12.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 296/19

(1)

1997 m. kovo 7 d. laiške, kuris buvo gautas balandžio 15 d. ir užregistruotas 1997 m. balandžio 18 d., Vokietija pranešė apie „Chemische Werke Piesteritz GmbH“ (toliau – CWP) teikiamos valstybės pagalbos priemones. Remiantis pranešimu, dalis pagalbos jau buvo suteikta. 1997 m. gegužės 14 d., 1997 m. liepos 22 d. ir 1997 m. lapkričio 4 d. laiškuose Komisija paprašė papildomos informacijos. Ją Vokietija pateikė 1997 m. liepos 10 d. ir 1997 m. rugsėjo 2 d. laiškuose, jie buvo užregistruoti atitinkamai tą pačią dieną. 1997 m. lapkričio 4 d. Komisijos laiške pateikti klausimai buvo apsvarstyti 1997 m. lapkričio 24 d. susitikime su Vokietijos valdžios institucijomis.

(2)

1997 m. birželio 17 d. Komisija iš tiesioginio pagalbos gavėjo konkurento gavo prašymą pateikti informaciją. 1997 m. liepos 28 d. tiesioginis konkurentas, „Société chimique Prayon-Rupel SA“ (toliau – „Prayon-Rupel“), pareiškė abejones dėl pagalbos, susijusias su konkurencijos teise.

(3)

1997 m. gruodžio 16 d. Komisija nusprendė nereikšti jokių prieštaravimų; tai buvo pranešta Vokietijai 1998 m. sausio 22 d. Sprendimo santrauka buvo paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (2). Be to, Komisija 1997 m. gruodžio 19 d. informavo „Prayon-Rupel“ ir 1998 m. kovo 5 d. perdavė jam visą sprendimo tekstą.

(4)

1998 m. gegužės 5 d.„Prayon-Rupel“ EB pirmosios instancijos teismui (toliau – PIT) pareiškė ieškinį dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu. 2001 m. kovo 15 d. ginčijamas sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu (3). Teismo sprendimas 2001 m. kovo 19 d. buvo praneštas Komisijai.

(5)

Po šio sprendimo 2001 m. birželio 20 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje  (4). Komisija paprašė suinteresuotas šalis pareikšti pastabas dėl pagalbos. Vienas konkurentas, „Chemische Fabrik Budenheim Rudolf A. Oetker“ (toliau – CFB), 2001 m. rugpjūčio 20 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2001 m. rugpjūčio 21 d., pateikė savo pastabas. 2001 m. rugsėjo 10 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2001 m. rugsėjo 13 d., „Prayon-Rupel“ papildė pastabas, pateiktas 2001 m. birželio 15 d.2001 m. rugsėjo 26 d. laiške, kuris buvo užregistruotas tą pačią dieną, savo pastabas pateikė „BK Giulini GmbH“ (toliau – „BK Giulini“). Šios pastabos buvo perduotos Vokietijai 2001 m. spalio 29 d. ir 2002 m. rugpjūčio 6 d. laiškuose. Vokietija atsakė 2002 m. spalio 8 d. laišku, kuris buvo užregistruotas tą pačią dieną ir kuriame ji perdavė CWP atsakymą į trečiųjų šalių pastabas.

(6)

Vokietijos atsakymas į oficialios tyrimo procedūros pradžią buvo pateiktas 2001 m. rugsėjo 21 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2001 m. rugsėjo 27 d.2001 m. rugsėjo 26 d. laiške, užregistruotame 2001 m. spalio 4 d., perduoti priedai, kuriuos sudarė 1994–1999 m. laikotarpio įmonės ūkinės veiklos ataskaitos. Kadangi vis dar trūko svarbių duomenų, Komisija paprašė jų 2001 m. spalio 25 d. laišku. 2001 m. gruodžio 4 d. Briuselyje įvyko susitikimas su Vokietijos vyriausybės ir pagalbos gavėjo atstovais. Po šio susitikimo Komisija 2001 m. gruodžio 14 d. pateikė klausimus. 2001 m. gruodžio 20 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2002 m. sausio 4 d., Vokietija pateikė susitikime reikalautus dokumentus. Į 2001 m. gruodžio 14 d. laišką Vokietija atsakė 2002 m. vasario 6 d. laišku, kuris buvo užregistruotas 2002 m. vasario 8 d., ir 2002 m. vasario 21 d. laišku, kuris buvo užregistruotas tą pačią dieną. 2002 m. vasario 6 d. laiške Vokietija perdavė ir pagalbos gavėjo pastabas. 2002 m. vasario 7 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2002 m. vasario 14 d., Vokietija perdavė 2002 m. vasario 6 d. laiško priedus. 2002 m. vasario 22 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2002 m. vasario 26 d., Vokietija pateikė 2000 m. įmonės ūkinės veiklos ataskaitą. Papildoma informacija buvo pateikta 2002 m. kovo 13 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2002 m. kovo 14 d., ir 2002 m. balandžio 4 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2002 m. balandžio 5 d.2002 m. rugpjūčio 14 d. Komisija paprašė paaiškinimų dėl svarstomos pagalbos. Reikalaujamą informaciją Vokietija pateikė 2002 m. spalio 15 d. laiške, kuris buvo užregistruotas tą pačią dieną.

(7)

2003 m. kovo 6 d. Komisija Vokietijai pranešė apie sprendimą įsakyti teikti informaciją siekiant išsiaiškinti ginčijamos bylos faktus ir ar tam tikros priemonės gali būti laikomos pagalba.

(8)

Vokietija pateikė Komisijos reikalaujamą informaciją 2003 m. balandžio 17 d. ir gegužės 5 d. laiškuose, kurie buvo užregistruoti 2003 m. balandžio 22 d. ir gegužės 6 d. Atitinkami laiškų priedai buvo pateikti 2003 m. balandžio 28 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2003 m. gegužės 6 d. Papildoma informacija buvo pateikta 2003 m. birželio 13 d. laiške, užregistruotame tą pačią dieną, ir 2003 m. liepos 4, 9 ir 29 d. laiškuose, kurie buvo užregistruoti 2003 m. liepos 7, 17 ir 29 d., ir 2003 m. rugpjūčio 13 d. laiške, kuris buvo užregistruotas tą pačią dieną. 2003 m. rugpjūčio 22 d. įvyko Komisijos susitikimas su Vokietijos Federacijos ir federacinių žemių bei CWP atstovais. Į šio susitikimo metu pateiktus klausimus buvo atsakyta 2003 m. rugsėjo 3 d. ir 26 d. laiškuose, kurie buvo užregistruoti 2003 m. rugsėjo 4 d. ir 26 d.

(9)

2004 m. gegužės 14 d. įvyko kitas susitikimas su Vokietijos valdžios institucijomis. 2004 m. birželio 18 d. laiške, kuris buvo užregistruotas 2004 m. birželio 24 d., Vokietija pateikė papildomas pastabas. 2004 m. liepos 6 d. įvyko paskutinis susitikimas su Vokietijos valdžios institucijomis; po jo pateikta informacija 2004 m. liepos 29 d. laiške, kuris buvo užregistruotas tą pačią dieną. Kitą informaciją Vokietija pateikė 2004 m. rugpjūčio 26 d. laiške, kuris buvo užregistruotas tą pačią dieną.

(10)

CWP – tai Pysterico (Piesteritz) mieste, Saksonijos-Anhalto federacinėje žemėje, remtiname regione, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte, esanti ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė. Įmonė gamina fosforo rūgštį ir jos darinius, daugiausia fosfatus. CWP buvo įkurta 1994 m. privatizavimo metu siekiant įsigyti „Stickstoffwerke AG Wittenberg Piesteritz“ (toliau – „Stickstoffwerke“) fosforo darinių gamybos skyrių. „Stickstoffwerke“ gamino cheminius preparatus ir priklausė „Treuhandanstalt“ (toliau – THA), valstybės jurisdikcijai pavaldžiai įstaigai, kuri buvo atsakinga už buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos įmonių privatizavimą ir restruktūrizavimą.

(11)

Įmonė privatizuota 1994 m. birželio 29 d., po „Goldmann Sachs“ surengto konkurso. CWP savininkai buvo „Vopelius GmbH“, „URSEKO GmbH“, „Phosphor AG“ (Kazachstanas) ir aštuoni privatūs investuotojai. Įmonė privatizuota su sąlyga, kad „Phosphor AG“ savo kapitalo dalį nuo 30 000 Vokietijos markių padidins iki 1,6 mln. Vokietijos markių. Kadangi kapitalo dalis nebuvo padidinta, „URSEKO GmbH“ ir „Phosphor AG“ dalis perėmė „Vopelius GmbH“ ir šeši CWP darbuotojai. Vokietijos duomenimis, 1994 m. lapkričio 30 d. privatizavimo sutartis buvo paskelbta teisiškai galiojančia.

(12)

Vokietija pateikė šiuos duomenis apie CWP veiklą:

1 lentelė (5)

(13)

Vokietijos duomenimis, CWP registruotąjį kapitalą nuo 1998 m. gruodžio mėn. sudaro 288 880 EUR (0,565 mln. Vokietijos markių). Įmonė yra „Vopelius Chemie AG“ (29,2 %), „Vopelius GmbH“ (28,3 %), „Thilo Koth von Vopelius“ (17,7 %) ir „BVT Industrie GmbH & Co. Chemische Werke Piesteritz KG“ (24,8 %) nuosavybė.

(14)

„Vopelius Chemie AG“ ir „Vopelius GmbH“ bei „Galvano Chemie Leipzig GmbH“ ir „Vopelius-Bioprodukte GmbH“ (6), kurios yra pavaldžiosios „Vopelius Chemie AG“ įmonės, sudaro integruotą grupę (toliau – Vopelius grupė). „Vopelius Chemie AG“ direktorių valdybos pirmininkas yra Thilo von Vopelius. Vopelius grupė kartu su p. Vopelius valdo 75,2 % CWP kapitalo. Remiantis po įsakymo teikti informaciją Vokietijos pateikta informacija, grupėje (be CWP) 2002 m. dirbo 43 darbuotojai, jos apyvartą sudarė 17 252 657 EUR (33,755 mln. Vokietijos markių) ir ji valdė 6 777 174 EUR (13,255 mln. Vokietijos markių) vertės turtą. Reikia pažymėti, kad, remiantis Vokietijos duomenimis, šios įmonės nesudaro tokios grupės, kuri apibrėžta prekybos teisėje.

(15)

Įmonė „BVT Industrie GmbH & Co. Chemische Werke Piesteritz KG“ yra dalis BVT grupės, tarptautinės investicijų ir finansinių paslaugų bendrovės, kurios bendrą investicijų sumą sudaro daugiau nei 3 mlrd. EUR (6 mlrd. Vokietijos markių) (7). Ši grupė valdo 24,8 % CWP kapitalo ir yra Vokietijos traktuojama kaip institucinė partnerė.

(16)

2001 m. vasario mėn. CWP pardavė fosfatų gamybos įrenginius […]* (8) (toliau – TI), kuri gamina fosforą ir fosforo darinius. Remiantis pirkimo–pardavimo sutartimi, verslo įvaizdžio vertė, nematerialusis turtas, turimos atsargos ir pan. buvo parduoti už […]* EUR ([…]* Vokietijos markių), o žemės sklypai ir įrenginiai buvo parduoti už […]* EUR ([…]* Vokietijos markių). Tačiau, remiantis Vokietijos duomenimis, žemės sklypai ir įrenginys įsigyjami su sąlyga, kad turtas perduodamas be įsipareigojimų ir atsižvelgiant į Komisijos sprendimą dėl CWP suteiktos valstybės pagalbos. Iš to išplaukia, kad į TI negali būti kreipiamasi dėl galimo reikalavimo grąžinti pagalbą. Jei Komisija priimtų teigiamą sprendimą, BvS („Bundesanstalt für vereinigungsbedingte Sonderaufgaben“) ir Saksonijos-Anhalto federacinė žemė atsisakytų TI perimamam turtui taikomų garantijų, todėl būtų įvykdytas turto perdavimo be įsipareigojimų kriterijus ir įsigaliotų pirkimo–pardavimo sutartis. Kol pirkimo–pardavimo sutartis teisiškai negalioja, […]* EUR ([…]* Vokietijos markių) lieka nesumokėti. Kol sutartis įsigalios, CWP gamina fosfatus tik TI, kuri savo ruožtu tiekia žaliavą.

(17)

1994 m. birželio 29 d. vykdant privatizavimą, CWP susitarė sumokėti 3 181 769 EUR (6,223 mln. Vokietijos markių) už „Stickstoffwerke“ fosforo darinių gamybos skyrių, mokėdama trimis dalimis po 511 292 EUR (1 mln. Vokietijos markių) 1995 m. birželio 30 d., 1996 m. birželio 1 d. ir 1996 m. birželio 30 d. bei likusią 1 647 894 EUR (3,223 mln. Vokietijos markių) sumą, mokėtiną 1997 m. liepos 1 d. Be to, CWP įsipareigojo iki 1999 m. spalio 1 d. išlaikyti 70 darbo vietų ir iki 2002 m. gruodžio 31 d. investuoti 5 112 919 EUR (10 mln. Vokietijos markių).

(18)

Savo ruožtu THA irgi ėmėsi įvairių priemonių. Kai kurios iš šių priemonių buvo taikomos 1994–2003 m. daug kartų iš dalies keičiant privatizavimo sutartį. Šioje 2 lentelėje pateikiama apžvalga:

2 lentelė

(19)

1 priemonė: 1 022 583 EUR (2 mln. Vokietijos markių) užstatas už kreditą gamybos priemonėms finansuoti. Kreditą iš pradžių suteikė „Deutsche Bank“, po to 1996 m. jis buvo perleistas „Commerzbank“, o 1998 m. – „Hypovereinsbank“.

(20)

1a priemonė: iš pradžių 1 priemonėje minėtas užstatas turėjo galioti iki 1995 m. gruodžio mėn. Tačiau pradėjus oficialią tyrimo procedūrą Vokietija pranešė, kad šio užstato grąžinimo terminas dėl įvairių privatizavimo sutarties pakeitimų buvo daug kartų pratęstas. Paskutinį kartą jis buvo pratęstas iki 2000 m. lapkričio 30 d. Prieš šio termino pabaigą THA funkcijas perėmusi valdžios institucija, „Bundesanstalt für vereinigungsbedingte Sonderaufgaben“ (toliau – BvS), 2000 m. lapkričio 21 d. suteikė CWP grąžintino kredito sumos dydžio paskolą, kad ji galėtų grąžinti užstatu garantuojamą sumą. Paskola pakeitė galiojantį kreditą ir užstatas nustojo galioti. Vokietijos duomenimis, naujoji paskola galioja iki 2005 m. gruodžio 31 d., o palūkanų norma atitinka Komisijos nustatytą orientacinę palūkanų normą (9). Paskutinį kartą keičiant privatizavimo sutartį 2003 m. liepos mėn., numatyta, kad teigiamo Komisijos sprendimo atveju paskola bus konvertuota į dotaciją, t. y. CWP nereikės grąžinti paskolos.

(21)

2 priemonė: negrąžintina 3 067 751 EUR (6 mln. Vokietijos markių) dotacija, skirta gamybos išlaikymo investicijoms finansuoti.

(22)

3 priemonė: THA perėmė gamybos atliekų tvarkymo sąnaudas, kurios sudarė apie 623 776 EUR (1,22 mln. Vokietijos markių). Vėliau ši dotacija dar padidinta 306 775 EUR (0,6 mln. Vokietijos markių). Tačiau, Vokietijos duomenimis, ši papildoma suma niekada nebuvo išmokėta, nes projektas, kuris turėjo būti dotuojamas, pasirodė techniškai neįgyvendinamas.

(23)

Pirmieji privatizavimo sutarties pakeitimai, tarp kitko, numatė 1 priemonėje (1 a priemonėje) nurodyto užstato grąžinimo termino pratęsimą ir atidėtą įsigijimo kainos mokėjimą.

(24)

1996 m. pabaigoje – 1997 m. pradžioje įmonė ir BvS sudarė dar vieną susitarimą, kad būtų išvengta CWP nemokumo. Valstybės institucijos buvo numačiusios daug priemonių, jos sudarė 1997 m. pranešimo pagrindą. 3 lentelėje pateikta 1997 m. paskelbtų restruktūrizavimo priemonių apžvalga.

3 lentelė

(25)

4 priemonė: pagal šį susitarimą 1996 m. gruodžio mėn. BvS sutiko dar kartą atidėti įsigijimo kainos mokėjimą, kuris jau kelis kartus buvo atidėtas dėl ankstesnių privatizavimo sutarties pakeitimų, iki 1999 m. gruodžio 31 d. Įsigijimo kaina buvo galutinai nurašyta 1999 m. liepos 5 d. Komisija apie tai buvo informuota vadinamojo „sutarties tvarkymo“ sąrašais, kuriuose pateikiama informacija apie BvS veiklą sutarties stebėsenos srityje (10).

(26)

5 priemonė: pradėjus oficialią tyrimo procedūrą Vokietija pripažino, kad iki 1996 m. pabaigos dėl atidėto mokėjimo susidariusios 237 239 EUR (0,464 mln. Vokietijos markių) palūkanos buvo nurašytos 1996 m. gruodžio mėn. sprendimu. Be to, BvS sutiko ir ateityje už atidėtą įsigijimo kainos mokėjimą nereikalauti palūkanų.

(27)

6 priemonė: BvS padidino dotaciją, skirtą gamybos išlaikymo investicijoms finansuoti (2 priemonė), 2 065 619 EUR (4,04 mln. Vokietijos markių). Pradėjus oficialią tyrimo procedūrą Vokietija pranešė, kad iš visos 5 133 370 EUR (10,04 mln. Vokietijos markių) sumos, suteiktos investicijoms finansuoti (2 ir 6 priemonės), buvo panaudoti tik 4 867 499 EUR (9,52 mln. Vokietijos markių). Vadinasi, dotacija padidėjo 1 799 747 EUR (3,52 mln. Vokietijos markių).

(28)

7 priemonė: 1998 m. balandžio mėn. CWP iš „Hypovereinsbank“ gavo 3 221 139 EUR (6,3 mln. Vokietijos markių) paskolą gamybos priemonėms finansuoti. Ši paskola buvo garantuojama 20 % BvS užstatu, kurio dydis – 644 228 EUR (1,26 mln. Vokietijos markių). Likę 80 % buvo garantuoti Saksonijos-Anhalto federacinės žemės užstatu (9 priemonė). Paskola turėjo galioti iki 1998 m. gruodžio mėn. Tačiau jos grąžinimo terminas buvo kelis kartus pratęstas ir, remiantis naujausiais duomenimis, ji dar negrąžinta.

(29)

8 priemonė: 1998 m. balandžio mėn. CWP iš „Hypovereinsbank“ gavo ir 4 345 981 EUR (8,5 mln. Vokietijos markių) investicijų paskolą. Ši paskola buvo garantuojama 20 % BvS užstatu 869 196 EUR (1,7 mln. Vokietijos markių) sumai. Likę 80 % buvo garantuoti Saksonijos-Anhalto federacinės žemės užstatu (10 priemonė). Paskola galioja iki 2013 m. gegužės mėn. Remiantis naujausia informacija, ji dar negrąžinta.

(30)

7a/8a priemonės: pradėjus oficialią tyrimo procedūrą Vokietija patvirtino, kad 20 % BvS užstatų grąžinimo terminas kelis kartus buvo pratęstas. 2000 m. lapkričio 21 d. BvS galiausiai tiesiogiai sumokėjo bankams šiais užstatais garantuojamą paskolų dalį, t. y. 1 513 424 EUR (2,96 mln. Vokietijos markių). Šie grynieji pinigai naudojami kaip garantija, kad CWP grąžins kreditą. Todėl bankams tereikia pakeisti galiojančias garantijas, o CWP reikia naujos paskolos, kuri pakeistų 20 % ankstesniosios paskolos. CWP turėjo 1 513 424 EUR (2,96 mln. Vokietijos markių) sumą sumokėti iki 2005 m. gruodžio 31 d. kartu su palūkanomis, remdamasi Komisijos nustatyta orientacine palūkanų norma. Tačiau atsakydama į sprendimą įsakyti teikti informaciją Vokietija nurodė, kad CWP nuo 2003 m. sausio mėn. palūkanų nemoka, o mokėjimai atidėti. Iki 2002 m. gruodžio mėn. susidariusios 301 000 EUR (588 705 Vokietijos markių) palūkanos buvo sumokėtos 2003 m. liepos mėn. Naujausiame 2003 m. liepos mėn. privatizavimo sutarties pakeitime buvo numatyta konvertuoti šią paskolą kartu su nuo 2003 m. sausio mėn. atidėtomis palūkanomis į dotaciją, t. y. jei Komisija priimtų teigiamą sprendimą, CWP neturėtų grąžinti paskolos ir susidariusių palūkanų. Kadangi ginčijamos priemonės yra tik priemonių, kurias aprėpia sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą, pratęsimas ar pakeitimas, jas šiame sprendime turi įvertinti Komisija.

(31)

9 priemonė: likusi 3 221 138 EUR (6,3 mln. Vokietijos markių) (7 priemonė) paskolos gamybos priemonėms finansuoti suma irgi buvo garantuojama 80 % Saksonijos-Anhalto žemės užstatu, kurio dydis buvo 2 576 911 EUR (5,04 mln. Vokietijos markių). Iš pradžių užstatas buvo suteiktas iki 1998 m. balandžio 30 d., bet jo grąžinimo terminas kelis kartus pratęstas vieneriems metams. CWP paprašė užstato grąžinimo terminą pratęsti dar kartą. Vokietijos pateiktais duomenimis, užstatas dar akivaizdžiai galioja. Teigiamo Komisijos sprendimo šioje byloje atveju Saksonijos-Anhalto federacinė žemė neatmestų galimybės dar kartą pratęsti užstato grąžinimo terminą.

(32)

10 priemonė: likusi 4 345 981 EUR (8,5 mln. Vokietijos markių) (8 priemonė) investicijų paskolos dalis irgi buvo garantuojama 80 % Saksonijos-Anhalto užstatu, kurio dydis – 3 476 785 EUR (6,8 mln. Vokietijos markių). Užstatas galioja iki 2013 m. balandžio mėn.

(33)

11 priemonė: 1998 m. liepos 8 d. buvo suteiktos investicijų dotacijos, kurių dydis – 1 937 796 EUR (3,79 mln. Vokietijos markių). Vokietijos duomenimis, iš jų buvo panaudoti tik 1 845 764 EUR (3,61 mln. Vokietijos markių).

(34)

12 priemonė: 357 904 EUR (0,7 mln. Vokietijos markių) investicijų priedai.

(35)

Remiantis Vokietijos 1997 m. pateiktais duomenimis, jau vykstant privatizacijai, naudojant THA priemonių (1–3 priemonės) paramą, pirmą kartą bandyta atlikti restruktūrizavimą. Tačiau šie pirmieji bandymai nepavyko ir 1996 m. finansiniais metais CWP dėl per mažo nuosavo kapitalo, nutrūkusio žaliavų tiekimo ir nepakankamo likvidumo pateko į sunkią padėtį.

(36)

Nuosavas kapitalas buvo per mažas todėl, kad „Phosfor AG“ iki 1994 m. rugsėjo 30 d. nepadidino savo kapitalo dalies nuo 15 339 EUR (30 000 Vokietijos markių) iki 818 067 EUR (1,6 mln. Vokietijos markių). CWP tikėjosi elementinio fosforo tiekimo, kuris būtų naudojamas kaip žaliava fosforo rūgšties gamybai (o fosforo rūgštis sudaro fosfatų gamybos pagrindą). Elementinį fosforą iš Kazachstano turėjo tiekti „Phosfor AG“. Tačiau taip neįvyko, todėl 1995–1996 finansiniais metais sutriko žaliavų tiekimas. Įmonei tik iš dalies pavyko pašalinti šį trūkumą perkant žaliavas didesnėmis kainomis kitose rinkose. Gamyba sustojo, 1995 m. ir 1996 m. buvo patirta nuostolių, todėl gerokai sumažėjo įmonės likvidumas.

(37)

Siekiant atkurti ilgalaikį įmonės pelningumą buvo reikalingas nuodugnus restruktūrizavimas. Remiantis 1997 m. pranešimu, restruktūrizavimas turėjo būti atliktas nuo 1997 m. iki 2000 m. Restruktūrizuojant daugiausia numatytos investicijos į naują gamybos metodą (šlapiąjį metodą).

(38)

Iki 1996 m. CWP daugiausia gamino nedidelio grynumo fosfatus, pirmiausia skirtus naudoti valikliuose. Fosfatai išgaunami iš fosforo rūgšties. CWP gamino fosforo rūgštį tiek vidiniam naudojimui (perdirbimui į fosfatus), tiek pardavimui tretiesiems asmenims. Fosforo rūgštis gaminama dviem metodais, kuriems atitinkamai naudojama skirtinga žaliava. Taikant šlapiąjį metodą, cheminės reakcijos metu gryna fosforo rūgštis gaminama iš neapdirbtos fosforo rūgšties („Merchant Grade Acid“, toliau – MGA). Taikant terminį gamybos metodą, kurį naudojo CWP, gryna fosforo rūgštis išgaunama deginant elementinį fosforą. Kadangi, remiantis pranešimu, neapdirbtą fosforo rūgštį lengviau įsigyti, todėl ji pigiau perdirbama nei elementinis fosforas, CWP, vykdydama restruktūrizavimo planą, nusprendė pakeisti naudojamą žaliavą ir taikomą gamybos metodą. Taip siekta išspręsti problemas dėl elementinio fosforo tiekimo iš Kazachstano.

(39)

Vokietija pateikė du dokumentus, kurie sudaro restruktūrizavimo planą. Šie dokumentai prieštarauja 1997 m. pranešimui.

(40)

Pirmajame 1996 m. gegužės 29 d. dokumente, pavadintame „Nauja įmonės koncepcija CWP kaip įmonei, kuri tęsia „Stickstoffwerke AG Wittenberg“ fosforo darinių gamybos skyriaus veiklą“, pateikiama CWP restruktūrizavimo strategijos santrauka, strategijoje iš esmės siekiama dviejų tikslų: pirma, naudotis didesne žaliavų pasiūla ir, antra, išplėsti įmonės veiklos sritį. Tačiau šiame dokumente neminima, kad bus atsisakyta terminio gamybos metodo. Priešingai, gamyba terminiu metodu, naudojant elementinį fosforą, turėjo būti tęsiama, nors tam tikri įrenginiai turėjo būti pritaikyti įsigytai neapdirbtai fosforo rūgščiai perdirbti. Be to, buvo siūloma į vidutinės trukmės planus įtraukti ekstrahavimo įrenginio MGA valyti įrengimą, t. y. gamybą šlapiuoju metodu.

(41)

Antrajame 1996 m. spalio 16 d. dokumente, pavadintame „Pasiūlymas dėl ilgalaikio CWP įmonės išsaugojimo, įskaitant investicijų ir finansavimo planą“, CWP nustatė investicijų prioritetus ir planuojamą finansavimą, tačiau nekeitė anksčiau sukurtos terminio gamybos metodo išlaikymo kartu įdiegiant šlapiąjį metodą strategijos. Investicijų prioritetams priskiriamas turimų sistemų ir įrenginių pritaikymas šlapiai fosforo rūgščiai perdirbti ir pirmiau minėto ekstrahavimo įrenginio įrengimas, kad CWP iki 1998 m. rugsėjo mėn. nebebūtų priklausoma nuo elementinio fosforo. Šio ekstrahavimo įrenginio ekonominį pagrįstumą ištyrė ekspertas, DLM (11), kuris drauge atliko sąnaudų analizę (12) ir joje sudarė 3,07 mln. EUR (6 mln. Vokietijos markių) įrenginio sąnaudų sąmatą.

(42)

Atsakydama į oficialios tyrimo procedūros pradžią Vokietija nurodė, kad ekstrahavimo įrenginio įrengimo techninė koncepcija buvo iš dalies pakeista ir išplėsta. Pirmasis pakeitimas atliktas 1997 m. gruodžio mėn., kai bandymai parodė, kad, siekiant maisto pramonei tinkamos kokybės, būtina papildomai apdoroti rūgštį, t. y. įdiegti fluoro šalinimo ir koncentravimo etapus. 1999 m. vasario mėn. vienas CWP tiekėjas, kuris iki šiol tiekė MAG kokybės rūgštį, nereikalaujančią pirminio apdorojimo, nutraukė tiekimo sutartį. Todėl CWP turėjo pirkti MAG standartinės kokybės rūgštį, atlikti jos pirminį valymą ir šalinti jos spalvą. Dėl šių dviejų pakeitimų susidarė daugiau išlaidų, pusantrų metų užsitęsė koncepcijos įgyvendinimas, be to, CWP buvo priversta tobulinti įrenginius, todėl kilo papildomų išlaidų ir dar labiau užsitęsė koncepcijos įgyvendinimas. Ekstrahavimo įrenginio sąnaudos išaugo nuo 3,07 mln. EUR (6 mln. Vokietijos markių) iki 7,772 mln. EUR (15,1 mln. Vokietijos markių).

(43)

Be to, 2000 m. susidurta su labai toksiško šalutinio produkto rafinato problema. Atsakydama į oficialios tyrimo procedūros pradžią Vokietija nurodė, kad CWP tikėjosi, jog rafinatą toliau perdirbs tretieji asmenys, bet 2000 m. viduryje turėjo pripažinti, kad negavo jokių pasiūlymų dėl perdirbimo. Dėl to kilusi krizė kartu su užsitęsusiu restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimu privertė sustabdyti ekstrahavimo įrenginio įrengimą. Nepaisant akcininkų kelis kartus padidinto kapitalo, 2000 m. vasarą įmonei ėmė grėsti nemokumas. Šio pavojaus galiausiai išvengta sudarius sutartį su TI.

(44)

Sutartis buvo sudaryta 2001 m. pradžioje, joje buvo numatoma parduoti fosfatų gamybos skyrių TI, kaip aprašyta pirmiau. Kol sutartis įsigalios, CWP gamina fosfatus tik TI, kuri savo ruožtu tiekia žaliavą. Įsigaliojus sutarčiai CWP visiškai nutrauks fosfatų gamybą ir gamins tik fosforo rūgštį šlapiuoju metodu, kai tik bus baigtas įrengti ekstrahavimo įrenginys. Reikės imtis naujų priemonių sustabdant terminės fosforo rūgšties (įprastas CWP gamybos metodas), fosforo pentoksido, natrio hipofosfito (vieno iš produktų, įdiegtų po restruktūrizavimo) gamybos įrenginių ir fosforo sandėlio (nes fosforas nebebus naudojamas kaip žaliava) veiklą. CWP darbuotojų skaičius buvo sumažintas 33 darbuotojais.

(45)

Vokietija mano, kad CWP restruktūrizavimas buvo sėkmingai atliktas turint omenyje fosfatų gamybą, kurią perims TI. Fosforo rūgšties gamybos srityje restruktūrizavimas irgi bus sėkmingai atliktas, kai TI sumokės įsigijimo kainą už CWP turtą. Tada CWP galės baigti įrengti ekstrahavimo įrenginį ir užtikrinti ilgalaikį įmonės pelningumą, labai nenukrypdama nuo pirminės restruktūrizavimo koncepcijos. Vokietijos duomenimis, ekstrahavimo įrenginys jau 90 % baigtas. Terminės fosforo rūgšties gamyba buvo nutraukta jau 2001 m. vasario mėn. Įrenginiai buvo ištuštinti, išvalyti ir daugiau nebenaudojami.

(46)

Remiantis 1996 m. spalio 16 d. dokumentu „Pasiūlymas dėl ilgalaikio CWP įmonės išsaugojimo, įskaitant investicijų ir finansavimo planą“, 1996–2000 m. CWP reikėjo 5,62 mln. EUR (11 mln. Vokietijos markių) investicijų ir gamybos priemonių už 2,56 mln. EUR (5 mln. Vokietijos markių). Tačiau tame pačiame dokumente pateikiamas investicijų planas, kuriame numatoma iš viso 9,29 mln. EUR (18,17 mln. Vokietijos markių) investicijų. Remiantis 1997 m. pranešimu, restruktūrizavimo sąnaudos iš viso sudaro 12,88 mln. EUR (25,2 mln. Vokietijos markių). 1997 m. paskelbtos restruktūrizavimo priemonės pateikiamos 4 lentelėje.

4 lentelė

(47)

Pradėjus oficialią tyrimo procedūrą tos pačios sąnaudos buvo įvertintos 18,87 mln. EUR (36,9 mln. Vokietijos markių). Reikia pažymėti, kad 5 lentelėje pateikiamos dvi naujos eilutės: „dotacijos“ ir „įsigijimo kainos nurašymas“, kurios priskiriamos daugiau finansiniams ištekliams nei restruktūrizavimo išlaidoms.

5 lentelė

(48)

Atsakydama į sprendimą įsakyti teikti informaciją Vokietija suskirstė restruktūrizavimą į dvi dalis: fosfatų gamybos restruktūrizavimą ir likusių sričių (daugiausia fosforo rūgšties gamybos) restruktūrizavimą. Fosfatų gamybos restruktūrizavimo sąnaudos iš viso sudarė 7,99 mln. EUR (15,63 mln. Vokietijos markių), jos aprėpia 4,71 mln. EUR (9,21 mln. Vokietijos markių) investicijas. Likusių sričių restruktūrizavimo sąnaudos iš viso sudarė 27,14 mln. EUR (53,08 mln. Vokietijos markių), į jas įtrauktos 13,22 mln. EUR (25,86 mln. Vokietijos markių) investicijos. Vadinasi, restruktūrizavimo sąnaudos iš viso sudarė 35,13 mln. EUR (68,71 mln. Vokietijos markių). Tačiau reikia pažymėti, kad į šias restruktūrizavimo sąnaudas (13) įtraukiamos 1995–2001 m. laikotarpio, t. y. nepavykusio restruktūrizavimo po privatizavimo periodo, išlaidos.

(49)

2004 m. rugpjūčio 26 d. laiške Vokietija galiausiai pateikė visas sąnaudas nuo 1997 m. iki šios datos: apie 31,20 mln. EUR (61 mln. Vokietijos markių). Nepaaiškinta, kodėl nukrypta nuo duomenų, pateiktų atsakyme į sprendimą įsakyti teikti informaciją.

(50)

Remiantis 1997 m. pranešimu, CWP nuosavą įnašą į restruktūrizavimą sudarė tam tikrų investicijų finansavimas ir akcininkų įnašas.

(51)

Iki 2002 m. gruodžio 31 d. CWP turėjo investuoti iš viso 5,11 mln. EUR (10 mln. Vokietijos markių). Tačiau reikia pažymėti, kad dėl šio įsipareigojimo investuoti buvo susitarta jau vykdant 1994 m. birželio 29 d. privatizavimą ir jame nebuvo numatyta, kad šios investicijos turi būti finansuojamos iš privačių išteklių.

(52)

Atsakydama į oficialios tyrimo procedūros pradžią Vokietija nurodė, kad 1994–2000 m. laikotarpiu buvo investuota 15,7 mln. EUR (30,70 mln. Vokietijos markių). Iš jų 7,21 mln. EUR (14,11 mln. Vokietijos markių) buvo finansuojami iš privačių išteklių. Tačiau reikia pažymėti, kad į šią sumą įtraukiamos valstybės finansuojamos priemonės, kurias sudaro 3,73 mln. EUR (7,3 mln. Vokietijos markių). Vadinasi, akcininkų įnašas į šias investicijas sudarė 3,48 mln. EUR (6,81 mln. Vokietijos markių).

(53)

Kalbant apie antrąjį nuosavo įnašo komponentą, t. y. akcininkų įnašus, remiantis 1997 m. pranešimu „Vopelius Chemie GmbH“ turėjo suteikti 0,15 mln. EUR (0,3 mln. Vokietijos markių) kreditą. Atsakydama į oficialios tyrimo procedūros pradžią Vokietija nurodė, kad ši suma kartu buvo susijusi su investicinių priemonių išperkamąja nuoma, už kurias Vopelius pateikė užstatą.

(54)

Be to, atsakydama į oficialios tyrimo procedūros pradžią Vokietija teigė, kad 288 879 EUR (0,565 mln. Vokietijos markių) pasirašytas nuosavas kapitalas irgi turėtų būti laikomas akcininkų įnašu į investicijų finansavimą.

(55)

Atsakydama į sprendimą įsakyti teikti informaciją Vokietija išvardijo priemones (6 lentelė), kurias, jos nuomone, galima priskirti privačiam finansavimui.

6 lentelė

(56)

Privataus finansavimo padidėjimas, kurį nurodo Vokietija, yra daugiausia susijęs su BVT kapitalo įnašu, kai ši įmonė 1998 m. gruodžio mėn. netikėtai tapo neskelbiamąja CWP dalininke. 2001 m. kovo mėn. BVT įmonei suteikė paskolą, o 2001 m. rugsėjo mėn. – dotaciją. Be to, Vokietija kaip investuotojų įnašą nurodė „Vopelius“ suteiktą tiekėjo kreditą, kuris buvo suteiktas nuo 1997 m. sausio mėn. iki 1998 m. sausio mėn. ir kurį sudarė mokėjimo už „Vopelius“ tiekiamos žaliavos atidėjimas, bei įplaukas, kurias CWP gautų pardavusi fosfatų gamybos skyrių TI.

(57)

Tačiau neaišku, kaip 6 lentelėje išvardytos priemonės yra susijusios su 46–49 konstatuojamosiose dalyse aprašytomis restruktūrizavimo išlaidomis.

(58)

CWP buvo įprasta pramoninių fosfatų gamintoja ir gamino fosforo rūgštį savo reikmėms. Remiantis restruktūrizavimo planu turėjo būti pagerinta fosfatų kokybė, kad būtų galima gaminti fosfatus maisto pramonei, ir turėjo būti įdiegtas fosforo rūgšties gamybos šlapiasis metodas. Reikia pažymėti, kad taikant šlapiąjį metodą pagaminta fosforo rūgštis pasižymi tokia pat kokybe ir tokiomis pat savybėmis, kaip ir terminė fosforo rūgštis. Tačiau šiems gamybos metodams naudojama skirtinga žaliava, t. y. elementinis fosforas terminiam metodui ir MAG – šlapiajam metodui. Be to, šlapiąjį metodą sudaro įvairūs gamybos proceso etapai ir jį taikant susidaro šalutinių produktų (ypač rafinato), vėliau juos reikia perdirbti.

(59)

Fosforo rūgštis sudaro fosfatų produktų, kuriems būtina didesnio grynumo laipsnio žaliava, gamybos pagrindą. Fosforo rūgštis naudojama fosfatų trąšoms žemės ūkiui ir fosfatams maisto pramonei gaminti. Polifosfatai, pirmiausia natrio tripolifosfatai, naudojami skalbikliuose, indų plovikliuose ir kituose valikliuose. Be to, jie naudojami įvairioms pramonės ir technikos reikmėms.

(60)

2002 m. „Chemical Economics Handbook“ rašoma, kad labai sumažėjo terminės fosforo rūgšties paklausa, nes plataus vartojimo cheminiams preparatams labiau naudojama taikant šlapiąjį metodą pagaminta fosforo rūgštis. Be to, dėl importo iš Kinijos susidarė didelė konkurencija. Daugeliui fosfatų produktų ir tiesiogiai naudojamų fosfatų, kuriems anksčiau reikėjo terminės fosforo rūgšties, dabar naudojama ekstrahuota fosforo rūgštis, todėl labai sumažėja sąnaudos. Neapdirbtos fosforo rūgšties galima daug kur įsigyti ir ji yra sąlyginai nebrangi. Be to, 2002 m. Vakarų Europoje buvo dar keturi terminės fosforo rūgšties gamintojai, būtent TI (didžiausia gamintoja), CWP, FEBEX S.A. ir „Krems Chemie“.

(61)

Vokietijos duomenimis, Europos fosforo rūgšties bei fosfatų rinkoje vyrauja oligopolis ir perteklinių pajėgumų nėra. Tačiau, CWP manymu, šioje Europos rinkoje oligopolio nėra. Kai kurie CWP konkurentai pritaria šiam požiūriu, tačiau mano, kad yra akivaizdžių perteklinių pajėgumų.

(62)

Tiek Vokietija, tiek CWP bendroje Vakarų Europos fosfatų rinkoje CWP užimamą rinkos dalį (fosfatai pramonės reikmėms ir maisto pramonei) laiko nereikšminga. 2000 m. jos rinkos dalį sudarė 5,1 %. Nuo 2001 m. CWP gamina tik TI, todėl rinkoje nebedalyvauja. Jos rinkos dalį perėmė TI. Be to, Vokietija teigia, kad TI veikia ne specializuotų fosfatų segmente kaip CWP, bet fosforo, fosforo rūgščių ir kitų darinių rinkoje.

(63)

Kalbėdama apie fosforo rūgšties gamybą, CWP konstatuoja, kad reikia mažinti gamybą nuo 40 000 t terminės fosforo rūgšties iki 20 000 t ekstrahuotos rūgšties. Pirminė numatyta fosforo rūgšties rinkos dalis (6 %) bus sumažinta iki 3 % Vakarų Europoje. Kadangi terminiai įrenginiai buvo sustabdyti, o ekstrahavimo įrenginys dar nėra eksploatuojamas, CWP šuo metu negamina jokios fosforo rūgšties ir jos rinkos dalis yra lygi nuliui.

(64)

Remdamasis „Prayon-Rupel“ pateiktu ieškiniu dėl sprendimo panaikinimo, PIT savo 2001 m. kovo 15 d. sprendimu pripažino 1997 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą (14) negaliojančiu dėl esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo. PIT konstatavo, kad Komisija buvo įpareigota pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nes susidūrė su rimtais sunkumais vertindama pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka.

(65)

Teismas šiuos rimtus sunkumus siejo su faktu, kad Komisija priėmė sprendimą neturėdama pakankamai žinių apie technines restruktūrizavimo priemones. Pirmiausia PIT patvirtino, kad Komisija klaidingai aprašė CWP taikytas restruktūrizavimo priemones. Aprašydama technines restruktūrizavimo priemones Komisija rėmėsi 1997 m. Vokietijos pateikta informacija, kad terminį fosforo rūgšties gamybos metodą turi pakeisti šlapiasis metodas. Tačiau PIT pabrėžė, kad nė viename 1996 m. gegužės ir spalio mėn. restruktūrizavimo plano projekte, kuriuos Vokietija pateikė Komisijai, nebuvo rašoma apie terminio metodo atsisakymą. Antra, PIT konstatavo, kad Komisija akivaizdžiai klaidingai įvertino restruktūrizavimo priemonių techninį pagrįstumą ir pelningumą. PIT teigė, kad tai neabejotinai įrodoma ieškovo pateiktoje ekspertizėje.

(66)

Remiantis EB sutarties 233 straipsnio 1 pastraipa, Komisija buvo įpareigota imtis reikalaujamų priemonių PIT sprendimui įvykdyti. Komisija atliko išankstinį CWP taikomų priemonių, įskaitant priemones, kurios nebuvo tirtos ankstesniame sprendime, įvertinimą ir dar kartą patvirtino, kad teikiama valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Komisija rimtai abejojo, ar ši pagalba suderinama su bendrąja rinka. Viena vertus, Komisija negalėjo apskaičiuoti tikslios pagalbos bendros sumos. Antra vertus, išankstinis vertinimas remiantis 1994 m. Bendrijos valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti gairėmis (toliau – Bendrijos gairės (1994 m.)) (15) sukėlė rimtų abejonių dėl suderinamumo su bendrąja rinka. Todėl Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą.

(67)

Komisija pradėjo procedūrą daugiausia remdamasi 1997 m. jai pateikta informacija. Tačiau Vokietijos atsakyme į sprendimą įsakyti teikti informaciją buvo pateiktos detalės ankstesnių priemonių, kurios buvo nurodytos kaip teikiama pagalba (1–3 priemonė), ir tam tikrų priemonių (1a priemonė ir 7a/8a priemonės) pakeitimai. Be to, priemones, kurios iki šiol buvo laikomos ad hoc priemonėmis, Vokietija prasidėjus procedūrai priskyrė teikiamai pagalbai (9 ir 10 priemonė). Remdamasi turima informacija Komisija negalėjo nustatyti, ar kaip teikiama pagalba nurodomos priemonės faktiškai suderinamos su schemomis, kuriomis remiantis jos tariamai taikomos. Siekdama tai išsiaiškinti, 2003 m. kovo 6 d. Komisija priėmė sprendimą dėl įsakymo teikti informaciją.

(68)

Pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą Komisija gavo trijų tiesioginių CWP konkurentų ir CWP pastabas, jų santrauka pateikiama toliau.

(69)

„Prayon-Rupel“ pateikė išsamų abiejų gamybos procesų (terminio metodo ir šlapiojo metodo) ir atitinkamų produktų bei rinkų aprašymą. Pirmiausia „Prayon-Rupel“ abejoja, ar šį projektą galima laikyti restruktūrizavimo planu. Gamybos metodo pakeitimas nėra laikomas nuodugniu restruktūrizavimu, kaip apibrėžiama Bendrijos gairėse (1994 m.). Jei įmonės sunkumai susiję su tiekimo problema, pakeitus gamybos metodą, ta problema nebus išspręsta. Be to, nebuvo jokių tiekimo problemų, nes įmonė fosforą galėjo įsigyti didžiausioje pasaulio gamintojoje Kinijoje, o ne Kazachstane.

(70)

Antra, „Prayon-Rupel“ abejojo restruktūrizavimo plano gyvybingumu. Pirmajame dokumente numatytas terminio metodo pakeitimas šlapiuoju metodu buvo neįgyvendinamas. Tokiam pakeitimui reikėtų daug investicijų, įskaitant visiškai naujus įrenginius, o ne Vokietijos išvardytų kelių investicijų. Be to, pakeitus gamybos metodą nebūtų gaminami aukštos kokybės produktai; šiam požiūriui pritarė ir Vokietija. Galiausiai „Prayon-Rupel“ abejojo CWP įmonės pelningumo atkūrimu, nes apyvartos prognozės remiasi ypač optimistinėmis prielaidomis, o einamosios veiklos rezultatai ir toliau lieka neigiami. Pakeitus gamybos metodą, esant nepakankamoms investicijoms, būtų gaminami tik blogesnės kokybės produktai, todėl pelnas ir toliau mažėtų.

(71)

Trečia, „Prayon-Rupel“ mano, kad CWP didina savo pajėgumus. Remiantis pirmuoju restruktūrizavimo dokumentu, šlapiasis metodas būtų įdiegtas neatsisakant terminio metodo. „Prayon-Rupel“ nuomone, taip padvigubinami įmonės pajėgumai.

(72)

Ketvirta, „Prayon-Rupel“ manė, kad pagalba neapsiriboja mažiausiu restruktūrizavimui būtinu dydžiu, o akcininkų įsipareigojimas vykstant privatizavimui investuoti 5,11 mln. EUR (10 mln. Vokietijos markių) yra ne susietas su restruktūrizavimu, o pagrįstas spėjimais ir nepakankamas.

(73)

Galiausiai „Prayon-Rupel“ abejoja, ar restruktūrizavimo planas bus iki galo įgyvendintas. TI perimtas CWP fosforo gamybos skyrius jau patvirtina, kad planas buvo įgyvendintas kitaip nei numatyta.

(74)

„Chemische Fabrik Budenheim A. Oetker“ (toliau – CFB) 2001 m. rugpjūčio 20 d. laiške suabejojo restruktūrizavimo koncepcijos gyvybingumu. Atsižvelgiant į CWP suplanuotas mažas sąnaudas ir trumpą laiką, naujo ekstrahavimo įrenginio įrengimas yra neįgyvendinamas. Po to šis teiginys pasitvirtino, nes, anot rinkos informacijos, CWP sustabdė terminį įrenginį, o naujo ekstrahavimo įrenginio įrengimas buvo nutrauktas. CFB mano, kad naujam įrenginiui buvo apskaičiuotos per mažos įrengimo sąnaudos ir CWP neturi būtinų techninių žinių apie naują fosforo rūgšties gamybos metodą. Beje, CWP nenurodė, kokiu būdu turi būti perdirbti toksiški šalutiniai produktai, susidarę taikant naująjį gamybos metodą. Be to, CWP teigia, kad TI sėkmingai gamina fosforo rūgštį terminiu metodu, todėl paneigiamas tvirtinimas, kad būtina keisti gamybos procesą norint atkurti CWP pelningumą. CFB abejoja, kad buvo kilusios problemos dėl elementinio fosforo tiekimo. Vadinasi, fosforo rūgšties gamyba naujuoju įrenginiu nesumažintų išankstinio mokėjimo sąnaudų.

(75)

Be to, CFB konstatuoja, kad dėl glaudaus CWP ir TI bendradarbiavimo, įskaitant numatytą fosfatų gamybos skyriaus perdavimą TI ir (po tam tikro laiko) TI suteikiamą teisę perimti šią CWP veiklos sritį, kyla klausimas, ar galutinė pagalbos gavėja nėra TI.

(76)

Be to, CFB atkreipia dėmesį, kad CWP yra finansiškai remiama savo akcininkų, ypač „BVT Industrie GmbH“ ir TI. Todėl teikiant pagalbą reikėtų atsižvelgti į CWP nuosavo kapitalo situaciją.

(77)

2001 m. rugsėjo 26 d. laiške „BK Giulini“ teigia, kad CWP neturi jokio restruktūrizavimo plano, o koncepcija yra nepakankama ir neproporcinga. Keisti gamybos metodą nėra būtina ir tai neįgyvendinama techniniu bei ekonominiu požiūriu. Be to, kadangi CWP neketina atsisakyti terminio metodo, šios priemonės sudaro su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą veiklos sąnaudoms mažinti. Su tiekimu susiję sunkumai ir nepakankamas likvidumas nėra pakankamos priežastys keisti gamybos procesą arba atlikti restruktūrizavimą. Suteikta pagalba buvo panaudota ne investicijoms, bet kaip likvidumo dotacija, todėl buvo iškreipta Bendrijos rinka. Kaip kitas argumentas prieš CWP teikiamą pagalbą buvo nurodomi pertekliniai pajėgumai Europos fosforo rūgšties rinkoje.

(78)

Be to, „BK Giulini“ konstatuoja, kad Vokietijos suteikta pagalba akivaizdžiai neprisidėjo prie CWP pelningumo atkūrimo. Nors ir buvo gauta pagalba, nuo 1998 m. įmonė patyrė nuostolių. CWP ir TI susitarimas įrodė visišką restruktūrizavimo priemonių nesėkmę.

(79)

Be to, „BK Giulini“ nuomone, tikroji pagalbos gavėja yra TI.

(80)

2001 m. rugsėjo 21 d. ir 2002 m. vasario 6 d. laiškais Vokietija perdavė CWP reakciją į oficialios tyrimo procedūros pradžią. 2002 m. spalio 8 d. laiške, kuriuo Vokietija pateikė CWP atsakymą į pirmiau minėtų suinteresuotų šalių pastabas, CWP nagrinėjo abejones, kurias išreiškė Komisija, pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, ir visos kitos suinteresuotos šalys.

(81)

Dėl restruktūrizavimo koncepcijos CWP paaiškino, kad restruktūrizavimu iš esmės siekiama dviejų tikslų: išplėsti produktų asortimentą fosfatų srityje ir sukurti platesnę žaliavų bazę naudojant pigesnes fosforo alternatyvas. Viso restruktūrizavimo proceso metu šie tikslai nepasikeitė, net jei koncepcija iš tiesų buvo kelis kartus iš dalies pakeista.

(82)

Atsakydama į abejones dėl restruktūrizavimo priemonių gyvybingumo CWP teigė, kad išplėsti produktų asortimentą fosfatų srityje galima įrengus naują džiovintuvą su suskystintu sluoksniu (Wirbelschichttrockner) bevandenių fosfatų gamybai. Kalbėdama apie antrąjį tikslą, didesnės žaliavų bazės kūrimą, CWP konstatavo, kad ekstrahavimo įrenginiu tuos pačius produktus galima gaminti tos pačios kokybės, bet mažesnėmis sąnaudomis nei taikant terminį metodą ir nepriklausyti nuo trečiųjų asmenų, tiekiančių elementinį fosforą.

(83)

Atsakydama į CFB pastabą, kad TI sėkmingai gamina fosforo rūgštį naudodamas terminį metodą, CWP paaiškino, kad TI nepriklauso nuo elementinio fosforo tiekimo, nes pati jį gamina. Be to, TI susidaro nedidelės elektros sąnaudos (sudarančios didžiąją elementinio fosforo gamybos dalį), nes vienas iš TI akcininkų eksploatuoja branduolinę elektrinę, todėl TI gali pirkti elektrą lengvatine kaina. Todėl TI situacija yra visiškai kitokia nei CWP.

(84)

Atsakydama į abejones dėl restruktūrizavimo sėkmės, CWP paaiškino, kad taikomos priemonės priskiriamos klasikiniam įmonės restruktūrizavimui. Sprendimas dėl abiejų įrenginių įrengimo, CWP nuomone, bus naudingas. Pirmiausia tikimasi, kad įrengus ekstrahavimo įrenginį gamybos sąnaudos sumažėtų 7 %, palyginti su terminiu metodu, ir būtų gaunamas 23 % grynojo kapitalo pelnas. Pirmieji bandymai parodė, kad ekstrahavimo įrenginiu galima gaminti tos pačios kokybės fosforo rūgštį, kaip ir taikant terminį metodą. Be to, CWP konstatuoja, kad kiti konkurentai, svarbiausia – „Prayon-Rupel“, pranešė ketiną įrengti ekstrahavimo įrenginį, kuris bus šešis kartus didesnis už CWP įrenginį. Ekstrahavimo įrenginio įrengimas užsitęsė dėl tiekimo problemos, o ne dėl to, kad įrenginio įrengimas neįmanomas. Šiuo metu ekstrahavimo įrenginys jau 90 % baigtas įrengti ir viena institucija norėtų įsigyti techninių žinių licenciją.

(85)

Be to, CWP mano, kad konkurencija neiškraipoma. CWP atkreipia dėmesį, kad „CRU International Ltd“ atnaujintame 1998–2002 m. tyrime „The Market for Industrial and Food Phosphates“ prognozuoja, kad nors 2003 m. ir tikėtina, jog visos pramonės pajėgumų pakaks paklausai patenkinti, labai sutriks regionų pusiausvyra ir ją reikės sureguliuoti. Fosfatų pramonės ir maisto pramonės rinkos pertekliniai pajėgumai yra tik „popieriuje“, nes remiantis šia ataskaita įrenginiai yra labai blogos būklės ir juos reikia atnaujinti. Be to, atitinkamose rinkose CWP rinkos dalis, kaip aprašyta 62 ir 63 konstatuojamosiose dalyse, yra nereikšminga. Maža to, CWP niekada nepardavinėjo produktų žemesne nei rinkos kaina.

(86)

Be to, CWP konstatuoja, kad „BK Giulini“ nėra tiesioginė jos konkurentė. Ši įmonė, kuri gamina specializuotus fosfatus, 2000 m. pirko daugiau nei du trečdalius CWP gaminamų fosfatų produktų ir ketino perimti CWP fosforo rūgšties bei fosfatų gamybos skyrius. CWP nuomone, jai suteikta pagalba nepadarė „BK Giulini“ jokio poveikio.

(87)

Dėl nuosavo įnašo į restruktūrizavimą CWP konstatavo, kad dėl didelių išlaidų žaliavoms įmonė negalėjo restruktūrizavimo koncepcijos finansuoti vien iš nuosavų išteklių. Tačiau jos įnašas buvo žymus. CWP duomenimis, privačiai finansuojamos investicijos 2002 m. pabaigoje sudarė 5,11 mln. EUR (10 mln. Vokietijos markių). Visas įmonei suteiktas paskolas (ir tas, kurios garantuojamos BvS bei federacinės žemės užstatais) reikia vertinti kaip nuosavą įnašą į restruktūrizavimą, nes CWP moka palūkanas, o paskolos bus grąžintos pardavus fosfatų gamybos įrenginius TI.

(88)

Dėl pagalbos gavėjo tapatybės nustatymo CWP konstatuoja, kad įmonė nėra inkorporuota į TI. Pardavus fosfatų gamybos skyrių TI, CWP teritorijoje bus dvi nepriklausomos įmonės: TI gamins fosfatus, o CWP – fosforo rūgštį. Priešingai nei tvirtino CFB, CWP niekada netiekė TI terminės fosforo rūgšties. Be to, CWP yra vienintelė pagalbos gavėja.

(89)

Atsakydama į oficialios tyrimo procedūros pradžią Vokietija pateikė 42–44 konstatuojamosiose dalyse aprašytus duomenis apie restruktūrizavimo koncepcijos pakeitimus. Be to, Vokietija pateikė informaciją apie visas valstybės institucijų finansines priemones, kurios įmonei buvo taikomos privatizavimo ir restruktūrizavimo metu, kaip aprašyta 17–34 konstatuojamosiose dalyse. Taip pat buvo pateikti 50–57 konstatuojamosiose dalyse nurodyti duomenys apie nuosavą įnašą į restruktūrizavimą ir 1994–2000 m. įmonės vadovybės ataskaitos bei rinkos informacija. Atsakydama į suinteresuotų šalių pastabas Vokietija nurodo CWP reakciją, kuri buvo perduota 2002 m. spalio 8 d. laišku.

(90)

Atsakydama į sprendimą įsakyti teikti informaciją Vokietija pateikė duomenis apie taikomų pagalbos priemonių suderinamumą su schemomis, kuriomis remiantis šios priemonės tariamai įgyvendintos. Vokietija pažymėjo, kad procesas turėtų būti skirstomas į fosfatų verslą, kuris, Vokietijos nuomone, buvo sėkmingai restruktūrizuotas, ir likusias CWP verslo sritis, daugiausia fosforo rūgšties gamybą ekstrahavimo įrenginiu, kurios sėkmingai veiktų, jei tik TI sumokėtų dar nesumokėtą įsigijimo kainos dalį.

(91)

Kai kurios iš vertinamų priemonių jau buvo tirtos ankstesniame sprendime, kurį EB pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu; apie kai kurias iš šių priemonių buvo pranešta pradedant jas įgyvendinti remiantis EB sutarties 93 straipsnio 3 dalimi (dabar EB sutarties 88 straipsnio 3 dalis), o kitos buvo įgyvendintos prieš Komisijai priimant sprendimą. Kitos priemonės negaliojančiu paskelbtame Komisijos sprendime nebuvo tiriamos arba po šio sprendimo buvo pratęstos, arba papildytos.

(92)

Tirdama tam tikras priemones Komisija peržvelgs padėtį, kuri buvo susiklosčiusi pirmojo sprendimo priėmimo laikotarpiu (tirdama priemones, apie kurias buvo pranešta), ir padėtį laikotarpiu, per kurį buvo teikiamos finansinės paramos priemonės (tirdama priemones, apie kurias nebuvo pranešta). Tačiau Komisija turi bendrai įvertinti restruktūrizavimą, atsižvelgdama į visus atitinkamus faktinės padėties pokyčius iki laikotarpio, kai buvo taikomos paskutinės priemonės.

(93)

Po sprendimo įsakyti teikti informaciją Vokietija pateikė išsamius duomenis apie CWP įmonės struktūrą. Paaiškėjo, kad CWP 2002 m. kartu su „Vopelius“ grupe, įskaitant p. Vopelius, kuris valdo 75,2 % kapitalo, dirbo 100 darbuotojų, įmonės turtą sudarė 25,81 mln. EUR (50,48 mln. Vokietijos markių), o jos apyvarta buvo 22,36 mln. EUR (43,73 mln. Vokietijos markių). Todėl nebuvo peržengta riba, nustatyta 1996 m. balandžio 3 d. Komisijos rekomendacijoje 96/280/EB dėl mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (16).

(94)

Dėl BvT grupės, kuri valdo likusią 24,8 % kapitalo dalį, Vokietija praneša, kad ši grupė laikytina institucine investuotoja, nes ji tik suteikia rizikos kapitalą ir nekontroliuoja CWP atliekamų operacijų. Todėl CWP galima priskirti mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ). Prieš 1997 m. (tai pirmieji metai, kurių visi duomenys surinkti) CWP irgi įvykdė visus MVĮ taikomus kriterijus.

(95)

Komisija konstatuoja, kad remiantis turima informacija atrodo, jog 2001 m. vasarį CWP sudarius sutartį su TI CWP nebuvo taikomos jokios finansavimo priemonės iš valstybės išteklių. Be to, Komisija atsižvelgė į „AnChem Consult“ atliktą ir Vokietijos pateiktą ekspertizę, pagal kurią: sutartis buvo sudaryta atlikus atvirą ir skaidrią procedūrą, suteikiančią visoms atitinkamoje Europos rinkoje veikiančioms įmonėms galimybę teikti pasiūlymus; TI pasiūlymas buvo išrinktas kaip ekonomiškai gyvybingiausias ir geriausias; pardavimo kaina atitinka rinkos kainą. Todėl Komisija mano, kad CWP skiriama valstybės pagalba negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai teikti naudos TI.

(96)

Teikiamą pagalbą tariamai sudaro kelios priemonės ir Komisija neturi jų vertinti iš naujo. Tačiau turi būti įvertintas šių priemonių suderinamumas su schemomis, kuriomis remiantis šios priemonės tariamai įgyvendintos.

(97)

1, 2 ir 3 priemonės: kadangi įmonėje privatizavimo laikotarpiu dirbo apie 70 darbuotojų, Vokietijos nuomone, bet kuriai šiame kontekste suteiktai pagalbai taikoma THA programa N 768/94 (17). Komisija pripažįsta, kad privatizavimo laikotarpiu įmonėje dirbo mažiau nei 250 darbuotojų. Todėl apie šias priemones Komisijai pranešti nereikėjo ir jos laikomos teikiama pagalba.

(98)

1a priemonė: kadangi užstato teikimas priskiriamas THA programai, iš pat pradžių buvo numatyta galimybė konvertuoti užstatą į paskolą arba dotaciją, nes įmonė jau buvo pakliuvusi į keblią padėtį. Šis ketinimas yra pripažintas trijose THA programose, kurios sudaro teisinį pagrindą teikti užstatą. Sprendime dėl THA programos E 15/92 aiškiai nustatyta, kad THA suteiktos paskolos ir užstatai yra tinkami konvertuoti į dotacijas (18). Užstato konvertavimas į paskolą arba dotaciją jau buvo įtrauktas į THA programą, todėl jo negalima laikyti nauja pagalba.

(99)

9 ir 10 priemonės: pradėjus oficialią procedūrą Vokietija pirmą kartą pranešė, kad šie užstatai buvo teikiami remiantis Komisijos patvirtinta programa sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (19). Komisija konstatuoja, kad šiuo atveju įvykdytos visos numatytos užstato teikimo sąlygos. Reikia pažymėti, kad schema buvo įdiegta prieš įsigaliojant Bendrijos gairėms (1994 m.) ir Bendrijos gairėse (1994 m.) iš valstybių narių nebuvo reikalaujama suderinti galiojančių pagalbos schemų su naujais nurodymais (žr. Bendrijos gairių (1994 m.) 2.5 dalį). Be to, Komisija neperžiūrėjo ginčijamos schemos po Bendrijos gairių (1994 m.) priėmimo. Tai paaiškina, kodėl 9 ir 10 priemonės atitinka sanavimo ir restruktūrizavimo programą, bet nėra suderintos su Bendrijos gairėmis (1994 m.). Todėl šias priemones galima priskirti teikiamai pagalbai ir jų nereikia įvertinti iš naujo.

(100)

11 priemonė: 1,94 mln. EUR (3,8 mln. Vokietijos markių) investicijų dotacijos buvo teikiamos remiantis pagalbos programa, kurią Komisija patvirtino kaip regioninę pagalbą investicijoms (20). Atsakydama į sprendimą įsakyti teikti informaciją Vokietija pareiškė, kad ji užtikrins kaupimo nurodymų laikymąsi teikiant regioninę pagalbą CWP ir neviršys regioninės paramos MVĮ viršutinės ribos. Todėl Komisija laiko šią priemonę teikiama pagalba. Be to, į šią pagalbos priemonę nebuvo atsižvelgta pradedant oficialią tyrimo procedūrą.

(101)

12 priemonė: 0,36 mln. EUR (0,7 mln. Vokietijos markių) investicijų priedai, kurie buvo suteikti kaip regioninė parama investicijoms remiantis Komisijos patvirtintomis pagalbos programomis. Atsakydama į sprendimą įsakyti teikti informaciją Vokietija pareiškė, kad ji užtikrins kaupimo nurodymų laikymąsi teikiant regioninę pagalbą CWP ir neviršys regioninės paramos MVĮ viršutinės ribos. Todėl Komisija laiko šią priemonę teikiama pagalba. Be to, į šią pagalbos priemonę nebuvo atsižvelgta pradedant oficialią tyrimo procedūrą.

(102)

Taigi Komisija nutarė, kad remiantis turima informacija 1 (įskaitant 1a priemonę), 2 ir 3 priemonės bei 9, 10, 11 ir 12 priemonės sudaro teikiamą pagalbą, kurios Komisija neturi įvertinti iš naujo. Tačiau į jų sumą turi būti atsižvelgta vertinant visos pagalbos proporcingumą.

(103)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. CWP taikomos finansinės priemonės suteikė šiai įmonei lengvatų, kurių rinkoje negautų sunkumus patirianti įmonė. Reikia prisiminti, kad CWP 1997 m. grėsė nemokumas ir tuo metu joks privatus investuotojas nenorėjo teikti CWP būtinų finansinių išteklių. Kadangi CWP pagamintais produktais prekiaujama, o kitose valstybėse narėse yra CWP konkurentų, šios priemonės gali iškraipyti konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(104)

Šios priemonės finansuojamos iš valstybės išteklių ir jas taiko THA ir (arba) BvS bei Saksonijos-Anhalto federacinė žemė. THA buvo įsteigta kaip valstybės jurisdikcijai pavaldi įstaiga, skirta buvusioms Vokietijos Demokratinės Respublikos valstybės įmonėms privatizuoti, ir buvo tiesiogiai pavaldi Vokietijos Federacinės Respublikos finansų ministerijai. BvS yra THA funkcijas perėmusi valdžios institucija, ji irgi yra valstybės jurisdikcijai pavaldi įstaiga. Todėl šios priemonės priskiriamos valstybei. Jos yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir jas reikia atitinkamai įvertinti.

(105)

4, 5, 6, 7 ir 8 priemonės: šios priemonės, t. y. įsigijimo kainos ir susidariusių palūkanų nurašymas, investicijų dotacija ir abu 20 % BvS užstatai buvo suteikti netaikant pagalbos schemų; todėl jos yra ad hoc pagalba ir jas reikia atitinkamai įvertinti. Vokietija šios išvados neužginčijo.

(106)

7a/8a priemonės: Vokietijos nuomone, užstatų grąžinimo termino pratęsimas ir vėlesnis konvertavimas į paskolas bei dotacijas nelaikytinas nauja pagalba. Tačiau šis klausimas būtų svarbus tik tada, kai 7 ir 8 priemonių atveju būtų turima omenyje teikiama pagalba, o šiuo atveju taip nėra. Kadangi 7 ir 8 priemonės vertintinos kaip ad hoc pagalba, 7a ir 8a priemonės įtraukiamos į suderinamumo įvertinimą kaip 7 ir 8 priemonių dalis.

(107)

Taikant 7 (įskaitant 7a priemonę) ir 8 (įskaitant 8a priemonę) priemones suteiktas užstatas padėjo CWP gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis, nei jos paprastai siūlomos finansų rinkose. Taikant 7 ir 8 priemones suteikto užstato atveju Komisija pagalbos elementu laiko skirtumą tarp palūkanų normos, kurią CWP turėtų sumokėti rinkos sąlygomis (t. y. be užstato), ir palūkanų normos, kuri buvo faktiškai taikoma paskolai su užstatu. Kadangi CWP užstatų ir paskolų teikimo laikotarpiu buvo susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais, pagalbos elementas galėjo sudaryti iki 100 % užstatų vertės, nes niekas nebūtų suteikęs paskolos be užstato. Remiantis Komisijos pranešimu dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo (21), orientacinės normos turi atspindėti vidutinišką palūkanų normų lygį, apskaičiuotą vidutinės trukmės ar ilgalaikėms paskoloms, gautoms pateikus įprastą užstatą. Toliau pranešime teigiama, kad tokiu būdu nustatyta orientacinė norma yra žemiausia norma, kuri gali būti didinama esant rizikingoms situacijoms (pavyzdžiui, įmonei sunkiai besiverčiant). Tokiu atveju priemoka gali būti padidinta 400 ar daugiau pagrindinių punktų. Todėl Komisija šiuo atveju mano, kad CWP be užstatų būtų turėjusi sumokėti bent orientacinę normą atitinkančią palūkanų normą, dar pridedant 400 pagrindinių punktų. Todėl kiekvieno užstato pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinės normos, pridedant 400 pagrindinių punktų, ir palūkanų normos, apskaičiuotos užstatu garantuojamoms paskoloms.

(108)

Panaši argumentacija taikoma ir užstatų konvertavimui į BvS paskolas. Komisijos nuomone, paskolos buvo suteiktos taikant tokią palūkanų normą, kuri yra mažesnė už palūkanų normą, kurią CWP galėtų gauti rinkoje. Taikant 7 (įskaitant 7a priemonę) ir 8 (įskaitant 8a priemonę) priemones suteiktos BvS paskolos atveju pagalbos elementu laikomas skirtumas tarp palūkanų normos, kurią CWP už tokią paskolą gautų rinkoje, ir palūkanų normos, kuri buvo apskaičiuota BvS paskolai. Komisijos nuomone, CWP būtų turėjusi sumokėti bent orientacinę normą atitinkančią palūkanų normą, dar pridedant 400 pagrindinių punktų. Todėl kiekvienos paskolos pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinės normos, pridedant 400 pagrindinių punktų, ir palūkanų normos, faktiškai apskaičiuotos paskolai.

(109)

4, 5, 6, 7 (įskaitant 7a priemonę) ir 8 (įskaitant 8a priemonę) priemones Komisija laiko vertintinomis kaip ad hoc pagalba. EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomos bendrojo draudimo išimtys taikant pagalbą pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(110)

EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje pateikiamos išimtys šiuo atveju netinka, nes tai nėra nei socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, nei pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti, nei pagalba, teikiama tam tikrų regionų, patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui. Vokietija nesirėmė nė viena iš šių išimčių.

(111)

Kitos išimtys išvardytos EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose. Kadangi pagalbos pagrindinis tikslas yra ne regionų ekonominė plėtra, bet sunkumus patiriančios įmonės ilgalaikio pelningumo atkūrimas, šiuo atveju gali būti leidžiama tik restruktūrizavimo pagalba. Restruktūrizavimo pagalbai pirmiausia taikoma išimtis, pateikta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte.

(112)

Pagalbai, teikiamai sanavimui ir restruktūrizavimui, įvertinti Komisija išleido Bendrijos gaires (22), kurios gali būti taikomos šiuo atveju (23). Bendrijos gairių taikymo sąlygos vertinamos toliau.

(113)

Komisijos nuomone, suderinamumui neįmanoma pritaikyti jokio kito pagrindo, ypač jokių kitų Bendrijos bendrųjų nuostatų, pavyzdžiui, tyrimų ir plėtros, aplinkos apsaugos, mažų ir vidutinių įmonių, užimtumo ir mokymo arba rizikos kapitalo.

(114)

Remiantis Bendrijos gairių 2.1 dalimi, įmonių, kurios gauna restruktūrizavimo pagalbą, finansiniai sunkumai susidarė dėl nepakankamo našumo praeityje ir nepalankių ateities perspektyvų. Būdingiems požymiams priskiriama mažėjantis pelningumas arba didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, per dideli pajėgumai, mažėjantys pinigų srautai, augančios skolos ir kylančios palūkanos bei krintanti arba nulinė grynoji turto vertė.

(115)

Pagalbos teikimo laikotarpiu CWP nuostoliai didėjo ir įmonė susidūrė su didelėmis likvidumo problemomis, kaip išsamiai paaiškinta pirmiau. Todėl Komisija mano, kad CWP pagalbos teikimo laikotarpiu buvo laikoma sunkumus patiriančia įmone.

(116)

Bet kurio restruktūrizavimo plano būtina sąlyga yra ta, kad per pagrįstai nustatytos trukmės laiką, remiantis realiomis būsimos veiklos sąlygų prielaidomis, turi būti atkurtas įmonės ilgalaikis pelningumas. Todėl restruktūrizavimo pagalbos turi būti susietos su gyvybinga restruktūrizavimo koncepcija. Paprastai restruktūrizavimo plane numatoma veiklos sričių pertvarka ir racionalizavimas remiantis veiksmingesniu pagrindu. Be to, reikia atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių kilo sunkumai.

(117)

CWP atveju konstatuojama, kad po privatizavimo nepavyko šios įmonės restruktūrizuoti. Antrasis restruktūrizavimas, remiantis abiem dokumentais, nurodomais 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, buvo atliktas 1997 m. Nors abu šie restruktūrizavimai skiriasi, jų strategija buvo akivaizdžiai skirta šlapiajam metodui, kuriam buvo būtinas ekstrahavimo įrenginys, diegti, kad būtų galima naudoti MGA kaip žaliavą ir būtų sumažinta priklausomybė nuo didelių elementinio fosforo kainų. Be to, turėjo būti pagerinta svarbiausio gaminio, t. y. fosfatų, kokybė. Abu šie tikslai siejasi tarpusavyje: tik taikydama šlapiąjį metodą CWP galėjo ekonomiškai gaminti fosfatus iš lengviau įsigyjamos ir pigesnės žaliavos. Siekiant nustatyti, ar 1996 m. strategija buvo gyvybinga, turi būti įvertintos šlapiajam metodui diegti numatytos priemonės.

(118)

Remiantis „Prayon-Rupel“ ekspertize, naujo gamybos metodo neįmanoma įdiegti šiek tiek pakeitus turimus įrenginius. Šlapiajam metodui reikalingi visiškai kiti įrenginiai nei terminio metodo atveju, be to, jam būtinas pirminis ir papildomas produkto apdorojimas, įskaitant fluoro šalinimą, koncentravimą, spalvos šalinimą ir pan. Tačiau 1996 m. strategijoje šie proceso etapai nebuvo numatyti. Pirminio apdorojimo etapas buvo įtrauktas 1997 m. gruodžio mėn., kai projektas jau buvo vykdomas, laboratoriniais tyrimais įrodžius šio etapo būtinybę. Šie bandymai turėjo būti atlikti prieš pradedant vykdyti projektą ir naudojami kaip visų išlaidų apskaičiavimo pagrindas. 1997 m. lapkričio mėn. DLM atliktoje įrenginio ekonominio pagrįstumo analizėje irgi minima šlapiuoju metodu gaminamos fosforo rūgšties pirminio apdorojimo būtinybė. Ši analizė turėjo būti atlikta prieš sudarant restruktūrizavimo planą ir būti naudojama kaip išlaidų bei restruktūrizavimo finansavimo apskaičiavimo pagrindas. Kalbant apie papildomą apdorojimą, jis buvo įtrauktas į projektą tik 1999 m. pradžioje, nors CWP teigia, kad jis buvo reikalingas tik todėl, kad jo tiekėjas negalėjo tiekti reikiamos kokybės rūgšties. Tačiau Komisija negalėjo sutikti su šiuo teiginiu: CWP ir jos tiekėjo sutartis pasirašyta 1998 m. liepos mėn., o projektas buvo parengtas 1996 m. Vadinasi, jau 1996 m. turėjo būti aišku, kad bus būtinas papildomo apdorojimo etapas, ypač gaminant didelio grynumo produktus maisto pramonei, kaip planavo CWP. Be to, 1999 m. CWP konstatavo, kad pirminiam ir papildomam produktų apdorojimui reikės didesnių įrenginių. Tai irgi galėjo būti numatyta iš pat pradžių.

(119)

Be to, 1996 m. dokumentuose, sudarančiuose restruktūrizavimo koncepciją, nebuvo numatytas tinkamas sprendimas dėl ypač toksiško rafinato. Rafinatas apskritai nebuvo minimas, net ir 1997 m. pranešime. 1997 m. lapkričio mėn. DLM atliktoje ekstrahavimo įrenginio ekonominio pagrįstumo analizėje teigiama, kad iš rafinato (kuriame yra fosforo rūgšties) išgautas fosfatas pasižymi per dideliu metalų kiekiu, todėl turi būti nustatyta, kokia metalų proporcija būtų tinkama. Kitaip tariant, ekspertizėje nustatoma problema ir galimas jos sprendimo būdas, tačiau pats sprendimas nepateikiamas. Vėliau CWP tikriausiai tikėjosi, kad galės parduoti rafinatą, tačiau buvo priversta pripažinti, kad nebuvo jo paklausos, ir šis faktas prisidėjo prie staigios 2000 m. finansinės krizės. Dar 1996 m. kuriant koncepciją turėjo būti aišku, kad būtina rasti sprendimą dėl toksiško rafinato. Jei šią problemą buvo ketinama spręsti parduodant rafinatą, atitinkamu rinkos tyrimu turėjo būti nustatyta, ar tai įmanoma. Tačiau 1996 m. ir 1997 m. dokumentuose ši problema neminima.

(120)

Dėl nepakankamo būtinų veiksmų planavimo siekiant tikslo visos investicijų programos ir ypač ekstrahavimo įrenginio sąnaudos buvo akivaizdžiai sumenkintos. Tačiau Vokietija su šiuo teiginiu nesutiko ir pateikė DLM atliktą ekstrahavimo įrenginio išlaidų ekspertizę. Tačiau šiame keturių puslapių dokumente, besiremiančiame teoriniais apskaičiavimais, kuriuos reikia įvertinti praktiniais bandymais, tiesiog išvardijamos fosforo rūgšties gamybos sąnaudos taikant šlapiąjį metodą. Paties įrenginio statybos išlaidų sąmata nesudaroma. Todėl niekas nesikeičia įvertinant tai, kad sudarant restruktūrizavimo strategiją investicijų programos ir ypač ekstrahavimo įrenginio sąnaudos nebuvo tiksliai suplanuotos. Vėliau šis vertinimas pasitvirtino, nes sąnaudos buvo labai sumenkintos. Ekstrahavimo įrenginys, 1996 m. planuotas įrengti iki 2000/2001 m. už 3,07 mln. EUR (6 mln. Vokietijos markių), tačiau darbai buvo nutraukti dėl nepakankamo likvidumo, o įrenginys faktiškai kainavo 7,72 mln. EUR (15,1 mln. Vokietijos markių). 1996 m. planuotos visos 7,67 mln. EUR investicijos iki 2000/2001 m. išaugo iki 17,93 mln. EUR.

(121)

Nebuvo realaus restruktūrizavimo priemonių ir investicijų išlaidų plano, todėl ekstrahavimo įrenginys 1998 m. neišvengiamai nebuvo baigtas įrengti, o CWP iki 2000 m. neatkūrė ilgalaikio įmonės pelningumo, kaip buvo numatyta iš pradžių. 2000 m. CWP negrąžino nė vienos jai suteiktos paskolos, ekstrahavimo įrenginys nebuvo baigtas įrengti, įmonė vis dar buvo priklausoma nuo elementinio fosforo ir jai grėsė nemokumas. Todėl galima teigti, kad 2000 m. nepasiteisino 1996 m. restruktūrizavimo strategija.

(122)

Tačiau Vokietija yra kitos nuomonės. Vokietijos nuomone, CWP, pardavusi fosfatų verslą TI ir taip išvengusi nemokumo, sėkmingai atliko šio įmonės skyriaus restruktūrizavimą. Vokietijos nuomone, fosforo rūgšties skyriaus restruktūrizavimas bus sėkmingai atliktas, kai tik TI sumokės likusią įsigijimo kainą, nes tada CWP baigs įrengti novatorišką ekstrahavimo įrenginį ir galės atkurti pelningumą. Pagrįsdama šį teiginį Vokietija pateikė dr. Scheibitz 2000 m. liepos 25 d. atliktą ekspertizę. Vokietija daro išvadą, kad pirminė strategija buvo sėkminga, ir net jei Komisija nepritaria šiam teiginiui, pirminės koncepcijos pakeitimai būtų užtikrinę CWP gyvybingumą.

(123)

Komisija negali pritarti šiam teiginiui. Pirmiausia CWP restruktūrizavimo negalima skirstyti į atskiriems įmonės skyriams (fosfatų ir fosforo rūgšties) skirtas dalis: kalbėta apie sunkumus patyrusią įmonę, kuriai buvo parengta restruktūrizavimo strategija. Be to, abiejų skyrių restruktūrizavimas yra susijęs tarpusavyje: veiksmingai gaminti fosfatus būtų galima tik tuo atveju, jei CWP būtų galėjusi remtis ekonomiška fosforo rūgšties gamyba. Nors CWP išplėtė produktų asortimentą ir net potencialiai pagerino fosfatų kokybę, veiksminga gamyba nebuvo įmanoma, nes ji vis dar buvo priklausoma nuo elementinio fosforo. Faktas, kad CWP, siekdama išvengti nemokumo, pardavė fosfatų gamybos skyrių ir pasitraukė iš savo įprastos rinkos, negali būti vertinamas kaip sėkmingas restruktūrizavimas – tai įrodo, kad pirminės koncepcijos nepavyko įgyvendinti. Be to, reikia pažymėti, kad restruktūrizavimas dar nebaigtas. Ekstrahavimo įrenginys, kurį buvo planuojama baigti iki 1998 m., t. y. prieš „parduodant“ fosfatų verslą TI, vis dar neeksploatuojamas, o fosforo rūgšties gamybos terminiu metodu įrenginiai yra sustabdyti. Komisija šių aplinkybių negali laikyti pirminės restruktūrizavimo koncepcijos pakeitimu: akivaizdu, kad pirminė strategija 2000 m. visiškai nepasiteisino ir CWP nuo to laiko pakliuvo į visiškai kitokią padėtį.

(124)

Komisija negali pritarti ir Vokietijos nuomonei, kad pakeista strategija galėtų padidinti CWP išlikimo galimybes. Komisija konstatuoja, kad dr. Scheibitz ekspertizėje, kurią Vokietija pateikė kaip ekstrahavimo įrenginio techninio pagrįstumo įrodymą, nurodomos dvi pagrindinės problemos. Pirma, neišsprendus rafinato problemos, įrenginys negali būti eksploatuojamas. Antra, CWP akivaizdžiai neparengė bandomojo etapo plano, kuris parodytų, ar įrenginys tinkamai veikia. Kaip buvo galima numatyti, netrukus po ekspertizės atlikimo CWP vėl iškilo nemokumo grėsmė. Remiantis turima informacija, rafinato problema nėra išspręsta. Net jei CWP baigtų įrengti įrenginį, neparengus bandomojo etapo plano gali kilti papildomų problemų. Galiausiai Komisija konstatuoja, kad CWP nėra pagrindinė veikėja sudėtingoje, labai koncentruotoje rinkoje, kurioje dominuoja didžiosios įmonės, pavyzdžiui, „Rhodia“, „Astrais“, „Prayon“ ir TI. Akivaizdu, kad CWP sunkiai gauna finansavimą ir jos likvidumas yra nuolat nepakankamas. Net baigus įrengti ekstrahavimo įrenginį nebūtų per se užtikrintas įmonės išlikimas.

(125)

Galiausiai Komisija mano, kad 1996 m. strategija nebuvo tinkamai parengta, joje nenumatyti veiksmai ir sumenkintos sąnaudos. Šitokia strategija negalėjo padėti atkurti ilgalaikio gyvybingumo. Tai patvirtina ir didelis koncepcijos pakeitimų skaičius. Todėl nenuostabu, kad CWP tuo metu, kai restruktūrizavimas jau turėjo būti sėkmingai atliktas, buvo kilusi nemokumo grėsmė. Be to, Komisija mano, kad 1996 m. strategija, kurią įgyvendinant buvo suteikta pagalba, 2000 m. visiškai nepasiteisino ir kad nėra jokių garantijų, kad CWP galėtų išlikti. Todėl akivaizdu, kad nebuvo įvykdytos Bendrijos gairių 3.2.2 dalies i punkto sąlygos.

(126)

Pagalbos suma ir intensyvumas turi būti apriboti iki visiško minimumo, kurio reikia, kad būtų galima imtis restruktūrizavimo, ir proporcingi Bendrijos požiūriu tikėtinai naudai. Todėl reikalaujama, kad pagalbos gavėjai daug prisidėtų prie restruktūrizavimo plano iš savo išteklių arba lėšų, gautų iš išorinių finansavimo šaltinių. Be to, reikia vengti, kad pagalbos forma, kuria ji teikiama, neleistų įmonei turėti grynųjų pinigų pertekliaus, kurį ji galėtų panaudoti rinką iškraipančiai agresyviai veiklai, nesusijusiai su restruktūrizavimo procesu.

(127)

1997 m. Vokietijos duomenimis, restruktūrizavo sąnaudos iš viso turėjo sudaryti 12,88 mln. EUR, kaip parodyta 4 lentelėje. Atsakydama į oficialios tyrimo procedūros pradžią Vokietija nurodė, kad visos restruktūrizavimo sąnaudos sudaro 18,87 mln. EUR, kaip parodyta 5 lentelėje.

(128)

Kaip pagalbos gavėjo įnašas į restruktūrizavimą 1997 m. pranešime buvo minimi du įrašai: 5,11 mln. EUR (10 mln. Vokietijos markių) investicijų finansavimas ir pirminis 0,15 mln. EUR (0,3 mln. Vokietijos markių) akcininkų įnašas. Kaip konstatuojama sprendime pradėti oficialią procedūrą, įsipareigojimas investuoti buvo 1994 m. privatizavimo sąlyga, dėl kurios susitarta prieš dvejus metus iki restruktūrizavimo, o ne 1996 m. restruktūrizavimo įnašas. Be to, įsipareigojant investuoti susitarta tik dėl to, kad bus investuota 5,11 mln. EUR. Todėl šio įsipareigojimo negalima laikyti privačių investuotojų įnašu į 1996 m. restruktūrizavimą.

(129)

Valstybiniais užstatais garantuojamos paskolos negali būti laikomos privačių investuotojų įnašu, kaip teigia CWP.

(130)

Atsakydama į sprendimą įsakyti teikti informaciją Vokietija nurodo p. Vopelius suteiktą tiekėjo kreditą kaip investuotojų įnašą. Reikia pažymėti, kad šiuo atveju kalbama ne apie įprastą kreditą, bet apie kelių savaičių mokėjimo už žaliavas, kurias tiekia Vopelius, atidėjimą. Vokietija kaip investuotojų įnašą nurodė 2,75 mln. EUR sumą, tačiau tai yra 1998 m. sausio mėn. p. Vopelius neatlyginta skola. Šios skolos suma nuolat svyruoja. 1997 m. ją sudarė 0,73 mln. EUR, tada 1997 m. balandžio mėn. ji sumažėjo iki 0,4 mln. EUR, o po to nuolat augo iki 1998 m. Šis trumpalaikis mokėjimo atidėjimas už skolas, kuris yra visiškai nesusijęs su restruktūrizavimo išlaidų finansavimu, negali būti laikomas nuosavu įnašu į restruktūrizavimą.

(131)

Kitos priemonės, kurias Vokietija priskyrė nuosavam įnašui atsakydama į sprendimą įsakyti teikti informaciją, buvo taikomos pasibaigus 1998 m., todėl jos nesiejamos su 1996 m. pabaigoje – 1997 m. pradžioje suteikta pagalba arba pirmine restruktūrizavimo koncepcija.

(132)

Todėl net jei Komisija atsižvelgtų į planuotas restruktūrizavimo sąnaudas (12,88 mln. EUR), apie kurias anksčiau informavo Vokietija, ir įmonės pasirašytą 0,29 mln. EUR kapitalą bei 1997 m. pranešime minimus akcininkų suteiktus 0,15 mln. EUR pripažintų nuosavu įnašu, šis įnašas padengtų 3,4 % restruktūrizavimo išlaidų, tačiau šios sumos akivaizdžiai nepakaktų, net jei būtų atsižvelgta į ligi šiol taikytą pagalbos teikimo įmonėms Rytų Vokietijos federacinėse žemėse praktiką.

(133)

Todėl sąlyga, kad pagalba turi būti proporcinga restruktūrizavimo išlaidoms ir naudai, nėra įvykdyta. Akivaizdžiai neįvykdyti ir Bendrijos gairių 3.2.2 dalies iii punkto kriterijai.

(134)

Kaip jau minėta, 1996 m. „restruktūrizavimo koncepcija“ nebuvo įgyvendinta. Todėl nebuvo įvykdytos Bendrijos gairių 3.2.2 dalies iv punkto sąlygos.

(135)

Ex ante įvertinimas rodo, kad tokia pagalba, kokia buvo iš pradžių planuota ir suteikta, neatitinka Bendrijos gairių sąlygų, todėl negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Be to, pažymėtina, kad vėlesni įvykiai, tiek taikant kitas priemones, tiek pritaikius paskutines priemones, patvirtina šią išvadą: akivaizdu, kad pirminė strategija, kuriai buvo suteikta pagalba, nepasiteisino ir įmonės ateitis yra labai neaiški.

(136)

Todėl Komisija CWP suteiktą pagalbą laiko nesuderinama su bendrąja rinka. Remdamasi Tarybos reglamento Nr. 659/1999 (24) 14 straipsniu, pagal kurį esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kurie prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui.

(137)

Šiuo atveju visos pagalbos priemonės, įskaitant priemones, apie kurias iš pradžių buvo informuota, buvo suteiktos, bet nepatvirtintos galiojančiu Komisijos sprendimu. Todėl jos priskiriamos neteisėtai pagalbai. Atsižvelgiant į faktą, kad ankstesnis sprendimas per nurodytą terminą buvo užginčytas ir EB pirmosios instancijos teismo pripažintas negaliojančiu, bendrieji Bendrijos teisės principai, ypač teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, neatmeta galimybės reikalauti grąžinti pagalbą. Tai atitinka aktualią Bendrijos teismų praktiką (25). Kitu atveju Bendrijos teismų pagal EB sutarties 220 straipsnį, 230 straipsnio 1 punktą ir 233 straipsnį atliekama Bendrijos institucijų leidžiamų teisės aktų teisėtumo priežiūra praktiškai negaliotų (26). Todėl negalima atskirti pagalbos priemonių, apie kurias buvo informuota anksčiau, ir iš pat pradžių neteisėtai suteiktų pagalbos priemonių.

(138)

Todėl Komisija mano, kad Vokietija per du mėnesius po šio sprendimo paskelbimo turi pasirūpinti, kad pagalbos gavėjas grąžintų jam suteiktą pagalbą, įskaitant palūkanas. Be to, Komisijos nuomone, būtina, kad Vokietija per du mėnesius po šio sprendimo paskelbimo pateiktų dokumentus, įrodančius, kad pradėta procedūra dėl pagalbos grąžinimo prieš neteisėtos pagalbos gavėją (pavyzdžiui, administraciniai aplinkraščiai ir nutarimai dėl grąžinimo),

1)

4 priemonė: 3 181 769 EUR įsigijimo kainos nurašymas.

2)

5 priemonė: iki 1996 m. pabaigos susidariusių 237 239 EUR palūkanų už įsigijimo kainą nurašymas.

3)

6 priemonė: 1 799 747 EUR investicijų dotacija.

4)

7 priemonė (įskaitant 7a priemonę): 644 228 EUR BvS užstatas/paskola. Užstato pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinės normos, pridedant 400 pagrindinių punktų, ir palūkanų normos, apskaičiuotos užstatu garantuojamoms paskoloms. Paskolos pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinės normos, pridedant 400 pagrindinių punktų, ir palūkanų normos, apskaičiuotos BvS paskolai.

5)

8 priemonė (įskaitant 8a priemonę): 869 196 EUR BvS užstatas/paskola. Užstato pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinės normos, pridedant 400 pagrindinių punktų, ir palūkanų normos, apskaičiuotos užstatu garantuojamoms paskoloms. Paskolos pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp orientacinės normos, pridedant 400 pagrindinių punktų, ir palūkanų normos, apskaičiuotos BvS paskolai.