31.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 30/100

(1)

Vertinant 2003 m. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos įgyvendinimą nustatyta, kad svarbiausi nauji Europos žemės ūkio sektoriaus uždaviniai yra susiję su klimato kaita, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, vandentvarka, biologine įvairove ir pieno sektoriaus restruktūrizavimu.

(2)

Todėl 2007 m. lapkričio 20 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė komunikatą „Pasiruošimas BŽŪP reformos patikrinimui“. Reikėtų atsižvelgti į tą komunikatą ir vėliau vykusių Europos Parlamento, Tarybos, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto diskusijų dėl komunikato pagrindinių aspektų rezultatus ir į gausias viešųjų konsultacijų metu gautas pastabas.

(3)

Bendrija, kaip Kioto protokolo Susitariančioji Šalis (4), buvo paraginta pagal savo nacionalines aplinkybes įgyvendinti ir (arba) toliau tobulinti politiką ir priemones, pavyzdžiui, tvarių žemės ūkio formų skatinimą atsižvelgiant į klimato kaitą. Be to, pagal Kioto protokolą Susitariančiosios Šalys įpareigojamos sudaryti, įgyvendinti, skelbti ir reguliariai atnaujinti nacionalines, o tam tikrais atvejais ir regionines programas, kuriose būtų numatytos priemonės klimato kaitai švelninti ir priemonės, sudarančios palankesnes sąlygas tinkamai prisitaikyti prie klimato kaitos. Tokios programos, inter alia, būtų skirtos žemės ūkiui ir miškininkystei. Todėl paramos kaimo plėtrai vaidmuo turėtų būti toliau stiprinamas. Esama tvirtų mokslinių įrodymų, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų. Be to, Bendrija buvo paraginta išnagrinėti visus įmanomus būdus, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nors Europos žemės ūkio sektoriaus indėlis mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra didesnis nei kitų sektorių, ateityje žemės ūkio sektorius įgyvendinant pasaulinę ES kovos su klimato kaita strategiją bus raginamas dėti daugiau pastangų išmetamųjų dujų kiekiui mažinti.

(4)

Atsižvelgdama į dideles problemas, susijusias su vandens trūkumu ir sausromis, Taryba 2007 m. spalio 30 d. išvadose dėl „Vandens trūkumo ir sausrų“ laikėsi nuomonės, kad atitinkamomis BŽŪP priemonėmis reikėtų toliau spręsti vandentvarkos klausimus, įskaitant vandens kokybę. Tvari vandentvarka Europos žemės ūkiui būtina tam, kad būtų padidintas vandens vartojimo efektyvumas žemės ūkio sektoriuje ir vandens kokybės apsauga. Atsižvelgiant į numatomus klimato pokyčius, tikėtina, kad nuo sausros nukentės vis daugiau teritorijų ir didės sausrų dažnumas.

(5)

Be to, Taryba 2006 m. gruodžio 18 d. išvadose dėl „Biologinės įvairovės nykimo sustabdymo“ pabrėžė, kad biologinės įvairovės apsauga tebėra labai svarbus uždavinys, kuris tampa dar sudėtingesnis dėl klimato kaitos ir vandens poreikio, ir nors padaryta didelė pažanga, įgyvendinant Bendrijos 2010 m. biologinės įvairovės tikslą reikės papildomų pastangų. Europos žemės ūkio sektoriui tenka labai svarbus vaidmuo saugant biologinę įvairovę.

(6)

Svarbu, kad su šiomis Bendrijos prioritetinėmis sritimis susijusi veikla būtų toliau stiprinama įgyvendinant kaimo plėtros programas, patvirtintas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 (5).

(7)

Inovacijomis gali būti ypač prisidedama prie naujų technologijų, produktų ir procesų kūrimo, tokiu būdu suintensyvinant pastangas, skirtas spręsti klimato kaitos, atsinaujinančių energijos išteklių, vandentvarkos ir biologinės įvairovės problemas. Teikiant specialią paramą inovacijoms turėtų būti atsižvelgiama į šiuos iššūkius, siekiant didinti atitinkamos veiklos veiksmingumą.

(8)

2015 m. nustojus galioti pieno gamybos kvotų režimui pagal 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (6), pieną gaminantys ūkininkai turės imtis tam tikrų veiksmų, kad prisitaikytų prie besikeičiančių sąlygų, visų pirma mažiau palankiuose ūkininkauti regionuose. Todėl reikėtų atsižvelgti ir į šią ypatingą situaciją, kuri yra nauja problema valstybėms narėms, kurią jos turėtų gebėti išspręsti siekdamos užtikrinti sklandžius pokyčius jų pieno sektoriuose.

(9)

Atsižvelgiant į šių prioritetinių sričių svarbą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas įpareigojimas kaimo plėtros programose numatyti su šiais naujais uždaviniais susijusią veiklą, patvirtintą laikantis šio reglamento.

(10)

Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatyta, kad atsižvelgiant į svarbiausius Bendrijos prioritetinių sričių pokyčius, Tarybos sprendimu 2006/144/EB (7) priimtos Bendrijos kaimo plėtros strateginės gairės (2007–2013 m. programavimo laikotarpiu) gali būti peržiūrėtos. Todėl valstybėms narėms, gaunančioms papildomų lėšų, turėtų būti nustatytas įpareigojimas po Bendrijos strateginių gairių peržiūros patikslinti savo nacionalinius strategijos planus, kad būtų sukurtas pagrindas keisti programas. Šis įpareigojimas turėtų būti taikomas tik toms valstybėms narėms, kurios nuo 2010 m. gaus papildomų finansinių išteklių pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (8), o nuo 2011 m. — nepanaudotų lėšų sumas, pagal nacionalines viršutines ribas, skirtas tame reglamente numatytai bendrosios išmokos schemai, kurias jos nusprendžia pervesti EŽŪFKP.

(11)

Reikia nustatyti su naujais uždaviniais susijusių veiklos rūšių įtraukimo į kaimo plėtros programas ir patikslintų kaimo plėtros programų pateikimo Komisijai terminą, kad valstybėms narėms būtų suteiktas pakankamas laikotarpis savo kaimo plėtros programoms pakeisti atsižvelgiant į patikslintas Bendrijos strategines gaires ir nacionalinius strategijos planus.

(12)

Atsižvelgiant į tai, kad 2003 m. ir 2005 m. stojimo aktuose numatyta, kad naujų valstybių narių, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, ūkininkai gaus tiesiogines išmokas taikant laipsniško išmokų didinimo mechanizmą, o moduliavimo taisyklės šių šalių ūkininkams bus taikomos tik nuo 2012 m., naujosioms valstybėms narėms nereikės tikslinti nacionalinių strategijos planų. Atitinkamai reikėtų pakeisti naujosioms valstybėms narėms nustatytus kaimo plėtros programų patikslinimo ir pateikimo terminus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl tos pačios priežasties iki 2013 m. moduliavimo taisyklės netaikomos Bulgarijai ir Rumunijai, šioms naujosioms valstybėms narėms įpareigojimas patikslinti nacionalinius strategijos planus ir kaimo plėtros programas neturėtų būti taikomas.

(13)

Pagal šiuos naujus įpareigojimus turėtų būti pakeisti kaimo plėtros programų turinio reikalavimai. Turėtų būti parengtas negalutinis veiklos rūšių ir jų galimų rezultatų sąrašas, kad valstybėms narėms atsižvelgiant į kaimo plėtros teisės aktus būtų lengviau numatyti su naujais uždaviniais susijusią atitinkamą veiklą.

(14)

Kad paramos gavėjams būtų suteikiama papildomų paskatų įgyvendinti su naujomis prioritetinėmis sritimis susijusią veiklą, turėtų būti sudaryta galimybė nustatyti didesnes paramos už tokią veiklą sumas ir normas.

(15)

Siekiant stiprinti bendradarbiavimą kuriant naujus produktus, procesus ir technologijas žemės ūkio ir maisto sektoriuje bei miškininkystės sektoriuje reikėtų numatyti suteikti lankstumo pasirenkant projektų partnerius.

(16)

Ūkininkams, kuriems pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams (9), skiriamų tiesioginių išmokų dydis yra pastebimai sumažinamas, nuo 2011 biudžetinių metų turėtų būti teikiama parama restruktūrizavimui, kuri būtų laikino pobūdžio, laipsniškai mažinama ir teikiama nediskriminuojant. Tokia parama turėtų būti teikiama pagal kaimo plėtros programas siekiant padėti atitinkamiems ūkininkams prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, restruktūrizuojant su žemės ūkiu susijusią ir su juo nesusijusią savo ūkinę veiklą.

(17)

Siekiant suteikti daugiau lankstumo teikiant paramą, turinčią agrarinį aplinkosauginį poveikį, valstybės narės turėtų galėti nutraukti agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymą ir teikti lygiavertę paramą pagal pirmojo ramsčio nuostatas, su sąlyga, jog bus atsižvelgiama į paramos gavėjo ekonominius interesus ir teisėtus lūkesčius bei bus gaunama visuotinės aplinkosauginės naudos.

(18)

Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytas principas, kad ūkininkams, kurie nesilaiko tam tikrų visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkos ir gyvūnų gerovės reikalavimų, teikiama tiesioginė parama gali būti sumažinta arba neskiriama. Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatytas toks pat principas, taikomas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms. Ši kompleksinio paramos susiejimo sistema sudaro neatsiejamą Bendrijos paramos pagal tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros schemas dalį. Tačiau esama skirtumų tarp šių dviejų schemų, kadangi kelios tiesioginių išmokų kompleksinio susiejimo sistemai taikomos taisyklės nėra įtrauktos į kaimo plėtros priemonių kompleksinio susiejimo sistemą. Siekiant užtikrinti nuoseklumą kaimo plėtros priemonių kompleksinio susiejimo sistemos taisykles reikia suderinti su tiesioginėms išmokoms taikomomis taisyklėmis, visų pirma taisyklėmis dėl atsakomybės perduodant žemę, paramos sumažinimo ir neskyrimo viršutinių ribų, nedidelių pažeidimų atvejų, konkrečių kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant išsamias paramos sumažinimo ar neskyrimo taisykles, naujų gyvūnų gerovės reikalavimų taikymo naujosiose valstybėse narėse terminų.

(19)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009, finansiniai ištekliai, gauti pritaikius privalomą moduliavimą pagal tą reglamentą, o nuo 2011 m. — kartu su nepanaudotų lėšų sumomis, pagal nacionalines viršutines ribas, skirtas tame reglamente numatytai bendrosios išmokos schemai, kurias valstybės narės nusprendžia pervesti EŽŪFKP, turi būti naudojamos kaimo plėtrai remti. Tikslinga užtikrinti, kad tiems finansiniams ištekliams lygi suma būtų naudojama su naujais uždaviniais susijusiai veiklai remti.

(20)

Tuos finansinius išteklius atitinkančių sumų naudojimas papildomais, specialiais ir privalomais tikslais neturėtų turėti įtakos nustatytai kaimo plėtros rėmimo tikslų pusiausvyrai.

(21)

Atsižvelgiant į naujų uždavinių Bendrijos lygiu svarbą ir būtinybę sparčiai juos spręsti, EŽŪFKP įnašas turėtų būti padidintas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamai veiklai vykdyti.

(22)

Siekiant padidinti stebėsenos komiteto veiklos efektyvumą, reikėtų pakeisti jo vaidmenį ir funkcijas, susijusias su kaimo plėtros programų pakeitimais.

(23)

Siekiant teisinio tikrumo ir supaprastinimo tikslinga aiškiau apibrėžti ir suderinti nuostatas, kuriomis numatoma Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių netaikyti valstybių narių išmokoms, kurios mokamos pagal šį reglamentą bei laikantis jo nuostatų.

(24)

Siekiant sudaryti dar palankesnes sąlygas jaunųjų ūkininkų pradiniam įsisteigimui ir struktūriniam jų valdų pritaikymui po pradinio įsisteigimo, turėtų būti padidinta didžiausia paramos suma.

(25)

Siekiant sukurti naują patikslintų nacionalinių strategijos planų ir kaimo plėtros programų įgyvendinimo laiku sistemą, visų pirma sumų, kurios turi būti gautos pritaikius moduliavimą, atžvilgiu, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d. kartu su Reglamentu (EB) Nr. 73/2009. Atsižvelgiant į šio Reglamento nuostatų pobūdį, šis taikymas atgaline data neturėtų pažeisti atitinkamų paramos gavėjų teisinio tikrumo principo. Vis dėlto atsižvelgiant į šį principą iš dalies pakeistos nuostatos dėl kompleksinio paramos susiejimo taikymo turėtų būti taikomos nuo 2010 m. sausio 1 d.

(26)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

11 straipsnio 3 dalies d punktas pakeičiamas taip:

2)

Į II skyrių įterpiamas šis straipsnis:

„12a straipsnis

Patikslinimas

1.   Kiekviena valstybė narė, nuo 2010 m. gaunanti papildomų lėšų, gautų pritaikius privalomąjį moduliavimą pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (10) 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį, o nuo 2011 m. — kartu su sumomis, sukauptomis pagal minėto reglamento 136 straipsnį, laikydamasi šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos patikslina savo nacionalinį strategijos planą atsižvelgdama į atliktos šio reglamento 10 straipsnyje paminėtų Bendrijos strateginių gairių peržiūros rezultatus.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas patikslintas nacionalinis strategijos planas ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d. nusiunčiamas Komisijai.

3)

Įrašomas šis straipsnis:

„16a straipsnis

Su tam tikromis prioritetinėmis sritimis susijusi specialioji veikla

1.   Atsižvelgdamos į savo konkrečius poreikius, valstybės narės nuo 2010 m. sausio 1 d. kaimo plėtros programose numato veiklos rūšis, priskiriamas toliau nurodytoms prioritetinėms sritims, kurios apibūdintos Bendrijos strateginėse gairėse ir išsamiau apibrėžtos nacionaliniuose strategijos planuose:

Tų rūšių veikla, kuri sietina su pirmoje pastraipoje nurodytomis prioritetinėmis sritimis, turi būti skirta rezultatams, pavyzdžiui, II priede nurodytiems galimiems rezultatams, pasiekti. Orientacinis tokių veiklos rūšių sąrašas ir jų galimi rezultatai išdėstyti II priede.

Patikslintos kaimo plėtros programos, susijusios su šioje dalyje nurodyta veikla, Komisijai pateikiamos ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d.

2.   1 dalyje nurodytų rūšių veiklai I priede nustatytos paramos intensyvumo normos nuo 2010 m. sausio 1 d. gali būti padidintos 10 procentinių punktų.

3.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. kiekvienoje kaimo plėtros programoje taip pat pateikiama:

4.   Tačiau naujosioms valstybėms narėms, kaip apibrėžta 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio g punkte, šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos pradžios datos yra 2013 m. sausio 1 d., 1 dalyje nurodytų patikslintų kaimo plėtros programų pateikimo data yra 2012 m. birželio 30 d., ir 3 dalies b punkte nurodytas laikotarpis yra nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

5.   1, 3 ir 4 dalys netaikomos Bulgarijai ir Rumunijai.“;

4)

17 straipsnyje įrašoma ši dalis:

„3.   Nurodant visą EŽŪFKP įnašą, pagal kurį apskaičiuojamas Bendrijos minimalus finansinis įnašas kiekvienai krypčiai, kaip numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, neatsižvelgiama į sumas, lygias sumoms, gautoms pagal 69 straipsnio 5a dalį pritaikius privalomąjį moduliavimą.“;

5)

20 straipsnio 1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

6)

29 straipsnio 1 dalyje įrašomas šis sakinys:

„Bendradarbiauja ne mažiau kaip du subjektai, kurių bent vienas yra pirminis gamintojas arba perdirbimo pramonės subjektas.“;

7)

Po 4 poskirsnio „Reikalavimai pereinamojo laikotarpio priemonėms“ paskutinio straipsnio įrašomas šis straipsnis:

„35a straipsnis

Įgyvendinant bendro rinkos organizavimo reformą restruktūrizuojamos valdos

1.   20 straipsnio d punkto iii papunktyje numatyta parama žemės ūkio valdoms, kurios restruktūrizuojamos įgyvendinant bendro rinkos organizavimo reformą, įskaitant veiklos įvairinimą imantis su žemės ūkiu nesusijusios veiklos, teikiama ūkininkams, kuriems pritaikius Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 tiesioginės išmokos nuo 2010 m. sumažinamos daugiau kaip 25 %, palyginti su 2009 m., ir kurie pateikia verslo planą.

2.   Įgyvendinant 1 dalyje nurodytą verslo planą padaryta pažanga įvertinama praėjus dvylikai mėnesių.

3.   Parama išmokama mažinamomis vienodo dydžio išmokomis ir tik 2011, 2012 bei 2013 metais. Parama neturi viršyti I priede nustatytos didžiausios sumos ir bet kokiu atveju neturi viršyti 50 % tiesioginių išmokų sumažinimo, atlikto laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, palyginti su 2009 m.“;

8)

39 straipsnio 3 dalyje įrašoma ši pastraipa:

„Valstybės narės gali nutraukti tokių įsipareigojimų vykdymą netaikydamos atitinkamam paramos gavėjui prievolės grąžinti jau gautą paramą, jeigu:

9)

Įterpiamas šis 4 poskirsnio „Standartų laikymasis“ straipsnis:

„50a straipsnis

Pagrindiniai reikalavimai

1.   Išmokas pagal 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir 36 straipsnio b punkto i, iv ir v papunkčius gaunantis paramos gavėjas visoje valdoje laikosi teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų, numatytų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 5 ir 6 straipsniuose bei II ir III prieduose.

Prievolė laikytis pirmoje pastraipoje nurodytų teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų netaikoma ne žemės ūkio veiklai valdoje ir ne žemės ūkio paskirties plotuose vykdomai veiklai, už kurią neprašoma paramos pagal šio reglamento 36 straipsnio b punkto i, iv ir v papunkčius.

2.   Kompetentinga nacionalinė institucija, inter alia, naudodama elektronines priemones, pateikia paramos gavėjui teisės aktais nustatytų valdymo ir geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų, kurių reikės laikytis, sąrašą.“;

10)

51 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais (toliau — atitinkami kalendoriniai metai) nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo ar geros agrarinės bei aplinkosauginės būklės reikalavimų, ir šių reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami paramos gavėjui, pateikusiam paraišką paramai gauti pagal 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir 36 straipsnio b punkto i, iv ir v papunkčius atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam paramos gavėjui skirtų ar skirtinų išmokų suma, susijusi su atitinkamais kalendoriniais metais, yra sumažinama arba neskiriama laikantis 4 dalyje nurodytų išsamių taisyklių.

Pirmoje pastraipoje nurodytas išmokos sumažinimas arba neskyrimas taip pat taikomi tais atvejais, kai bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais nesilaikoma 39 straipsnio 3 dalyje nurodytų būtiniausių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų ir kai šie reikalavimai pažeidžiami dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami paramos gavėjui, pateikusiam mokėjimo prašymą pagal 36 straipsnio a punkto iv papunktį.

Pirma ir antra pastraipos taikomos taip pat tais atvejais, kai atitinkamų reikalavimų nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami asmeniui, kuriam buvo perduota žemė arba kurio žemė buvo perduota.

Šioje dalyje „perdavimas“ — sandoris, kurį sudarius žemės perdavėjas nustoja ja disponuoti.

Nukrypstant nuo trečios pastraipos, tais atvejais, kai asmuo, kuriam tiesiogiai priskiriami veiksmai arba neveikimas, pateikia mokėjimo prašymą atitinkamais kalendoriniais metais, tam asmeniui skirtų ar skirtinų išmokų bendra suma sumažinama arba neskiriama.“;

11)

51 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išmokų sumažinimas arba neskyrimas netaikomas, jei siekiama laikytis standartų, kurių laikymuisi suteiktas pereinamasis laikotarpis pagal 26 straipsnio 1 dalį, pereinamojo laikotarpio metu.

Nepaisant 1 dalies ir laikydamosi 4 dalyje nurodytose išsamiose taisyklėse nustatytų sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti paramos sumažinimo arba neskyrimo, jei mažintina ar neskirtina suma vienam paramos gavėjui kalendoriniais metais yra 100 EUR arba mažesnė.

Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti antroje pastraipoje numatyta galimybe, kitais metais kompetentinga institucija imasi veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad paramos gavėjas pašalintų atitinkamo pažeidimo pasekmes. Paramos gavėjui pranešama apie nustatytus pažeidimus ir pareigą imtis ištaisomųjų veiksmų.“;

12)

51 straipsnio 3 dalis iš dalies pakeičiama taip:

13)

51 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisyklės nustatomos 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatytų reikalavimų pažeidimų sunkumą, mąstą, pastovumą bei pasikartojimą ir į šiuos kriterijus:

14)

69 straipsnyje įrašomos šios dalys:

„5a.   Sumą, kuri lygi sumoms, gautoms pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 73/2009, 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio3 dalį pritaikius privalomąjį moduliavimą, o nuo 2011 m. — ir sumoms, sukauptoms pagal minėto reglamento 136 straipsnį, valstybės narės panaudoja tik laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. kaip Bendrijos paramą pagal taikomas kaimo plėtros programas toms veiklos rūšims, kurios nurodytos šio reglamento 16a straipsnyje, finansuoti.

Naujosioms valstybėms narėms, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio gpunkte, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis yra nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Pirmos dvi pastraipos netaikomos Bulgarijai ir Rumunijai.

5b.   Jei pasibaigus programai Bendrijos įnašo faktinė suma, panaudota šio straipsnio 5a dalyje nurodytai veiklai finansuoti, yra mažesnė nei šio straipsnio 5a dalyje nurodyta suma, valstybė narė šį skirtumą perveda į Europos bendrijų bendrąjį biudžetą, bet jo suma neturi būti didesnė nei suma, kuria viršijama bendra paskirstytų išmokų, skirtų 16a straipsnyje nenurodytai veiklai finansuoti, suma.

5c.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 25 straipsnį į šio straipsnio 5a dalyje nurodytas sumas neatsižvelgiama.“;

15)

70 straipsnio 4 dalyje įrašoma ši pastraipa:

„Nepaisant 3 dalyje nustatytų viršutinių ribų, EŽŪFKP įnašas gali būti padidintas iki 90 % konvergencijos reikalavimus atitinkantiems ir iki 75 % konvergencijos reikalavimų neatitinkantiems regionams šio reglamento 16a straipsnyje nurodytų rūšių veiklai finansuoti neviršijant sumos, gautos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 3 dalį pritaikius privalomąjį moduliavimą, o nuo 2011 m. — ir sumos, sukauptos pagal minėto reglamento 136 straipsnį.“;

16)

78 straipsnio f punktas pakeičiamas taip:

17)

88 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau, nepažeidžiant šio reglamento 89 straipsnio, Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi valstybių narių išmokoms, mokamoms pagal šį reglamentą bei laikantis jo nuostatų ir patenkančioms į Sutarties 36 straipsnio taikymo sritį.“;

18)

Priedo pavadinime ir 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 6 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje, 26 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsnyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 38 straipsnio 2 dalyje, 39 straipsnio 4 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 43 straipsnio 4 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 45 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnyje, 47 straipsnio 2 dalyje ir 88 straipsnio 2, 4 bei 6 dalyse žodis „priedas“ pakeičiamas žodžiu „I priedas“;

19)

Priedas iš dalies keičiamas taip:

20)

Pridedamas naujas II priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.