Europos bendrijos ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės

SUSITARIMAS

dėl narkotinių medžiagų pirmtakų ir cheminių medžiagų, dažnai naudojamų neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai

EUROPOS BENDRIJA,

toliau – Bendrija,

viena šalis, ir

KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

toliau – Kinijos Vyriausybė,

kita šalis,

toliau abi kartu – Šalys,

LAIKYDAMOSI 1988 m. gruodžio 20 d. Vienoje pasirašytos 1988 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, toliau – 1988 m. Konvencija, ir vadovaudamosi Kinijos Liaudies Respublikoje ir Bendrijos valstybėse narėse galiojančiomis teisinėmis nuostatomis;

NUSPRENDUSIOS neleisti neteisėtai gaminti narkotikų ir psichotropinių medžiagų ir neleisti nukreipti iš prekybos tokiems tikslams dažnai naudojamų pirmtakų ir cheminių medžiagų (toliau – narkotinių medžiagų pirmtakai);

PRIPAŽINDAMOS 1988 m. Konvencijos 12 straipsnį;

ĮSITIKINUSIOS, kad tarptautinė prekyba gali būti naudojama narkotinių medžiagų pirmtakams nukreipti ir kad būtina sudaryti ir įgyvendinti suinteresuotųjų regionų susitarimus, kuriais nustatomas plataus masto bendradarbiavimas ir ypač derinama eksporto ir importo kontrolė;

PRIPAŽINDAMOS, kad šie narkotinių medžiagų pirmtakai taip pat yra iš esmės plačiai naudojami teisėtiems tikslams ir kad pernelyg griežtos stebėsenos procedūros neturi trukdyti tarptautinei prekybai;

NUTARĖ sudaryti Susitarimą dėl narkotinių medžiagų pirmtakų ir cheminių medžiagų, dažnai naudojamų neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai, nukreipimo prevencijos,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Susitarimo taikymo sritis

1.   Šiuo susitarimu nustatomos priemonės, kuriomis stiprinamas Šalių administracinis bendradarbiavimas siekiant neleisti nukreipti medžiagų, dažnai naudojamų neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai, nepažeidžiant normalios prekybinės veiklos ir deramo teisėtų pramonės interesų pripažinimo.

2.   Šiuo tikslu Šalys padeda viena kitai, kaip nustatyta Susitarime, visų pirma:

—	atlikdamos tarpusavio prekybos šio straipsnio 3 dalyje nurodytais narkotinių medžiagų pirmtakais stebėseną, siekiant neleisti jų nukreipti neteisėtiems tikslams,

—	teikdamos abipusę administracinę pagalbą, siekdamos užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi atitinkami prekybos šiais narkotinių medžiagų pirmtakais kontrolę reglamentuojantys teisės aktai.

3.   Nepažeidžiant galimų pakeitimų, kurie gali būti daromi pagal 10 straipsnį, Susitarimo nuostatos taikomos medžiagoms, išvardytoms Susitarimo priede.

2 straipsnis

Prekybos stebėsena

1.   Šalys savo iniciatyva konsultuojasi ir informuoja viena kitą apie bet kurį pagrįstą įtarimą, kad narkotinių medžiagų pirmtakai gali būti nukreipti neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai, ypač kai jie importuojami arba eksportuojami neįprastais kiekiais arba neįprastomis aplinkybėmis.

2.   Atsižvelgdama į Susitarimo A priede išvardytus narkotinių medžiagų pirmtakus, eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija siunčia importuojančiosios Šalies kompetentingai institucijai išankstinį pranešimą apie eksportą. Importuojančioji Šalis turi atsakyti raštu per 15 darbo dienų nuo pranešimo iš eksportuojančiosios Šalies gavimo. Negavus atsakymo per šį laikotarpį laikoma, kad prieštaravimų dėl krovinio išsiuntimo nėra. Apie prieštaravimą eksportuojančiajai Šaliai per šį laikotarpį pranešama raštu, nurodant neigiamo atsakymo motyvus.

3.   Atsižvelgdama į Susitarimo B priede išvardytus narkotinių medžiagų pirmtakus, eksportuojančiosios Šalies kompetentinga institucija pagal savo vidaus teisės aktus nusprendžia, kada atlikti tarptautinius patikrinimus.

4.   Šalys įsipareigoja kuo greičiau atsakyti raštu apie visą suteiktą informaciją arba priemones, kurių buvo prašoma imtis pagal šį straipsnį.

3 straipsnis

Siuntimo sustabdymas

1.   Nepažeidžiant galimų techninių vykdymo priemonių įgyvendinimo, siuntimas sustabdomas, jeigu kurios nors Šalies nuomone yra pagrįstų priežasčių manyti, kad narkotinių medžiagų pirmtakai gali būti nukreipti neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai, arba kai 2 straipsnio 2 dalyje apibūdintais atvejais importuojančioji Šalis raštu prašo jį sustabdyti ir tam tikrais atvejais pateikia įrodančius dokumentus, užtikrindama, kad per penkias darbo dienas bus imtasi priemonių.

2.   Šalys bendradarbiauja pagal abipusės administracinės pagalbos prašymą, teikdamos viena kitai informaciją, susijusią su įtariamomis nukreipimo operacijomis.

4 straipsnis

Abipusė administracinė pagalba

1.   Šalys, remdamosi abipusės administracinės pagalbos prašymu, teikia viena kitai bet kokią informaciją, siekdamos neleisti nukreipti narkotinių medžiagų pirmtakų neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai ir tiria įtariamus nukreipimo atvejus. Prireikus dėl nukreipimo prevencijos jos imasi atitinkamų atsargumo priemonių.

2.   Bet kuris informacijos ar atsargumo priemonių prašymas vykdomas laiku.

3.   Administracinės pagalbos prašymai vykdomi pagal prašomosios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.

4.   Tinkamai įgalioti šalies pareigūnai, susitarę su kita Šalimi ir laikydamiesi pastarosios nustatytų sąlygų, gali dalyvauti kitos Šalies teritorijoje atliekamuose tyrimuose.

5.   Šalys viena kitai padeda teikti įrodymus pagal abipusės administracinės pagalbos prašymą.

6.   Šiame straipsnyje numatyto administracinio bendradarbiavimo nuostatomis nepažeidžiamos taisyklės, reglamentuojančios abipusę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, jos netaikomos informacijai, gautai remiantis įgaliojimais, kuriais naudojamasi pagal teisminės institucijos prašymą, jei ši institucija neprieštarauja, kad ši informacija būtų suteikta.

7.   Konsultuodamasi kiekvienu konkrečiu atveju viena Šalis kitos Šalies prašymu gali pateikti informaciją apie chemines medžiagas, kurios dažnai naudojamos neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai, bet nepriklauso Susitarimo taikymo sričiai.

5 straipsnis

Informacijos mainai ir konfidencialumas

1.   Visa bet kokia forma pagal Susitarimą perduota informacija yra konfidenciali arba riboto naudojimo, atsižvelgiant į kiekvienos Šalies taikomas taisykles, ir jai taikomi reikalavimai dėl tarnybinės paslapties.

2.   Asmens duomenimis galima keistis tik tuo atveju, jei juos galinti gauti Šalis įsipareigoja saugoti tokius duomenis ne blogiau, negu tokiu atveju jie būtų saugomi tuos duomenis galinčioje pateikti Šalyje. Šiuo tikslu Šalys viena kitai teikia informaciją apie taikomas savo taisykles, įskaitant Bendrijos valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nuostatas.

3.   Pagal Susitarimą gauta informacija naudojama tik Susitarimo tikslams. Kai viena iš Šalių nori naudoti tokią informaciją kitiems tikslams, ji turi iš anksto gauti informaciją pateikusios institucijos rašytinį sutikimą. Taip naudojamai informacijai taikomi bet kokie šios institucijos nustatyti apribojimai.

4.   Pagal Susitarimą gautos informacijos naudojimas bylose, iškeltose už teisės aktų dėl 3 straipsnyje nurodytų narkotinių medžiagų pirmtakų nesilaikymą, yra laikomas naudojimu tik Susitarimo tikslams. Todėl Šalys pagal Susitarimo nuostatas gautą informaciją ir naudotus dokumentus gali naudoti bylose kaip įrodymus. Įrodymus galima naudoti iš anksto gavus informaciją pateikusios arba leidusios naudotis tais dokumentais kompetentingos institucijos leidimą.

6 straipsnis

Prievolės teikti pagalbą išimtys

1.   Galima atsisakyti teikti pagalbą arba ji gali būti teikiama, įvykdžius tam tikras sąlygas ar reikalavimus, jei, Šalies nuomone, pagal Susitarimą suteikus pagalbą:

a)	galėtų būti pažeistas Kinijos Liaudies Respublikos arba Bendrijos valstybės narės, kurios buvo prašoma teikti pagalbą pagal Susitarimą, suverenitetas; arba

b)	galėtų būti pažeista viešoji tvarka, saugumas ar kiti esminės svarbos interesai, ypač nurodytieji 5 straipsnio 2 dalyje; arba

c)	būtų pažeistas pramoninės, komercinės ar profesinės paslapties slaptumas.

2.   Prašomoji institucija gali atidėti pagalbos teikimą remdamasi tuo, kad taip bus trukdoma atlikti tyrimą, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ar nagrinėti bylą. Tokiu atveju prašomoji institucija tariasi su prašančiąja institucija, siekdama nustatyti, ar galima teikti pagalbą tokiomis sąlygomis, kokių gali pareikalauti prašomoji institucija.

3.   Jei prašančioji institucija prašo pagalbos, kurios ji pati paprašyta suteikti negalėtų, savo prašyme ji turi atkreipti į tai dėmesį. Tada prašomoji institucija turi nuspręsti, kaip atsakyti į tokį prašymą.

4.   Šiame straipsnyje nurodytais atvejais valdžios institucijos, į kurią kreipiamasi pagalbos, sprendimas ir jo motyvai kuo greičiau pranešami prašančiajai valdžios institucijai.

7 straipsnis

Techninis ir mokslinis bendradarbiavimas

Šalys bendradarbiauja naujų nukreipimo būdų, taip pat atitinkamų atsakomųjų priemonių nustatymo srityje, įskaitant techninį bendradarbiavimą ir ypač atitinkamų pareigūnų mokymo ir mainų programas, siekdamos stiprinti šios srities administracines ir kontrolės struktūras ir skatinti bendradarbiavimą su prekybos ir pramonės sektoriais.

8 straipsnis

Vykdymo priemonės

1.   Kinija, Europos Komisija ir atitinkamai kiekviena Bendrijos valstybė narė nurodo kompetentingas institucijas, kurios koordinuos Susitarimo įgyvendinimą. Šios institucijos palaiko pagal Susitarimą tiesioginius ryšius.

2.   Šalys konsultuojasi ir vėliau informuoja viena kitą apie pagal Susitarimo nuostatas priimtas išsamias įgyvendinimo taisykles.

9 straipsnis

Jungtinė tolesnių veiksmų grupė

1.   Įkuriama jungtinė tolesnių veiksmų grupė (toliau – jungtinė tolesnių veiksmų grupė), kurioje Šalys turi savo atstovų.

2.   Jungtinė tolesnių veiksmų grupė veikia bendru sutarimu.

3.   Jei reikia, jungtinė tolesnių veiksmų grupė posėdžiauja bendru sutarimu nustatytu laiku, nustatytoje vietoje ir pagal nustatytą programą.

Abipusiu Šalių susitarimu gali būti šaukiami neeiliniai jungtinės tolesnių veiksmų grupės posėdžiai.

10 straipsnis

Jungtinės tolesnių veiksmų grupės vaidmuo

1.   Jungtinė tolesnių veiksmų grupė administruoja Susitarimą ir užtikrina jo tinkamą įgyvendinimą. Šiuo tikslu:

—	Šalys ją informuoja apie taikant Susitarimą sukauptą patirtį,

—	šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ji priima sprendimus,

—	ji nagrinėja ir rengia technines bendradarbiavimo priemones,

—	ji nagrinėja ir vysto kitas galimas bendradarbiavimo formas.

2.   Jungtinė tolesnių veiksmų grupė bendru sutarimu priima sprendimus dėl A ir B priedų keitimo. Tokius sprendimus Šalys įgyvendina vadovaudamosi savo šalyse galiojančių teisės aktų nuostatomis.

3.   Jungtinė tolesnių veiksmų grupė Šalims gali rekomenduoti:

a)	kitus Susitarimo pakeitimus;

b)	Susitarimui įgyvendinti būtinas priemones.

11 straipsnis

Kitais susitarimais nustatytos kitos prievolės

1.   Atsižvelgiant į atitinkamus Bendrijos ir jos valstybių narių įgaliojimus, Susitarimo nuostatos:

—	neturi įtakos Šalių įsipareigojimams pagal jokį kitą tarptautinį susitarimą ar konvenciją;

—	neturi poveikio Bendrijos nuostatoms, reglamentuojančioms Europos Komisijos kompetentingų tarnybų ir valstybių narių atitinkamų tarnybų keitimąsi pagal Susitarimą gauta informacija, kuri galėtų dominti Bendriją.

2.   Nepaisant 1 dalies nuostatų, Susitarimo nuostatos turi viršenybę bet kokio dvišalio susitarimo dėl narkotinių medžiagų pirmtakų ir kitų cheminių medžiagų, dažnai naudojamų neteisėtai narkotikų ar psichotropinių medžiagų gamybai, kurį sudarė ar gali sudaryti atskiros valstybės narės ir Kinijos Liaudies Respublika, nuostatų atžvilgiu, jei pastarojo nuostatos nesuderinamos su Susitarimo nuostatomis.

3.   Iškilus klausimams, susijusiems su Susitarimo taikymu, Šalys konsultuojasi, kad išspręstų klausimą Jungtinėje tolesnių veiksmų grupėje.

4.   Šalys taip pat praneša viena kitai apie visas priemones dėl kontroliuojamų medžiagų, kurių imtasi kartu su kitomis šalimis.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Kiekviena Šalis kitai Šaliai pateikia pranešimą raštu, kad ji įvykdė vidaus teisines procedūras, kad Susitarimas įsigaliotų. Susitarimas įsigalioja per 60 dienų nuo po paskutinio pranešimo raštu gavimo dienos.

13 straipsnis

Galiojimas ir denonsavimas

1.   Susitarimas sudaromas penkeriems metams ir, jeigu viena Šalis kitai Šaliai raštu nepraneša apie savo ketinimą nutraukti Susitarimą bent prieš šešis mėnesius iki šio laikotarpio pabaigos, jis bus savaime pratęsiamas tolesniems penkerių metų laikotarpiams.

2.   Susitarimas gali būti keičiamas abipusiu Šalių sutarimu.