Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims“

(COM(2020) 57 final)

dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“

(COM(2020) 641 final)

dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“

(COM(2020) 660 final)

(2021/C 220/14)

Pranešėjas	Andrej ZORKO
Bendrapranešėjis	Ionuț SIBIAN

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2020 11 11
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2021 3 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 3 24
Plenarinė sesija Nr.	559
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	243 / 1 / 10

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina 2020 m. priimtus Komisijos komunikatus, susijusius su Europos Sąjungos (ES) plėtra į Vakarų Balkanų šalis (1) ir sutinka, kad Vakarų Balkanų partnerių integracija į ES yra geostrateginė investicija į viso žemyno taiką, stabilumą, saugumą ir ekonomikos augimą.

1.2.

EESRK pritaria Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimo (2), kuriame ES vadovai dar kartą patvirtino ES pasiryžimą stiprinti bendradarbiavimą su regionu ir palankiai įvertino Vakarų Balkanų partnerių įsipareigojimą nuodugniai ir ryžtingai įgyvendinti būtinas reformas, išvadoms. Vakarų Balkanai – neatsiejama Europos dalis ir vienas iš geostrateginių Europos Sąjungos prioritetų.

1.3.

EESRK yra įsitikinęs, kad įveikiant bendrus, ne tik politinius, bet taip pat ekonominius ir socialinius sunkumus ir problemas, socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) (3) turėtų atlikti didesnį vaidmenį ir aktyviau dalyvauti visame plėtros procese. Komisija turėtų aiškiau apibrėžti „pagrindinių suinteresuotųjų subjektų“ sąvoką. Šiaip ar taip, organizuota pilietinė visuomenė yra jungtis tarp politikos ir žmonių, padedanti stebėti, ar tokie pagrindiniai principai kaip žodžio laisvė, teisinė valstybė, žiniasklaidos nepriklausomumas, vienodas požiūris ir kova su korupcija iš tikrųjų yra įgyvendinami praktiškai.

1.4.

EESRK palankiai vertina peržiūrėtą plėtros metodiką, kurią Komisija priėmė 2020 m. (4). Kadangi peržiūros tikslas buvo padaryti procesą įtikimesnį, labiau nuspėjamą ir politinį, Komisija procesą Albanijai ir Šiaurės Makedonijai turėtų įgyvendinti kai tik ES Taryba priims savo derybų programas, ir turėtų nedelsdama paaiškinti, kaip tą procesą taip pat pritaikys Juodkalnijai ir Serbijai, kurios jau pareiškė tokį norą.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad derybų skyriai bus suskirstyti į temines grupes ir kad derybos bus pradedamos dėl kiekvienos skyrių grupės vienu metu. Apčiuopiamai taikant tam tikras griežtas sąlygas, šalims kandidatėms bus lengviau siekti reformų pažangos. EESRK taip pat ypač patenkintas tuo, kad pabrėžiama pagrindinių teisės aktų grupės svarba ir tuo, kad pažanga šiuo aspektu lems bendrą derybų tempą.

1.6.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus stiprinti stojimo procesą ir Tarybos uždegtą „žalią šviesą“ pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija (5), bet apgailestauja, kad procesas dar kartą buvo blokuojamas, ir ragina ES veikti kaip patikimą partnerę ir kuo greičiau pašalinti kliūtis, trukdančias pradėti derybas.

1.7.

EESRK palankiai vertina tai, kaip Komisija ypač didelę svarbą teikia visų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimo stiprinimui ir kaip ji užtikrina, kad stojimo procesas būtų grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir aiškiais, bendrais įsipareigojimais tam, kad abi pusės atgautų pasitikėjimą stojimo procesu ir visapusiškai išnaudotų jo teikiamą potencialą.

1.8.

Atsižvelgdamas į sunkumus, kuriuos siekdamos vieningumo dėl plėtros patiria valstybės narės, EESRK mano, kad Taryba turėtų persvarstyti galimybę įvesti kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarką, bent jau visais tarpiniais stojimo į ES etapais (6). Taip valstybėms narėms būtų suteikiamas tvirtas politinis vaidmuo, o toks ir yra naujosios metodikos tikslas, tačiau tai taip pat neleistų joms sužlugdyti vykstančio proceso, nes būtent tai šiuo metu griauna pasitikėjimą plėtra ir pokyčių politikos galia.

1.9.

Tam, kad būtų atkurtas pasitikėjimas ir sustiprinti būdai, kuriais ES užmezga ryšius su savo tikromis sąjungininkėmis regione, EESRK įsitikinęs, kad ES turėtų suteikti galimybę politiniams lyderiams ir piliečiams iš Vakarų Balkanų šalių konsultaciniais pagrindais prisijungti prie veiklos ir diskusijų, susijusių su konferencija dėl Europos ateities. Tai darydama ES remtųsi 2000 m. pradžios Europos konvencijos precedentu (7).

1.10.

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad ES taip pat turėtų investuoti į horizontalių pilietinės visuomenės struktūrų kūrimą socialiniams partneriams ir kitoms Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės organizacijoms teikdama praktinę patirtį, techninę paramą ir regioninių bei tarptautinių tinklų kūrimo galimybes, visų pirma siekdama užtikrinti, kad jos aktyviau dalyvautų plėtros procese. Siekdama kontroliuoti, kaip Vakarų Balkanų politinio elito atstovai laikosi skaidrumo ir atskaitomybės principų, ES turėtų pasirūpinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos teiktų reguliarias „šešėlines“ ataskaitas apie demokratijos padėtį šiame regione. (8)

1.11.

EESRK pabrėžia, kad nacionalinių pajėgumų, susijusių su pilietinės visuomenės organizacijomis, stiprinimas ir palankesnių sąlygų regioniniam bendradarbiavimui sudarymas, taip pat keitimasis praktine patirtimi turėtų likti tarp ES ir nacionalinio finansavimo prioritetų. Be to, socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų abipusis pripažinimas ir jų bendradarbiavimas yra būtinas siekiant spręsti problemas, kylančias dėl regione vykdomų reformų darbotvarkės ir pažangos ES plėtros procese.

1.12.

EESRK palankiai vertina tai, kad siekiant padėti Vakarų Balkanų partneriams sušvelninti pandemijos smūgį ir atgaivinti ekonominę ir socialinę konvergenciją su ES, ES parama turėtų būti dosni ir neapsiriboti galimybe naudotis ES programomis. Palaipsniui atverti Vakarų Balkanų partneriams Europos struktūrinius ir investicijų fondus (pavyzdžiui, remti infrastruktūros projektus), išplėsti ES finansinio stabilumo mechanizmų naudojimą, suteikti galimybę regionui dalyvauti bendroje žemės ūkio politikoje ar sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, apykaitinei migracijai – tai idėjos, kurias verta rimtai apsvarstyti (9).

1.13.

EESRK palankiai vertina Europos žaliąjį kursą (10), kuriame numatyti konkretūs tikslai, kuriuos turi įgyvendinti Vakarų Balkanų šalys, taip pat Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gaires, pridedamas prie Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano (11). Jame regiono partnerės raginamos bendradarbiauti su ES, kad iki 2030 m. būtų priimtos žaliosios politikos kryptys, o iki 2050 m. pasiektas poveikio klimatui neutralumas.

1.14.

EESRK tikisi, kad kitose šalių ataskaitose bus laikomasi aiškios struktūros, kad būtų galima stebėti, kaip Vakarų Balkanų šalių Vyriausybės elgiasi su pilietine visuomene. Toks tikrinimas suteiktų pagrindą reaguoti imantis politinių veiksmų, kai padėties pablogėjimas turėtų pasekmių, o pažanga duotų konkrečios naudos. Galiausiai, tai stiprintų plėtros į Vakarų Balkanų šalis politikos patikimumą ir pokyčių politikos galią.

1.15.

EESRK dar kartą ragina ES institucijas ir Vakarų Balkanų šalių Vyriausybes užtikrinti, kad būtų stiprinami bendri socialinių partnerių pajėgumai, kartu visiškai išsaugant jų nepriklausomumą. Veiksmingas socialinis dialogas turėtų būti svarbus stojimo į ES derybų elementas. EESRK pabrėžia, kad su socialiniais partneriais turėtų būti sistemingiau ir laiku konsultuojamasi dėl visų atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir visais strateginių dokumentų rengimo etapais (12).

1.16.

EESRK ragina rengti aukšto lygio pilietinės visuomenės konferencijas arba forumus prieš pat arba kaip papildomus renginius vykstant reguliariems ES ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimams, kad būtų išgirstas pilietinės visuomenės balsas aukščiausiojo lygio susitikimuose sprendžiamais klausimais (13). Tokios konsultacijos ypač svarbios siekiant užtikrinti objektyvią, pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomą pažangos stebėseną derybų procese. EESRK galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį šiuose renginiuose.

1.17.

EESRK pakartoja rekomendacijas, pateiktas EESRK Išorės santykių skyriaus (REX) deklaracijoje 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikime (14), taip pat naujausiose EESRK nuomonėse dėl „Pilietinės visuomenės indėlio į Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę ir darnų vystymąsi – stojimo į ES proceso dalies“, priimtose 2020 m. rugsėjo 18 d. (15) (16).

1.18.

EESRK ragina šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją ir ypač pirmininkausiančią Slovėniją užtikrinti, kad plėtros į Vakarų Balkanų šalis politika liktų svarbiu 2021 m. ES darbotvarkės punktu.

2.   ES plėtra į Vakarų Balkanų šalis yra svarbi

2.1.

Įtikima ES narystės perspektyva yra pagrindinė regiono transformacijos paskata ir varomoji jėga – ironiška, bet jau ir dabar šis geografinis anklavas ES yra apsuptas jos valstybių narių – ir taip ji stiprina mūsų bendrą saugumą ir gerovę. Tai viena pagrindinių priemonių demokratijai, teisinei valstybei ir pagarbai pagrindinėms teisėms skatinti; taip pat tai yra pagrindiniai ekonominės integracijos varomosios jėgos aspektai ir svarbus pagrindas, leidžiantis sudaryti palankias sąlygas susitaikymui ir stabilumui regione.

2.2.

Norint išsaugoti ES patikimumą, įtvirtinti jos laimėjimus ir įtaką šiame regione ir už jo ribų, svarbu laikytis šios politikos ir ją stiprinti, ypač tada, kai didėja geopolitinė konkurencija. Plėtros nukreipimas į žemesnes ES prioritetų sąrašo pozicijas arba proceso sulėtėjimas gali sudaryti sąlygas kitiems subjektams, kurie dažnai nepalaiko ES demokratinių siekių – ypač Rusijai ir Kinijai – kištis į Balkanų šalių reikalus ir įsiteikti tokioms šalims kaip Serbija, Juodkalnija ar Bosnija ir Hercegovina, kaip jau buvo demonstruojama vykstant pandemijai. Šios užsienio galios gali sužlugdyti ES pastangas užtikrinti žemyno saugumą.

2.3.

Šiuolaikiniai sunkumai, tokie kaip globalizacija, senėjančios visuomenės, migracija, klimato kaita, socialiniai skirtumai, terorizmas, radikalėjimas, organizuotas nusikalstamumas, kibernetiniai išpuoliai ir COVID-19 pandemija įrodo, kad ES ir Vakarų Balkanų šalis sieja ne tik panašūs interesai, bet vis labiau ir tos pačios problemos. Taigi, strateginiu, politiniu ir ekonominiu požiūriu ES ir Vakarų Balkanų šalys yra vienodoje padėtyje. Dėl šios abipusės priklausomybės reikia imtis bendrų veiksmų, jei jos siekia sėkmingai orientuotis ir rodyti kelią sudėtingame ir nenuspėjamame šiuolaikiniame pasaulyje (17).

3.   ES svertas – jos patikimumas

3.1.

2020 m. „Ipsos“ atlikta apklausa (18) rodo, kad visuomenės nuomonė regione ir toliau yra labai palanki narystei ES (vidutiniškai 82,5 proc.). Tikėtina, kad žmonės Vakarų Balkanų šalyse vis dar palaiko ES integraciją, nes mato ją kaip labai reikalingo pokyčio galimybę jų šalių valdymo kokybės ir ekonominės veiklos požiūriu. Žmonės teigiamai vertina ES vaidmenį vykdant nacionalinės politikos (39,7 proc.) ir ekonomines (40,3 proc.) reformas. Be to, gali būti, kad Vakarų Balkanų šalių visuomenė ES sieja ne tik su laisve dirbti ir keliauti, bet taip pat su taika ir saugumu.

3.2.

EESRK džiaugiasi precedento neturinčiu solidarumu, kurį ES parodė Vakarų Balkanų atžvilgiu COVID-19 pandemijos metu, be kita ko, suteikdama prieigą prie ES priemonių ir platformų, kurios paprastai skirtos tik ES valstybėms narėms (pavyzdžiui, Sveikatos saugumo komitetas (SSK), Europos vaistų agentūra (EMA), Bendro pirkimo susitarimas), ir suteikdama galimybę jose dalyvauti. Komitetas tikisi, kad toks įtraukimas į ES politiką ir priemones tęsis ir po pandemijos. Kita vertus, EESRK yra susirūpinęs, kad ES vėlavimas aprūpinti Vakarų Balkanus skubiai reikalingomis vakcinomis nuo COVID-19 gali neigiamai paveikti regiono visuomenės nuomonę apie ES.

3.3.

Vis dėlto, remiantis ta pačia „Ipsos“ apklausa (2020 m.) 52,1 proc. respondentų visame regione nepatenkinti savo šalies pažanga siekiant narystės ES, visų pirma, lėta šio proceso eiga. Vis daugiau Vakarų Balkanų šalių piliečių mano, kad jų šalys niekada neįstos į ES, ir yra susirūpinę tuo, kad „ES mūsų nenori“. Daugiau nei 44,9 proc. respondentų Bosnijoje ir Hercegovinoje, 42 proc. Serbijoje, 40,5 proc. Šiaurės Makedonijoje ir 36,8 proc. Albanijoje mano, kad jų šalys taps ES narėmis tik po 2040 m., o galbūt niekada (19). Tai rodo, kad šiuo metu regiono visuomenės labai palaikoma ES idėja tikriausiai bus tvari tiek, kiek stojimo perspektyva pasirodys įtikima. Taigi laikas, kai proeuropietiškos Vakarų Balkanų partnerių nuotaikos ES atrodė savaime suprantamos, baigiasi.

3.4.

EESRK nurodo, kad daugybė Europos Parlamento politinių partijų, ES valstybių narių Vyriausybių ir ES institucijų pozicijų ne visada būna suderintos tarpusavyje, ir kad taip regionui gali būti siunčiami nenuoseklūs ir klaidinantys signalai. EESRK yra įsitikinęs, kad reikia didesnės skirtingų subjektų, dalyvaujančių formuojant plėtros politiką valstybėse narėse, vidinės sanglaudos, kad jie galėtų kalbėti viena suderinta kalba.

3.5.

ES institucijos, pavyzdžiui, Komisija ir Europos Parlamentas (EP) turėtų geriau komunikuoti ir glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, vykdydami pažangos vertinimo procesą ir rengdami strategijas, kaip padėti ir atsakyti Vakarų Balkanų partneriams. Komisija turėtų užmegzti glaudesnius dvišalius santykius su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, rengdama susitikimus su užsienio reikalų ministerijomis ir šalių parlamentais, kad aptartų plėtrą, ir turėtų geriau koordinuoti veiksmus su kitais ES lygmens ir regioniniais subjektais (kaip antai Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos Sąjungos Taryba, EP, EESRK, Regionų komitetu ir Regioninio bendradarbiavimo taryba), taip pat su pilietine visuomene. Be to, EP turėtų skatinti geresnį bendradarbiavimą su ES nacionaliniais parlamentais ir tarp jų, kaip priemonę jų europėjimui puoselėti (20).

3.6.

EESRK sutinka su Komisijos išvada (21), kad reikia daugiau dėmesio skirti politiniam proceso pobūdžiui ir užtikrinti tvirtesnį orientavimą ir aukšto lygio ES valstybių narių bendradarbiavimą. EESRK taip pat pabrėžia, jog būtina, kad toks tvirtesnis politinis orientavimas ir bendradarbiavimas būtų konstruktyvus ir naudingas, ir kad labai svarbi veiksminga pagalba.

3.7.

EESRK yra įsitikinęs, kad ES parama ir įsipareigojimas plėtros procesui Vakarų Balkanų šalyse turi būti tvirtas ir matomas. Pirmiausia, būtina užtikrinti, kad įgyvendintų reformų rezultatai būtų tinkamai pristatyti ir kad tokiomis reformomis būtų gerinama žmonių gyvenimo kokybė.

3.8.

Komisija turėtų stiprinti ir įvairinti savo komunikavimo dėl plėtros pastangas ES valstybėse narėse ir regione, pasitelkdama vietos tarnybas ir delegacijas, o taip pat įgyvendindama iniciatyvas, kuriose dalyvauja vietos suinteresuotieji subjektai ir socialiniai partneriai. Patikima komunikacija apie didžiulę ES paramą, teikiamą Vakarų Balkanų partneriams, taip pat bendro pobūdžio informacija, teikiama apie su Europos integracija susijusias išlaidas ir naudą, taip pat priklauso nuo to, ar regione yra laisva ir perspektyvi žiniasklaida. Dėl šios priežasties Komisija turėtų atkakliai reikalauti, kad Vakarų Balkanų partneriai gerbtų žiniasklaidos laisvę, ir turėtų investuoti į šio sektoriaus plėtrą ir tvarumą.

4.   Demokratinis regiono konsolidavimas nėra derybų objektas

4.1.

„Ipsos“ apklausa (2020 m.) rodo, kad pagrindinis žmonių nepasitenkinimo objektas yra jų šalių politikai ir institucijos. Respondentai iš viso regiono abejoja, ar jų lyderiai tikrai įsipareigoję vykdyti ES integracijos darbotvarkę, ir viešai smerkia korumpuotas ir neveikiančias savo šalių institucijas (22).

4.2.

Atrodo, kad nei priėmus demokratinę konstituciją, nei taikant griežtas ES demokratines sąlygas, Vakarų Balkanų šalyse nepavyko įveikti neformalių galios struktūrų, valstybės užvaldymo ir politinio patronažo, dargi priešingai, tie dalykai net sustiprėjo (23). Silpnos demokratinės institucijos ir autokratinių vadovų iškilimas Vakarų Balkanuose gali sumenkinti teisinės valstybės principus, teismų nepriklausomumą ir žiniasklaidos laisvę šiose šalyse.

4.3.

ES neturėtų nuolaidžiauti šio regiono politikams, kurie aiškiai vengia savo įsipareigojimo demokratijai. 2018 m. Komisijos strategijoje regionui pareikštos kritikos dėl „valstybės užvaldymo“ (24) arba kritiško metinėse ataskaitose pateikiamo įvairių šalių vertinimo poveikis gerokai sumažėja, jei tos pačios retorikos nesilaiko ES pareigūnai ar Vakarų Balkanų šalyse viešintys valstybių narių politikai (25). Neturint demokratinio acquis, kuris būtų taikomas galios monopolijoms, partijų organizavimui ir konkurencijai, ar neformaliai praktikai, sunkiai tikėtina, kad Vakarų Balkanų politikai atsižvelgs į Europos demokratinius reikalavimus, kai jų nepaisymas yra būtent tai, kas palaiko jų galią.

4.4.

ES institucijų pastangos gerinti demokratijos kokybę Vakarų Balkanų šalyse stojimo proceso metu labai sustiprėtų, jei demokratinės reformos dabartinėse valstybėse narėse būtų aptariamos ir sprendžiamos su tais, kurie pretenduoja tapti ES nariais. Per daugelį metų Vakarų Balkanų šalims kandidatėms buvo taikomos griežtos demokratijos sąlygos, taigi, pavyko sukaupti daug žinių ir praktinės patirties apie tai, kas padeda ir kas nepadeda skatinti vidaus valdymo reformų. Taigi, Vakarų Balkanų partneriai galėtų prisidėti prie tokių ES diskusijų dėl teisinės valstybės principų, žiniasklaidos laisvės ir pilietinės visuomenės apsaugos, kaip, pavyzdžiui, Konferencija dėl Europos ateities (26).

4.5.

ES taip pat turėtų pripažinti, kad vis dažniau Taryboje bandoma sulaikyti žadėtą atlygį, nepaisant apčiuopiamos regione pasiektos pažangos, ir tai tikrai neskatina regiono politikų įgyvendinti ES reformų darbotvarkę, todėl kyla pavojus, kad nuo proceso nusisuks net labiausiai į reformas orientuoti ir bendro sutarimo siekiantys Vakarų Balkanų šalių politikos vadovai.

5.   Pažeidžiama socialinė ir ekonominė padėtis

5.1.

EESRK taip pat palankiai vertina Ekonomikos ir investicijų plano (27), kuriuo siekiama paspartinti ilgalaikį atsigavimą, paskatinti ekonomikos augimą ir paremti reformas, būtinas siekiant narystės ES, įskaitant Vakarų Balkanų šalių priartinimą prie ES bendrosios rinkos, priėmimą. Plano tikslas – atskleisti neišnaudotą šio regiono ekonominį potencialą ir padėti pasinaudoti didelėmis galimybėmis stiprinti ekonominį bendradarbiavimą ir prekybą regione.

5.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad visi šie veiksmai, kurių ėmėsi Komisija, yra labai teigiami ir turėtų būti didelis postūmis politikai; tačiau iš tiesų padėtis tebėra sudėtinga (naujausiame Komisijos komunikate dėl ES plėtros politikos ir jos metinėse šalių ataskaitose aiškiai parodomos tebesitęsiančios problemos (28)).

5.3.

COVID-19 pandemija, žinoma, sukėlė didelius sukrėtimus prekių ir paslaugų pasiūlos ir paklausos požiūriu, sumažėjo gamyba, didėjo nedarbas ir stiprėjo socialiniai sunkumai. Vis dėlto regiono ekonominės problemos prasidėjo dar prieš koronaviruso sukeltą krizę. Nuo 2008 m., kai kilo finansų, ekonominė ir socialinė krizė, ekonominės ir socialinės konvergencijos su ES procesas, kalbant apie BVP vienam gyventojui, vyko labai lėtai arba jo iš viso nebuvo. Nesugebėdami paspartinti ekonomikos vystymosi, o tai būtų galima padaryti sprendžiant socialines problemas, tokias, kaip viešųjų ir privačių investicijų trūkumas ar sunkumai, susiję su sparčiai senėjančia visuomene, Vakarų Balkanų šalių piliečiai bejėgiškai žvelgia į nemažėjančio nepritekliaus ateitį. Pandemija tik padidino šias socialines ir ekonomines problemas, ir dėl to kyla pavojus, kad de facto bus sukurtas nepakankamai išsivystęs anklavas Europos viduryje (29).

5.4.

EESRK pabrėžia, kad tvirtesnis ekonominis bendradarbiavimas ir prekyba regione turi padėti sukurti deramas, saugias ir kokybiškas darbo vietas bei sumažinti socialinius skirtumus, ir kad toks bendradarbiavimas neturėtų būti grindžiamas nesąžininga konkurencija ar socialiniu dempingu. Šiuo požiūriu ES turėtų teikti didesnę finansinę ir techninę paramą, skirtą Vakarų Balkanų regioninei ekonominei erdvei ir sujungiamumo darbotvarkei vykdyti, kad paskatintų prekybos liberalizavimą ir integraciją regione, taip pat kad apsaugotų regionų nuo priklausomybės jėgoms, kurios nėra ES (30).

5.5.

Vakarų Balkanų regiono šalys turi neišnaudotą ekonominį potencialą ir dideles galimybes stiprinti ekonominį bendradarbiavimą ir prekybą regione. Nepaisant pastaraisiais metais pastebimo šiek tiek spartesnio augimo ir darbo vietų kūrimo bei padidėjusių pajamų, šalys vis dar atsilieka reformuodamos savo ekonomikos struktūrą ir didindamos konkurencingumą. Jose tebėra aukštas nedarbo lygis, ypač jaunimo, reikšminga įgūdžių neatitiktis, nuolatinė neoficiali ekonomika, protų nutekėjimas, mažas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir žemas inovacijų lygis (31). EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti Europos socialinių teisių ramsčio principus vertinant, kaip įgyvendinamos ES narystės sąlygos (32).

5.6.

EESRK mano, kad labai svarbu gerinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę regione, ir kad itin svarbu stiprinti sąsajas tarp darbdavių ir švietimo įstaigų.

5.7.

Investicinė aplinka tebėra iš esmės nepakitusi, jai būdingi silpnos teisinės valstybės principai, nepakankamas valstybės pagalbos taisyklių įgyvendinimas, įsitvirtinusi šešėlinė ekonomika, menkos verslo galimybės gauti finansavimą ir žemas regioninės integracijos ir sujungiamumo lygis. Valstybė ir toliau kišasi į ekonomiką. Būtina atnaujinti infrastruktūrą, o investicijos turėtų būti nukreiptos per atskirų projektų kanalus ir atitikti su ES suderintus prioritetus.

5.8.

EESRK primena, kad Vakarų Balkanų šalims itin didelį poveikį daro klimato kaita, kuri kenkia visuomenės sveikatai ir ekonomikai, ir kad reikia imtis neatidėliotinų veiksmų jų piliečių, ypač vaikų ir jaunimo, gyvenimo kokybei gerinti vykdant teisingą perėjimą prie žalesnio modelio, vadovaujantis principu „nė vieno nepalikti nuošalyje“ (33). Vakarų Balkanų šalyse nerimą kelia daug klimato kaitos tendencijų, pavyzdžiui, didelė priklausomybė nuo kietojo iškastinio kuro. Bet ten taip pat esama daug galimybių, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos potencialas ir gausi biologinė įvairovė. Vakarų Balkanų šalis įtraukti į žaliąjį kursą svarbu ir būtina ne tik dėl to, kad klimato kaita nepripažįsta nei nacionalinių, nei fizinių sienų, bet taip pat dėl to, kad tai svarbu žmonių gerovei ir sveikatai, ir kad taip Vakarų Balkanų šalių piliečiams ES teikia apčiuopiamą naudą (34).

5.9.

ES turėtų nustatyti pagrindinius Vakarų Balkanų partnerių ekonomiką skatinančius sektorius ir investuoti į juos, be kita ko, į MVĮ ir žemės ūkio ir maisto pramonę. ES taip pat turėtų užtikrinti, kad regionui taikant būtinus standartus, nebūtų slopinama šių sektorių plėtra, taikant priemones, kurios dabar Vakarų Balkanų šalims yra pernelyg ribojančios. Priešingai, ta riba turi būti nustatyta atsižvelgiant į šiose šalyse padarytą pažangą ir tokiu būdu, kad būtų sudarytos sąlygos augimui.

5.10.

Nors EESRK palankiai vertina 3,3 mlrd. EUR finansinės paramos paketą, kurį ES sutelkė Vakarų Balkanų šalių piliečiams ir verslams, būtina užtikrinti, kad laikantis loginio pagrindimo, šie pinigai būtų tinkamai nukreipti ir žmonės pajustų šių investicijų naudą. EESRK mano, kad imantis ekonomikos gaivinimo priemonių po COVID-19 krizės, reikėtų skatinti ekonominę ir socialinę regiono sanglaudą, taip pat remti žaliąją politiką ir kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos turėtų būti įtrauktas į visapusišką ir perspektyvų ekonomikos gaivinimo planą Vakarų Balkanuose.

5.11.

EESRK mano, kad aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, be kita ko, skatinant kolektyvines derybas, ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, kai reikia planuoti ir įgyvendinti ekonomines, socialines ir kitas reformas, galima reikšmingai prisidėti prie ekonominės ir socialinės konvergencijos didinimo, ypač po COVID-19 pandemijos.

5.12.

Komisijos prašymas skaidriau naudoti lėšas ir skaidriau įgyvendinti reformas yra sveikintinas, bet nėra aišku, ar Komisija pilietinę visuomenę laiko viena iš „pagrindinių suinteresuotųjų subjektų“. Iš tikrųjų pilietinė visuomenė, deja, beveik nepaminėta 2020 m. Komisijos komunikatuose dėl Vakarų Balkanų.

6.   Regioninis bendradarbiavimas

6.1.

EESRK mano, kad regioninis bendradarbiavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių gerinant gyvenimo lygį Vakarų Balkanų šalyse.

6.2.

Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas, įvykęs 2019 m. Poznanėje, ir 2020 m. gegužės mėn. įvykęs ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimas Zagrebe buvo galimybė šio regiono vadovams susitarti, kad bus vykdoma plataus užmojo žalioji ir skaitmeninė pertvarka, taip pat toliau bus plėtojamas sujungiamumas, kalbant apie visus jo aspektus: transportą, energetiką, skaitmeninį ir žmonių tarpusavio ryšį.

6.3.

EESRK pritaria, kad Žalioji darbotvarkė, Ekonomikos ir investicijų planas, ekonominio restruktūrizavimo pastangos, investicijos į turizmą ir energetiką ir skaitmeninė pertvarka yra itin svarbu regiono plėtrai ir stabilumui užtikrinti. Tačiau Komitetas nurodo, kad reikia teikti kokybiškas ir deramas darbo vietas, kuriose darbuotojams bus sudaromos sąlygos dirbti saugiai, kurios užtikrins ekonominį ir socialinį darbuotojų saugumą ir teiks naudą žmonėms.

6.4.

EESRK mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti konkurencingumui, įtraukiam augimui, gyvenimo lygiui, darniam vystymuisi, sujungiamumui ir skaitmeninei pertvarkai Vakarų Balkanų šalyse. Verslumo pajėgumai ir inovacijos taip pat būtinos siekiant regiono ir vietos ekonomikos atsigavimo. Todėl EESRK rekomenduoja labiau naudoti pasirengimo narystei ES lėšas, kad šiame regione būtų remiami startuoliai, rengiami verslumo mokymai ir stiprinamos išmanios ekonomikos strategijos, taip pat būtų investuojama į reikiamą infrastruktūrą.

6.5.

Aplinkos politikos srityje ES didžiausią dėmesį skiria laipsniškam energijos išteklių, gaunamų iš iškastinio kuro, atsisakymui ir jų pakeitimui atsinaujinančiosios energijos ištekliais. Priešingai, Vakarų Balkanų partnerės, būtent Serbija, neatlikusios poveikio aplinkai vertinimų (35), naudojasi Kinijos suteiktomis paskolomis naujoms šiluminėms elektrinėms, kurios kūrenamos pigiomis, neefektyviomis anglimis, statyti. Dėl to šaltaisiais žiemos mėnesiais, kai suvartojama daugiau energijos, Belgradas, Skopjė ir Sarajevas nuolat varžosi dėl labiausiai užteršto miesto pasaulyje pozicijos (36). Galima drąsiai manyti, kad jei regionas būtų įtrauktas į ES pastangas, be kita ko, vykstant Konferencijai dėl Europos ateities, formuoti perėjimą prie žaliosios ekonomikos, tokie projektai būtų neįsivaizduojami (37).

6.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad Poznanėje vykusiame Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime buvo pasirašyta Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo deklaracija, kurioje nustatytas automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų ir studijų užsienyje laikotarpių pripažinimo modelis, tačiau vis dėlto mano, kad būtina dėti daugiau pastangų, skatinant tarpusavio profesinių kvalifikacijų pripažinimą, siekiant sukurti labiau integruotą darbo rinką ir suteikti galimybių, kurių taip reikia jauniems žmonėms regione.

6.7.

EESRK pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnį ES valstybių narių ir Vakarų Balkanų partnerių bendradarbiavimą ir tarpvalstybinę partnerystę, ir tai daryti ne tik Vyriausybiniu, bet taip pat regionų ir vietos bei organizuotos pilietinės visuomenės lygmenimis (38).

7.   Pilietinė visuomenė atlieka pagrindinį vaidmenį stojimo į ES ir teisėkūros procese

7.1.

EESRK ragina, kad, atsižvelgiant į peržiūrėtą metodiką, organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo būtų labiau pripažįstamas. Nors EESRK palankiai vertina tai, kad pilietinės visuomenės organizacijų finansavimas nebus sumažintas tuo atveju, jei tam tikroje šalyje nebus daroma pažanga, jis apgailestaudamas pažymi, kad Komunikate pilietinė visuomenė nėra visapusiškai pripažįstama (39), ypač, atsižvelgiant į konkrečias Vakarų Balkanų politines, ekonomines ir socialines aplinkybes, kurioms esant reikia stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį vykdant demokratines reformas.

7.2.

EESRK ypač pritaria naujojoje metodikoje pateiktam skyrių grupių požiūriui ir pabrėžia, koks svarbus pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo kalbant apie visas skyrių grupes, ypač pabrėžiant Pagrindinių principų, Žaliosios darbotvarkės ir tvaraus sujungiamumo skyrių grupes.

7.3.

Pilietinė visuomenė, aptariant politinius kriterijus, ir toliau vertinama atskirai, kaip vienas iš keturių demokratijos ramsčių; tačiau, panašiai kaip ir ankstesnėse ataskaitose, įvairių šalių vertinimo išsamumas yra skirtingas, taip pat nėra nuosekliai ir sistemiškai remiamasi 2014–2020 m. ES paramos pilietinei visuomenei plėtros šalyse gairėmis (40), net jei jos yra išsami stebėsenos priemonė. Kadangi nėra strateginio suderinamumo, aiškios stebėsenos sistemos ir politinio įsipareigojimo toliau remti organizuotą politinę visuomenę plėtros šalyse, ES pilietinės visuomenės organizacijoms neteikia tos politinės paramos, kurios joms ypač reikia, jau nekalbant apie aiškias gaires, kurios būtų skirtos nacionalinėms Vyriausybėms (41).

7.4.

EESRK mano, kad tikrasis nuopelnais grindžiamo požiūrio pranašumas negali būti vertinamas ar laikomas baigtiniu, jei nėra sutelkto pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo ir nevykdoma objektyvi konkrečių politinių aplinkybių, kuriomis gyvena kiekvienas iš regiono partnerių, stebėsena.

7.5.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui, kad ES finansavimo įgyvendinimo mechanizmai turėtų būti aiškus pagrindas ginant erdvę, kuri turi būti skirta pilietinės visuomenės veiklai ir reaguojant į tiesioginę jai kylančią grėsmę. Norint tai pasiekti, labai svarbu investuoti į piliečių švietimą, palankesnę aplinką, pilietinės visuomenės infrastruktūrą ir bendrus veiksmus. Priemonė, kurią pasitelkus galima veiksmingai reaguoti į erdvės, skirtos visuomeninei veiklai, susitraukimą galėtų būti naujai įdiegto veiklos principo, skirto pilietinės visuomenės veiksmams remti, taikymas. Užuot tiesiog nutraukus asignavimus šalims, kurios nesivysto demokratiniu požiūriu, lėšos galėtų būti perskirstomos kaip parama pilietinei visuomenei, skirta kovoti su demokratijos padėties blogėjimu toje pačioje šalyje. (42)

7.6.

ES institucijos gali pasinaudoti vietos pilietinės visuomenės ištekliais ir pasitelkti regione esančių ES delegacijų pagalbą, kad sutelktų Vakarų Balkanų partnerių piliečius, suteikdamos jiems galimybę prisijungti prie platformų, kuriose vykstant Konferencijai dėl Europos ateities, ES piliečiai galės keistis informacija. Galimybė jauniems žmonėms ir (arba) paprastiems piliečiams dalyvauti Konferencijos dėl Europos ateities ES masto piliečių renginiuose būtų reikšminga investicija į regiono socialinį kapitalą, kuria Vakarų Balkanų šalyse būtų didinamas informuotumas apie ES reikalus ir jų aktualumą atitinkamoms šalims. Taip būtų prisidedama prie ES ir regiono tiesioginių žmonių tarpusavio ryšių kūrimo, o šie geriau informuoti piliečiai turėtų daugiau galimybių įsitikinti, ar jų politinis elitas kontroliuoja su ES integracijos procesu susijusius klausimus (43).

---

(1)  COM(2020) 57 final (2020 2 5) Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims; COM(2020) 641 final (2020 10 6) Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas; COM(2020) 660 final {SWD(2020) 350 final} – {SWD(2020) 351 final} – {SWD(2020) 352 final} – {SWD(2020) 353 final} – {SWD(2020) 354 final} – {SWD(2020) 355 final} – {SWD(2020) 356 final} (2020 10 6) 2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos.

(2)  Zagrebo deklaracija, 2020 m. gegužės 6 d.

(3)  Pagal nusistovėjusią EESRK terminologiją, šioje nuomonėje vartojamos sąvokos „pilietinė visuomenė“ ir „pilietinės visuomenės organizacijos“ apima ir socialinius partnerius (t. y. darbdavius ir profesines sąjungas), ir kitus nevalstybinius subjektus (žr. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Vakarų Balkanų ekonominė ir socialinė sanglauda ir europinė integracija. Uždaviniai ir prioritetai“ (OL C 262, 2018 7 25, p. 15)).

(4)  COM(2020) 57 final (2020 2 5).

(5)  Tarybos išvados dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso. Šiaurės Makedonijos Respublika ir Albanijos Respublika, 2020 3 25.

(6)  Cvijic, Srdjan, Kirchner, Marie Jelenka, Kirova, Iskra ir Nechev, Zoran (2019 m.), From enlargement to the unification of Europe: Why the European Union needs a Directorate General Europe for future Members and Association Countries, Atviros visuomenės fondai.

(7)  Stratulat, Corina ir Lazarevic, Milena (2020 m.), The Conference on the Future of Europe: Is the ES still serious about the Balkans?, EPC Discussion Paper, Brussels: European Policy Centre.

(8)  Stratulat et al. (2019 m.), op. cit., p. 113.

(9)  Stratulat ir Lazarević (2019 m.), op. cit.

(10)  COM(2019) 640 final (2019 12 11) Europos žaliasis kursas.

(11)  SWD(2020) 223 final {COM(2020) 641 final} (2020 10 6) Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gairės, pridedamos prie Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano.

(12)  7-ojo Vakarų Balkanų pilietinės visuomenės forumo baigiamoji deklaracija – 2019 4 16–17, Tirana, Albania.

(13)  Aukšto lygio konferencijos dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos Vakarų Balkanų šalyse išvados – 2018 m. gegužės 15 d., Sofija, Bulgarija.

(14)  EESRK indėlis į 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą (paskelbta 2020 4 28).

(15)  OL C 429, 2020 12 11, p. 114.

(16)  Žr. taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Vakarų Balkanų ekonominė ir socialinė sanglauda ir europinė integracija. Uždaviniai ir prioritetai“ (OL C 262, 2018 7 25, p. 15). ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III)“, (OL C 110, 2019 3 22, p. 156).

(17)  Stratulat et al. (2019 m.), op. cit.

(18)  Apklausa, kurią 2020 m. spalio mėn. užsakė Europos Balkanų fondas, kaip šaltinį Balkanų šalių Europoje politikos patariamajai grupei (BiEPAG), ir kuri buvo atliekama visose šešiose regiono šalyse, remiantis reprezentatyvia šalies imtimi, sudaryta iš mažiausiai 1000 respondentų nuo 18 metų amžiaus ir vyresnių, apklausas vykdant telefonu ir internetu.

(19)  Stratulat, Corina, Kmezić, Marko, Tzifakis, Nikolaos, Bonomi, Matteo ir Nechev, Zoran (2020 m.), Between a rock and a hard place: Public opinion on integration in the Western Balkans, Balkanų šalių Europoje politikos patariamoji grupė (BiEPAG).

(20)  Balfour, Rosa and Stratulat, Corina (2015 m.) (ed.), ES member states and enlargement towards the Balkans, EPC Issue Paper No. 79, Briuselis. Europos politikos centras, p. 234.

(21)  COM(2018) 65 final (2018 2 6) Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims.

(22)  Stratulat et al. (2020 m.), op. cit. p. 5.

(23)  Richter, Solveig ir Wunsch, Natasha (2020 m.), Money, power, glory: the linkages between ES conditionality and state capture in the Western Balkans, Europos viešosios politikos leidinys 27(1), p. 41–62.

(24)  COM(2018) 65 final (2018 2 6).

(25)  Stratulat et al. (2020 m.), op. cit. p. 7.

(26)  Stratulat ir Lazarević (2019 m.), op. cit.

(27)  COM(2020) 641 final (2020 10 6) Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas.

(28)  COM(2020) 660 final {SWD(2020) 350 final} – {SWD(2020) 351 final} – {SWD(2020) 352 final} – {SWD(2020) 353 final} – {SWD(2020) 354 final} – {SWD(2020) 355 final} – {SWD(2020) 356 final} (2020 10 6) 2020 m. Komisijos komunikatas dėl ES plėtros politikos.

(29)  Matteo Bonomi ir Dušan Reljić (2017 m.), The ES and the Western Balkans: so near and yet so far, Stiftung Wissenschaft und Politik (SWP) Komentaras, SWP.

(30)  Stratulat et al. (2019 m.), op. cit., p. 113 ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pilietinės visuomenės indėlis į Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę ir darnų vystymąsi – stojimo į ES proceso dalis“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 429, 2020 12 11, p. 114).

(31)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Vakarų Balkanų ekonominė ir socialinė sanglauda ir europinė integracija. Uždaviniai ir prioritetai“ (OL C 262, 2018 7 25, p. 15).

(32)  Ten pat.

(33)  OL C 429, 2020 12 11, p. 114.

(34)  Ten pat.

(35)  Matkovic Puljic, Vlatka; Dave Jones; Charles Moore; Lauri Myllyvirta; Rosa Gierens; Igor Kalaba; Ioana Ciuta; Pippa Gallop; ir Sonja Risteska (2019 m.), Chronic coal pollution ES action on the Western Balkans will improve health and economies across Europe, Briuselis: Sveikatos ir aplinkos apsaugos aljansas, p. 18.

(36)  Žr., pavyzdžiui, Europos Vakarų Balkanai, Sarajevo and Belgrade among the most polluted world capitals, 2020 m. sausio 13 d.; Bateman, Jessica, The young people fighting the worst smog in Europe, BBC, 2020 m. liepos 2 d.

(37)  Stratulat ir Lazarević (2019 m.), op. cit.

(38)  Gerą tokio bendradarbiavimo pavyzdį rodo, be kita ko, ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR), ES strategija dėl Dunojaus regiono (EUSDR), CIVINET Slo-Cro-SEE, Balkanų kaimo plėtros tinklas (BRDN), 6-asis Vakarų Balkanų Prekybos ir pramonės rūmų investicijų forumas ir Regioninė profesinių sąjungų taryba „Solidarnost“ .

(39)  COM(2020) 57 final (2020 2 5) Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims.

(40)  2014–2020 m. ES paramos pilietinei visuomenei plėtros šalyse gairės.

(41)  Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklas „Background Analysis of the Enlargement Package 2020: Should Civil Society Be Satisfied with Just Being Acknowledged?“, 2020 m. spalio mėn.

(42)  Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklas „Feedback on the Consultation of CSOs in the Preparation of IPA III“, 2020 m. balandžio 22 d.

(43)  Stratulat ir Lazarević (2020 m.), op. cit., p. 7.