22.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/27

(1)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatomi konkretūs gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimai. Būtina nustatyti tam tikras įgyvendinimo priemones, taikomas mėsai, gyviems dvigeldžiams moliuskams, žuvininkystės produktams, pienui, kiaušiniams, varlių kojelėms ir sraigėms bei perdirbtiems jų produktams.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatomos specialios žmonėms vartoti skirtų gyvūninės kilmės produktų oficialios kontrolės taisyklės. Būtina parengti tam tikras taisykles ir išsamiai apibrėžti kitus reikalavimus.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 Bendrijos lygmeniu nustatomos suderintos bendros oficialios kontrolės taisyklės. Būtina parengti tam tikras taisykles ir išsamiai apibrėžti kitus reikalavimus.

(4)

Komisijos sprendimas 20XX/.../EB  (5) panaikina tam tikrus sprendimus, įgyvendinančius priemones, numatytas direktyvose, kurios buvo panaikintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB, panaikinančia tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų ir iš dalies pakeičiančia Direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EEB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB  (6). Todėl kai kurios susijusių sprendimų dalys turėtų būti išlaikytos šiame reglamente.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 852/2004 reikalaujama, kad maisto verslo subjektai tvarkytų ir saugotų įrašus ir sudarytų galimybę kompetentingai institucijai ir kitiems maisto verslo subjektams jų pageidavimu susipažinti su atitinkama tuose įrašuose pateikta informacija.

(6)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 taip pat reikalaujama, kad skerdyklą eksploatuojantis subjektas tam tikrais atvejais prašytų, gautų ir tikrintų maisto grandinės informaciją apie visus gyvūnus, kurie yra vežami arba vežtini į skerdyklą, išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus, ir, atsižvelgdamas į tą informaciją, imtųsi veiksmų. Be to, skerdyklą eksploatuojantis subjektas turėtų užtikrinti, kad maisto grandinės informacijoje būtų nurodyti visa išsamūs duomenys, kuriuos reikia pateikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004.

(7)

Skerdyklą eksploatuojančiam subjektui maisto grandinės informacija padeda organizuoti skerdyklos darbą, o valstybiniam veterinarijos gydytojui – nustatyti reikiamas tikrinimo procedūras. Valstybinis veterinarijos gydytojas turėtų išnagrinėti maisto grandinės informaciją ir ją naudoti kaip tikrinimo procedūrų sudėtinę dalį.

(8)

Reikėtų kuo įmanoma daugiau naudotis esamomis informacijos srautų sistemomis ir jas pritaikyti įgyvendinant Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytus reikalavimus dėl maisto grandinės informacijos.

(9)

Siekiant gerinti gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygas ūkiuose bei atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 854/2004, valstybinis veterinarijos gydytojas turėtų registruoti ir, prireikus, pranešti gyvūnų kilmės ūkio maisto verslo subjektui ir bet kuriam gyvūnų kilmės ūkyje besilankančiam veterinarijos gydytojui ar bet kuriai susijusiai kompetentingai institucijai apie bet kokias skerdykloje nustatytas ligas ar sąlygas, susijusias su pavieniais gyvūnais ar banda ir (arba) pulku, galinčias pakenkti visuomenės ar gyvūnų sveikatai ar sukelti pavojų gyvūnų gerovei.

(10)

Reglamentuose (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 yra nustatyti patikrinimų dėl parazitų krante arba laive apdorojant žuvininkystės produktus reikalavimai. Maisto verslo subjektai turi visais žuvininkystės produktų gamybos etapais patys atlikti patikrinimus pagal taisykles, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus D dalyje, tokiu būdu užtikrindami, kad matomais parazitais užkrėsta žuvis nepatektų žmonėms vartoti. Priėmus išsamias taisykles dėl vizualinio patikrinimo, būtina apibrėžti matomų parazitų ir vizualinio patikrinimo sąvokas bei nustatyti stebėjimų tipą ir periodiškumą.

(11)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 numatyti patikrinimai, skirti užkirsti kelią žmonėms vartoti netinkamų žuvininkystės produktų pateikimui į rinką, gali apimti tam tikrus cheminius patikrinimus, tarp jų ir bendrų lakiųjų azoto bazių (LAB-N) nustatymą. Būtina nustatyti LAB-N koncentraciją, kuri neturi būti viršyta tam tikrų rūšių kategorijų atveju, ir apibrėžti taikytinus tyrimo metodus. Reikėtų ir toliau įprasta tvarka naudoti moksliškai pripažintus LAB-N tikrinimui taikomus tyrimo metodus, tačiau turėtų būti nurodytas pamatinis metodas, kurį būtų galima taikyti iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų.

(12)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytos leistinos paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSP), amnezinių kiaukutinių nuodų (ASP) ir lipofilinių toksinų ribos. Biologiniai tyrimai yra pamatinis metodas, pagal kurį nustatomi tam tikri toksinai ir apsisaugoma nuo toksiškų kiaukutinių rinkimo. Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą valstybės narės turėtų suderinti ir taikyti didžiausias leistinas ribas ir tyrimų metodus. Be biologinio tyrimo metodų turėtų būti leidžiama taikyti alternatyvius nustatymo metodus, pavyzdžiui, cheminius metodus, ir in vitro tyrimus, jei įrodoma, kad pasirinkti metodai yra ne mažiau veiksmingi nei biologiniai metodai, ir kad jų taikymas užtikrina lygiavertį visuomenės sveikatos apsaugos lygį. Pasiūlyti didžiausi leistini lipofilinių toksinų kiekiai yra pagrįsti negalutiniais duomenimis, todėl, gavus naujos mokslinės informacijos, juos reikėtų iš naujo apskaičiuoti. Pamatinės medžiagos trūkumas ir vien ne biologinių tyrimų atlikimas šiuo metu reiškia, kad teikiamos visuomenės sveikatos apsaugos nuo visų nurodytų toksinų lygis nėra toks, kokį galima pasiekti atliekant biologinius tyrimus. Turi būti kuo greičiau parengta nuostata dėl biologinių tyrimų pakeitimo.

(13)

Mechaniškai atskirtą mėsą (MAM), pagamintą naudojant tokias priemones, kurios nepakeičia MAM gamyboje naudojamų kaulų struktūros, reikėtų skirti nuo MAM, pagamintos naudojant tokias priemones, kurios pakeičia kaulų struktūrą.

(14)

Mėsos pusgaminiuose, kurie neabejotinai skirti vartoti tik juos apdorojus termiškai, reikėtų leisti naudoti pirmesnės rūšies MAM, pagamintą pagal nurodytas sąlygas ir atitinkančią nurodytą sudėtį. Šios sąlygos yra ypač susiję su kalcio kiekiu MAM, kuris turi būti nurodytas pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 2 dalį. Gavus išsamią informaciją apie pakitimus, atsirandančius naudojant skirtingas žaliavų rūšis, šiame reglamente nurodytą didžiausią leistiną kalcio kiekį reikėtų koreguoti.

(15)

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 31 straipsnio 2 dalies f punkte nustatyta, kad valstybės narės turi sudaryti naujausius patvirtintų įmonių sąrašus. Turėtų būti parengti bendri susijusios informacijos pateikimo kitoms valstybėms narėms ir visuomenei metmenys.

(16)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XI skirsnyje nustatyti reikalavimai dėl žmonėms vartoti skirtų varlių kojelių ir sraigių paruošimo. Žmonėms vartoti skirtų varlių kojelių ir sraigių importui iš trečiųjų šalių turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, įskaitant veterinarijos sertifikatų formas.

(17)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV ir XV skirsniuose nustatytos taisyklės dėl žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos ir jų pateikimo į rinką. Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno bei žaliavų želatinai ir kolagenui gaminti importui iš trečiųjų šalių taip pat turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, įskaitant veterinarijos sertifikato formas.

(18)

Lankstumas būtinas, kad tradiciniai maisto produktai būtų ir toliau gaminami. Valstybės narės jau suteikė leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas įvairiems tokiems maisto produktams pagal teisės aktus, galiojančius iki 2006 m. sausio 1 d. Po minėtos dienos maisto verslo subjektai turėtų sugebėti be pertrūkio ir toliau taikyti esamą praktiką. Reglamentuose (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 nustatyta tvarka, valstybėms narėms leidžianti lankstumą. Tačiau didžia dalimi atvejų, kai leidžiančios nukrypti nuostatos jau yra suteiktos, belieka tik tęsti nusistovėjusią praktiką, tad visos pranešimų teikimo tvarkos taikymas, įskaitant išsamią rizikos veiksnių analizę, gali valstybėms narėms užkrauti bereikalingą ir neproporcingą naštą. Todėl reikėtų nustatyti tradicinius maisto produktus ir jiems taikomas bendras sąlygas, nukrypstant nuo Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatytų struktūrinių reikalavimų ir atsižvelgiant į maisto produktų sveikatos tikslus.

(19)

Kadangi Reglamentai (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 buvo priimti prieš 2004 m. gegužės 1 d. plėtrą, juose nebuvo nurodytos naujosios valstybės narės. Todėl į atitinkamas minėtų reglamentų nuostatas reikia įtraukti naujųjų valstybių narių ISO kodus ir Europos bendrijos santrumpą tų šalių kalbomis.

(20)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnyje nustatytos taisyklės dėl naminių kanopinių mėsos gamybos ir pateikimo į rinką. Minėto skirsnio IV skyriaus 8 dalyje nustatytos išimtys dėl nuo žmonėms vartoti skirtos skerdenos ir kitų kūno dalių visiškai nulupamos odos. Turi būti parengta nuostata, pagal kurią minėtos išimtys būtų taikomos ir suaugusių galvijų kojoms, jei jos atitinka tas pačias veršelių kojoms taikomas sąlygas.

(21)

Tam tikra praktika gali suklaidinti vartotojus dėl atitinkamų produktų sudėties. Visų pirma siekiant nenuvilti vartotojų lūkesčių turi būti uždrausta parduoti medžiagomis drėgmei išsaugoti apdorotą paukštieną kaip šviežią mėsą.

(22)

2004 m. rugpjūčio 30 d. priimta Europos maisto saugos tarnybos nuomonė parodė, kad iš Gempylidae šeimai priklausančių žuvų, ypač Ruvettus pretiosus ir Lepidocybium flavobrunneum, gauti žuvininkystės produktai vartojami esant tam tikroms sąlygoms gali daryti neigiamą poveikį virškinimui. Todėl prekybai šiai šeimai priklausančiais žuvininkystės produktais turi būti taikomos sąlygos.

(23)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnyje nustatyti konkretūs žalio pieno ir pieno gaminių higienos reikalavimai. Pagal I skyriaus II(B) dalies 1 punkto e papunktį dezinfekuojamuosius spenių skysčius arba purškiklius galima naudoti tik tada, jeigu juos patvirtina kompetentinga institucija. Tačiau minėtoje dalyje nepateikiama jokia išsami patvirtinimo tvarka. Todėl, siekiant užtikrinti suderintą valstybių narių požiūrį, būtina išaiškinti tokių patvirtinimų suteikimo tvarką.

(24)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 reikalaujama, kad maisto verslo subjektai užtikrintų, kad žalio pieno ir pieno produktų perdirbimui taikomas terminis apdorojimas atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Tačiau atsižvelgiant į tam tikrus šiame sektoriuje taikomo terminio apdorojimo ypatumus ir į tokio apdorojimo poveikį maisto saugumui ir gyvūnų sveikatai, maisto verslo subjektams šiuo atžvilgiu turėtų būti duodami aiškesni nurodymai.

(25)

Į Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 įtraukiama nauja apibrėžtis, skirta produktams, gautiems iš neperdirbto kiaušinio turinio pašalinus lukštą. Todėl būtina išaiškinti minėtiems produktams taikomus reikalavimus ir iš dalies atitinkamai pakeisti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio II skyrių.

(26)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnyje nustatomi konkretūs sanitariniai reikalavimai dėl želatinos. Šie reikalavimai apima žaliavų, kurios gali būti naudojamos želatinos gamyboje, rūšims ir žaliavų vežimui bei laikymui taikomus reikalavimus. Reikalavimai taikomi taip pat ir želatinos gamybai. Tačiau taip pat turi būti nustatyti reikalavimai dėl želatinos žymėjimo.

(27)

Mokslo pažanga sąlygojo ISO 16649–3 standarto pasirinkimą pamatiniu E. coli bakterijų tyrimo dvigeldžiuose moliuskuose metodu. Šis pamatinis metodas jau taikomas gyviems dvigeldžiams moliuskams iš A zonų pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų  (7). Tad ISO 16649–3 standartas turėtų būti nurodytas kaip pamatinis MPN (tikėtiniausio skaičiaus) metodas, taip pat taikomas dėl E. coli tiriant dvigeldžius moliuskus iš B bei C zonų. Alternatyvius metodus reikia leisti taikyti tik tada, kai manoma, kad jie yra lygiaverčiai pamatiniam metodui.

(28)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004.

(29)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

istoriškai pripažįstami kaip tradiciniai produktai arba

b)

gaminami pagal kodifikuotas ar registruotas technines nuorodas į tradicinius technologijos procesus arba pagal tradicinius gamybos metodus, arba

c)

Bendrijos, nacionalinės, regionų ar vietos teisės aktais saugomi kaip tradiciniai maisto produktai.

a)

Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalyje dėl patalpų, kuriose tokie produktai laikomi aplinkoje, būtinoje iš dalies atskleidžiant jų savybes. Tokių patalpų ypač sienos, lubos ir durys gali būti nelygios, nelaidžios, nesugeriančios arba iš korozijai atsparių medžiagų, taip pat tai gali būti natūralios geologinės sienos, lubos ir grindys;

b)

Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalies f punkte ir V skyriaus 1 dalyje dėl medžiagų, iš kurių yra pagaminti prietaisai ir įrengimai, naudojami minėtų produktų paruošimui, pakavimui ir vyniojimui, rūšies.

a papunktyje minėtų patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonės ir jų valymo bei dezinfekavimo darbų atlikimo periodiškumas yra pritaikyti prie veiklos, siekiant atsižvelgti į tokių patalpų specifinę aplinkos florą.

Nuolatos palaikoma b papunktyje nurodytų prietaisų ir įrengimų patenkinama higienos būklė, jie reguliariai valomi ir dezinfekuojami.

a)

pateikiamas trumpas pritaikytų reikalavimų aprašymas;

b)

aprašomi susiję maisto produktai bei įmonės ir

c)

pateikiama kita svarbi informacija.

1.

Išsiuntimo vietos kompetentinga institucija informuoja išsiunčiantį maisto verslo subjektą apie minimalią maisto grandinės informaciją, kurią jis turi pateikti skerdyklai pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnį.

2.

Skerdimo vietos kompetentinga institucija patikrina, ar:

3.

Kai gyvūnai išsiunčiami skerdimui į kitą valstybę narę, išsiuntimo vietos ir skerdimo vietos kompetentingos institucijos bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad gyvūnus išsiunčiančio maisto verslo subjekto pateikiamą informaciją be kliūčių gautų skerdyklą, kuriai siunčiami gyvūnai, eksploatuojantis subjektas.

1.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio I skyrių valstybinis veterinarijos gydytojas, pranešdamas susijusius patikrinimo rezultatus, kurie turi būti perduoti ūkiui, kuriame buvo išauginti gyvūnai, prieš paskerdimą toje pačioje valstybėje narėje, gali naudotis I priedėlyje pateikiama dokumento forma.

2.

Kompetentinga institucija yra atsakinga už susijusių patikrinimo rezultatų perdavimą tais atvejais, kai gyvūnai yra išauginami kitos valstybės narės ūkyje, ji privalo rezultatus perduoti užpildydama priedėlyje pateikiamo dokumento formą šalies siuntėjos ir šalies gavėjos kalbomis.

1.

„Matomi parazitai“ reiškia parazitus ar parazitų grupę, kurių dydis, spalva arba audinys aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių.

2.

„Vizualinis patikrinimas“ reiškia paviršinį žuvų ar žuvininkystės produktų tyrimą optinėmis didinimo priemonėmis arba be jų ir esant geroms apšvietimo sąlygoms žmonių regėjimui, įskaitant, jei reikia, peršvietimą.

3.

„Peršvietimas“ reiškia plekšniažuvių ar žuvų filė laikymą prieš šviesą tamsintoje patalpoje, siekiant nustatyti parazitus.

1.

Vizualiai patikrinamas tipinis mėginių skaičius. Už sausumos įmones atsakingi asmenys ir kvalifikuoti asmenys gamykliniuose žvejybos laivuose, atsižvelgdami į žuvininkystės produktų rūšį, jų geografinę kilmės vietą ir jų panaudojimą, nustato patikrinimų apimtį ir periodiškumą. Gamybos metu kvalifikuoti asmenys turi atlikti vizualinį išdarinėtos žuvies patikrinimą ir patikrinti žmonėms vartoti skirtą pilvo ertmę, kepenis ir ikrus. Priklausomai nuo išskrodimo metodo, vizualinį patikrinimą:

2.

Žuvų filė ar žuvų gabalėlių vizualinį patikrinimą turi atlikti kvalifikuoti asmenys tvarkymo metu ir po kaulų išėmimo bei supjaustymo gabalėliais. Jei atskiro patikrinimo neįmanoma atlikti dėl filė kiekio ar kaulo išėmimo tvarkos, turi būti parengtas mėginių ėmimo planas, sudarant galimybę kompetentingai institucijai šį planą gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio II skyriaus 4 dalį. Jei būtina filė peršviesti dėl techninių sumetimų, peršvietimą reikia įtraukti į mėginių ėmimo planą.

1.

Neperdirbti žuvininkystės produktai, priklausantys II skirsnyje išvardytoms rūšims, laikomi netinkamais žmonėms vartoti, kai juslinis įvertinimas verčia abejoti jų šviežumu, o cheminiais bandymais nustatyta, kad yra viršytos šios LAB-N ribinės vertės:

Pagal pamatinį metodą, naudojamą tikrinant LAB-N ribines vertes, atliekama perchlorato rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija, kaip nustatyta III skyriuje.

2.

1 punkte nurodyta distiliacija turi būti atliekama naudojant aparatą, atitinkantį IV skyriuje pavaizduotą brėžinį.

3.

LAB-N ribinė vertė paprastai nustatoma naudojant šiuos įprastinius metodus:

4.

Mėginį turi sudaryti 100 g sumaltos, ne mažiau kaip iš trijų skirtingų vietų paimtos ir sumaišytos mėsos.

Valstybės narės rekomenduoja oficialiai paskirtoms laboratorijoms įprasta tvarka taikyti pirmiau aprašytą pamatinį metodą. Iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų, gautų taikant vieną iš įprastinių tyrimo metodų, pakartotinai rezultatus galima patikrinti tik pamatiniu metodu.

1.

2.

Rūšys, priklausančios Pleuronectidae šeimai (išskyrus otus: Hippoglossus spp.)

3.

Salmo salar, Merlucciidae šeimai priklausančios rūšys, Gadidae šeimai priklausančios rūšys

a)

perchlorato rūgšties tirpalas = 6 g/100 ml;

b)

natrio hidroksido tirpalas = 20 g/100 ml;

c)

druskos rūgšties etaloninis tirpalas 0,05 mol/l ((0,05 N).

d)

boro rūgšties tirpalas = 3 g/100 ml;

e)

silikono priešputis;

f)

fenolftaleino tirpalas = 1 g/100 ml 95 % etanolio;

g)

indikatoriaus tirpalas (Tashiro maišytas indikatorius) 2 g metilraudonojo ir 1 g metileno mėlynojo ištirpinama 1 000 ml 95 % etanolio.

a)

mėsmalė, kuria būtų galima pagaminti pakankamai homogenišką žuvies faršą;

b)

greitų apsukų maišiklis, išvystantis nuo 8 000 iki 45 000 apsukų per minutę;

c)

150 mm skersmens rievėtas filtras, skirtas greitai filtruoti;

d)

biuretė, 5 ml, graduota kas 0,01 ml;

e)

garinis distiliavimo prietaisas. Šiuo prietaisu turi būti reguliuojamas garų kiekis ir nustatytą laiko tarpą užtikrinamas tolygus garų įpurškimas. Kartu turi būti užtikrinta, kad būtų sulaikytos šarminės reakcijos metu susidariusios lakiosios bazės.

a)

Mėginio paruošimas

Tyrimui ruošiamas mėginys turi būti kruopščiai sumaltas 5 punkto a papunktyje nurodyta mėsmale. Lygiai 10 g +/- 0,1 g malto mėginio sudedama į tinkamą tarą. Tada mėginys sumaišomas su 90,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo, dvi minutes maišomas 5 punkto b papunktyje nurodytame maišiklyje, ir po to filtruojamas.

Tokiu būdu gautas ekstraktas gali būti laikomas mažiausiai septynias dienas 2–6 oC temperatūroje.

b)

Distiliavimas garais

50,0 ml ekstrakto, gauto laikantis a papunkčio nurodymų, įpilama į 5 punkto e papunktyje nurodytą garinį distiliavimo prietaisą. Norint vėliau patikrinti šarminę reakciją, į ekstraktą įlašinami keli lašai 4 punkto f papunktyje nurodyto fenolftaleino. Pridėjus dar keletą silikono priešpučio lašų, į ekstraktą įpilama 6,5 ml 4 punkto b papunktyje nurodyto natrio hidroksido tirpalo ir tuoj pat pradedama distiliuoti garais.

Distiliavimas garais atliekamas taip, kad per 10 min. susidarytų apie 100 ml distiliato. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis panardinamas į rinktuvą, pripildytą 100 ml 4 punkto d papunktyje nurodyto boro rūgšties tirpalo, į kurį buvo įlašinta nuo trijų iki penkių lašų 4 punkto g papunktyje nurodyto indikatoriaus. Lygiai po 10 minučių distiliacija baigiama. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis ištraukiamas iš rinktuvo ir nuplaunamas vandeniu. Lakiosios azoto bazės rinktuve esančiame tirpale nustatomos titruojant 4 punkto c papunktyje nurodytu etaloniniu druskos rūgšties tirpalu.

Galutinis pH turėtų būti 5,0 +/- 0,1.

c)

Titravimas

Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

d)

Tuščiasis bandymas

Tuščiasis bandymas atliekamas pagal b papunkčio nurodymus. Vietoj ekstrakto įpilama 50,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo.

1.

Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

2.

Įrengimą patikrinkite distiliuodami NH4Cl tirpalus, kurie yra lygūs 50 mg LAB-N/100 g.

3.

Standartinis atkuriamumo nuokrypis Sr = 1,20 mg/100 g. Standartinis palyginamumo nuokrypis Sr = 2,50mg/100 g.

1.

Paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSO) kiekis valgomose moliuskų dalyse (visas moliuskas ar atskira valgoma dalis) turi būti nustatytas taikant biologinio tyrimo metodą arba bet kurį kitą tarptautiniu mastu pripažintą metodą. Prireikus biologinį tyrimo metodą galima naudoti kartu taikant ir kitą, saksitoksinui ir bet kuriems jo analogams nustatyti skirtą metodą, kuriam yra parengti standartai.

2.

Jeigu rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra biologinis tyrimo metodas.

1.

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c, d ir e papunkčiuose nurodytus jūrų toksinus galima nustatyti taikant kelis pelės biologinio tyrimo metodus, besiskiriančius tyrinio dala (kepenys ir kasa arba visi kūno audiniai) ir ekstrakcijai bei valymui naudojamais tirpikliais. Tyrimo jautrumas ir selektyvumas priklauso nuo ekstrakcijai ir valymui pasirinktų tirpiklių, ir į tai reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl naudotino metodo, kad būtų galima nustatyti kuo daugiau toksinų.

2.

Vienas pelės biologinio tyrimo metodas, naudojant ekstrakciją acetonu, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir jesotoksinams nustatyti. Norint išvengti galimų paklaidų, šis tyrimas gali būti papildytas skysčių/skysčių atskyrimo etilo acetatu/vandeniu arba dichlorometanu/vandeniu procedūra. Šia procedūra reguliavimo lygiuose nustatant azaspiracidus, visi kūno audiniai naudojami kaip mėginys.

3.

Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo vieną arba daugiau Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c, d ir e papunktyje minimų toksinų, kurie viršija nurodytus kiekus.

4.

Pelės biologinio tyrimo metodas naudojant ekstrakciją acetonu, po kurios seka skysčių/skysčių atskyrimas dietilo eteriu, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir azaspiracidams nustatyti, bet jis negali būti naudojamas jesotoksinams nustatyti, nes, atliekant skysčių atskyrimo procedūrą, šie toksinai prarandami. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo okadainę rūgštį, dinofisistoksinus, pektenotoksinus ir azaspiracidus, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c ir e papunktyje nurodytus kiekius.

5.

Žiurkės biologinio tyrimo metodą galima taikyti nustatant okadainę rūgštį, dinofisistoksinus ir azaspiracidus. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys žiurkės. Jei bet kuri iš trijų žiurkių pradeda viduriuoti, laikoma, kad gauta teigiama okadainės rūgšties, dinofisistoksinų ir azaspiracidų, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c ir e papunktyje nurodytus kiekius, reakcija.

1.

Metodai, tokie kaip efektyvi skysčių chromatografija (HPLC) su fluorimetrine detekcija, skysčių chromatografija (LC), masės spektrometrija, imunologiniai ir funkciniai tyrimai, tokie kaip fosfatazės inhibicijos tyrimas, yra naudojami kaip alternatyvūs arba papildantys biologinius tyrimo metodus, su sąlyga, kad pavieniai ar derinami jie leidžia nustatyti toliau išvardintus analogus, kad yra ne mažiau veiksmingi nei biologiniai metodai ir kad jų įgyvendinimas užtikrina lygiavertį visuomenės sveikatos apsaugos lygį:

2.

Atradus naujus visuomenės sveikatai svarbius analogus, jie įtraukiami į tyrimą. Tyrimo standartai paruošiami prieš pradedant cheminį tyrimą. Bendras toksiškumas apskaičiuojamas naudojant perskaičiavimo koeficientus, pagrįstus toksiškumo duomenimis kiekvienam toksinui.

3.

Šių metodų tyrimo parametrai nustatomi, kai pagal tarptautiniu mastu priimtą protokolą patvirtinami alternatyvūs metodai.

4.

Biologiniai tyrimo metodai pakeičiami alternatyviais tyrimo metodais, kai tik galima gauti pamatines medžiagas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VI skirsnio V skyriuje nurodytiems toksinams nustatyti, kai patvirtinami metodai ir šis skirsnis atitinkamai iš dalies pakeičiamas.

1.

neviršija 0,1 % (=100 mg/100 g arba 1 000 ppm) šviežio produkto;

2.

nustatomas pagal standartizuotą tarptautinį metodą.

1.

Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo bendros šalies tinklavietės adresą, kurioje pateikiamas pagrindinis sąrašas, sudarytas iš patvirtintų maisto įmonių, gaminančių Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 8 punkto 1 papunktyje nurodytus gyvūninius produktus, sąrašų.

2.

1 punkte nurodytas pagrindinis sąrašas – tai viena ar daugiau oficialių Bendrijos kalbų užpildytas vieno lapo sąrašas.

1.

Tinklavietę, kurioje patalpinamas pagrindinis sąrašas, parengia kompetentinga institucija arba, prireikus, viena iš Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų.

2.

Pagrindiniame sąraše pateikiamos nuorodos į:

1.

II priedo I skirsnio B dalis iš dalies pakeičiama taip:

2.

III priedas iš dalies pakeičiamas taip:

1.

I priedo I skirsnio III skyriaus 3 punktas iš dalies pakeičiamas taip:

2.

II priedo II skyriaus A dalies 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

3.

III priedo II skyriaus G dalies 1 punktas pakeičiamas taip: