VERTIMAS

SUSITARIMAS DĖL ŽVEJYBOS PIETINĖJE INDIJOS VANDENYNO DALYJE (SŽPIVD)

SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

TURINČIOS BENDRŲ INTERESŲ užtikrinant žuvininkystės išteklių tinkamą valdymą, ilgalaikę apsaugą ir tausų naudojimą pietinėje Indijos vandenyno dalyje, ir norinčios prisidėti siekiant tikslų bendradarbiaudamos tarptautiniu mastu,

ATSIŽVELGDAMOS, kad pagal 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir bendruosius tarptautinės teisės principus pakrančių valstybių nacionalinei jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose žvalgydamos ir naudodamos, apsaugodamos ir valdydamos žuvų išteklius ir apsaugodamos gyvuosius jūrų išteklius, kuriems poveikį daro žvejyba, jos naudojasi savo suverenia teise,

PRISIMINDAMOS ATITINKAMAS 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos NUOSTATAS, 1995 m. gruodžio 4 d. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su artimos migracijos ir tolimos migracijos žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, 1993 m. lapkričio 24 d. Susitarimą dėl atviroje jūroje žvejojančių žvejybos laivų skatinimo įgyvendinti tarptautines apsaugos ir valdymo priemones ir atsižvelgdamos į 1995 m. spalio 31 d. 28-oje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos sesijoje priimtą Atsakingos žuvininkystės kodeksą,

TAIP PAT PRISIMINDAMOS 1995 m. Susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su artimos migracijos ir tolimos migracijos žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo 17 straipsnį ir tai, kad šalys, kurios nėra šio Pietų Indijos vandenyno žvejybos susitarimo susitariančiosios šalys, turi taikyti šiame Susitarime patvirtintas apsaugos ir valdymo priemones ir neleisti su jų vėliava plaukiojantiems laivams užsiimti žvejyba, kuri nesiderina su žuvininkystės išteklių apsauga ir tausiu naudojimu, kuriam taikomas šis Susitarimas,

PRIPAŽINDAMOS ekonomines ir geografines aplinkybes ir specialius besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių tarp jų ir mažų salų besivystančių valstybių bei jų pakrančių bendruomenių, reikalavimus dėl teisingos iš žuvų išteklių gaunamos naudos,

NORĖDAMOS bendradarbiauti su pakrantės valstybėmis bei su visomis kitomis valstybėmis, organizacijomis ir žuvininkystės subjektais, suinteresuotais žuvų ištekliais pietinėje Indijos vandenyno dalyje, siekdamos užtikrinti suderinamas apsaugos ir valdymo priemones,

ATSIŽVELGDAMOS, kad pirmiau minėtų tikslų pasiekimas padėtų įgyvendinti teisingą ir lygiateisę ekonominę tvarką atsižvelgiant į žmonijos interesus, ypač į specialius besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių tarp jų ir mažų salų besivystančių valstybių, interesus ir poreikius,

ĮSITIKINUSIOS, kad daugiašalio susitarimo, skirto žuvų išteklių ilgalaikei apsaugai ir tausiam naudojimui vandenyse, nepriklausančiuose nacionalinei jurisdikcijai pietinėje Indijos vandenyno dalyje, sudarymas geriausiai padėtų pasiekti šiuos tikslus,

SUSITARIA:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame susitarime:

a)	1982 m. konvencija – tai 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija;

b)	1995 m. susitarimas – tai 1995 m. gruodžio 4 d. Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su atviros migracijos ir tolimos migracijos žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo;

c)	Rajonas – tai rajonas, kuriame taikomas šis Susitarimas, kaip nurodyta 3 straipsnyje;

d)	Elgesio kodeksas – tai 1995 m. spalio 31 d. 28-ojoje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos konferencijos sesijoje priimtas Atsakingos žuvininkystės kodeksas;

e)	Susitariančioji šalis – tai bet kuri valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko, kad šis Susitarimas jai būtų privalomas ir kuriai šis Susitarimas galioja;

f)

žuvų ištekliai – tai žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų dugno gyvūnų rūšių ištekliai šiame rajone, išskyrus: i) dugno gyvūnų rūšis, kurioms remiantis 1982 m. konvencijos 77 straipsnio 4 dalimi taikoma pakrantės valstybių žuvininkystės jurisdikcija; ir ii) tolimos migracijos rūšis, išvardytas 1982 m. konvencijos I priede;

g)

žvejyba – tai: i) faktinė žuvų išteklių paieška, žvejojimas, sugavimas ar gaudymas arba bandymas tai atlikti; ii) veikla, kurios numatomas rezultatas – žuvų išteklių suradimas, žvejojimas, sugavimas arba gaudymas bet kuriam tikslui, įskaitant mokslinius tyrimus; iii) žuvų išteklius gaudančių prietaisų arba susijusių įrenginių, įskaitant radijo švyturius, išdėstymas, ieškojimas arba susigrąžinimas; iv) visa jūroje vykdoma veikla, kurios tikslas – paremti arba pasiruošti atlikti šioje apibrėžtyje nurodytus veiksmus, išskyrus veiklą avarinėse situacijose, kuri yra susijusi su įgulos narių sveikata ir sauga arba laivo saugumu; arba v) orlaivio naudojimas, jei jis susijęs su kuria nors šioje apibrėžtyje nurodyta veikla, išskyrus avarinius skrydžius, susijusius su įgulos narių sveikata ir sauga arba laivo saugumu;

h)	žvejybos subjektas – tai 1995 m. susitarimo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas žvejybos subjektas;

i)	žvejybos laivas – tai bet koks laivas, naudojamas arba skirtas žvejybai, įskaitant plaukiojančias bazes, ir visi kiti laivai, tiesiogiai dalyvaujantys žvejybos procese, taip pat laivai, dalyvaujantys perkrovime;

j)	piliečiai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys;

k)	regioninė ekonominės integracijos organizacija – tai regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuriai jos valstybės narės perdavė kompetenciją klausimais, kuriems taikomas šis Susitarimas, įskaitant įgaliojimus šių klausimų atžvilgiu priimti sprendimus, privalomus jos valstybėms narėms;

l)	perkrovimas – tai visų arba dalies žvejybos laive esančių žuvų išteklių iškrovimas į kitą laivą jūroje arba uoste.

2 straipsnis

Tikslai

Šio Susitarimo tikslai – bendradarbiaujant susitariančiosioms šalims užtikrinti žuvų išteklių ilgalaikę apsaugą ir tausų naudojimą ir skatinti tvarią žuvininkystės plėtrą šiame rajone, atsižvelgiant į besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių tarp jų ir mažų salų besivystančių valstybių, besiribojančių su šiuo rajonu, kurios yra Susitarimo susitariančiosios šalys, poreikius.

3 straipsnis

Rajonas, kuriame taikomas šis susitarimas

1.   Susitarimas taikomas šiame rajone, apibrėžtame sujungiant šiuos taškus pagal platumos lygiagretes ir ilgumos dienovidinius, išskyrus nacionalinei jurisdikcijai priklausančius vandenis:

Pradedant nuo Afrikos žemyno pakrantės 10° šiaurės platumos lygiagretės; iš ten į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 65° rytų ilgumos dienovidiniu; iš ten į pietus išilgai to dienovidinio iki sankirtos su pusiauju; iš ten į rytus išilgai pusiaujo iki sankirtos su 80° rytų ilgumos dienovidiniu; iš ten į pietus išilgai to dienovidinio iki sankirtos su 20° pietų platumos lygiagretės; iš ten į rytus išilgai tos lygiagretės iki Australijos žemyno pakrantės; iš ten į pietus ir po to į rytus išilgai Australijos pakrantės iki sankirtos su 120° rytų ilgumos dienovidinio; iš ten į pietus išilgai to dienovidinio iki sankirtos su 55° pietų platumos lygiagretės; iš ten į vakarus išilgai tos lygiagretės iki sankirtos su 80° rytų ilgumos dienovidinio; iš ten į šiaurę išilgai to dienovidinio iki sankirtos su 45° pietų platumos lygiagretės; iš ten į vakarus išilgai tos lygiagretės iki sankirtos su 30° rytų ilgumos dienovidinio; iš ten į šiaurę išilgai to dienovidinio iki Afrikos žemyno pakrantės.

2.   Jeigu šiame Susitarime reikia nustatyti Žemės paviršiaus taško, linijos arba teritorijos padėtį, ji nustatoma naudojantis Tarptautine koordinačių sistema, kurią tvarko Tarptautinė žemės sukimosi tarnyba, kuri praktiškai atitinka 1984 m. pasaulinę geodezinę sistemą (WGS84).

4 straipsnis

Bendrieji principai

Įgyvendindamos pareigą bendradarbiauti pagal 1982 m. konvenciją ir tarptautinę teisę, susitariančiosios šalys visų pirma taiko šiuos principus:

a)	priemonės priimamos remiantis geriausiais turimais moksliniais faktais siekiant užtikrinti ilgalaikę žuvų išteklių apsaugą, atsižvelgiant į tausų tokių išteklių naudojimą ir taikant ekosistemos metodą jiems valdyti;

b)	priemonės priimamos siekiant užtikrinti, kad žvejybos lygis būtų proporcingas tausiam žuvų išteklių naudojimui;

c)	vadovaujantis elgesio kodeksu ir 1995 m. susitarimu, laikomasi atsargumo principo, kuriuo remiantis, jei nėra atitinkamos mokslinės informacijos, negalima atidėti arba netaikyti apsaugos ir valdymo priemonių;

d)	žuvų ištekliai valdomi taip, kad būtų išlaikomas toks jų kiekis, kad būtų galima sužvejoti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį kiekį, o peržvejotus žuvų išteklius būtų galima atkurti iki nurodytų kiekių;

e)	žvejojant ir taikant valdymo priemones reikia tinkamai atsižvelgti į poreikį sumažinti žalingą poveikį, kurį jūrų aplinkai gali sukelti žvejyba;

f)	saugoma jūrų aplinkos bioįvairovė; ir

g)	visapusiškai pripažįstami su šiuo rajonu besiribojančių besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių tarp jų ir mažų salų besivystančių valstybių, kurios yra šio Susitarimo susitariančiosios šalys, specialūs reikalavimai.

5 straipsnis

Šalių susirinkimas

1.   Susitariančiosios šalys susitinka periodiškai aptarti su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusių klausimų ir priimti reikalingų sprendimų.

2.   Jeigu Susirinkimo dalyviai nenusprendžia kitaip, eilinis šalių Susirinkimas vyksta bent kartą per metus, ir jei įmanoma praktiškai, tuo pat metu, kai vyksta pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žvejybos komisijos susirinkimai. Jei reikia, susitariančiosios šalys taip pat gali šaukti nepaprastuosius susirinkimus.

3.   Susirinkimo šalys susitarimo būdu priima ir keičia savo ir pavaldžių institucijų darbo tvarkos taisykles.

4.   Pirmojo susirinkimo metu susitariančiosios šalys nagrinėja biudžeto, skirto finansuoti šalių susirinkimus ir jų funkcijų vykdymą, patvirtinimą ir finansines taisykles. Finansinėse taisyklėse nustatomi kriterijai, kuriais remiantis nustatoma kiekvienos susitariančiosios šalies įnašo į biudžetą sumą, tinkamai atsižvelgiant į susitariančiųjų šalių, kurios yra besivystančios valstybės, ypač į mažiausiai išsivysčiusių valstybių ir mažų salų besivystančių valstybių, ekonominę padėtį, ir kurie užtikrintų, kad susitariančiosios šalys, gaunančios naudos iš žvejybos šiame rajone, įmokėtų į biudžetą atitinkamą dalį.

6 straipsnis

Šalių susirinkimo funkcijos

1.   Šalių Susirinkimas:

a)	persvarsto žuvų išteklių, įskaitant jų gausą ir išeikvojimo lygį, padėtį;

b)	skatina ir, jei reikia, koordinuoja reikalingą žuvų išteklių ir artimos migracijos žuvų išteklių, esančių nacionalinės jurisdikcijos vandenyse, besiribojančiuose su šiuo rajonu, mokslinių tyrimų veiklą, įskaitant į jūrą išmetamus sužvejotus kiekius ir žvejybos poveikį jūrų aplinkai;

c)	vertina žvejybos poveikį žuvų ištekliams ir jūrų aplinkai, atsižvelgdamas į šio rajono aplinkos ir okeanografijos savybes, kitą žmogaus veiklą ir aplinkos veiksnius;

d)	formuluoja ir priima apsaugos ir valdymo priemones, būtinas užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės išteklių tausojimą, atsižvelgdamas į poreikį apsaugoti bioįvairovę remiantis turimais geriausiais moksliniais faktais;

e)	priima bendrai rekomenduojamus tarptautinius minimalius standartus, taikomus atsakingam elgesiui vykdant žvejybos operacijas;

f)	rengia taisykles mokslinių ir statistinių duomenų rinkimui, taip pat jų pateikimui, skelbimui, sklaidai ir naudojimui;

g)

skatina susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą siekiant užtikrinti, kad artimos migracijos žuvų išteklių, esančių nacionalinės jurisdikcijos vandenyse, besiribojančiuose su šiuo rajonu, apsaugos ir valdymo priemonės būtų suderinamos su žuvų ištekliams skirtomis priemonėmis, kurias priima šalių Susirinkimas;

h)

rengia taisykles ir procedūras, skirtas žvejybos veiklos monitoringui, kontrolei ir priežiūrai tam, kad užtikrintų, jog atitinkamos šalių Susirinkimo priimtoms apsaugos ir valdymo priemonės, jei reikia, įtraukiant tikrinimo sistemą, kurią sudaro laivų monitoringas ir stebėjimas, ir taisykles, skirtas įlipimui į šiame rajone plaukiojančius laivus bei šių laivų tikrinimui;

i)	rengia ir prižiūri priemones, skirtas sustabdyti, pašalinti nelegalią, nepranešamą ir nereguliuojamą žvejybą bei atgrasinti nuo tokios žvejybos;

j)	pagal tarptautinę teisę ir taikomus dokumentus atkreipia šalių, kurios nėra susitariančiosios šalys, dėmesį į veiklą, kuri trukdo pasiekti šio Susitarimo tikslus;

k)	nustato dalyvavimo žvejyboje kriterijus ir taisykles; ir

l)	atlieka visas kitas užduotis ir funkcijas, būtinas pasiekti Susitarimo tikslus.

2.   Nustatydamos dalyvavimo žvejyboje kriterijus, įskaitant didžiausių leistinų sugauti kiekių arba bendro žvejybos pastangų lygio paskirstymą, susitariančiosios šalys atsižvelgia, inter alia, į tarptautinius principus, pavyzdžiui, į 1995 m. susitarimo principus.

3.   Taikydamos straipsnio 2 dalies nuostatas, susitariančiosios šalys gali, inter alia:

a)	susitariančiosioms šalims nustatyti metines kvotas arba nustatyti jų žvejybos pastangų apribojimus;

b)	paskirstyti sugavimų kiekius, skiriamus žvalgybos ir mokslinių tyrimų tikslams; ir

c)	nustatyti žvejybos galimybes šalims, kurios nėra šio Susitarimo susitariančiosios šalys, jei reikia.

4.   Šalių Susirinkimas, laikydamasis sutartų taisyklių, persvarsto susitariančiųjų šalių kvotų paskirstymą ir žvejybos pastangų apribojimą ir nesusitariančiosios šalių, dalyvavimą skirstant žvejybos galimybes, atsižvelgdamas, inter alia, į informaciją apie susitariančiųjų nesusitariančiųjų šalių apsaugos ir valdymo priemonių, kurias priėmė šalių Susirinkimas, įgyvendinimą.

7 straipsnis

Pavaldžios institucijos

1.   Šalių Susirinkimas įsteigia nuolatinį mokslinį komitetą, kuris, jeigu šalių Susirinkimas nenusprendžia kitaip, renkasi bent vieną kartą per metus, pageidautina prieš šalių Susirinkimą, vadovaujantis šiomis nuostatomis:

a)

mokslinio komiteto funkcijos yra tokios: i) vykdyti žuvų išteklių mokslinį vertinimą ir nustatyti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, atsižvelgiant į šio rajono aplinkos ir okeanografijos savybes ir atitinkamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatus; ii) raginti ir skatinti bendradarbiavimą atliekant mokslinius tyrimus, kad būtų pagerintos žinios apie žuvų išteklių padėtį; iii) teikti mokslinius patarimus ir rekomendacijas šalių Susirinkimui, kad pastarasis galėtų suformuluoti 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas apsaugos ir valdymo priemones; iv) teikti mokslinius patarimus ir rekomendacijas šalių Susirinkimui, kad pastarasis galėtų suformuluoti žvejybos monitoringo priemones; v) teikti mokslinius patarimus ir rekomendacijas šalių Susirinkimui apie atitinkamus standartus ir žvejybos duomenų rinkimo ir keitimosi jais formatą; ir vi) visos kitos mokslinės funkcijos, dėl kurių nusprendžia šalių Susirinkimas;

b)	rengdamas patarimus ir rekomendacijas mokslinis komitetas atsižvelgia į pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žvejybos komisijos, taip pat kitų svarbių mokslinių tyrimų organizacijų ir regioninių žvejybos valdymų organizacijų darbą.

2.   Įgyvendinus 6 straipsnyje nurodytas priemones, šalių Susirinkimas įsteigia atitikties komitetą, kuris patikrina priemonių įgyvendinimą ir atitiktį reikalavimams. Atitikties komitetas susirenka kartu su šalių Susirinkimu, kaip numatyta darbo tvarkos taisyklėse, ir šalių Susirinkimui teikia ataskaitas, patarimus ir rekomendacijas.

3.   Šalių Susirinkimas taip pat gali steigti visus reikalingus laikinus, specialius arba nuolatinius komitetus, kurie tirtų ir praneštų apie visus klausimus, susijusius su šio Susitarimo tikslų įgyvendinimu, ir darbo grupes, kurios tirtų ir teiktų rekomendacijas dėl konkrečių techninių problemų.

8 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.   Jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, šalių Susirinkimo ir pavaldžių institucijų sprendimai esminiais klausimais priimami dalyvaujančių susitariančiųjų šalių sutikimu; sutikimas – tai oficialių prieštaravimų nebuvimas tuo metu, kai priimamas sprendimas. Klausimas, ar dalykas yra esminis, laikomas esminiu klausimu.

2.   Sprendimai visais kitais klausimais, išskyrus nurodytuosius straipsnio 1 dalyje, priimami paprastąja dalyvaujančių ir balsuojančių susitariančiųjų šalių balsų dauguma.

3.   Šalių Susirinkimo priimti sprendimai privalomi visoms susitariančiosioms šalims.

9 straipsnis

Sekretoriatas

Šalių Susirinkimas nusprendžia dėl tvarkos pagal kurią teikiamos sekretoriato paslaugos, arba įsteigia sekretoriatą, kuris vykdo šias funkcijas:

a)	įgyvendina ir koordinuoja Susitarimo administracines nuostatas, įskaitant šalių Susirinkimo oficialios ataskaitos sudarymą ir platinimą;

b)	tvarko visus šalių Susirinkimo ir pavaldžių institucijų procedūrų dokumentus, taip pat kitų oficialių dokumentų, susijusių su šio Susitarimo įgyvendinimu, archyvus; ir

c)	atlieka visas kitas funkcijos, dėl kurių nusprendžia šalių Susirinkimas.

10 straipsnis

Susitariančiųjų šalių pareigos

1.   Kiekviena susitariančioji šalis vykdydama veiklą šiame rajone:

a)	nedelsdama įgyvendina šį Susitarimą ir visas apsaugos, valdymo ir kitas priemones arba dalykus, dėl kurių susitarta šalių Susirinkime;

b)	imasi atitinkamų priemonių, siekdama užtikrinti priemonių, priimtų šalių Susirinkime, veiksmingumą;

c)

renka mokslinius, techninius ir statistinius duomenis, susijusius su žuvų ištekliais, jais keičiasi ir užtikrina, kad: i) būtų renkami pakankamai išsamūs duomenys siekiant palengvinti veiksmingą išteklių įvertinimą, jie būtų teikiami laiku, laikantis šalių Susirinkime priimtose taisyklėse nurodytų reikalavimų; ii) būtų imamasi atitinkamų priemonių patikrinti tokių duomenų tikslumą; iii) tokie statistiniai, biologiniai ir kitokie duomenys ir informacija, kaip nusprendžia šalių Susirinkimas, būtų teikiami kiekvienais metais; ir iv) informacija apie veiksmus, kurių imamasi įgyvendinti apsaugos ir valdymo priemones, priimtas šalių Susirinkime, būtų teikiama laiku.

2.   Kiekviena susitariančioji šalis Susirinkimui pateikia įgyvendinimo ir įsipareigojimų laikymosi priemonių, kurių ji ėmėsi pagal šį straipsnį, ataskaitą, įskaitant už visus pažeidimus skirtas sankcijas, o pakrančių valstybių, kurios yra šio Susitarimo susitariančiosios šalys, atveju – išsaugojimo ir valdymo priemonių, kurių jos ėmėsi dėl artimos migracijos žuvų išteklių, esančių jų jurisdikcijoje esančiuose vandenyse, besiribojančiuose su šiuo rajonu, ataskaitą.

3.   Nepažeidžiant vėliavos valstybės atsakomybės viršenybės, kiekviena susitariančioji šalis imasi kuo daugiau priemonių arba bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad jos piliečiai ir žvejybos laivai, priklausantys tiems piliečiams arba jų naudojami, žvejojantys tame rajone, laikytųsi šio Susitarimo nuostatų ir apsaugos ir valdymo priemonių, priimtų šalių Susirinkime.

4.   Kiekviena susitariančioji šalis, kai jos paprašo bet kuri kita susitariančioji šalis ir kai gauna atitinkamą informaciją, stengiasi kuo geriau ištirti visus įtariamus rimtus šio Susitarimo nuostatų arba bet kokių apsaugos ir valdymo priemonių, priimtų šalių Susirinkime, pažeidimus, kaip numatyta 1995 m. susitarime, kuriuos galėjo padaryti jos piliečiai arba žvejybos laivai, priklausantys jos piliečiams arba jų naudojami. Atsakymas, į kurį turi būti įtraukta išsami informacija apie su pažeidimu susijusius atliktus arba siūlomus veiksmus, pateikiamas visoms susitariančiosioms šalims kuo greičiau, bet ne vėliau nei per du (2) mėnesius nuo prašymo pateikimo. Užbaigus tyrimą, šalių Susirinkimui pateikiama tyrimo rezultatų ataskaita.

11 straipsnis

Vėliavos valstybės pareigos

1.   Kiekviena susitariančioji šalis imasi priemonių, kurių reikia užtikrinti, kad:

a)	su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, žvejojantys šiame rajone, laikytųsi šio Susitarimo nuostatų ir šalių Susirinkime priimtų apsaugos ir valdymo priemonių, ir kad tokie laivai neužsiimtų veikla, mažinančia tokių priemonių veiksmingumą;

b)	su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai nevykdytų neleistinos žvejybos vandenyse, priklausančiuose nacionalinei jurisdikcijai ir besiribojančiuose su šiuo rajonu; ir

c)	būtų kuriama ir įgyvendinama palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema, skirta laivams, plaukiojantiems su jos vėliava ir žvejojantiems šiame rajone.

2.   Nė viena susitariančioji šalis neleidžia, kad laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, būtų naudojami žvejybai šiame rajone, jeigu jie neturi atitinkamos valdžios institucijos arba susitariančiosios šalies valdžios institucijų leidimo.

3.   Kiekviena susitariančioji šalis:

a)	išduoda leidimą su jos vėliavą plaukiojantį laivą naudoti žvejybai vandenyse, nepriklausančiuose nacionalinei jurisdikcijai tik tuomet, jei ji gali veiksmingai vykdyti savo pareigas tokių laivų atžvilgiu pagal šį Susitarimą ir pagal tarptautinę teisę;

b)

tvarko žvejybos laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava ir turinčių leidimą žvejoti žuvų išteklius dokumentus, ir užtikrina, kad informacija apie visus tokius laivus, kaip gali būti nurodyta šalių Susirinkime, būtų įtraukta į šiuos dokumentus. Susitariančiosios šalys keičiasi šia informacija pagal procedūras, dėl kurių susitariama šalių Susirinkime;

c)	pagal šalių Susirinkime nustatytas taisykles kiekvienam metiniam šalių Susirinkimui pateikia ataskaitą apie savo žvejybos veiklą šiame rajone;

d)

laiku surenka ir pasidalija išsamiais ir tiksliais duomenimis, susijusiais su žvejyba, kurią vykdo su jos vėliava šiame rajone plaukiojantys laivai, visų pirma, apie laivų padėtį, pasiliktąjį sužvejotą kiekį, išmetamus sugavimus ir žvejybos pastangas, jei reikia, išlaikant duomenų, susijusių su atitinkamų nacionalinių teisės aktų taikymu, konfidencialumą; ir

e)

kitai susitariančiajai šaliai paprašius ir pateikus atitinkamą informaciją, stengiasi kuo geriau ištirti visus įtariamus Susitarimo nuostatų arba bet kokių apsaugos ir valdymo priemonių, priimtų šalių Susirinkime, pažeidimus, kuriuos galėjo padaryti žvejybos laivai, plaukiojantys su jos vėliava, kaip apibrėžta 1995 m. susitarime. Atsakymas, į kurį turi būti įtraukta išsami informacija apie su įtariamu pažeidimu susijusius atliktus arba siūlomus veiksmus, pateikiamas visoms susitariančiosioms šalims kuo greičiau, bet ne vėliau nei per du (2) mėnesius nuo prašymo pateikimo. Užbaigus tyrimą, šalių Susirinkimui pateikiama tyrimo rezultatų ataskaita.

12 straipsnis

Uosto valstybės pareigos

1.   Taikant priemones, kurių remdamasi šiuo Susitarimu imasi uosto valstybė susitariančioji šalis, atsižvelgiama į uosto valstybės teisę ir pareigą remiantis tarptautine teise imtis priemonių, skatinančių parajoninių, regioninių ir visuotinių apsaugos ir valdymo priemonių veiksmingumą. Imdamasi tokių priemonių uosto valstybė susitariančioji šalis jokia forma ar veiksmais nediskriminuoja nė vienos valstybės žvejybos laivų.

2.   Kiekviena uosto valstybė susitariančioji šalis:

a)	remdamasi apsaugos ir valdymo priemonėmis, kurias priėmė šalių Susirinkimas, inter alia, tikrina dokumentus, žvejybos įrankius ir sugavimus, esančius žvejybos laive, kai tokie laivai savanoriškai atplaukia į jos uostą arba į jos atviroje jūroje esančius terminalus;

b)	neleidžia iškrauti, perkrauti arba vykdyti tiekimo paslaugų, susijusių su žvejybos laivais, jeigu nėra įsitikinusios, kad laive esanti žuvis buvo sugauta laikantis atitinkančiu apsaugos ir valdymo priemonių, priimtų šalių Susirinkime, reikalavimų; ir

c)

teikia pagrįstą pagalbą vėliavos valstybei susitariančiajai šaliai pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę, kai žvejybos laivas savanoriškai atplaukia į jos uostą arba į jos atviroje jūroje esančius terminalus, o laivo vėliavos valstybė paprašo suteikti pagalbą, kad būtų užtikrintas šio Susitarimo nuostatų laikymasis ir apsaugos ir valdymo priemonių, priimtų šalių Susirinkime, įgyvendinimas.

3.   Tuo atveju, jei uosto valstybė susitariančioji šalis mano, kad kitos susitariančiosios šalies jos uostais arba atviroje jūroje esančiais terminalais besinaudojantis laivas pažeidė šio Susitarimo nuostatas arba šalių Susirinkime priimtas apsaugos ir valdymo priemones, į tai ji atkreipia atitinkamos vėliavos valstybės ir šalių Susirinkimo dėmesį. Uosto valstybė susitariančioji šalis pateikia laivo vėliavos valstybei ir šalių Susirinkimui visus su minėtuoju dalyku susijusius dokumentus, įskaitant patikrinimo protokolą.

4.   Nė viena šio straipsnio nuostata nedaro jokio poveikio susitariančiųjų šalių teisei pasinaudoti savo suverenitetu savo teritorijoje esančiuose uostuose pagal tarptautinę teisę.

13 straipsnis

Specialūs besivystančių valstybių reikalavimai

1.   Susitariančiosios šalys visapusiškai pripažįsta su šiuo rajonu besiribojančių besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, specialius reikalavimus, susijusius su žuvų išteklių apsauga ir tokių išteklių subalansuota plėtra.

2.   Visų pirma susitariančiosios šalys pripažįsta:

a)	su teritorija besiribojančių besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, kurios priklauso nuo žuvų išteklių naudojimo, ir į kurių gyventojų arba jų dalies mitybos reikalavimus reikia atsižvelgti, pažeidžiamumą;

b)	būtinybę išvengti neigiamo poveikio natūrinei žvejybai, smulkiems žvejams ir žuvininkystės darbuotojams bei užtikrinti jiems galimybę užsiimti žvejyba; ir

c)	būtinybę užtikrinti, kad dėl šalių Susirinkime priimtų apsaugos ir valdymo priemonių tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų perkelta per didelė apsaugos veiksmų našta su šiuo rajonu besiribojančioms besivystančioms valstybėms, ypač mažiausiai išsivysčiusioms ir mažoms saloms besivystančioms valstybėms.

3.   Susitariančiųjų šalių pagal šio Susitarimo nuostatas ir per kitas subregionines ir regionines organizacijas, kurios dalyvauja jūros gyvųjų išteklių valdyme, vykdomą bendradarbiavimą sudaro veiksmai, kurių tikslas:

a)	su šiuo rajonu besiribojančių besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių ir mažų salų besivystančių valstybių, galimybių apsaugoti ir valdyti žuvų išteklius ir tobulinti su tokiais ištekliais susijusią žuvininkystę stiprinimas; ir

b)	pagalbos teikimas su šiuo rajonu besiribojančioms besivystančioms valstybėms, ypač mažiausiai išsivysčiusioms ir mažų salų besivystančioms valstybėms, kad jos galėtų dalyvauti su tokiais ištekliais susijusioje žuvininkystėje, įskaitant lengviau gaunamas galimybes pagal šį Susitarimą.

4.   Į bendradarbiavimą su šiuo rajonu besiribojančiomis besivystančiomis valstybėmis, ypač su mažiausiai išsivysčiusiomis ir mažų salų besivystančiomis valstybėmis, šiame straipsnyje numatytais tikslais įeina finansinės pagalbos, su žmogiškųjų resursų plėtra susijusios pagalbos, techninės pagalbos teikimas, technologijos perdavimas ir veikla, konkrečiai susijusi su:

a)

geresniu žuvų išteklių ir migruojančių tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros žuvų išteklių, esančių nacionalinės jurisdikcijos vandenyse, besiribojančiuose su šiuo rajonu, apsauga ir valdymu, renkant, pranešant, tikrinant ir analizuojant žuvininkystės duomenis ir susijusią informaciją bei jais keičiantis;

b)	geresniu informacijos apie žvejybos poveikį jūrų aplinkai rinkimas ir valdymas;

c)	išteklių vertinimu ir moksliniai tyrimais;

d)	monitoringu, kontrole, priežiūra, atitiktimi ir vykdymu, įskaitant mokymą ir pajėgumų didinimą vietiniame lygmenyje, nacionalinių ir regioninių stebėtojų programų vystymą ir finansavimą, taip pat galimybes naudotis technologijomis; ir

e)	dalyvavimu šalių Susirinkime ir pavaldžių institucijų susirinkimuose, taip pat sprendžiant ginčus.

14 straipsnis

Skaidrumas

1.   Susitariančiosios šalys skatina, kad priimant sprendimus ir vykdant kitą pagal šį Susitarimą numatytą veiklą būtų laikomasi skaidrumo principo.

2.   Pakrančių valstybėms, kurių nacionalinės jurisdikcijos vandenys ribojasi su šiuo rajonu, ir kurios nėra Susitarimo susitariančiosios šalys, turi būti suteikta teisė dalyvauti stebėtojomis šalių Susirinkime ir pavaldžių institucijų susirinkimuose.

3.   Valstybėms, kurios nėra šio Susitarimo susitariančiosios šalys, suteikiama teisė dalyvauti stebėtojomis šalių Susirinkime ir pavaldžių institucijų susirinkimuose.

4.   Tarpvyriausybinėms organizacijoms, suinteresuotoms atitinkamais šio Susitarimo įgyvendinimo klausimais, visų pirma Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai, pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žvejybos komisijai ir regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, kurių kompetencijai priklauso su šiuo rajonu besiribojančių atviros jūros vandenys, suteikiama teisė dalyvauti stebėtojomis šalių Susirinkime ir pavaldžių institucijų susirinkimuose.

5.   Nevyriausybinėms organizacijoms, suinteresuotoms atitinkamais šio Susitarimo įgyvendinimo klausimais, suteikiama galimybė dalyvauti šalių Susirinkime ir pavaldžių institucijų susirinkimuose stebėtojų teisėmis arba taip, kaip nusprendžia šalių Susirinkimas. Šalių Susirinkimo ir pavaldžių institucijų darbo tvarkos taisyklėse numatomos tokio dalyvavimo nuostatos. Šiuo atžvilgiu tvarka neturi būti pernelyg griežta.

6.   Stebėtojams pagal darbo tvarkos taisykles laiku suteikiama reikalinga informacija, įskaitant informaciją apie konfidencialumo reikalavimą, kurį gali priimti šalių Susirinkimas.

15 straipsnis

Žvejybos subjektai

1.   Įsigaliojus šiam Susitarimui, visi žvejybos subjektai, kurių laivai žvejojo arba ketino žvejoti žuvų išteklius šiame rajone, pagal šalių Susirinkimo nustatytas taisykles šalių Susirinkimo pirmininkui įteiktame rašytiniame dokumente išreiškia savo tvirtą įsipareigojimą laikytis šio Susitarimo sąlygų. Toks įsipareigojimas įsigalioja po trisdešimties (30) dienų nuo dokumento gavimo dienos. Visi tokie žvejybos subjektai gali atšaukti tokį įsipareigojimą raštiniu pranešimu, skirtu šalių Susirinkimo pirmininkui. Atšaukimo pranešimas įsigalioja po devyniasdešimties (90) dienų po to, kai šalių Susirinkimo pirmininkas gauna pranešimą.

2.   Žvejybos subjektas, kuris išreiškė įsipareigojimą laikytis šio Susitarimo sąlygų, gali dalyvauti šalių ir pavaldžių institucijų susirinkimuose ir dalyvauti priimant sprendimus pagal šalių Susirinkimo priimtas darbo tvarkos taisykles. Tokiems žvejybos subjektams 1–18 straipsnis ir 20 straipsnio 2 dalis taikomi mutatis mutandis.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

Pagal Susitarimą kartu veikiančios susitariančiosios šalys glaudžiai bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis žuvininkystės ir susijusiomis organizacijomis bendrų interesų klausimais, visų pirma su pietvakarinės Indijos vandenyno dalies žvejybos komisija ir kitomis regioninėmis žuvininkystės organizacijomis, kurių kompetencijai priklauso su šiuo rajonu besiribojantys atvirosios jūros vandenys.

17 straipsnis

Nesusitariančiosios šalys

1.   Susitariančiosios šalys imasi šį Susitarimą, 1995 m. susitarimą ir tarptautinę teisę atitinkančių priemonių užkirsti kelią laivų, plaukiojančių su valstybių, kurios nėra šio Susitarimo susitariančiosios šalys, vėliavomis, kurie mažina šalių Susirinkimo priimtų apsaugos ir valdymo priemonių arba šio Susitarimo tikslų veiksmingumą, veiklai.

2.   Susitariančiosios šalys keičiasi informacija apie žvejybos laivų, plaukiojančių su valstybių, kurios nėra šio Susitarimo susitariančiosios šalys, vėliavomis ir vykdančių žvejybos operacijas šiame rajone, veiklą.

3.   Susitariančiosios šalys atkreipia visų valstybių, kurios nėra šio Susitarimo susitariančiosios šalys, dėmesį į jų piliečių arba su jų vėliavomis plaukiojančių laivų veiklą, kuri, susitariančiosios šalies nuomone, vykdoma mažinant šalių Susirinkime priimtų išsaugojimo ir valdymo priemonių arba šio Susitarimo tikslų veiksmingumą.

4.   Susitariančiosios šalys atskirai arba kartu reikalauja, kad valstybės, kurios nėra šio Susitarimo susitariančiosios šalys, kurių lavai žvejoja šiame rajone, visapusiškai bendradarbiautų įgyvendinant šalių Susirinkimo priimtas apsaugos ir valdymo priemones, atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrinta, jog tokios priemonės yra taikomos visoms žvejybos rūšims šiame rajone. Tokioms bendradarbiaujančioms šalims, kurios nėra šio Susitarimo susitariančiosios šalys, bus naudinga dalyvauti žvejyboje, kuri atitiks jų įsipareigojimus įgyvendinti atitinkamų žuvų išteklių apsaugos ir valdymo priemones.

18 straipsnis

Sąžiningumas ir piktnaudžiavimas teisėmis

Kiekviena susitariančioji šalis sąžiningai vykdo šiuo Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus ir naudojasi šiame Susitarime pripažintomis teisėmis jomis nepiktnaudžiaudama.

19 straipsnis

Ryšys su kitais susitarimais

Šiame Susitarime nepažeidžiamos valstybių teisės ir pareigos, numatytos 1982 m. konvencijoje ir 1995 m. susitarime.

20 straipsnis

Ginčų aiškinimas ir sprendimas

1.   Susitariančiosios šalys deda pastangas draugiškai spręsti ginčus. Susitariančiosios šalies prašymu gali būti užginčytas privalomas sprendimas pagal ginčų sprendimo tvarką, numatytą 1982 m. konvencijos XV dalies II skirsnyje arba jeigu ginčas yra susijęs su vienos ar daugiau artimos migracijos žuvų išteklių, pagal tvarką, nustatytą 1995 m. susitarimo VIII dalyje. Taikoma atitinkama 1982 m. konvencijos ir 1995 m. susitarimo dalis nepriklausomai, ar ginčo šalys yra šiuos dokumentus pasirašiusios šalys, ar ne.

2.   Jeigu ginče dalyvauja žvejybos subjektas, kuris įsipareigojo laikytis šio Susitarimo sąlygų, ir jeigu ginčo negalima išspręsti draugiškai, bet kurios ginčo šalies prašymu ginčas perduodamas galutiniam ir privalomam arbitražui pagal atitinkamas Nuolatinio arbitražo teismo taisykles.

21 straipsnis

Pakeitimai

1.   Bet kuri susitariančioji šalis gali siūlyti daryti dalinius Susitarimo pakeitimus, pateikdama depozitarui siūlomo dalinio pakeitimo tekstą mažiausiai prieš šešiasdešimt (60) dienų iki eilinio šalių Susirinkimo. Depozitaras nedelsdamas persiunčia šio teksto kopijas kitoms susitariančiosioms šalims.

2.   Susitarimo pakeitimai priimami visų susitariančiųjų šalių sutikimu.

3.   Susitarimo pakeitimai įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai (90) dienų po to, kai visos susitariančiosios šalys, turinčios šį statusą tuo metu, kai priimami pakeitimai, deponuoja šių pakeitimų ratifikavimo, priėmimo ir patvirtinimo dokumentus depozitarui.

22 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas ir patvirtinimas

1.   Šis Susitarimas teikiamas pasirašyti:

a)	valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, dalyvaujančioms tarpvalstybinėse konsultacijose dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje; ir

b)	visoms valstybėms, kurių jurisdikcijoje yra vandenys, besiribojantys su Rajonu; jį galima pasirašyti dvylika (12) mėnesių nuo (teikimo pasirašyti data).

2.   Šį Susitarimą pasirašiusios valstybės turi jį ratifikuoti, priimti arba patvirtinti.

3.   Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui.

23 straipsnis

Prisijungimas

1.   Pasibaigus pasirašymui, prie šio Susitarimo gali prisijungti visos valstybės arba regioninės ekonominės integracijos organizacijos, nurodytos 22 straipsnio 1 dalyje, ir kitos valstybės arba regioninės ekonominės integracijos organizacijos, besidominčios žvejyba, susijusia su žuvų ištekliais.

2.   Prisijungimo dokumentai deponuojami pas depozitarą.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Susitarimas įsigalioja po devyniasdešimties (90) dienų po to, kai depozitaras gauna ketvirtuosius ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentus, kurių mažiausiai du deponuoja su šiuo rajonu besiribojančios pakrantės valstybės.

2.   Kiekvienai pasirašančiajai šaliai, kuri ratifikuoja, priima arba patvirtina šį Susitarimą po jo įsigaliojimo, šis Susitarimas įsigalioja po trisdešimties (30) dienų po ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo.

3.   Kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri prisijungia prie Susitarimo po jo įsigaliojimo, šis Susitarimas įsigalioja po trisdešimties (30) dienų po prisijungimo dokumento deponavimo.

25 straipsnis

Depozitaras

1.   Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Generalinis direktorius yra šio Susitarimo ir visų jo pakeitimų depozitaras. Depozitaras persiunčia patvirtintas šio Susitarimo kopijas visoms pasirašiusioms šalims ir registruoja šį Susitarimą pas Jungtinių Tautų generalinį sekretorių pagal Jungtinių Tautų chartijos 102 straipsnį.

2.   Depozitaras informuoja visas šį Susitarimą pasirašiusias šalis apie visus pasirašymus ir deponuotus ratifikavimo, prisijungimo, priėmimo ir patvirtinimo dokumentus pagal 22 ir 23 straipsnį ir apie šio Susitarimo įsigaliojimo datą pagal 24 straipsnį.

26 straipsnis

Pasitraukimas

Visos susitariančiosios šalys gali bet kada pasitraukti iš Susitarimo praėjus dvejiems metams po to, kai šis Susitarimas įsigaliojo tai susitariančiajai šaliai, pateikdama rašytinį pranešimą apie tokį pasitraukimą depozitarui, kuris nedelsdamas apie tokį pasitraukimą informuoja visas susitariančiąsias šalis. Pranešimas apie pasitraukimą įsigalioja po devyniasdešimties (90) dienų nuo tos dienos, kai jį gauna depozitaras.

27 straipsnis

Nutraukimas

Šis Susitarimas automatiškai nutraukiamas, jeigu ir kai po pasitraukimo susitariančiųjų šalių lieka mažiau nei trys.

28 straipsnis

Išlygos

1.   Šio Susitarimo ratifikavimui, priėmimui arba patvirtinimui gali būti taikomos išlygos, kurios įsigalioja tik vienbalsiai pritarus visoms šio Susitarimo susitariančiosioms šalims. Depozitaras visoms susitariančiosioms šalims praneša visas išlygas. Laikoma, kad susitariančiosios šalys, kurios nepateikė atsakymo per tris (3) mėnesius nuo pranešimo dienos, pritarė išlygai. Jei tokio pritarimo negauta, išlygą padariusi valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija netampa šio susitarimo šalimi.

2.   1 dalies nuostatos neuždraudžia valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai valstybės vardu daryti išlygą dėl narystės, suteiktos pasinaudojus teritorijomis ir aplinkinėmis jūros zonomis, kuriose ši valstybė siekia suverenumo teisių arba teritorinės ir jūrinės jurisdikcijos.