18.9.2008

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/1

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 889/2008

2008 m. rugsėjo 5 d.

kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (1), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio antrąją pastraipą, 12 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 3 dalies c punktą, 17 straipsnio 2 dalį ir 18 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 3 dalies antrąjį papunktį, 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnį, 28 straipsnio 6 dalį, 29 straipsnio 3 dalį ir 38 straipsnio a, b, c bei e punktus ir 40 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 834/2007, visų pirma jo III, IV ir V antraštinėse dalyse, nustatyti pagrindiniai reikalavimai dėl ekologiškų produktų gamybos, ženklinimo ir kontrolės augalininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose. Reikėtų nustatyti išsamias šių reikalavimų įgyvendinimo taisykles.

(2)

Naujoms išsamioms tam tikrų gyvūnų rūšių, ekologinės akvakultūros, jūros dumblių ir mielių, naudojamų kaip maistas ar pašaras, gamybos taisyklėms Bendrijos lygiu parengti reikės daugiau laiko, todėl jos turėtų būti detaliau išdėstytos vėlesnės procedūros metu. Todėl reikia pašalinti tuos produktus iš šio reglamento taikymo srities. Tačiau tam tikroms gyvūnų rūšims, akvakultūros produktams ir jūros dumbliams turėtų būti taikomos mutatis mutandis tiems produktams nustatytos Bendrijos taisyklės dėl gamybos, kontrolės ir ženklinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 42 straipsnį.

(3)	Reikėtų nustatyti tam tikras apibrėžtis, siekiant vengti neaiškumų ir garantuoti vienodą ekologinės gamybos taisyklių taikymą.

(4)	Ekologinis augalų auginimas pagrįstas augalų maitinimu pirmiausia per dirvos ekosistemą. Todėl hidroponikos taikymas, kai augalai auga laikant jų šaknis inertinėje pašarinėje terpėje su tirpiaisiais mineralais ir maistingosiomis medžiagomis neturėtų būti leidžiamas.

(5)	Ekologinis augalų auginimas apima įvairius auginimo būdus ir ribotą trąšų bei mažo tirpumo dirvos gerinimo priemonių naudojimą, tad reikėtų smulkiai apibūdinti tokius būdus. Visų pirma reikėtų nustatyti tam tikrų nesintetinių produktų naudojimo sąlygas.

(6)

Pesticidų, kurie gali pakenkti aplinkai arba dėl kurių žemės ūkio produktuose gali atsirasti likučių, naudojimas turėtų būti gerokai apribotas. Reikėtų teikti pirmenybę prevencinėms kenkėjų, ligų ir piktžolių kontrolės priemonėms. Be to, reikėtų nustatyti tam tikrų augalų apsaugos produktų naudojimo sąlygas.

(7)

Ekologiškai ūkininkaujant, pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (2) buvo leista aiškiai apibrėžtomis sąlygomis naudoti tam tikrus augalų apsaugos produktus, trąšas, dirvos gerinimo priemones, taip pat tam tikras neekologiškas pašarines žaliavas, pašarų priedus ir pagalbines pašarų perdirbimo priemones bei tam tikrus valymui ir dezinfekcijai naudojamus produktus. Siekiant užtikrinti ekologinio ūkininkavimo tęstinumą, šiuos produktus ir medžiagas turėtų būti leidžiama toliau naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 3 dalies c punkte pateiktas nuostatas. Be to, siekiant aiškumo, šio reglamento prieduose reikia išvardyti produktus ir medžiagas, kurias leista naudoti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91. Ateityje remiantis kitokiu teisiniu pagrindu, būtent Reglamento (EB) Nr. 834/2007 16 straipsnio 1 dalimi, šie sąrašai gali būti papildyti kitais produktais ir medžiagomis. Todėl reikia nustatyti atskirą kiekvienos produktų ir medžiagų kategorijos būklę naudojant sąraše pateiktą simbolį.

(8)

Taikant holistinį požiūrį į ekologinį ūkininkavimą, gyvūnų auginimas turi būti susijęs su žeme, kurioje užaugintų gyvūnų mėšlas naudojamas auginamiems augalams tręšti. Gyvulininkystė visada reiškia žemės ūkio naudmenų valdymą, todėl reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią būtų draudžiamas gyvūnų auginimas neturint žemės. Renkantis veisles ekologinėje gyvulininkystėje reikėtų atsižvelgti į veislių gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, jų gyvybingumą ir atsparumą ligoms, reikėtų skatinti didelę biologinę įvairovę.

(9)	Tam tikromis aplinkybėmis ūkio subjektai dėl sumažėjusio genų fondo gali susidurti su sunkumais siekiant gauti ekologiškai veistų gyvūnų, o tai kliudytų sektoriaus plėtrai. Todėl reikėtų numatyti galimybę veisimo tikslais atvežti į ūkį ribotą neekologiškai užaugintų gyvūnų skaičių.

(10)

Verčiantis ekologine gyvulininkyste reikėtų užtikrinti, kad yra tenkinami konkretūs gyvūnų elgsenos poreikiai. Šiuo atžvilgiu patalpos, kuriose laikomi visų rūšių gyvūnai, turėtų tenkinti atitinkamų gyvūnų poreikius, susijusius su vėdinimu, apšvietimu, erdve ir patogumu, turėtų būti numatytas pakankamas plotas, kad kiekvienas gyvūnas galėtų laisvai judėti ir būtų vystoma natūrali socialinė gyvūno elgsena. Reikėtų nustatyti konkrečias laikymo patalpose sąlygas ir ūkininkavimo tvarką tam tikrų gyvūnų, įskaitant bites, atžvilgiu. Šios specialiosios laikymo patalpose sąlygos turėtų užtikrinti aukštą gyvūnų gerovės lygį, o tai yra ekologinės gyvulininkystės prioritetas, todėl gali neapsiriboti vien Bendrijos gerovės standartais, kurie taikomi ūkininkavimui apskritai. Ekologinės gyvulininkystės veikla turėtų užkirsti kelią pernelyg sparčiam naminių paukščių auginimui. Todėl reikėtų nustatyti specialiąsias nuostatas, kad būtų išvengta intensyvaus auginimo būdų taikymo. Visų pirma naminiai paukščiai turi būti auginami, kol pasieks minimalų amžių, arba turi būti auginamos lėto augimo naminių paukščių rūšys, kad bet kuriuo atveju nebūtų paskatų taikyti intensyvaus auginimo būdus.

(11)	Daugeliu atveju gyvūnai turėtų nuolat turėti galimybę ganytis diendaržiuose esant palankioms oro sąlygoms, ir tokios lauko aikštelės iš principo turėtų būti parengtos pagal tinkamą rotacijos sistemą.

(12)	Siekiant vengti gamtinių išteklių, kaip antai dirva ir vanduo, užteršimo maistingosiomis medžiagomis, reikėtų nustatyti didžiausią leistiną mėšlo naudojimo vienam hektarui ir gyvūnų skaičiaus vienam hektarui ribą. Ši riba turėtų būti susieta su azoto kiekiu mėšle.

(13)	Sužalojimai, keliantys stresą, žalą, ligą ar gyvūnų kančias, turėtų būti uždrausti. Tačiau ribotomis sąlygomis gali būti leidžiama atlikti konkrečius tam tikroms gamybos rūšims, gyvūnų ir žmonių saugumui svarbius veiksmus.

(14)

Gyvūnai turėtų būti šeriami žole ir pašarais, pagamintais pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles, pageidautina pagamintais savo ūkyje, atsižvelgiant į gyvūnų fiziologinius poreikius. Be to, siekiant tenkinti pagrindinius gyvūnų mitybos reikalavimus, aiškiai apibrėžtomis sąlygomis gali prireikti naudoti tam tikrus mineralus, mikroelementus ir vitaminus.

(15)	Esami regioniniai ekologiškai auginamų atrajotojų galimybės gauti būtinus A, D ir E vitaminus su savo pašaro racionu skirtumai, kuriuos lemia klimatas ir turimi pašaro šaltiniai, kaip manoma, išliks, todėl reikėtų leisti skirti atrajotojams tokius vitaminus.

(16)	Gyvūnų sveikatos valdymas turėtų būti daugiausia pagrįstas ligų profilaktika. Be to, turėtų būti taikomos specialiosios valymo ir dezinfekcijos priemonės.

(17)

Profilaktinis chemiškai susintetintų alopatinių vaistų naudojimas ekologiškai ūkininkaujant neleistinas. Tačiau jei gyvūnui dėl ligos ar sužeidimo būtinas skubus gydymas, chemiškai susintetintų alopatinių vaistų naudojimas turėtų būti apribotas iki griežto minimumo. Be to, siekiant garantuoti vartotojams ekologinės gamybos vientisumą, turėtų būti įmanoma imtis ribojančių priemonių, kaip antai dukart padidinti išlauką po chemiškai susintetintų alopatinių vaistų naudojimo.

(18)	Turėtų būti nustatytos specialiosios taisyklės dėl ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo bitininkystėje.

(19)	Reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią pašarus ar maisto produktus gaminantys ūkio subjektai atsižvelgtų į atitinkamas procedūras, pagrįstas sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu siekiant užtikrinti, kad pagaminti perdirbti produktai atitinka ekologinės gamybos taisykles.

(20)

Norint užtikrinti tam tikrų perdirbtų ekologiškų maisto produktų ir pašarų gamybą, reikia tam tikrų neekologiškų produktų ir medžiagų. Vyno perdirbimo taisyklėms suderinti Bendrijos lygiu reikės daugiau laiko. Todėl vyno gamybai naudojami minėti produktai turėtų būti neįtraukiami, kol, taikant vėlesnę procedūrą, bus nustatytos specialiosios taisyklės.

(21)

Ekologiškiems maisto produktams perdirbti, pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 buvo leidžiama aiškiai apibrėžtomis sąlygomis naudoti tam tikras ne žemės ūkio kilmės sudedamąsias dalis, tam tikras pagalbines maisto perdirbimo priemones ir tam tikras žemės ūkio kilmės neekologiškas sudedamąsias dalis. Siekiant užtikrinti ekologinio ūkininkavimo tęstinumą, pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 21 straipsnio 2 dalyje pateiktas nuostatas toliau leidžiama naudoti tokius produktus ir medžiagas. Be to, siekiant aiškumo, reikia šio reglamento prieduose išvardyti produktus ir medžiagas, kuriuos leidžiama naudoti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91. Ateityje remiantis kitokiu teisiniu pagrindu, būtent Reglamento (EB) Nr. 834/2007 21 straipsnio 2 dalimi, šie sąrašai gali būti papildyti kitais produktais ir medžiagomis. Todėl reikia nustatyti atskirą kiekvienos produktų ir medžiagų kategorijos būklę naudojant sąraše pateiktą simbolį.

(22)	Tam tikromis sąlygomis ekologiški ir neekologiški produktai gali būti surenkami ir vežami vienu metu. Siekiant pristatymo metu tinkamai atskirti ekologiškus produktus nuo neekologiškų ir išvengti bet kokio jų susimaišymo reikėtų nustatyti specialiąsias nuostatas.

(23)	Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu reikalaujama tam tikru nustatytu laikotarpiu taikyti visas numatytas priemones. Atsižvelgiant į ankstesnę ūkio gamybą, reikėtų nustatyti konkrečius laikotarpius įvairiems gamybos sektoriams.

(24)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnį reikėtų nustatyti specialiąsias sąlygas dėl tame straipsnyje nustatytų išimčių taikymo. Reikia nustatyti tokias sąlygas dėl ekologinių gyvūnų, pašarų, bičių vaško, sėklų ir sėklinių bulvių bei ekologiškų sudedamųjų dalių nebuvimo, taip pat dėl konkrečių problemų, susijusių su gyvūnų laikymu ir didelio masto nelaimių atvejais.

(25)

Geografiniai ir struktūriniai žemės ūkio skirtumai bei klimatiniai suvaržymai gali kliudyti ekologinės gamybos plėtrai tam tikruose regionuose, todėl tikslinga numatyti išimtis tam tikrai praktikai dėl gyvūnų laikymo pastatų ir įrenginių charakteristikų. Todėl ūkiuose, kurie dėl savo geografinės padėties ir struktūrinių suvaržymų, visų pirma kalnuotose teritorijose, yra mažo dydžio, turėtų būti leidžiama aiškiai apibrėžtomis sąlygomis laikyti gyvūnus pririštus, ir tik tais atvejais, kai nėra įmanoma laikyti galvijus jų elgsenos poreikius atitinkančiomis grupėmis.

(26)

Siekiant užtikrinti pradinės ekologinės gyvulininkystės plėtrą, Reglamente (EEB) Nr. 2092/91 buvo nustatytos kelios laikinos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl gyvūnų rišimo, gyvūnų laikymo uždarose patalpose sąlygų ir gyvūnų tankumo. Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu šios nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti taikomos iki jų galiojimo termino pabaigos, kad nebūtų sutrikdytas ekologinės gyvulininkystės sektorius.

(27)	Atsižvelgiant į apdulkinimo svarbą ekologinės bitininkystės sektoriuje, turėtų būti galima numatyti išimtis, pagal kurias tame pačiame ūkyje būtų leidžiama paralelinė ekologinė ir neekologinė bitininkystės gamyba.

(28)	Tam tikromis aplinkybėmis ūkininkams gali būti sunku užtikrinti ekologiškai užaugintų gyvūnų ir ekologiškų pašarų tiekimą, todėl turėtų būti išduodamas leidimas ribotais kiekiais naudoti ribotą kiekį ūkyje neekologiškai pagamintų medžiagų.

(29)

Ekologinėje gamyboje dalyvaujantys gamintojai įdėjo daug pastangų, siekdami plėtoti ekologiškų sėklų ir vegetatyvinių medžiagų gamybą, kad būtų užtikrintas platus augalų rūšių, kurioms esama ekologiškų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos, veislių pasirinkimas. Tačiau šiuo metu daugeliui rūšių ekologiškų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos dar nepakanka ir tokiais atvejais turėtų būti leidžiama naudoti neekologiškas sėklas ir augalų dauginamąją medžiagą.

(30)	Kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų sukurta veislių, kurių ekologiškų sėklų ir sėklinių bulvių galima įsigyti rinkoje, duomenų bazė, siekiant padėti ūkio subjektams lengviau rasti ekologiškų sėklų ir sėklinių bulvių.

(31)	Suaugusių galvijų laikymas gali sukelti pavojų prižiūrėtojui ir kitiems gyvūnus prižiūrintiems asmenims. Todėl reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią paskutiniu žinduolių penėjimo etapu būtų suteikiamos išimtys, visų pirma galvijų atžvilgiu.

(32)

Didelio masto nelaimės arba plačiai paplitusios gyvūnų ar augalų ligos gali daryti didelę įtaką ekologinei gamybai tuose regionuose. Reikia imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad ūkininkavimas būtų išsaugotas arba net atkurtas. Todėl nukentėjusiose teritorijose turėtų būti leidžiama ribotą laiką tiekti neekologiškus gyvūnus arba neekologiškus pašarus.

(33)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį reikėtų nustatyti specialiuosius kriterijus dėl Bendrijos identifikacinio ženklo pateikimo, sandaros, dydžio ir dizaino, taip pat dėl kontrolės institucijos ar įstaigos kodo numerio ir vietos, kurioje žemės ūkio produktas buvo užaugintas, nuorodos, pateikimo ir sandaros.

(34)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 26 straipsnį reikėtų nustatyti specialiuosius ekologiškų pašarų ženklinimo reikalavimus atsižvelgiant į pašarų rūšis ir sudėtį bei horizontalias pašarams taikytinas ženklinimo nuostatas.

(35)

Be kontrolės sistemos, pagrįstos 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (3), reikėtų nustatyti specialiąsias kontrolės priemones. Visų pirma reikėtų nustatyti išsamius reikalavimus dėl visų ekologiškų produktų gamybos, paruošimo ir platinimo etapų.

(36)

Valstybėms narėms teikiant Komisijai informaciją, Komisija turi turėti galimybę kuo veiksmingiau naudoti tiesiogiai perduodamą informaciją statistinei informacijai ir nuorodiniams duomenims tvarkyti. Šiam tikslui pasiekti, visa valstybių narių apsikeičiama ir Komisijos teiktina arba perduotina informacija turėtų būti siunčiama elektroninėmis ryšio priemonėmis arba skaitmenine forma.

(37)

Keitimasis informacija ir dokumentais tarp Komisijos bei valstybių narių ir valstybių narių pranešimai ir informacija Komisijai paprastai teikiama elektroniniu būdu arba skaitmenine forma. Siekiant pagerinti tokį keitimąsi informacija pagal ekologinės gamybos taisykles ir plėsti jo naudojimą, būtina pritaikyti esamas kompiuterines sistemas arba sukurti naująsias. Reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią tai turėtų atlikti ir įgyvendinti Komisija, per Ekologinės gamybos komitetą pranešusi apie tai valstybėms narėms.

(38)

Sąlygos, kuriomis šios kompiuterinės sistemos apdoroja informaciją, bei dokumentų, kurie turi būti perduodami pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007, forma ir turinys turi būti dažnai tikslinami atsižvelgiant į taikytinų taisyklių arba valdymo reikalavimų pokyčius. Taip pat būtina, kad valstybių narių siunčiami dokumentai būtų teikiami vienodai. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, supaprastinti procedūras ir užtikrinti, kad atitinkamos kompiuterinės sistemos galėtų nedelsdamos imti veikti, turėtų būti nustatyta dokumentų forma ir turinys, remiantis pavyzdžiais ir klausimynais, kuriuos, pranešusi Ekologinės gamybos komitetui, turėtų patvirtinti ir atnaujinti Komisija.

(39)	Tam tikroms pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 nustatytoms nuostatoms reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kad nekiltų pavojus ekologinės gamybos tęstinumui.

(40)

1993 m. sausio 29 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 207/93, apibrėžiantis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų VI priedo turinį ir nustatantis išsamias šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimo taisykles (4), 2003 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1452/2003, kuriame pateikiama Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 6 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata dėl tam tikrų sėklų rūšių ir augalų dauginamosios medžiagos bei nustatomos su šia nukrypti leidžiančia nuostata susijusios procedūrinės taisyklės ir taikymo kriterijai (5), ir 2003 m. vasario 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 223/2003 dėl ženklinimo etiketėmis reikalavimų, taikomų ekologiškai pagamintiems pašarams, kombinuotiesiems pašarams ir pašarinėms žaliavoms, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (6), turėtų būti panaikinti ir pakeisti nauju reglamentu.

(41)

Reglamentas (EB) Nr. 834/2007 panaikina Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 nuo 2009 m. sausio 1 d. Tačiau dauguma jo nuostatų, šiek tiek jas pritaikius, turėtų tebebūti taikomos, todėl turėtų būti įtrauktos į šį reglamentą. Siekiant aiškumo reikia nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 ir šio reglamento nuostatų atitiktis.

(42)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Turinys

I antraštinė dalis

Įžanginės nuostatos

II antraštinė dalis

Ekologiškų produktų gamybos, perdirbimo, pakavimo, vežimo ir laikymo taisyklės

1 skyrius

Augalininkystė

2 skyrius

Gyvulininkystė

1 skirsnis

Gyvūnų kilmė

2 skirsnis

Gyvūnų laikymas patalpose ir gyvulininkystės tvarka

3 skirsnis

Pašarai

4 skirsnis

Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas

3 skyrius

Produktų gamyba

4 skyrius

Produktų surinkimas, pakavimas, vežimas ir laikymas

5 skyrius

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės

6 skyrius

Išimtinės gamybos taisyklės

1 skirsnis

Klimato, geografiniai arba struktūriniai suvaržymai

2 skirsnis

Ekologiškų ūkyje naudojamų medžiagų nebuvimas

3 skirsnis

Specifinės ekologinės gyvulininkystės valdymo problemos

4 skirsnis

Didelio masto nelaimės

7 skyrius

Sėklų duomenų bazė

III antraštinė dalis

Ženklinimas

1 skyrius

Bendrijos identifikacinis ženklas

2 skyrius

Specialieji pašarų ženklinimo reikalavimai

3 skyrius

Kiti specialieji ženklinimo reikalavimai

IV antraštinė dalis

Kontrolės priemonės

1 skyrius

Būtiniausi kontrolės reikalavimai

2 skyrius

Kontrolės reikalavimai augalams ir augalinės kilmės produktams

3 skyrius

Kontrolės reikalavimai gyvūnams ir gyvulininkystės produktams

4 skyrius

Produktų kontrolės reikalavimai

5 skyrius

Kontrolės reikalavimai importuojamiems produktams

6 skyrius

Kontrolės reikalavimai vienetams, naudojantiems sutartis su trečiosiomis šalimis

7 skyrius

Kontrolės reikalavimai pašarus ruošiantiems vienetams

8 skyrius

Pažeidimai ir keitimasis informacija

V antraštinė dalis

Informacijos perdavimas Komisijai, pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

1 skyrius

Informacijos perdavimas Komisijai

2 skyrius

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮŽANGINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatytos konkrečios Reglamento (EB) Nr. 834/2007 1 straipsnio 2 dalyje minimų produktų ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės taisyklės.

2.   Šis reglamentas netaikomas šiems produktams:

a)	akvakultūros produktams;

b)	jūros dumbliams;

c)	gyvūnų rūšims, išskyrus minėtąsias 7 straipsnyje;

d)	mielėms, naudojamoms kaip maistas ar pašaras.

Tačiau II, III ir IV antraštinės dalys mutatis mutandis taikomos pirmosios pastraipos a, b ir c punktuose minimiems produktams, kol, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 834/2007, bus nustatytos išsamios šių produktų gamybos taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be terminų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 straipsnyje, šiame reglamente vartojami šie terminai ir jų apibrėžtys:

a)	neekologiškas – nepagamintas ir nesusijęs su gamyba pagal Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir šį reglamentą;

b)	veterinariniai vaistai – vaistai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (7), 1 straipsnio 2 dalyje;

c)	importuotojas – fizinis arba juridinis asmuo Bendrijoje, kuris pats arba per savo atstovą tiekia siuntą Bendrijos rinkai;

d)	pirmasis gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam pristatoma siunta ir kuris ją gaus toliau tvarkyti ir (arba) parduoti;

e)	valda – visi vieno ūkininko valdomi gamybos vienetai, skirti žemės ūkio produktams gaminti;

f)

gamybos vienetas – visas gamybos sektoriuje naudojamas turtas, kaip antai gamybinės patalpos, žemės sklypai, ganyklos, diendaržiai, gyvūnų laikymo pastatai, augalų, augalininkystės ir gyvulininkystės produktų, žaliavų ir bet kokių su šiuo konkrečiu gamybos sektoriumi susijusių pagalbinių priemonių laikymo patalpos;

g)	hidroponinis auginimas – augalų auginimo būdas, kai jų šaknys įmerktos tik į mineralinį maistingąjį tirpalą arba laikomos inertinėje terpėje, kaip antai perlitas, žvyras ar mineralinė vata su maistinguoju tirpalu;

h)	veterinarinis gydymas – ligos gydymas vaistais ir profilaktinis gydymas;

i)	pereinamojo laikotarpio pašarai – pašarai, pagaminti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, išskyrus tuos, kurie buvo nuimti per 12 mėnesių nuo Reglamento (EB) Nr. 834/2007 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pradžios.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ GAMYBOS, PERDIRBIMO, PAKAVIMO, VEŽIMO IR LAIKYMO TAISYKLĖS

1 SKYRIUS

Augalininkystė

3 straipsnis

Dirvos dirbimas ir tręšimas

1.   Jei Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų priemonių nepakanka mitybiniams augalų poreikiams patenkinti, ekologinėje gamyboje gali būti naudojamos tik šio reglamento I priede nurodytos trąšos ir dirvos gerinimo priemonės ir tik tiek, kiek yra būtina. Ūkio subjektai laiko produkto naudojimo poreikį patvirtinančius dokumentus.

2.   Kaip nurodyta Tarybos direktyvoje 91/676/EEB (8) dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio, žemės ūkio naudmenoms tręšti skirtame gyvūnų mėšle azoto negali būti daugiau kaip 170 kg per metus vienam hektarui. Šis tręšimo apribojimas taikomas tik gyvūnų mėšlui, sausam gyvūnų mėšlui ir dehidratuotam naminių paukščių mėšlui, gyvūnų ekskrementų kompostui, kuriame yra naminių paukščių mėšlo, bei gyvūnų mėšlo komposto ir skystų gyvūnų ekskrementų naudojimui.

3.   Ekologinės gamybos ūkiai gali sudaryti rašytinius bendradarbiavimo susitarimus tik su kitais ekologinės gamybos taisyklių besilaikančiais ūkiais bei įmonėmis, kad galėtų paskleisti mėšlo perteklių, gautą ekologiškai auginant produkciją. 2 dalyje minėtas didžiausias kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus bendradarbiaujančius ekologinės gamybos vienetus.

4.   Bendrai dirvos būklei gerinti arba maisto medžiagų kiekiui dirvoje arba augaluose didinti galima naudoti tinkamus preparatus iš mikroorganizmų.

5.   Kompostavimo procesui aktyvinti galima naudoti tinkamus augalinius preparatus arba preparatus iš mikroorganizmų.

4 straipsnis

Hidroponinio auginimo draudimas

Hidroponinis auginimas draudžiamas.

5 straipsnis

Kenkėjų, ligų ir piktžolių valdymas

1.   Jei augalų negalima tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies a, b, c ir g punktuose nustatytas priemones, ekologinėje gamyboje gali būti naudojami tik šio reglamento II priede nurodyti produktai. Ūkio subjektai laiko produkto naudojimo poreikį patvirtinančius dokumentus.

2.   Spąstai ir (arba) gaudymo įtaisai, išskyrus gaudymo įtaisus, kuriuose naudojami feromonai, turi neleisti juose naudojamoms medžiagoms patekti į aplinką, taip pat neleisti joms liestis su auginamomis žemės ūkio kultūromis. Panaudojus spąstus, būtina juos surinkti ir saugiai sunaikinti.

6 straipsnis

Specialiosios grybų auginimo taisyklės

Grybams auginti galima naudoti substratus, jei juos sudaro tik šios sudedamosios dalys:

a)

ūkio gyvūnų mėšlas ir gyvūnų ekskrementai: i) iš ūkių, ūkininkaujančių pagal ekologiškų produktų gamybos reikalavimus; ii) arba nurodyti I priede, tik jei nėra i punkte nurodyto produkto ir jei jų kiekis neviršija 25 % bendros substrato sudedamųjų dalių masės, išskyrus dengiamąją medžiagą ir vandenį, iki kompostavimo;

b)	žemės ūkio kilmės produktai, išskyrus minimus a punkte, iš ūkių, ūkininkaujančių pagal ekologiškų produktų gamybos reikalavimus;

c)	chemiškai neapdorotos durpės;

d)	mediena, neapdorota chemijos produktais nukirtus medžius;

e)	I priede minėtos mineralinės medžiagos, vanduo ir dirvožemis.

2 SKYRIUS

Gyvulininkystė

7 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos išsamios šių rūšių auginimo taisyklės: galvijų, įskaitant bubalus ir bizonų rūšis, arklinių, kiaulių, avių, ožkų, naminių paukščių (III priede nurodytos rūšys) ir bičių.

1 skirsnis

Gyvūnų kilmė

8 straipsnis

Ekologiškai auginamų gyvūnų kilmė

1.   Pasirenkant veisles arba rūšis, atsižvelgiama į gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie vietos sąlygų, į jų gyvybingumą bei atsparumą ligoms. Be to, gyvūnų veislės arba rūšys atrenkamos ir dėl to, kad būtų išvengta su kai kuriomis intensyvaus ūkininkavimo būdu auginamomis veislėmis bei rūšimis susijusių specifinių susirgimų arba sveikatos sutrikimų, kaip antai kiaulių streso sindromas, PSE (blyškios, minkštos, vandeningos mėsos) sindromas, netikėta mirtis, savaiminis persileidimas ir sunkūs jauniklių atsivedimai, reikalaujantys Cezario pjūvio. Pirmenybė turi būti teikiama vietinėms veislėms ir rūšims.

2.   Auginant bites pirmenybė suteikiama Apis mellifera ir jų vietiniams ekotipams.

9 straipsnis

Neekologiškai auginamų gyvūnų kilmė

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį neekologiškai auginti gyvūnai gali būti atvežti į ūkį veisimui, tik jei nepakanka ekologiškai augintų gyvūnų ir laikomasi šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytų sąlygų.

2.   Neekologiškai auginti jauni žinduoliai, kai banda arba pulkas formuojamas pirmąkart, turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles iš karto po nujunkymo. Be to, gyvūnų įtraukimo į bandą dieną taikomi šie apribojimai:

a)	buivolai, veršeliai ir kumeliukai turi būti ne vyresni kaip šešių mėnesių;

b)	ėriukai ir ožiukai turi būti ne vyresni kaip 60 dienų;

c)	paršeliai turi sverti ne daugiau kaip 35 kg.

3.   Atnaujinant bandą ar pulką, neekologiškai auginti suaugę patinai ir niekada neturėjusios palikuonių, tačiau galinčios būti jau apvaisintos, patelės vėliau turi būti auginami pagal ekologinės gamybos taisykles. Be to, patelių skaičiui taikomi šie metiniai apribojimai:

a)	ne daugiau kaip 10 % suaugusių arklių arba galvijų, įskaitant bubalus ir bizonų rūšių gyvūnus, patelių ir 20 % suaugusių kiaulių, avių ir ožkų patelių;

b)	vienetams, kuriuose yra mažiau kaip 10 arklių ar galvijų arba mažiau kaip penkios kiaulės, avys ar ožkos, bet koks atnaujinimas, kaip paminėta pirmiau, apribojamas iki ne daugiau kaip vieno gyvūno per metus.

Ši šios dalies nuostata bus persvarstyta 2012 m., siekiant ją panaikinti.

4.   Gavus išankstinį kompetentingos institucijos leidimą, 3 dalyje nurodytos procentinės dalys gali būti padidintos iki 40 % šiais ypatingais atvejais:

a)	iš esmės plečiant gyvulininkystės ūkį;

b)	keičiant veislę;

c)	išvedant naujos paskirties galvijų rūšis;

d)	kai veislėms gresia išnykimo pavojus ūkininkavimo metu, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 (9) IV priede, ir tuo atveju tų veislių gyvūnai nebūtinai turi būti niekada neturėję palikuonių arba neapvaisinti.

5.   Bitynams atnaujinti ekologinės gamybos vienetas gali per metus pakeisti 10 % motinėlių ir spiečių neekologiškai augintomis motinėlėmis ir spiečiais, su sąlyga, kad motinėlės ir spiečiai bus apgyvendinti aviliuose su koriais arba dirbtiniais koriais iš ekologinės gamybos vienetų.

2 skirsnis

Gyvūnų laikymas patalpose ir gyvulininkystės tvarka

10 straipsnis

Taisyklės dėl laikymo patalpose sąlygų

1.   Pastato izoliacija, šildymo ir vėdinimo sistemos turi užtikrinti, kad būtų palaikoma gyvūnams nekenksminga oro cirkuliacija, dulkių lygis, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija. Į pastatą turi patekti pakankamai oro ir šviesos iš lauko.

2.   Teritorijose su atitinkamomis klimato sąlygomis, leidžiančiomis gyvūnus laikyti lauke, gyvūnų laikymas patalpose nėra privalomas.

3.   Pastatuose turi būti toks gyvūnų skaičius, kuris užtikrintų gyvūnams patogumą, gerovę ir rūšims būdingų poreikių tenkinimą, kuris visų pirma priklauso nuo gyvūnų rūšies, veislės ir amžiaus. Taip pat atsižvelgiama į gyvūnų reikmes, susijusias su natūraliu elgesiu, kuris ypač priklauso nuo grupės dydžio ir gyvūno lyties. Gyvūnų tankumas turi būti toks, kad būtų užtikrinta jų gerovė, suteikiant jiems pakankamą plotą natūraliai stovėti, lengvai atsigulti, apsisukti, laižytis, būti natūralioje padėtyje ir daryti visus natūralius judesius, kaip antai rąžymasis ir mojavimas sparnais.

4.   Mažiausias privalomas įvairioms gyvūnų rūšims ir kategorijoms skirtų uždarų patalpų ir lauko aikštelių paviršiaus plotas bei kitos gyvūnų laikymo ypatybės nustatytos III priede.

11 straipsnis

Specialiosios žinduolių laikymo pastatuose sąlygos ir gyvulininkystės tvarka

1.   Gyvūnams skirtų patalpų grindys turi būti lygios, bet neslidžios. Mažiausiai pusę uždarų patalpų ploto, kaip nurodyta III priede, turi sudaryti tvirtos grindys, tai yra ne iš lentelių arba grotelių.

2.   Patalpoje turi būti įrengta pakankamo dydžio, patogi, švari ir sausa gulėjimo (poilsio) vieta, kur grindys turi būti tvirtos, o ne iš lentelių. Poilsio vieta turi būti patogi gulėti – erdvi, sausa, pabarstyta pakratais. Pakratus turi sudaryti šiaudai arba kitos tinkamos natūralios medžiagos. Pakratai gali būti pagerinti arba papildyti bet kokiu I priede išvardytu mineraliniu produktu.

3.   Neatsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/629/EEB (10) 3 straipsnio 3 dalį, vyresnius kaip vienos savaitės amžiaus veršelius draudžiama laikyti atskiruose garduose.

4.   Neatsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/630/EEB (11) 3 straipsnio 8 dalį, paršavedės turi būti laikomos grupėmis, išskyrus paskutinį nėštumo etapą ir žindymo laikotarpį.

5.   Paršeliai neturi būti laikomi be pakratų pakloto arba paršelių narvuose.

6.   Lauko aikštelėse kiaulėms turi būti sudaryta galimybė tuštintis ir knisti. Knisti gali būti naudojamas įvairus substratas.

12 straipsnis

Specialiosios naminių paukščių laikymo pastatuose sąlygos ir paukštininkystės tvarka

1.   Naminiai paukščiai neturi būti laikomi narvuose.

2.   Atsižvelgiant į rūšims būdingas reikmes ir laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, palankiomis oro ir higienos sąlygomis vandens paukščiai turi turėti priėjimą prie upelio, tvenkinio, ežero arba vandens telkinio.

3.   Pastatai, kuriuose laikomi visų rūšių naminiai paukščiai, turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	bent trečdalis grindų ploto turi būti tvirtos konstrukcijos, t. y. ne iš lentelių arba grotelių, ir padengti pakratais, kaip antai šiaudai, medžio drožlės, smėlis arba durpės;

b)	dedeklėms vištoms skirtose paukštidėse turi būti vištoms prieinama pakankamai didelė grindų dalis, nuo kurios turi būti įmanoma surinkti paukščių mėšlą;

c)	turi būti įrengtos laktos, kurių dydis ir skaičius atitiktų grupės ir paukščių dydį, kaip nurodyta III priede;

d)	turi turėti paukščių dydį atitinkančias paukščiams prieinamas įėjimo (išėjimo) angas, kurių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 4 m 100 m2 pastato ploto;

e)	kiekvienoje paukštidėje neturi būti daugiau kaip: i) 4 800 viščiukų; ii) 3 000 dedeklių vištų; iii) 5 200 perlinių vištų; iv) 4 000 muskusinių ar Pekino ančių patelių arba 3 200 muskusinių ar Pekino antinų ar kitų ančių; v) 2 500 kastruotų gaidžių, žąsų arba kalakutų;

f)	bet kurio gamybos vieneto bendras naudingas mėsinių paukščių paukštidžių plotas neturi viršyti 1 600 m2;

g)	paukštidės turi būti įrengtos taip, kad visi paukščiai galėtų lengvai patekti į diendaržį.

4.   Natūralus apšvietimas gali būti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 valandų per dieną, numatant mažiausiai aštuonias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu.

5.   Siekiant užkirsti kelią intensyvaus auginimo būdų taikymui, naminiai paukščiai turi būti auginami, kol pasieks minimalų amžių arba turi būti auginamos lėto augimo naminių paukščių rūšys. Jei ūkio subjektas neaugina lėto augimo naminių paukščių rūšių, minimalus skerdžiamų naminių paukščių amžius turi būti toks:

a)	viščiukai – 81 dieną;

b)	kastruoti gaidžiai – 150 dienų;

c)	Pekino antys – 49 dienas;

d)	moteriškosios giminės muskusinės antys – 70 dienų;

e)	muskusiniai antinai – 84 dienas;

f)	didžiosios antys – 92 dienas;

g)	perlinės vištos – 94 dienas;

h)	vyriškosios giminės kalakutai ir žąsys, skirtos kepti – 140 dienų; ir

i)	moteriškosios giminės kalakutai – 100 dienų.

Kompetentinga institucija apibrėžia lėto augimo rūšių kriterijus arba parengia jų sąrašą ir pateikia šią informaciją ūkio subjektams, kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

13 straipsnis

Specialieji reikalavimai ir bičių laikymo aviliuose sąlygos bitininkystėje

1.   Bitynų vieta turi būti parenkama taip, kad nektaras ir žiedadulkės būtų renkamos iš ekologiškai auginamų pasėlių ir (arba) natūralios augmenijos 3 kilometrų spinduliu nuo bityno vietos ir (arba) kultūrų, kurioms taikomos mažą poveikį aplinkai turinčios auginimo technologijos, prilygstančios apibūdintosioms Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 (12) 36 straipsnyje arba Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 (13) 22 straipsnyje, kurias taikant nesudaroma kliūčių laikyti bitininkystės produkciją ekologiška. Pirmiau nurodyti reikalavimai netaikomi tiems plotams, kuriuose nėra žiedų arba kai bitės miega žiemos miegu.

2.   Valstybės narės gali nustatyti regionus arba plotus, kuriuose nepraktikuojama ekologinės gamybos taisykles atitinkanti bitininkystė.

3.   Iš esmės aviliai turi būti padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių aplinkai arba bičių produktams užteršimo pavojaus.

4.   Vaškas naujiems koriams turi būti iš ekologinės gamybos vienetų.

5.   Nepažeidžiant 25 straipsnio nuostatų, aviliuose gali būti naudojami tik tokie natūralūs produktai kaip pikis, vaškas ir augalinės kilmės aliejai.

6.   Cheminių sintetinių repelentų naudojimas imant medų yra draudžiamas.

7.   Draudžiama imti medų iš korių su perais.

14 straipsnis

Prieiga prie diendaržių

1.   Diendaržiai gali būti iš dalies dengti.

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktį žolėdžiai turi turėti galimybę ganytis lauke, kai tai leidžia oro sąlygos.

3.   Kai ganymo laikotarpiu žolėdžiams yra prieinamos ganyklos ir kai žiemos metu gyvūnai turi sąlygas laisvai judėti, galima nevykdyti reikalavimo išvesti į diendaržius žiemą.

4.   Neatsižvelgiant į 2 dalies nuostatas, vyresniems kaip vienerių metų buliukams turi būti suteikta galimybė ganytis ganykloje arba diendaržyje.

5.   Naminiams paukščiams diendaržiai turi būti prieinami mažiausiai trečdalį jų gyvenimo.

6.   Didžioji naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalis turi būti padengta augalija bei aprūpinta apsaugos įranga ir leisti naminiams paukščiams laisvai prieiti prie pakankamo skaičiaus vandens ir lesalo lovių.

7.   Jei dėl remiantis Bendrijos teisės aktais nustatytų apribojimų ar įsipareigojimų naminiai paukščiai laikomi uždarose patalpose, jiems turi būti nuolat duodama pakankamai stambiųjų pašarų ir tinkamų medžiagų, kurie patenkintų jų fiziologinius poreikius.

15 straipsnis

Gyvūnų tankumas

1.   Bendras gyvūnų tankumas turi būti toks, kad nebūtų viršijamas 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas 170 kg azoto kiekis per metus vienam hektarui žemės ūkio naudmenų ploto.

2.   Kad būtų galima nustatyti tinkamą pirmiau minėtą gyvūnų tankį, kompetentinga institucija, remdamasi IV priede nustatytais skaičiais arba atitinkamomis nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal Direktyvą 91/676/EEB, nustato gyvūnų vieneto ekvivalentą pirmiau minėtam kiekiui.

16 straipsnis

Gyvūnų auginimo neturint žemės draudimas

Draudžiama gyvūnus auginti ūkio subjekto, kuris nevaldo žemės ūkio naudmenų ir (arba) nėra sudaręs rašytinio bendradarbiavimo susitarimo su kitu ūkio subjektu pagal 3 straipsnio 3 dalį, ūkyje.

17 straipsnis

Ekologiškas ir neekologiškas gyvūnų auginimas vienu metu

1.   Valdoje gali būti neekologiškai auginamų gyvūnų, jei tuose vienetuose pastatai ir sklypai yra griežtai atskirti nuo vienetų, kuriuose auginama laikantis ekologinės gamybos taisyklių, ir auginami gyvūnai yra kitokių rūšių.

2.   Neekologiškai auginami gyvūnai gali kasmet ribotą laikotarpį ganytis ekologinėse ganyklose, jei tokie gyvūnai yra iš 3 dalies b punkte apibrėžtos ūkininkavimo sistemos ir tuo pat metu toje ganykloje nebus ekologiškai auginamų gyvūnų.

3.   Ekologiškai auginami gyvūnai gali ganytis bendroje žemėje, jei:

a)	ta žemė nebuvo apdorota ekologinei gamybai neleistinais produktais mažiausiai trejus metus;

b)	visi ta žeme besinaudojantys neekologiškai auginami gyvūnai yra išauginti ūkininkavimo sistemoje, prilygstančioje apibūdintosioms Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnyje ar Reglamento Nr. 1257/1999 22 straipsnyje;

c)	bet kokie gyvulininkystės produktai, gauti iš ekologiškai augintų gyvūnų naudojantis ta žeme, nelaikomi ekologiška produkcija, nebent galima įrodyti, kad jie buvo tinkamu būdu atskirti nuo neekologiškai augintų gyvūnų.

4.   Sezoninio gyvūnų pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiu gyvūnai, pervaromi iš vienos ganyklos į kitą, gali ganytis neekologiškuose žemės plotuose. Neekologiški pašarai – žolė ir kita augmenija, kurią ėda gyvūnai – šiuo laikotarpiu neturi viršyti 10 % viso pašarų raciono per metus. Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais.

5.   Ūkio subjektai laiko šiame straipsnyje minimų nuostatų naudojimą patvirtinančius dokumentus.

18 straipsnis

Gyvūnų valdymas

1.   Užsiimant ekologine žemdirbyste, tokie veiksmai kaip elastinių raiščių tvirtinimas prie avių uodegų, uodegų nupjovimas iki stimburio, dantų pjovimas, snapų apipjaustymas ir ragų trumpinimas arba šalinimas neturi būti atliekami reguliariai. Tačiau kompetentinga institucija tam tikrais atvejais gali leisti atlikti kai kuriuos iš šių veiksmų dėl saugumo arba siekiant pagerinti gyvūnų sveikatą, gerovę arba higieną.

Gyvūnų kančios turi būti kuo labiau mažinamos taikant tinkamą nejautrą ir (arba) nuskausminimą ir pasirenkant tinkamiausią amžių, o veiksmus turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai.

2.   Tam, kad būtų išsaugota produktų kokybė bei tradicinė gamybos tvarka, leidžiama fizinė kastracija, bet tik tuo atveju, jei laikomasi 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytų sąlygų.

3.   Bičių motinėlių sužalojimas, pavyzdžiui, joms nukerpant sparnus, yra draudžiamas.

4.   Gyvūnai turi būti pakraunami ir iškraunami nenaudojant jokių elektrinių stimuliatorių kaip prievartos prieš gyvūnus priemonės. Tiek prieš vežimą, tiek jo metu draudžiama naudoti alopatinius trankvilizatorius.

3 skirsnis

Pašarai

19 straipsnis

Pašarai iš nuosavos valdos ar kitų ekologiškų valdų

1.   Žolėdžių atveju, išskyrus gyvūnų pervarymo į ganyklas laikotarpį kiekvienais metais pagal 17 straipsnio 4 dalį, mažiausiai 50 % viso pašaro turi būti teikiama iš ūkio vieneto arba tuo atveju, kai šitai neįmanoma, jį reikėtų pagaminti bendradarbiaujant visų pirma su kitais to paties regiono ekologiniais ūkiais.

2.   Bičių atveju pasibaigus sezonui, aviliuose turi būti paliekama pakankamai medaus ir bičių duonelės atsargų, kad bitės išgyventų per žiemą.

3.   Bičių šeimas leidžiama maitinti dirbtiniu būdu, tik kai dėl ekstremalių klimato sąlygų kyla pavojus jų gyvybei ir tik laikotarpiu tarp paskutinio medaus išėmimo ir likus ne mažiau kaip 15 dienų iki kito medunešio arba lipčiaus rinkimo pradžios. Maitinama ekologiškai pagamintu medumi, ekologiškai pagamintu cukraus sirupu arba ekologiškai pagamintu cukrumi.

20 straipsnis

Pašarai, tenkinantys gyvūnų mitybos reikalavimus

1.   Visi jauni žinduoliai turi būti maitinami pageidautina motinos pienu, o ne natūraliu pienu; galvijai, įskaitant bubalus ir bizonus, ir kumeliukai – ne mažiau kaip tris mėnesius, avys ir ožkos – 45 dienas, o paršeliai – 40 dienų.

2.   Žolėdžių auginimo sistemos turi būti pagrįstos maksimaliu ganyklų panaudojimu, atsižvelgiant į galimybes įvairiais metų laikotarpiais. Bent 60 % sausosios medžiagos, įeinančios į žolėdžių dienos racioną, turi sudaryti stambusis pašaras, žali arba džiovinti pašariniai augalai arba silosas. Pieniniams gyvūnams šią dalį leidžiama sumažinti iki 50 % ankstyvosios laktacijos metu ne daugiau kaip trims mėnesiams.

3.   Kiaulių ir naminių paukščių dienos racionas turi būti papildytas stambiaisiais pašarais, žaliais arba džiovintais pašarais ar silosu.

4.   Draudžiama laikyti gyvūnus tokiose sąlygose arba skirti tokią dietą, kurios gali sukelti anemiją.

5.   Penėjimas leidžiamas tuo atveju, jei jį galima atšaukti bet kurioje auginimo stadijoje. Prievartinis šėrimas draudžiamas.

21 straipsnis

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarai

1.   Pereinamojo laikotarpio pašarai gali sudaryti vidutiniškai iki 30 % pašarų raciono. Jei pereinamojo laikotarpio pašarai yra iš to paties ūkio, kuriame jie naudojami, vieneto, ši procentinė dalis gali būti padidinta iki 60 %.

2.   Iki 20 % viso vidutinio pašarų, kuriais šeriami gyvūnai, kiekio gali sudaryti pašarai, gaunami gyvūnus ganant daugiametėse ganyklose arba šienaujant daugiamečių pašarų sklypuose pirmaisiais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metais, jeigu tie sklypai yra to paties ūkio dalis ir per pastaruosius penkerius metus nebuvo to ūkio ekologinės gamybos vieneto dalis. Naudojant perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pašarus ir pirmaisiais perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio metais užaugintus pašarus, visa abiejų pašarų procentinė dalis juos sudėjus neturi viršyti 1 dalyje nustatytų didžiausių procentinių dalių.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti kiekiai apskaičiuojami kasmet kaip augalinės kilmės pašarų sausosios medžiagos procentas.

22 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktyje minimi produktai ir medžiagos

1.   Neekologiškos augalinės ir gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos gali būti naudojamos ekologinėje gamyboje taikant 43 straipsnyje nustatytus apribojimus ir tik tada, jei jos išvardytos V priede ir jei laikomasi jame nustatytų apribojimų.

2.   Ekologiškos gyvūninės ir mineralinės kilmės pašarinės žaliavos gali būti naudojamos ekologinėje gamyboje, tik jei jie išvardyti V priede ir laikomasi jame nustatytų apribojimų.

3.   Žuvininkystės produktai ir šalutiniai žuvininkystės produktai gali būti naudojami ekologinėje gamyboje, tik jei jie išvardyti V priede ir laikomasi jame nustatytų apribojimų.

4.   Pašarų priedai, tam tikri gyvūnų maitinimui naudojami produktai ir perdirbimo pagalbinės priemonės gali būti naudojami ekologinėje gamyboje, tik jei jie išvardyti VI priede ir laikomasi jame nustatytų apribojimų.

4 skirsnis

Ligų profilaktika ir veterinarinis gydymas

23 straipsnis

Ligų profilaktika

1.   Chemiškai susintetintų alopatinių veterinarinių vaistų arba antibiotikų skyrimas profilaktiniam gydymui yra draudžiamas, nepažeidžiant 24 straipsnio 3 dalies.

2.   Draudžiama naudoti augimą arba gamybą skatinančias medžiagas (įskaitant antibiotikus, kokcidiostatikus ir kitas dirbtines augimą skatinančias priemones) bei naudoti hormonus arba panašias medžiagas reprodukcijai kontroliuoti (pvz., rujos skatinimas arba sinchronizavimas) ar kitiems tikslams.

3.   Jei gyvūnai įsigyti neekologiškuose vienetuose, atsižvelgiant į vietos sąlygas gali būti taikomos specialiosios priemonės, kaip antai kontroliniai patikrinimai ar karantino laikotarpiai.

4.   Patalpos, aptvarai, įrenginiai ir indai turi būti tinkamai valomi ir dezinfekuojami, kad būtų išvengta kryžminės infekcijos ir kad nesusikauptų ligas nešiojančių organizmų. Išmatos, šlapimas ir nesuėstas arba išpiltas maistas turi būti kuo dažniau šalinamas, siekiant sumažinti kvapą ir nepritraukti vabzdžių ar graužikų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies f punktą tik VII priede išvardyti produktai gali būti naudojami patalpoms ir įrenginiams, kuriuose laikomi gyvūnai, bei gyvūnams šerti naudojamiems indams valyti ir dezinfekuoti. Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams, esantiems pastatuose ir kituose įrenginiuose, kur laikomi gyvūnai, išnaikinti gali būti naudojami rodenticidai (naudotini tik spąstuose) ir II priede išvardyti produktai.

5.   Pastatai turi būti ištuštinti nuo gyvūnų tarp visų auginamų naminių paukščių partijų. Pastatai ir įranga per tą laiką turi būti išvalyta ir išdezinfekuota. Be to, kiekvienąsyk, pabaigus auginti naminių paukščių partiją, lauke esantys aptvarai paliekami tušti tam, kad ataugtų augalija. Valstybės narės nustato laiką, kurį aptvarai turi būti laikomi tušti. Ūkio subjektas laiko šio laikotarpio taikymą patvirtinančius dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi, kai naminiai paukščiai neauginami partijomis, nelaikomi lauko aptvaruose, o laisvai vaikštinėja visą dieną.

24 straipsnis

Veterinarinis gydymas

1.   Jei, nepaisant profilaktikos priemonių gyvūnų sveikatai apsaugoti, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje, gyvūnai suserga arba susižeidžia, juos tuoj pat būtina gydyti, jei reikia, izoliavus ir patalpinus į tinkamą patalpą.

2.   Fitoterapiniams, homeopatiniams produktams, mikroelementams bei produktams, išvardytiems V priedo 3 dalyje ir VI priedo 1.1 dalyje, teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus alopatinius veterinarinius vaistus arba antibiotikus, jei jų terapinis poveikis yra veiksmingas konkrečioms gyvūnų rūšims ir jie tinka vartoti esant tai būklei, dėl kurios skiriamas gydymas.

3.   Jei 1 ir 2 dalyse minėtos priemonės neveiksmingos gydant konkrečią ligą ar sužeidimą, o gydymas iš esmės reikalingas tam, kad gyvūnas išvengtų kančių arba skausmo, veterinarijos gydytojo atsakomybe gali būti skiriami chemiškai susintetinti alopatiniai veterinariniai vaistai arba antibiotikai.

4.   Išskyrus skiepijimą, parazitų naikinimą ir visus kitus privalomus likvidavimo planus, pagal kuriuos gyvūnui arba gyvūnų grupei per 12 mėnesių taikomi daugiau kaip trys gydymo chemiškai susintetintais alopatiniais veterinariniais vaistais arba antibiotikais kursai arba daugiau kaip vienas gydymo kursas, jei jų reprodukcijos ciklas yra trumpesnis kaip vieneri metai, tie gyvūnai arba iš jų gauti produktai negali būti parduodami kaip ekologiški produktai ir gyvūnams turi būti taikomi 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti pereinamieji laikotarpiai.

Turi būti laikomi tokių aplinkybių patvirtinamųjų dokumentų įrašai, kad kontrolės įstaiga ar institucija galėtų juos patikrinti.

5.   Išlauka, kuri prasideda paskutinį kartą paskyrus gyvūnui įprastu būdu vartojamą alopatinį veterinarinį vaistą ir baigiasi ekologiškų maisto produktų gaminimu iš tokių gyvūnų, turi būti dukart ilgesnė už teisėtą išlauką, kaip minėta Direktyvos 2001/82/EB 11 straipsnyje, arba, kai išlaukos trukmė nenurodyta – 48 valandos.

25 straipsnis

Konkrečios ligų profilaktikos ir veterinarinio gydymo taisyklės bitininkystėje

1.   Rėmams, aviliams ir koriams apsaugoti, ypač nuo kenkėjų, leidžiama naudoti tik rodenticidus (naudojamus tik spąstuose) ir II priede išvardytus tinkamus produktus.

2.   Bitynams dezinfekuoti galima naudoti garus ir tiesioginę liepsną.

3.   Tranų perų naikinimas leidžiamas tik tuo atveju, jei tai yra būdas užkirsti kelią Varroa destructor plitimui.

4.   Jei, nepaisant visų profilaktinių priemonių, bičių šeimos suserga arba apsikrečia, jos turi būti tuoj pat gydomos ir, jei reikia, perkeliamos į izoliuotus bitynus.

5.   Veterinariniai vaistai gali būti naudojami ekologiškoje bitininkystėje, jei valstybė narė leidžia atitinkamai juos naudoti, vadovaudamasi atitinkamomis Bendrijos nuostatomis arba Bendrijos teisės aktams neprieštaraujančiomis nacionalinėmis nuostatomis.

6.   Užsikrėtus Varroa destructor gali būti naudojama skruzdžių rūgštis, pieno rūgštis, acto rūgštis ir oksalo rūgštis, taip pat mentolas, timolas, eukaliptolas arba kamparas.

7.   Jei gydoma cheminiu būdu susintetintais alopatiniais vaistais, tą laikotarpį gydomos bičių šeimos turi būti perkeltos į izoliuotus bitynus, o visas vaškas po gydymo pakeistas ekologiškai bitininkaujant gautu vašku. Paskui toms bičių šeimoms taikomas 38 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.

8.   7 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi 6 dalyje išvardytiems produktams.

3 SKYRIUS

Produktų gamyba

26 straipsnis

Pašarų ir maisto produktų gamybos taisyklės

1.   Priedai, perdirbimo pagalbinės medžiagos ir kitos medžiagos bei sudedamosios dalys, naudojamos maisto produktams ar pašarams gaminti, ir bet koks taikomas perdirbimas, pavyzdžiui, rūkymas, turi atitikti gerosios gamybos praktikos principus.

2.   Pašarus ar maisto produktus gaminantys ūkio subjektai nustato ir atnaujina atitinkamas procedūras, pagrįstas sistemingu svarbiausių perdirbimo etapų nustatymu.

3.   2 dalyje minimų procedūrų taikymas bet kuriuo metu užtikrina, kad pagaminti perdirbti produktai atitinka ekologinės gamybos taisykles.

4.   Ūkio subjektai laikosi ir įgyvendina 2 dalyje minimas procedūras. Visų pirma ūkio subjektai:

a)	imasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta taršos neleistinomis medžiagomis arba produktais rizikos;

b)	taiko tinkamas valymo priemones, stebi jų veiksmingumą ir registruoja šiuos veiksmus;

c)	užtikrina, kad neekologiški produktai nebūtų pateikiami į rinką su nuoroda į ekologinį gamybos būdą.

5.   Be 2 ir 4 dalyse nustatytų nuostatų, jei atitinkamoje gamybos vietoje taip pat ruošiami ar laikomi neekologiški produktai, ūkio subjektas:

a)	nenutrūkstamai ir iki pabaigos atlieka gamybinius veiksmus, susijusius su kuria nors ekologiškų produktų serija, atskirtus patalpoje arba kitu laiku nei panašius gamybinius veiksmus, atliekamus su neekologiškais produktais;

b)	laiko ekologiškus produktus prieš gamybinius veiksmus ir po jų atskirtus kitoje patalpoje ar kitu laiku nei neekologiškus produktus;

c)	praneša apie tai kontrolės institucijai ar įstaigai ir tvarko bei atnaujina visų gamybinių veiksmų ir perdirbtų kiekių registrą;

d)	imasi būtinų priemonių, kurios užtikrintų partijų identifikavimą ir padėtų išvengti sumaišymo arba sukeitimo su neekologiškais produktais;

e)	atlieka gamybinius veiksmus su ekologiškais produktais tik tinkamai išvalęs gamybos įrenginius.

27 straipsnis

Tam tikrų produktų ir medžiagų naudojimas gaminant maistą

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies b punktą gaminant ekologiškus maisto produktus, išskyrus vyną, galima naudoti tik šias medžiagas:

a)	šio reglamento VIII priede išvardytas medžiagas;

b)	mikroorganizmų ir fermentų preparatus, paprastai naudojamus gaminant maistą;

c)	medžiagas ir produktus, apibrėžtus Tarybos direktyvos 88/388/EEB (14) 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, ženklinamus kaip natūralios kvapiosios medžiagos arba natūralūs kvapieji preparatai pagal tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalies d punktą ir 2 dalį;

d)	dažiklius mėsai ir kiaušinių lukštams ženklinti pagal atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/36/EB (15) 2 straipsnio 8 dalį ir to straipsnio 9 dalį;

e)	geriamąjį vandenį ir druską (kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra natrio arba kalio chloridas), paprastai naudojamą gaminant maistą;

f)	mineralus (įskaitant mikroelementus), vitaminus, aminorūgštis ir mikroelementus, kuriuos leista naudoti tik tiek, kiek jų naudojimas maisto produktuose, į kuriuos jie įdedami, yra būtinas pagal teisės aktus.

2.   Atliekant skaičiavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 4 dalies a punkto ii papunktyje,

a)	VIII priede išvardyti ir priedo kodo skiltyje žvaigždute pažymėti maisto priedai apskaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys;

b)	šio straipsnio 1 dalies b, c, d, e ir f punktuose nurodyti preparatai ir medžiagos, taip pat papildomo kodo numerio stulpelyje esančios, bet žvaigždute nepažymėtos cheminės medžiagos neskaičiuojami kaip žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys.

3.   Iki 2010 m. gruodžio 31 d. turi būti peržiūrėtas šių VIII priede išvardytų medžiagų naudojimas:

a)	A skirsnyje minėto natrio nitrito ir kalio nitrato, siekiant atsisakyti šių priedų;

b)	A skirsnyje minėto sieros dioksido ir kalio metabisulfato;

c)	B skirsnyje nurodyto vandenilio chlorido, naudojamo goudos, edamo, Maasdammer, Boerenkaas, Friese ir Leidse Nagelkaas sūrių perdirbimui.

Atliekant a punkte minėtą peržiūrėjimą atsižvelgiama į valstybių narių pastangas rasti saugius nitritų (nitratų) pakaitalus ir parengti ekologiškos mėsos perdirbėjams (gamintojams) alternatyvių gamybos būdų ir higienos švietimo programas.

28 straipsnis

Tam tikrų neekologiškų žemės ūkio kilmės sudedamųjų dalių naudojimas gaminant maistą

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 19 straipsnio 2 dalies c punktą šio reglamento IX priede išvardytos neekologiškos žemės ūkio sudedamosios dalys gali būti naudojamos gaminant ekologišką maistą.

29 straipsnis

Valstybės narės leidimo naudoti neekologiškas žemės ūkio kilmės maisto sudedamąsias dalis išdavimas

1.   Kol žemės ūkio kilmės sudedamoji dalis neįtraukta į šio reglamento IX priedą, ta sudedamoji dalis gali būti naudojama tik šiomis sąlygomis:

a)	ūkio subjektas pateikė valstybės narės kompetentingai institucijai visus būtinus įrodymus, patvirtinančius, kad Bendrijoje pagal ekologinės gamybos taisykles gaminamos sudedamosios dalies kiekis nėra pakankamas arba ji negali būti įvežama iš trečiųjų šalių;

b)	patikrinusi, kad ūkio subjektas pasinaudojo būtinais ryšiais su Bendrijos tiekėjais ir nerado būtinus kokybės reikalavimus atitinkančių atitinkamų sudedamųjų dalių, valstybės narės kompetentinga institucija išduoda laikiną leidimą naudoti jas ne ilgiau kaip 12 mėnesių;

c)	nepriimtas sprendimas, remiantis 3 arba 4 dalies nuostatomis, kad suteiktas leidimas dėl atitinkamos sudedamosios dalies turėtų būti panaikinamas.

Valstybė narė gali pratęsti b punkte nustatyto leidimo terminą ne daugiau kaip tris kartus po 12 mėnesių.

2.   Jei išduotas 1 dalyje nurodytas leidimas, valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai nedelsdama pateikia šią informaciją:

a)	leidimo išdavimo datą, o jo pratęsimo atveju – pirmojo leidimo datą;

b)	leidimo turėtojo pavardę ar pavadinimą, adresą, telefoną ir, jei įmanoma, faksimilinio ryšio ir e. pašto adresus; leidimą suteikusios institucijos pavadinimą ir adresą;

c)	atitinkamos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalies pavadinimą ir, kur būtina, tikslų jos aprašymą ir kokybės reikalavimus;

d)	produktų rūšį, kuriai paruošti reikia atitinkamos sudedamosios dalies;

e)	būtiną kiekį ir jo pagrįstumą;

f)	numatomą stygiaus trukmę ir jo priežastis;

g)	datą, kada valstybė narė siųs šį pranešimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Komisija ir (arba) valstybės narės šią informaciją gali viešai skelbti.

3.   Jei iš informacijos, kurią valstybės narės pateikia Komisijai ir leidimą išdavusiai valstybei narei, paaiškėja, kad stygiaus metu atsargų yra, valstybė narė sprendžia dėl išduoto leidimo panaikinimo arba numatomo jo galiojimo laiko sutrumpinimo ir informuoja Komisiją bei kitas valstybes nares apie priemones, kurių ji ėmėsi ar imsis, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tokios informacijos gavimo datos.

4.   Valstybei narei paprašius arba Komisijos iniciatyva šis klausimas teikiamas nagrinėti Komitetui, įsteigtam pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 37 straipsnį. Laikantis to straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos gali būti nuspręsta panaikinti leidimą arba pakeisti jo galiojimo trukmę, arba, jei tinka, priimti sprendimą dėl šios sudedamosios dalies įtraukimo į šio reglamento IX priedą.

5.   Pratęsimo atveju, kaip nurodyta 1 dalies antroje pastraipoje, taikomos 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros.

4 SKYRIUS

Produktų surinkimas, pakavimas, vežimas ir laikymas

30 straipsnis

Produktų surinkimas ir vežimas į tvarkymo vienetus

Ūkio subjektai gali tuo pat metu kaupti ekologiškus ir neekologiškus produktus, tik jei imtasi atitinkamų priemonių, neleidžiančių sumaišyti arba sukeisti ekologiškus produktus su neekologiškais ir užtikrinančių ekologiškų produktų identifikavimą. Ūkio subjektas laiko ir teikia kontrolės įstaigai ar institucijai informaciją apie produktų surinkimo dienas, valandas, sistemą bei priėmimo datą ir laiką.

31 straipsnis

Produktų pakavimas ir vežimas kitiems ūkio subjektams ar į kitus vienetus

1.   Ūkio subjektai užtikrina, kad ekologiški produktai vežami kitiems vienetams, įskaitant didmeninės ir mažmeninės prekybos įmones, tik atitinkamoje pakuotėje, taroje arba transporto priemonėse, uždarytose tokiu būdu, kad jų turinio nebūtų galima pakeisti nesuklastojus arba nepažeidus plombos, ir paženklinus juos etikete, kurioje, nepažeidžiant jokių kitų pagal teisės aktus privalomų nuorodų, nurodoma:

a)	ūkio subjekto ir, jei skiriasi, produkto savininko arba pardavėjo pavadinimas ir adresas;

b)	produkto pavadinimas arba kombinuotųjų pašarų aprašymas, prie kurio pridedama nuoroda apie ekologinį gamybos būdą;

c)	kontrolės įstaigos ar institucijos, sertifikavusios ūkio subjektą, pavadinimas ir (arba) kodo numeris; ir

d)	kai reikia, partijos identifikavimo žyma pagal žymėjimo sistemą, patvirtintą nacionaliniu lygiu arba suderintą su kontrolės įstaiga ar institucija, kuri leidžia susieti partiją su 66 straipsnyje nurodyta apskaita.

Informaciją, nurodytą pirmosios dalies a–d punktuose, galima pateikti ir lydimajame dokumente, jei šį dokumentą galima neginčijamai susieti su produkto pakuote, tara arba transporto priemone. Šiame lydimajame dokumente nurodoma informacija apie tiekėją ir (arba) vežėją.

2.   Pakuotė, tara arba transporto priemonės neprivalo būti uždaros, jeigu:

a)	vežama iš vieno ūkio subjekto tiesiai kitam ūkio subjektui ir jie abu priklauso ekologinės kontrolės sistemai, ir

b)	lydimajame produktų dokumente yra nurodyta pagal 1 dalį reikalaujama informacija, ir

c)	ir siunčiantysis, ir gaunantysis ūkio subjektas laiko dokumentais patvirtintus tokių vežimo veiksmų įrašus prieinamais kontrolės įstaigai ar institucijai.

32 straipsnis

Specialiosios pašarų vežimo į kitus gamybos (paruošiamuosius) vienetus arba sandėliavimo patalpas taisyklės

Be 31 straipsnio nuostatų, vežant pašarus į kitus gamybos ar paruošiamuosius vienetus arba sandėliavimo patalpas, ūkio subjektai užtikrina, kad būtų tenkinamos šios sąlygos:

a)	vežant ekologiškai pagaminti pašarai, paruošti pereinant prie ekologinio ūkininkavimo pašarai bei neekologiški pašarai turi būti tinkamai atskirti fiziškai;

b)

transporto priemonės ir (arba) konteineriai, kuriuose buvo pervežami neekologiški produktai, naudojami ekologiškiems produktams vežti, jeigu: i) prieš pradedant vežti ekologiškus produktus buvo taikomos tinkamos valymo priemonės, kurių veiksmingumu įsitikinta; ūkio subjektai užregistruoja šiuos veiksmus, ii) imtasi visų reikiamų priemonių atsižvelgiant į rizikos laipsnį, įvertintą pagal 88 straipsnio 3 dalį ir, jei būtina, ūkio subjektai garantuoja, kad neekologiški produktai negali patekti į rinką su nuoroda apie ekologinę gamybą, iii) ūkio subjektas laiko dokumentais pagrįstus įrašus apie tokius vežimo veiksmus ir pateikia jas kontrolės įstaigai ar institucijai;

c)	paruošti vartoti ekologiški pašarai vežami atskirai nuo kitų paruoštų vartoti produktų fiziškai arba laiko atžvilgiu;

d)	vežant produktus, reikia užregistruoti produktų kiekį kelionės pradžioje ir kiekvieną dalimis pristatytą produktų kiekį.

33 straipsnis

Produktų priėmimas iš kitų vienetų ir kitų ūkio subjektų

Priimdamas ekologišką produktą, ūkio subjektas patikrina, ar jo pakuotė arba tara, kai reikalaujama, yra uždara, ir ar yra 31 straipsnyje minimos nuorodos.

Ūkio subjektas kryžminiu būdu patikrina, ar 31 straipsnyje nurodyta informacija ant etiketės sutampa su lydraščiuose pateikta informacija. Šių patikrinimų rezultatas aiškiai nurodomas 66 straipsnyje nurodytoje dokumentais pagrįstoje apskaitoje.

34 straipsnis

Specialiosios produktų iš trečiosios šalies priėmimo taisyklės

Ekologiški produktai importuojami iš trečiosios šalies atitinkamoje pakuotėje arba taroje, uždarytoje taip, kad nebūtų galima pakeisti jų turinio, ir turinčioje eksportuotojo identifikaciją bei visas kitas žymas ir numerius, padedančius atpažinti partiją, ir, atitinkamai, importo iš trečiųjų šalių kontrolės sertifikatą.

Gavęs iš trečiosios šalies importuotą ekologišką produktą, pirmasis gavėjas patikrina, ar uždaryta jo pakuotė arba tara ir, kai produktai importuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnį, patikrina, ar tame straipsnyje nurodytas patikrinimo sertifikatas apima siuntoje esančio produkto rūšį. Šio patikrinimo rezultatas aiškiai nurodomas šio reglamento 66 straipsnyje nurodytoje dokumentais pagrįstoje apskaitoje.

35 straipsnis

Produktų laikymas

1.   Produktų laikymo vieta turi būti tvarkoma siekiant užtikrinti partijų identifikavimą ir išvengti bet kokio susimaišymo su produktais ir (arba) medžiagomis, kurios neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, arba užteršimo jomis. Ekologiški produktai turi būti aiškiai identifikuojami bet kuriuo metu.

2.   Ekologiškų augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybos vienetų atveju gamybos vienete draudžiama laikyti kitus produktus nei tie, kurie leidžiami pagal šį reglamentą.

3.   Ūkiuose leidžiama laikyti alopatinius veterinarinius vaistus ir antibiotikus su sąlyga, kad juos veterinarijos gydytojas skiria gydymui, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje, jie yra laikomi prižiūrimoje vietoje ir įtraukiami į ekologinės gamybos žurnalą, kaip nurodyta šio reglamento 76 straipsnyje.

4.   Jei ūkio subjektai tvarko ir neekologiškus produktus, ir ekologiškus produktus, ir po to pastarieji laikomi sandėliavimo patalpose, kuriose taip pat laikomi kiti žemės ūkio produktai ar maisto produktai:

a)	ekologiški produktai laikomi atskirai nuo kitų žemės ūkio produktų ir (arba) maisto produktų;

b)	imamasi visų priemonių siekiant užtikrinti siuntų identifikavimą ir išvengti susimaišymo ar sukeitimo su neekologiškais produktais.

c)	prieš ekologiškų produktų sandėliavimą sandėliai išvalomi taikant tinkamas valymo priemones, kurių veiksmingumas buvo patikrintas; ūkio subjektai šiuos veiksmus registruoja.

5 SKYRIUS

Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės

36 straipsnis

Augalai ir augalinės kilmės produktai

1.   Augalai ir augalinės kilmės produktai laikomi ekologiškais, jei gamybos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose ir šio reglamento 1 skyriuje ir, kai taikoma, šio reglamento 6 skyriuje nustatytos išimtinės gamybos taisyklės, buvo taikytos sklypuose pereinamuoju laikotarpiu bent dvejus metus iki sėjos arba, pievų ar daugiamečių pašarų sklypų atveju – bent dvejus metus iki jų naudojimo pašarams iš ekologinės žemdirbystės, arba, daugiamečių kultūrų, išskyrus pašarus, atveju – bent trejus metus iki pirmojo ekologiškų produktų derliaus.

2.   Kompetentinga institucija gali nuspręsti atgaline data pripažinti, kad pereinamojo laikotarpio dalimi buvo bet kuris ankstesnis laikotarpis, kurio metu:

a)	žemės sklypams buvo taikytos priemonės, apibrėžtos programoje, įgyvendintoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/99, Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 arba kitoje oficialioje programoje, jeigu atitinkamos priemonės užtikrina, kad tuose sklypuose nebuvo naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai, arba

b)	sklypai buvo natūralūs plotai arba žemės ūkio naudmenos, netvarkyta ekologinei gamybai neleistinais produktais.

B punkte nurodytam laikotarpiui gali būti taikoma atgalinė data tik tuo atveju, jeigu kompetentingai institucijai buvo pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių jai įsitikinti, kad atitinkamų sąlygų buvo laikytasi bent trejus metus.

3.   Tam tikrais atvejais, kai žemė buvo užteršta ekologinei gamybai neleistinais produktais, kompetentinga institucija gali nuspręsti pratęsti pereinamąjį laikotarpį ir po 1 dalyje nustatyto termino.

4.   Tais atvejais, kai sklypams jau buvo pasibaigęs parėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis arba jiems dar tęsėsi perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis, ir juose buvo panaudotas neleistinas ekologinei gamybai produktas, valstybė narė gali sutrumpinti 1 dalyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį šiais dviem atvejais:

a)	sklypai buvo tvarkyti, naudojant ekologinei gamybai neleistiną produktą, kuris įtrauktas į valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytą privalomą ligos arba kenkėjų kontrolės priemonę;

b)	sklypai buvo tvarkyti, naudojant ekologinei gamybai neleistiną produktą, kai šis yra valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintų mokslinių tyrimų dalis.

Pirmesnės dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais pereinamojo laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

a)	vykstant atitinkamo produkto skilimo procesui turi būti užtikrinta, kad pereinamojo laikotarpio pabaigoje dirvoje, o daugiamečių kultūrų atveju – augale, bus nedidelis likutis;

b)	derlius po tvarkymo negali būti parduotas paženklintas kaip ekologiškas.

Atitinkama valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie savo sprendimą reikalauti privalomų priemonių.

37 straipsnis

Specialiosios perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės, taikomos žemei, susijusiai su ekologine gyvulininkystės produkcija

1.   Šio reglamento 36 straipsnyje nustatytos perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės taikomos visam gamybos vieneto, kuriame gaminami gyvūnų pašarai, plotui.

2.   Neatsižvelgiant į 1 dalies nuostatas, pereinamasis laikotarpis, skirtas ganykloms ir diendaržiams, kuriuose ganosi ne žolėdžiai, gali būti sutrumpintas iki vienerių metų. Šis laikotarpis gali būti sumažintas iki šešių mėnesių, jei minėta žemė per pastaruosius metus nebuvo tręšta arba gerinta ekologinei gamybai neleistinais produktais.

38 straipsnis

Gyvūnai ir gyvulininkystės produktai

1.   Jei neekologiškai auginami gyvūnai buvo atgabenti į ūkį pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir šio reglamento 9 straipsnį ir (arba) 42 straipsnį, ir jei gyvulininkystės produktus ketinama parduoti kaip ekologiškus, gamybos taisyklės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9, 10, 11 ir 14 straipsniuose ir šio reglamento II antraštinės dalies 2 skyriuje ir, jei taikoma, šio reglamento 42 straipsnyje, turi būti taikomos mažiausiai tokį laiką:

a)	mėsiniai arkliniai ir galvijai, įskaitant bubalus bei bizonus – 12 mėnesių ir bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip tris ketvirtadalius jų gyvenimo trukmės;

b)	smulkūs atrajotojai ir kiaulės bei pieno produkcijai skirti gyvūnai – šešis mėnesius;

c)	mėsai skirti naminiai paukščiai, įvežti jaunesni kaip trijų dienų – 10 savaičių;

d)	dėslieji naminiai paukščiai – šešias savaites.

2.   Jei neekologiškai auginami gyvūnai buvo laikomi perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio pradžioje pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 14 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį, iš jų pagaminti produktai gali būti laikomi ekologiškais, jei perėjimas prie ekologinės gamybos vienu metu vyksta visame gamybos vienete, įskaitant gyvūnus, ganyklas ir (arba) bet kokią žemę, skirtą gyvūnų pašarui. Bendras pereinamasis laikotarpis esamiems gyvūnams ir jų palikuonims, ganykloms ir (arba) gyvūnų pašarui naudojamai žemei, gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, jei gyvūnai yra daugiausia šeriami produktais iš to paties gamybos vieneto.

3.   Bitininkystės produktai gali būti parduodami pažymėti nuorodomis, kad jie yra ekologiški tik tada, jei ekologinės gamybos taisyklių buvo laikytasi mažiausiai vienerius metus.

4.   Bitynams nustatytas pereinamasis laikotarpis netaikomas, kai taikoma šio reglamento 9 straipsnio 5 dalis.

5.   Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu vaškas turi būti pakeistas vašku iš ekologinės bitininkystės vienetų.

6 SKYRIUS

Išimtinės gamybos taisyklės

1 skirsnis

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su klimato, geografiniais arba struktūriniais suvaržymais pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punktą

39 straipsnis

Gyvūnų rišimas

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, kompetentingos institucijos gali leisti rišti nedideliuose ūkiuose auginamus galvijus, jei neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad ganymo laikotarpiu jie būtų išgenami į diendaržius pagal 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir, kai ganymas neįmanomas, būtų išgenami į diendaržius bent dukart per savaitę.

40 straipsnis

Paralelinė gamyba

1.   Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, gamintojas gali valdyti ekologiškus ir neekologiškus gamybos vienetus toje pačioje vietovėje:

a)

jei auginami daugiamečiai augalai, kurių auginimo laikotarpis yra bent treji metai, kai rūšių negalima lengvai atskirti, ir laikomasi šių sąlygų: i) ši gamyba yra perėjimo prie ekologinės gamybos plano, pagal kurį gamintojas prisiima griežtą įsipareigojimą ir kuriame numatoma perėjimo prie ekologinio žemės ūkio pradžia paskutinėje atitinkamos teritorijos dalyje per kuo trumpesnį laikotarpį, kuris bet kokiu atveju negali būti ilgesnis kaip penkeri metai, dalis; ii) buvo imtasi atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti pastovų kiekviename vienete pagamintų produktų atskyrimą; iii) kontrolės institucija ar įstaiga likus ne mažiau kaip 48 valandoms informuojama apie kiekvieno produkto derliaus nuėmimą; iv) iš karto po derliaus nuėmimo gamintojas praneša kontrolės institucijai ar įstaigai tikslius derliaus atitinkamuose vienetuose kiekius ir priemones, kurių buvo imtasi produktams atskirti; v) kompetentinga institucija patvirtino perėjimo prie ekologinės gamybos planą ir kontrolės priemones, nurodytas IV antraštinės dalies 1 ir 2 skyriuose; pradėjus įgyvendinti perėjimą prie ekologinės gamybos, šis planas turi būti patvirtinamas kiekvienais metais;

b)	jeigu laukai yra skirti valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintiems žemės ūkio tyrimams ar oficialiam mokymui ir jei tenkinamos a punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatytos sąlygos bei atitinkama v papunkčio dalis;

c)	jeigu auginamos sėklos, vegetatyvinė dauginamoji medžiaga ir sodinukai ir jei tenkinamos a punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatytos sąlygos bei atitinkama v papunkčio dalis;

d)	jeigu pieva naudojama tik ganymui.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti žemės ūkio tyrimus arba oficialius mokymus atliekantiems ūkiams auginti tų pat rūšių gyvūnus ekologiškai ir neekologiškai, jei atitinkamos šios sąlygos:

a)	buvo imtasi tinkamų priemonių, apie kurias kontrolės institucijai arba įstaigai buvo pranešta iš anksto, siekiant garantuoti nuolatinį kiekvieno iš vienetų gyvūnų, gyvulininkystės produktų, mėšlo ir pašarų atskyrimą;

b)	gamintojas iš anksto praneša kontrolės institucijai ar įstaigai apie kiekvieną gyvūnų ar gyvulininkystės produktų pristatymą ar pardavimą;

c)	ūkio subjektas praneša kontrolės institucijai arba įstaigai apie tikslius visuose vienetuose pagamintus kiekius, nurodo visas charakteristikas, pagal kurias tuos produktus galima identifikuoti, ir patvirtina, kad buvo taikytos priemonės produktams atskirti.

41 straipsnis

Bitininkystės vienetų valdymas augalų apdulkinimo tikslais

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, apdulkinimui užtikrinti ūkio subjektas gali tame pat ūkyje laikyti ekologiškus ir neekologiškus bitininkystės vienetus, jeigu atitinkamai tenkinami visi ekologinės gamybos taisyklių reikalavimai, išskyrus nuostatas dėl bitynų vietos. Tokiu atveju produktas negali būti parduodamas kaip ekologiškas.

Ūkio subjektas laiko dokumentais pagrįstus šios nuostatos taikymo įrodymus.

2 skirsnis

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su ekologiškų ūkyje naudojamų medžiagų nebuvimu pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punktą

42 straipsnis

Neekologiškų gyvūnų naudojimas

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos, ir iš anksto gavus kompetentingos institucijos leidimą,

a)

kai pulkas formuojamas pirmąkart, atnaujinamas arba keičiama jo sudėtis, ir nepakanka ekologiškai užaugintų naminių paukščių, į ekologiškos naminių paukščių gamybos vienetą gali būti atgabenti neekologiškai užauginti naminiai paukščiai, jeigu dėsliosios vištos ir mėsiniai naminiai paukščiai yra ne vyresni kaip trijų dienų;

b)	iki 2011 m. gruodžio 31 d. į ekologiškos gyvulininkystės padalinį gali būti atgabentos ne vyresnės kaip 18 savaičių neekologiškai užaugintos jauniklės dėsliosios vištos, jei nėra ekologiškai užaugintų jauniklių vištų ir jei laikomasi atitinkamų 2 skyriaus 3 ir 4 skirsnių nuostatų.

43 straipsnis

Neekologiškų žemės ūkio kilmės pašarų naudojimas

Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos, leidžiama naudoti ribotą neekologiškų augalinės ar gyvulinės kilmės pašarų kiekį, jeigu ūkininkai negali gauti pašarų, pagamintų išimtinai ekologinės gamybos būdu. Per 12 mėnesių laikotarpį rūšims, išskyrus žolėdžius, neekologiškų pašarų leidžiama skirti ne daugiau kaip:

a)	10 % per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.;

b)	5 % per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais. Paros racione turi būti ne daugiau kaip 25 % neekologiškų pašarų, išreikštų sausosios medžiagos procentais.

Ūkio subjektas laiko dokumentais pagrįstus būtinybės taikyti šią nuostatą įrodymus.

44 straipsnis

Neekologiško bičių vaško naudojimas

Kai perkamas naujas inventorius arba pereinamuoju laikotarpiu neekologiškas bičių vaškas gali būti naudojamas, tik jei

a)	rinkoje nėra ekologiško bičių vaško;

b)	įrodyta, kad bičių vaškas neužterštas ekologinei gamybai neleistinomis medžiagomis ir

c)	bičių vaškas yra iš akuotų korių narvelių.

45 straipsnis

Neekologiškų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos naudojimas

1.   Jei taikomos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos sąlygos,

a)	gali būti naudojamos sėklos ir augalų dauginamoji medžiaga, pagaminta perėjimo prie ekologinės gamybos ūkyje,

b)	jei a punktas netaikomas, valstybės narės gali leisti naudoti neekologiškas sėklas ar augalų dauginamąją medžiagą, jei ekologiškųjų nėra. Tačiau neekologiškų sėklų ir sėklinių bulvių naudojimui taikomos šių 2–9 dalių nuostatos.

2.   Neekologiškos sėklos ar sėklinės bulvės gali būti naudojamos, jei jos neapdorotos kitomis nei 5 straipsnio 1 dalyje sėklų apdorojimui patvirtintomis augalų apsaugos priemonėmis, išskyrus atvejus, kai Tarybos direktyva 2000/29/EB (16) nustatyta tvarka teritorijoje, kurioje bus naudojamos sėklos ar sėklinės bulvės, tam tikros rūšies visų veislių cheminį apdorojimą fitosanitariniais tikslais atlieka valstybės narės kompetentinga institucija.

3.   Rūšys, kurioms nustatyta, kad ekologiškos sėklos ar sėklinių bulvių kiekis yra pakankamas, ir yra didelis skaičius veislių visose Bendrijos dalyse, išvardytos X priede.

X priede išvardytoms rūšims gali būti neišduodami leidimai pagal 1 dalies b punkto nuostatas, išskyrus atvejus, kai tokių leidimų išdavimas pagrįstas vienu iš 5 dalies d punkte nurodytų tikslų.

4.   Valstybės narės gali deleguoti funkcijas 1 dalies b punkte nurodytiems leidimams išduoti kitai jos kontroliuojamai viešojo administravimo įstaigai arba Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnyje minėtoms kontrolės institucijoms ar įstaigoms.

5.   Leidimai naudoti neekologiškas sėklas ar sėklines bulves gali būti išduodami tik šiais atvejais:

a)	jei 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje nėra užregistruota jokios vartotojo norimos įsigyti rūšies veislės;

b)	jei nėra tiekėjo, t. y. ūkio subjekto, parduodančio sėklas ar sėklines bulves kitiems ūkio subjektams, galinčio iki sėjos ar sodinimo pristatyti sėklas ar sėklines bulves, kai vartotojas sėklas ar sėklines bulves užsakė iš anksto prieš pagrįstą laiką;

c)	jei vartotojo norima įsigyti rūšies veislė nėra registruota 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje, o vartotojas gali įrodyti, kad nei viena užregistruota tos pačios rūšies alternatyva nėra tinkama ir todėl būtina išduoti leidimą vartotojo produkcijai;

d)	jei neekologiškas sėklas ar sėklines bulves reikia panaudoti tyrimui, smulkaus bandinio testavimui ar veislės konservavimui, dėl kurių yra gautas valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimas.

6.   Leidimas išduodamas prieš kultūros sėją.

7.   Leidimas išduodamas tik tam tikriems vartotojams vienam sezonui, o už leidimo išdavimą atsakinga institucija ar įstaiga užregistruoja, kokiam sėklų ar sėklinių bulvių kiekiui buvo išduotas leidimas.

8.   Nukrypstant nuo 7 dalies nuostatų, valstybės narės kompetentinga institucija gali išduoti visiems vartotojams bendrą leidimą:

a)	tam tikrai rūšiai, kai ir jei įvykdyta 5 dalies a punkte nurodyta sąlyga;

b)	tam tikrai veislei, kai ir jei įvykdytos 5 dalies c punkte nurodytos sąlygos.

Pirmojoje pastraipoje minėti leidimai aiškiai nurodomi 48 straipsnyje minimoje duomenų bazėje.

9.   Leidimai gali būti išduodami tik laikotarpiais, kuriems pagal 49 straipsnio 3 dalį atnaujinama duomenų bazė.

3 skyrius

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su specifinėmis ekologinės gyvulininkystės valdymo problemomis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies d punktą

46 straipsnis

Specifinės ekologinės gyvulininkystės valdymo problemos

Paskutinės penėjimo stadijos metu mėsai skirti suaugę galvijai gali būti laikomi uždarose patalpose, tačiau šis laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip vienas penktadalis jų gyvenimo ir bet kuriuo atveju negali tęstis ilgiau kaip tris mėnesius.

4 skyrius

Išimtinės gamybos taisyklės, susijusios su didelio masto nelaimėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 22 straipsnio 2 dalies f punktą

47 straipsnis

Didelio masto nelaimės

Kompetentinga institucija gali laikinai leisti:

a)	atnaujinti bandą ar pulką arba pakeisti jo sudėtį naudojant neekologiškai užaugintus gyvūnus, jei nėra ekologiškai augintų gyvūnų ir esant dideliam gyvūnų mirtingumui, kurį sukėlė ligos arba nelaimės;

b)	esant dideliam bičių mirtingumui, kurį sukėlė ligos arba didelio masto nelaimės, pakeisti bitynų sudėtį naudojant neekologiškai užaugintas bites, jei ekologiškai užaugintų bitynų nėra;

c)	pavieniams ūkio subjektams tam tikruose plotuose ribotą laiką vartoti neekologiškus pašarus, kai derlius pašarui prarandamas arba yra nustatomi apribojimai, ypač dėl išskirtinių meteorologinių sąlygų, infekcinių ligų protrūkio, užkrėtimo toksiškomis medžiagomis arba dėl gaisro pasekmių;

d)	maitinti bites ekologišku medumi, ekologišku cukrumi arba ekologišku cukraus sirupu ilgalaikių išimtinių oro sąlygų arba didelio masto nelaimės, dėl kurios sutrinka nektaro ar lipčiaus gamyba, atveju.

Gavę kompetentingos institucijos patvirtinimą, tam tikri ūkio subjektai laiko dokumentais pagrįstus pirmiau minėtų išimčių taikymo įrodymus. Valstybės narės turi informuoti viena kitą ir Komisiją apie išimtis, suteiktas pagal pirmosios pastraipos c punktą, per vieną mėnesį po jų patvirtinimo.

7 SKYRIUS

Sėklų duomenų bazė

48 straipsnis

Duomenų bazė

1.   Kiekviena valstybė narės užtikrina, kad yra įdiegta kompiuterizuota duomenų bazė, į kurią įtrauktos jų teritorijoje gautos ekologiškų sėklų ar sėklinių bulvių veislės.

2.   Duomenų bazę tvarko valstybės narės kompetentinga institucija arba šiam tikslui valstybės narės paskirta institucija ar įstaiga (toliau – duomenų bazės valdytojas). Valstybės narės taip pat gali paskirti instituciją arba privačią įstaigą kitoje šalyje.

3.   Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie paskirtą valdyti duomenų bazę instituciją ar privačią įstaigą.

49 straipsnis

Registracija

1.   Veislės, kurių ekologiškos sėklos ar sėklinių bulvių galima įsigyti, 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje registruojamos tiekėjo prašymu.

2.   Taikant 45 straipsnio 5 dalį, laikoma, kad veislės atsargų nėra, jei veislė neužregistruota duomenų bazėje.

3.   Kiekviena valstybė narė nusprendžia, kokiu metų laikotarpiu duomenų bazėje laikomi duomenys apie jos teritorijoje auginamas visas rūšis arba rūšių grupes turi būti reguliariai atnaujinami. Duomenų bazėje turi būti informacija apie tokį sprendimą.

50 straipsnis

Registracijos sąlygos

1.   Norėdamas užregistruoti tiekėjas turi gebėti:

a)	įrodyti, kad jam arba paskutiniam ūkio subjektui tais atvejais, kai tiekėjas turi reikalų tik su fasuotomis sėklomis arba sėklinėmis bulvėmis, buvo taikyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnyje nurodyta kontrolės sistema;

b)	įrodyti, kad į rinką tiekiamos sėklos ar sėklinės bulvės atitinka bendruosius sėkloms ir sėklinėms bulvėms taikomus reikalavimus;

c)	pateikti visą šio reglamento 51 straipsnyje reikalaujamą informaciją ir įsipareigoti šią informaciją atnaujinti duomenų bazės valdytojo prašymu arba kai toks atnaujinimas būtinas siekiant užtikrinti informacijos patikimumą.

2.   Duomenų bazės valdytojas, gavęs valstybės narės kompetentingos institucijos pritarimą, gali atmesti tiekėjo prašymą dėl registracijos arba panaikinti jau priimtą registraciją, jei tiekėjas nesilaiko 1 dalyje išdėstytų reikalavimų.

51 straipsnis

Užregistruota informacija

1.   48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje apie kiekvieną užregistruotą veislę ir kiekvieną tiekėją pateikiama bent ši informacija:

a)	mokslinis rūšies pavadinimas ir veislės pavadinimas;

b)	tiekėjo ar jo atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas) ir duomenys ryšiams;

c)	sritis, į kurią tiekėjas gali vartotojui pristatyti sėklas ar sėklines bulves per įprastą pristatymui reikalingą laiką;

d)	šalis ar regionas, kuriame veislė testuojama ir patvirtinama įtraukimui į bendrą žemės ūkio augalų ir daržovių rūšių veislių katalogą, kaip apibrėžta Tarybos direktyvose 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (17) ir 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (18);

e)	diena, nuo kada bus galima gauti sėklų ar sėklinių bulvių;

f)	Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnyje nurodytos paskirtosios kontrolės institucijos ar įstaigos, atsakingos už ūkio subjekto kontrolę, pavadinimas ir (arba) kodo numeris.

2.   Tiekėjas nedelsdamas informuoja duomenų bazės valdytoją, jei duomenų bazėje užregistruotos veislės atsargų nebėra. Šie pokyčiai registruojami duomenų bazėje.

3.   Be 1 dalyje nurodytos informacijos, į duomenų bazę taip pat įtraukiamas X priede išvardytų rūšių sąrašas.

52 straipsnis

Informacijos prieinamumas

1.   Sėklų ir sėklinių bulvių vartotojai bei plačioji visuomenė 48 straipsnyje nustatytoje duomenų bazėje registruotą informaciją internete gali gauti nemokamai. Valstybės narės gali nuspręsti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 1 dalies a punktą užsiregistravę vartotojai, pateikę prašymą duomenų bazės valdytojui, gali gauti duomenų fragmentą apie vieną ar kelias rūšių grupes.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad visi 1 dalyje minėti vartotojai mažiausiai kartą per metus informuojami apie sistemą ir apie tai, kaip galima gauti į duomenų bazę įtrauktą informaciją.

53 straipsnis

Registracijos mokestis

Kiekviena registracija gali būti apmokestinama mokesčiu, kurio dydis atitinka informacijos įtraukimo į 48 straipsnyje nustatytą duomenų bazę ir laikymo joje išlaidas. Valstybės narės kompetentinga institucija patvirtina mokesčio dydį, taikomą duomenų bazės valdytojo.

54 straipsnis

Metinė ataskaita

1.   Pagal 45 straipsnį paskirtos leidimus išduoti institucijos ar įstaigos registruoja visus leidimus ir teikia apie tai informaciją ataskaitoje, pateikiamoje valstybės narės kompetentingai institucijai ir duomenų bazės valdytojui.

Ataskaitoje apie kiekvieną rūšį, susijusią su leidimo išdavimu pagal 45 straipsnio 5 dalį, pateikiama tokia informacija:

a)	mokslinis rūšies ir veislės pavadinimas;

b)	leidimo išdavimo pagrindimas, darant nuorodą į 45 straipsnio 5 dalies a, b, c arba d punktus;

c)	bendras išduotų leidimų skaičius;

d)	bendras duomenų bazėje esančių sėklų ar sėklinių bulvių kiekis;

e)	cheminis apdorojimas fitosanitarijos tikslais, kaip numatyta 45 straipsnio 2 dalyje.

2.   Ataskaitoje apie pagal 45 straipsnio 8 dalį išduotus leidimus pateikiama šio straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkte nurodyta informacija, taip pat nurodomas leidimo galiojimo laikotarpis.

55 straipsnis

Suvestinė ataskaita

Kiekvienais metais iki kovo 31 d. valstybės narės kompetentinga institucija surenka ataskaitas ir siunčia Komisijai bei kitoms valstybėms narėms suvestinę ataskaitą, kurioje yra duomenys apie visus valstybės narės per praėjusius kalendorinius metus išduotus leidimus. Ataskaitoje pateikiama 54 straipsnyje nurodyta informacija. Informacija skelbiama 48 straipsnyje nurodytoje duomenų bazėje. Užduotį surinkti ataskaitas kompetentinga institucija gali pavesti duomenų bazės valdytojui.

56 straipsnis

Pagal prašymą suteikiama informacija

Valstybei narei arba Komisijai pageidaujant išsamios informacijos apie konkrečiais atvejais išduotus leidimus, tokia informacija suteikiama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽENKLINIMAS

1 SKYRIUS

Bendrijos identifikacinis ženklas

57 straipsnis

Bendrijos identifikacinis ženklas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 25 straipsnio 3 dalį Bendrijos identifikacinis ženklas atitinka šio reglamento XI priede pateiktą modelį.

Bendrijos identifikacinis ženklas naudojamas pagal šio reglamento XI priede nustatytas techninio atgaminimo taisykles.

58 straipsnis

Kodo numerio ir kilmės vietos naudojimo sąlygos

1.   Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnio 1 dalies a punkte minimos kontrolės institucijos arba įstaigos kodo numerio nuoroda:

a)	prasideda valstybės narės arba trečiosios šalies pavadinimo santrumpa, kaip nurodyta tarptautiniame dviraidžių šalių kodų standarte ISO 3166 (Šalių ir jų regionų pavadinimų kodai);

b)	apima terminą, susijusį su ekologinės gamybos būdu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje;

c)	apima nuorodos numerį, kurį nustato kompetentinga institucija; ir

d)	pateikiama iš karto Bendrijos identifikacinio ženklo, jei šis naudojamas ženklinant, apačioje.

2.   Vietos, kurioje buvo užaugintos produktų sudėtyje esančios žemės ūkio žaliavos, nuoroda, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnio 1 dalies c punkte, pateikiama iš karto 1 dalyje minėto kodo numerio apačioje.

2 SKYRIUS

Specialieji pašarų ženklinimo reikalavimai

59 straipsnis

Taikymo sritis, prekių ženklų ir prekybinių aprašymų naudojimas

Šis skyrius netaikomas naminių gyvūnėlių ėdalui, kailinių gyvūnų arba akvakultūros gyvūnų pašarams.

Prekių ženklai ir prekybiniai aprašymai su Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje minima nuoroda gali būti naudojami, jei ne mažiau kaip 95 % produkto sausosios medžiagos sudaro ekologiškai pagaminta pašarinė žaliava.

60 straipsnis

Nuorodos ant pagamintų pašarų

1.   Nepažeidžiant šio reglamento 61 straipsnio ir 59 straipsnio antros pastraipos nuostatų, perdirbti pašarai gali būti žymimi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, jeigu:

a)	perdirbti pašarai atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatas, visų pirma 14 straipsnio 1 dalies d punkto iv ir v papunkčius ir 18 straipsnį;

b)	perdirbti pašarai atitinka šio reglamento nuostatas, visų pirma 22 ir 26 straipsnius;

c)	ne mažiau kaip 95 % produkto sausosios medžiagos yra ekologiška.

2.   Atsižvelgiant į 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus, produktams, į kuriuos įeina nepastovūs ekologiškai užaugintų pašarinių žaliavų kiekiai ir (arba) pašarinės žaliavos, užaugintos laukuose, kuriems taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis, ir (arba) neekologiškų žaliavų, leidžiama naudoti tokį įrašą:

„galima naudoti ekologinėje gamyboje remiantis Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008“

61 straipsnis

Nuorodų naudojimo ant perdirbtų pašarų sąlygos

1.   60 straipsnyje nustatyta nuoroda:

a)	turi būti atskirta nuo Tarybos direktyvos 79/373/EEB (19) 5 straipsnyje arba Tarybos direktyvos 96/25/EB (20) 5 straipsnio 1 dalyje minimo teksto;

b)	negali būti tokios spalvos, formos arba šrifto, dėl kurių į nuorodą būtų kreipiama daugiau dėmesio nei į gyvūnų pašaro aprašymą ar pavadinimą, minimą atitinkamai Direktyvos 79/373/EEB 5 straipsnio 1 dalies a punkte arba Direktyvos 96/25/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte;

c)

prie šios nuorodos tame pat regos lauke turi būti pateiktas sausosios medžiagos svoris, nurodantis: i) ekologiškai pagamintos (-ų) pašarinės (-ių) žaliavos (-ų) procentą; ii) pašarinės (-ių) žaliavos (-ų) iš produktų, pagamintų perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, procentą; iii) pašarinės (-ių) žaliavos (-ų), kurių neapima i ir ii punktai, procentą; iv) bendrą žemės ūkio kilmės gyvūnų pašaro procentą;

d)	prie šios nuorodos turi būti pateiktas ekologiškai pagamintų pašarinių žaliavų pavadinimų sąrašas;

e)	prie šios nuorodos turi būti pateiktas pašarinių žaliavų iš produktų, pagamintų perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, pavadinimų sąrašas.

2.   Prie 60 straipsnyje nustatytos nuorodos taip pat gali būti pateikta nuoroda apie reikalavimą naudoti pašarus pagal 21 ir 22 straipsnių nuostatas.

3 SKYRIUS

Kiti specialieji ženklinimo reikalavimai

62 straipsnis

Augalinės kilmės produktai, pagaminti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu

Augalinės kilmės produktai, pagaminti perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, gali būti žymimi nuoroda „perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktas“, jeigu:

a)	buvo laikomasi pereinamojo laikotarpio, kuris yra ne trumpesnis kaip 12 mėnesių iki derliaus;

b)	nuorodos spalva, dydis bei šriftas neturi būti ryškesni nei produkto prekinis aprašymas, visos nuorodos rašmenys turi būti tokio pat dydžio;

c)	produkto sudėtyje yra tik viena žemės ūkio kilmės augalinė sudėtinė dalis;

d)	nuoroda susieta su kontrolės įstaigos ar institucijos kodo numeriu, kaip nustatyta Reglamento Nr. 834/2007 27 straipsnio 10 dalyje.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

1 SKYRIUS

Būtiniausi kontrolės reikalavimai

63 straipsnis

Ūkio subjekto pasirengimas tikrinimui ir įsipareigojimai

1.   Kai patikrinimas atliekamas pirmą kartą, ūkio subjektas parengia ir vėliau tvarko:

a)	išsamų vieneto ir (arba) patalpų ir (arba) veiklos aprašymą;

b)	visas praktines priemones, kurių reikia imtis vieneto ir (arba) patalpų ir (arba) veiklos lygiu siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ekologinės gamybos taisyklių;

c)	atsargumo priemones, kurių reikia imtis siekiant sumažinti užteršimo neleistinais produktais ar medžiagomis pavojų, ir valymo priemones, naudojamas laikymo vietose ir visoje ūkio subjekto gamybos grandinėje.

Kai taikoma, pirmoje pastraipoje nurodytas aprašymas ir priemonės gali būti ūkio subjekto parengtos kokybės sistemos dalis.

2.   1 dalyje nurodytas aprašymas ir priemonės nurodomos pareiškime, kurį pasirašo atsakingas ūkio subjektas. Be to, šiame pareiškime nurodomas ūkio subjekto įsipareigojimas:

a)	atlikti veiksmus pagal ekologinės gamybos taisykles;

b)	atsiradus pažeidimų arba neatitikimų sutikti vykdyti ekologinės gamybos taisyklėse nustatytas priemones;

c)	įsipareigoti raštu informuoti produkto pirkėjus siekiant užtikrinti, kad nuorodos apie ekologišką gamybos būdą ant šios produkcijos būtų panaikintos.

Pirmojoje pastraipoje nustatytą pareiškimą patikrina kontrolės įstaiga arba institucija, kuri parengia ataskaitą apie galimus trūkumus ir neatitiktį ekologinės gamybos taisyklėms. Ūkio subjektas pasirašydamas patvirtina šią ataskaitą ir imasi būtinų taisomųjų priemonių.

3.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 28 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektas pateikia kompetentingai institucijai šią informaciją:

a)	ūkio subjekto pavardę (pavadinimą) ir adresą;

b)	patalpų ir, tam tikrais atvejais, žemės sklypų (pagal žemės registro duomenis), kuriuose atliekami veiksmai, vietą;

c)	gamybinių veiksmų ir produktų rūšį;

d)	ūkio subjekto įsipareigojimą atlikti gamybinius veiksmus laikantis Reglamente (EB) Nr. 834/2007 ir šiame reglamente pateiktų nuostatų;

e)	žemės ūkio valdos atveju datą, nuo kurios gamintojas nebenaudoja ekologinei gamybai neleistinų produktų atitinkamuose žemės sklypuose;

f)	įgaliotos įstaigos, kuriai ūkio subjektas pavedė atlikti patikrinimą, pavadinimą, jeigu valstybė narė yra įgyvendinusi kontrolės sistemą, patvirtinusi tokias įstaigas.

64 straipsnis

Kontrolės priemonių pakeitimas

Atsakingas ūkio subjektas tinkamu laiku praneša kontrolės įstaigai arba institucijai apie bet kurį 63 straipsnyje nurodyto aprašymo arba priemonių bei 70, 74, 80, 82, 86 ir 88 straipsniuose numatytų nuostatų dėl pirminės tikrinimo tvarkos pasikeitimą.

65 straipsnis

Tikrinimai

1.   Kontrolės institucija ar įstaiga atlieka fizinį visų ūkio subjektų patikrinimą ne rečiau kaip kartą per metus.

2.   Kontrolės institucija ar įstaiga gali imti tyrimui ekologinei gamybai neleistinų produktų bandinius arba tikrinti ekologinės gamybos taisyklių neatitinkančius gamybos būdus. Be to, galima imti ir tirti bandinius siekiant nustatyti galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais. Tačiau tokia analizė atliekama, tik kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai.

3.   Po kiekvieno tikrinimo parengiama tikrinimo ataskaita, kurią patvirtindamas pasirašo vieneto ūkio subjektas arba jo atstovas.

4.   Be to, kontrolės institucija ar įstaiga atlieka atsitiktinius patikrinimus, apie kuriuos paprastai nepranešama, ir kurie pagrįsti bendru ekologinės gamybos taisyklių nesilaikymo rizikos įvertinimu, atsižvelgiant bent į ankstesnių patikrinimų išvadas, atitinkamų produktų kiekį ir pavojų, kad produktai gali būti pakeisti kitais produktais.

66 straipsnis

Apskaita

1.   Prekių ir finansinė apskaita turi būti laikoma vienete arba patalpose ir tvarkoma taip, kad ūkio subjektas galėtų nurodyti, o kontrolės institucija ar įstaiga galėtų patikrinti informaciją apie:

a)	produktų tiekėją ir, jei skiriasi, pardavėją arba eksportuotoją;

b)	į vienetą pristatytų ekologiškų produktų ir, atitinkamais atvejais, visų įsigytų žaliavų rūšį ir kiekius bei tokių žaliavų naudojimą ir, kai taikoma, kombinuotųjų pašarų sudėtį;

c)	patalpose laikomų ekologiškų produktų rūšį ir kiekius;

d)	visų produktų, kurie buvo išsiųsti iš vieneto arba pirmojo gavėjo patalpų ar sandėlių, rūšį, kiekius ir gavėjus bei, jei skiriasi, pirkėjus, išskyrus galutinius vartotojus;

e)	jei ūkio subjektai nesandėliuoja ar fiziškai neapdoroja tokių ekologiškų produktų, pirktų ir parduotų ekologiškų produktų rūšį ir kiekius bei tiekėjus, ir jeigu jie nesutampa – pardavėjus ar eksportuotojus ir pirkėjus, ir, jeigu jie nesutampa – gavėjus.

2.   Apskaitos duomenys taip pat turi apimti ekologiškų produktų patikrinimo juos gavus rezultatus ir bet kurią kitą informaciją, kuri kontrolės institucijai ar įstaigai reikalinga siekiant tinkamai atlikti patikrinimą. Apskaitos duomenys turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais. Apskaita turi rodyti sąnaudų ir išeigos balansą.

3.   Jeigu ūkio subjektas toje pat teritorijoje valdo kelis gamybos vienetus, būtiniausios kontrolės reikalavimai taip pat turi būti taikomi ir neekologiškų produktų vienetams bei pagalbinių produktų sandėliavimo patalpoms.

67 straipsnis

Infrastruktūros prieinamumas

1.   Ūkio subjektas:

a)	sudaro kontrolės institucijai ar įstaigai galimybę patikrinti visas vieneto dalis ir visas patalpas bei apskaitą ir atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus;

b)	suteikia kontrolės institucijai ar įstaigai bet kurią informaciją, kuri pagrįstai būtina atliekant tikrinimą;

c)	kontrolės institucijai ar įstaigai pareikalavus, pateikti jo paties kokybės užtikrinimo programų rezultatus.

2.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, importuotojai ir pirmieji gavėjai pateikia 84 straipsnyje nurodytą informaciją apie importuotas siuntas.

68 straipsnis

Patvirtinamieji dokumentai

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kontrolės institucijos ir įstaigos naudoja šio reglamento XII priede pateiktą patvirtinamųjų dokumentų pavyzdį.

69 straipsnis

Pardavėjo pareiškimas

Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 9 straipsnio 3 dalį, pardavėjo pareiškimas, kad pateikti produktai nebuvo pagaminti iš GMO ar naudojant GMO, gali būti teikiamas pagal šio reglamento XIII priede pateiktą pavyzdį.

2 SKYRIUS

Specialieji kontrolės reikalavimai augalams ir augalinės kilmės produktams, pagamintiems ūkyje arba surinktiems

70 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.   63 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas išsamus vieneto aprašymas turi:

a)	būti parengtas net tada, jeigu ūkio subjekto veikla apsiriboja laukinių augalų rinkimu;

b)	nurodyti laikymo ir gamybos patalpas bei žemės plotų ir (arba) rinkimo teritorijas ir, kai taikoma, patalpas, kuriose atliekami tam tikri perdirbimo ir (arba) pakavimo veiksmai; ir

c)	nurodyti datą, kada atitinkamuose žemės plotuose ir (arba) rinkimo teritorijose buvo paskutinį kartą taikyti produktai, kurių naudojimas nedera su ekologinės gamybos taisyklėmis.

2.   Jei renkami laukiniai augalai, prie 63 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų praktinių priemonių priskiriamos bet kokios trečiųjų šalių suteiktos garantijos, kurias ūkio subjektas gali pateikti siekdamas užtikrinti, kad laikomasi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 2 dalies nuostatų.

71 straipsnis

Pranešimai

Kiekvienais metais iki kontrolės institucijos ar įstaigos nurodytos dienos ūkio subjektas informuoja kontrolės instituciją ar įstaigą apie augalininkystės produktų gamybos planą kiekvienam ūkio laukui.

72 straipsnis

Augalų gamybos apskaita

Turi būti vedamas augalų gamybos apskaitos registras, kuris yra laikomas ūkio patalpose taip, kad jį kontrolės institucijos ar įstaigos galėtų bet kuriuo metu patikrinti. Be 71 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tokioje apskaitoje teikiama bent ši informacija:

a)	apie trąšų naudojimą: taikymo data, trąšų rūšis ir kiekis, atitinkami žemės sklypai;

b)	apie augalų apsaugos produktų naudojimą: taikymo priežastys ir data, produkto rūšis, taikymo būdas;

c)	apie žemės ūkio pagalbinių priemonių pirkimą: produkto pirkimo data, produkto rūšis ir kiekis;

d)	apie derlių: ekologiško ar perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu gauto augalininkystės derliaus data, rūšis ir kiekis.

73 straipsnis

Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui

Jeigu ūkio subjektui toje pačioje vietovėje priklauso keli gamybos vienetai, vienetams, užsiimantiems neekologine augalininkyste, kartu su sandėliavimo patalpomis, skirtomis pagalbinėms priemonėms, taip pat taikomi šios antraštinės dalies 1 skyriuje ir šiame skyriuje nustatyti bendrieji ir specialieji kontrolės reikalavimai.

3 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai gyvūnams ir gyvulininkystės produktams, pagamintiems gyvulininkystės ūkyje

74 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.   Kai tikrinimo sistema, taikoma būtent gyvulininkystei, įgyvendinama pirmą kartą, išsamus vieneto aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, apima:

a)	išsamų gyvūnams skirtų pastatų, ganyklų, diendaržių ir pan. ir, atitinkamais atvejais, gyvūnų laikymo, pakavimo ir perdirbimo patalpų, gyvulininkystės produktų, žaliavų ir pagalbinių priemonių apibūdinimą;

b)	išsamų mėšlidžių apibūdinimą.

2.   63 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos praktinės priemonės apima:

a)	mėšlo paskleidimo planą, suderintą su kontrolės įstaiga ar institucija, kartu su išsamiu dirbamų laukų apibūdinimu;

b)	tam tikrais atvejais, susitarimus raštu su kitais ūkiais dėl mėšlo paskleidimo, kaip nurodyta 3 straipsnio 3 dalyje, atitinkančius ekologinės gamybos taisyklių nuostatas;

c)	ekologinės gamybos gyvulininkystės vieneto vadybos planą.

75 straipsnis

Gyvūnų identifikavimas

Gyvūnai turi būti ženklinami visam laikui, naudojant kiekvienai rūšiai pritaikytus ženklinimo būdus, stambius žinduolius ženklinant atskirai, o paukščius ir smulkius žinduolius – atskirai arba partijomis.

76 straipsnis

Gyvūnų apskaita

Turi būti vedamas gyvūnų apskaitos registras, kuris yra laikomas ūkio patalpose ir kurį kontrolės institucijos ar įstaigos gali patikrinti bet kuriuo metu. Tokioje apskaitoje pateikiamas išsamus bandos arba pulko tvarkymo sistemos apibūdinimas, apimantis bent šią informaciją:

a)	apie gyvūnus, atvežamus į ūkį: kilmė ir atvykimo data, pereinamasis laikotarpis, identifikavimo žyma ir veterinarinės tarnybos įrašas;

b)	apie gyvūnus, išvežamus iš ūkio: amžius, kiekis vienetais, masė, jei skerdžiami, identifikavimo žyma ir paskirties vieta;

c)	informacija apie prarastus gyvūnus ir praradimo priežastys;

d)	apie šėrimą: tipas, įskaitant pašarų papildus, įvairių racionų sudedamųjų dalių proporcijos ir ganymo diendaržiuose laikotarpiai, sezoninio pervarymo į naujas ganyklas laikotarpiai, kai taikomi apribojimai;

e)

apie ligų prevenciją ir gydymą bei veterinarinę priežiūrą: gydymo data, išsami informacija apie diagnozę, dozes; gydomojo produkto rūšis, nuoroda į veikliąsias farmakologines medžiagas, susijęs gydymo būdas ir veterinarijos gydytojo skirta veterinarinė priežiūra, nurodant priežastis ir išlaukas, taikomas, kol gyvulininkystės produktai gali būti parduodami paženklinti kaip ekologiški.

77 straipsnis

Gyvūnams skirtų veterinarinių vaistų kontrolės priemonės

Kiekvienąkart naudojant veterinarinius vaistus, prieš parduodant gyvūnus ar gyvulininkystės produktus pažymėtus kaip ekologiškus, kontrolės institucijai ar įstaigai turi būti pateikta informacija pagal 76 straipsnio e punktą. Gydyti gyvūnai turi būti aiškiai paženklinti: stambūs gyvūnai – kiekvienas atskirai; naminiai paukščiai, smulkūs gyvūnai ar bitės – kiekvienas atskirai arba partijoms, arba aviliais.

78 straipsnis

Specialiosios bitininkystės kontrolės priemonės

1.   Bitininkas pateikia kontrolės institucijai ar įstaigai atitinkamo dydžio planą su avilių išdėstymo vietomis. Jei pagal 13 straipsnio 2 dalį nepažymėta jokių plotų, bitininkas pateikia kontrolės institucijai ar įstaigai reikalingus dokumentus ir įrodymus, įskaitant, jei reikia, tinkamą analizę, kad jo bičių ganyklos atitinka šiame reglamente reikalaujamas sąlygas.

2.   Į bitynų registrą įrašoma tokia informacija apie bičių maitinimą: produkto rūšis, datos, kiekiai ir aviliai, kur tai buvo atliekama.

3.   Kiekvienąkart, kai turi būti naudojami veterinariniai vaistai, turi būti aiškiai įrašyta vaisto rūšis, įskaitant nuorodą į veikliąją farmakologinę medžiagą, išsami informacija apie diagnozę, dozes, vartojimo būdą, gydymo trukmę bei leistiną išlauką ir, prieš parduodant produktus kaip ekologiškus, pateikiama informacija kontrolės įstaigai ar institucijai.

4.   Bityno išdėstymo vieta registruojama identifikuojant avilius. Kontrolės įstaigai ar institucijai pranešama apie bitynų perkėlimą į kitą vietą iki termino, sutarto su kontrolės institucija ar įstaiga.

5.   Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad būtų užtikrintas tinkamas bitininkystės produktų išėmimas, perdirbimas ir laikymas. Visos priemonės, užtikrinančios šių reikalavimų laikymąsi, registruojamos.

6.   Papildomą maitinimą medumi ir medaus išėmimo veiksmus reikia užregistruoti bityno registre.

79 straipsnis

Keli gamybos vienetai, priklausantys tam pačiam ūkio subjektui

Jeigu ūkio subjektas valdo kelis gamybos vienetus, kaip nustatyta 17 straipsnio 1 dalyje ir 40 bei 41 straipsniuose, 1 skyriuje ir šios antraštinės dalies šiame skyriuje nustatyta kontrolės sistema taip pat taikoma ir vienetams, kurie neekologiškai augina gyvūnus ar gamina neekologiškus gyvulininkystės produktus.

4 SKYRIUS

Augalininkystės ir gyvulininkystės produktų bei maisto produktų, kuriuose yra augalininkystės ir gyvulininkystės produktų, tvarkymo vienetams taikomi kontrolės reikalavimai

80 straipsnis

Kontrolės priemonės

Vieneto, kuriame savo poreikiams arba trečiosios šalies poreikiams tvarkomi produktai, visų pirma įskaitant vienetus, kurie užsiima tokių produktų įpakavimu ir (arba) perpakavimu, arba vienetus, kurie užsiima tokių produktų ženklinimu etiketėmis ir (arba) pakartotiniu ženklinimu etiketėmis, atveju, išsamus vieneto aprašymas, nurodytas 63 straipsnio 1 dalies a punkte, turi atspindėti žemės ūkio produktų priėmimo, perdirbimo, pakavimo, ženklinimo etiketėmis ir laikymo procesus iki su jais susijusių veiksmų ir po jų bei produktų vežimo procedūras.

5 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai importuojamiems iš trečiųjų šalių augalams, augalinės kilmės produktams, gyvūnams, gyvūninės kilmės produktams ir pašarams, kuriuose yra augalinės ir (arba) gyvūninės kilmės produktų, gyvūnų pašarų, kombinuotųjų pašarų ir pašarinių žaliavų

81 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas bet kuriam ūkio subjektui, kuris kaip importuotojas ir (arba) pirmasis gavėjas dalyvauja importuojant ir (arba) priimant savo arba kito ūkio subjekto poreikiams ekologiškus produktus.

82 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.   Importuotojo atveju į išsamų vieneto aprašymą, nurodytą 63 straipsnio 1 dalies a punkte, turi būti įtrauktos importuotojo patalpos ir importo veikla, nurodant produktų įvežimo į Bendriją vietas ir visas kitas patalpas, kurias importuotojas ketina naudoti importuotiems produktams laikyti iki jų pristatymo pirmajam gavėjui.

Be to, 63 straipsnio 2 dalyje nurodytame pareiškime turi būti importuotojo įsipareigojimas užtikrinti, kad visos patalpos, kurias importuotojas naudos produktams laikyti, yra pateikiamos tikrinimui, kurį atlieka kontrolės įstaiga ar institucija arba, jei šios sandėliavimo patalpos yra kitoje valstybėje narėje arba regione, kontrolės įstaiga ar institucija, kuri yra patvirtinta atlikti tikrinimą toje valstybėje narėje arba regione.

2.   Pirmojo gavėjo atveju išsamiame vieneto aprašyme, nurodytame 63 straipsnio 1 dalies a punkte, turi būti nurodytos priėmimui ir laikymui naudojamos patalpos.

3.   Jeigu importuotojas ir pirmasis gavėjas yra tas pats juridinis asmuo ir dirba viename vienete, 63 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nurodytus dokumentus galima įforminti vienu bendru dokumentu.

83 straipsnis

Apskaita

Importuotojas ir pirmasis gavėjas tvarko atskirą prekių ir finansinę apskaitą, nebent jie dirbtų viename vienete.

Kontrolės institucijai ar įstaigai pareikalavus pateikiama visa informacija apie susitarimus dėl vežimo iš eksportuotojo trečiojoje šalyje iki pirmojo gavėjo ir iš pirmojo gavėjo patalpų arba laikymo vietų iki Bendrijoje esančių gavėjų.

84 straipsnis

Informacija apie importuotas siuntas

Importuotojas tinkamu laiku praneša kontrolės įstaigai arba institucijai apie kiekvieną į Bendriją importuojamą siuntą ir nurodo:

a)	pirmojo gavėjo pavadinimą ir adresą;

b)

bet kokią informaciją, kurios kontrolės įstaiga ar institucija gali pagrįstai reikalauti, i) jei produktai importuojami pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 32 straipsnį, tame straipsnyje nustatytus patvirtinamuosius dokumentus; ii) jei produktai importuojami pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnį, tame straipsnyje nurodyto patikrinimo sertifikato kopiją.

Importuotojo kontrolės įstaigai ar institucijai pareikalavus, importuotojas perduoda pirmoje dalyje nurodytą informaciją pirmojo gavėjo kontrolės įstaigai ar institucijai.

85 straipsnis

Tikrinimai

Kontrolės institucija ar įstaiga tikrina šio reglamento 83 straipsnyje nustatytą buhalterinę apskaitą ir Reglamento (EB) Nr. 834/2007 33 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą sertifikatą arba to reglamento 32 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus patvirtinamuosius dokumentus.

Jeigu importuotojas importo veiksmus atlieka skirtinguose vienetuose arba patalpose, jis pareikalavus pateikia kiekvienos patalpos aprašymus, nurodytus šio reglamento 63 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje.

6 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai vienetams, gaminantiems, tvarkantiems arba importuojantiems ekologiškus produktus, kuriems pagal sutartį trečiosios šalys atlieka dalį veiksmų arba visus faktinius minėtuosius veiksmus

86 straipsnis

Kontrolės priemonės

Kai trečiosios šalys pagal sutartį atlieka gamybinius veiksmus, išsamiame vieneto aprašyme, nustatytame 63 straipsnio 1 dalies a punkte, pateikiama:

a)	subrangovų sąrašas su jų veiklos apibūdinimu ir nuoroda į jų sertifikavimą atlikusias kontrolės įstaigas ar institucijas;

b)	rašytinis subrangovų sutikimas, kad jų ūkiams būtų taikomas Reglamento (EB) Nr. 834/2007 V antraštinėje dalyje numatytas tikrinimo režimas;

c)	visos praktinės priemonės, įskaitant, inter alia, atitinkamą apskaitos sistemą, kurių turi būti imtasi vieneto lygiu siekiant užtikrinti, kad produktus, kuriuos ūkio subjektas pateikia į rinką, būtų galima atsekti iki atitinkamai jų tiekėjų, pardavėjų, gavėjų ir pirkėjų.

7 SKYRIUS

Kontrolės reikalavimai pašarus ruošiantiems vienetams

87 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visiems vienetams, ruošiantiems Reglamento (EB) Nr. 834/2007 1 straipsnio 2 dalies c punkte minimus produktus sau arba trečiosios šalies vardu.

88 straipsnis

Kontrolės priemonės

1.   Į 63 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą išsamų vieneto aprašymą įtraukiamas:

a)	patalpų ir įrenginių, naudojamų priimant, ruošiant ir saugant gyvūnų pašarams skirtus produktus iki su jais atliekamų gamybinių veiksmų ir po jų, apibūdinimas;

b)	patalpų, kuriose laikomi kiti produktai, naudojami ruošiant pašarus, apibūdinimas;

c)	patalpų, kuriose sandėliuojami produktai, skirti valymui ir dezinfekcijai, apibūdinimas;

d)	jei būtina, kombinuotųjų pašarų, kuriuos ūkio subjektas ketina gaminti pagal Direktyvos 79/373/EEB 5 straipsnio 1 dalies a punktą, apibūdinimas ir gyvūnų, kuriems skirti šie kombinuotieji pašarai, rūšis arba klasė;

e)	jei būtina, pašarinių žaliavų, kurias ketina gaminti ūkio subjektas, pavadinimas.

2.   Priemonės, kurių turi imtis ūkio subjektai, kaip nurodyta 63 straipsnio 1 dalies b punkte, kad garantuotų atitiktį ekologinės gamybos taisyklėms, apima 26 straipsnyje nurodytas priemones.

3.   Kontrolės institucija arba įstaiga šias priemones taiko bendram kiekvieno paruošiamojo vieneto rizikos įvertinimui atlikti ir kontrolės planui parengti. Šiame kontrolės plane nustatomas mažiausias imtinas atsitiktinių ėminių skaičius atsižvelgiant į galimą riziką.

89 straipsnis

Apskaita

Siekiant tinkamai kontroliuoti gamybinius veiksmus, 66 straipsnyje minimoje apskaitoje pateikiama informacija apie pašarinių žaliavų kilmės šalį, rūšį ir kiekius, priedus, pardavimus ir paruoštus vartoti produktus.

90 straipsnis

Tikrinimai

65 straipsnyje nustatytas patikrinimas apima išsamų fizinį visų patalpų tikrinimą. Be to, kontrolės institucija arba įstaiga atlieka tikslinius tikrinimus remdamasi bendru galimos neatitikties ekologinės gamybos taisyklėms rizikos įvertinimu.

Kontrolės įstaiga arba institucija kreipia ypač didelį dėmesį į ūkio subjektui nurodytus svarbiuosius kontrolės taškus, siekdama nustatyti, ar priežiūros ir kontrolės veiksmai vykdomi teisingai.

Visos patalpos, kurias ūkio subjektas naudoja savo veiklai vykdyti, gali būti tikrinamos taip dažnai, kiek tam pagrindo suteikia su šia veikla susijusi rizika.

8 SKYRIUS

Pažeidimai ir keitimasis informacija

91 straipsnis

Priemonės, taikomos įtarus esant pažeidimams ir neatitikimams

1.   Jeigu ūkio subjektas mano arba įtaria, kad jo pagamintas, tvarkytas, importuotas arba iš kito ūkio subjekto gautas produktas neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, jis pradeda procedūras dėl ženklinimo, rodančio ekologišką produkto kilmę, panaikinimo arba dėl produkto atskyrimo ir identifikavimo. Jis gali perdirbti arba supakuoti produktą arba pateikti jį į rinką, tik jeigu dėl jo nebeabejojama, nebent produktas pateikiamas į rinką be nuorodų į ekologinę gamybą. Jei kyla tokių abejonių, ūkio subjektas apie tai nedelsdamas praneša kontrolės įstaigai ar institucijai. Kontrolės institucija ar įstaiga gali neleisti pateikti produkto į rinką su nuoroda į ekologinę gamybą, kol iš ūkio subjekto arba iš kitų šaltinių gauta informacija nepanaikins abejonių.

2.   Jeigu kontrolės institucija ar įstaiga turi rimtų įtarimų, kad ūkio subjektas ketina pateikti į rinką produktą, kuris neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, bet paženklintas nuoroda į ekologinę gamybą, ši kontrolės institucija ar įstaiga gali pareikalauti, kad ūkio subjektas laikinai sustabdytų šio paženklinto produkto pateikimą į rinką tos kontrolės institucijos ar įstaigos nustatytu laikotarpiu. Prieš priimdama tokį sprendimą kontrolės institucija ar įstaiga leidžia ūkio subjektui pateikti pastabas. Prie sprendimo pridedamas įpareigojimas panaikinti bet kokį produkto ženklinimą, rodantį ekologišką produkto kilmę, jei kontrolės institucija ar įstaiga neabejoja, kad produktas neatitinka ekologinės gamybos reikalavimų.

Tačiau jei įtarimas nustatytu laikotarpiu nepasitvirtina, pirmojoje pastraipoje minėtas sprendimas panaikinamas ne vėliau kaip iki to laikotarpio pabaigos. Ūkio subjektas visapusiškai bendradarbiauja su kontrolės įstaiga ar institucija išsklaidant įtarimą.

3.   Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių ir sankcijų, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningam Reglamento (EB) Nr. 834/2007 IV antraštinėje dalyje ir šio reglamento III antraštinėje dalyje ir (arba) XI priede nurodytų nuorodų naudojimui.

92 straipsnis

Keitimasis informacija

1.   Jeigu ūkio subjektą ir jo subrangovus tikrina skirtingos kontrolės institucijos ar įstaigos, 63 straipsnio 2 dalyje nurodytame pareiškime pateikiamas ūkio subjekto sutikimas jo ir subrangovų vardu, kad skirtingos kontrolės įstaigos arba institucijos gali keistis informacija apie jų tikrinamus veiksmus ir apie keitimosi informacija įgyvendinimo būdą.

2.   Valstybė narė, nustačiusi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 IV antraštinėje dalyje ir šio reglamento III antraštinėje dalyje ir (arba) XI priede nurodytomis nuorodomis pažymėto produkto iš kitos valstybės narės neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su šio reglamento taikymu, praneša apie tai valstybei narei, paskyrusiai kontrolės įstaigą ar instituciją, ir Komisijai.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS PERDAVIMAS KOMISIJAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 SKYRIUS

Informacijos perdavimas Komisijai

93 straipsnis

Statistinė informacija

1.   Valstybės narės teikia Komisijai Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 36 straipsnyje minimą metinę statistinę informaciją apie ekologinę gamybą, pasitelkdamos kompiuterinę elektroninio keitimosi dokumentais ir informacija sistemą, kurią Komisija (GD Eurostat) parengia iki kiekvienų metų liepos 1 d.

2.   1 dalyje nurodytoje statistinėje informacijoje visų pirma pateikiami šie duomenys:

a)	ekologiškų gamintojų, perdirbėjų, importuotojų ir eksportuotojų skaičius;

b)	ekologiškų augalų gamyba ir pasėlių plotai, kuriems taikomas perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpis ir kurie naudojami ekologinei gamybai;

c)	ekologiškų gyvūnų skaičius vienetais ir ekologiški gyvūnininės kilmės produktai;

d)	duomenys apie ekologinę pramoninę gamybą pagal veiklos rūšį.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytai statistinei informacijai perduoti valstybės narės naudojasi Komisijos (Eurostato generalinio direktorato) parengta vienintele duomenų prieiga.

4.   Nuostatos dėl statistinių duomenų ir metaduomenų charakteristikų apibrėžiamos atsižvelgiant į Bendrijos statistinę programą, remiantis modeliais ir klausimynais, kurie prieinami naudojantis 1 dalyje nurodyta sistema.

94 straipsnis

Kita informacija

1.   Valstybės narės, pasitelkdamos kompiuterinę elektroninio keitimosi dokumentais ir informacija sistemą, kurią Komisija (Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas) parengė kitai nei statistinė informacijai, teikia Komisijai šią informaciją:

a)	iki 2009 m. sausio 1 d. – Reglamento (EB) Nr. 834/2007 35 straipsnio a dalyje nurodytą informaciją ir vėliau apie kiekvieną pakeitimą, kai tik šis bus padarytas;

b)	iki kiekvienų metų kovo 31 d. – Reglamento (EB) Nr. 834/2007 35 straipsnio b dalyje nurodytą informaciją apie kontrolės institucijas ir įstaigas, patvirtintas ankstesnių metų gruodžio 31 d.;

c)	iki kiekvienų metų liepos 1 d. – visą kitą pagal šį reglamentą reikalaujamą ar reikalingą informaciją.

2.   Duomenys perduodami, suvedami ir atnaujinami 1 dalyje nurodytoje sistemoje kontroliuojant kompetentingai institucijai, laikantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 35 straipsnio reikalavimų; šią funkciją atlieka pati institucija arba įstaiga, kuriai ta funkcija buvo deleguota.

3.   Nuostatos dėl statistinių duomenų ir metaduomenų charakteristikų apibrėžiamos remiantis modeliais arba klausimynais, kurie prieinami naudojantis 1 dalyje nurodyta sistema.

2 SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

95 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. gruodžio 31 d. galvijai gali būti laikomi pririšti tuose pastatuose, kurie jau buvo eksploatuojami iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., su sąlyga, kad jie reguliariai išvedami mankštintis ir auginami pagal gyvūnų gerovės reikalavimus patogiai pakreiktuose plotuose, taikant individualią priežiūrą, ir su sąlyga, kad kompetentinga institucija leido taikyti šią priemonę. Atskiriems ūkio subjektams paprašius kompetentinga institucija gali leisti toliau taikyti šią priemonę ribotu laikotarpiu, kuris baigiasi iki 2013 m. gruodžio 31 d., su papildoma sąlyga, kad mažiausiai du kartus per metus bus atliekami 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai.

2.   Kompetentinga institucija gali leisti pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. gruodžio 31 d. taikyti išimtis dėl laikymo uždarose patalpose sąlygų ir gyvūnų tankio, kurios buvo suteiktos gyvulininkystės ūkiams remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 I priedo B dalies 8.5.1 punkte nustatyta nukrypti leidžiančia nuostata. Ūkio subjektai, kuriems taikomas šis pratęsimas, pateikia kontrolės institucijai ar įstaigai planą, kuriame apibūdinamos priemonės, skirtos užtikrinti atitiktį ekologinės gamybos taisyklių nuostatoms iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Atskiriems ūkio subjektams paprašius kompetentinga institucija gali leisti toliau taikyti šią priemonę ribotu laikotarpiu, kuris baigiasi iki 2013 m. gruodžio 31 d., su papildoma sąlyga, kad mažiausiai du kartus per metus bus atliekami 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai.

3.   Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d., mėsai skirtos avys ir kiaulės galutinio panėjimo stadijos metu gali būti laikomos uždarose patalpose, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 I.B priedo 8.3.4 punkte, su sąlyga, kad mažiausiai du kartus per metus bus atliekami 65 straipsnio 1 dalyje nurodyti patikrinimai.

4.   Paršeliai gali būti kastruojami netaikant nejautros ir (arba) nuskausminimo pereinamuoju laikotarpiu iki 2011 m. gruodžio 31 d.

5.   Kol bus nustatytos išsamios naminių gyvūnėlių ėdalo perdirbimo taisyklės, taikomos nacionalinės taisyklės, o jų nesant – valstybių narių priimti arba pripažinti privatūs standartai.

6.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalies j punktą ir kol bus įtrauktos specialiosios medžiagos pagal to reglamento 16 straipsnio f dalį, gali būti naudojami tik kompetentingų institucijų patvirtinti produktai.

7.   Valstybių narių pagal Reglamentą (EEB) Nr. 207/93 suteikti leidimai žemės ūkio kilmės neekologiškiems ingredientams gali būti laikomi išduotais pagal šį reglamentą. Tačiau leidimų, išduotų pagal pirmiau minėto reglamento 3 straipsnio 6 dalį, galiojimas baigiasi 2009 m. gruodžio 31 d.

8.   Pereinamuoju laikotarpiu iki 2010 m. liepos 1 d. ūkio subjektai atlikdami ženklinimą gali toliau naudotis Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 nuostatomis dėl:

i)	ekologiškų maisto sudedamųjų dalių procentinės dalies apskaičiavimo sistemos;

ii)	kontrolės institucijos ar įstaigos kodo numerio ir (arba) pavadinimo.

9.   Produktų, kurie iki 2009 m. sausio 1 d. pagaminti, supakuoti ir paženklinti vadovaujantis Reglamentu (EEB) Nr. 2092/91, atsargos gali būti toliau teikiamos rinkai su nuorodomis apie ekologinę gamybą, kol baigsis turimi ištekliai.

10.   Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 reikalavimus jau pagamintos pakuotės gali būti ir toliau naudojamos iki 2012 m. sausio 1 d. produktams, tiekiamiems rinkai su nuorodomis apie ekologinę gamybą, tačiau pagaminti produktai turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus.

96 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EEB) Nr. 207/93, (EB) Nr. 223/2003 ir (EB) Nr. 1452/2003 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus ir į Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

97 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.

Tačiau 27 straipsnio 2 dalies a punktas ir 58 straipsnis taikomas nuo 2010 m. liepos 1 d.

---

(1)  OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

(2)  OL L 198, 1991 7 22, p. 1.

(3)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(4)  OL L 25, 1993 2 2, p. 5.

(5)  OL L 206, 2003 8 15, p. 17.

(6)  OL L 31, 2003 2 6, p. 3.

(7)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(8)  OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

(9)  OL L 368, 2006 12 23, p. 15.

(10)  OL L 340, 1991 12 11, p. 28.

(11)  OL L 340, 1991 12 11, p. 33.

(12)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(13)  OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

(14)  OL L 184, 1988 7 15, p. 61.

(15)  OL L 237, 1994 9 10, p. 13.

(16)  OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(17)  OL L 193, 2002 7 20, p. 1.

(18)  OL L 193, 2002 7 20, p. 33.

(19)  OL L 86, 1979 4 6, p. 30.

(20)  OL L 125, 1996 5 23, p. 35.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---