26.2.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 53/66

(1)

Pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir Bendrijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių (2) (toliau – Pagalbos aplinkai gairės) 76 punktą Belgija 2003 m. balandžio 4 d. rašte pranešė apie pagalbą „N.V. Stora Enso Langerbrugge“ (toliau – SEL). Byla buvo užregistruota numeriu N 167/03. Komisija 2003 m. gegužės 20 d., 2003 m. liepos 17 d. ir 2003 m. spalio 20 d. raštuose paprašė Belgijos pateikti papildomos informacijos. Belgija ją pateikė 2003 m. birželio 19 d. ir 2003 m. rugsėjo 15 d. raštuose. Komisijos atstovai, Belgijos institucijos ir SEL susitiko 2003 m. liepos 9 d. bei spalio 8 d.

(2)

2003 m. lapkričio 27 d. rašte Komisija pranešė Belgijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pagalbos, apie kurią buvo pranešta. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija suinteresuotas šalis paprašė pateikti pastabų dėl svarstomos pagalbos.

(3)

Komisija gavo abiejų šalių, įskaitant SEL, pastabas. 2003 m. spalio 1 d. rašte šias pastabas ji perdavė Belgijai. Minėtame rašte Komisija pateikė ir kitų klausimų. 2003 m. gruodžio 18 d. rašte Belgija paprašė, kad kai kurie sprendime pateikti duomenys būtų laikomi konfidencialiais, taip pat pateikė pastabų dėl sprendimo turinio. 2003 m. gruodžio 19 d. rašte paprašiusi pratęsti terminą, kuris jai buvo nustatytas 2004 m. sausio 12 d. rašte, Belgija Komisijos sprendimą pakomentavo 2004 m. sausio 29 d. rašte. 2004 m. vasario 5 d. ir balandžio 5 d. raštuose Komisija pateikė papildomų klausimų. Belgija į šiuos klausimus atsakė ir trečiųjų asmenų perduotas pastabas pakomentavo 2004 m. kovo 8 d., 2004 m. balandžio 2 d., 2004 birželio 10 d. ir 2004 m. rugpjūčio 4 d. raštuose. 2004 m. balandžio 28 d. ir 2004 m. gegužės 18 d. įvyko susitikimai, o 2004 m. liepos 7 d. įmonėje lankėsi Komisijos atstovas.

(4)

Naudos gavėjas – tai „N.V. Stora Enso Langerbrugge“, „Stora Enso Oyj“, stambiam laikraštinio, žurnalinio ir plono popieriaus, pakavimui skirto kartono bei medienos produktų gamintojui, pavaldi bendrovė. 2001 m. jos apyvarta buvo 13,5 milijardo EUR, o gamybos pajėgumas – apie 15 milijonų tonų popieriaus ir kartono. Bendrovėje dirba 43 000 žmonių. Pagalba skirta prie Gento įsisteigusiai „Langerbrugge“ įmonei. 2000 m. bendrovės apyvarta Belgijoje buvo 55 milijonai EUR (4).

(5)

Projektas susideda iš penkių dalių:

(6)

Šiuo metu didžioji dalis investicijų jau yra paskirta. Įgyvendinant projektą buvo sukurta 40 naujų darbo vietų ir išlaikyta 410 senųjų. Siekiant išvengti, kad bendras pajėgumas nedidėtų greičiau, nei auga rinka, senoji Langerbrugge buvusi popieriaus gaminimo mašina (PM2, kurios pajėgumas – 120 000 tonų per metus) buvo uždaryta, o gamyba perorientuota į kai kurias Suomijos ir Švedijos įmones.

(7)

PM4 įrenginio pajėgumas – 400 000 tonų per metus. Bendros PM4 projekto investicinės veiklos sąnaudos yra 259 622 000 EUR. Kadangi tuo metu, kai buvo prašoma suteikti pagalbą, laikraštiniam popieriui Europoje vidutiniškai buvo naudojama tik 49,8 % perdirbto pluošto, Belgija nusprendė, jog 50,2 % šio projekto investicinės veiklos sąnaudų gali būti laikomos papildomomis sąnaudomis. Iš viso į projektą DIP2 investuojama 90 111 000 EUR, investicijos būtų leistinos 100 %. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sutaupyta lėšų pirmiesiems penkeriems metams, bendros leistinos sąnaudos yra 127 388 000 EUR.

(8)

Belgija taip pat nurodė, kad kelios investicijų į PM4 ir DIP2 įrenginius dalys viršys SEL taikomus standartus. Pirmiausia tai bus šaldymui naudojamo vandens cirkuliacijos sistema, maksimalus švino acetato vandens tiekimo sistemos uždarymas, šilumos rekuperacijos sistemos, specialūs presai, kuriuose iš presavimo skyriaus patenkanti popieriaus juosta yra geriau nusausinama, pažangios popieriaus laikymo džiovykloje technologijos, novatoriška technika galutiniam pagamintam popieriui vynioti bei tvarkyti ir papildomi valymo įrenginiai. Belgijos teigimu, papildomos leistinos investicinės veiklos sąnaudos aplinkai bus ne mažesnės kaip 19 106 000 EUR.

(9)

PM4 įrenginys – tai novatoriška mašina, sunaudojanti mažiau elektros energijos, priedų, cheminių produktų, taip pat mažiau išleidžianti gamybinių nuotekų. Pagrindinis šio įrenginio ypatumas yra tas, kad mašina yra platesnė nei įprastinės popieriaus gaminimo mašinos. Dėl to visi įrenginiai turi būti pritaikyti prie mašinos: pirmiausia tarpas tarp preso ir džiovyklos turi būti uždaras, o ne atviras, o gaminimo greitis truputį lėtesnis. Du išsamūs sąnaudų tyrimai rodo, kad investicinės veiklos sąnaudos investuojant į tokio paties pajėgumo įprastinį įrenginį būtų mažesnės nei 14,1 milijono EUR. Naujoji mašina leis taupyti, bet atsižvelgiant į tai, kad mašinos paleidimo ir priderinimo sąnaudos bus didesnės, per pirmuosius penkerius metus iš veiklos nebus gaunama jokio grynojo pelno.

(10)

PM3 įrenginys buvo įrengtas 1957 m. laikraštiniam popieriui gaminti; 1989 m. jis buvo renovuotas, o 2000 ir 2001 m. buvo padidintas jo greitis. Dabar šis įrenginys buvo pritaikytas žurnaliniam popieriui iš 80 % perdirbto pluošto (kokybė SC, […] (5) g/m2, nedengtas) gaminti. Įrenginio pajėgumas bus 165 000 tonų per metus. Investicijų tikslas – pritaikyti žaliavas ir jų perdirbimą (ypač jau veikiančiame DIP1 įrenginyje), taip pat pačią popieriaus gaminimo mašiną, dujų, šildymo ir kokybės kontrolės sistemas ir kt. Bendros investicinės veiklos sąnaudos siekia 39 555 000 EUR.

(11)

SEL turi ir kitą pasirinkimą – toliau gaminti žurnaliniam popieriui skirtame PM2 įrenginyje, kuris buvo pastatytas 1937 m. ir modernizuotas 1985 m. ir kurio pajėgumas – 115 000 tonų per metus. Pertvarkytame PM3 įrenginyje, palyginti su minėtu įrenginiu, bus sunaudojama mažiau elektros energijos, bet padidės garinės gamybos sąnaudos, kondensacinių gaminių nutekėjimas ir pelenų valymo sąnaudos. Per pirmuosius penkerius metus būtų sutaupyta 4 342 000 EUR grynųjų santaupų, dėl to leistinos sąnaudos sudarytų 35 213 000 EUR.

(12)

SEL įrengė PCCE sistemą, kurioje naudojami degalai – tai biologinė masė, gauta iš dviejų rašalo pašalinimo įrenginių ir vandens valymo gamyklos, kurioje kartu deginamos ir gamtinės dujos. Įrenginys sukurtas panaudojus verdančio sluoksnio technologijos sistemą. Maksimalus instaliuotas elektros energijos pajėgumas yra toks: 1) elektra: Pe = 10,4 MWe bruto ir 8 MWe neto; 2) aukšto spaudimo iki 480° C įkaitinta garo mašina, 80 barų, Pth = 53 MWth; 3) karštas vanduo, panaudojamas valant išmetamąsias dujas, apie 60° C, Pth = 5,6 MWth. Aukšto slėgio garai priešslėgio katile perdirbami į apie 4 barų žemo slėgio garus; šie garai naudojami popieriaus gamybos procese. Katilo elektros energijos konversijos našumas bus apie 87,5 % esant dalinei apkrovai ir apie 90 % – katilui veikiant visa apkrova. Numatytas įrenginio pajėgumas – apie 250 000 tonų dumblo per metus; praktiškai didžiausias pajėgumas yra mažesnis. Popieriaus gaminimo mašinas naudojant maksimaliu pajėgumu, metinis dumblo kiekis turėtų būti 200 000 tonų.

(13)

Bendros investicinės veiklos sąnaudos yra 55 147 000 EUR. Kadangi dumblo deginimo sistemai PCCE reikia daugiau priežiūros, o ji pati yra mažiau patikima nei įprastinis PCCE įrenginys, investuojama į du pagalbinius garo generatorius. Projekto planavimo ir techninio valdymo sąnaudos įtraukiamos į balansą ir po to apmokamos, taigi jos taip pat yra įskaičiuotos.

(14)

SEL naudos vietinio vandens šaltinio Kale paviršiaus vandenį. Vanduo turi būti išvalytas ir dezinfekuotas prieš jį panaudojant gamybos procese. Belgijos institucijų teigimu, leistinos investicijos bus 7 429 000 EUR.

(15)

SEL numato, kad į jūros kanalą Gand-Terneuzen bus pašalinamas didelis kiekis vandens. Vanduo išmetamas vykstant biologiniam procesui dviem etapais. Belgijos teigimu, leistinos investicijos bus 4 431 000 EUR.

(16)

Aplinkos leidime reikalaujama atliekant techninį ir ekonominį tyrimą įvertinti į jūros kanalą išmetamų nuotekų sudėtį ir koncentraciją, atsižvelgiant į cheminį deguonies suvartojimą (ChDS). Atlikus analizę į tretinę vandens valymo stotį papildomai būtų galima investuoti apie 1 milijoną EUR. Šios galimos investicijos yra įtrauktos į pranešimą, bet įmonė, norėdama gauti pagalbą, turi pateikti atskirą prašymą suteikti ekologinę paramą. Dėl šių investicijų dar nebuvo priimta jokio sprendimo, nes Flandrijos institucijos kol kas nepateikė nuomonės dėl gauto prašymo leisti nukrypti nuo paprastai taikomo ChDS standarto.

(17)

Svarbi investicinio projekto dalis yra popieriaus atliekų sandėliavimo įrenginiai ir prisijungimas prie veikiančio geležinkelio tinklo, kad panaudotas popierius ir galutiniai produktai būtų vežami geležinkeliu. Visus įeinančių ir išeinančių gaminių srautus būtų galima tvarkyti kelių transportu. Belgija leistinomis laiko tik su vežimu geležinkeliu susijusias papildomas investicijas, t. y. investicijas į geležinkelio infrastruktūrą, papildomas sąnaudas popieriaus atliekų sandėliavimo įrenginiams ir papildomas sąnaudas krantinei, kurioje pakraunamas ir sandėliuojamas galutinis popierius. Skirtingai nei vežant keliu, geležinkeliu vežamas naudotas popierius yra supakuojamas į ryšulius. Dėl to yra įtrauktos ir investicinės veiklos sąnaudos, susijusios su popieriaus ryšulių perkėlimu, išlyginimu ir valymu. Investicijos į konteinerius ir specialias transporto priemones, naudojamas mišriam vežimui, neįtrauktos, nes šios priemonės ir konteineriai gali būti skirti įvairiam naudojimui. Be to, neįtraukiamos ir biurų, socialinės paskirties patalpų bei automatinio gaisro gesinimo įrenginių sąnaudos, taip pat ir netiesioginės sąnaudos. Taigi leistinos sąnaudos būtų 8 864 000 EUR. Jeigu vėliau paaiškėtų, kad tikrosios investicinės veiklos sąnaudos yra mažesnės, Belgijos institucijos perskaičiuotų pagalbos dydį pagal tikrąsias investicinės veiklos sąnaudas. Investicijos į geležinkelio infrastruktūrą eksploatacinių sąnaudų nesumažins, palyginti su kelių transportu.

(18)

Pagalba – tai:

(19)

Taikant abi priemones remiamasi 1993 m. gruodžio 15 d. dekretu dėl ekonominės ekspansijos Flandrijos regione, kurį Komisija patvirtino 1993 m. Pagalbos aplinkai teikimo tvarkos, priimtos remiantis šiuo dekretu, dalinius pakeitimus Komisija patvirtino 2000 m. (6). Pagalbos teikimo tvarkoje įvairioms priemonių rūšims numatoma skirti 8–12 % pagalbą. Ši tvarka buvo suderinta su Pagalbos aplinkai gairėmis, kaip numatyta šių gairių 77 punkte.

(20)

Sprendime pradėti procedūrą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisija išreiškė abejonių, ar pagalbą projekto investicinės veiklos sąnaudoms padengti galima suteikti remiantis Pagalbos aplinkai gairėmis. Pirmiausia Komisija atkreipė dėmesį, kad investicijos į laikraštinio popieriaus iš 100 % perdirbto pluošto gamybos įrenginį turi būti laikomos įprastomis šiam sektoriui investicijomis, atsižvelgiant į dabartinę technikos būklę. Žurnalinis popierius iš 80 % perdirbto pluošto yra, be jokios abejonės, mažiau paplitęs, bet negalima tvirtinti, kad joks (stambus) popieriaus gamintojas, norintis laikytis vis griežtesnių aplinkos apsaugos standartų ir ilgalaikėje perspektyvoje išlikti konkurencingas, nuolat pritaikydamas naujoves neturės atlikti tokių investicijų. Dėl kitų investicijų lieka neaišku, ar leistinos sąnaudos buvo griežtai apibrėžtos nustatant tik tas, kurių būtinai reikia aplinkos apsaugos tikslams įgyvendinti.

(21)

Savo pastabas pateikė viena iš SEL konkuruojančių įmonių. Ji mano, kad pagalba iškraipo konkurenciją laikraštinio, žurnalinio ir dengto popieriaus rinkoje. Paskutinėje regiono, kur SEL numato pirkti pluoštą, rinkoje yra aiškus popieriaus trūkumas. Jeigu kiti SEL konkuruojantys gamintojai pirks perdirbtą pluoštą, investicijos į PM3 ir PM4 nesuteiks aplinkai aiškios naudos.

(22)

Modernizuojant Langerbrugge esančią įstaigą tik pagerinama dabartinė technikos būklė – toks modernizavimas grindžiamas su rinka ir konkurencija susijusiais tikslais. Investuojant siekiama išlaikyti ir net padidinti konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje. Visos investicijos į PM4 ir PM3 įrenginius skirtos dabartiniam technikos lygiui pagerinti – tai pastaraisiais metais darė įvairūs popieriaus gamintojai. Kalbant apie žurnalinį popierių, turėtų būti atskiriamas labai glotnus popierius, žurnalinis popierius ir specialiu sluoksniu dengtas popierius. Modernizavimas būtų laikomas viršijančiu dabartinius pramonės standartus tik tuomet, jei SEL būtų pajėgi gaminti specialiu sluoksniu dengtą žurnalinį popierių iš padidinto kiekio perdirbto pluošto.

(23)

Panašias investicijas turėtų atlikti bet kuris gamintojas, užsiimantis leidybai skirto popieriaus gamyba. Apie investicijas buvo pranešta jau 2001 m. ir neatrodo, kad pagalba darytų įtaką sprendimui investuoti. Šis sprendimas atitinka SEL tikslą pasiekti 13 % našumą iš investuoto kapitalo ir investicines išlaidas mokėti tokiu pat tempu ar lėčiau kaip dengiant skolas. Be to, visas projektas buvo finansuojamas iš SEL lėšų – tą patvirtina ir keli SEL pranešimai spaudai. Investuoti į PM4 įrenginį, modernizuoti PM3 įrenginį ir PM2 uždaryti įrenginį buvo naudingiau ir dėl to, kad tai kainavo pigiau nei naujos popieriaus gaminimo mašinos, nesvarbu, ar tai būtų laikraštinio, ar žurnalinio popieriaus gaminimo mašina, statyba neeksploatuotoje vietovėje ir kad SEL dėl to galėjo įgyti naujų pajėgumų, laipsniškai mažindama buvusiuosius, tai yra būtina siekiant išvengti žalos dėl naujų pajėgumų atsiradimo be atitinkamos paklausos. Aukštos kokybės popieriaus paklausa didėja; ir klientai, ir institucijos pageidauja, kad popieriuje būtų kuo didesnis perdirbto pluošto kiekis.

(24)

Naujo dumblo deginimo pajėgumo įvedimą ir investicijas į vandens ir nuotekų valymo įrenginį potencialiai būtų galima patvirtinti pagal Pagalbos aplinkai gaires. Tačiau šios investicijos yra tiesiogiai susijusios su gamybos pajėgumu ir nėra būtinos aplinkos tikslams įgyvendinti, todėl jokia pagalba joms neturėtų būti leistina. Geležinkelio infrastruktūros statyba atrodo esanti nepamatuota priemonė, nes vežimą geležinkeliu galėtų pakeisti vežimas sunkvežimiu, į kurį nereikėtų investuoti papildomų lėšų. Poveikis aplinkai būtų minimalus.

(25)

Belgija ir SEL mano, kad pagalba nedarytų neigiamo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir nesuteiktų SEL naudos, iškraipančios konkurenciją. Visoms projekto dalims yra numatyta pagalbą pagrindžianti pakankama leistinų sąnaudų proporcija. Buvo pateikta išsami informacija, susijusi su leistinomis sąnaudomis, sąnaudos buvo pagrįstos. Kadangi minėta informacija ir pagrindimas jau išdėstyti 2 ir 6 skyriuose, šiame skyriuje jie nebekartojami.

(26)

Iš tikrųjų valstybės narės privalo laikytis standartų, apibrėžiančių perdirbto pluošto naudojimą, bet, atsižvelgiant į padėtį Belgijoje, tarp šių standartų ir SEL veiklos egzistuoja tiesioginis ryšys.

(27)

Gaminti laikraštinį popierių iš 100 % perdirbto pluošto esant dabartinei technikos būklei nebūtų galima. Vakarų Europoje šiuo metu yra tik penki ar šeši tokios pat apimties laikraštinio popieriaus gamybos įrenginiai. Dauguma šių įrenginių gaminamas popierius, kuriame perdirbto pluošto yra 40–80 %. Šie įrenginiai nėra serijiniai, kiekvienas iš jų buvo novatoriškas. Kad būtų pasiektas optimalus gamybos lygis, paprastai turi praeiti beveik dveji metai, t. y. gerokai daugiau nei gaminant įrenginiais, atitinkančiais dabartinę technikos būklę. PM4 ir DIP2 įrenginiai priklauso tiems įrenginiams, kuriais pagaminami geriausi pasaulyje gaminiai.

(28)

Be sprendime pradėti procedūrą jau išdėstytų argumentų, Belgija ir SEL pabrėžia PM3 novatoriškumą ir tai, kad šis įrenginys būtų vienintelis tokio pobūdžio įrenginys, palyginti su kitais šio tipo įrenginiais, jos taip pat pabrėžia sąnaudų svarbą paleidžiant įrenginį į darbą ir mokymosi svarbą. Pastarieji veiksniai taip pat įrodo, kad investicijų negalima laikyti atitinkančiomis dabartinę technikos būklę. Be abejo, žurnalinio popieriaus rinkoje siekiama naudoti didesnį perdirbto pluošto kiekį ir suvartoti mažiau energijos, bet SEL investicijos negali būti laikomos atitinkančiomis dabartinę technikos būklę.

(29)

PM3 įrenginio rekonstrukcija buvo pradėta tuomet, kai dėl techninių ar ekonominių priežasčių to daryti dar nebuvo būtina. Šis įrenginys turėtų būti laikomas pirmuoju tokio tipo grupės „Stora Enso“ įrenginiu. Investicijos visiškai atitinka ilagalaikę grupės strategiją nuolat gerinti gamybos procesą ir išteklių bei darbuotojų pajėgumo panaudojimą, kad popierius būtų gaminamas ilgai ir kokybiškai.

(30)

Nei Belgija, nei SEL nepateikė pastabų dėl „Leipa“, kuri žurnalinį popierių taip pat gamina daugiausia iš perdirbto pluošto, investicijų (7).

(31)

Vertinant bendras dumblo deginimo įrenginio PCCE sąnaudas, taip pat ir skolos mažinimą, per pirmuosius penkerius įrenginio veikimo metus nebus gauta jokio grynojo pelno. Jeigu SEL nebūtų investavusi į šį įrenginį, iš kaimyninio gamintojo ji būtų galėjusi nusipirkti reikiamas garo mašiną ir elektrą. Tokiu atveju SEL būtų turėjusi investuoti į papildomą garo katilą, kainuojantį 1 189 000 EUR. Todėl leistinos pagalbos sąnaudos turėtų būti apskaičiuojamos įtraukiant bendras investicinės veiklos sąnaudas, iš kurių išskaičiuojama 1 189 000 EUR.

(32)

Šiaip ar taip, norint pagaminti tą patį kiekį garų ir elektros tinkamesnė išeitis būtų senuosius įrenginius pakeisti įprastiniu PCCE įrenginiu, o ne atskirais garų ir elektros gamybos įrenginiais.

(33)

Jeigu SEL turėtų leidimą ribotai naudoti požeminį vandenį, ji tą galėtų daryti ir toliau. Bendros sąnaudos 1 m3 būtų praktiškai vienodos abiem atvejais, bet tuomet nereikėtų investuoti. Tačiau praktiškai išgauti tokį kiekį požeminio vandens būtų nerealu.

(34)

Belgija nurodė, kad šiuo metu veikiančių vandens valymo įrenginių pajėgumo didinti nėra būtina, atsižvelgiant į nuotekų valymo ir gamybos proceso optimizavimą. Daugiausia investicijų skiriama buferinei cisternai, užtikrinančiai stabilų valymo procesą, ir techniniams įrenginiams, kurie yra reikalingi prie šiuo metu jau veikiančių įrenginių prisijungti. Nuotekų valymo įrenginys turi kai kurių novatoriškų savybių.

(35)

Atliekant valymą viršijami būtini VLAREM standartai, taip pat viršijami ir leidime numatyti standartai (beveik visų medžiagų atveju). Paskutiniai standartai yra griežti ir derantis su institucijomis jie buvo pritaikyti atsižvelgiant į geriausius įmanomus valymo įrenginių rezultatus. Standartai viršytų lygį, nustatytą pagal „geriausią prieinamą gamybos būdą“. Ekspertų pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad privaloma 260 mg/l cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) riba turi būti laikoma labai griežta. Aplinkos leidime numatyta, kad riba turi būti papildomai sumažinta iki 180 mg/l – popieriaus sektoriuje toks atvejis yra pirmasis.

(36)

Išskyrus ChDS, nuotekose visų medžiagų koncentracija yra mažesnė nei iš Kale paimtame vandenyje.

(37)

Belgija mano, kad galimam tretiniam vandens valymui skirta pagalba būtų suderinama dėl tų pačių priežasčių, kurios yra taikomos nuotekų valymui. Atsižvelgdama į turimą ekspertų ataskaitą ir laukdama Flandrijos institucijų sprendimo dėl prašymo leisti nukrypti nuo 180 mg/l ChDS standarto, SEL dar nepriėmė sprendimo dėl šių investicijų. Ji taip pat neprašė subsidijų.

(38)

Belgija ir SEL pabrėžia, kad perėjimas nuo vežimo keliu prie vežimo geležinkeliu visiškai atitinka Komisijos baltąją knygą „Europos transporto politika 2010 m.: pasirinkimo laikas“ (8). Investicijos į geležinkelio infrastruktūrą nėra būtinos popieriaus gamyklos veiklai užtikrinti, nes prireikus kelių infrastruktūrą būtų galima pritaikyti nuo pagrindinio kelio nutiesus aplinkkelį. Šis būdas turėtų keletą trūkumų, bet jie nebūtų dideli. Tokie argumentai buvo patvirtinti atlikus poveikio aplinkai tyrimą. Vežimo sąnaudos nepadidėtų, jeigu nebūtų investuojama į geležinkelio infrastruktūrą.

(39)

Belgijos teigimu, pagalba taip pat yra suderinama su valstybės pagalbos transporto sektoriui taisyklėmis. Investicijos turėtų būti leistinos pagal Europos programą „Marco Polo“, tačiau pagal šią programą nebuvo numatyta teikti pagalbos prašymus. Pagalba yra reikalinga tam, kad būtų kompensuota dalis papildomų sąnaudų. Be to, subsidijos yra skiriamos ir kelių transportui, nes visos su kamščiais ir tarša susijusios sąnaudos nėra privalomos.

(40)

Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad, išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Planuojamos suteikti subsidijos ir atleidimas nuo mokesčio sumažinant realiai sumokėtų mokesčių sumą yra pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, nes iš valstybinių išteklių yra padengiama SEL investicinės veiklos sąnaudų dalis, kurią įmonė paprastai turėtų dengti pati. Pagalba sustiprina SEL padėtį jos konkurentų atžvilgiu ir dėl to turi būti tariama, kad ji daro poveikį konkurencijai. Kadangi valstybės narės vykdo intensyvią tarpusavio prekybą laikraštinio ir žurnalinio popieriaus, popieriaus atliekų ir popieriaus masės sektoriuose, Komisija mano, jog SEL suteikiama pagalba daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(41)

Belgija įgyvendino įpareigojimą pranešti apie pagalbą, kaip numatyta Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje ir Pagalbos aplinkai gairių 76 punkte.

(42)

Komisija svarstė, ar Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalys gali būti taikomos šiai pagalbai. Pagalbos suderinamumui su bendrąja rinka pagrįsti galėtų būti remiamasi tais atvejais, kurie yra numatyti Sutarties 87 straipsnio 2 dalyje. Tačiau ši pagalba: a) nėra socialinio pobūdžio pagalba, taikoma individualiems vartotojams, b) neatitaiso gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytos žalos ir c) nėra būtina pagalba dėl Vokietijos padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti.

(43)

Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a, b ir d punktuose minimi pagalbos teikimo atvejai, t. y. atvejai, kai pagalba teikiama regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti, bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti, taip pat kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, netaikomi. Belgija nebandė pagalbos grįsti remdamasi šiomis nuostatomis.

(44)

Dėl pirmosios Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytos sąlygos dalies – pagalbos, skirtos tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, – Komisija pažymi, kad pagalba neskiriama tyrimams ir plėtrai, mažų ar vidutinių įmonių investicijoms ar SEL gelbėjimui arba pertvarkai. Pagalbą suteikti gali būti svarbu norint skatinti investicijas pasirinktoje vietoje. Tačiau Langerbrugge vietovė nepriklauso regionui, į kurį investuojant pradinėms investicijoms gali būti teikiama regioninė pagalba. Todėl pagalba negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka remiantis tuo, kad ji skatina tam tikrų regionų plėtrą.

(45)

Komisija svarstė, ar suteikiant pagalbą Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte minimas atvejis gali būti taikomas remiantis kitais motyvais, pirmiausia, ar šiuo atveju galioja Pagalbos aplinkai gairės. Pagalba buvo suteikta laikantis pagalbos teikimo tvarkos, kurią Komisija patvirtino 2000 m. (9). Tačiau ji buvo patvirtinta prieš pradedant taikyti naująsias gaires. Patvirtinusi naująsias gaires, Komisija valstybėms narėms pasiūlė įgyvendinti naudingas priemones – patvirtinti esamas pagalbos teikimo tvarkas, kad iki 2002 m. sausio 1 d. jos būtų suderintos su naujosiomis gairėmis. Belgija šiam pasiūlymui besąlygiškai pritarė ir atitinkamai turėjo patvirtinti 2000 m. patvirtintą tvarką. Todėl Komisija pagalbos suderinamumą vertino atsižvelgdama į naująsias gaires. Tačiau su geležinkelio infrastruktūra susijusi projekto dalis vertinama remiantis Sutarties 73 straipsniu dėl valstybės pagalbos, skirtos transporto koordinavimo reikmėms.

(46)

Pagal Pagalbos aplinkai gairių 29 punktą investicinė pagalba, leidžianti įmonėms viršyti taikomus Bendrijos standartus, gali sudaryti maksimalų 30 % bendro leistinų investicinės veiklos sąnaudų lygio. Šios sąlygos taikomos ir tada, kai pagalba suteikiama įmonėms, investuojančioms nesant privalomų Bendrijos standartų, arba įmonėms, kurios privalo investuoti, kad nepažeistų nacionalinių standartų, kurie yra griežtesni nei galiojantys Bendrijos standartai. Todėl, kaip yra numatyta Pagalbos aplinkai gairių 6 punkte, Bendrijos standartais taip pat laikomi nacionalinių institucijų nustatyti standartai, taikant 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvą 96/61/EEB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (10). Pagal šią direktyvą valstybės narės turi apibrėžti standartus ir juos įrašyti aplinkos leidimuose, remdamosi rezultatais, kurie gali būti gauti naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus.

(47)

Pagal Pagalbos aplinkai gairių 36 ir 37 punktus leistinomis išlaidomis laikomos investicijos į žemę, jeigu jos yra būtinos aplinkos tikslams įgyvendinti: į pastatus, įrengimus ir įrenginius, kuriais, siekiant apsaugoti aplinką, stengiamasi sumažinti ar pašalinti taršą arba kenksmingą poveikį, pritaikyti gamybos būdus. Leistinos sąnaudos turi būti tik tos papildomos investicinės veiklos sąnaudos, kurių reikia aplinkos apsaugos tikslams įgyvendinti.

(48)

Komisijai nekelia abejonių faktas, kad popieriaus atliekų perdirbimas aplinkai yra naudingas. Tačiau ji mano, kad DIP2, PM4 ir PM3 įrenginiams suteiktos pagalbos negalima pagrįsti remiantis Pagalbos aplinkai gairių 29 punktu, nes įrenginiuose bus perdirbama daugiau perdirbto pluošto.

(49)

Pirmiausia Komisija primena, kad pagal bendruosius teisės principus bet kuri išimtis turi būti aiškinama ribotai. Pagalbos aplinkai gairėse yra apibrėžtos sąlygos, kurioms esant Komisija pagalbą gali laikyti suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, taigi šios gairės yra bendro draudimo, numatyto Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, išimtis. Reikėtų taip pat priminti, kad Pagalbos aplinkai gairės priimtos remiantis bendru pricipu „teršėjas moka“ ir aiškinant šias gaires minėto principo privaloma laikytis.

(50)

Investicijos į PM3, PM4 ir DIP2 įrenginius bus naudojamos laikraštinio ir žurnalinio popieriaus, kuris vėliau bus panaudojamas kaip popieriaus atliekos, gamybai. Padidėjus gamybos pajėgumui, atitinkamai padidės ir popieriaus atliekų, kurių tik dalis bus perdirbama. Dėl to negali būti atsižvelgta į tai, kad PM2 įrenginys bus uždarytas, o gamyba Suomijoje ir Švedijoje bus sumažinta ir tai sudarys (dalinę) atsvarą PM3 ir PM4 įrenginių pajėgumo padidėjimui. Sustabdomas pajėgumas yra senesnis už naująjį, techniniu požiūriu ir padėtimi rinkoje jie skiriasi. Taigi tiesiogiai jų palyginti negalima.

(51)

Investicijos gali padidinti popieriaus atliekų paklausą. Tačiau užtikrinti, kad popieriaus atliekų surinkimas – ar tai būtų bendras surinkimas, ar SEL parduoto popieriaus atliekų surinkimas – iš tikrųjų padidės, negalima. Taigi investicijos nesumažins taršos, kurią kelia pati SEL. Naudą aplinkai gali suteikti netiesioginis popieriaus atliekų pasiūlos ir paklausos poveikis, kurį jaus ne vien SEL, bet ir visi šių gaminių vartotojai bei tiekėjai.

(52)

Be to, Komisija pažymi, kad perdirbtų atliekų kiekį apibrėžiantys standartai nėra teisės aktuose numatyti tiesiogiai įvairioms įmonėms taikomi standartai, nors Belgijos atveju SEL veiklai jie turi didelę įtaką. Valstybės narės šiuos standartus privalo taikyti labiau laikydamosi Europos teisės aktų, ypač 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (11) ir 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (12). Pagalba nesuteikiama tam, kad įmonė galėtų viršyti tiesiogiai jai taikomus standartus. Taigi šiuo atveju netaikomas Pagalbos aplinkai gairių 29 punkte minimas pirmasis atvejis, kai pagalbą leidžiama suteikti, kad įmonės galėtų viršyti taikomus Bendrijos standartus.

(53)

Belgija atkreipia dėmesį, kad turėtų būti taikomas Pagalbos aplinkai gairių 29 punkte minimas antrasis atvejis, kai pagalba suteikiama įmonėms, kurios investuoja nesant Bendrijos standartų. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad šis atvejis netaikomas. Bendras investicinės pagalbos PM3, PM4 ir DIP2 įrenginiams tikslas – skatinti perdirbimą, kad galimiems teršėjams būtų lengviau įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos jie paprastai turėtų įgyvendinti. Pagalba nesuteikiama tam, kad būtų sumažintas popieriaus atliekų kiekis, gautas iš SEL parduotos produkcijos. Ši pagalba labiau skatina SEL perdirbti popieriaus atliekas, gautas iš bet kurio popieriaus gamintojo parduotos produkcijos. Komisija atkreipia dėmesį, kad Pagalbos aplinkai gairių 29 punktas taikomas tuomet, kai įmonė investuoja norėdama pagerinti savo pačios pasiekimus aplinkos apsaugos srityje ir sumažinti įmonės keliamą taršą. Tokiu atveju įmonei gali būti suteikta pagalba siekiant ją skatinti pagerinti jos pačios pasiekimus aplinkos srityje. Kitaip taisykles būtų galima lengvai apeiti skiriant pagalbą ne teršėjams, o taršą mažinančioms bendrovėms.

(54)

Tokį aiškinimą patvirtina Pagalbos aplinkai gairių 18 b punktas, kuriame nurodoma, kad „pagalba taip pat gali turėti skatinantį poveikį, ypač skatinant įmones viršyti standartus arba papildomai investuoti siekiant sumažinti įrenginių taršą“.

(55)

Be to, remiantis Belgijos pateiktu aiškinimu, valstybės narės galėtų skirti subsidijas investicijoms į visus sektorius, kuriuose gali būti naudojamos antrinės žaliavos. Pagalba būtų suteikiama, įmonėms neprivalant laikytis valstybės pagalbos taisyklių, ypač regioninės pagalbos ar investicinės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Tokia pagalba galėtų labai iškraipyti atitinkamas rinkas.

(56)

Todėl Komisija mano, kad Pagalbos aplinkai gairių 29 punktas netaikomas visoms investicijoms į PM3, PM4 ir DIP2 įrenginius. Tačiau ji svarstė, ar Pagalbos aplinkai gairių 29 arba 30 punktai gali būti taikomi kai kurioms investicijų dalims.

(57)

Kaip buvo minėta 9 punkte, Belgija atkreipia dėmesį, kad įvairioms investicijų į PM4 ir DIP2 įrenginius dalims, kurių papildomos sąnaudos – ne mažiau kaip 19,1 milijono EUR, pagalba galėtų būti skiriama pagal Pagalbos aplinkai gairių 29 punktą. Tačiau žvelgiant į šių dalių aprašymą paaiškėja, kad tam tikra sąnaudų dalis gali būti sutaupyta. Pavyzdžiui, papildomai investavus į šaldymo įrenginius žiemos metu elektros energijos suvartojimas sumažėtų 10 MW. Uždarius švino acetato vandens tiekimo sistemą būtų sumažintas vandens suvartojimas. Vietoj įprastinių presų naudojant specializuotus presus, SEL gaminamas popierius yra sausesnis, džiovinimo procesas optimizuojamas ir sutaupoma elektros energijos. Nepaisant pakartotinių Komisijos prašymų, Belgija neįrodė, kad visos šios sąnaudos gali būti leistinos kaip papildomos sąnaudos, ir nenurodė, kokią naudą šios konkrečios investicinės dalys suteiktų SEL, kaip reikalaujama Pagalbos aplinkai gairių 36 ir 37 punktuose. Taigi leistinos pagalbos sumos negalima apskaičiuoti.

(58)

Kaip minima 10 punkte, Belgija pranešė, kad pagalba PM4 įrenginiui galėtų būti teikiama pagal Pagalbos aplinkai gairių 30 punktą, nes ji sumažintų elektros energijos suvartojimą. SEL investavo ne į įprastinio pločio popieraus gaminimo mašiną, bet į novatorišką, mažiau elektros energijos sunaudojančią mašiną. Taigi investicijos atitinka elektros energijos taupymo apibrėžimą.

(59)

Pagal Pagalbos aplinkai gairių 36 ir 37 punktus yra leistinos tik tos investicijos, kurios yra būtinos aplinkos tikslams įgyvendinti. Elektros energijos suvartojimą galima sumažinti ne tik įgyvendinus PM4 projekto dalį. Svarbiausias dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį – visų rotacinių dalių plotis, darantis poveikį visai mašinos koncepcijai ir konstrukcijai; dėl to greitis turi būti lėtesnis, o presų skyrius turi būti pritaikytas. Nepriklausomas ekspertas išsamiai įvertino įprastinės mašinos, gaminančios laikraštinį popierių, sąnaudas. Po to buvo išsamiai įvertintos realios investicinės veiklos sąnaudos. Skirtumas tarp pirmųjų ir antrųjų sąnaudų atsiranda ne tik dėl techninės specifikacijos, bet ir dėl tikslesnių žinių bei galimo kainų sumažinimo sąmatų ir kt. Leistinos sąnaudos, įvertintos 14,1 milijono EUR, apima tik įrenginių investicinės veiklos sąnaudų skirtumą (13). Šis vertinimas buvo atliktas remiantis atsargiais spėjimus, vengiant radikalių vertinimų.

(60)

Pagal Pagalbos aplinkai gairių 37 punkto trečiąją pastraipą leistinos sąnaudos turi būti apskaičiuotos atmetus naudą, gautą iš galimai padidėsiančio pajėgumo ir sąnaudų, sutaupytų per pirmuosius penkerius investicijų įgyvendinimo metus. Tačiau didesnės sąnaudos pradedant įgyvendinti projektą ir investuojant pirmuosius penkerius metus viršija naudą, gaunamą sutaupius lėšų elektros energijos, žaliavų ir produktyvumo srityse.

(61)

Galiausiai Komisija mano, kad leistina pagalba, skiriama PM4 įrenginiui, gali sudaryti 40 % × 14,1 milijono EUR = 5,64 milijono EUR.

(62)

Lygiagrečių taisyklių, kuriomis remiantis pagalba PM3 ir DIP2 įrenginiams galėtų būti laikoma suderinama, nėra.

(63)

Pagal Pagalbos aplinkai gairių 31 punktą investicinė pagalba bendrai šilumos ir elektros gamybai gali būti skirta, jeigu konversijos našumas yra itin didelis. Šiuo atžvilgiu Komisija pirmiausia atsižvelgs į pirminę gamybos procese naudojamą energijos rūšį. Šioms investicijoms gali būti skirta bazinė 40 % dydžio leistinų sąnaudų pagalba pagal Pagalbos aplinkai gairių 36 ir 37 punktus.

(64)

Įrenginyje bus naudojama tiesiogiai iš gamyklos gaunama biologinė masė (14) ir gamtinės dujos, įrenginio konversijos našumas bus 87,5–90 %. Atsižvelgdama į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB, skatinančią kogeneraciją, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies pakeičiančią Direktyvą 92/42/EEB (15), Komisija mano, kad šios investicijos patenka į Pagalbos aplinkai gairių 31 punkto taikymo sritį.

(65)

Visos svarstomos sąnaudos susijusios su pastatais, įrenginiais ir įrengimais, kurių reikia elektrai bei garams, generuojamiems įrenginyje, kuriame bendrai iš biologinės masės gaminama šiluma ir elektra, gaminti bei naudoti. Taigi jos yra leistinos pagal Pagalbos aplinkai gairių 36 punktą.

(66)

Pagal Pagalbos aplinkai gairių 37 punkto pirmąją pastraipą leistinos yra tik papildomos sąnaudos. Šiuo atveju ekonomiškiausias pasirinkimas būtų investuoti į įprastinį šilumą ir elektrą bendrai gaminantį įrenginį. Tai būtų aukšto spaudimo 55 000 kW garo generatorius ir 9 400 kW pagalbinio garo turbina, iš viso į juos reikėtų investuoti 5 180 000 EUR.

(67)

Pagal Pagalbos aplinkai gairių 37 punkto trečiąją pastraipą leistinos sąnaudos turi būti apskaičiuotos atmetus sąnaudas, sutaupytas per pirmuosius penkerius investicijų įgyvendinimo metus, ir papildomą pridėtinę produkciją, gautą per tuos pačius penkerius metus. Sutaupyti galima šiose srityse:

(68)

Papildomos sąnaudos – tai šios dumblo valymo įrenginio PCCE eksploatacinės sąnaudos: bendro deginimo dujos, pelenų gabenimas ir pašalinimas, demineralizuoto vandens naudojimas, didesnės išlaidos darbuotojams, išlaidos aplinkos sertifikatams, išmetamųjų dujų valymo kontrolė ir sąnaudos. Nebuvo išskaičiuotos vandens pašalinimo iš dumblo prieš deginimą sąnaudos, nes bet kokiu atveju reikia pašalinti vandenį.

(69)

Per penkerius metus, nuo 2003 m. gegužės mėn. iki 2008 m. balandžio mėn., bendrų grynųjų santaupų būtų 16 343 000 EUR, grynoji vertė nustatyta 2003 m. sausio 1 d.

(70)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, leistinos sumos yra 40 % × [55 147 000 EUR – 5 180 000 EUR – 16 343 000 EUR] = 13 449 600 EUR.

(71)

Tam tikrais atvejais dumblo deginimui PCCE įrenginyje gali būti taikomas Pagalbos aplinkai gairių 29 punktas, pavyzdžiui, jeigu bendrovė pasirenka tokias dumblo pašalinimo technologijas, kurios yra aplinkai palankesnės nei kitos pagal Bendrijos taisykles leidžiamos technologijos. Tačiau SEL tokios galimybės neturi. Šiaip ar taip, dumblas būtų deginamas panaudojant degimo šilumos energiją arba jos nepanaudojant. Todėl nauda aplinkai, kurią suteikia pasirinktas variantas – tai energijos panaudojimas bendrai gaminant šilumą ir elektrą; taigi galiausiai pagalba būtų leistina tik pagal Pagalbos aplinkai gairių 31 punktą.

(72)

Investicijos reikalingos tam, kad būtų galima panaudoti iš Kale upelio gaunamus paviršiaus vandenis. Tačiau Belgija nepatvirtino, kad SEL būtų turėjusi kitą, ne tokį brangų pasirinkimą, atitinkantį Bendrijos teisės aktus. Belgija pripažįsta, kad „praktiškai yra nerealu išgauti tokį kiekį požeminio vandens. Jei SEL būtų turėjusi leidimą (ribotai) išgauti požeminį vandenį, ji ir toliau pagrįstai būtų galėjusi tą daryti“. Tačiau šiuo metu leidimo išgauti požeminį vandenį SEL neturi ir išsamesnės informacijos šia tema pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į vis didesnius sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduriama Flandrijoje naudojant požeminį vandenį, galima manyti, kad institucijos naujus leidimus išduoda ribotai. Be to, Belgija teigia, kad nenaudoti požeminio vandens buvo nuspręsta atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (16) (toliau – Pamatinė vandens direktyva), nuostatas dėl subalansuoto vandens valdymo. Kalbant apie požeminius vandenis, minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje numatyta, kad valstybės narės apsaugo, gerina ir atnaujina visus požeminio vandens telkinius, užtikrina požeminio vandens ėmimo ir jo pasipildymo pusiausvyrą ir stengiasi, kad būtų pasiekta gera požeminio vandens būklė. Šis tikslas turės būti pasiektas 2015 m. – buvo nustatyti įvairūs tarpiniai terminai. Vandens plotas ar plotai, kuriuos turėjo naudoti „Stora Enso“, jau yra pernelyg išeikvoti. Todėl norint laikytis galutinės datos – 2015 m. – nuo šiol reikalingas politinis įsikišimas. Komisija, apskaičiuodama leistinas sąnaudas, negali atsižvelgti į antrąjį variantą ir šiai atskirai daliai jokia pagalba negali būti laikoma suderinama pagal Pagalbos aplinkai gairių 40 punktą.

(73)

Belgija nurodo, kad nuotekų kokybė atitinka aukštesnius standartus nei dauguma atitinkamame nuotekų leidime numatytų standartų ir VLAREM II standartus, kurie, Belgijos teigimu, yra nustatyti remiantis geriausiais prieinamais gamybos būdais, kaip reikalaujama Direktyvoje 96/61/EEB. Tačiau daugiausia sunkumų kyla dėl vandens cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) koncentracijos. Artimiausiu laiku SEL negalės sumažinti ChDS iki mažesnio nei 260 mg/l lygio.

(74)

Referenciniame dokumente „Geriausi prieinami gamybos būdai“ popieriaus sektoriui nustatytas ChDS yra 1 700–2 700 mg/l, bet rengiant šį dokumentą tonai popieriaus buvo sunaudojama kur kas daugiau vandens – tuo metu toks gamybos būdas buvo laikomas geriausiu. Belgija pažymi, kad ekspertų tyrime nurodyta, jog 260 mg/l standartas yra per daug ambicingas ir popieriaus sektoriuje toks atvejis būtų pirmasis. Tačiau atliekant poveikio aplinkai vertinimą buvo remiamasi „Stora Enso“ gamyklos Saksonijoje (Vokietija) rezultatais, pažymint, kad išmetamąsias nuotekas sudarys 260 mg/l.

(75)

Aplinkos leidimas, kuris buvo suteiktas „Stora Enso“ investicijoms, yra dar griežtesnis ir įpareigoja, kad didžiausias ChDS rodiklis būtų 180 mg/l, remiantis galiojančiais Flandrijos įstatymais. „SEL“ paprašė, kad nuo šio standarto būtų leista nukrypti, t. y. kad nuotekų ChDS būtų 260 mg/l. Leidimas buvo suteiktas remiantis šiuo prašymu ir planuojant atlikti tyrimą, kaip ateityje padėtį būtų galima pagerinti, pasiekus 180 mg/l standartą.

(76)

Pagal Direktyvos 96/61/EEB 10 straipsnį, „jeigu aplinkos kokybės standartai reikalauja griežtesnių sąlygų už tas, kurios įvykdomos naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus, leidime turi būti reikalaujama imtis papildomų priemonių, nepažeidžiant kitų priemonių, kurių galima imtis siekiant įvykdyti aplinkos kokybės standartus“. Iš „Stora Enso“ popieriaus gaminimo mašinos nuotekos pateks į Gand-Terneuzen kanalą, kuris yra labai užterštas. Remiantis poveikio aplinkai vertinimu, bendros SEL išmetamos nuotekos, kurių ChDS – 260 mg/l, sudarys 10–15 % visų į kanalą išmetamų nuotekų ChDS, o tai darys didelį poveikį ir viršys kanalui numatytą kokybės lygį. Pamatinėje vandens direktyvoje valstybės narės įpareigojamos apibrėžti atitinkamus kokybės tikslus, taikomus valstybių narių priimantiems vandenims. Nors dar ne visi direktyvoje numatyti įpareigojimai yra privalomi, vis dėlto neatrodo, kad Gand-Terneuzen kanalui nustatyti tikslai viršija direktyvoje nurodytus reikalavimus.

(77)

Taigi, jei būtų leista pašalinti nuotekas, kurių ChDS – 260 mg/l, šis standartas turėtų būti laikomas Bendrijos standartu, nustatytu pirmiausia pagal Direktyvos 96/61/EEB 10 straipsnį ir bendrus pamatinės vandens direktyvos tikslus. Belgija neįrodė, kad 260 mg/l standartas viršytų Bendrijos teisės aktų reikalavimus. Taigi investicijos reikalingos tam, kad būtų įgyvendinti Bendrijos standartai, kaip yra numatyta Pagalbos aplinkai gairių 6 punkte, ir atitinkamai joms negali būti skirta pagalba. Nors investicijos viršija taikomus standartus, išskyrus ChDS, papildomų leistinų investicinės veiklos sąnaudų negali būti, ir Komisija pagalbos šioms investicijoms negali laikyti suderinama.

(78)

Papildomos investicijos į tretinius vandens valymo įrenginius bus skirtos tam, kad būtų įgyvendinti ChDS standartai. Belgija nenurodė, ar šie standartai viršija Bendrijos standartus. Bet kokiu atveju Belgija apie šią investicinę pagalbą nepranešė, nes padėtis dar nėra aiški, daug kas priklauso nuo tyrimo, kurį SEL, norėdama prisitaikyti prie aplinkos leidimo, turės atlikti, rezultatų.

(79)

Ši projekto dalis yra susijusi su transporto veikla, o ne tiesiogiai su popieriaus gamyba. Taigi investicijos pirmiausia darys poveikį konkurencijai transporto rinkoje. Sutarties 73 straipsnyje yra numatyta, kad pagalba yra suderinama su šia Sutartimi, jei ji skirta transporto koordinavimo reikmėms. 1970 m. birželio 4 d. Tarybos reglamentas 1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui (17) įgyvendina Sutarties 73 straipsnį. Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad iki įsigalios infrastruktūros išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės, valstybės narės gali teikti pagalbą įmonėms, kurios patiria su jų naudojama infrastruktūra susijusių išlaidų, o kitos įmonės panašių išlaidų neturi. Komisija atkreipia dėmesį, kad pagal jos ankstesnę praktiką (18) sąnaudos manevriniams keliams patenka į minėto straipsnio taikymo sritį, nes konkuruojančias vežimo paslaugas, ypač vežimo keliu paslaugas, teikiančios įmonės neturi tokių pat infrastruktūros sąnaudų. Vežimo rūšies pakeitimas kita vežimo rūšimi, kaip šiuo atveju, laikomas koordinavimo veikla pagal Sutarties 73 straipsnį. Šiuo pagrindu, remiantis Komisijos praktika, iki 50 % dydžio pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Be to, SEL įrodė, kad vežimas geležinkeliu nėra būtinas tolesnei veiklai. Taigi galima manyti, kad pagalba įmonę gali paskatinti investuoti. Dėl to pagalba iki 4 432 000 EUR šiai projekto daliai gali būti pagrįsta remiantis Sutarties 73 straipsniu.

(80)

Atsižvelgdama į tai, kad investicijoms į PM4 ir DIP2 įrenginius bei investicijoms į PM3 įrenginį Pagalbos aplinkai gairės netaikomos, Komisija svarstė, ar ši investicinė pagalba gali būti laikoma suderinama remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

(81)

SEL investicijos į laikraštinio popieriaus iš 100 % perdirbto pluošto gamybos pajėgumą turi būti laikomos atitinkančiomis dabartinę technikos būklę, tokias investicijas atliko ar artimiausiu laiku arba vėliau atliks dauguma laikraštinio popieriaus gamintojų. Šiuo požiūriu yra itin svarbu turėti pakankamą popieriaus atliekų kiekį, tą patvirtina ir Belgijos pateikti laikraštinio popieriaus iš 100 % perdirbto pluošto gamybos įrenginių, vienas iš kurių yra kitoje „Stora Enso“ gamykloje, pavyzdžiai. „Atitinkančios dabartinę technikos būklę“ technikos nereikia painioti su labiausiai naudojama technika. Tai, kad šios rūšies popieriaus gaminimo mašinų gamyba (dar) nėra serijinė ir kad turi praeiti dvejų metų optimizavimo laikotarpis, Komisijos vertinimo niekaip nekeičia. Atitinkamai Komisija dėl šios priežasties pagalbos negali laikyti suderinama. Panašų sprendimą ji neseniai priėmė tokios pat investicinės pagalbos, suteiktos Jungtinės Karalystės bendrovei „Shotton“ (19), atžvilgiu.

(82)

Žurnalinio popieriaus SC, kurio sudėtyje yra 80 % perdirbto pluošto, gamyba nėra paplitusi, ir tikėtina, kad „SEL Langerbrugge“ bus pirmasis gamybos padalinys, kuriame bus naudojama 6 metrų pločio linijinė glotninimo mašina, skirta SC kokybiškam popieriui iš daugiau nei 60 % perdirbto pluošto gaminti. Be abejo, aukštos kokybės gaminyje – toks yra žurnalinis popierius – perdirbto pluošto paprastai yra mažiau. Tačiau dėl toliau išdėstytų priežasčių Komisija padarė išvadą, kad investicinė pagalba įrenginiui PM3 negali būti suteikta tiesiogiai remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

(83)

Pirma, šiuo metu laikraštinio popieriaus, taip pat ir žurnalinio popieriaus, ypač SC kokybės, sektoriuje pastebima tendencija didinti perdirbto pluošto kiekį. Techniniu požiūriu investicijų gali būti skirta daugiau, palyginti su dabartine technikos būkle, nors dar negalima teigti, kad tikslas gaminti popierių iš 80 % perdirbto pluošto bus pasiektas. Šiaip ar taip, tokie tikslai neatrodo labai išsiskiriantys, palyginti su tais, kuriuos šiuo metu arba artimiausioje ateityje iškels kiti popieriaus gamintojai. Tą patvirtina trečiųjų suinteresuotų šalių pateikti duomenys, taip pat kitos anksčiau Komisijos nagrinėtos bylos (20).

(84)

Antra, investicijos visiškai atitinka SEL investicinę programą, kurios pagrindinis tikslas – pagerinti aktyvų būklę nesukuriant naujo pajėgumo, galinčio iškraipyti rinkas; PM2 įrenginio eksploatavimo nutraukimas, pasak pačios SEL, „visiškai atitinka nuolatinę „Stora Enso“ gerinimo programą, kurios tikslas – ilgalaikėje perspektyvoje uždaryti nepelningus gamybos įrenginius“ („dit past volledig in Stora Enso’s continue verbeteringsprogramma date er op gericht is productie-eenheden die op lange termijn niet rendabel zijn te laten uitlopen“). PM4 įrenginys yra pažangesnis nei senasis PM3 įrenginys, o naujasis PM3 įrenginys – nei senasis PM2; nutraukus PM2 įrenginio eksploatavimą ir uždarius kai kuriuos aktyvus Švedijoje bei Suomijoje pajėgumas nebus pernelyg padidintas. Šios investicijos SEL yra labai naudingos, nes įmonei nereikės prisiimti investicinės veiklos sąnaudų įsigyjant naują ir brangią žurnalinio popieriaus gaminimo mašiną, pajėgumas per daug nepadidės, o bendrovė galės plėtoti technologijas nepatirdama itin didelės finansinės ar ekonominės rizikos. Norint popierių iš 80 % perdirbto pluošto gaminti patiriant mažiau sąnaudų, nebuvo kitos išeities, išskyrus investicijas. Jeigu būtų pritaikytas PM2 įrenginys, perdirbto pluošto kiekis būtų buvęs ne didesnis kaip 55 %. Bet kuris popieriaus gamintojas, norintis ilgalaikėje perspektyvoje išlikti konkurencingas technologijų ir aplinkos apsaugos požiūriu, turi nuolat investuoti į novatoriškus gaminius. Taigi pagalbą skatinantis veiksnys išlieka abejotinas, nors galima teigti, kad investicijos į techniką viršija dabartinę technikos būklę.

(85)

Trečia, Europos lygmeniu yra priimtas įsipareigojimas, kad iki 2005 m. naudojamo perdirbto pluošto kiekio vidurkis turi pasiekti 56 %. Šiuo metu Belgijoje vidurkis yra 49,8 %. Nors paprastai žurnaliniame popieriuje naudojamas mažesnis perdirbto pluošto kiekis, būtų sunku šiuos tikslus pasiekti tik didinant perdirbto pluošto kiekį kitose popieriaus rūšyse, o ne žurnaliniame popieriuje. Pati SEL pabrėžia, kad, atsižvelgiant į jos padėtį Belgijos popieriaus rinkoje, standartai turi tiesioginę įtaką įmonės veiklai. Laikraštinis popierius yra tik viena viso pagaminamo popieriaus dalis. Be to, visi laikraštinio popieriaus gamybos padaliniai nėra įsteigti pakankamai arti tų vietų, kur surenkamas perdirbtas popierius, ir neatrodo ekonomiška kai kuriuos iš jų pritaikyti didesniam perdirbto pluošto naudojimui nuo 2005 m. Todėl visiškai suprantama, kad ir žurnalinio popieriaus rinkoje pastebima tendencija didinti perdirbto popieriaus kiekį.

(86)

Ketvirta, Belgija ir SEL nenurodė, kokios įmonės sąnaudos būtų investuojant į žurnalinio popieriaus, kurio sudėtyje būtų „įprastesnis“ perdirbto pluošto kiekis, gamybos įrenginį ir kiek būtų sutaupyta pasirinkus antrąjį variantą. Tačiau Belgija ir SEL pabrėžia tai, kad papildomos sąnaudos yra būtinos ne tik norint pasiekti 80 % perdirbto pluošto kiekį, bet ir gaminti aukštos kokybės žurnalinį popierių mašina, kuri iš pradžių buvo pritaikyta laikraštiniam popieriui gaminti. Todėl į investicinės veiklos sąnaudas įeina tokios dalys kaip vandens nusausinimo įrenginys (nusausinti SC popierių yra sunkiau), trečia džiovykla (nes SC popierius yra sunkesnis), linijinės glotninimo mašinos su 2×4 minkštomis žnyplėmis tinkamam popieriaus blizgesiui gauti ir ritiniai, pritaikyti SC kokybei, bei nauji įrankiai medžiagai minkštinti, kad būtų pasiektas SC kokybės minkštumas. Geriausiu atveju tik dalį investicijų būtų galima laikyti išimtinai skirta perdirbamo pluošto kiekiui didinti (21).

(87)

Penkta, kaip minima 6.3.1 dalyje, nėra jokių garantijų, kad skyrus investicijas perdirbto pluošto bus naudojama daugiau arba bus daugiau naudojama iš SEL parduotos produkcijos gaunamo perdirbto pluošto. Pagalba neteikiama, jei bus panaudotas papildomas mieste surinktų popieriaus atliekų kiekis, kaip buvo numatyta teikiant pagalbą „Shotton“. Kadangi tiesioginės naudos aplinkai nėra, pagalbos tikslas pirmiausia būtų naujovės. Tačiau Komisija, tvirtindama tik pagrindiniams moksliniams ir pramoniniams tyrimams bei konkurencinei plėtrai skirtą pagalbą, gali remtis Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai gairėmis (22). Kuo labiau tyrimai ir veikla yra susiję su rinka, tuo didesnis pavojus, kad pagalba iškraipys konkurenciją. Todėl minėtų gairių 2.3 punkte numatyta, kad pagalba neteikiama veiklai, kurią galima laikyti novatoriška, bet kuri neįeina į pirmiau minėtas sritis. Trečiųjų suinteresuotų šalių perduotos pastabos patvirtina, kad šioje byloje pavojus iškraipyti konkurenciją yra.

(88)

Belgija įgyvendino įsipareigojimą pranešti apie pagalbą pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir Pagalbos aplinkai gairių 76 punktą.

(89)

SEL investicijos į PM4 įrenginį sumažins elektros energijos, priedų ir vandens suvartojimą, palyginti su įprastine laikraštinio popieriaus gaminimo mašina. Leistinos investicinės veiklos sąnaudos yra 14 100 000 EUR, taigi 5 640 000 EUR pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Dėl investicijų į dumblo deginimo įrenginį PCCE Komisija mano, kad suderinama su bendrąja rinka yra 13 449 600 EUR pagalba. Dėl investicijų į geležinkelio infrastruktūrą ir popieriaus atliekų sandėliavimą Komisija mano, kad didžiausia su bendrąja rinka suderinama pagalba yra 4 432 000 EUR. Iš viso suderinama su bendrąja rinka laikoma 23 521 600 EUR suma.

(90)

SEL investicijos į PM3 ir DIP2 įrenginius bei į gėlo vandens ir nuotekų valymo įrenginius nėra leistinos,