14.8.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 267/3

(1)

2004 m. vasario 6 d. Airija ir Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai, jog, atsižvelgiant į išaugintos Atlanto lašišos importo tendencijas, reikėtų patvirtinti apsaugos priemones, numatytas Reglamentuose (EB) Nr. 3285/94 ir Nr. 519/94; be to, valstybės pateikė informaciją apie turimus įrodymus, pateiktus remiantis Reglamento (EB) Nr. 3285/94 10 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 519/94 8 straipsniu, ir pasiūlė Komisijai imtis apsaugos priemonių, remiantis minėtų reglamentų nuostatomis.

(2)

Airija ir Jungtinė Karalystė pateikė įrodymų, jog išaugintos Atlanto lašišos importas į Europos bendriją sparčiai didėja tiek kiekiu, tiek santykiu su Bendrijos gamyba ir vartojimu.

(3)

Valstybės pareiškėjos tvirtino, jog išaugintos Atlanto lašišos importo augimas, be kita ko, neigiamai įtakojo tapačių ar tiesiogiai konkuruojančių Bendrijos produktų kainas, taip pat sumažino Bendrijos gamintojams priklausančią rinkos dalį, dėl to Bendrijos gamintojai patyrė žalą.

(4)

Airija ir Jungtinė Karalystė pažymėjo, jog, remiantis Bendrijos gamintojų pateikta informacija, Europos bendrijai vilkinant patvirtinti apsaugos priemones, bus patirta sunkiai atlyginama žala, todėl priemonės turi būti patvirtintos kuo įmanoma skubiau.

(5)

Komisija informavo visas valstybes nares apie susidariusią padėtį ir aptarė su jomis importo sąlygas, tendencijas bei rimtos žalos įrodymus, taip pat įvairiausius ekonominės ir prekybinės situacijos aspektus aptariamojo Bendrijos produkto atžvilgiu.

(6)

2004 m. kovo 6 d. Komisija pradėjo tyrimą dėl rimtos žalos ar jos grėsmės, kurią Bendrijos tapačių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams kelia importuojamas produktas, kuris šiuo atveju yra išauginta lašiša, įskaitant filė, šviežią, atvėsintą ar šaldytą žuvį (toliau – aptariamasis produktas) (5).

(7)

Komisija oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus ir importuotojus, taip pat jiems atstovaujančias asociacijas, eksportuojančių šalių atstovus ir Bendrijos gamintojus apie vykdomą tyrimą. Komisija išsiuntė klausimynus visoms šioms šalims, taip pat Bendrijos lašišos augintojams atstovaujančioms asociacijoms bei šalims, kurios pareiškė susidomėjimą per laikotarpį, nustatytą Pranešime apie tyrimą. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 519/94 5 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 3285/94 6 straipsnį Komisija tiesiogiai suinteresuotoms šalims suteikė galimybę išsakyti savo nuomonę raštu ir prašyti surengti klausimo svarstymą.

(8)

Savo pastabas raštu pateikė tam tikros vyriausybės, tam tikri eksportuojantys gamintojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, Bendrijos gamintojai, tiekėjai, perdirbėjai ir importuotojai bei jiems atstovaujančios asociacijos. Šalių pastebėjimai pateikti žodžiu ir raštu buvo apsvarstyti ir į juos buvo atsižvelgta formuojant preliminarias išvadas. Visa informacija, kuri buvo laikoma būtina, rengiant preliminarias išvadas, buvo surinkta ir patikrinta. Patikrinimai buvo surengti aštuonių Bendrijos gamintojų buveinėse.

(9)

Visos šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir svarstymus, kurių pagrindu buvo ketinama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jų formą. Šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas, kurios buvo apsvarstytos ir, jei tinkama, į jas buvo atsižvelgta rengiant preliminarias išvadas.

(10)

Produktas, apie kurį buvo informuota Komisija, nurodant, jog jo importo tendencijos skatina taikyti apsaugos priemones, yra išauginta Atlanto lašiša, įskaitant filė, šviežią, atvėsintą ar šaldytą žuvį.

(11)

Manoma, jog aptariamojo produkto apribojimas išauginta Atlanto lašiša yra pernelyg siauras aptariamojo produkto apibrėžimas. Vertinant fizines skirtingų lašišos rūšių savybes (dydį, formą, skonį ir t. t.), gamybos procesą ir visų išaugintos lašišos tipų pakeičiamumą vartotojo požiūriu, manoma, jog visa išauginta lašiša yra vienas produktas. Be to, nors išauginta lašiša yra parduodama skirtingai paruošta (išskrosta žuvis, išskrosta žuvis be galvos, filė), visos šios skirtingai paruoštos žuvys yra skirtos tam pačiam galutiniam vartojimui ir lengvai gali pakeisti viena kitą.

(12)

Kelios šalys pareiškė, jog šaldyta lašiša yra kitoks nei šviežia lašiša produktas, todėl neturi būti priskiriama prie aptariamojo produkto. Viena šalis pažymėjo, jog perdirbėjai teikia pirmenybę šaldytai lašišai, tuo tarpu vartotojai yra linkę rinktis šviežią žuvį. Kita šalis pažymėjo, jog ji yra netinkama žaliava lašišos rūkymui. Nustatyta, jog šie pareiškimai nėra pagrįsti. Perdirbėjai naudoja tiek šviežią, tiek šaldytą išaugintą lašišą, be to, nustatyta, jog bet kokie skirtumai yra nereikšmingi. Nustatyta, jog abiems būdais paruošta žuvis yra skirta tam pačiam galutiniam vartojimui. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(13)

Todėl nustatyta, kad išauginta (ne laukinė) lašiša (įskaitant šviežią, atvėsintą ar šaldytą žuvį), nors ir skirtingai paruošta, yra vienas produktas. Šiuo metu ji klasifikuojama pagal KN kodus ex 0302 12 00, ex 0303 11 00, ex 0303 19 00, ex 0303 22 00, ex 0304 10 13 ir ex 0304 20 13.

(14)

Komisija surengė preliminarų tyrimą, siekdama nustatyti, ar Bendrijos gamintojų gaminamas produktas (toliau – tapatus produktas) yra tapatus arba tiesiogiai konkuruojantis su aptariamuoju importuotu produktu.

(15)

Rengiant preliminarų sprendimą buvo atsižvelgta į šias preliminarias išvadas.

(16)

(17)

Todėl pagal preliminariai pasiektą išvadą importuotas produktas ir Bendrijos produktas yra tapatūs arba tiesiogiai konkuruojantys.

(18)

2000–2003 m. laikotarpio duomenų pagrindu Komisija surengė preliminarų tyrimą, kurio metu buvo nagrinėjamas importas per paskutinį laikotarpį, apie kurį turima pakankamai duomenų, siekiant nustatyti, ar aptariamojo produkto importo į Bendriją padidėjimas, tiek kiekiu, tiek santykiu su bendra Bendrijos gamyba, ir (arba) tokio importo sąlygos kelia ar gali sukelti rimtą žalą Bendrijos gamintojams. Viena šalis pareiškė, jog importo padidėjimą nulėmė laukinės lašišos importo įtraukimas į duomenis apie importą. Eurostato duomenyse laukinė ir išauginta lašišos neišskiriamos. Tačiau turimi duomenys (JAV ir Kanados eksporto statistika) parodo, jog laukinės lašišos importas į Bendriją yra nedidelis ir bet kuriuo atveju šis importas 2000–2003 m. laikotarpyje sumažėjo. Viena šalis taip pat pažymėjo, jog 2000 m. yra netinkami atskaitai, nes tais metais lašišos kainos buvo neįprastai didelės. Tačiau nagrinėjimas remiasi pagrindiniais įvykiais pastaruoju atskaitos laikotarpiu ir atskaitos metų pakeitimas 1999–2001 m. neįtakotų šio nagrinėjimo išvadų.

(19)

Preliminarios toliau nurodytos išvados yra parengtos pagal 2000–2003 m. duomenis.

(20)

Importas padidėjo nuo 372 789 tonų 2000 m. iki 455 948 tonų 2003 m., tai yra, 22 %. Nuo 2002 m. iki 2003 m. importas padidėjo 15 %.

(21)

Palyginti su Bendrijos gamyba, importas smuko nuo 254 % 2000 m. iki 235 % 2001 m., tačiau vėliau augo ir 2003 m. jau siekė 252 %.

(22)

Ketvirčių rodikliai 2002 m. ir 2003 m. parodo, jog 2003 m. ketvirčio importas buvo didesnis nei atitinkamais 2002 m. ketvirčiais, o sparčiausiai importas augo (prieaugis iki 20,8 %) antrąjį 2003 m. pusmetį.

Šaltinis: Eurostatas.

(23)

Pagal 2000–2003 m. importo duomenis preliminariai sprendžiama, jog importo augimas pastaruoju metu buvo ypač netikėtas ir staigus tiek kiekybine išraiška, tiek santykiu su gamyba.

(24)

Tyrimo metu pagal Eurostato duomenis taip pat įvertintos importo sąlygos. Į duomenis yra įtrauktas nedidelis laukinės lašišos kiekis, tačiau nemanoma, jog tai turėjo reikšmingesnio poveikio kainoms.

(25)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, jog nuo 1997 m. rugsėjo iki 2003 m. gegužės nemažai išaugintos lašišos iš Norvegijos importo daliai (Norvegijos išaugintai lašišai tenka apie 55 % Bendrijos rinkos) buvo taikoma minimali importo kaina. 2002 m. tam tikrų Norvegijos eksportuojančių gamintojų minimalios importo kainos įsipareigojimų pažeidimai pradėjo kenkti šios priemonės veiksmingumui ir nulėmė kainų smukimą. 2002 m. gruodį buvo paskelbta apie siūlomą antidempingo ir kompensacinio muito priemonių, taikomų importui iš Norvegijos, nutraukimą, ir šios priemonės buvo nutrauktos 2003 m. gegužę. Importo kainų smukimą 2002 m. ir 2003 m. pirmąjį pusmetį iš dalies nulėmė kai kurių Norvegijos eksportuotojų minimalios importo kainos įsipareigojimų pažeidimai arba savanoriškas atsisakymas nuo šių įsipareigojimų.

(26)

Nuo 2000 m. iki 2003 m. importo kainos krito 28,5 %. Šis smukimas laikomas normaliu kainų svyravimu rinkoje, nes nuosmukis apskaičiuotas absoliučia išraiška, o eksportuojantys gamintojai 2000 m. ypač didelio pelno negavo, tuo tarpu gamybos kaštai 2000–2003 metais mažėjo nežymiai.

(27)

Pastaruosius kainų pokyčius daug aiškiau parodo ketvirčių duomenys. Importo kainos, kurios 2002 metais buvo palyginti stabilios ir siekė apie 2,83–2,93 euro, kitais metais importo kainos krito nuo 2,87 euro pirmąjį 2003 m. ketvirtį iki 2,24 euro 2003 m. trečiąjį ketvirtį, o ketvirtąjį tų pačių metų ketvirtį ūgtelėjo iki 2,48 euro.

Šaltinis: Eurostatas.

(28)

Eurostat dar nepateikė visiškai patikimų 2004 m. pirmojo ketvirčio duomenų, tačiau šiuo metu turima informacija parodo, jog 2004 m. pirmąjį ketvirtį kainos išaugo iki vidutiniškai 2,53 euro už kilogramą. Ši kaina yra šiek tiek mažesnė už 2003 m. vidurkį, o naujausi turimi duomenys parodo, jog kainos vėl pradeda pamažu smukti. Nors kai kurios šalys tvirtina, jog ateinančiais mėnesiais kainos padidės, šios prognozės nepasiteisino ir pramonės šaltiniai eksportuojančiose šalyse iš tikrųjų patvirtina, jog dabartinės kainos yra ypač nedidelės ir artimiausiu metu neaugs.

(29)

Importo rinkos dalis sumažėjo nuo 73,5 % 2000 m. iki 71,9 % 2001 m., o 2002 m. išliko pakankamai stabili (72 %). 2003 m. importo rinkos dalis padidėjo nuo 72,0 % 2002 m. iki 75,0 %, tai yra, prieaugis siekė 3 procentinius punktus, o rinkos dalis padidėjo labiausiai per visą atskaitos laikotarpį.

(30)

Beveik visa aptariamojo produkto gamyba Bendrijoje tenka Škotijai ir Airijai, tačiau ir Prancūzijoje yra du gamintojai, ir mažiausiai vienas yra Latvijoje.

(31)

2003 m. bendra aptariamojo produkto gamyba Bendrijoje siekė 180 593 tonų, iš kurių gamintojams, kurie bendradarbiavo su Komisija preliminariame tyrimo etape, tenka 85 231 tonų, tai yra, 47 % visos Bendrijos gamybos. Pagal Reglamento (EB) Nr. 3285/94 5 straipsnio 3 dalies c punkto ir Reglamento (EB) Nr. 519/94 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, šie gamintojai sudaro didžiąją dalį bendros Bendrijos gamybos. Toliau šie gamintojai bendrai laikomi Bendrijos gamintojais.

(32)

2002 m. pabaigoje Norvegija prognozavo, jog 2003 m. bendra šalies lašišų gamyba sieks apie 446 tūkst. tonų. Iki 2003 m. vasario Kontali Analyse (pramonės informacijos tiekėja) prognozavo 475 tūkst. tonų gamybą, kuri 30 tūkst. tonų viršijo Norvegijos gamybą 2002 m., tačiau buvo manyta, jog didžioji dalis šio prieaugio bus nukreipta į besivystančias rinkas, įskaitant Rusiją ir Lenkiją, taip pat į Tolimųjų Rytų rinkas, įskaitant Japoniją, Honkongą, Taivanį ir Kiniją. Importo į Tolimuosius Rytus augimas buvo neigiamas nuo 2000 m., tačiau įžengdama į Kinijos rinką Norvegija tikėjosi iki 2003 m. įveikti šį nuosmukį.

(33)

2003 m. Norvegijos gamyba siekė 509 tūkst. tonų (maždaug 63 tūkst. tonų daugiau nei prognozavo Norvegijos vyriausybė) ir buvo 6 % didesnis už Kontali gamybos prognozę. Be to, gamyba 64 tūkst. tonų (arba 14 %) viršijo Norvegijos gamybą 2002 m. Tuo pačiu metu, priešingai nei tikėtasi, pardavimų Tolimiesiems Rytams smukimas dar labiau padidėjo ir siekė -6,0 %. Be to, augimas besivystančiose rinkose taip pat sulėtėjo – nuo 47 % iki 32 % Rusijos atveju ir nuo 50 % iki 30 % Europos valstybių už Bendrijos ribų atveju. Bendras pasaulinis vartojimas padidėjo vos 6 %, tuo tarpu 2002 m. prieaugis siekė 9 %, o 2001 m. – 14 %. Ši, kaip paaiškėjo, klaidinga gamybos prognozė, taip pat pasaulio vartojimo pokyčiai, buvo visiškai nenumatyti.

(34)

Atitinkamai, Norvegija susidūrė su rimta perteklinės gamybos problema, kurią ji bandė įveikti. 2003 m. rugpjūtį, siekdami pašalinti perteklinį produkto kiekį iš rinkos, tam tikri Norvegijos gamintojai svarstė galimybę sušaldyti 30 tūkst. tonų išaugintos lašišos. Tačiau vėliau šios minties buvo atsisakyta, o pasiūla rinkoje ir toliau liko perteklinė.

(35)

2002 m. gruodį Komisija viešai paskelbė pasiūlymą atsisakyti Norvegijai taikomų antidempingo ir antisubsidijų priemonių, kurios buvo atšauktos 2003 m. gegužę. Didžiąją dalį priemonių sudarė minimalios importo kainos reikalavimas, kuris užtikrino minimalią kainą eksportuojantiems gamintojams. Paskelbus apie siūlomą priemonių atšaukimą, nemažai eksportuojančių Norvegijos gamintojų savanoriškai atsisakė savo įsipareigojimų arba paprasčiausiai liovėsi jų laikęsi. Norvegijos lašišos gamintojai yra rimtai įsiskolinę Norvegijos bankams. Smukus kainoms ir netaikant minimalios importo kainos reikalavimo, bankai, teikiantys paskolas Norvegijos gamintojams, ėmėsi priemonių, kurios leistų sumažinti jų paskolas gamintojams ir pradėjo reikalauti skolų grąžinimo, sukurdami tam tikrą užburtą ratą, dėl kurio padidėjo gamyba, atsirado dar didesnis kainų spaudimas ir padidėjo spaudimas eksportui. Nors, atšaukiant Norvegijai taikytas priemones, buvo tikimasi tam tikro laikino ir nedidelio importo kainų padidėjimo, kainų kritimo mastas (kurį padidino perteklinės gamybos problema) ir užburtas ratas, kuris susiformavo dėl minėtų bankų sistemos priemonių, buvo nenumatyti.

(36)

2003 m. Norvegijos krona euro atžvilgiu krito 13 %, Danijos kronos atžvilgiu – 12 %, o Švedijos kronos atžvilgiu – 14 %. Nors valiutų pokyčių buvo tikėtasi, šie smukimai buvo palyginus dideli ir viršijo įprastą valiutos kurso svyravimų intervalą. Nors euro kursas Didžiosios Britanijos svaro atžvilgiu taip pat sustiprėjo, Britanijos svaro kursas smuko tik 6 %, todėl Jungtinėje Karalystėje pagaminta išauginta lašiša euro zonoje buvo brangesnė Norvegijos importo atžvilgiu, palyginti su kainų santykiu metų pradžioje. Pagrindiniai išaugintos Norvegijos lašišos importuotojai Bendrijoje yra Danija, Švedija, Vokietija ir Lenkija. Tačiau nemaža šio importo dalis tiesiogiai transportuojama Bendrijoje į tokias euro zonos šalis, kaip Prancūzija ir Ispanija. Be to, daugiau kaip pusė į Daniją importuotos išaugintos lašišos ir beveik visa į Lenkiją ir kitas naujas valstybes nares importuota lašiša po perdirbimo yra perparduodama euro zonoje. Taigi, Norvegijos kronos smukimas euro atžvilgiu paveikė tiek tiesioginį Norvegijos importą į euro zoną, tiek importą į šalis, įskaitant Daniją ir Lenkiją, kurios perdirba išaugintą lašišą ir parduoda perdirbtą produktą euro zonoje. Šių valiutų pokyčių poveikis turėjo padidinti Europos Bendrijos rinkos patrauklumą eksportuojantiems Norvegijos gamintojams, iš dalies apdraudžiant juos nuo jų kainų eurais ir kronomis smukimo poveikio, taip pat padedant jiems išvengti savo šalies valiuta nominuotų įplaukų iš eksporto smukimo. Tačiau, vieneto kainos smuko net ir Norvegijos kronomis. Tuo pačiu metu dėl šių valiutų pokyčių importuotos lašišos kainos Europos Bendrijoje sumažėjo, o importavimo patrauklumas importuotojams ir naudotojams, tokiems, kaip apdirbamoji pramonė, padidėjo. Taigi, nemaža Norvegijos gamybos pertekliaus dalis buvo eksportuota į Europos Bendriją.

(37)

Preliminari analizė parodo, jog tarp nenumatytų įvykių, kurie nulėmė importo padidėjimą, buvo perteklinė gamyba Norvegijoje (nepaisant mažesnės gamybos prognozių), Norvegijos pramonės patirta nesėkmė, siekiant užtikrinti prognozuotą eksporto į rinkas už Bendrijos ribų augimą, nenumatytas Norvegijai taikytų prekybos apsaugos priemonių atšaukimo poveikių mastas, taip pat pirmiau minėtos Norvegijos bankų sistemos priemonės, o taip pat euro sustiprėjimas, kuris padidino Bendrijos rinkos patrauklumą Norvegijos eksportui. Šie įvykiai ir jų poveikis bus ištirti nuodugniau per galutinį šio tyrimo etapą.

(38)

Siekiant preliminariai nustatyti rimtą žalą, kurią patiria Bendrijos tapataus produkto gamintojai, buvo preliminariai įvertinti visi atitinkamai objektyvaus pobūdžio ir kiekybiškai įvertinami veiksniai, turintys įtakos bendrai padėčiai. Vertinant šias aplinkybes, susijusias su aptariamuoju produktu, buvo įvertinti bendri Bendrijos duomenų apie vartojimą, gamybos pajėgumus, gamybą, pajėgumų išnaudojimą, įdarbinimą, našumą, bendrus pardavimus ir rinkos dalį pokyčiai. Šie bendri duomenys pagrįsti statistine informacija, kurią, atlikdamos išsamius pramonės tyrimus, surinko Jungtinė Karalystė ir Airija. Atskirų bendrovių duomenys parengti pagal bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų pateiktus duomenis apie piniginius srautus, panaudoto kapitalo grąžą, atsargas, kainas, kainų mažinimą ir pelningumą už kiekvienus metus nuo 2000 iki 2003 m.

(39)

Reikėtų pažymėti, jog Bendrijos lašišos auginimo pramonėje, kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje, gamybos ciklas yra ilgas ir palyginti nelankstus, ir vartoti tinkama išauginta lašiša turi būti parduota nedelsiant po jos sugavimo, nes gali būti saugoma daugiau nei kelias dienas tiktai tuo atveju, jei yra sušaldyta. Šaldymas yra brangus, be to, Bendrijoje šaldymo pajėgumai yra riboti. Taigi, gamybos lygis turi būti planuojamas mažiausiai prieš dvejus metus ir planai praktiškai negali būti koreguojami. Todėl perteklinės gamybos poveikis gamybai yra pavėluotas, tuo tarpu poveikis kainoms yra nedelsiamas ir esminis.

(40)

Aptariamojo produkto vartojimas Bendrijoje buvo apytiksliai apskaičiuotas pagal bendros visų Bendrijos gamintojų gamybos rodiklį, taip pat pagal Eurostato skelbiamą aptariamojo produkto bendrą importą į Bendriją, atėmus Europos bendrijos eksportą.

(41)

Nuo 2000 m. iki 2003 m. vartojimas Bendrijoje padidėjo 19,7 % nuo 507 705 tonų iki 607 728 tonų.

(42)

Reikia pažymėti, jog lašišos kainų lankstumas yra palyginti didelis, todėl vartojimo šuolį 2003 m. galima bent iš dalies susieti su didmeninių kainų smukimu.

(43)

Išaugintos lašišos gamybą Europos Bendrijoje riboja vyriausybės licencijos, kuriose nustatytas didžiausias gyvos žuvies, kuri gali būti laikoma vandenyje bet kurioje vietoje bet kuriuo metu kiekis. Pateikti gamybos duomenys pagrįsti bendru licencijuotu kiekiu, o ne fiziniais Bendrijos gamintojams priklausančių žuvies auginimo teritorijų laikymo pajėgumais. Licencijų gavimo ir pratęsimo kaštai yra palyginti nedideli, todėl perteklinių pajėgumų išlaikymo kaštai taip pat nėra dideli.

(44)

2000–2002 m. gamybos pajėgumai buvo pakankamai stabilūs, tačiau preliminarus tyrimas parodė, jog nuo 2000 iki 2003 m. teoriniai gamybos pajėgumai padidėjo 2,2 %.

(45)

Pajėgumų panaudojimas (tai yra, vandenyje esantis žuvies kiekis, palyginti su licencijuotu kiekiu) padidėjo nuo 43 % 2000 m. iki 48 % 2001 m., o vėliau stabiliai augo iki 2003 m., kai pasiekė 52 %. Šis augimas parodo, jog nuo 2000 iki 2003 m. gamyba padidėjo 23 %, tuo tarpu licencijuoti pajėgumai išaugo vos 2,2 %.

(46)

Gamyba (apskaičiuota pagal sugautos žuvies kiekius) padidėjo 23 % nuo 146 664 tonų 2000 m. iki 180 593 tonų 2003 metais, o per vienerius metus prieaugis siekė 7 %.

(47)

Reikia pažymėti, jog dėl ilgo gamybos ciklo gamyba planuojama mažiausiai prieš dvejus metus, be to, pradėjus gamybos ciklą, gamybos lygių koreguoti negalima, išskyrus pačią gamybos ciklo pradžią ir pabaigą.

(48)

Įdarbinimas, susijęs su aptariamuoju produktu, krito 6 % nuo 1 269 2000 m. iki 1 193 2003 m. 2001 m. įdarbinimas sumažėjo, tačiau 2002 m. iš dalies atsigavo, o 2003 m. praktiškai nekito.

(49)

Atskaitos laikotarpiu našumas nuolat didėjo, pakildamas nuo 115 tonų 2000 m. iki 151 tonos 2003 m. Didėjimas susijęs su vis dažniau naudojamomis automatizuotomis šėrimo sistemomis ir kitais darbo išteklius taupančiais prietaisais, taip pat su poreikiu mažinti kaštus, atsižvelgiant į didėjančius finansinius nuostolius.

(50)

2000–2002 m. Bendrijos gamintojų tapataus produkto pardavimai padidėjo 14,3 nuo 134 916 tonų iki 154 171 tonų. Tuo pačiu metu vartojimas padidėjo 8,5 %. Nuo 2002 iki 2003 m. Bendrijos gamintojų pardavimai smuktelėjo 1,6 % nuo 154 171 iki 151 780 tonų, tuo tarpu vartojimas šiuo laikotarpiu padidėjo 10,3 %.

(51)

Bendrijos gamintojų rinkos dalis padidėjo nuo 26,5 % 2000 m. iki 28,1 % 2001 m. ir 2002 m. išliko maždaug tokiame pačiame lygyje, tuo tarpu 2003 m. smuko 3 procentiniais punktais iki 25,0 %, tai yra, krito žemiausiai per visą atskaitos laikotarpį. Smukimas sietinas su importo 2003 m. augimu tiek absoliučia išraiška, tiek santykiu su vartojimu.

(52)

Piniginiai srautai gali būti nagrinėjami tiktai aptariamąjį produktą gaminančių bendradarbiaujančių bendrovių lygyje, o ne vien tik sąsajoje su aptariamuoju produktu. Todėl šis rodiklis buvo laikomas mažiau reikšmingu, palyginti su kitais nurodytais rodikliais. Vis dėlto skaičiavimai parodo, jog piniginiai srautai buvo neigiami 2001–2003 m.

(53)

ROCE taip pat gali būti nagrinėjama tiktai aptariamąjį produktą gaminančių bendradarbiaujančių bendrovių lygyje, o ne vien tik sąsajoje su aptariamuoju produktu. Todėl šis rodiklis buvo laikomas mažiau reikšmingu, palyginti su kitais nurodytais rodikliais. Visgi skaičiavimai parodė, jog ROCE krito nuo 34 % 2000 m. iki beveik nulio 2001 ir 2002 m., o 2003 m. krito iki -20 %.

(54)

Vidutinė tapataus produkto kaina nuo 2000 iki 2003 m. krito 20,3 %, kainoms smunkant per visą šį laikotarpį. 2003 m. kainos pasiekė žemiausią lygį (2,79 euro už kilogramą).

(55)

Pirmojo 2004 m. ketvirčio duomenys parodo, jog Bendrijos gamintojų vidutinė vieneto pardavimo kaina šiek tiek padidėjo, išaugus vidutinei importo kainai. Tačiau naujausi duomenys parodo, jog kainos vėl pradėjo smukti. Viena šalis (atkreipdama dėmesį į vidutinius metinius valiutų kursus) pažymėjo, jog svarais apskaičiuotų kainų smukimas buvo mažesnis. Tačiau manoma, jog Komisija neturėtų nukrypti nuo tradicinės prekybos apsaugos bylų nagrinėjimo praktikos, kai naudojamas yra euras.

(56)

Be kainų, pokyčių, taip pat buvo apžvelgti kaštų pokyčiai. 2000–2003 m. kaštai svyravo nuo 3 eurų iki 3,2 euro už kilogramą.

(57)

Bendrijos gamintojų pardavimų Bendrijoje pelningumas krito nuo 7,3 % 2000 m. iki -3,3 % 2001 m. 2002 m. nuostoliai buvo kiek mažesni (-2,5 %), tačiau 2003 m. padidėjo iki -17,1 %. 2003 m., importui pasiekus aukščiausią lygį per visą atskaitos laikotarpį, o vidutinei importo kainai kritus iki žemiausio lygio (2,54 euro už kilogramą), vidutinė Bendrijos produkto kaina taip pat krito iki žemiausio lygio (2,79 euro už kilogramą). Bendrijos gamintojų pelningumo kritimą 2000–2003 m. lydėjo Bendrijos gamintojų produkto kilogramo kainos smukimas nuo 3,50 iki 2,79 euro.

(58)

Šiame reglamente atsargos yra vandenyje esanti gyva žuvis. Bendrijos gamintojų, kaip ir kitų gamintojų, sugautos žuvies atsargos yra itin menkos, nes žuvis turi būti nedelsiant parduodama. Todėl likutinių atsargų lygio smukimas parodo, jog ateinantiems dvejiems metams auginamos gyvos žuvies kiekis mažėja. Taigi, šiuo atveju smunkantis atsargų lygis parodo didėjančią žalą.

(59)

Atsargų lygis padidėjo nuo 36 332 tonų 2000 m. iki 53 178 tonų 2002 m., o 2003 m. smuko iki 43 024 tonų. Tai reiškia, jog nuo 2002 iki 2003 m. atsargos krito 19,1 %.

(60)

Tyrimas parodė, jog nuo 2000 m. iki 2003 m., ir ypač nuo 2002 m. iki 2003 m. aptariamojo produkto importas į Bendrijos rinką didėjo.

(61)

Tuo tarpu Bendrijos gamintojų teoriniai gamybos pajėgumai 2000–2002 m. beveik nepakito, o gamyba padidėjo 14,8 %. Taigi, pajėgumų panaudojimas šiuo laikotarpiu padidėjo nuo 43 % iki 50 %. Gyvos žuvies atsargos vandenyje taip pat padidėjo. Įdarbinimo lygis šiek tiek sumažėjo, tuo tarpu našumas didesnio automatizuotų prietaisų panaudojimo dėka padidėjo.

(62)

Pardavimai nuo 2000 m. iki 2002 m. padidėjo 14,3 % (palyginti su 8,5 % padidėjusiu vartojimu), o Bendrijos gamintojų rinkos dalis pakilo nuo 26,5 % iki 28,0 %.

(63)

Tačiau net ir šiuo laikotarpiu kainos 2000–2002 m. krito 13,7 %, ir, nepaisant nedidelio kaštų smukimo 2002 m. (kurį iš dalies užtikrino didesnis pajėgumų panaudojimas ir geresnis našumas), tai sumažino pelningumą nuo 7,3 % 2000 m. iki -3,3 % nuostolių 2001 m. ir -2,5 % nuostolių 2002 m. ROCE ir kapitalo srautų pokyčiai šiuo laikotarpiu taip pat buvo neigiami.

(64)

Nuo 2002 iki 2003 m. Bendrijos gamintojų padėtis iš esmės pablogėjo. Nors gamybos pajėgumai ir gamyba padidėjo (7,3 %), gamintojams įgyvendinant anksčiau parengtus gamybos planus, padidinus pajėgumų panaudojimą ir didinant našumą, visi kiti rodikliai smuko. Žuvies atsargos vandenyje krito 19,1 %. 10,3 % padidėjus vartojimui, Bendrijos gamintojų pardavimai krito 1,6 % ir jie prarado dalį kontroliuotos rinkos dalies. Be to, kainos krito 7,6 %, o kaštai pakilo iki vidutinio ketverių metų laikotarpio lygio. Dėl to smarkiai krito pelningumas, o Bendrijos gamintojai patyrė 17,1 % nuostolius. Šiuos nuostolius parodo bendras -20 % ROCE. Nors piniginiai srautai šiek tiek sustiprėjo, tai iš esmės parodė vandenyje esančių žuvies atsargų sumažėjimą ir nesugebėjimą reinvestuoti.

(65)

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, darytina preliminari išvada, jog Bendrijos gamintojai patyrė rimtą žalą, pablogėjus bendrai Bendrijos gamintojų padėčiai.

(66)

Siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp padidėjusio importo ir rimtos žalos, taip pat užtikrinti, jog kitų veiksnių sukelta žala nėra susieta su padidėjusiu importu, veiksnių, kurie, kaip manoma, sukelia žalą, žalingi poveikiai buvo atskirti vienas nuo kito, žalingi poveikiai buvo susieti su juos sukeliančiais veiksniais ir, susiejus žalą su visais esamais priežastiniais veiksniais, buvo nustatyta, ar padidėjęs importas yra tikroji ir esminė rimtos žalos priežastis.

(67)

Kaip rodo pirmiau pateikti duomenys, 2000–2003 m., ir ypač 2002–2003 m. aptariamojo produkto importas į Bendrijos rinką didėjo.

(68)

Išauginta lašiša yra plataus vartojimo prekė, ir aptariamasis produktas su tapačiu produktu daugiausia konkuruoja savo kaina. Visuotinai priimta, jog importas, ypač iš Norvegijos, yra kainas nustatantis rinkos lyderis. Todėl net ir nedidelio masto kainų mažinimas slegia Bendrijos gamintojų kainas.

(69)

Šiuo atveju svarbiausias žalingas padidėjusio importo poveikis yra esminiai Bendrijos gamintojų finansiniai nuostoliai. Rinkoje ir kainų nustatymo segmente pirmaujantis augantis importas mažino kainas visoje Bendrijoje. Jei importo prieaugis būtų mažesnis, kainų spaudimas taip pat būtų silpnesnis. Jei paklausa Bendrijos rinkoje pajėgtų atremti tokį importo padidėjimą, esant gerokai didesnėms kainoms, yra tikėtina, jog Bendrijos gamintojai nepatirtų rimtos žalos, net ir tuo atveju, jei dėl tokio padidėjimo sumažėtų Bendrijos gamintojų pardavimai ir rinkos dalis.

(70)

Nuo 2000 m. iki 2002 m. importo kaina krito 19 % ir Bendrijos gamintojų kainos nuo jos praktiškai neatsiliko. Nors Bendrijos gamintojų pardavimų rinkos dalis Bendrijoje šiuo laikotarpiu padidėjo, šis augimas yra sietinas su ankstesniais metais priimtais sprendimais dėl gamybos, nes 2001 m. ir 2002 m. Bendrijos gamintojų pardavimai buvo nuostolingi.

(71)

Nuo 2002 m. iki 2003 m. importas padidėjo 15 %. Importo rinkos dalis padidėjo nuo 72 % iki 75 %, tuo tarpu Bendrijos gamintojų rinkos dalis smuko nuo 28 % iki 25 %. Tuo pačiu laikotarpiu importas padidėjo nuo 236 % iki 252 % Bendrijos gamybos. Taigi, importas augo tiek Bendrijos gamybos, tiek vartojimo atžvilgiu Bendrijos gamintojų sąskaita.

(72)

Tačiau svarbiausias importo padidėjimo aspektas yra jo poveikis Bendrijos gamintojų kainoms ir pelningumui. Kaip minėta pirmiau, visuotinai pripažinta, jog importas (ypač iš Norvegijos) yra Bendrijos išaugintos lašišos rinkos kainų lyderis. Todėl, siekiant nustatyti, ar mažesnės importo kainos slėgė Bendrijos gamintojų taikomas kainas, buvo išnagrinėtos kainų mažinimo priemonės.

(73)

Siekiant preliminariai nustatyti kainų mažinimo lygį, buvo išnagrinėta palyginamųjų laikotarpių informacija apie kainas, vertinant jas tapačiuose prekybos ir pardavimo panašiems klientams lygiuose. Lyginant vidutines Bendrijos gamintojų kainas, apskaičiuotas pagal vidutines gabenimo iš Glazgo kainas, ir eksportuojančių gamintojų kainas, nustatytas Bendrijos importuotojams (CIF Europos bendrijos siena, įskaitant muitą), per trejus pastaruosius metus vidaus kainos buvo sumažintos 3,1–7,1 %. Dėl to mažėjo Bendrijos gamintojų kainos, nes bendras kainas rinkoje nustato didelę dalį rinkos valdantis importas. Turimi duomenys parodo, jog net ir mažesnės kainos importo padidėjimas iki 2003 m. trečiojo ketvirčio vertė Bendrijos gamintojus nuolat mažinti savo kainas iki minėto laikotarpio, kaupiant jiems metinius nuostolius.

(74)

Tiesioginis importo kainų ir Bendrijos gamintojų kainų palyginimas patvirtina šią analizę. Importo kainos 2000–2003 m. krito 28,5 % nuo 3,62 iki 2,59 euro už kilogramą, įskaitant muitą. Tuo pačiu laikotarpiu vidutinė tapataus produkto kaina krito 20 % nuo 3,50 iki 2,79 euro už kilogramą, kainai smunkant per visą atskaitos laikotarpį.

(75)

Nuo 2002 m. iki 2003 m. vidutinė importo vieneto kaina smuko nuo 2,93 iki 2,59 euro už kilogramą, įskaitant muitą. Importui pakilus iki didžiausio lygio, o vidutinei importo kainai smukus iki mažiausio per visą atskaitos laikotarpį lygio (2,59 euro už kilogramą, įskaitant muitą), importo kainos mažino Bendrijos gamintojų kainas, ir vidutinė Bendrijos produkto kaina krito iki žemiausio per minėtą laikotarpį lygio (2,79 euro už kilogramą). Vidutinė Bendrijos produkto vieneto kaina (pakoreguota pagal prekių gabenimo iš Glazgo tarifus) smuko nuo 3,02 iki 2,79 euro už kilogramą, tai yra, 8 %.

(76)

Bendrijos gamintojų kainų kritimas iš esmės laikomas pagrindine jų pelningumo smukimo priežastimi. 2000 m., kai kilogramo gamybos kaštai siekė 3,1 euro, o pardavimo kaina (pakoreguota pagal prekių gabenimo iš Glazgo tarifus) siekė 3,50 euro, Bendrijos gamintojų pelno marža siekė 7,3 %. 2001 ir 2002 m., nepaisant pajėgumų panaudojimo, gamybos, našumo, gyvos žuvies atsargų, pardavimų ir rinkos dalies padidėjimo, gamintojai patyrė finansinius nuostolius, sumažino bendrą ROCE ir turėjo neigiamus piniginius srautus, pardavimo kainoms (pakoreguotoms pagal prekių gabenimo iš Glazgo tarifus) kritus atitinkamai iki 3,23 ir 3,02 euro, o kaštams iš pradžių šiek tiek padidėjus, o vėliau kritus iki 3,2 euro 2001 m. ir 3 eurų 2002 m. Įdarbinimas taip pat sumažėjo.

(77)

2003 m., nedidelės kainos importo slegiamoms Bendrijos gamintojų kainoms (pakoreguotoms pagal prekių gabenimo iš Glazgo tarifus) kritus iki 2,79 euro, o kaštams pasiekus 2000 m. 3,1 euro lygį, Bendrijos gamintojai patyrė 17,1 % nuostolį. Bendras ROCE rodiklis ir piniginiai srautai buvo neigiami. Tuo pačiu metu jų pardavimai smuktelėjo 1,6 %, o rinkos dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais, padidėjus importo mastui ir rinkos daliai. Nors pajėgumai, pajėgumų panaudojimas ir gamyba, našumas padidėjo, o įdarbinimas išliko stabilus, nedidelės kainos importo padidėjimo poveikis pajėgumų panaudojimui, gamybos ir įdarbinimui yra uždelsto pobūdžio. Dėl didesnio importo gamyba turėtų sumažėti, ir tai rodo gyvos žuvies atsargų 2003 m. smukimas.

(78)

Pagal pirmiau minėtas priežastis darytina išvada, jog importo padidėjimas ir Bendrijos gamintojų patirta žala yra susijusios, o nedidelės kainos importo padidėjimas turi žalingo poveikio Bendrijos gamintojams, mažindamas kainas Bendrijos rinkoje ir sukeliant rimtus Bendrijos gamintojų finansinius nuostolius.

(79)

Viena šalis pareiškė, jog 2003 m. Jungtinėje Karalystėje sumažėjo vartojimas ir tai sukėlė žalos Bendrijos gamintojams. Tačiau Jungtinės Karalystės rinkos atskirti nuo bendros Bendrijos rinkos nėra įmanoma, jo Europos Bendrijos vartojimas nuo 2000 iki 2003 m. padidėjo 19,7 %, o nuo 2002 m. iki 2003 m. prieaugis siekė 10,3 %. Todėl panašu, jog esminių Bendrijos gamintojų nuostolių 2003 m. priežastis veikiausiai yra nedidelės kainos, o ne tariamas vartojimo smukimas.

(80)

Eksporto lygio svyravimų poveikis taip pat buvo įvertintas. Atskaitos laikotarpiu eksportas didėjo, o nuo 2002 m. iki 2003 m. padidėjo dvigubai, todėl, nors viena šalis ir teikė priešingai, darytina išvada, jog eksporto lygio pokyčiai rimtos žalos, kurią patyrė Bendrijos gamintojai, nesukėlė. Bet kuriuo atveju su pelningumu susiję duomenys pagrįsti išimtinai pardavimų Bendrijoje duomenimis.

(81)

Komisija taip pat ištyrė įtarimus, jog žalingą poveikį galėjo nulemti Bendrijos gamintojų pertekliniai pajėgumai. Teoriškai pajėgumai tyrimo laikotarpiu – nuo 2000 m. iki 2003 m. – padidėjo 2,2 %, tai yra, augo kur kas lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Be to, kaip jau buvo minėta pirmiau, teoriniai pajėgumai yra bendras gyvos žuvies kiekis, kuriam yra gautos vyriausybės licencijos. Licencijų gavimo ir pratęsimo kaštai yra nedideli. Pagrindiniai kaštų didėjimo veiksniai yra jauniklės lašišos, pašaro ir darbo kaštai. Taigi, darytina preliminari išvada, jog teorinių pajėgumų padidėjimas žalingo poveikio Bendrijos gamintojams neturėjo.

(82)

Kai kurie eksportuotojai pareiškė, jog lašišos kainų kritimą Bendrijos rinkoje nulėmė perteklinė Bendrijos gamintojų pasiūla. Tačiau eksportas 2003 m. padidėjo 15 %, tuo tarpu Bendrijos gamintojų pardavimai Bendrijoje sumažėjo. Be to, šioje rinkoje kainų lyderio vaidmuo tenka importui, o ne Bendrijos gamintojams. Visų šalių kainodaros praktikos 2002 m. ir 2003 m. nagrinėjimas aiškiai parodo, jog importuotas produktas nuolat parduodamas mažesne nei Bendrijos gamintojų produktas kaina, o Bendrijos gamintojų kainos smunka pagal importo kainas. Konkurencijos tarp Bendrijos gamintojų poveikis yra subalansuotas – vieno gamintojo patirtus nuostolius kompensuoja kito gamintojo pelnas, esant ceteris paribus. Taigi, darytina preliminari išvada, jog konkurencija tarp Bendrijos gamintojų nėra pastebėtos rimtos žalos priežastis.

(83)

Viena šalis pareiškė, jog didesnis už normą žuvies mirtingumas Airijoje ir ligos protrūkiai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje 2002 m. ir 2003 m. galėjo padidinti gamybos kaštus ir sutrikdė įprastą kai kurių gamintojų gamybos ciklą. Šiuo metu turima informacija parodo, jog šie reiškiniai pasireiškė nedideliame ūkių skaičiuje. Be to, toliau esanti lentelė parodo, jog Bendrijos gamintojų gamybos kaštai 2002 m. sumažėjo, o 2003 m. nedaug skyrėsi nuo ketverių metų vidurkio. Taigi, darytina preliminari išvada, jog didesnis už normą žuvies mirtingumas nesukėlė esminio žalingo poveikio. Visgi, šis argumentas bus nuodugniau ištirtas per galutinį tyrimo etapą.

(84)

Viena šalis pareiškė, jog Norvegijos pramonės gamybos kaštai yra mažesni už Bendrijos gamintojų, ir būtent tai nulėmė importo padidėjimą ir rimtą žalą. Šiuo metu turima informacija parodo, jog tam tikrų kaštų atžvilgiu Norvegija turi tam tikrų privalumų, tačiau Bendrijos gamintojai turi privalumų kitų kaštų atžvilgiu. Iš esmės pastebėta, jog, Bendrijos gamintojams patiriant didelius nuostolius dabartinėje rinkoje, be nuostolių neapsieina ir Norvegijos gamintojai. Kaip nurodyta skirsnyje 8.2.12, Bendrijos gamintojų nuostoliai 2002 m. siekė -2,5 %. Norvegijos vyriausybės duomenimis, 2002 m. 151 pasirinktų lašišos ir vaivorykštinio upėtakio ūkių nuostoliai siekė -13 %. (Palyginamieji duomenys už 2003 m. dar nebuvo paskelbti.) Be to, Norvegijos ūkius slėgė didelės skolos, kurioms teko nemaža jų bendrų kaštų dalis. Bendra jų skola (išskyrus nuosavą kapitalą ir atidėjimus) siekė 6,8 mlrd. Norvegijos kronų, tuo tarpu bendra apyvarta buvo 5,7 mlrd. Norvegijos kronų (9). Susidariusioje padėtyje kai kuriais atvejais Norvegijos gamintojus perėmė Norvegijos bankai. Taigi, darytina preliminari išvada, jog Norvegijos gamintojai nėra veiksmingesni už Bendrijos gamintojus, tačiau šis argumentas bus nuodugniau apsvarstytas per galutinį tyrimo etapą.

(85)

Viena šalis pareiškė, jog nutolusiuose Škotijos rajonuose yra mažiau išplėtota infrastruktūra, kuri didina kaštus ir gali sukelti žalą Bendrijos gamintojams. Tačiau pažymėtina, jog Norvegijoje, kuri yra Bendrijos rinkos lyderė, žuvies auginimas dažnai plėtojamas nutolusiose vietovėse su palyginti prasta transporto infrastruktūra.

(86)

Transporto kaštams bendroje išaugintos lašišos gamybos kaštų struktūroje tenka gana nedidelė dalis, kuri gali skirtis priklausomai nuo prekių kilmės ir jų paskirties taško. Iš esmės manoma, jog esminių skirtumų tarp transportavimo į Bendrijos rinką kaštų tarp Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos nėra. Be to, eksportuojantys gamintojai (tai yra, gamintojai, esantys už Europos bendrijos ribų) paprastai daug dažniau susiduria su didesniais transportavimo kaštais, parduodami savo prekes Bendrijos rinkoje. Taigi, nemanoma, jog didesni transportavimo kaštai Škotijoje padidino Bendrijos gamintojų patirtą žalą.

(87)

Be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog per pastaruosius metus transporto kaštai Škotijoje padidėjo, taigi, didesni transporto kaštai negali paaiškinti pastarojo Bendrijos gamintojų patirtų finansinių nuostolių padidėjimo.

(88)

Preliminariame tyrimo etape kiti svarūs priežastiniai veiksniai nustatyti nebuvo.

(89)

Importo padidėjimo neigiamas poveikis Bendrijos gamintojų parduotiems kiekiams yra riboto pobūdžio, nors 2003 m. mažėjo tiek Bendrijos gamintojų pardavimai, tiek jų rinkos dalis. Tačiau daug svarbesnis yra importo padidėjimo poveikis Bendrijos gamintojų pelningumui. Importui (kuris turi apie 70–75 % rinkos) Bendrijos rinkoje tenka kainų lyderio padėtis, todėl importo kainų mažėjimas pastebimai sumažino Bendrijos gamintojų kainas, sukeliant esminius Bendrijos gamintojų nuostolius. Išskyrus nedidelės kainos importą, šiame etape nebuvo nustatyta jokių kitų veiksnių, kurie taip pat prisidėjo prie žalos.

(90)

Taigi, nustačius, jog kiti žinomi veiksniai esminio žalingo poveikio nesukėlė, darytina preliminari išvada, jog padidėjusi nedidelių kainų importą ir rimtą žalą, kurią patyrė Bendrijos gamintojai, sieja tikrasis ir esminis ryšys.

(91)

Preliminariai nustatyta, jog egzistuoja aplinkybės, kurioms esant bet koks delsimas gali sukelti Bendrijos gamintojams sunkiai kompensuotiną žalą. Dėl padidėjusio aptariamojo produkto nedidelės kainos importo Bendrijos gamintojai patyrė rimtą nuosmukį, ypač gyvos žuvies atsargų, vieneto kainų, pelningumo ir ROCE atžvilgiais.

(92)

Bendrijos gamintojų finansinė padėtis yra ypač nestabili. 2003 m. Bendrijos gamintojai patyrė didelius nuostolius (-17,1 %). Taigi, nemaža Bendrijos gamintojų dalis jau paskelbė bankrotą arba jų valdymą perėmė specialusis bankroto administratorius, be to, nemaža kitų gamintojų dalis planuoja sumažinti gamybą arba visiškai pasitraukti iš rinkos. Nemažai Bendrijos gamintojų bando parduoti savo verslą kaip dar veikiančias įmones. Tačiau, atsižvelgiant į jų patiriamus nuostolius ir pastarąją bankrotų ir įmonių valdymo perdavimo specialiajam bankroto administratoriui bangą, potencialių pirkėjų susidomėjimas yra menkas. Kiti gamintojai, siekdami atsikratyti nuostolių, paprasčiausiai atsisako šios veiklos.

(93)

2003 m. ir per pirmus kelis 2004 m. mėnesius bankrutavo arba specialiajam administratoriui buvo perduoti penki Bendrijos gamintojai. Dar du buvo perimti pašarų gamintojų (kuriems šie Bendrijos gamintojai buvo įsiskolinę) ir yra uždaromi. Be to, dar septyni Bendrijos gamintojai nutraukė veiklą arba jau pradėjo veiklos nutraukimo procesą.

(94)

Dėl 2003 m. patirtų nuostolių tam tikri Bendrijos gamintojai, ypač nepriklausomos bendrovės, kurios negali pasikliauti stambesnės grupės finansine parama, pasikliauja pašarų gamintojų kredito pratęsimu ir vidutinės ir (arba) ilgalaikės trukmės finansavimui pasirenka bankinio kredito viršijimo galimybę. Kai kurioms bendrovėms tenka paaukoti pelningumą, siekiant užsitikrinti pakankamus piniginius srautus, kurie leistų joms įvykdyti finansinius įsipareigojimus (pavyzdžiui, išgaudant žuvį prieš jai pasiekiant tinkamą dydį). Nors ši strategija gali užtikrinti šių gamintojų išlikimą trumpalaikėje perspektyvoje, ji dar labiau mažina jų pelningumą ir, atitinkamai, gyvybingumą vidutinės ir ilgalaikės trukmės perspektyvoje.

(95)

Jei lašišos auginimo Bendrijoje perspektyvos skubiai ir iš esmės nepagerės, bankrotą skelbs ar specialiajam administratoriui bus perduota dar daugiau Bendrijos gamintojų, nes pašarų gamintojai ir bankai siekia apriboti blogų paskolų naštą. Kai kurių Bendrijos gamintojų kredito viršijimo priemonės jau buvo panaikintos arba apribotos. Jungtinėje Karalystėje vietos institucijos surengė derybas su bankais, siekdami nustatyti priežastis paramos atšaukimui. Tačiau bankai pabrėžė, jog privalo dirbti pagal komercinius kriterijus.

(96)

Galima numatyti, jog, Europos bendrijos rinkai netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, aptariamojo produkto importas į Bendriją nesmuks, o, tęsiantis kainų smukimui, Bendrijos gamintojai ir toliau patirs nuostolių, o dalis jų bus priversta skelbti bankrotą. Kompensuoti tokią žalą bus sunku, atsižvelgiant į tai, jog įmonės bus uždarytos, buvusiems darbuotojams ieškant darbo teks keltis į kitas vietas, o skolintojai itin atsargiai vertins galimybes suteikti finansavimą iš naujo atidarytoms bankrutavusioms įmonėms. Norint to išvengti, būtina nustatyti laikinąsias apsaugos priemones.

(97)

Taigi, atsižvelgiant į pavojingą Bendrijos gamintojų ekonominę padėtį, kurią nulėmė dideli jų patiriami nuostoliai, taip pat į nuolatinę grėsmę, kurią kelia eksportuojantys gamintojai, manoma, jog susidarė kritinė padėtis, kurioje bet koks delsimas nustatyti laikinąsias apsaugos priemones gali sukelti sunkiai atlyginamą žalą. Todėl darytina išvada, jog laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti nustatytos nedelsiant.

(98)

Preliminari tyrimo išvadų analizė patvirtina, jog padėtis yra kritiška ir reikalingos laikinosios apsaugos priemonės, neleisiančios Bendrijos gamintojams patirti sunkiai kompensuojamą žalą.

(99)

Bendrijos išaugintos lašišos gamybos nepakanka patenkinti paklausą, todėl būtina užtikrinti, jog taikomos priemonės neužkirs eksportuojantiems gamintojams kelio į Bendrijos rinką. Pagrindinė Bendrijos gamintojų žalos priežastis, kaip manoma, yra didelis importas, kuris mažina kainas, nulemia dar didesnį jų smukimą, todėl nustatytos priemonės skirtos kainoms didinti o ne pasiūlai apriboti.

(100)

Reglamentuose (EB) Nr. 3285/94 ir (EB) Nr. 519/94 nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės nustatomos, didinant tarifus. Taigi, kur įmanoma, pirmenybė turi būti skiriama tarifais pagrįstoms priemonėms. Šiuo atveju, siekiant užtikrinti Bendrijos rinkos atvirumą ir pasiūlos atitikimą paklausai, būtų tinkama nustatyti kvotas, kurioms apsaugos muitai nebūtų taikomi ir kurios atspindėtų tradicinius importo lygius. Importui viršijant šias kvotas, būtų taikomas papildomas muitas. Tradiciniam išaugintos lašišos importo lygiui papildomas muitas gali būti netaikomas, o, sumokėjus papildomą muitą, importo kiekiai nebus ribojami.

(101)

Siekiant išsaugoti tradicinius prekių srautus ir užtikrinti Bendrijos rinkos atvirumą smulkesniems dalyviams, tarifinės kvotos turėtų būti paskirstomos tarp šalių/regionų, kurie yra suinteresuoti aptariamojo produkto tiekimu, išskiriant dalį kvotų kitoms valstybėms. Pasikonsultavus su Norvegija ir Farerų salomis, kurios yra itin suinteresuotos importu ir kurioms tenka nemaža importo dalis, nustatyta, jog kiekvienai iš šių šalių reikėtų skirti konkrečią tarifinę kvotą, kuri būtų pagrįsta tos šalies per trejų metų laikotarpį (2001–2003 m.) patiekto bendro produkto kiekio proporcinėmis dalimis. Šiuo laikotarpiu didžioji dalis yra importuojama iš Norvegijos ir Farerų salų, todėl šioms šalims turi būti taikoma konkrečiai šaliai nustatyta tarifinė kvota, o visoms kitoms šalims – kita tarifinė kvota. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, tarifinės kvotos turėtų veikti eilės tvarkos principu.

(102)

Esant įprastoms aplinkybėms, išaugintos lašišos vartojimas Bendrijoje kasmet vidutiniškai auga apie 4–5 %, įskaitant spartų augimą naujose valstybėse narėse. Siekiant atsižvelgti į šį augimą, tarifinė kvota (pagrįsta vidutiniu importu 2001–2003 m.) turėtų būti padidinta 5 %. Prekyba lašišomis yra sezoniška, ir antrąjį semestrą importas bei pardavimai yra didesni nei pirmąjį, todėl tarifinės kvotos turėtų būti koreguojamos pagal sezoną. Kvotos apskaičiuotos visos žuvies ekvivalento pagrindu, taikant 1:0,65 ir 1:0,9 konversijos į atitinkamai importuotą filė ir ne filė santykius.

(103)

Papildomas muitas turėtų užtikrinti Bendrijos gamintojams tinkamą paramą ir kartu neturi tapti pernelyg sunkia našta importuotojams ir naudotojams. Ad valorem muitas šiuo atveju yra netinkamas, nes skatintų muitu neapmokestinamą mažesnės kainos importą ir padidėtų, išaugus kainai. Taigi, turi būti nustatytas fiksuotas muito tarifas.

(104)

Pardavimo mažesne kaina lygis, kuris parodo mastą, kuriuo importuoto produkto kaina yra mažesnė už kainą, kurios Bendrijos gamintojai galėtų tikėtis žalos nesukeliančiomis aplinkybėmis, laikomas pateisinamu pagrindu muito lygio nustatymui. Siekiant atsižvelgti į proporcingumo principą šiuo konkrečiu atveju (kai 70–75 % aptariamojo produkto yra importuojama), pardavimo mažesne kaina lygis buvo preliminariai apskaičiuotas Bendrijos produkto svertinės vidutinės žalos nesukeliančios kainos už toną pagrindu, atsižvelgiant į Bendrijos produkto gamybos kaštus, įskaitant minimalų pelno šiai pramonei lygį (5 %). Ši žalos nesukelianti kaina buvo palyginta su preliminaria svertine vidutine importuoto aptariamojo produkto kaina už toną per 2004 m. pirmąjį ketvirtį (10). Skirtumas tarp šių dviejų kainų buvo apskaičiuotas kaip importuoto produkto CIF/Bendrijos sienos kainos procentinė dalis, taip pat buvo nustatyta, jog importuoto aptariamojo produkto kaina yra 17,8 % mažesnė, o tai reiškia, jog mokėtinas muitas yra 469 eurai už toną (visos žuvies ekvivalentas), tai yra, atsižvelgiant į pirmiau minėtus konversijos santykius, 522 eurai už išskrostos žuvies toną ir 722 eurų už toną filė.

(105)

Pasikeitus aplinkybėms, Komisijos priemonės turi būti peržiūrėtos.

(106)

Pagal Bendrijos nuostatas ir tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus, preliminarios apsaugos priemonės netaikomos produktams, kilusiems iš kurios nors besivystančios šalies, jei šio produkto dalis Bendrijos šio produkto importo struktūroje neviršija 3 %. Šiuo atžvilgiu reikėtų pastebėti, jog pastaruoju laikotarpiu, už kurį yra pateikti patikimi duomenys (2003 m. antras pusmetis) importas iš Čilės yra mažesnis už 3 %, todėl galima atšaukti Čilei pagal laikinąsias apsaugos priemones taikomą papildomą apsaugos muitą ir peržiūrėti šių priemonių taikymą šiai valstybei galutiniame tyrimo etape. Taigi Komisija nustatė besivystančias šalis, kurioms laikinosios priemonės netaikomos ir nurodė jas 2 priede.

(107)

Kaip minėta pirmiau, manoma, jog aptariamojo produkto importo tendencijos sukėlė rimtą žalą Bendrijos gamintojams. Taip pat manoma, jog Bendrijos interesuose yra nustatyti aptariamojo produkto importui, kuris buvo išleistas į laisvą apyvartą Bendrijoje, retrospektyvinio stebėjimo sistemą pagal Reglamento (EB) Nr. 3285/94 11 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 519/94 9 straipsnį. Ši sistema, be kita ko, leis stebėti importą iš valstybių, kurioms nėra taikomos laikinosios priemonės. Siekiant užtikrinti sąsają, stebėjimas turi būti tęsiamas per visą laikinųjų priemonių galiojimo laikotarpį. Stebėjimas turėtų būti valdomas pagal projektą, numatytą 1993 m. liepos 2 dienos Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (11), išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (12) 308 straipsnio d dalyje, o valstybės narės turėtų teikti Komisijai informaciją kiekvieną savaitę.

(108)

Laikinosios priemonės neturi tęstis ilgiau kaip 200 dienų. Priemonės turėtų įsigalioti 2004 m. rugpjūčio 15 d. ir galioti 176 dienas, nebent per šį laikotarpį būtų patvirtintos galutinės priemonės arba tyrimas būtų nutrauktas.

(109)

Be nenumatytų įvykių, padidėjusio importo, rimtos žalos, priežastinio ryšio ir kritinių aplinkybių, Komisija taip pat bandė nustatyti, ar esama kokių nors neįveikiamų priežasčių, kurios parodytų, jog laikinųjų priemonių nustatymas neatitiktų Bendrijos interesų. Todėl turimų įrodymų pagrindu buvo įvertintas galimas laikinųjų priemonių poveikis visoms susijusioms šalims, taip pat galimi laikinųjų priemonių nustatymo ir nenustatymo padariniai.

(110)

Bendra metinė Bendrijos gamintojų apyvarta viršija 500 mln. eurų, be to, gamintojai tiesiogiai užriktina apie 1 450 darbo vietų bei netiesiogiai dar 8 000 darbo vietų perdirbimo ir kituose sektoriuose. Gamintojai priklauso ypač sparčiai augančiai pramonei, kurios gamyba 1995–2001 m. padidėjo dvigubai. Be to, gamintojai vis labiau didina produkto, kurio rinka auga tiek Bendrijoje, tiek visame pasaulyje, gamybos veiksmingumą. Gamintojai yra gyvybingi ir konkurencingi įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat sėkmingai jie vis labiau didina našumą.

(111)

Bendrijos gamintojų padėtis yra pavojinga, nebent būtų pakoreguotas dabartinis nedidelės kainos importo lygis. Siūlomos priemonės bus taikomos visam aptariamojo produkto importui, išskyrus importą iš besivystančių valstybių, kurių eksportas į Europos Bendriją sudaro ne daugiau kaip 3 % Bendrijos importo. Taigi, priemonės bus taikomos maždaug 95 % šio importo ir galima tikėtis, jog priemonės bus veiksmingos ir leis Bendrijos gamintojų kainoms pakilti iki sąžiningo lygio.

(112)

Lašiša paprastai auginama nutolusiuose regionuose, daugiausia Škotijos ir Airijos vakarų pakrantėje. Įdarbinimo galimybės šiuose rajonuose yra ribotos, todėl lašišos auginimo verslo siūlomos darbo vietos ir ekonominė veikla yra svarbi paspirtis šių rajonų ekonomikai. Nesant šiam indėliui, nemažai smulkių įmonių, tiekiančių prekes ir paslaugas Bendrijos gamintojams ir jų darbuotojams, neišsilaikytų rinkoje. Todėl veiksmingų laikinųjų priemonių taikymas atitiktų nuo Bendrijos gamintojų priklausančių pramonės sektorių interesus.

(113)

Stipri ir prognozuotina produkto paklausa už kainą, kuri duotų tiekėjams tinkamą pelną, atitiktų pagrindinių Bendrijos gamintojų tiekėjų (įskaitant jauniklės lašišos ir pašarų gamintojus) interesus. Atsižvelgiant į tai, jog nemaža šių tiekėjų dalis taip pat užtikrino Bendrijos gamintojams dosnų kreditą, jiems taip pat būtų naudinga, kad Bendrijos gamintojai nepasitrauktų iš verslo ir pajėgtų aptarnauti savo skolas. Nepagerėjus Bendrijos gamintojų situacijai, nemažai jauniklės lašišos gamintojų susidurs su didelėmis skolomis, kurios sumažins jų pelningumą, o kai kuriais atvejais gal net sukels pavojų jų gebėjimui tęsti prekybą. Tokioje pačioje padėtyje gali atsidurti ir pašarų gamintojai. Taigi laikinosios priemonės atitiktų jauniklės lašišos ir pašaro gamintojų interesus.

(114)

Siekiant įvertinti priemonių taikymo ir netaikymo poveikį importuotojams, perdirbėjams ir naudotojams, žinomiems aptariamojo produkto importuotojams, perdirbėjams ir naudotojams Bendrijos rinkoje buvo išsiųsti klausimynai. Importuotojai/perdirbėjai/naudotojai paprastai yra viena ir ta pati įmonė, ir nemaža šių įmonių dalis yra susijusi su eksportuojančiais gamintojais už Bendrijos ribų, ypač Norvegijoje. Atsakymai buvo gauti iš šešių importuotojų/perdirbėjų/naudotojų, taip pat iš perdirbėjų asociacijos. Be to, dalis perdirbėjų asociacijų buvo atstovaujamos Komisijoje.

(115)

Kai kurios šalys pareiškė, jog šių priemonių imtis nereikia, nes, 2003 m. gegužę atšaukus Norvegijai taikytas antidempingo priemones, išaugintų lašišų kainos smuko vos du ar tris mėnesius, o vėliau sugrįžo į įprastas ribas. Perdirbėjai pabrėžė, jog bet koks kainų prieaugis padidins jų kaštų bazę, sumažins pardavimus ir pelningumą, taip pat galės nulemti atleidimus ir net gamybos perkėlimą į kitą regioną/šalį. Perdirbėjai pabrėžia, jog įdarbinimas žuvies perdirbimo sektoriuje yra kur kas didesnis nei žuvies auginimo pramonėje, o kai kuriais atvejais žuvies perdirbimo sektorius užtikrina įdarbinimą nedidelio įdarbinimo rajonuose.

(116)

Eurostatas visiškai patikimų duomenų už pirmąjį 2004 m. ketvirtį dar nepateikė. Tačiau šiuo metu turimi duomenys rodo, jog, palyginti su 2003 m. ketvirtuoju ketvirčiu, pirmąjį 2004 m. ketvirtį padidėjo tiek importo kainos – iki vidutiniškai 2,53 euro už kilogramą, tiek Bendrijos gamintojų kainos. Visgi Bendrijos gamintojų kainos vis dar yra gerokai mažesnės už žalos jų verslui nesukeliančią kainą. Be to, naujausi turimi duomenys parodo, jog kainos vėl pradeda smukti.

(117)

Pagrindiniai perdirbėjų kaštai yra žaliavų ir darbo jėgos kaštai, todėl žaliavų kainų padidėjimas padidins perdirbėjų kaštus. Tačiau perdirbėjų pateikta informacija parodo, jog nuo 2002 m. iki 2003 m. jų žaliavų kainos krito 10 %, o nuo 2000 m. iki 2002 m. kritimas siekė 18 %. 2003 m. kaštai buvo 26 % mažesni nei 2000 m. Tuo pačiu metu perdirbėjų pateikti duomenys rodo, jog jų pardavimo kainos tiek 2002 m., tiek 2003 m. išliko praktiškai vienodos. Trys perdirbėjai pateikė duomenų apie savo lašišos perdirbimo verslo pelningumą, kurie parodė, jog pelningumas padidėjo nuo 15 % 2000 m. iki 31 % 2002 m. ir 33 % 2003 m. Nors šie skaičiai gali ir neatitikti tikrosios padėties visoje perdirbimo pramonėje, Komisija nemano, jog šis pelningumo lygis yra visiškai neįprastas. Kai kurie perdirbėjai užginčijo šį pelningumo lygį, tačiau, teikiant duomenis apie savo pelningumą, jie bendradarbiauti atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms, manoma, jog perdirbimo pramonė yra visiškai pajėgi atlaikyti nedidelį jų žaliavų kainų pakilimą, nesiimant atleidimų ar gamybos perkėlimo. Bet kuriuo atveju yra akivaizdu, jog dabartiniai kainų lygiai vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje nėra tvarūs.

(118)

Perdirbėjai taip pat pabrėžė, jog prekybininkams pagrindinėse Europos rinkose ir vartotojams ir toliau turi būti užtikrinamas geros kokybės produkto už nedidelę kainą tiekimas. Jie pareiškė ypač būgštaują dėl spekuliacinių pirkimų, kurie gali prasidėti iš karto po tarifinių kvotų įvedimo ir pažymėjo, jog, išnaudojus tarifinę kvotą, jiems gali tekti nutraukti gamybą. Galiausiai, jie pažymėjo, jog nustatomos priemonės turi užtikrinti pasiūlos tinkamumą ir padėti užtikrinti kainų rinkoje stabilumą, leidžiant perdirbėjams geriau prognozuoti savo kaštus. Nors dalis perdirbėjų pareiškė griežtai nepritarią bet kokiai priemonių formai, kita perdirbėjų dalis pažymėjo, jog, Komisijai visgi nusprendus taikyti priemones, jie teiktų pirmenybę tarifinių kvotų sistemai, o dar kiti perdirbėjai siūlė patvirtinti licencijavimo sistemą.

(119)

Reikėtų pažymėti, jog siūlomas laikinąsias priemones sudaro 5 % padidintos tarifinės kvotos, pagrįstos vidutiniu importu į Bendriją (įskaitant naująsias valstybes nares) 2001–2003 m., kurias viršijus taikomas papildomas muitas. Taigi apdirbamoji pramonė visoje Bendrijoje turės tinkamą žaliavos tiekimą be jokių papildomų muitų.

(120)

Žalos, su kuria, kaip manoma, gali susidurti gamintojai/naudotojai ir importuotojai, mastas nepajėgs persverti naudos, kurią, kaip tikimasi, Bendrijos gamintojai gaus iš siūlomų laikinųjų priemonių, kurios laikomos būtinomis, leisiančiomis užkirsti kelią tolesniam žymiam Bendrijos gamintojų padėties pablogėjimui.

(121)

Aptariamasis produktas yra vartojimo produktas, todėl apie tyrimo inicijavimą Komisija taip pat informavo įvairias vartotojų organizacijas, iš kurių nebuvo gauta jokių atsakymų. Atsižvelgiant į skirtumų tarp visos žuvies kainos ūkyje ir perdirbto lašišos produkto mažmeninės kainos mastą, manoma, jog priemonės veikiausiai neturės esminės įtakos mažmeninei kainai, todėl poveikis vartotojams bus minimalus.

(122)

Reglamento (EB) Nr. 3285/94 7 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 519/94 6 straipsnyje nustatyta, jog, Komisijai pripažinus stebėsenos ar apsaugos priemonių būtinumą, būtinieji sprendimai priimami ne vėliau kaip per devynis mėnesius po tyrimo pradžios, tačiau esant išskirtinėms aplinkybėms, šis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip 2 mėnesiais.

(123)

Toliau išvardijamos priežastys parodo, jog egzistuoja išskirtinės aplinkybės, pateisinančios aptariamojo produkto tyrimo laikotarpio pratęsimą dar dviem mėnesiais.

(124)

2004 m. gegužės 1 d. Europos Bendriją papildė dešimt naujų valstybių narių. Iki šios datos tyrimas apsiribojo 15 senųjų ES narių. Iki šiol su tyrėjais bendradarbiavo nemažai suinteresuotų šalių, todėl tikimasi, jog naujų valstybių narių gamintojai ir kitos suinteresuotos šalys taip pat pageidaus bendradarbiauti tolesniame tyrime. Siekiant patikrinti gautą naują informaciją, Komisija išsiųs naujų valstybių narių Bendrijos gamintojams, pašaro ir jauniklės lašišos gamintojams, importuotojams, perdirbėjams ir naudotojams naujus klausimynus, siekdama išsiaiškinti jų situaciją. Norint suteikti pramonės žaidėjams galimybę pasinaudoti savo teisėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 3285/94 6 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 519/94 5 straipsnį, jiems turi būti skirtas pagrįstas laikotarpis klausimynams užpildyti. Be to, Komisijos tarnybos vėliau tikrins klausimynuose pateiktą informaciją, surengdama suinteresuotų šalių buveinėse patikras vietoje, ir tiktai po to darys kokias nors išvadas.

(125)

Komisijai užbaigus tolesnį tyrimą ir prieš galimą galutinių apsaugos priemonių nustatymą aptariamajam produktui, Europos Komisija laiku informuos apie siūlomas priemones tam tikrus prekybos partnerius, su kuriais yra pasirašyti dvišaliai susitarimai, taip pat PPO prekybos partnerius.

(126)

Be to, laikinųjų priemonių (kurios bus taikomos, Komisijai tęsiant tyrimą) atšaukimas 2004 m. ketvirtąjį ketvirtį sukeltų neaiškumus rinkoje per aktyviausią jos laikotarpį, vartotojams ruošiantis Kalėdoms.

(127)

Todėl manoma, jog esant pirmiau minėtoms aplinkybėms, egzistuoja išskirtinės aplinkybės ir laiko riba apsaugos priemonių tyrimui, susijusiam su išauginta lašiša, pratęsti dviem mėnesiams nuo 2004 m. gruodžio 6 d. iki 2005 m. vasario 6 d.,

a)

pateikiamas kilmės sertifikatas, kurį išduoda kompetentingos tos šalies institucijos pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 47 straipsnio sąlygas; ir

b)

produktas iš tos šalies tiesiogiai transportuojamas į Bendriją pagal 4 straipsnio nuostatas.

a)

produktai, atgabenti nekertant jokios trečios šalies teritorijos;

b)

produktai, atgabenti per vieną ar daugiau trečiųjų šalių, nesančių kilmės šalimi, su ar be perkrovimo ar laikino sandėliavimo šiose šalyse, su sąlyga, jog toks gabenimas pateisinamas dėl geografinių priežasčių ar dėl transporto reikalavimų, taip pat su sąlyga, jog produktai:

a)

bendras kilmės šalyje išduotas transportavimo dokumentas, kuris aprėpia gabenimą per tranzito šalį ar šalis;

b)

tranzito šalies ar šalių muitinės tarnybos išduota pažyma, kurioje nurodoma:

—

produktai buvo išgabenti iš kilmės šalies prieš šio reglamento įsigaliojimo dieną, ir

—

produktai gabenami iš pakrovimo vietos kilmės šalyje į iškrovimo vietą Bendrijoje pagal galiojantį transportavimo dokumentą, kuris buvo išduotas prieš šio reglamento įsigaliojimo dieną.

—

gabenimo jūra atveju, važtaraštis, parodantis, jog produktai buvo pakrauti prieš minėtą datą,

—

gabenimo geležinkeliu atveju, važtaraštis, kurį kilmės šalies geležinkelio tarnyba priėmė prieš minėtą datą,

—

gabenimo sausumos keliais atveju, CMR prekių gabenimo sutartis ar bet koks kitas transporto dokumentas, išduotas kilmės šalyje prieš minėtą datą,

—

gabenimo oru atveju, gabenimo oru važtaraštis, įrodantis, jog oro bendrovė perėmė produktus prieš minėtą datą.