PRIEDAS

UŽIMTUMO GAIRĖS (2005–2008 m.)

(Jungtinės gairės Nr. 17–24)

—	Gairė Nr. 17: Įgyvendinti užimtumo politiką siekiant visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo gerinimo bei socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo

—	Gairė Nr. 18: Skatinti požiūrį į darbą kaip į visą gyvenimą trunkantį ciklą

—	Gairė Nr. 19: Užtikrinti imlias darbo rinkas, didinti darbo patrauklumą, padaryti darbą finansiškai patrauklų ieškantiesiems darbo, įskaitant socialiai nuskriaustus ir neveiklius žmones

—	Gairė Nr. 20: Gerinti darbo rinkos poreikių atitiktį

—	Gairė Nr. 21: Skatinti lankstumą derinant jį su užimtumo garantijomis ir mažinti darbo rinkos segmentaciją, deramai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį

—	Gairė Nr. 22: Užtikrinti užimtumui palankius darbo sąnaudų pokyčius ir darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus

—	Gairė Nr. 23: Plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir gerinti jų panaudojimą

—	Gairė Nr. 24: Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems kompetencijų reikalavimams

Valstybių narių užimtumo politikos gairės

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais, vykdo savo politiką siekdamos įgyvendinti toliau nurodytus tikslus ir veiksmų prioritetus. Pagal Lisabonos strategiją valstybių narių politika proporcingai skatinamas:

—   Visiškas užimtumas: Visiško užimtumo pasiekimas ir nedarbo bei neveiklumo sumažinimas didinant darbo jėgos paklausą ir pasiūlą yra labai svarbus palaikant ekonomikos augimą ir stiprinant socialinę sanglaudą.

—   Darbo kokybės ir našumo gerinimas: Pastangos didinti užimtumo lygį yra glaudžiai susijusios su darbo vietų patrauklumo didinimu, darbo kokybės ir našumo gerinimu bei dirbančiųjų už menką atlyginimą skaičiaus mažinimu. Reikėtų pilnai išnaudoti darbo kokybės, našumo ir užimtumo sinergijas.

—   Socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas: Reikalingi ryžtingi veiksmai socialinei įtraukčiai stiprinti, atskirties nuo darbo rinkos prevencijai ir socialiai nuskriaustų žmonių socialinei integracijai remti bei užimtumo, nedarbo ir darbo našumo regioniniams skirtumams, ypač atsiliekančiuose regionuose, mažinti.

Siekiant pažangos ypač svarbios lygios galimybės ir kova su diskriminacija. Vykdant visus veiksmus turėtų būti užtikrintas lyčių aspekto integravimas ir lyčių lygybės skatinamas. Atsižvelgiant į naująjį požiūrį dėl kartų solidarumo įgyvendinant Europos jaunimo paktą, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunimo padėčiai ir galimybių įsidarbinti per visą darbingą amžių skatinimui. Nustatant nacionalinius tikslus, ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas užimtumo skirtumams tarp socialiai nuskriaustų, įskaitant neįgaliuosius, ir kitų žmonių, taip pat tarp trečiųjų šalių ir ES piliečių, sumažinti.

Vykdydamos veiksmus valstybės narės turėtų užtikrinti gerą užimtumo politikos valdymą. Jos turėtų sukurti plačius partnerystės ryšius pokyčiams įgyvendinti, įtraukdamos parlamentines institucijas ir suinteresuotus subjektus ir nacionaliniu, ir regionų bei vietos lygmeniu. Pagrindinis vaidmuo turėtų tekti Europos ir nacionaliniams socialiniams partneriams. Šio priedo gale pateikti ES lygmeniu pagal Europos užimtumo strategiją atsižvelgiant į 2003 m. gaires nustatyti tikslai ir standartai, kurių turėtų būti siekiama ir toliau, panaudojant pažangos vertinimui atitinkamus rodiklius ir lenteles. Valstybės narės taip pat skatinamos nustatyti savo įsipareigojimus ir tikslus, atsižvelgiant į šias gaires bei 2004 m. rekomendacijas, dėl kurių susitarta ES lygmeniu.

Geras valdymas taip pat reikalauja didesnio veiksmingumo skirstant administracinius ir finansinius išteklius. Komisijai sutikus, valstybės narės struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo, paramą turėtų skirti Europos užimtumo strategijai įgyvendinti ir teikti ataskaitas apie vykdomus veiksmus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas valstybių narių institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimui.

Gairė Nr. 17: Įgyvendinti užimtumo politiką siekiant visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo gerinimo bei socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo.

Vykdoma politika turi būti siekiama, kad iki 2010 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) bendro užimtumo lygio vidurkis būtų 70 %, moterų užimtumo lygis – ne mažesnis kaip 60 % ir 50 % vyresniojo amžiaus darbuotojų (55–64 m.) užimtumo lygio bei, kad sumažėtų nedarbas ir neaktyvumas. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti siektinus nacionalinius užimtumo lygius.

Siekiant šių tikslų veiksmai turėtų būti sutelkti ties šiais prioritetais:

—	pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti daugiau žmonių, padidinti darbo jėgos pasiūlą bei modernizuoti socialinės apsaugos sistemas,

—	gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti,

—	didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant švietimą ir įgūdžius.

1.   PRITRAUKTI Į DARBO RINKĄ IR JOJE IŠLAIKYTI DAUGIAU ŽMONIŲ, PADIDINTI DARBO JĖGOS PASIŪLĄ IR MODERNIZUOTI SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMAS

Užimtumo lygių didinimas yra veiksmingiausia priemonė, sukelianti ekonomikos augimą ir skatinanti socialinės įtraukties ekonomiką, kartu užtikrinant apsaugą negalintiems dirbti. Visų grupių darbo jėgos pasiūlos didinimo, naujo požiūrio į darbą kaip į visą gyvenimą trunkantį ciklą skatinimas ir socialinės apsaugos sistemų modernizavimas siekiant užtikrinti jų adekvatumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą reaguoti į kintančius visuomenės poreikius yra nemažiau būtini dėl numatomo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo. Taikant naują kartų solidarumo principą ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tebeegzistuojančius vyrų ir moterų užimtumo skirtumus, žemą vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo užimtumo lygį. Taip pat reikia priemonių, skirtų spręsti problemas, susijusias su jaunimo nedarbu, kuris paprastai yra dvigubai didesnis nei bendras nedarbo lygis. Būtina sudaryti tinkamas sąlygas, kurios palengvintų įsidarbinti asmenims, pradedantiems dirbti pirmą kartą, grįžtantiems į darbą po pertraukos arba norintiems pratęsti darbingą amžių. Darbo vietų kokybė, kurią sąlygoja darbo užmokestis ir pašalpos, darbo sąlygos, užimtumo garantijos, galimybės mokytis visą gyvenimą ir karjeros perspektyvos, yra svarbiausia, nes yra socialinės apsaugos sistemų teikiamos paramos ir paskatų elementas.

Gairė Nr. 18: Skatinti požiūrį į darbą kaip visą gyvenimą trunkantį ciklą:

—	atnaujinant pastangas sukurti jaunimo užimtumo modelius ir sumažinti jaunimo nedarbą, kaip raginama Europos jaunimo pakte,

—	imantis ryžtingų veiksmų moterų dalyvavimui skatinti ir skirtumams tarp lyčių užimtumo, nedarbo ir užmokesčio srityje pašalinti,

—	sudarant geresnes sąlygas derinti darbą ir asmeninį gyvenimą bei pagerinant prieinamų ir įperkamų vaikų priežiūros įstaigų bei kitų išlaikytinių priežiūros paslaugų teikimą,

—	remiant aktyvų senėjimą, įskaitant tinkamas darbo sąlygas, geresnę (darbuotojų) sveikatos būklę ir adekvačias paskatas dirbti bei vengti ankstyvo išėjimo į pensiją,

—	sukuriant modernias socialinės apsaugos, įskaitant pensijų ir sveikatos priežiūros, sistemas ir užtikrinant jų socialinį adekvatumą, finansinį tvarumą ir gebėjimą reaguoti į kintančius poreikius, kad būtų remiamas dalyvavimas, išsilaikymas darbo rinkoje ir ilgesnis darbingas amžius.

Žr. taip pat jungtinę gairę „Apsaugoti ekonomikos ir fiskalinį tvarumą kaip pagrindą didesniam užimtumui“ (Nr. 2).

Siekiant padidinti aktyvumą ir įveikti socialinę atskirtį nepaprastai svarbu palengvinti ieškantiesiems darbo galimybes įsidarbinti, vykdyti nedarbo prevenciją ir užtikrinti, kad bedarbiai išlaikytų glaudžius ryšius su darbo rinka, bei didinti jų gebėjimus įsidarbinti. Tam reikia pašalinti kliūtis, trukdančias patekti į darbo rinką, remiant aktyvias darbo paieškas, palengvinant mokymosi prieinamumą ir taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones bei užtikrinant, kad darbas būtų finansiškai patrauklus, o taip pat įveikti nedarbo, skurdo ir neveiklumo spąstus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialiai nuskriaustų žmonių, įskaitant žemos kvalifikacijos darbuotojus, įtraukčiai į darbo rinką, tam tikslui plėtojant socialines paslaugas bei socialinę ekonomiką ir kuriant kolektyvinius poreikius patenkinančius naujus užimtumo šaltinius. Ypač svarbu kovoti su diskriminacija, skatinti neįgaliųjų galimybes įsidarbinti ir integruoti imigrantus bei mažumas.

Gairė Nr. 19: Užtikrinti imlias darbo rinkas, didinti darbo patrauklumą, padaryti darbą finansiškai patrauklų ieškantiesiems darbo, įskaitant socialiai nuskriaustus ir neveiklius žmones:

—	taikant aktyvias ir prevencijos priemones, įskaitant ankstyvą poreikių nustatymą, pagalbą ieškant darbo, orientavimo ir mokymo įtraukimą į individualius veiklos planus, socialinių paslaugų, reikalingų labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų žmonių įtraukčiai remti ir skurdui pašalinti, teikimą,

—	nuolat peržiūrint mokesčių ir lengvatų sistemų nulemtas paskatas ir kliūtis, įskaitant lengvatų valdymą ir sąlygiškumą, taip pat žymiai sumažinant dideles mažiausiai veiksmingas mokesčių normas, ypač gaunantiems mažas pajamas, ir taip užtikrinant adekvačius socialinės apsaugos lygius,

—	kuriant naujus užimtumo šaltinius asmenims ir įmonėms teikiamų paslaugų sektoriuje, ypač vietos lygmeniu.

Kad daugiau žmonių galėtų susirasti geresnį darbą, būtina stiprinti darbo rinkos infrastruktūrą nacionaliniu ir ES lygmeniu, taip pat pasinaudojant EURES tinklu, kad būtų galima geriau numatyti ir pašalinti galimas neatitiktis. Todėl darbuotojų mobilumas ES viduje yra itin svarbus ir turėtų būti visiškai užtikrintas atsižvelgiant į Sutartis. Be to, nacionalinėse darbo rinkose būtina visokeriopai atsižvelgti į papildomą darbo jėgos pasiūlą, atsirandančią dėl trečiųjų šalių piliečių imigracijos.

Gairė Nr. 20: Gerinti darbo rinkos poreikių atitiktį:

—	modernizuojant ir stiprinant darbo rinkos institucijas, ypač užimtumo tarnybas, taip pat siekiant užtikrinti didesnį užimtumo ir mokymo galimybių skaidrumą nacionaliniu ir Europos lygmeniu,

—	pašalinant kliūtis, trukdančias darbuotojų mobilumui visoje Europoje pagal Sutartis,

—	tiksliau numatant gebėjimų poreikius, darbo rinkos trūkumus ir problemas,

—	tinkamai valdant ekonominę migraciją.

2.   GERINTI DARBUOTOJŲ IR ĮMONIŲ GEBĖJIMĄ PRISITAIKYTI

Europai reikia gerinti gebėjimą numatyti, paspartinti ir įsisavinti ekonominius bei socialinius pokyčius. Šiam tikslui reikalingos užimtumui palankios darbo sąnaudos, šiuolaikiški darbo organizavimo būdai, gerai funkcionuojančios darbo rinkos, kuriose lankstumas derinamas su užimtumo garantijomis ir taip patenkinami įmonių ir darbuotojų poreikiai. Tai taip pat padeda išvengti segmentuotų darbo rinkų susiformavimo ir sumažinti nedeklaruojamą darbą.

Šiandienos vis globalesnėje ekonomikoje atsiveriant rinkoms ir nuolat diegiant naujas technologijas, įmonės ir darbuotojai susiduria su būtinybe, o taip pat ir galimybe, prisitaikyti. Nors apskritai šis struktūrinių pokyčių procesas ekonomikos augimą ir užimtumą veikia teigiamai, tačiau kai kuriems darbuotojams ir įmonėms tai turi neigiamų padarinių. Įmonės turi tapti lankstesnės, kad reaguotų į netikėtus savo prekių ir paslaugų paklausos pokyčius, prisitaikytų prie naujų technologijų ir sugebėtų nuolat atsinaujinti, kad išliktų konkurencingos. Jos taip pat turi reaguoti į didėjantį darbo kokybės, kuri susijusi su darbuotojo asmeniniais prioritetais ir šeimos permainomis, poreikį, taip pat joms teks susidoroti su darbo jėgos senėjimu bei mažėjančiu jaunų priimamų į darbą žmonių skaičiumi. Darbuotojų darbinis gyvenimas tampa sudėtingesnis dėl vis įvairesnių ir neįprastesnių darbo organizavimo modelių, taip pat dėl per visą gyvenimą ištinkančio ne vieno pereinamojo laikotarpio, kurį reikia sėkmingai įveikti. Greitai kintančios ekonomikos ir su tuo susijusio restruktūrizavimo sąlygomis jie turi prisitaikyti prie naujų darbo modelių, įskaitant plačiai naudojamas informacines ir ryšių technologijas (IRT), ir savo profesinio statuso pokyčių, taip pat būti pasirengę mokytis visą gyvenimą. Geografinis mobilumas taip pat reikalingas siekiant labiau pasinaudoti užimtumo galimybėmis visoje ES.

Gairė Nr. 21: Skatinti lankstumą derinant jį su užimtumo garantijomis ir mažinti darbo rinkos segmentaciją, deramai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį:

—	suderinant užimtumą reglamentuojančius teisės aktus, prireikus pataisant skirtingą sutarčių sudarymo tvarką ir su darbo valandomis susijusias nuostatas,

—	sprendžiant nedeklaruojamo darbo klausimą,

—	geriau numatant pokyčius, įskaitant ekonomikos restruktūrizavimą, ypač su rinkų atvėrimu susijusius pokyčius, ir pozityviai juos valdant, taip sumažinant jų socialines sąnaudas ir palengvinant prisitaikymą,

—	skatinant ir skleidžiant naujoviškus ir lengvai pritaikomus darbo organizavimo būdus, siekiant pagerinti darbo kokybę ir našumą, įskaitant sveikatos priežiūrą ir saugą,

—	remiant profesinio statuso pokyčius, įskaitant mokymą, savarankišką darbą, verslo kūrimą ir geografinį mobilumą.

Žr. taip pat jungtinę gairę „Skatinti didesnę makroekonominės, struktūrinės ir užimtumo politikos darną“ (Nr. 5).

Kad būtų galima sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų, išsaugoti konkurencingumą ir prisidėti prie bendros ekonominės sistemos stiprinimo, visuotiniai darbo užmokesčio pokyčiai turėtų atitikti našumo didėjimą per visą ekonominį ciklą ir atspindėti padėtį darbo rinkoje. Skatinant kurti naujas darbo vietas taip pat gali prireikti pastangų sumažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas ir peržiūrėti mokesčius, ypač tais atvejais, kai kuriamos mažai apmokamos darbo vietos.

Gairė Nr. 22: Užtikrinti užimtumui palankius darbo sąnaudų pokyčius ir darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus:

—	skatinant socialinius partnerius jų pačių kompetencijos srityje nustatyti teisingą derybų dėl darbo užmokesčio pagrindą, kad būtų atsižvelgta į su darbo našumu ir rinka susijusius uždavinius visais atitinkamais lygmenimis ir būtų išvengta darbo užmokesčio skirtumų pagal lytį,

—	peržiūrint su darbo užmokesčiu nesusijusių išlaidų poveikį užimtumui ir prireikus patikslinant jų struktūrą ir lygį, ypač siekiant sumažinti menkai apmokamiesiems tenkančią mokesčių naštą.

Žr. taip pat jungtinę gairę „Užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai stiprintų makroekonominį stabilumą ir augimą“ (Nr. 4)

3.   DIDINTI INVESTICIJAS Į ŽMOGIŠKĄJĮ KAPITALĄ TOBULINANT ŠVIETIMĄ IR ĮGŪDŽIUS

Europai reikia didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Pernelyg daugeliui žmonių nepavyksta patekti į darbo rinką arba joje išsilaikyti dėl įgūdžių stokos arba dėl įgūdžių ir darbo rinkos neatitikties. Siekiant didesnių galimybių įsidarbinti visoms amžiaus grupėms, aukštesnio darbo našumo lygio ir geresnės darbo kokybės, ES reikia daugiau ir veiksmingiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir mokymąsi visą gyvenimą, tuo suteikiant naudą žmonėms, įmonėms, ekonomikai ir visuomenei.

Žiniomis grindžiamos ir į paslaugas orientuotoms ekonomikoms reikia įvairių tradicinėms pramonės šakoms būdingų gebėjimų; šie gebėjimai taip pat turi būti nuolat atnaujinnami atsižvelgiant į technologijų pokyčius ir naujoves. Darbuotojai turi nuolat kaupti ir atnaujinti žinias, įgūdžius ir gebėjimus, kad išsaugotų darbą ir tobulėtų. Įmonių našumas priklauso nuo gebėjimo sutelkti ir išlaikyti darbo jėgą, galinčią prisitaikyti prie pokyčių. Vyriausybės turi užtikrinti, kad būtų siekiama aukštesnių išsilavinimo lygių ir kad jaunimas, laikantis Europos jaunimo pakto, įgytų būtinus svarbiausius gebėjimus. Visi suinteresuoti subjektai turėtų sutelkti pastangas vystant ir skatinant tikrąją mokymosi visą gyvenimą nuo pat ankstyvo amžiaus kultūrą. Siekiant žymiai padidinti valstybės ir privačias investicijas į žmogiškąjį kapitalą vienam gyventojui ir garantuoti šių investicijų kokybę bei veiksmingumą, svarbu užtikrinti sąžiningą ir skaidrų išlaidų bei atsakomybės pasidalijimą tarp visų dalyvių. Valstybės narės investuodamos į švietimą ir mokymą turėtų geriau panaudoti struktūrinių fondų bei Europos investicijų banko lėšas. Siekdamos šių tikslų valstybės narės įsipareigoja iki 2006 m. parengti išsamias mokymosi visą gyvenimą strategijas ir įgyvendinti darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“.

Gairė Nr. 23: Plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir gerinti jų panaudojimą:

—	sukuriant imlią švietimo ir mokymo politiką bei imantis veiksmų siekiant žymiai palengvinti galimybę gauti pagrindinį profesinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant gamybinę praktiką ir verslumo mokymą,

—	žymiai sumažinant nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių skaičių,

—

pagal Europos susitarimus sukuriant mokyklose, įmonėse, valdžios institucijose ir namuose visiems prieinamo mokymosi visą gyvenimą strategijas, įskaitant atitinkamas paskatas ir išlaidų pasidalijimo mechanizmus, siekiant skatinti nepertraukiamą dirbančiųjų, ypač žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžius, dalyvavimą tęstiniame mokymesi ir darbo vietoje organizuojamame mokyme.

Žr. taip pat jungtinę gairę „Didinti ir gerinti investicijas, visų pirma privataus verslo, į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą“ (Nr. 7).

Nepakanka vien to, kad visi dalyviai nusistatytų ambicingus tikslus ir didintų investicijų lygį. Siekiant užtikrinti, kad pasiūla iš tikrųjų atitiktų paklausą, mokymosi visą gyvenimą sistemos turi būti prieinamos, pasiekiamos ir gebančios reaguoti į kintančius poreikius. Svarbu pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas bei didinti jų pajėgumus taip, kad jos geriau atitiktų darbo rinką, patenkintų žinių ekonomikos ir visuomenės poreikius bei būtų efektyvios. Galima pasinaudoti informacinėmis ir ryšių technologijomis, kad mokymas taptų lengviau prieinamas ir geriau atitiktų darbdavių ir darbuotojų poreikius. Didesnis mobilumas darbo ir mokymosi tikslais taip pat reikalingas siekiant geriau pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis visoje ES. Europos darbo rinkos išlikusios kliūtys, ypač susijusios su kvalifikacijų ir gebėjimų pripažinimu bei skaidrumu, turėtų būti pašalintos. Remiant nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų reformas, kaip nustatyta darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“, bus svarbu pasinaudoti sutartais Europos dokumentais ir nuorodomis.

Gairė Nr. 24: Švietimo ir mokymo sistemas pritaikyti naujiems gebėjimų reikalavimams:

—	didinant ir užtikrinant švietimo ir mokymo patrauklumą, atvirumą ir kokybės standartus, plečiant švietimo ir mokymo galimybių pasiūlą bei užtikrinant lanksčius mokymosi modelius ir didinant studentų bei mokomų asmenų (besimokančiųjų) mobilumo galimybes,

—	lengvinant ir įvairinant švietimo, mokymo bei žinių prieinamumą visiems tinkamai organizuojant darbą (darbo laiko atžvilgiu), pasitelkiant šeimos paramos tarnybas, profesinį orientavimą ir prireikus naujus išlaidų pasidalijimo būdus,

—	reaguojant į naujus profesinius poreikius, svarbiausius gebėjimus ir būsimus įgūdžių reikalavimus gerinant kvalifikacijų apibrėžimus ir skaidrumą, veiksmingą jų pripažinimą ir neformalaus bei savarankiško mokymosi įteisinimą.

Pagal Europos užimtumo strategiją nustatyti tikslai ir standartai

Pagal Europos užimtumo strategiją 2003 m. susitarta dėl šių tikslų ir standartų:

—	per 6 nedarbo mėnesius jauniems žmonėms ir 12 nedarbo mėnesių suaugusiems žmonėms, kiekvienam bedarbiui pasiūloma nauja galimybė mokant, perkvalifikuojant, atliekant darbo praktiką, siūlant darbo vietą arba kitaip įdarbinant, prireikus kartu su nuolatine pagalba ieškant darbo,

—	iki 2010 m. 25 % ilgalaikių bedarbių turėtų dalyvauti aktyviose priemonėse mokant, perkvalifikuojant, atliekant darbo praktiką arba kitaip įdarbinant, siekiant pasiekti trijų toliausiai pažengusių valstybių narių vidurkį,

—	darbo ieškantys žmonės visoje ES gali sužinoti apie visas darbo vietas, siūlomas valstybių narių įdarbinimo tarnybų,

—	iki 2010 m. pasiekti, kad išėjimo iš darbo rinkos amžius ES lygiu padidėtų penkeriais metais (palyginus su 59,9 metų 2001 m.),

—	iki 2010 m. parūpinti vaikų priežiūrą mažiausiai 90 % vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir mažiausiai 33 % vaikų iki trejų metų,

—	ES vidutiniškai būtų ne daugiau kaip 10 % nubyrančių ir anksti švietimo sistemą paliekančių jaunuolių,

—	iki 2010 m. mažiausiai 85 % 22-mečių Europos Sąjungoje turėtų būti įgiję aukštesnį vidurinį išsilavinimą,

—	dalyvavimo mokymesi visą gyvenimą ES vidurkis turėtų būti mažiausiai 12,5 % suaugusių darbingo amžiaus gyventojų (amžiaus grupė nuo 25 iki 64 metų).