20.5.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/61

(1)

2003 m. rugpjūčio 21 d. Komisija pranešime (toliau – pranešimas apie nagrinėjimo padžią), pakelbtame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), paskelbė nagrinėjimo dėl antidempingo pradžią dėl tam tikrų grafito elektrodų sistemų, kurių kilmės šalis yra Indija.

(2)

Nagrinėjimas pradėtas pagal 2003 m. liepos mėn. Europos anglies ir grafito asociacijos (EAGA), veikiančios gamintojų, gaminančių didelę dalį, šiuo atveju daugiau nei 50 %, visų Bendrijoje gaminamų tam tikrų grafito elektrodų sistemų, vardu, skundą. Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos didelės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti nagrinėjimo dėl antidempingo pradžią.

(3)

Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbtame pranešime buvo pranešta apie lygiagretaus nagrinėjimo dėl apsaugos nuo subsidijų priemonių toms pačioms prekėms, kurių kilmės šalis yra Indija, pradžią.

(4)

Komisija oficialiai informavo skundą pateikusius asmenis ir visus kitus žinomus Bendrijos gamintojus, gamintojus eksportuotojus, importuotojus, naudotojus ir tiekėjus, apie kuriuos žinoma, kad nagrinėjimo pradžia jiems turi reikšmę, taip pat Indijos vyriausybę. Tiesiogiai susijusioms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Du Indijos gamintojai eksportuotojai, Indijos vyriausybė (IV), Bendrijos gamintojai, naudotojai ir importuotojai ir (arba) prekiautojai išdėstė savo nuomonę raštu. Visos šalys, pageidavusios būti išklausytos per pirmiau nurodytą laikotarpį ir nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl ko jos turėtų būti išklausytos, buvo išklausytos.

(6)

Atsižvelgiant į tai, kad nesusijusių importuotojų Bendrijoje yra labai daug, buvo nuspręsta, kad tikslinga išnagrinėti galimybę naudoti pavyzdžių atranką, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje. Tam, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar pavyzdžių atranka būtina, ir teigiamos išvados atveju parinkti pavyzdį, visi nesusiję importuotojai pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį buvo paprašyti per dvi savaites nuo nagrinėjimo pradžios apie save pranešti Komisijai ir pateikti pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nurodytą informaciją apie laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. Tik du nesusiję importuotojai sutiko būti atrinkti į pavyzdinę grupę ir iki nustatyto termino pateikė pagrindinę prašomą informaciją. Todėl buvo nuspręsta, kad šiame procese pavyzdžių atranka nėra būtina.

(7)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotoms šalims, pirmiau minėtiems dviems nesusijusiems importuotojams, kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė iki pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nustatytų terminų.

(8)

Buvo gauti atsakymai iš dviejų Indijos gamintojų eksportuotojų, iš dviejų skundą padavusių Bendrijos gamintojų, iš aštuonių bendrovių naudotojų ir pirmiau minėtų dviejų nesusijusių importuotojų. Be to, viena iš bendrovių naudotojų pateikė rašytinį pareiškimą su informacija apie kiekius, ir dvi naudotojų asociacijos pateikė Komisijai pareiškimus raštu.

(9)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga norint padaryti laikinąsias išvadas dėl dempingo, dėl jo padarytos žalos ir dėl Bendrijos intereso. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(10)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis, arba TL). Žalai nustatyti svarbių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 1999 m iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).

(11)

Aptariamoji prekė yra grafito elektrodai ir (arba) tokiems elektrodams naudojamos jungiamosios veržlės, nepriklausomai nuo to, ar importuojama kartu, ar atskirai. Grafito elektrodas yra keraminėje formoje išlietas arba išspaustas grafito strypas. Šio strypo abieji galai yra nusmailinti ir įsriegti, kad du ar daugiau elektrodų galima būtų sujungti į koloną. Iš grafito pagaminta jungtis naudojama sujungti dviejų strypų galus. Ši dalis vadinama „jungiamąja veržle“. Grafito elektrodas ir veržlė dažniausiai tiekiami kaip „grafito elektrodo sistemos“ komplektas.

(12)

Grafito elektrodai ir jungiamosios veržlės gaminamos naudojant naftos pramonės šalutinį produktą naftos koksą ir akmens anglių deguto pikį. Gamybos procesas susideda iš šešių etapų: formavimo, degimo, impregnavimo, pakartotinio degimo, grafitavimo ir mechaninio apdorojimo. Grafitavimo etape produktas elektra įkaitinamas virš 3 000 °C ir fizikiniu būdu paverčiamas anglies kristalu grafitu – unikalia medžiaga, pasižyminčia mažu elektros ir dideliu šilumos laidumu, dideliu tvirtumu ir geromis eksploatacinėmis savybėmis esant aukštai temperatūrai, ir dėl to ji yra tinkama naudoti elektros lanko krosnyse. Grafito elektrodo sistemos gamyba trunka apie du mėnesius. Grafito elektrodų sistemas pakeičiančių produktų nėra.

(13)

Plieno gamintojai elektros lanko krosnyse, taip pat vadinamomis „malūnėliais“, grafito elektrodų sistemas naudoja kaip srovės laidininkus gaminant plieną iš metalo laužo. Šio tyrimo objektas yra tik tie grafito elektrodai ir jų jungiamosios veržlės, kurių piltinis tankis yra 1,65 g/cm3 o ar didesnis, o elektros varža 6,0 μΩ.m arba mažesnė. Tokių techninių charakteristikų grafito elektrodų sistemos atlaiko labai didelę elektros kiekio normą.

(14)

Vienas iš Indijos eksportuotojų pareiškė, kad kartais jis gamino aptariamą prekę nenaudodamas „aukščiausios kokybės adatinio kokso“, aukščiausios kokybės naftos kokso, kuris, šios bendrovės žodžiais, skundo pateikėjų buvo laikomas būtinu elementu gaminant prekę, kurios charakteristikos pateikiamos pirmiau konstatuojamosios dalies 12–14 punktuose. Šis eksportuotojas teigė, kad grafito elektrodai ir jų jungiamosios veržlės, pagamintos nenaudojant aukščiausios kokybės adatinio kokso, neturėtų būti šio tyrimo objektu. Iš tiesų, grafito elektrodų gamybai gali būti naudojamas skirtingos kokybės naftos koksas. Tačiau prekės apibrėžimą lemia pagrindinės pagamintos prekės fizinės ir techninės charakteristikos bei jos paskirtis, nepriklausomai nuo naudotų žaliavų. Jei į Bendriją importuojami grafito elektrodai ir jų jungiamosios veržlės, kurių kilmės šalis yra Indija, atitinka prekės apibrėžime nurodytas pagrindines fizines ir technines charakteristikas, jie yra laikomi aptariamąja preke. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(15)

Buvo nustatyta, kad iš Indijos į Bendriją eksportuojama prekė, Indijoje gaminama ir vietos rinkoje parduodama prekė ir prekė, gaminama Bendrijos gamintojų ir parduodama Bendrijos rinkoje, turi tas pačias fizines ir technines charakteristikas bei paskirtį, todėl yra laikomos panašiom prekėmis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Nustatydama normaliąją vertę, Komisija visų pirma įvertino, ar kiekvieno iš gamintojų eksportuotojų visi panašios prekės pardavimai vidaus rinkoje gali būti sulyginami su visu jos eksportu į Bendrijos rinką. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimai vidaus rinkoje laikomi reprezentatyviais, kai kiekvieno gamintojo eksportuotojo pardavimų vidaus rinkoje kiekis yra ne mažesnis už 5 % viso jo eksporto į Bendrijos rinką apimties.

(17)

Vėliau Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimai vidaus rinkoje yra reprezentatyvūs, vidaus rinkoje parduodamų grafito elektrodų rūšis, kurios yra identiškos arba labai panašios į tas elektrodų rūšis, kurios pardavinėjamos Bendrijoje. Nustatant grafito elektrodo rūšis buvo atsižvelgiama į šiuos parametrus: i) ar jos buvo parduodami kartu su jungiamąja veržle, ii) jų skersmenį ir iii) jų ilgį. Nustatant atskirai parduodamų jungiamųjų veržlių rūšis buvo atsižvelgiama į jų skersmenį ir ilgį.

(18)

Buvo tiriama, ar kiekvieno iš bendradarbiaujančių gamintojų eksportuotojų kiekvienos rūšies prekių pardavimai vidaus rinkoje yra reprezentatyvūs, t.y., ar kiekvienos rūšies prekių pardavimai vidaus rinkoje sudarė bent 5 % tos pačios rūšies prekių eksporto į Bendrijos rinką. Buvo tiriama, ar kiekvienas iš gamintojų eksportuotojų šių rūšių prekes pardavė įprastomis prekybos sąlygomis, kaip apibrėžta bazinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Tiriant, ar kiekvienos rūšies prekių reprezentatyvūs kiekiai vidaus rinkoje buvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, buvo nustatoma pelningų tos rūšies prekių pardavimų nepriklausomiems klientams dalis. Tais atvejais, kai pardavimai vidaus rinkoje buvo pakankamo dydžio, buvo nustatyta, kad abu gamintojai eksportuotojai daugiau nei 80 % visų parduotų prekių parduodavo pelningai, o šių rūšių prekių kainos svertinis vidurkis buvo didesnis už vieneto sąnaudų svertinį vidurkį. Todėl šių rūšių prekių normalioji vertė buvo apskaičiuojama pagal tikrąją kainą vidaus rinkoje, kuri nustatoma išvedus visų per TL laikotarpį vidaus rinkoje parduotų tos rūšies prekių kainų svertinį vidurkį.

(20)

Tų rūšių prekių, kurių pardavimai vidaus rinkoje nebuvo reprezentatyvūs, normalioji vertė nustatoma pagal pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo nustatoma pagal eksportuojamų rūšių prekių prireikus pritaikytas gamybos sąnaudas, pridėjus pagrįstas prekės pardavimo, bendrąsias bei administracines sąnaudas („PBA“) ir pagrįstą pelną, pagrįstus faktiniais duomenimis apie tiriamų gamintojų eksportuotojų panašios prekės gamybą ir pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis, kaip numatyta bazinio Reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmame sakinyje.

(21)

Tyrimo metu nustatyta, kad abu Indijos gamintojai eksportuotojai eksportuojamas prekes nesusijusiems klientams Bendrijoje pardavinėjo tik tiesiogiai.

(22)

Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal iš tiesų sumokėtas arba mokėtinas eksporto kainas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje.

(23)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos ex-works pagrindu. Siekiant teisingo normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo, skirtumai, turintys įtakos kainų palyginamumui, buvo pakoreguoti, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(24)

Jei buvo taikytinas ir pagrįstas patikrintais įrodymais, koregavimas apėmė transporto išlaidas, pervežimo jūra ir draudimo išlaidas, aptarnavimo, krovimo ir pagalbines išlaidos, išlaidas kreditams, komisiniams ir nuolaidoms.

(25)

Abi bendrovės, remdamosi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktu, paprašė koreguojant atsižvelgti į muito sugrąžinimą teigdamos, kad vidaus rinkoje parduodamoms panašioms prekėms buvo taikomas importo muitas, kuris būdavo grąžinamas arba jo iš viso nereikėdavo mokėti tuo atveju, jei prekės buvo eksportuojamos į Bendriją. Bendrovės naudojosi „Muitų nuolaidų knygelių schema“ (MNK) po eksporto. Atliktas tyrimas parodė, kad šiuo atveju negalima nustatyti tiesioginio ryšio tarp IV gamintojams eksportuotojams pagal MNK schemą suteiktų kreditų ir įsigytų žaliavų, nes šie kreditai galėjo būti panaudoti bet kokių prekių, išskyrus ilgalaikes gamybos priemones ir prekes, kurioms taikomas importo apribojimas ar uždraudimas, importo muitams įskaityti. Negana to, kreditus taip pat galima parduoti vidaus rinkoje arba panaudoti kitu būdu, ir nėra jokio reikalavimo, kad jie būtų panaudoti žaliavų, naudojamų eksportuojamai prekei gaminti, importui. Dėl šių priežasčių prašymai buvo atmesti.

(26)

Jei pirmasis prašymas nebūtų patenkintas, abi bendrovės prašė to paties koregavimo remiantis 2 straipsnio 10 dalies k punktu. Tačiau, kadangi abi bendrovės nesugebėjo įrodyti, kad MNK po eksporto daro įtaką kainų palyginamumui, ypač kad vidaus rinkos klientai nuolatos moka skirtingą kainą dėl tos pirmiau minėtos schemos privalumų, toks koregavimas nėra daromas.

(27)

Abi bendrovės prašė koregavimo dėl prekybos lygio. Kadangi abi bendrovės vidaus rinkoje prekes pardavinėjo tik tiesiogiai galutiniams naudotojams, o Bendrijos rinkoje pardavinėjo ir galutiniams naudotojams, ir prekiautojams, jos paprašė specialaus koregavimo pagal pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto ii papunktį. Viena bendrovė savo prašymą grindė tuo, kad parduodant Bendrijoje pardavimo platintojams kaina buvo mažesnė už pardavimo galutiniam vartotojams, ir tai pagrįstų specialųjį koregavimą. Šiuo atveju bendrovė negalėjo įrodyti, kad įvairių klientų atžvilgiu jos vaidmuo buvo skirtingas. Negana to, buvo nustatyta, kad platintojų mokama kaina nevisada buvo žemesnė už galutinių vartotojų mokamą kainą. Todėl koregavimas nėra atliekamas.

(28)

Kita bendrovė teigė, kad koregavimą reikia atlikti dėl platintojo perpardavimo galutiniams naudotojams metu pakeliamos kainos. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į tai, kad, kaip pirmiau minėta konstatuojamosios dalies 22 ir 23 dalyse, eksporto kaina buvo nustatyta iš tiesų sumokėtų arba mokėtinų eksporto kainų pagrindu. Todėl tariamos perpardavimo kainos Bendrijoje nedaro jokios įtakos. Dėl šių priežasčių prašymas buvo atmestas.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį prekės rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su atitinkamos rūšies produkto eksporto kainų svertiniu vidurkiu.

(30)

Šiuo palyginimu buvo nustatytas dempingas. Laikinasis dempingo skirtumas, išreikštas CIF franko Bendrijos siena kainos procentu, yra toks:

(31)

Atsižvelgiant į tai, kad apskritai bendradarbiavimo iš Indijos pusės lygis buvo aukštas (susijęs su 100 % iš Indijos į Bendriją eksportuojamos aptariamosios prekės), likutinis dempingo skirtumas visoms kitoms bendrovėms buvo nustatytas pagal bendrovę su didžiausia individualia riba, t.y., Graphite India Limited, būtent 34,3 %.

(32)

Bendrijoje panašią prekę gamina SGL AG (toliau – SGL) ir kelios UCAR SA (toliau – UCAR) dukterinės įmonės: UCAR SNC, UCAR Electrodos Ibérica SL ir Graftech SpA); skundas buvo pateiktas šių įmonių vardu. SGL ir UCAR gamyklos yra įsikūrusios Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje.

(33)

Panašią prekę, greta dviejų skundą pateikusių Bendrijos gamintojų SGL ir UCAR, nuo 1999 m. iki TL imtinai Bendrijoje gamino kiti du gamintojai. Vienas iš šių dviejų gamintojų tapo nemokus ir turėjo paprašyti teisinės apsaugos pagal Vokietijos bankroto įstatymą. Pastaroji įmonė nutraukė panašios prekės gamybą 2002 m. lapkričio mėn. Šios dvi įmonės pareiškė pritariančios skundui, tačiau atmetė Komisijos kvietimą aktyviai įsijungti į tyrimą. Daroma išvada, kad visi pirmiau nurodytų keturių gamintojų produkcija yra Bendrijos produkcija pagrindinio Reglamento 4 straipsnio 1 dalies prasme.

(34)

Du skundą pateikę Bendrijos gamintojai tinkamai atsakė į anketos klausimus ir visapusiškai bendradarbiavo vykdant tyrimą. Per TL jie pagamino daugiau nei 80 % Bendrijos produkcijos.

(35)

Laikytina, kad jie sudaro Bendrijos pramonę pagrindinio Reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies prasme, ir toliau bus vadinami Bendrijos pramone.

(36)

Kadangi aptariamąją prekę eksportuoja tik du Indijos gamintojai eksportuotojai ir kadangi Bendrijos pramonę taip pat sudaro tik du gamintojai, duomenys apie aptariamosios prekės, kurios kilmės šalis yra Indija, importą į Bendriją arba apie Bendrijos pramonę turėtų būti indeksuoti siekiant išlaikyti konfidencialumą, vadovaujantis bazinio Reglamento 19 straipsniu.

(37)

Bendrijos suvartojimas buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimis, kitų Bendrijos gamintojų pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimis, apskaičiuotomis pagal turimus duomenis, dviejų bendradarbiaujančių Indijos gamintojų eksportuotojų pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimis, iš Lenkijos importuotų prekių pardavimų Bendrijos rinkoje apimtimis, sužinotomis bendradarbiaujant su SGL, ir Eurostato duomenimis apie likusį Bendrijos importą, tinkamai patikslinus ten, kur reikia.

(38)

Tuo remiantis, nuo 1999 m. iki TL pabaigos aptariamosios prekės suvartojimas Bendrijoje išaugo 9 %. Tiksliau, jis padidėjo 14 % nuo 1999–2000 m., sumažėjo 7 procentiniais punktais 2001 m., sumažėjo dar vienu procentiniu punktu 2002 m. ir padidėjo 3 procentiniais punktais per TL. Kadangi aptariamoji prekė pirmiausia naudojama elektrotechninio plieno pramonėje, suvartojimo kitimą reikia vertinti atsižvelgiant į šio konkretaus sektoriaus ekonomines tendencijas, kurios rodė spartų augimą 2000 m., o nuo 2001 m. ir vėliau – nuosmukį.

(39)

Aptariamosios prekės importo iš Indijos į Bendriją apimtis nuo 1999 m. iki TL pabaigos padidėjo 76 %. Nurodant išsamiau, importas iš Indijos 1999–2000 m. padidėjo 45 %, 2001 m. – dar 31 procentiniu punktu, o 2002 m. ir per TL tame lygyje išliko beveik stabilus.

(40)

Rinkos dalis, kurią atitinkamoje šalyje užėmė eksportuotojai, padidėjo 3,4 procentinio punkto (arba 61 %) per aptariamąjį laikotarpį ir per TL pasiekė 8–10 % lygį. Ji pirmiausia padidėjo 1,5 procentinio punkto per 1999–2000 m., 2001 m. – dar 2 procentiniais punktais, o 2002 m. ir per TL tame lygyje liko palyginti stabili. Reikėtų pažymėti, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki TL pabaigos atitinkamos šalies importas ir dalis rinkoje sutapo su 9 % vartojimo augimu.

(41)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos vidutinė aptariamosios prekės, kurios kilmės šalis yra Indija, importo kaina 2000 m. padidėjo 2 %, 2001 m. – dar 8 procentiniais punktais, o 2002 m. sumažėjo 9 procentiniais punktais, ir per TL nusistovėjo šiame lygyje. Per TL vidutinė aptariamosios prekės, kurios kilmės šalis yra Indija, importo kaina buvo 1 % aukštesnė negu 1999 m.

(42)

Siekiant gauti palyginamus aptariamosios prekės modelius, buvo palygintos gamintojų eksportuotojų ir Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo Bendrijoje kainos Šiam tikslui Bendrijos pramonės ex-works kainos nesusijusiems klientams, atmetus visus nuolaidas ir mokesčius, buvo palygintos su Indijos gamintojų eksportuotojų CIF franko Bendrijos siena kainomis, tinkamai patikslintomis pagal po importo susidariusias sąnaudas. Palyginus pasirodė, kad per TL Bendrijoje parduota aptariamoji prekė, kurios kilmės šalis yra Indija, buvo pateikta nuo 6,5 % iki 12,2 % mažesnėmis nei Bendrijos pramonės kainomis.

(43)

Reikėtų pažymėti, kad tos pateikimo mažesne kaina ribos ne iki galo parodo dempinguotų prekių poveikį Bendrijos pramonės kainoms, nes buvo užfiksuotas ir kainų nusmukdymas ir trukdymas kainoms kilti, kaip matyti iš Bendrijos pramonės per TL pasiekto palyginti mažo pelningumo, nors ji galėjo tikėtis gerokai didesnio pelno, jeigu nebūtų buvę dempingavimo.

(44)

Vadovaudamasi pagrindinio Reglamento 3 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Komisija išnagrinėjo visus susijusius ekonominius veiksnius ir rodiklius, kurie daro poveikį Bendrijos pramonei.

(45)

Siekiant įvertinti kai kurių žalos rodiklių reikšmę, reikėjo tinkamai sujungti kai kuriuos UCAR ir jos dukterinių gamybos įmonių Bendrijoje duomenis (žr. 32 konstatuojamąją dalį anksčiau).

(46)

Komisija atkreipė ypatingą dėmesį į bet kokį poveikį, kurį žalos rodikliams galėjo padaryti ankstesnis konkurenciją iškreipiantis dviejų skundus pateikusių Bendrijos gamintojų elgesys. Visų pirma Komisija užtikrino, kad pirmuoju įvertinant žalą nagrinėtu laikotarpiu (1999 m.) nebūtų buvę jokių konkurenciją iškreipiančių veiksmų (žr. 77, 78, 80, 81 konstatuojamąsias dalis toliau). Be to, apskaičiuodama Bendrijos pramonės sąnaudas ir pelningumą, Komisija nedviprasmiškai pareikalavo ir patikrino, kad tiesioginės mokėjimų sąnaudos ar bet kurios netiesioginės jų sąnaudos (įskaitant finansavimo išlaidas), susijusios su konkurenciją reguliuojančių įstaigų paskirtomis baudomis, būtų aiškiai išskirtos tam, kad būtų galima sužinoti pelno rezultatus, investicijų grąžą ir pinigų srautus be visų tų ypatingųjų išlaidų.

(47)

Bendrijos pramonės produkcija padidėjo 14 % 2000 m., sumažėjo 16 procentiniais punktais 2001 m., sumažėjo dar 4 procentiniais punktais 2002 m. ir padidėjo 5 procentiniais punktais per TL. 2000 m. pastebėtą žymų padidėjimą lėmė gera ekonominė aplinka, dėl kurios tais metais padidėjo ir gamybos pajėgumų panaudojimo koeficientas.

(48)

2000 m. gamybos pajėgumai sumažėjo maždaug 2 %, o 2001 m. išliko tokio paties lygio. 2002 m. ir per TL gamybos pajėgumai toliau sumažėjo atitinkamai 5 procentiniais punktais ir 2 procentiniais punktais. Per TL gamybos pajėgumai buvo 9 % mažesni negu 1999 m., visų pirma dėl to, kad viena Bendrijos gamintojo gamykla buvo nutraukusi veiklą per visą TL.

(49)

Gamybos pajėgumų panaudojimo pradinis lygis buvo 70 % 1999 m., o 2000 m. dėl didelės paklausos, ypač iš elektrotechninio plieno pramonės, padidėjo iki 81 %. 2001 m. ir 2002 m. jis vėl sumažėjo iki 70 %, o per TL padidėjo iki 76 %.

(50)

Ištyrus nustatyta, kad pirmiau minėta gamykla nutraukė veiklą dėl ekonominių sunkumų, kuriuos sukėlė kelios priežastys, ir iš jų labiausiai pastebimos yra šios: (i) didelės gamybos sąnaudos, susijusios su elektros kaina toje konkrečioje šalyje, ir (ii) konkurencija su dempinguotomis importuojamomis prekėmis, kurių kilmės šalis yra Indija. Dėl sunkumų atskirti vieną priežastį nuo kitos Komisija išnagrinėjo, kokios būtų pajėgumų ir pajėgumų naudojimo tendencijos 2002 m. ir per TL tuo atveju, jei ta gamykla nebūtų nutraukusi veiklos. Simuliuojant situaciją, gamybos apimtis liko nepasikeitusi, nes kitos šio Bendrijos gamintojo gamyklos padidino gamybos apimtis, kad užpildytų susidariusią tuštumą. Kaip toliau parodyta lentelėje, jei ši gamykla nebūtų nutraukusi veiklos, tai visos Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas per TL būtų pasiekę lygį, kuris labai artimas 1999 m. lygiui.

(51)

Pagamintų prekių atsargos per TL sudarė maždaug 3 % Bendrijos pramonės visos gamybos apimties. Bendrijos pramonės prekių atsargų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje lygis padidėjo per nagrinėjamą laikotarpį ir per TL buvo maždaug penkis kartus didesnis negu 1999 m. Tačiau ištyrus nustatyta, kad atsargų kaita nėra laikoma itin svarbiu Bendrijos pramonės ekonominės būklės rodikliu, nes Bendrijos gamintojai paprastai gamina pagal užsakymą, ir todėl atsargos paprastai yra užsakovams dar neišsiųstos prekės.

(52)

Bendrijos pramonės pagamintos produkcijos pardavimas nesusijusiems klientams Bendrijos rinkoje sumažėjo 1 % tarp 1999 m. ir TL pabaigos. Nurodant išsamiau, jis staiga padidėjo 16 % 2000 m. 2000 m., sumažėjo 17 procentinių punktų 2001 m., sumažėjo dar 5 procentiniais punktais 2002 m. ir vėl padidėjo 5 procentiniais punktais per TL. Pardavimų kaita gana tiksliai atspindi ekonomines elektrotechninio plieno pramonės tendencijas, kurios po 2000 m. užfiksuoto pakilimo, 2001 m. ir 2002 m. patyrė nuosmukį.

(53)

Po pradinio nedidelio padidėjimo vienu procentiniu punktu 2000 m. Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis ženkliai mažėjo iki 2002 m. Bendrijos pramonė neteko 6,5 procentinių punktų rinkos dalies 2001 m. ir dar 2,8 procentinių punktų 2002 m., paskui per TL atgavo 1,9 procentinio punkto. Palyginus su 1999 m., TL metu Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis buvo 6,3 procentinio punkto arba, pagal rodiklius, 9 % mažesnė.

(54)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos, kai Bendrijos suvartojimas padidėjo 9 %, Bendrijos pramonės pardavimų Bendrijos rinkoje apimtis sumažėjo 1 %. Bendrijos pramonės neteko 6,3 procentinio punkto rinkos dalies, kaip buvo parodyta anksčiau, o per tą patį laikotarpį dempinguotas importas iškovojo 3,4 procentinius punktus rinkos dalies.

(55)

Užimtumo lygis Bendrijos pramonėje sumažėjo maždaug 17 % tarp 1999 m. ir TL pabaigos. Darbo jėgos sumažėjo 1 procentiniu punktu 2000 m. ir 5 procentiniais punktais 2001 m. 2002 m. ir per TL jos sumažėjo atitinkamai 9 procentiniais punktais ir 3 procentiniais punktais, visų pirma dėl to, kad Bendrijos gamintojo gamykla nutraukė veiklą, ir dalis darbo jėgos buvo perkelta į pelningesnius verslo segmentus.

(56)

Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, matuojamas metiniu įdarbinto asmens išdirbiu, pirma smarkiai padidėjo 15 % 1999–2000 m., sumažėjo 12 procentinių punktų 2001 m., vėl pakilo 5 procentiniais punktais 2002 m. ir dar 11 procentiniais punktais per TL. Nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje našumas buvo 19 % didesnis negu tas, kuris nustatytas laikotarpio pradžioje; iš to matyti Bendrijos pramonės pastangos racionalizuoti gamybą siekiant išlikti konkurencingai. Palyginimui pasakytina, kad vidutinis darbo našumo augimas Bendrijos ekonomikoje apskritai (visuose ekonomikos ektoriuose) per tą patį laikotarpį buvo tik 1,5 % per metus.

(57)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos vidutinis darbuotojo atlyginimas padidėjo 13 %. Šis skaičius šiek tiek mažesnis už vidutinio nominalaus atlyginimo darbuotojui didėjimą (14 %), kuris per tą patį laikotarpį užfiksuotas Bendrijos ekonomikoje apskritai (visuose ekonomikos ektoriuose).

(58)

Bendrijos pramonės pagamintos produkcijos pardavimo nesusijusiems klientams Bendrijos rinkoje vieneto kaina sumažėjo 6 % 1999–2000 m., pakilo 9 procentiniais punktais 2001 m., sumažėjo 12 procentinių punktų 2002 m. ir kilstelėjo 1 procentiniu punktu per TL. Iš viso nuo 1999 m. iki TL pabaigos vienetinės pardavimo kainos nusmuko 8 %. Šis palyginti permaininga kaita paaiškinama taip.

(59)

Kainas lemia du pagrindiniai veiksniai: gamybos sąnaudos (toliau – GS) ir pasiūlos bei paklausos santykis rinkoje. Kai vieneto pardavimo kainos nuo 1999 m. iki TL pabaigos sumažėjo 8 %, vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 2 %. Tokia palyginti maža sąnaudų kaita neparodo 2001 m. užfiksuoto 10 procentinių punktų šuolio, kurį uždelstai sukėlė 2000 m. žaliavų kainų kilimas. Dvi pagrindinės žaliavos grafito elektrodų sistemoms gaminti – naftos koksas ir pikis – sudaro maždaug 34 % visų gamybos sąnaudų. Energija, kurios kaina taip pat labai susijusi su naftos kainų svyravimu, sudaro dar 13 % visų gamybos sąnaudų. Kartu sudėjus, šios trys pagrindinės sąnaudų dalys, tiesiogiai veikiamos naftos kainų svyravimo, sudaro beveik 50 % visų panašaus produkto gamybos sąnaudų. Kadangi dėl trukdymo kainoms kilti, susijusio su dempinguotų prekių importu, Bendrijos pramonės kainos negalėjo kilti tiek pat, kiek didėjo gamybos sąnaudos, Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo.

(60)

Ištyrus nustatyta, kad per TL dempinguotos importuotos prekės buvo pateikiamos vidutiniškai 6–12 % mažesne kaina negu nusmukdyta vidutine Bendrijos pramonės pardavimo kaina (žr. 42 konstatuojamąją dalį anksčiau). Tačiau išnagrinėjus pagal tipus nustatyta, kad kai kuriais atvejais gamintojų eksportuotojų siūlomos kainos buvo dar gerokai mažesnės už pirmiau nurodytas kainas, kurios buvo pateiktos vidutiniškai mažesne negu Bendrijos pramonės kaina. Dėl šio pateikimo mažesne kaina, dažniau nustatyto atskirų prekių tipų lygyje, ir dėl to, kad dempinguotos importuojamos prekių dalis rinkoje nuolat augo, neabejotinai buvo daroma įtaka Bendrijos pramonės vidaus kainoms.

(61)

Per nagrinėjamą laikotarpį Bendrijos pramonės pagamintos produkcijos pardavimų nesusijusiems klientams pelningumas, skaičiuojant ikimokestiniu pelnu iš apyvartos, sumažėjo 50 % 2000 m., dar 3 procentiniais punktais 2001 m., dar 18 procentinių punktų 2002 m. ir pagaliau padidėjo 4 procentiniais punktais per TL. Nuo 1999 m. iki TL pabaigos pelningumas sumažėjo 66 %, t. y., nuo 12 % iki 15 % 1999 m. ir nuo 3 % iki 6 % per TL.

(62)

Per visą nagrinėjamą laikotarpį investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta kaip investicijų grynąja buhalterine vertės procentinis pelnas, iš esmės atkartojo anksčiau aprašytą pelningumo kaitos tendenciją. Ji sumažėjo 34 % 2000 m., 23 procentiniais punktais – 2001 m., 26 procentiniais punktais – 2002 m., ir dar 8 procentiniais punktais per TL. Palyginus su 1999 m. vyravusia padėtimi, IG sumažėjo maždaug 90 % per TL, t. y., nuo 45 iki 55 % 1999 m. ir nuo 3 iki 10 % per TL.

(63)

Skaičiuodama Bendrijos pramonės sudėtinį pelningumą per TL, Komisija neatsižvelgė į pirmiau minėto veiklos nutraukimo atvejį (žr. 50 konstatuojamąją dalį anksčiau) . Nustatyta, kad Bendrijos pramonės pelningumas būtų buvęs didesnis 0,8 procentinio punkto 2002 m. ir 0,5 procentinio punkto per TL, ir todėl pelningumo tendencija nuo 1999 m. nebūtų ženkliai keitusis.

(64)

Grynieji pinigų srautai iš įmonių veiklos sumažėjo 40 % 2000 m., padidėjo 24 procentiniais punktais 2001 m., vėl sumažėjo 12 procentiniais punktais 2002 m. ir dar sumažėjo 7 procentiniais punktais per TL. Pinigų srautai per TL buvo 35 % mažesni negu nagrinėjamo laikotarpio pradžioje.

(65)

Paėjusį dešimtmetį abiems skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams įvairios nacionalinės ir regioninės konkurencijos institucijos pasaulyje buvo skyrusios baudas už susitarimus dėl vienodų kainų ir minimalių kainų nustatymą. Skundus pateikusiems Bendrijos gamintojams teko mokėti ne tik šias baudas, bet ir, pirma, apmokėti taikos sutarčių dėl klientų ir akcininkų JAV ir Kanadoje pateiktų grupinių ieškinių išlaidas ir, antra, finansuoti šias ypatingąsias išlaidas. Todėl smarkiai išaugo abiejų grupių įsiskolinimai, ir smuko tiek jų kredito reitingai, tiek galimybės pritraukti kapitalo. Praktiška tokios padėties pasekmė tokia: dėl galimybės pritraukti kapitalo neįmanomas joks atskiras įvertinimas, kuris būtų taikomas tik panašaus produkto gamybai bei prekybai ir kuris būtų atsietas nuo buvusių antimonopolinių veiksmų. Vis dėlto anksčiau nurodomi duomenys apie pelningumą, IG bei pinigų srautus ir toliau nurodomi duomenys apie investicijas, kurie susiję vien tik su panašiu produktu, ir nuo kurių buvo kruopščiai atsieti bet kokie konkurenciją iškreipiančio elgesio padariniai, gali be jokios abejonės būti laikomi papildoma našta anksčiau apibūdintai jau sunkiai finansinei padėčiai.

(66)

Bendrijos pramonės metinės investicijos į aptariamąjį produktą nuo 1999 m. iki TL pabaigos sumažėjo beveik 50 %. Konkrečiau sakant, jos sumažėjo 27 % 2000 m., padidėjo 4 procentiniais punktais 2001 m., vėl sumažėjo 18 procentiniais punktais 2002 m. ir dar sumažėjo 8 procentiniais punktais per TL.

(67)

Kalbant apie esamo dempinguojamo skirtumo dydį, poveikį Bendrijos pramonei, tas poveikis, žinant importo iš atitinkamos šalies apimtis ir kainas, negali būti laikomas nežymiu.

(68)

Kadangi nėra informacijos apie dempingavimą arba subsidijavimą iki susiklostant padėčiai, kuri buvo įvertinta šiuo tyrimu, šio klausimo svarstyti nėra reikalo.

(69)

Nuo 1999 m. iki TL pabaigos dempinguotas aptariamųjų prekių, kurios kilmės šalis yra Indija, importas išaugo 76 %, ir jų dalis Bendrijos rinkoje padidėjo 3,4 procentiniais punktais. Nagrinėjamu laikotarpiu vidutinės dempinguotų iš Indijos importuojamų prekių kainos buvo gerokai žemesnės negu Bendrijos pramonės. Be to, per TL importo iš atitinkamos šalies kainos buvo pateikiamos mažesnės negu Bendrijos pramonės kainos. Imant svertinį vidurkį, per TL prekės buvo pateikiamos vidutiniškai 6–12 % mažesne kaina, o atskirų prekių tipų atvejais prekės kartais buvo pateikiamos dar gerokai mažesne kaina.

(70)

Nustatyta, kad Bendrijos pramonės padėtis nagrinėjamu laikotarpiu blogėjo. Nuo 1999 m. iki TL pabaigos neigiama linkme keitėsi beveik visi žalos rodikliai: gamybos apimtis sumažėjo 1 %, gamybos pajėgumai sumažėjo 9 %, pardavimo apimtys Bendrijoje sumažėjo 1 % , ir Bendrijos pramonės neteko 6,3 procentinių punktų rinkos dalies. Vieneto pardavimo kainos sumažėjo 8 %, o vieneto gamybos sąnaudos išaugo 2 %, pelningumas smuko 66 %, investicijų grąžos ir pinigų srautus iš įmonių veiklos veikė ta pati neigiama tendencija. Užimtumas sumažėjo 17 %, investicijos sumažėjo 50 %.

(71)

Kai kurie rodikliai iš pažiūros keitėsi į gerąją pusę: per nagrinėjamą laikotarpį atlyginimai pakilo 13 % (tai galima laikyti normalia kilimo norma), o našumas išaugo 19 %. Anksčiau minėtas užimtumo sumažėjimas taip pat rodo, kad Bendrijos pramonė dėjo pastangas, kad išliktų konkurencinga, nepaisant konkurencijos su dempinguotu importu iš Indijos.

(72)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, laikinai daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė didelę žalą ta prasme, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(73)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija ištyrė, ar importas dempingo kaina sukėlė Bendrijos pramonei tokią žalą, jog ją būtų galima klasifikuoti kaip didelę. Taip pat buvo ištirti kiti be dempinguoto importo žinomi veiksniai, kurie taip pat gali padaryti žalą Bendrijos pramonei, kad būtų užtikrinta, jog šių veiksnių padaryta žala nepriskiriama importui dempingo kaina.

(74)

Nuo 1999 iki TL pabaigos, kai blogėjo Bendrijos pramonės ekonominė situacija, importo dempingo kaina apimtis padidėjo 76 %, atitinkama jo Bendrijos rinkos dalis išaugo beveik 3,5 procentiniais punktais, o kainos sumažėjo (vidutiniškai beveik 6 %–12 % per TL). Tuo pačiu laikotarpiu Bendrijos pramonėje prekybos apimtys sumažėjo 1 %, užimamos rinkos dalis – 6.3 procentiniais puktais, o pelningumas – 8.7 procentiniais punktais. Šiuos pokyčius reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad nuo 1999 m. iki TL pabaigos Bendrijos rinka augo. Be to, dempingo kainos, atitinkamu laikotarpiu mažesnės už Bendrijos pramonės kainas, darė įtaką Bendrijos pramonės kainoms. Dėl to Bendrijos pramonės kainos sumažėjo (8 %), o gamybos sąnaudos padidėjo beveik 2 %, tokiu būdu žymiai sumažindamos pelningumą. Todėl buvo daroma laikina išvada, kad importas dempingo kainomis turi žymų neigiamą poveikį Bendrijos pramonei.

(75)

Dvi suinteresuotosios šalys tvirtino, kad visa Bendrijos pramonei padaryta žala atsirado dėl to, kad 2001 ir 2002 m. panašių prekių pirminiai naudotojai ėmė naudoti mažiau, ypač plieno sektoriuje.

(76)

Yra pripažįstama, kad 2001-2002 m. plieno sektorius patyrė ekonominį nuosmukį, kurį iš tikrųjų patvirtina aptariamų ir panašių prekių suvartojimo kaita nuo 2000 m. aukščiausio suvartojimo lygio iki nuoseklaus vartojimo mažėjimo 2001 m. ir 2002 m. Iš tikrųjų, pelningumas Bendrijos sektoriuje tolygiai mažėjo nuo 2000 m. iki 2002 m. Tačiau šis argumentas visiškai netinka, nagrinėjant 2000 m., kadangi 2000 m. Bendrijos pramonė negalėjo gauti pelno iš plieno rinkos plėtros, kaip rodo per tuos metus žymiai sumažėjusi pardavimo kaina ir pelningumas. Tačiau tais pačiais metais, smarkiai (45 %) išaugo importo apimtys iš Indijos, ir jų užimamos rinkos dalis padidėjo 1,5 procentiniais punktais. Reikia atkreipti dėmesį, kad nuo 2000 m. iki TL, vartojimo lygis gerokai viršijo 1999 m. vartojimo lygį. Todėl nuosmukis plieno sektoriuje nevirto bendrą aptariamos ir panašios prekių paklausos sumažėjimu, nors kitais metais paklausos lygis nepasiekė 2001 metais buvusio didžiausio paklausos lygio. Todėl, daroma laikina išvada, kad dėl plieno rinkos sulėtėjimo sumažėjusi paklausa nepakankamai paaiškina žalą, kurią patyrė Bendrijos pramonė, ir kad tai žalai šis nuosmukis galėjo turėti labai nedidelį poveikį, o gal ir visai jokio. Dėl šio poveikio negalima keisti laikinos išvados apie tikrą ir esmingą priežastinį ryšį tarp dempinguoto importo iš atitinkamos šalies ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(77)

Keletas suinteresuotųjų šalių tvirtino, kad bet kokia Bendrijos pramonei padaryta žala paprasčiausiai buvo grįžimo prie įprastų konkurencijos sąlygų Bendrijos grafito elektrodų sistemų rinkoje pasekmė. Tiksliau tariant, nuo 1999 m. minėtos šalys mažėjančias kainas ir pelningumą aiškina tuo, kad atskaitos pradžioje jos buvo nepagrįstai didelės dėl kartelinio susitarimo.

(78)

2001 m. liepos 18 d. Sprendime 2002/271/EB (5) Komisija nustatė, kad du skundą padavusieji Bendrijos gamintojai kartu su kitais gamintojais nuo 1992 m. gegužės iki 1998 kovo mėn. veikė pagal kartelinį susitarimą. Šio antidempingo nagrinėjimo metu nustatytas TL apėmė laikotarpį nuo 2002 balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d., o nagrinėjamas laiktorpis žalos tendencijoms įvertinti prasidėjo nuo 1999 m. sausio 1 d. ir tęsiasi iki TL pabaigos. Todėl tiek TL, tiek nagrinėjamas laikotarpis prasideda daug vėliau už laikotarpį, kai veikė karteliai. Tyrmo metu buvo nustatyta, kad, nors egzistuoja įvairūs susitarimai ir sutartys, daugiausia sandorių yra sudaromi pasirašant metines sutartis, kuriose metams yra užtikrinamas tam tikri produktų tiekimo kiekiai tam tikromis kainomis. Derybos dėl metinių sutarčių paprastai vyksta prieš metus (spalio–lapkričio mėn.) iki sutarties įsigaliojimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1998–1999 laikotarpiu 40 % sandorių buvo sudaromi pagal metines sutartis, 35 % – pagal šešių mėnesių sutartis, bei 25 % sandorių – pagal trijų mėnesių ar pavienes sutartis. Ilgalaikės sutartys (pavyzdžiui, trejų metų) išpopuliarėjo neseniai, tačiau 1997–1998 metais jų buvo sudaroma mažai arba visiškai nesudaroma. Tokios situacijos pagrįstai buvo galima tikėtis rinkoje, kuriai būdingos aukštos kainos. Todėl buvo nustatyta, kad beveik visi 1999 m. apskaičiuoti ir išmokėti sandoriai ir pirmiau, 58 ir 59 konstatuojamose dalyse, išnagrinėtos susijusios kainos buvo nustatytos pardavėjų ir pirkėjų tarpusavio susitarimuose, sudarytuose po to, kai buvo nustatyti kainos derinimas ir rinkos padalijimas.

(79)

Šiam argumentui patvirtinti tos pačios suinteresuotosios šalys atkreipė Komisijos dėmesį į didelio skersmens elektrodų (t.y. kurių skersmuo yra didesnis nei 700 mm) kainų kaitą, rinkos rodiklį, kuriam, kaip teigiama, Indijos gamintojai eksportuotojai poveikio nedaro. Atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad nors TL du eksportuojantys Indijos gamintojai neeksportavo šios rūšies prekės į Bendriją, jie sukūrė technines galimybes tokios rūšies prekei pagaminti. Atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad šios ypatingos rūšies prekės kainos Bendrijos pramonėje 1999 m. ir TP laikotarpiu nukrito santykinai žemiau nei bendras panašių prekių kainų vidurkis Bendrijos pramonėje. Ši prekės rūšis užima nedidelę visų Bendrijos pramonės prekių pardavimų apimties Bendrijos panašių prekių rinkoje dalį (apie 8 %). Šios konkrečios prekės rinkos segmentui yra priskiriamos dvi ypatybės. Pirma, tai yra santykinai neseniai atsiradusi ir auganti rinka, ir tai paaiškina jos augantį konkurencingumą laikotarpiu nuo 1999 m. iki TL. Antra jos ypatybė ta, kad stambiųjų vartotojų, perkančių mažesnio skersmens elektrodus, yra labai mažai. Todėl pagrįstai galima tikėtis, kad šie stambesni nei vidutiniai vartotojai panaudoja savo perkamosios galios įtaką didesnėms nei įprasto vartotojo gaunamoms nuolaidoms gauti. Todėl šiame rinkos segmente kainų tendencijos yra iškreipiamos, stiprėjant pirmiau minėtų stambių vartotojų įtakai. Pagaliau, nors per TL Indijos gamintojai reguliariai neeksportavo šios prekės rūšies, tyrimo metu buvo nustatyta, kad Indijoje siūlomas šios prekės rūšies kainas Bendrijos vartotojai naudojo kaip papildomą derybinę priemonę Bendrijos pramonėje vykstančių derybų metu.

(80)

Komisija paprašė ir gavo Bendrijos pramonėje taikomus ilgalaikius panašių prekių kainynus (nuo devintojo dešimtmečio vidurio), atspindinčius panašių prekių atitinkamus pardavimus Bendrijos rinkoje. Pagal šiuos kainynus yra nustatyta, kad per visą dešimtąjį dešimtmetį kainos palaipsniui augo ir 1998 m. pasiekė aukščiausią ribą. 1998–1999 metais kainos staiga nukrito 14 %, ir tai aiškiai atspindi kainos derinimo ir rinkos padalijimo pabaigą.

(81)

Be to, argumentu dėl grįžimo prie įprastų konkurencijos sąlygų po kartelių išardymo, negalima paaiškinti, kodėl nuo 1999 m. iki TL pabaigos Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjimo tiek, kiek padidėjo importas dempingo kaina dalis. Taigi, iš to, kas buvo paminėta pirmiau, galima daryti išvadą, kad grįžimu prie įprastų konkurencijos sąlygų po kartelių išardymo galima paaiškinti tik tam tikrą Bendrijos pramonės patirtos žalingos tendencijos dalį, ir kad dėl šio poveikio negalima keisti laikinos išvados apie tikrą ir esmingą priežastinį ryšį tarp dempinguoto importo iš atitinkamos šalies ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(82)

Kiti Bendrijos gamintojai, nepriklausantys Bendrijos pramonei, tyrime nebendradarbiavo. Tačiau būtina pažymėti, kad vienas iš kitų dviejų kitų žinomų Bendrijos gamintojų tapo nemokūs ir sustabdė gamybą nuo 2002 m. lapkričio mėn. (žr. 33 konstatuojamąją dalį anksčiau). Pagal turimus duomenis kitų dviejų Bendrijos gamintojų pardavimų apimtys nuo 15 000 tonų 1999 m. iki 21 000 tonų 2002 m., o per TL sumažėjo iki 19 000 tonų. Jų rinkos dalis nuo 1999 m. iki 2002 m. padidėjo nuo 12,5 % iki 16,6 % 2002 m., o per TL sumažėjo 14.4 %. Jeigu tyrimo laikotarpis apimtų visus 2003 m. rinkos dalis, tenkanti vieninteliam likusiam gamintojui Bendrijoje sudarytų 9,7 %. Jeigu kitų dviejų Bendrijos gamintojų užimamos rinkos dalis laikotarpiu nuo 1999 m. iki TL pabaigos padidėjo 1,9 procentiniais punktais, ir jeigu vienas iš jų tapo nemokus, reiškia, kad susiklostė situacija, dėl kurios patiriama žala kaip ir Bendrijos pramonės atveju. Todėl yra daroma laikina išvada, kad kiti Bendrijos gamintojai savo veikla daro labai nedidelį poveikį, jeigu iš viso jį daro, Bendrijos pramonės patirtai žalai, ir kad dėl šio poveikio negalima keisti laikinos išvados apie tikrą ir esmingą priežastinį ryšį tarp dempinguoto importo iš atitinkamos šalies ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(83)

Remiantis turima informacija, bendra šių prekių, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, kita nei Indija, importo apimtis padidėjo 20 %, t.y. nuo 13 000 tonų 1999 m. iki 15 000 tonų per TL, o jų užimamos rinkos dalis išaugo nuo 10,7 % 1999 m. iki 11,8 % per TL. Šių importuotų prekių CIF kainų aritmetinis svertinis vidurkis tarp 1999 m. ir TL sumažėjo 8 %, t.y., nuo 2 400 eurų už toną 1999 m. iki beveik 2 200 eurų už toną per TL. Reikėtų pasakyti, kad iš kitų nei Indija trečiųjų šalių importo kainos išliko gerokai aukštesnės už importo kainą iš atitinkamos šalies nagrinėjamu laikotarpiu.

(84)

Vėliau buvo nustatyta, kad TL tik trijų, kitų nei Indija šalių, t.y. Japonijos, Lenkijos ir JAV, importas užėmė didesnę nei 1 % Bendrijos rinkos dalį. Nustatyta, kad: i) Japonijos užimamos rinkos dalis išaugo nuo 2,1 % 1999 m. iki 2,6 % per TL, ii) Lenkijos užimamos rinkos dalis išaugo nuo 3,3 % 1999 m. iki 4,4 % per TL, o iii) JAV užimamos rinkos dalis sumažėjo nuo 5,3 % 1999 m. iki 4,7 % per TL. Lyginant šio trejopos kilmės importo CIF kainas, Japonijos ir JAV CIF importo kainos buvo pateiktos mažesnėmis Bendrijos pramonės kainos, o importas, kurio kilmės šalis Lenkija, buvo pateikiamas aukštesnėmis nei Bendrijos pramonės kainomis. Be to, šių trijų šalių CIF importo kainos visada buvo aukštesnės už atitnkamos šalies importo kainas. Taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad šis importas buvo tiekiamas dempingo kainomis.

(85)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dvi gamybos įmonės, kuriose buvo gaminamos panašios prekės Lenkijoje ir eksportuojamos į Bendriją yra vieno iš skundą pateikusio Bendrijos gamintojo dukterinės įmonės. Todėl visas pirmiau minėtas importas iš Lenkijos per TL buvo vykdomas pirmiau minėto Bendrijos gamintojo vardu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad beveik 40 % viso iš JAV importuojamų panašių prekių importo, skirto galutiniam pardavimui Bendrijoje, iš tikro yra importavęs kitas skundą pateikęs Bendrijos gamintojas. Nebuvo rasta duomenų, kad atitinkamas perpardavimas darė žalą kitiems Bendrijos gamintojams, ar kad šis importas buvo vykdomas Bendrijoje gaminamos produkcijos sąskaita. Du skundą pateikę Bendrijos gamintojai trečiosiose šalyse turi kitų panašių prekių gamybos įmonių, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad šios importo apimtys, imant kartu ir atskirai, yra nežymios, t.y. sudaro mažiau nei 1 % Bendrijos vartojimo.

(86)

Du skundą padavę Bendrijos gamintojai yra stambaus kapitalo įmonės, vykdančios savo veiklą pasauliniu lygiu. Jų veiklos sritis nėra apribota tik Bendrijos teritorija. Šios įmonės ne tik importuoja tam tikrą kiekį panašių prekių, skirtų galutiniam pardavimui Bendrijos teritorijoje, bet taip pat ženklų kiekį savo produkcijos, pagamintos Bendrijos teritorijoje, eksportuoja už Bendrijos ribų. Šie gabenimai pasauliniu lygiu yra grindžiami didėjančia tendencija specializuoti įvairias gamybos įmones pagal panašių prekių dydžius ir kategorijas, ir tai tiesiogiai verčia abu skundą padavusius Bendrijos gamintojus kai kurių prekių dydžius ir kategorijas importuoti iš ne EB teritorijoje esančių gamybos įmonių, kad papildytų Bendrijos vartotojui pateikiamų prekių asortimentą.

(87)

Atsižvelgiant į vidutines kainas, mažas šio importo apimtis, jų užimamą ribotą rinkos dalį ir pirmiau minėtus argumentus dėl asortimento nėra požymių, kad šių trečiųjų šalių prekių, pagamintų skundą padavusiems Bendrijos gamintojams priklausančiose įmonėse arba kitur, prisidėjo prie to, kad Bendrijos pramonei susidarytų žalinga situacija, ypač rinkos dalies, prekybos apimties, užimtumo, investicijų, pelningumo, investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų aspektais.

(88)

Taip pat buvo teigiama, kad šis nagrinėjimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes jo metu nebuvo atsižvelgta į panašių prekių, kurių kilmės šalis Kinijos Liaudies Respublika (KLR), importą, kurį, kaip teigiama, parodo santykinai dideli iš KLR KN kodu 8545 11 00 klasifikuojamų importuojamų prekių kiekiai. Pirmiausia reikia pasakyti, kad 8545 11 00 KN kodu ženklinamos ne tik aptariamos prekės ir panašios prekės, bet taip pat ir kitos prekės. Todėl negalima daryti išvados remiantis tik KN kodu. Tačiau šiam klausimui buvo skirtas ypatingas dėmesys bendradarbiaujančių naudotojų patalpų patikrinimo metu. Keletas naudotojų, atsakydami į klausimyną, nurodė panašių prekių, importuotų iš KLR kiekius, tačiau patikrinus vietoje buvo įrodyta, kad nė vienas šių kinietiškų elektrodų neatitiko aptariamos prekės parametrų. Be to, viena iš dviejų naudotojų asociacijų raštu patvirtino, kad nuo 1999 m. iki TL pabaigos Kinijos Liaudies Respublikoje nebuvo susiklosčiusi palanki situacija gaminti ir eksportuoti panašias prekes į Bendriją. Todėl šis argumentas yra atmetamas.

(89)

Nurodžiusi staigų Bendrijos pramonės eksporto kainų kritimą, viena iš suinteresuotųjų šalių pareiškė, kad (i) tai įrodo, jog nėra priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos Bendrijos rinkoje ir, (ii) kad sau žalą galėjo padaryti pati Bendrijos pramonė.

(90)

Kaip buvo paminėta pirmiau, du skundą padavę Bendrijos gamintojai vykdo savo veiklą pasauliniu lygiu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrijos pramons eksporto apimtys yra 15 % didesnės už pardavimus Bendrijoje. 1999 m. sudaręs 100 000 tonų, 2000 m. Bendrijos pramonės produkcijos pardavimų eksportas padidėjo 12 %, 2001 m. sumažėjo 20 procentinių punktų, 2002 m. padidėjo 2 procentiniais punktais ir dar papildomais 6 procentiniais punktais per TL. TL metu eksporto pardavimų apimtis buvo beveik tokia pati kaip ir 1999 m., todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl eksporto įvyko masto ekonomijos sumažėjimas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 1999 iki TL eksporto pardavimų kainos sumažėjo 14 %. Šis faktas, neatsižvelgiant į kitus veiksnius, galėjusius daryti įtaką pasaulinei rinkai, yra nesusijęs su šiuo nagrinėjimu, kuriuo tirta Bendrijos, o ne pasaulinė rinka. Taip pat reikėtų pažymėti, kad įvertinant žalą ištirta pelningumo tendencija atspindi vien tik Bendrijos pramonės produkcijos pardavimus Bendrijoje. Nors eksporto pardavimų pelningumas augo truputėlį lėčiau nei Bendrijos pardavimų pelningumas, šis veiksnys taip pat yra laikomas nesusijusiu su šiuo nagrinėjimu. Todėl laikoma, kad eksporto veikla negalėjo turėti jokio poveikio Bendrijos pramonės patirtai žalai

(91)

Daroma išvada, kad Bendrijos pramonės patirta didelė žala, kuri daugiausia pasireiškė užimamos rinkos dalies sumažėjimu laikotarpiu nuo1999 m iki TL pabaigos, pardavimo vieneto kainos sumažėjimu (8 %), vieneto gamybos sąnaudų padidėjimu 2 %, su tuo susijusio pelningumo, investicijų grąžos ir pinigų srautų iš vykdomos veiklos, investicijų bei užimtumo sumažėjimu, atsirado dėl aptariamo importo dempingo kaina.

(92)

Iš tikrųjų, paklausos sumažėjimas dėl plieno rinkos sulėtėjimo, grįžimas prie įprastų konkurencijos sąlygų po kartelio išardymo, kiti Bendrijos gamintojų veiklos rodikliai, importas iš kitų trečiųjų šalių, Bendrijos pramonės eksporto rodikliai galėjo padaryti tik labai nedidelį poveikį, ir negali pakeisti laikinos išvados apie tikrą ir esmingą priežastinį ryšį tarp atitinkamos šalies dempinguoto importo ir Bendrijos pramonės patirtos didelės žalos.

(93)

Todėl daroma laikina išvada, kad importas dempingo kaina, kurio kilmės šalis yra Indija, daro didelę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(94)

Komisija išnagrinėjo, ar nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir jo priežasčių, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių spręsti, kad dėl Bendrijos interesų nereikia taikyti priemonių šiuo konkrečiu atveju. Šiuo tikslu, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Komisija atsižvelgė į galimą poveikį visoms suinteresuotoms šalims.

(95)

Bendrijos pramonę sudaro dvi bendrovių grupės, turinčios iš viso devynias gamyklas, išsidėsčiusias įvairiose Bendrijos šalyse, ir kuriose 1 800 asmenų dirba panašios prekės gamyboje, prekyboje ir administracijoje. Jeigu bus įvestos priemonės, tikėtina, kad Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės pardavimo apimtys ir pardavimo kainos pakils. Tačiau Bendrijos pramonės kainos tikriausiai neišaugtų tiek, kokio dydžio būtų įvestas antidempingo muitas, nes vis tiek išliks Bendrijos gamintojų, atitinkamos šalies kilmės importuotų prekių ne dempingo kainomis ir prekių iš trečiųjų šalių konkurencija. Taigi tikėtina, kad, viena vertus, gamybos ir pardavimo apimčių padidėjimas ir, antra vertus, tolesnis prekės vieneto kainos sumažėjimas kartu su nežymiu kainų padidėjimu pagerins Bendrijos pramonės finansinę padėtį.

(96)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebus įvestos, tikėtina, kad neigiama tendencija Bendrijos pramonėje didės ir toliau. Tikėtina, kad Bendrijos pramonė ir toliau praras rinkos dalis, ir jos pelningumas mažės. Tikėtina, kad dėl to Bendrijoje sumažės gamybos apimtys ir investicijos, užsidarys kai kurios gamyklos ir jose sumažės darbo vietų skaičius.

(97)

Taigi įvedus antidempingo priemones, Bendrijos gamyba atsigautų nuo žalingo dempingo poveikio.

(98)

Per TL abu bendradarbiaujantys importuotojai įvežė apie 20 % visos aptariamos prekės, kurios kilmės šalis yra taitinkama valstybė, EB importo apimties. Abiejų Indijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys rodo, kad Bendrijos importuotojų ir (arba) prekiautojų (t.y., viena, abiejų aukščiau minėtų bendradarbiaujančių importuotojų ir, antra, nebendradarbiaujančių importuotojų ir (arba) prekiautojų iš kitos pusės) importas sudaro maždaug 40 % visos aptariamosios prekės, kurios kilmės šalis yra Indija, EB importo apimties.

(99)

Jeigu bus įvestos antidempingo priemonės, tikėtina, kad importas iš atitinkamos kilmės šalies gali sumažėti. Be to, nereikėtų atmesti to fakto, kad įvedus antidempingo priemones, Bendrijoje šiek tiek gali padidėti aptariamos prekės kainos, ir tai paveiks importuotojų ir (arba) prekiautojų ekonominę padėtį. Abiejų bendradarbiaujančių importuotojų prekybinė veikla, susijusi su aptariama Indijos kilmės preke, sudaro maždaug 40 % visos jų apyvartos. Iš kiekvienų jų samdomų 10 darbuotojų 4 darbuotojai tiesiogiai dirba aptariamos Indijos kilmės prekės prekyboje. Aptariamos prekės padidėjusių importo kainų poveikis importuotojams taip pat priklausys nuo to, kaip jie tai perteiks savo klientams. Aptariamoji prekė visuose naudotojo sąnaudose sudaro labai menką dalį (žr. 103 konstatuojamąją dalį), ir tas faktas taip pat gali padėti importuotojams perkelti kainos padidėjimą naudotojams.

(100)

Remiantis šiais faktais daroma laikina išvada, kad apsaugos nuo dempingo priemonių įvedimas neturėtų stipriai paveikti Bendrijos importuotojų padėties.

(101)

Pagrindinis pramonės naudotojas, sunaudojantis maždaug 80 % visos aptariamos prekės ir panašių prekių EB, yra elektroplieno pramonė. Per TL aštuoni bendradarbiaujantys galutiniai naudotojai sunaudojo apie 27 % visos atitinkamos šalies kilmės importuotos aptariamosios prekės į EB, kurią įveža arba tiesiogiai abu Indijos eksportuojantys gamintojai, arba importuotojai ir (arba) prekiautojai. Abiejų Indijos bendradarbiaujančių gamintojų eksportuotojų pateikti duomenys rodo, kad Bendrijos galutinių naudotojų (t.y., viena vertu, aštuonių aukščiau minėtų bendradarbiaujančių naudotojų ir, kita vertus, nebendradarbiaujančių naudotojų) importas sudaro maždaug 56 % visos aptariamos Indijos kilmės prekės EB importo apimties. Likusią 4 % dalį importavo Bendrijos pramonė.

(102)

Bendradarbiaujantys naudotojai tvirtina, kad antidempingo priemonių įvedimas jų finansinę padėtį tiesiogiai paveiks neigiamai dėl žaliavų iš Indijos pabrangimo ir netiesiogiai dėl galimo iš Bendrijos gamintojų perkamų prekių pabrangimo.

(103)

Tyrimai parodė, kad aptariamosios prekės ir panašių prekių suvartojimas sudaro vidutiniškai 1 % visų bendradarbiaujančių naudotojų prekių kaštų. Galimas kainos poveikis naudotojams išdėstomas toliau. Jeigu bus taikomos antidempingo priemonės, naudotojų gamybos sąnaudos išaugs nuo 0,15 % (blogiausias scenarijus, kai ir aptariamosios prekės kainos, ir panašių prekių kainos pakils muito dydžiu, nepriklausomai nuo tų prekių kilmės) iki 0,03% (kai pakils tik Indijos kilmės prekių kainos). Kita vertus, darytina prielaida, kad tikrasis rezultatas bus šių abiejų scenarijų vidurkis dėl toliau nurodytų priežasčių. Bendrijos pramonė gali pakelti kainas iki tam tikro lygio, bet tikėtina, kad ji sieks pasinaudoti sumažėjusiu kainų spaudimu ir atgauti prarastas rinkos dalis, nustatydama konkurencingas kainas Indijos kainų atžvilgiu. Egzistuoja nepanaudoti pajėgumai, ir grįžus prie geresnių ir pelningesnių rinkos sąlygų tikrai padidės pasiūla iš įvairių kilmės šalių, ir rasis paskatos naujoms investicijoms. Be to, apie 15 % EB suvartojamų prekių gaunamos iš kitų tiekėjų (t.y., kitų Bendrijos gamintojų ir importuojant iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus Indiją). Taigi, mažai tikėtina, kad išaugs bendras kainų lygis. Pagaliau, be šio labai nedidelio tikėtino poveikio naudotojo gamybos sąnaudoms, gal būt bus įmanoma bent iš dalies jį perkelti klientams, ir tokiu būdu galutinis poveikis naudotojų pelnui bus dar mažesnis.

(104)

Bendradarbiaujantys naudotojai taip pat prieštarauja antidempingo priemonių įvedimui, kuris, jų nuomone, sudarytų kliūčių konkurencinei rinkai ir sugrąžintų de facto kartelinį susitarimą, kurį Komisija atskleidė 2001 m.

(105)

Komisija skyrė baudas abiems skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams, kurie veikė pagal kartelinį susitarimą nuo 1992 m. gegužės mėn. iki 1998 m. kovo mėn. Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad abu gamintojai, sudarantys Bendrijos pramonę, baigė anksčiau taikytą kainos derinimo ir rinkos padalijimo praktiką, ir nei viena šalis dėl to nesiginčijo. Tyrimo metu buvo patvirtinta, kad abu gamintojai, sudarantys Bendrijos pramonę, baigė anksčiau taikytą kainos derinimo ir rinkos padalijimo praktiką, ir nei viena šalis dėl to nesiginčijo. Antidempingo priemonėmis siekiama ne užkirsti kelią importui į Bendriją iš atitinkamos šalies, bet pašalinti iškreiptų rinkos sąlygų, susidarančių dėl dempinguojamo importo, pasekmes. Atstatytos teisingos rinkos sąlygos bus naudingos ne tik Bendrijos gamintojams, bet taip pat ir kitiems tiekėjams, pvz., importui ne dempingo kaina. Tai, kad Bendrijos pramonė 1992-1998 m. veikė pagal kartelinį susitarimą, neturėtų iš jos atimti teisės į kompensaciją dėl nesąžiningos prekybos, vadovaujantis pagrindiniu reglamentu.

(106)

Atsižvelgiant į šias išvadas, galima daryti laikinąją išvadą, kad antidempingo priemonių įvedimas (i) neturėtų rimtai paveikti finansinės naudotojų padėties ir (ii) neturėtų neigiamai paveikti visos konkurencijos situacijos Bendrijos rinkoje.

(107)

Priemonių įvedimas turėtų suteikti Bendrijos pramonei galimybę vėl atgauti prarastus pardavimus bei rinkų dalis ir padidinti pelningumą. Iš kitos pusės, atsižvelgiant į blogėjančią šios pramonės padėtį, išlieka pavojus, kad, neįvedus šių priemonių, kai kurie Bendrijos gamintojai gali būti priversti uždaryti gamyklas ir atleisti dalį savo darbuotojų. Nors dėl kai kurių neigiamų padarinių galėtų sumažėti importo kiekiai, ir nežymiai pakilti kainos importuotojams ir (arba) prekiautojams bei naudotojams, tačiau šie pokyčiai galėtų būti kompensuojami atitinkamai padidinant kainas klientams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, daroma laikina išvada, kad šiuo atveju nėra įtikinamų priežasčių neįvesti priemonių, ir kad įvedus priemones nebus pakenkta Bendrijos interesams.

(108)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos ir jo priežasčių ir Bendrijos interesų, reikėtų priimti laikinąsias priemones tam, kad būtų užkirstas kelias būsimai žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(109)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad pašalintų žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau neviršijant nustatytų dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingam dempingo poveikiui, dydį, atsižvelgiama į tai, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti ikimokestinį pelną normaliomis konkurencijos sąlygomis, t.y., jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(110)

Remiantis turima informacija preliminariai buvo nustatyta, kad 9,4 % apyvartos pelno dydis turėtų būti laikoma tinkamu tokiu pelno dydžiu, kokį Bendrijos pramonė galėtų gauti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Skundą pateikę Bendrijos gamintojai pažymėjo, kad jie galėtų pagrįstai tikėtis nuo 10 % iki 15 % pelno, jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Tyrimas parodė, kad 1999 m. Bendrijos pramonė gavo nuo 12 iki 15 % pelno nuo apyvartos (žr. 61 konstatuojamąją dalį), kai importas dempingo kaina užėmė mažiausią rinkos dalį. Komisija tyrė, ar 1999 m. rinkos sąlygas galima būtų laikyti kaip atitinkančias normalias aptariamosios prekės rinkos sąlygas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad grįžimas prie normalių konkurencijos sąlygų po rinkų dalijimo ir kainų derinimo laikotarpio paveikė kainas, ir kad pagrindinių žaliavų kainos iš esmės išaugo nuo 1999 m. iki TL pabaigos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mažai tikėtina, kad Bendrijos pramonė galėtų gauti nuo 12 % iki 15 % pelną per TL. Galiausiai Komisija peržvelgė įmonių balansų statistikas pagal sektorius, kurias surinko Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir JAV centriniai bankai. Komisija saugo duomenų bazę su šiais duomenimis. Peržiūrėjus tuos duomenis paaiškėjo, kad įmonės, priklausančios artimiausiam sektoriui aukščiau minėtose labiausiai išsivysčiusiose šalyse, 2002 m. vidutiniškai gavo 9,4 % pelną iki ypatingųjų išlaidų. Atsižvelgdama į visas aplinkybes ir faktus, Komisija mano, kad 9,4 % pelnas yra toks, kokį Bendrijos pramonė galėtų gauti, jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(111)

Kainų pakėlimas buvo nustatytas lyginant sandorių importo kainos svertinį vidurkį, naudojamą nustatant pateikimą mažesne kaina, ir Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų panašių prekių nežalingą kainą. Nežalinga kaina buvo gauta nustatant tokią Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji atspindėtų aukščiau minėtą procentinį pelną. Visi skirtumai, gauti iš šio palyginimo, vėliau buvo išreikšti visa importo CIF verte.

(112)

Anksčiau minėtas kainų palyginimas atskleidė tokius žalos dydžius:

(113)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma prielaida, kad įvedamas laikinas antidempingo muitas turėtų būti lygus nustatytam dempingo skirtumui, bet negali viršyti anksčiau nurodyto apskaičiuoto žalos dydžio, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi.

(114)

Apsaugos nuo subsidijavimo nagrinėjimo procedūros metu buvo įvestas kompensuojamasis muitas grafito elektrodams, kurių kilmės šalis yra Indija, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 (6) (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 12 straipsnio 1 dalį. Kadangi pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį nei vienam produktui neturėtų būti taikomi ir antidempingo muitas, ir kompensuojamasis muitas, ir siekiant rasti išeitį situacijoje, susidarančioje dėl dempingo ir subsidijuojamo eksporto, reikėtų apibrėžti, ar ir kokio dydžio yra subsidijų sumos ir dempingo skirtumai toje pačioje situacijoje.

(115)

Apsaugos nuo subsidijavimo nagrinėjimo metu ištirtos ir pripažintos kompensuojamomis subsidijų schemos buvo eksporto subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio antisubsidijų reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punkte. Taigi laikinieji dempingo skirtumai, nustatyti Indijos gamintojų eksportuotojų atveju, atsirado iš dalies dėl to, kad buvo kompensuojamos eksporto subsidijos, ir todėl antidempingo muitas turėtų būti nustatomas pagal tyrime nustatytą dempingo skirtumą arba žalai atlyginti reikalingų priemonių dydį (tą, kuris yra mažesnis), atėmus laikinąjį kompensuojamąjį muitą, skirtą išlyginti eksporto subsidijų poveikį.

(116)

Atitinkamai laikinas antidempingo muitas turėtų toks:

(117)

Tam, kad būtų užtikrintas geras administravimas, turėtų būti nustatomas laikotarpis, kai suinteresuotos šalys, kurios apie save pranešė per pranešime apie pradedamą nagrinėjimą nustatytą laiką, gali pateikti savo požiūrį raštu ir paprašyti būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente daromos išvados dėl muitų įvedimo yra laikinos ir gali būti pakeistos nustatant bet kokį kitą galutinį muitą,