1.

Euro padirbinėjimo srityje, Europolas, atsižvelgdamas į savo tikslą pagal 1995 m. liepos 26 d. Tarybos aktą dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) (1), vykdo tokias centrinio biuro funkcijas pagal 1929 m. Ženevos konvencijos 12–15 straipsnius.

1.1.

Europolas centralizuoja ir tvarko pagal Europolo konvenciją visą informaciją, kuri padeda tirti EUR padirbinėjimą, užkirsti jam kelią ir su juo kovoti bei nedelsdamas perduoda šią informaciją valstybių narių nacionaliniams centriniams biurams.

1.2.

Vadovaujantis Europolo konvencija, visų pirma jos 18 straipsniu ir 1999 m. kovo 12 d. Tarybos aktu, patvirtinančiu taisykles, reglamentuojančias, kokia tvarka Europolas trečiosioms valstybėms ir trečiosioms organizacijoms perduoda asmens duomenis (2), Europolas palaiko tiesioginius ryšius su trečiųjų šalių centriniais biurais, kad būtų įvykdyti šios deklaracijos 1.3, 1.4 ir 1.5 punktuose nustatyti uždaviniai.

1.3.

Europolas, jei mano esant tikslinga, trečiųjų šalių centriniams biurams perduoda autentiškų EUR pavyzdžių rinkinį.

1.4.

Europolas reguliariai praneša trečiųjų šalių centriniams biurams apie į apyvartą išleistas naujas valiutos emisijas ir valiutos išėmimą iš apyvartos, suteikdamas visą reikalingą informaciją.

1.5.

Išskyrus grynai vietinės reikšmės atvejus, Europolas, jei mano esant tai tikslinga, praneša trečiųjų šalių centriniams biurams:

1.6.

Būdamas valstybių narių centrinis biuras, Europolas dalyvauja konferencijose euro padirbinėjimo srityje pagal Ženevos konvencijos 15 straipsnį.

1.7.

Jei Europolas negali vykdyti 1.1–1.6 punktuose nurodytų uždavinių pagal Europolo konvenciją, valstybių narių nacionaliniai centriniai biurai išlaiko savo kompetenciją.

2.

Visų kitų valiutų padirbinėjimo ir Europolui nesuteiktų centrinių biurų funkcijų pagal 1 punktą srityje lieka galioti esama nacionalinių centrinių biurų kompetencija.