar įplaukų straipsnio suma, kurią avansinių lėšų administratorius gali išmokėti trečiosioms šalims, negali būti didesnė už tam tikrą sumą, kurią kiekvienam išlaidų ar įplaukų straipsniui nustato Eurojusto finansinio įgyvendinimo taisyklės.

Mokėjimai iš avansinių sąskaitų gali būti atliekami kreditiniu banko pavedimu, įskaitant 66 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą tiesioginio debeto sistemą, čekiais ar kitokiomis mokėjimo priemonėmis, laikantis apskaitos pareigūno išdėstytų nurodymų.

3   SKYRIUS

Finansų pareigūnų atsakomybė

1 skirsnis –   Bendrosiostaisyklės

45 straipsnis

1.   Nepažeisdama drausminių priemonių, institucija, paskyrusi įgaliotus ar perįgaliotus leidimus duodančius pareigūnus, gali bet kuriuo metu jų įgaliojimą ar perįgaliojimą laikinai ar visam laikui atšaukti.

Leidimus duodantis pareigūnas bet kuriuo metu gali atšaukti savo sutikimą, duotą tam tikram perįgaliojimui.

2.   Nepažeisdama drausminių priemonių, kolegija bet kuriuo metu gali laikinai ar visam laikui sustabdyti apskaitos pareigūno įgaliojimus.

Kolegija skiria laikinąjį apskaitos pareigūną.

3.   Nepažeisdamas drausminių priemonių, apskaitos pareigūnas bet kuriuo metu gali laikinai ar visam laikui sustabdyti avansinių lėšų administratoriaus įgaliojimus.

46 straipsnis

1.   Šio skyriaus nuostatos nepažeidžia galimos leidimus duodančio pareigūno ir 45 straipsnyje nurodytų asmenų baudžiamosios atsakomybės, kuri yra numatyta taikytinoje nacionalinėje teisėje ir galiojančiose nuostatose dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir dėl kovos su Europos Bendrijų ir valstybių narių pareigūnų korupcija.

2.   Kiekvienas leidimus duodantis pareigūnas, apskaitos pareigūnas ir avansinių lėšų administratorius gali būti baudžiamas drausminėmis priemonėmis ir iš jo gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, nepažeidžiant 47, 48 ir 49 straipsnių. Neteisėtų veiksmų, sukčiavimo ar korupcijos atveju, kuris gali pakenkti Bendrijos interesams, klausimas perduodamas taikytinų teisės aktų paskirtoms institucijoms ir įstaigoms.

2 skirsnis –   Taisyklės, taikomos leidimus duodantiems pareigūnams, į galiotiems ir perįgaliotiems leidimus duodantiems pareigūnams

47 straipsnis

1.   Leidimus duodantis pareigūnas yra atsakingas už kompensacijos išmokėjimą, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose.

1a.   Prievolė išmokėti kompensaciją visų pirma taikoma, jeigu:

a)	leidimus duodantis pareigūnas tyčia ar dėl savo aplaidumo nustato teisę į grąžintinas sumas arba išduoda išieškojimo vykdomuosius raštus, paskiria išlaidas arba pasirašo mokėjimo pavedimą nesilaikydamas Finansinio reglamento ir Eurojusto finansinio įgyvendinimo taisyklių;

b)	leidimus duodantis pareigūnas tyčia ar dėl savo aplaidumo neparengia dokumento, nustatančio gautiną sumą, arba neišduoda vykdomojo rašto sumoms išieškoti arba nepateisinamai vėluoja tai padaryti, arba neišduoda mokėjimo pavedimo, ir dėl to trečiosios šalys pareiškia Eurojustui civilinį ieškinį.

2.   Įgaliotas ar perįgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, manantis, kad sprendimas, kurį jis privalo priimti, yra neteisingas arba prieštarauja geram finansų valdymui, apie tai raštu praneša jį įgaliojusiai institucijai. Jei po to įgaliojusi institucija įgaliotam ar perįgaliotam leidimus duodančiam pareigūnui pateikia pagrįstą nurodymą vykdyti aptariamąjį sprendimą, leidimus duodantis pareigūnas privalo jį įvykdyti, ir atsakomybė jam negali būti taikoma.

3.   Įgaliojimo atveju leidimus duodantis pareigūnas ir toliau lieka atsakingas už vidaus valdymo bei kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, ir už įgalioto leidimus duodančio pareigūno parinkimą.

4.   Speciali pagal bendrojo Finansinio reglamento 66 straipsnio 4 dalį Komisijos sudaryta Finansinių klaidų komisija Eurojusto atžvilgiu turi tokias pačias teises kaip ir Komisijos departamentų atžvilgiu, nebent valdyba nusprendžia sudaryti funkciniu požiūriu nepriklausomą komisiją arba dalyvauti kelių Bendrijos įstaigų sudarytoje bendroje komisijoje. Nagrinėjant Eurojusto pateiktas bylas specialioje Komisijos sudarytoje Finansinių klaidų komisijoje yra vienas Bendrijos įstaigos darbuotojas.

Remdamasis šios komisijos nuomone, administracinis direktorius nusprendžia, ar pradėti procesą dėl nubaudimo administracine priemone ar dėl kompensacijos sumokėjimo. Jei komisija nustato problemas pačioje sistemoje, ji nusiunčia pranešimą su rekomendacijomis leidimus duodančiam pareigūnui ir Komisijos vidaus auditoriui. Jei nuomonėje yra kaltinimas administracinis direktorius, komisija nuomonę siunčia kolegijai ir Komisijos vidaus auditoriui. Administracinis direktorius savo metinėje veiklos ataskaitoje turėtų anonimiškai nurodyti komisijos narių nuomonę ir priemones, kurių toliau imtasi.

5.   Iš bet kurio personalo nario galima pareikalauti atlyginti žalą, visą ar tam tikrą jos dalį, padarytą Eurojustui dėl rimto prasižengimo atliekant savo pareigas ar susijusio su jomis, vadovaujantis Tarnybos nuostatais.

Skiriančioji institucija, atlikusi Tarnybos nuostatuose nustatytus formalumus dėl drausminių klausimų, priima pagrįstą sprendimą.

3 skirsnis –   Taisyklės, taikomosapskaitos pareigūnams ir avansinių lėšų administratoriams

48 straipsnis

Apskaitos pareigūnui gali būti taikoma drausminė priemonė ir reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, visų pirma, kai:

a)	jis praranda jam pavestus saugoti pinigus, turtą ir dokumentus, arba jie prarandami dėl jo kaltės, arba jiems padaroma žala dėl jo aplaidumo;

b)	jis pakeičia banko sąskaitas arba pašto žiro sąskaitas, iš anksto neįspėjęs leidimus duodančio pareigūno;

c)	jis susigrąžina arba išmoka sumas, kurios neatitinka pinigų susigrąžinimo nurodymų arba mokėjimo pavedimų;

d)	nesurenka surinktinų įplaukų.

49 straipsnis

Avansinių lėšų administratoriui gali būti taikoma drausminė priemonė ir reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, visų pirma, kai:

a)	jis praranda jam pavestus saugoti pinigus, turtą ir dokumentus, arba jie prarandami dėl jo kaltės, arba jiems padaroma žala dėl jo aplaidumo;

b)	negali pateikti tinkamų įrodomųjų dokumentų atliktiems mokėjimams;

c)	išmoka sumas asmenims, kurie jų neturi teisės gauti;

d)	nesurenka surinktinų įplaukų.

4   SKYRIUS

Įplaukų operacijos

1 skirsnis –   Bendrosios nuostatos

50 straipsnis

Vadovaudamasis su Komisija sutartais terminais ir laiko tarpais, Eurojustas Komisijai teikia prašymus išmokėti visą Bendrijos subsidiją ar jos dalį pagal 15 straipsnio 5 dalį.

51 straipsnis

Už Komisijos Eurojustui sumokėtas subsidijos lėšas mokamos palūkanos, kurios eina į bendrąjį biudžetą.

2 skirsnis –   Gautinų sumų įvertinimas

52 straipsnis

Gautinas sumas pirmiausia įvertina už tai atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, atsižvelgdamas į visas priemones ir aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti ar pasikeisti Eurojustui skolinga suma.

3 skirsnis. –   Gautinų sumų nustatymas

53 straipsnis

1.   Gautinų sumų nustatymas – tai veiksmas, kuriuo leidimus duodantis pareigūnas ar įgaliotasis leidimus duodantis pareigūnas:

a)	patikrina ir nustato, kad skola yra;

b)	nustato ir patikrina skolos tikrumą ir jos sumą;

c)	patikrina sąlygas, kuriomis skola turi būti sumokėta.

2.   Tikrai patvirtinta tiksli gautina suma nustatoma apskaitos pareigūnui siunčiamame vykdomajame rašte sumoms išieškoti kartu su skolininkui siunčiama debeto aviza; abu dokumentus parengia atsakingas leidimus duodantis pareigūnas. Sudaromi abu šie dokumentai ir siunčiami atsakingam leidimus duodančiam pareigūnui.

3.   Eurojusto sudarytose sutartyse ir susitarimuose dėl dotacijų numatoma, kad už negrąžintą skolą iki debeto avizoje nustatytos dienos mokamos palūkanos, vadovaujantis bendrojo finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėmis. Sąlyga dėl Eurojustui mokamų palūkanų už laiku negrąžintą skolą, įskaitant delspinigių dydį, aiškiai nurodoma sutartyse ir susitarimuose dėl dotacijų.

4.   Tinkamai nustatytas atvejais tam tikri reguliarių įplaukų straipsniai gali būti nustatyti preliminariai.

Preliminariai nustatomos kelios susigrąžintinos sumos, kurių dėl to nereikia nustatinėti atskirai.

Iki finansinių metų pabaigos leidimus duodantis pareigūnas patikslina preliminariai nustatytas sumas, kad jos atitiktų nustatytas faktiškai gautinas sumas.

4 skirsnis –   Leidimas išieškoti sumas

54 straipsnis

Leidimas išieškoti sumas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus duodantis atsakingas pareigūnas, išduodamas vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, nurodo apskaitos pareigūnui išieškoti gautiną sumą, kurią jis yra nustatęs.

5 skirsnis –   Išieškojimas

55 straipsnis

1.   Neteisingai išmokėtos sumos turi būti susigrąžintos.

2.   Apskaitos pareigūnas veikia pagal vykdomuosius raštus gautinoms sumoms, tinkamai nustatytoms atsakingo leidimus duodančio pareigūno. Jis tai daro tinkamai, siekdamas užtikrinti, kad Eurojustas gautų savo įplaukas, ir rūpinasi jo teisių apsauga.

3.   Kai atsakingas leidimus duodantis pareigūnas ketina atsisakyti teisės išieškoti nustatytą gautiną sumą ar jos dalį, jis užtikrina, kad toks atsisakymas galimas ir atitinka gero finansų valdymo ir proporcingumo principus.

Toks atsisakymas priimamas leidimus duodančio pareigūno iki galo motyvuotu sprendimu. Leidimus duodantis pareigūnas gali deleguoti tokį sprendimą tik tada, kai gaunama suma yra mažesnė nei 5 000 EUR.

Sprendime atsisakyti išieškojimo nurodoma, kokių veiksmų buvo imtasi užtikrinti išieškojimą bei teisės straipsniai ir faktai, kuriais remiasi atsisakymas.

4.   Jei, aptikus klaidą dėl taikytino teisės straipsnio ar faktų, pasirodo, kad suma buvo nustatyta neteisingai, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas panaikina nustatytą gautiną sumą. Toks panaikinimas grindžiamas leidimus duodančio pareigūno motyvuotu sprendimu.

5.   Jei dėl faktinės klaidos nustatytą gautiną sumą reikia pakeisti, atsakingasis leidimus duodantis pareigūnas patikslina sumą, ją padidindamas arba sumažindamas, su sąlyga, kad tokiu ištaisymu nėra prarandama nustatyta Eurojusto teisė. Toks patikslinimas atliekamas atsakingo leidimus duodančio pareigūno motyvuotu sprendimu.

56 straipsnis

1.   Susigrąžinus gautiną sumą, apskaitos pareigūnas sąskaitose padaro įrašą ir praneša atsakingajam leidimus duodančiam pareigūnui.

2.   Už visas grynaisiais pinigais apskaitos pareigūnui sumokėtas sumas išduodamas kvitas.

57 straipsnis

1.   Jei iki termino, nurodyto skolos rašte, faktiškai negrąžinama suma, apskaitos pareigūnas praneša atsakingajam leidimus duodančiam pareigūnui ir nedelsdamas pradeda išieškojimo procedūrą teisinėmis priemonėmis, įskaitant atitinkamais atvejais išieškojimą tarpuskaitos būdu, o jei tai neįmanoma, priverstiniu būdu.

2.   Apskaitos pareigūnas išieško sumas tarpuskaitos būdu tais atvejais, kai skolininkas Eurojustui taip pat turi pretenziją, kuri yra tikra, įvertinta tam tikra nustatyta suma ir kurios grąžinimo terminas yra suėjęs, jei tokia tarpuskaita teisiniu požiūriu yra galima.

58 straipsnis

Apskaitos pareigūnas, bendradarbiaudamas su atsakinguoju leidimus duodančiu pareigūnu, gali skirti papildomą sumokėjimo terminą, tik skolininkui raštu paprašius, tinkamai nurodant priežastis ir jei yra tenkinamos šios dvi sąlygos:

a)	skolininkas įsipareigoja per visą papildomą laikotarpį, pradedant debeto avizoje nurodyta diena, mokėti palūkanas, taikant palūkanų normą, nurodytą Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/202 86 straipsnyje; ir

b)	siekiant apsaugoti Eurojusto teises, skolininkas pateikia finansinę garantiją, kuri padengia pradinę skolos sumą ir palūkanas.

58a straipsnis

Apskaitos pareigūnas sudaro susigrąžintinų sumų sąrašą, kuriame Eurojustui gautinos sumos sugrupuojamos pagal išieškojimo vykdomojo rašto išdavimo datą. Jis taip pat nurodo sprendimus atsisakyti išieškoti nustatytą gautiną sumą ar jos dalį. Sąrašas pridedamas prie Eurojusto biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos.

Eurojustas sudaro gautinų sumų sąrašą, nurodydama skolininkų pavardes ir skolos sumą, jeigu skolininkas buvo įpareigotas grąžinti skolą teismo sprendimu, kuris turi res judicata galią, arba jeigu per vienerius metus nuo tokio sprendimo paskelbimo nebuvo sumokėta iš viso jokios sumos, arba nebuvo sumokėta reikšminga suma. Sąrašas skelbiamas deramai atsižvelgus į atitinkamus duomenų apsaugos teisės aktus.

58b straipsnis

Eurojusto teisėms į gautinas sumas trečiųjų šalių atžvilgiu ir trečiųjų šalių teisėms į gautinas sumas Eurojusto atžvilgiu taikomas penkerių metų senaties terminas, kuris nurodomas Eurojusto sudarytose sutartyse ir susitarimuose dėl dotacijų.

6 skirsnis –   Specialios mokesčiams už paslaugas ir kitiems mokesčiams taikomos nuostatos

59 straipsnis

Kai Eurojustas ima mokesčius už paslaugas ir kitus mokesčius, minėtus 5 straipsnio a punkte, kiekvienų finansinių metų pradžioje sudaroma tokių mokesčių bendra preliminari sąmata.

Jeigu mokesčiai už paslaugas ir kiti mokesčiai nustatomi teisės aktu arba valdybos sprendimais, leidimus duodantis pareigūnas gali neišduoti išieškojimo vykdomojo rašto ir, nustatęs gautinas sumas, išrašyti debeto avizas. Tokiu atveju Eurojusto teisė į gautinas sumas yra registruojama. Apskaitos pareigūnas sudaro visų debeto avizų sąrašą ir nurodo jų skaičių bei bendrą sumą Eurojusto biudžeto ir finansų valdymo ataskaitoje.

Jei Eurojustas naudoja atskirą sąskaitų pateikimo sistemą, apskaitos pareigūnas reguliariai ir ne rečiau nei kas mėnesį į sąskaitas įrašo gautas mokesčių už paslaugas ir kitų mokesčių sumas.

Paprastai Eurojustas teikia paslaugas, susijusias su jai pavestomis užduotimis, tik po to, kai yra sumokėtas visas atitinkamas mokestis už paslaugas. Jei išimties tvarka buvo suteikta paslauga nesumokėjus išankstinio mokesčio, taikomi šio skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniai.

5   SKYRIUS

Išlaidų operacijos

60 straipsnis

1.   Kiekvienas išlaidų punktas turi turėti nustatytą paskirtį, būti patvirtintas, jam turi būti išduotas leidimas ir jis turi būti išmokėtas.

2.   Prieš išlaidų paskirties nustatymą turi būti priimtas finansavimo sprendimas. Tai netaikoma su byla susijusiam darbui.

3.   Eurojusto darbo programa yra tolygi jo veiklos finansavimo sprendimui, jei toji veikla yra aiškiai nurodyta ir kriterijai, kuria ji remiasi, yra tiksliai išdėstyti. Darbo programoje nurodomi išsamūs tikslai ir veiklos rodikliai.

4.   Administraciniai asignavimai gali būti vykdomi be išankstinio finansavimo sprendimu.

1 skirsnis –   Išlaidų paskirties nustatymas

61 straipsnis

1.   Biudžetinis įsipareigojimas – tai operacija, kuria rezervuojami asignavimai, būtini būsimiems mokėjimams vykdant teisinius įsipareigojimus padengti.

2.   Teisinis įsipareigojimas – tai veiksmas, kuriuo leidimus duodantis pareigūnas prisiima arba nustato įsipareigojimą, dėl kurio iš biudžeto yra mokamos lėšos.

3.   Biudžetinis įsipareigojimas yra individualus, kai yra žinomas naudos gavėjas ir išlaidų suma.

4.   Biudžetinis įsipareigojimas yra bendro pobūdžio, kai bent vienas iš elementų, būtinų individualiam įsipareigojimui nustatyti, dar yra nežinomas.

5.   Biudžetinis įsipareigojimas yra preliminarus, kai jis yra skirtas įprastoms administracinėms išlaidoms padengti ir kai jo suma ar galutiniai naudos gavėjai nėra konkrečiai žinomi.

Preliminarus biudžetinis įsipareigojimas vykdomas prisiimant vieną ar kelis individualius teisinius įsipareigojimus, dėl kurių atsiranda teisė į būsimus mokėjimus, arba išimtiniais atvejais, susijusiais su išlaidomis personalo valdymui, tiesioginiais mokėjimais.

62 straipsnis

1.   Kiekvienai priemonei, dėl kurios gali atsirasti iš biudžeto mokamų išlaidų, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims, privalo pirma padaryti biudžetinį įsipareigojimą.

2.   Bendrieji biudžeto įsipareigojimai apima visus atitinkamus teisinius įsipareigojimus, sudarytus iki N + 1 metų gruodžio 31 d.

Individualūs teisiniai įsipareigojimai, susiję su individualiais arba preliminariais biudžetiniais įsipareigojimais, turi būti sudaryti iki N metų gruodžio 31 d.

Šio straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų laikotarpių pabaigoje atsakingas leidimus duodantis pareigūnas panaikina nepanaudotą tokių biudžetinių įsipareigojimų likutį.

3.   Teisiniams įsipareigojimams, prisiimami veiklai, kuri tęsiasi ilgiau kaip vienerius finansinius metus, ir atitinkamiems biudžetiniams įsipareigojimams, išskyrus personalo išlaidoms, nustatoma galutinė įvykdymo data, vadovaujantis gero finansų valdymo principais.

Visos tokių įsipareigojimų dalys, kurios nėra įvykdytos praėjus šešiems mėnesiams nuo galutinės datos, panaikinamos pagal 11 straipsnį.

Biudžeto įsipareigojimas, atitinkantis teisinį įsipareigojimą, pagal kurį nebuvo atliktas mokėjimas, kaip apibrėžta 67 straipsnyje, per trejus metus nuo teisinio įsipareigojimo pasirašymo, panaikinamas.

63 straipsnis

Priimdamas biudžetinį įsipareigojimą, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas užtikrina, kad:

a)	išlaidos yra priskirtos teisingam biudžeto punktui;

b)	asignavimai egzistuoja;

c)	išlaidos atitinka Eurojusto finansines taisykles;

d)	yra laikomasi gero finansų valdymo principo.

2 skirsnis –   Išlaidų patvirtinimas

64 straipsnis

Išlaidų patvirtinimas yra veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus duodantis pareigūnas:

a)	patikrina kreditoriaus teisės buvimą;

b)	tikrina sąlygas, kuriomis turi būti atliktas mokėjimas;

c)	nustato ir patikrina pretenzijos tikrumą ir jos sumą.

65 straipsnis

1.   Išlaidos patvirtinamos pagal pirminius dokumentus, įrodančius kreditoriaus teisę remiantis faktiškai suteiktų paslaugų, faktiškai pristatytų arba faktiškai atliktų darbų sąskaita arba remiantis kitais išmokamas lėšas pateisinančiais dokumentais.

2.   Patvirtinimo sprendimas išreiškiamas atsakingojo leidimus duodančio pareigūno parašu ir užrašu „patvirtinta išmokėjimui“.

3.   Nekompiuterizuotoje sistemoje, viza „patvirtinta išmokėjimui“ uždedama antspaudu, kuriame yra atsakingojo leidimus duodančio pareigūno parašas. Kompiuterizuotoje sistemoje „patvirtinta išmokėjimui“ – tai patvirtinimas, naudojant atsakingojo pareigūno asmeninį slaptažodį.

3 skirsnis –   Leidimas išlaidoms

66 straipsnis

1.   Leidimas išlaidoms – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, išduodamas mokėjimo pavedimą, nurodo apskaitos pareigūnui apmokėti patvirtintą išlaidų sumą.

1a.   Atliekant periodinius mokėjimus už suteiktas paslaugas, įskaitant nuomos paslaugas, ar pristatytas prekes, leidimus duodantis pareigūnas, atsižvelgęs į savo atliktos rizikos analizės rezultatus, gali nurodyti taikyti tiesioginio debeto sistemą.

2.   Išmokėjimo pavedime nurodoma data, jį pasirašo atsakingas leidimus duodantis pareigūnas, ir po to jis siunčiamas apskaitos pareigūnui. Leidimus duodantis pareigūnas pirminius dokumentus saugo, vadovaudamasis 38 straipsnio 6 dalimi.

3.   Atitinkamais atvejais kartu su mokėjimo pavedimu, siunčiamu apskaitos pareigūnui, kartu siunčiamas ir dokumentas, liudijantis, kad prekės yra įrašytos į 90 straipsnio 1 dalyje minėtą inventorinį sąrašą.

4 skirsnis –   Išlaidų išmokėjimas

67 straipsnis

1.   Mokėjimas atliekamas, pateikus įrodymus, kad atitinkamas veiksmas įvykdytas pagal pagrindinio teisės akto, apibrėžto bendrojo finansinio reglamento 49 straipsnyje, arba sutarties nuostatas, arba dotacijos susitarimo nuostatas, ir susideda iš vienos ar kelių šių operacijų:

a)	visos mokėtinos sumos išmokėjimo;

b)	mokėtinos sumos išmokėjimo vienu iš šių būdų: i) iš anksto finansuojant, kai sumą galima padalyti į kelias išmokas; ii) vienu ar keliais tarpiniais išmokėjimais; iii) mokėtinos sumos likučio išmokėjimo.

Išankstinis finansavimas įskaitomas visas ar tik jo dalis į tarpinius mokėjimus.

Visas išankstinis finansavimas ir tarpiniai mokėjimai įskaitomi, išmokant mokėjimo likučius.

2.   Sąskaitose, įrašant skirtingų tipų mokėjimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, būtina juos atskirti.

68 straipsnis

Apskaitos pareigūnas išlaidų mokėjimus atlieka neviršydamas turimų lėšų.

5 skirsnis –   Išlaidų operacijų terminai

69 straipsnis

Išlaidų patvirtinimas, leidimo išlaidoms išdavimas ir išmokėjimas turi būti įvykdytas pagal bendrojo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles per tokį laiką, kuris jose yra nustatytas.

6   SKYRIUS

IT sistemos

70 straipsnis

Kai įplaukos ir išlaidos valdomos kompiuterių sistema, dokumentai gali būti pasirašyti kompiuterine arba elektronine tvarka.

7   SKYRIUS

Vidaus auditorius

71 straipsnis

Eurojustas turi turėti vidaus audito funkciją. Vidaus auditorius turi būti skiriamas ir naudotis savo įgaliojimais vadovaujantis Eurojusto sprendimo 38 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

72 straipsnis

1.   Vidaus auditorius nepriklausomai pataria Eurojustui dėl rizikų valdymo, pareikšdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės bei teikdamas rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti gerą finansų valdymą.

Vidaus auditorius yra atsakingas:

a)	už vidaus valdymo sistemų tinkamumo ir veiksmingumo bei skyrių veiklos,įgyvendinant įvairias politikos kryptis, programas ir veiksmus, įvertinimą, atsižvelgiant į su jais susijusias rizikas;

b)	už vidaus kontrolės ir audito sistemų, taikomų kiekvienai biudžeto vykdymo operacijai veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą.

2.   Vidaus auditorius atlieka savo pareigas visoje Eurojusto veikloje ir visuose skyriuose. Vidaus auditoriui prieinama visa be jokių apribojimų informacija, kurios jam reikia savo pareigoms atlikti.

3.   Vidaus auditorius praneša kolegijai ir administraciniam direktoriui savo tyrimų rezultatus ir rekomendacijas. Jie užtikrina, kad būtų imtasi priemonių, atitinkančių po audito pateiktas rekomendacijas.

4.   Vidaus auditorius Eurojustui pateikia metinę vidaus audito ataskaitą, nurodydamas, inter alia, kiek ir kokio tipo vidaus auditų atlikta, kokios rekomendacijos pateiktos ir kokių veiksmų imtasi dėl tų rekomendacijų. Toje metinėje ataskaitoje taip pat nurodomos visos sisteminės problemos, kurias nustatė specializuota komisija, sudaryta pagal bendrojo finansinio reglamento 66 straipsnio 4 dalį.

5.   Kiekvienais metais Eurojustas institucijai, atsakingai už sprendimą dėl biudžeto įvykdymo, ir Komisijai siunčia savo administracinio direktoriaus parengtą ataskaitą, apibendrinančią vidaus auditoriaus atliktų vidaus auditų skaičių ir tipus, pateiktas rekomendacijas ir dėl tų rekomendacijų atliktus veiksmus.

6.   Šis straipsnis netaikomas su byla susijusiam darbui ir dokumentams.

73 straipsnis

Vidaus auditoriaus atsakomybė už veiksmus, kurių jis imasi eidamas savo pareigas, nustatoma Eurojusto finansinio įgyvendinimo taisyklėse pagal bendrojo finansinio reglamento 87 straipsnį.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

VIEŠIEJI PIRKIMAI

74 straipsnis

1.   Viešiesiems pirkimams taikomos bendrojo Finansinio reglamento bendrojo Finansinio reglamento ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 atitinkamos nuostatos, atsižvelgiant į šio straipsnio 4–7 dalis,

2.   Eurojustas jo prašymu gali būti pripažintas susitariančiąja institucija, sudarant Komisijos arba tarpinstitucines sutartis ir sutartis su kitomis Bendrijos įstaigomis.

3.   Eurojustas naudojasi pagal bendrojo Finansinio reglamento 95 straipsnį Komisijos sukurta ir valdoma bendra centrine duomenų baze.

4.   Eurojustas netaikydamas viešųjų pirkimų procedūros, gali sudaryti sutartį su Komisija, tarpinstitucinėmis įstaigomis ir pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2695/94 (7) įsteigtu Europos Sąjungos įstaigų vertimo centru dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar pastarųjų atliekamo darbo.

5.   Nepažeisdamas anksčiau minėtųjų nuostatų, Eurojustas turi teisę dalyvauti arba turėti naudos iš viešųjų pirkimų procedūrų, kurių imasi priimanti valstybė arba tarptautinė organizacija, su sąlyga, kad jos savo viešųjų pirkimų procedūrose taiko standartus su garantija, kad jie atitinka tarptautiniu mastu pripažįstamus standartus, ypač susijusius su skaidrumu, nediskriminavimu ir interesų konflikto prevencija.

Tik administracinis direktorius yra įgaliotas pripažinti, kad jie atitinka tarptautiniu mastu pripažįstamus standartus.

6.   Taikant bendrojo Finansinio reglamento 101 straipsnį, kvietime teikti paraiškas numatoma, kad, kol sutartis nepasirašyta, Eurojustas atsisakyti viešųjų pirkimų arba nutraukti konkurso laimėtojo nustatymo procedūrą, ir tokiu atveju kandidatai arba konkurso dalyviai neturi teisės reikalauti kompensacijos.

7.   Taikant bendrojo Finansinio reglamento 103 straipsnį, Eurojusto paskelbtuose kvietimuose teikti paraiškas nurodoma, kad Eurojustas gali sustabdyti procedūrą ar imtis bet kokių reikalingų priemonių, įskaitant procedūros nutraukimą, laikantis to straipsnio sąlygų.

Taikant bendrojo Finansinio reglamento 103 straipsnį, Eurojusto su ūkinės veiklos vykdytojais sudarytose sutartyse numatoma, kad įstaiga gali imtis tame straipsnyje nurodytų priemonių, laikydamasi jame nustatytų sąlygų.

VA   ANTRAŠTINĖ DALIS

DIDELĖS ĮTAKOS BIUDŽETUI TURINTYS PROJEKTAI

74a straipsnis

Kolegija kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti bet kokį projektą, kuris gali turėti didelės finansinės įtakos jo administravimo biudžeto finansavimui, ypač apie bet kokius su nuosavybe, pavyzdžiui, su pastatų nuoma ar pirkimu, susijusius projektus. Ji apie tai praneša Komisijai.

Jeigu viena iš biudžeto valdymo institucijų ketina pareikšti nuomonę, ji per dvi savaites nuo informacijos apie projektą gavimo dienos praneša Eurojustui apie savo tokį ketinimą. Negavęs atsakymo, Eurojustas gali pradėti vykdyti planuotus darbus.

Nuomonė perduodama Bendrijos įstaigai per keturias savaites nuo antroje pastraipoje nurodyto pranešimo.

VB   ANTRAŠTINĖ DALIS

EKSPERTAI

74b straipsnis

Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 265a straipsnis atrenkant ekspertus taikomas mutatis mutandis. Tokiems ekspertams mokama nustatyta suma už tai, kad jie teiks pagalbą Eurojustui, ypač vertindami pasiūlymus ir paraiškas dėl dotacijų arba viešųjų pirkimų paraiškas, bei teiks techninę pagalbą vykdant tolesnius veiksmus ir galutinai įvertinant projektus. Eurojustas gali naudoti Komisijos ar kitų Bendrijos įstaigų sudarytus sąrašus.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

EUROJUSTO SUTEIKTOS DOTACIJOS

75 straipsnis

1.   Kai Eurojustas gali skirti dotacijas viešosios valdžios įstaigoms atlikti Eurojusto užduotims, vadovaujantis Eurojusto sprendimo 3 straipsniu, atlikti Europos teisminio tinklo užduotims, vadovaujantis Eurojusto sprendimo 26 straipsnio 2b dalimi arba bdeleguota Komisijos pagal bendrojo Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies b punktą, turi būti taikomi atitinkami bendrojo finansinio reglamento principai ir bendrajam finansiniam reglamentui taikomos įgyvendinimo taisyklės, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 punktus.

2.   Dotacijos nustatomos rašytiniuose Bendrijos įstaigos ir gavėjo susitarimuose.

3.   Taikant bendrojo Finansinio reglamento 119 straipsnio 2 dalį, Eurojusto sudarytuose susitarimuose dėl dotacijų numatoma, kad ji gali sustabdyti, sumažinti ar nutraukti dotaciją bendrajam finansiniam reglamentui taikomų įgyvendinimo taisyklių 183 straipsnyje nurodytais atvejais po to, kai gavėjui suteikiama galimybė išsakyti savo pastabas.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄSKAITŲ PATEIKIMAS IR APSKAITA

1   SKYRIUS

Sąskaitų pateikimas

76 straipsnis

Eurojusto metines sąskaitas sudaro:

a)	Eurojusto finansinės ataskaitos;

b)	ataskaitos apie Eurojusto biudžeto įvykdymą.

Kartu su Eurojusto sąskaitomis pateikiama tų metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita. Joje atsiskaitoma, inter alia, už asignavimų įvykdymo normą, kartu pateikiant apibendrintą informaciją apie asignavimų perkėlimus iš vieno biudžeto straipsnio į kitą.

77 straipsnis

Sąskaitos turi atitikti taisykles, jos turi būti tikslios ir išsamios, teisingai ir sąžiningai atspindėti:

a)	finansinėje atskaitomybėje turtą ir įsipareigojimus, išlaidas ir pajamas, teisę į gautinas sumas ir įsipareigojimus, kurie nėra parodyti kaip turtas ar įsipareigojimai, ir grynųjų pinigų srautą;

b)	ataskaitose apie biudžeto vykdymą įplaukų ir išlaidų operacijas.

78 straipsnis

Finansinė atskaitomybė parengiama pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, kaip nurodyta bendrojo finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėse, būtent:

a)	tęstinumo;

b)	atsargumo;

c)	apskaitos metodų nuoseklumo;

d)	informacijos suderinamumo;

e)	reikšmingumo;

f)	tarpuskaitos netaikymo;

g)	remiantis tuo, kas tikra, o ne tuo, kas atrodo;

h)	apskaitos kaupiamuoju pagrindu.

79 straipsnis

1.   Remiantis apskaita kaupiamuoju pagrindu, finansinėje atskaitomybėje parodoma finansinių metų išlaidos ir pajamos, neatsižvelgiant į jų mokėjimo ir surinkimo datą.

2.   Turto ir įsipareigojimų vertė nustatoma pagal apskaitos metodus nustatytas vertinimo taisykles, nurodytas bendrojo finansinio reglamento 132 straipsnyje.

80 straipsnis

1.   Finansinė atskaitomybė pateikiama milijonais eurų, ją sudaro:

a)

balansas ir ekonominių rezultatų sąskaita, kuriuose parodytas turtas ir įsipareigojimai, finansinė padėtis ir ekonominiai rezultatai ankstesniųjų metų gruodžio 31 d.; jie pateikiami tokios struktūros, kuri numatyta Tarybos direktyvoje dėl tam tikro tipo įmonių metinių sąskaitų, bet atsižvelgiant į Eurojusto veiklos specifinį pobūdį;

b)	grynųjų pinigų srautų lentelė, kurioje parodytos gautos ir išmokėtos sumos per metus ir galutinė iždo padėtis;

c)	kapitalo pokyčių ataskaita, išsamiai atspindinti kiekvieno kapitalo sąskaitos punkto padidėjimą ir sumažėjimą per metus.

2.   Finansinės atskaitomybės priede papildoma ir komentuojama informacija, pateikta šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje finansinėje atskaitomybėje, ir pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal tarptautiniu mastu pripažintą apskaitos praktiką, kai tokia informacija yra svarbi Eurojusto veiklai.

81 straipsnis

Biudžeto vykdymo ataskaitos pateikiamos milijonais eurų. Jas sudaro.

a)	biudžeto rezultatų sąskaita, kurioje nurodytos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos per metus; jos struktūra turi būti tokia pat kaip ir biudžeto;

b)	biudžeto rezultatų sąskaitos priedas, kuris papildo ir komentuoja informaciją, pateiktą toje sąskaitoje.

82 straipsnis

Apskaitos pareigūnas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 d. atsiunčia savo preliminarias finansines ataskaitas kartu su šio sprendimo 76 straipsnyje minėta tų metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita, kad Komisijos apskaitos pareigūnas galėtų ataskaitas konsoliduoti, kaip numatyta bendrojo finansinio reglamento 128 straipsnyje.

Apskaitos pareigūnas Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. atsiunčia tų metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

83 straipsnis

1.   Pagal bendrojo Finansinio reglamento 129 straipsnio 1 dalį ne vėliau kaip iki birželio 15 d. Audito Rūmai pateikia savo pastabas dėl Eurojusto preliminariųjų ataskaitų.

2.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Eurojusto preliminarių ataskaitų, vadovaujantis 43 straipsniu, administracinis direktorius savo atsakomybe parengia galutines Eurojusto ataskaitas ir siunčia jas kolegijai, kuri apie jas pareiškia savo nuomonę.

3.   Administracinis direktorius galutines ataskaitas kartu su kolegijos nuomone siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui, Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip iki kitų metų liepos 1 d.; anksčiau minėtieji dokumentai siunčiami per dvi savaites, jei Audito Rūmų pastabos buvo gautos vėliau nei liepos 15 d.

4.   Galutinės Eurojusto ataskaitos, konsoliduotos su Komisijos ataskaitomis, kitų finansinių metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5.   Ne vėliau rugsėjo 30 d. administracinis direktorius Audito Rūmams atsiunčia atsakymą į pastabas apie metinę ataskaitą. Tuo pat metu Komisijai siunčiami Eurojusto atsakymai.

2   SKYRIUS

Apskaita

1 skirsnis –   Bendrosios nuostatos

84 straipsnis

1.   Eurojusto apskaitos sistema – tai sistema, kuri padeda organizuoti biudžeto ir finansinę informaciją taip, kad skaičius būtų galima įrašyti, susisteminti ir užregistruoti.

2.   Sąskaitos susideda iš bendrųjų sąskaitų ir biudžetinių sąskaitų. Šios sąskaitos tvarkomos eurais pagal kalendorinius metus.

3.   Skaičiai bendrosiose sąskaitose ir biudžetinėse sąskaitose patvirtinami pasibaigus biudžetiniams metams, kad būtų galima parengti 1 skyriuje nurodytas finansines ataskaitas.

4.   Nepaisant šio straipsnio 2 ir 3 dalių, įgaliotas leidimus duodantis pareigūnas gali sudaryti ir tvarkyti analitines sąskaitas.

85 straipsnis

Eurojusto taikomas apskaitos taisykles ir metodus bei suderintą sąskaitų planą nustato Komisijos apskaitos pareigūnas, vadovaudamasis bendrojo finansinio reglamento 133 straipsniu.

2 skirsnis –   Bendrosios sąskaitos

86 straipsnis

Bendrosiose sąskaitose chronologine tvarka dvejybiniu principu registruojami visi įvykiai ir operacijos, kurios turi įtakos Eurojusto ekonominei ir finansinei padėčiai, turtui ir įsipareigojimams.

87 straipsnis

1.   Sąskaitų ir likučių pokyčiai įrašomi į apskaitos žurnalus.

2.   Visi apskaitos įrašai, įskaitant sąskaitų koregavimą, turi būti paremti pirminiais dokumentais, su kuriais jie yra susiję.

3.   Apskaitos sistemoje turi būti galima atsekti visus apskaitos įrašus.

88 straipsnis

Laikotarpiu nuo biudžetinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų pateikimo dienos Eurojusto apskaitos pareigūnas atlieka koregavimus, nesusijusius su tų metų išmokomis ir įplaukomis, kurie yra būtini, kad jose pateikta informacija būtų teisinga ir tikra bei atitiktų taisykles.

3 skirsnis –   Biudžetinės sąskaitos

89 straipsnis

1.   Biudžetinėse sąskaitose pateikiama detali biudžeto vykdymo informacija.

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalį, biudžetinėse sąskaitose registruojamos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos, numatytos šio reglamento IV antraštinėje dalyje.

3   SKYRIUS

Turto inventoriniai sąrašai

90 straipsnis

1.   Eurojustas sudaro inventorinius sąrašus, kuriuose nurodomas viso Eurojusto materialaus, nematerialaus ir finansinio turto kiekis ir vertė pagal Komisijos apskaitos pareigūno parengtą modelį. Eurojustas tikrina, kad inventorinio sąrašo įrašai atitiktų tikrą padėtį.

2.   Kilnojamojo turto pardavimas turi būti tinkamai reklamuojamas.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠORĖS AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMAS

1   SKYRIUS

Išorės auditas

91 straipsnis

Audito Rūmai analizuoja ir prižiūri Eurojusto sąskaitas, vadovaudamiesi EB sutarties 248 straipsniu.

92 straipsnis

1.   Eurojustas Audito Rūmams atsiunčia galutinai priimtą biudžetą. Jis kuo greičiau Audito Rūmams praneša apie visus sprendimus ir aktus, kuriuos jis priima pagal 10, 14, 19 ir 23 straipsnius.

2.   Eurojustas Audito Rūmams atsiunčia priimtas išorės finansines taisykles.

3.   Audito Rūmams pranešama apie leidimus duodančių pareigūnų, apskaitos pareigūnų ir avansinių lėšų administratoriaus paskyrimus ir įgaliojimų sprendimus pagal 34 straipsnį, 43 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 44 straipsnį.

93 straipsnis

Audito Rūmai analitinę priežiūrą atlieka vadovaudamiesi bendrojo finansinio reglamento 139–144 straipsniais. Analitinė priežiūra atliekama taip, kad būtų apsaugoti su byla susiję įslaptinti duomenys.

2   SKYRIUS

Sprendimas dėl biudžeto įvykdymo

94 straipsnis

1.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, iki N + 2 metų balandžio 30 d., administraciniam direktoriui pateikia N metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimą. Administracinis direktorius praneša kolegijai apie Europos Parlamento pastabas, pateiktas kartu su biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimu.

2.   Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatytą datą sprendimo priimti negalima, Europos Parlamentas arba Taryba Komisijai praneša administraciniam direktoriui sprendimo atidėjimo priežastis.

3.   Jei Europos Parlamentas atideda sprendimą dėl biudžeto įvykdymo, administracinis direktorius, bendradarbiaudamas su kolegija, deda visas pastangas imtis kuo skubiau priemonių kliūtis sprendimui pašalinti ar padėti jas pašalinti.

95 straipsnis

1.   Sprendimas dėl biudžeto įvykdymo priimamas dėl visų Eurojusto įplaukų ir išlaidų sąskaitų, galutinio likučio ir Eurojusto turto bei įsipareigojimų, parodytų finansinėje ataskaitoje.

2.   Prieš priimdamas sprendimą dėl biudžeto įvykdymo, Europos Parlamentas, Tarybai tą jau padarius, išanalizuoja Eurojusto sąskaitas ir finansinę atskaitomybę. Jis taip pat išnagrinėja Audito Rūmų metinę ataskaitą kartu su Eurojusto administracinio direktoriaus atsakymais, visomis atitinkamų finansinių metų specialiomis Audito Rūmų ataskaitomis, ir Audito Rūmų pareiškimą dėl sąskaitų patikimumo ir operacijų, kuriomis jos paremtos, teisėtumo ir teisingumo.

3.   Administracinis direktorius Europos Parlamento prašymu tokiu būdu, kuris yra numatytas bendrojo finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje, jam pateikia bet kurią informaciją, kurios reikia sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūrai.

96 straipsnis

1.   Administracinis direktorius imasi deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo, ir dėl pastabų, pateiktų kartu su Tarybos priimtomis rekomendaciją priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo.

2.   Europos Parlamento arba Tarybos prašymu administracinis direktorius praneša apie priemones, kurių buvo imtasi, atsižvelgiant į šias pastabas ir komentarus. Tokio pranešimo kopiją jis nusiunčia Komisijai ir Audito Rūmams.

IX   ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

97 straipsnis

Europos Parlamentas, Tarybas ir Komisija turi įgaliojimus gauti visą būtiną informaciją ir paaiškinimus, susijusius su biudžeto reikalais, jų kompetencijos ribose.

98 straipsnis

Prireikus ir gavus išankstinį Komisijos sutikimą, administracinio direktoriaus siūlymu kolegija priima išsamias Bendrijos įstaigos finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles,

99 straipsnis

Šis Sprendimas įsigalioja kitą dieną po to, kai jį priima kolegija ir paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis pakeičia Eurojusto finansinio reglamento Sprendimą, priimtą 2006 m. balandžio 20 d.

---

(1)  OL L 63, 2002 3 6, p. 1.

(2)  OL L 245, 2003 9 29, p. 44.

(3)  OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(4)  OL L 248, 2009 9 16, p. 1.

(5)  OL L 181, 2008 7 10, p. 23.

(6)  OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

(7)  OL L 314, 1994 12 7, p. 1.

---