17.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 98/3

(1)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (2) 37 priede nustatyta, kad tam tikrais atvejais muitinės deklaracijoje įrašomas suinteresuotojo asmens identifikavimo kodas. Vis dėlto, kokio tipo identifikavimo kodą naudoti, nustato valstybės narės ir valstybės narės reikalauja, kad suinteresuotasis asmuo būtų registruojamas jų nacionalinėse sistemose. Todėl ekonominių operacijų vykdytojai ir kiti asmenys, pageidaujantys importuoti prekes, gabenti prekes taikant tranzito procedūrą, eksportuoti prekes arba prašyti leidimo skirtingose valstybėse narėse taikyti muitinės procedūrų supaprastinimus arba muitinės procedūras, priversti registruotis ir gauti skirtingus identifikavimo kodus kiekvienoje iš šių valstybių narių.

(2)

Reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (3), nustatytos priemonės saugumui stiprinti numato, kad turi būti atliekama rizikos analizė ir vykdomas muitinių keitimasis su rizika susijusia informacija elektroniniu būdu tarpusavyje ir su Europos Komisija, naudojantis bendra rizikos valdymo schema, numato, kad muitinė gautų išankstinę atvykimo ir išvykimo informaciją apie visas į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas arba iš jos išvežamas prekes, ir kad įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas būtų suteikiamas tam tikrus reikalavimus atitinkantiems patikimiems ekonominių operacijų vykdytojams. Siekiant padidinti šių priemonių veiksmingumą, turėtų būti galima identifikuoti suinteresuotuosius asmenis pagal nuorodą į bendrą kiekvienam iš tų asmenų suteiktą unikalų kodą.

(3)

Todėl būtina numatyti, kad visiems ekonominių operacijų vykdytojams ir, atitinkamais atvejais, kitiems asmenims turi būti suteiktas ekonominių operacijų vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (toliau – EORI kodas), kuris būtų naudojamas kaip bendra nuoroda tvarkant reikalus su muitinėmis visoje Bendrijoje ir muitinėms keičiantis informacija tarpusavyje ir su kitomis institucijoms. Reikėtų naudoti tik vieną kodą vienam asmeniui, kad jis būtų unikalus.

(4)

Pagal tam tikras Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 nuostatas asmenims, kurie nėra ekonominių operacijų vykdytojai, gali būti nustatytas reikalavimas nurodyti EORI kodą tais atvejais, kai jie tvarko reikalus su muitinėmis. Todėl valstybėms narėms turi būti leidžiama registruoti ir tokius asmenis.

(5)

Siekiant apriboti poreikį iš esmės keisti esamas nacionalines registravimo sistemas bei teisės aktų nuostatas ir palengvinti centrinės sistemos ir nacionalinių sistemų integraciją, reikėtų nustatyti, kad ekonominių operacijų vykdytojai ir, atitinkamais atvejais, kiti asmenys prašymus, kad jiems būtų suteikti EORI kodai, teiktų valstybėse narėse, o jos suteiktų šiuos kodus.

(6)

Atsižvelgiant į ekonominių operacijų vykdytojus ir kitus asmenis registruojančių institucijų įvairovę valstybėse narėse, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti instituciją arba institucijas, suteikiančias EORI kodus ir registruojančias operacijų vykdytojus ir kitus suinteresuotuosius asmenis.

(7)

Siekiant sumažinti administracinę ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų naštą, jiems turėtų būti suteikta galimybė, registruojantis vienoje valstybėje narėje, gauti EORI kodą, galiojantį ir kitose valstybėse narėse. Siekiant supaprastinti informacijos apdorojimą ir sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti ryšius su muitinėmis, ekonominių operacijų vykdytojai ir kiti asmenys turėtų būti įpareigoti bendraudami su muitine visada naudoti suteiktą unikalų kodą, kai reikia jų identifikatoriaus.

(8)

Siekiant supaprastinti administravimą ir suteikti muitinėms patogią ir patikimą prieigą prie duomenų, reikėtų sukurti centrinę elektroninę sistemą su ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų registracija bei su EORI kodais susijusiems duomenims kaupti ir jais keistis.

(9)

Siekiant sukurti centrinę elektroninę sistemą ir užtikrinti, kad ji veiktų sklandžiai ir saugiai, valstybės narės ir Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti.

(10)

Centrinės sistemos duomenys turėtų būtų naudojami muitinės vykdomiems informacijos mainams su kitomis nacionalinėmis institucijomis tik tokia apimtimi, kiek prieiga prie tokių duomenų būtina šių institucijų teisinėms prievolėms, susijusioms su prekių, kurioms taikoma muitinės procedūra, judėjimu.

(11)

Ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų EORI kodų ir ribotos apimties registracijos duomenų skelbimas – tai priemonė, kuria kitoms šalims suteikiama galimybė tikrinti šiuos duomenis. Todėl EORI kodus ir kai kuriuos ribotos apimties registracijos duomenis reikėtų skelbti. Tačiau, atsižvelgiant į galimus skelbimo padarinius, duomenys turėtų būti skelbiami tik tais atvejais, kai ekonominių operacijų vykdytojas arba kitas asmuo, turėdamas išsamią informaciją, laisva valia davė tiesioginį raštišką sutikimą juos paskelbti.

(12)

Asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (4), o asmenų apsauga asmens duomenis tvarkant Komisijai reglamentuojama 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5).

(13)

Vadovaujantis Direktyvos 95/46/EB 28 straipsniu, nacionalinės priežiūros institucijos turėtų prižiūrėti, ar asmens duomenys valstybėse narėse tvarkomi teisėtai, o pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 46 straipsnį Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų prižiūrėti Bendrijos institucijų ir įstaigų veiklą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu, atsižvelgdamas į Bendrijos institucijų ir įstaigų ribotas duomenų tvarkymo funkcijas; šios institucijos pagal savo atitinkamą kompetenciją turėtų aktyviai bendradarbiauti ir užtikrinti suderintą pagal šį reglamentą atliekamo duomenų tvarkymo priežiūrą.

(14)

Atsižvelgiant į nuo Komisijos reglamento (EB) Nr. 1875/2006 (6), iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, priėmimo įgytą patirtį, būtina pritaikyti ir patikslinti tam tikras nuostatas, susijusias su išankstinėmis įvežimo ir išvežimo deklaracijomis, kurias reikia pateikti muitinėms, į Bendrijos muitų teritoriją įvežant ir iš jos išvežant prekes.

(15)

Išsamesnių taisyklių ypač reikia dėl transporto priemonės naudotojo ir įvežimo muitinės įstaigos keitimosi informacija tais atvejais, kai transporto priemonė atvyksta į kitą, nei nurodyta įvežimo bendrojoje deklaracijoje, uostą ar oro uostą.

(16)

Be to, turėtų būti nurodyta, kokiais atvejais ir kokiu būdu transporto priemonės naudotojas turėtų pranešti įvežimo muitinės įstaigai apie transporto priemonės atvykimą.

(17)

Būtinos išsamesnės taisyklės, kurios apibrėžtų asmenį, atsakingą už informacijos apie ne Bendrijos prekes, kurios laikinai saugomos po jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją, pateikimą. Kuo daugiau tokios informacijos turėtų būti gaunama iš muitinei jau prieinamų duomenų.

(18)

Buvo nustatyta daugiau atvejų, kuriais nereikia išankstinių įvežimo arba išankstinių išvežimo deklaracijų, visų pirma susijusių su prekėmis, gabenamomis į gręžimo ar gavybos platformas arba iš jų, taip pat susijusių su ginklais ir karine įranga, kurie gabenami valstybės narės kariuomenės institucijų arba jų vardu. Be to, siekiant riboti ekonominių operacijų vykdytojų naštą, prekių siuntoms, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR, tam tikromis sąlygomis turėtų būti netaikomas reikalavimas pateikti išankstines įvežimo ir išankstines išvežimo deklaracijas. Taikant šias išimtis, reikėtų atlikti rizikos analizę prekių įvežimo arba išvežimo metu, naudojantis bendrąja deklaracija laikinajam saugojimui ar muitinės deklaracija, pateikta deklaruojant atitinkamas prekes.

(19)

Taip pat būtina nurodyti, ką reikėtų daryti su išankstinio išvykimo deklaracijomis, kai išvežimo muitinės įstaiga neatsiunčia eksporto muitinės įstaigai jose nurodytų prekių išvežimo patvirtinimo, ir numatyti, kad eksporto ir išvežimo muitinės įstaigos tarpusavyje taikytų tyrimų ir informavimo procedūrą. Be to, eksporto muitinės įstaigai turėtų būti suteikta galimybė užbaigti eksportuojamų prekių gabenimus, kai iš išvežimo muitinės įstaigos negaunamas atitinkamų prekių išvežimo patvirtinimas, arba remiantis eksportuotojo ar deklaranto pateiktais įrodymais, arba pasibaigus nurodytam terminui.

(20)

Reglamentu (EB) Nr. 1875/2006 Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 papildytas priemonėmis, susijusiomis su duomenimis, nurodomais įvežimo ir išvežimo bendrosiose deklaracijose. Tam tikri techniniai pokyčiai informacinėse technologijose, būtinose įgyvendinant tas priemones, rodo, kad Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 30A priede pateiktus duomenų elementus būtina patikslinti.

(21)

Siekiant aiškiau apibrėžti atvejus, kuriais supaprastinti duomenų rinkiniai gali būti naudojami tam tikrų rūšių deklaracijose, duomenų elementas „Transporto rūšis“ turėtų būti privalomas.

(22)

Geriausias vienareikšmiško transporto priemonės identifikavimo būdas – IMO laivo identifikavimo kodo (unikalaus Europos laivo identifikavimo kodo) ir unikalaus Europos laivo identifikavimo kodo (toliau – ENI kodo) naudojimas. Todėl, užuot nurodžius laivo pavadinimą, reikėtų nurodyti minėtus duomenis.

(23)

Kadangi vežėjui reikia pranešti, kai įvežimo bendrąją deklaraciją pateikia kitas asmuo, būtina žinoti vežėjo suteiktą transporto dokumento numerį.

(24)

Dėl galimų tarptautinių transporto operacijų eigos pokyčių būtina numatyti galimybę teikti prašymus pakeisti maršrutą. Šiuo tikslu reikėtų įterpti naują lentelę, išdėstančią duomenų reikalavimus, taikomus prašymams pakeisti maršrutą.

(25)

Įtvirtinus reikalavimą pateikti EORI kodą nebebus poreikio naudoti kodus, identifikuojančius sandorio šalis, o nuorodas į pašto deklaracijas, pateikiamas gabenant pašto siuntas, reikėtų pakeisti nuorodomis į pašto tarnybų pateikiamus duomenis.

(26)

Patikslinus duomenų reikalavimus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir atitinkamų duomenų elementų paaiškinimus.

(27)

Todėl Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(28)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnis papildomas šiais 16 ir 17 punktais:

„16.   EORI kodas (ekonominių operacijų vykdytojų registracijos ir identifikavimo kodas): Europos bendrijoje unikalus kodas, kurį ekonominių operacijų vykdytojams ir kitiems asmenims suteikia valstybės narės muitinė arba paskirtoji institucija ar institucijos vadovaudamosi 6 skyriuje nustatytomis taisyklėmis.

17.   Įvežimo bendroji deklaracija: Kodekso 36a straipsnyje nurodyta bendroji deklaracija, kurią reikia pateikti į Bendrijos muitų teritoriją įvežamoms prekėms, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente nustatyta kitaip.“

2)

I dalies I antraštinė dalis papildoma šiuo 6 skyriumi:

„6   SKYRIUS

Registravimo ir identifikavimo sistema

4k straipsnis

1.   EORI kodas naudojamas ekonominių operacijų vykdytojams ir kitiems asmenims identifikuoti jiems tvarkant reikalus su muitine.

EORI kodo struktūra turi atitikti 38 priede nustatytus reikalavimus.

2.   Jeigu už EORI kodo suteikimą atsakinga institucija yra ne muitinė, kiekviena valstybė narė paskiria instituciją arba institucijas, atsakingas už ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų registravimą ir EORI kodų suteikimą.

Valstybės narės muitinė praneša Komisijai institucijos ar institucijų, atsakingų už EORI kodų suteikimą, pavadinimus ir adresus. Komisija skelbia šią informaciją internete.

3.   Laikydamosi 1 dalies nuostatų, valstybės narės kaip EORI kodą gali naudoti ekonominių operacijų vykdytojui ar kitam asmeniui mokesčių administravimo, statistiniais ar kitais tikslais kompetentingos institucijos jau suteiktą kodą.

4l straipsnis

1.   Bendrijos muitų teritorijoje įsisteigusį ekonominių operacijų vykdytoją registruoja tos valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, muitinė arba paskirtoji institucija. Ekonominių operacijų vykdytojai prašymą užregistruoti pateikia prieš pradėdami veiklą, kaip minėta 1 straipsnio 12 punkte. Tačiau ekonominių operacijų vykdytojai, kurie nebuvo pateikę prašymo juos užregistruoti, gali tai padaryti vykdydami pirmąją operaciją.

2.   4k straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais valstybės narės gali atleisti ekonominių operacijų vykdytojus arba kitus asmenis nuo prievolės pateikti prašymą, kad jiems būtų suteiktas EORI kodas.

3.   Jeigu ekonominių operacijų vykdytojas nėra įsisteigęs Bendrijos muitų teritorijoje ir neturi EORI kodo, jis muitinės arba paskirtosios institucijos užregistruojamas toje valstybėje narėje, kurioje jis pirmą kartą atlieka vieną iš šių veiksmų:

4.   Asmenys, kurie nėra ekonominių operacijų vykdytojai, neregistruojami, išskyrus atvejus, kai atitinkamos visos toliau nurodytos sąlygos:

5.   4 dalyje nurodytais atvejais:

6.   Ekonominių operacijų vykdytojai ir kiti asmenys gali turėti tik vieną EORI kodą.

7.   Kai šiame skyriuje nurodytais atvejais reikia nustatyti, ar asmuo įsisteigęs valstybėje narėje, Kodekso 4 straipsnio 2 dalis taikoma mutatis mutandis.

4m straipsnis

1.   4o straipsnyje nurodytoje sistemoje apdorojami ekonominių operacijų vykdytojų arba, atitinkamais atvejais, kitų asmenų registracijos ir identifikavimo duomenys apima 38d priede nurodytus duomenis, atsižvelgiant į 4o straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytas specialiąsias nuostatas.

2.   Registruodamos ekonominių operacijų vykdytojus ir kitus asmenis, pageidaujančius, kad jiems būtų suteiktas EORI kodas, valstybės narės gali reikalauti, kad jie pateiktų ir kitus duomenis, nenurodytus 38d priede, jei tai būtina dėl nacionaliniuose įstatymuose nustatytų tikslų.

3.   Valstybės narės gali reikalauti, kad ekonominių operacijų vykdytojai arba, atitinkamais atvejais, kiti asmenys 1 ir 2 dalyse nurodytus duomenis teiktų elektroninėmis priemonėmis.

4n straipsnis

Jeigu reikalaujama, EORI kodas visada naudojamas ekonominių operacijų vykdytojams ir kitiems asmenims bendraujant su muitine. Jis taip pat naudojamas muitinėms keičiantis informacija tarpusavyje ir su kitoms institucijoms 4p ir 4q straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

4o straipsnis

1.   Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija siekdamos sukurti centrinę elektroninę informacijos ir ryšių sistemą, kurioje kaupiami visų valstybių narių pateikti duomenys, nurodyti 38d priede.

2.   Muitinės, bendradarbiaudamos su Komisija, naudoja 1 dalyje nurodytą sistemą ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų registracijos ir identifikavimo duomenims, išvardytiems 38d priede, apdoroti arba keistis jais tarpusavyje ir su Komisija.

38d priede nenurodyti duomenys centrinėje sistemoje neapdorojami.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinėse sistemose saugomi duomenys būtų reguliariai atnaujinami, išsamūs ir tikslūs.

4.   Valstybės narės reguliariai įkelia į centrinę sistemą ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų duomenis, nurodytus 38d priedo 1–4 punktuose, kai asmenims suteikiami nauji EORI kodai arba pakeičiami jų duomenys.

5.   Valstybės narės taip pat reguliariai įkelia į centrinę sistemą 38d priedo 5–12 punktuose nurodytus ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų duomenis, kurie kaupiami nacionalinėse sistemose, kai asmenims suteikiami nauji EORI kodai arba pakeičiami jų duomenys.

6.   Į centrinę sistemą kartu su kitais 38d priede nurodytais duomenimis įkeliami tik EORI kodai, suteikti vadovaujantis 4l straipsnio 1–5 dalimis.

7.   Jeigu nustatoma, kad ekonominių operacijų vykdytojai arba kiti asmenys nei ekonominių operacijų vykdytojai nutraukia veiklą, nurodytą 1 straipsnio 12 punkte, valstybės narės atitinkamai pakeičia duomenis, nurodytus 38d priedo 11 punkte.

4p straipsnis

Kiekvienoje valstybėje narėje institucija, paskirta vadovaujantis 4k straipsnio 2 dalimi, suteikia tos valstybės narės muitinei tiesioginę prieigą prie duomenų, išvardytų 38d priede.

4q straipsnis

1.   Toliau nurodytos kiekvienos valstybės narės institucijos gali viena kitai konkrečiais atvejais suteikti tiesioginę prieigą prie jų turimų duomenų, nurodytų 38d priedo 1–4 punktuose:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos gali kaupti toje dalyje nurodytus duomenis arba jais keistis tarpusavyje tik tuomet, jei toks duomenų tvarkymas būtinas šių institucijų teisinėms prievolėms, susijusioms su prekių, kurioms taikoma muitinės procedūra, gabenimu, vykdyti.

3.   Valstybių narių muitinės praneša Komisijai 1 dalyje nurodytų institucijų adresus. Komisija skelbia šią informaciją internete.

4r straipsnis

EORI kodas ir 38d priede nurodyti duomenys centrinėje sistemoje tvarkomi valstybių narių, kurios įkėlusių 4o straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus duomenis, įstatymuose nustatytą laiką.

4s straipsnis

1.   Šiuo reglamentu nepakeičiamas asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis pagal Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas lygis ir jam nedaromas joks poveikis, visų pirma juo nekeičiamos nei valstybių narių pareigos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu pagal Direktyvą 95/46/EB, nei Bendrijos institucijų arba įstaigų pareigos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, kai jos atlieka savo funkcijas.

2.   Ekonominių operacijų vykdytojų ir kitų asmenų registravimo ir identifikavimo duomenis, sudarančius 38d priedo 1, 2 ir 3 punktuose išvardytų duomenų rinkinį, Komisija gali skelbti internete tik tuomet, jei šie asmenys, turėdami išsamią informaciją, laisva valia davė tiesioginį raštišką sutikimą juos skelbti. Apie duotą sutikimą, vadovaujantis valstybių narių nacionaliniais teisės aktais, pranešama valstybių narių institucijoms, paskirtoms vadovaujantis 4k straipsnio 2 dalimi, arba muitinei.

3.   Asmenų teisės, susijusios su jų registracijos duomenų, nurodytų 38d priede, apdorojimu nacionalinėse sistemose, įgyvendinamos vadovaujantis tos valstybės narės, kurioje saugomi jų asmens duomenys, įstatymais ir, visų pirma, kai taikoma, Direktyvos 95/46/EB įgyvendinimo nuostatomis.

4t straipsnis

Nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, veikdami pagal savo kompetenciją, aktyviai bendradarbiauja ir užtikrina suderintą 4o straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos priežiūrą.“

3)

181b straipsnis pakeičiamas taip:

„181b straipsnis

Šiame skyriuje ir 30A priede:

Vežėjas– asmuo, kuris įveža prekes į Bendrijos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už tokį prekių gabenimą Bendrijos muitų teritorijoje, kaip nurodyta Kodekso 36b straipsnio 3 dalyje. Tačiau:

jeigu prekės gabenamos kombinuotuoju transportu, kaip nurodyta 183b straipsnyje, vežėjas yra asmuo, kuris naudos transporto priemonę, kuri, atgabenta į Bendrijos muitų teritoriją, pati judės kaip aktyvioji transporto priemonė,

jeigu prekės gabenamos jūrų arba oro transportu pagal bendro laivo ar orlaivio naudojimo arba nuomos sutartį, kaip nurodyta 183c straipsnyje, vežėjas yra asmuo, kuris sudarė sutartį ir išrašė konosamentąar oro važtaraštį už faktinį prekių atgabenimą į Bendrijos muitų teritoriją.“

4)

181c straipsnio pirmoji pastraipa iš dalies keičiama taip:

5)

183 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

183b straipsnis pakeičiamas taip:

„183b straipsnis

Jeigu prekės gabenamos kombinuotuoju transportu, kai į Bendrijos muitų teritoriją atvykstanti aktyvioji transporto priemonė tik gabena kitą aktyviąją transporto priemonę, kuri, įvežta į Bendrijos muitų teritoriją, judės pati kaip aktyvioji transporto priemonė, prievolė pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją tenka tos kitos transporto priemonės naudotojui.

Įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminas atitinka 184a straipsnyje nurodytą terminą, taikomą į Bendrijos muitų teritoriją atvykstančiai aktyviajai transporto priemonei.“

7)

183d straipsnis pakeičiamas taip:

„183d straipsnis

1.   Kai į Bendrijos muitų teritoriją įvažiuojanti atvykstanti transporto priemonė pirmiausia atvyksta į valstybės narės, kuri nenurodyta įvežimo bendrojoje deklaracijoje, muitinės įstaigą, šios transporto priemonės naudotojas arba jo atstovas apie tai informuoja deklaracijoje nurodytą įvežimo muitinės įstaigą, pateikdamas „prašymo pakeisti maršrutą“ pranešimą. Šiame pranešime nurodomi 30A priede nustatyti duomenys, ir jis surašomas vadovaujantis tame priede pateiktais paaiškinimais. Ši dalis netaikoma 183a straipsnyje nurodytais atvejais.

2.   Deklaruotoji įvežimo muitinės įstaiga nedelsdama praneša faktinei įvežimo muitinės įstaigai apie maršruto pakeitimą ir apie saugos bei saugumo rizikos analizės rezultatus.“

8)

184a straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

9)

184d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

184e straipsnio antroji ir trečioji pastraipa pakeičiamos taip:

„Nustačiusi riziką, pirmojo įvežimo uosto ar oro uosto muitinės įstaiga imasi prevencinių priemonių tuo atveju, jei laiko, kad prekių siuntų keliama grėsmė yra tokia didelė, kad būtina nedelsiant įsikišti, ir visais atvejais perduoda rizikos analizės rezultatus kitiems uostams ar oro uostams.

Kituose Bendrijos muitų teritorijoje esančiuose uostuose ar oro uostuose 186 straipsnis taikomas toms prekėms, kurios pateiktos muitinei tame uoste ar oro uoste.“

11)

184f straipsnis išbraukiamas.

12)

I dalies VI antraštinės dalies I skyriuje įterpiamas šis 5 skirsnis:

„5   skirsnis

Pranešimas apie atvykimą

184g straipsnis

Aktyviosios transporto priemonės, atvykstančios į Bendrijos muitų teritoriją, naudotojas arba jo atstovas praneša muitinei pirmojoje įvežimo muitinės įstaigoje apie transporto priemonės atvykimą. Pranešime apie atvykimą nurodomi duomenys, būtini įvežimo bendrosioms deklaracijoms, pateiktoms deklaruojant visas ta transporto priemone gabenamas prekes, identifikuoti. Jeigu įmanoma, naudojami prieinami pranešimo apie atvykimą būdai.“

13)

186 straipsnis pakeičiamas taip:

„186 straipsnis

1.   Muitinei pateiktos ne Bendrijos prekės muitinės nustatyta tvarka nurodomos bendrojoje deklaracijoje laikinajam saugojimui.

Bendrąją deklaraciją laikinajam saugojimui pateikia asmuo, kuris pateikia prekes, arba asmuo, veikiantis jo vardu, ne vėliau kaip prekių pateikimo metu. Jeigu bendrąją deklaraciją laikinajam saugojimui pateikiantis asmuo nėra laikinosios saugyklos eksploatuotojas, muitinė tam eksploatuotojui praneša apie deklaracijos pateikimą, jei šis asmuo nurodytas bendrojoje deklaracijoje laikinajam saugojimui ir yra prisijungęs prie muitinės sistemos.

2.   Bendroji deklaracija laikinajam saugojimui gali būti pateikiama viena iš toliau nurodytų formų, nustatytų muitinės:

3.   Nuorodos į bet kurią įvežimo bendrąją deklaraciją pateikti nereikia, jeigu prekės jau buvo laikinai saugomos arba joms jau įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai ir jos nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.

4.   Galima naudoti komercines uosto arba transporto prekių apskaitos sistemas, jeigu jos yra patvirtintos muitinės.

5.   Bendroji deklaracija laikinajam saugojimui gali būti pateikiama kartu su 184g straipsnyje nurodytu pranešimu apie atvykimą arba šis pranešimas gali būti į ją įtrauktas.

6.   Taikant Kodekso 49 straipsnį laikoma, kad bendroji deklaracija laikinajam saugojimui buvo pateikta prekių pateikimo dieną.

7.   Bendroji deklaracija laikinajam saugojimui lieka muitinėje, kad būtų galima patikrinti, ar toje deklaracijoje nurodytoms prekėms yra įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai.

8.   Bendrosios deklaracijos laikinajam saugojimui pateikti nereikia, jeigu, vėliausiai prekių pateikimo muitinei metu:

9.   Kai pagal Kodekso 36c straipsnį muitinės deklaracija įvežimo muitinės įstaigai buvo pateikta kaip įvežimo bendroji deklaracija, muitinė šią deklaraciją priima iš karto, kai pateikiamos prekės, o prekėms iš karto įforminama deklaruota procedūra laikantis tai procedūrai nustatytų sąlygų.

10.   Taikant 1–9 dalis, kai ne Bendrijos prekės, gabentos iš išvykimo muitinės įstaigos taikant tranzito procedūrą, pateikiamos Bendrijos muitų teritorijoje esančiai paskirties muitinės įstaigai, bendrąja deklaracija laikinajam saugojimui laikoma paskirties muitinės įstaigai skirta tranzito deklaracija.“

14)

189 straipsnis pakeičiamas taip:

„189 straipsnis

Prekės, atgabentos į Bendrijos muitų teritoriją jūrų arba oro transportu ir toliau be perkrovimo gabenamos ta pačia transporto priemone, pateikiamos muitinei vadovaujantis Kodekso 40 straipsniu tik tame Bendrijos uoste ar oro uoste, kuriame jos iškraunamos arba perkraunamos.“

15)

251 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

16)

592a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

592b straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

18)

592g straipsnis pakeičiamas taip:

„592g straipsnis

Kai iš Bendrijos muitų teritorijos išvežamos prekės, kurioms pagal 592a straipsnio c–m punktus netaikomas reikalavimas laikantis 592b ir 592c straipsniuose nustatytų terminų pateikti muitinės deklaraciją, rizikos analizė atliekama pateikus tokias prekes muitinei pagal jas deklaruojant pateiktą muitinės deklaraciją.“

19)

792a straipsnio 1 dalies trečiasis sakinys išbraukiamas.

20)

792b straipsnis pakeičiamas taip:

„792b straipsnis

Tais atvejais, kai pateikiama popieriuje surašyta eksporto deklaracija, 796da ir 796e straipsniai taikomi mutatis mutandis.“

21)

Po 796d straipsnio įterpiamas šis 796da straipsnis:

„796da straipsnis

1.   Jeigu praėjus 90 dienų nuo prekių išleidimo eksportuoti eksporto muitinės įstaiga nėra gavusi 796d straipsnio 2 dalyje nurodyto „išvežimo rezultatų“ pranešimo, eksporto muitinės įstaiga gali, prireikus, prašyti eksportuotojo arba deklaranto nurodyti prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos datą, ir muitinės įstaigą, iš kurios jos išvežtos.

2.   Eksportuotojas arba deklarantas, savo iniciatyva arba gavęs prašymą, pateiktą vadovaujantis 1 dalimi, gali informuoti eksporto muitinės įstaigą, kad prekės buvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, nurodydamas prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos datą, ir prašyti eksporto muitinės įstaigos patvirtinti išvežimo faktą. Šiuo atveju eksporto muitinės įstaiga prašo išvežimo muitinės įstaigos atsiųsti „išvežimo rezultatų“ pranešimą, o pastaroji atsako per 10 dienų.

3.   Jeigu 2 dalyje nurodytais atvejais išvežimo muitinės įstaiga nepatvirtina prekių išvežimo fakto per laikotarpį, nurodytą 2 dalyje, eksporto muitinės įstaiga informuoja apie tai eksportuotoją arba deklarantą.

Eksportuotojas arba deklarantas eksporto muitinės įstaigai gali pateikti įrodymų, kad prekės buvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.

4.   3 dalyje nurodyti įrodymai visų pirma gali būti pateikiami vienu ar keliais iš toliau nurodytų būdų:

22)

796e straipsnis pakeičiamas taip:

„796e straipsnis

1.   Eksporto muitinės įstaiga eksportuotojui arba deklarantui išvežimo faktą patvirtina šiais atvejais:

2.   Jeigu eksporto muitinės įstaiga, praėjus 150 dienų nuo prekių išleidimo eksportuoti datos, nėra gavusi nei „išvežimo rezultatų“ pranešimo iš išvežimo muitinės įstaigos, nei priimtinų įrodymų, pateiktų vadovaujantis 796da straipsnio 4 dalimi, eksporto muitinės įstaiga gali laikyti tai informacija, kad prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.

3.   Eksporto muitinės įstaiga informuoja eksportuotoją arba deklarantą ir deklaruotą išvežimo muitinės įstaigą apie eksporto deklaracijos pripažinimą negaliojančia. Tais atvejais, kai eksporto muitinės įstaiga priima įrodymus vadovaudamasi 1 dalies b punktu, ji apie tai informuoja deklaruotą išvežimo muitinės įstaigą.“

23)

842a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

842d straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„592b straipsnio 2 ir 3 dalys bei 592c straipsnis taikomi mutatis mutandis.“

25)

Įterpiamas 842f straipsnis:

„842f straipsnis

Jeigu, praėjus 150 dienų nuo išvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo, toje deklaracijoje nurodytos prekės nėra išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, laikoma, kad išvežimo bendroji deklaracija nebuvo pateikta.“

26)

30A priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

27)

37 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

28)

38 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą.

29)

Įterpiamas 38d priedas, išdėstytas šio reglamento IV priede.