Europos regionų komiteto nuomonė. Tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimas Europoje

(2021/C 106/04)

Pranešėjas: Pavel BRANDA (ECR/CZ), Radlo miesto mero pavaduotojas

I.   BENDROSIOS PASTABOS

Beveik trečdalis ES piliečių gyvena ir dirba Europos pasienio regionuose. Šios valstybių sienos daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį jų gyvenimui. Pasienio regionuose gyvenantys žmonės dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais, pavyzdžiui, ieškodami darbo, naudodamiesi sveikatos priežiūros ir kitomis viešosiomis paslaugomis, taip pat kasdien važinėdami į darbą ir įveikdami administracines kliūtis. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas pasirodė esanti veiksmingiausia priemonė siekiant įveikti barjerus ir skiriamąjį sienų poveikį bei stiprinti pasienio regionų teritorinę sanglaudą.

Pasienio regionuose, ypač tuose, kuriuose gyventojų skaičius labai sumažėjo, galimybė gauti viešąsias paslaugas dažnai yra labiau ribota, palyginti su centriniais ir sostinių regionais, tačiau ši padėtis dar sudėtingesnė regionuose, kurie, be kita ko, susiduria ir su demografinėmis problemomis, ir tai yra stiprus gyvenimo kokybę lemiantis veiksnys. Teikti tarpvalstybines viešąsias paslaugas galėtų būti naudinga ne tik piliečiams, bet jos galėtų tapti ir pelningesnės, nes šiomis paslaugomis naudotųsi daugiau žmonių ir jos būtų ekonomiškai efektyvesnės.

Sėkmingai teikiant tarpvalstybines viešąsias paslaugas taip pat būtų galima sustiprinti kaimynų tarpusavio supratimą ir sukurti labai reikalingą pasitikėjimą. Tokios paslaugos turėtų tiesioginį poveikį Europos Sąjungos suvokimui ir prisidėtų prie europinės tapatybės stiprinimo.

Teikiant plačiau prieinamas tarpvalstybines viešąsias paslaugas, būtų galima sumažinti neigiamą valstybių sienų poveikį ir pagerinti pasienio regionuose gyvenančių piliečių gyvenimo kokybę. Tinkamai atsižvelgdama į esamą viešųjų paslaugų poreikį prie mūsų vidaus ir išorės sienų, ES pademonstruotų savo aiškią pridėtinę vertę milijonams piliečių, kuriems tokios paslaugos būtų naudingos.

Aukštos kokybės ESPON tikslinėje analizėje (1) pateikiama pirmoji apžvalga tarpvalstybinių viešųjų paslaugų tema. Joje apžvelgiama padėtis ir pateikiama keletas rekomendacijų. Atsižvelgiant į sudėtingas sąlygas, su kuriomis susiduriame ir dėl kurių reikia koordinuotai reaguoti į iššūkius, būtent dabar, rengdamas šią nuomonę, RK turėtų imtis politinės iniciatyvos tarpvalstybinių viešųjų paslaugų klausimui paremti, pateikti politines rekomendacijas atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų požiūrį ir nustatyti tolesnius veiksmus, kurių turi imtis ES institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai, kad tarpvalstybinės viešosios paslaugos ateityje būtų teikiamos veiksmingiau ir platesniu mastu.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

mano, kad norint sėkmingai, veiksmingai ir didesniu mastu teikti tarpvalstybines viešąsias paslaugas, būtinos trys priemonės ir (arba) sąlygos: teisinė sistema, struktūros ir finansavimas. Atsižvelgdama į tokių paslaugų europinį pobūdį, ES turėtų atlikti aktyvų ir vadovaujantį vaidmenį teikiant šias priemones ir (arba) sudarant šias sąlygas. Būtinas nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimas pagal partnerystės principą siekiant panaikinti ir (arba) sumažinti išlaidas, susijusias su tarpvalstybiniu kontekstu;

ES teisinė sistema

ES teisinės sistemos pridėtinė vertė

2.

pabrėžia, jog reikia ES teisinės sistemos, kad būtų galima sudaryti sąlygas veiksmingai kurti ir valdyti tarpvalstybines viešąsias paslaugas, kurios tenkintų pasienio regionuose gyvenančių mūsų piliečių poreikius. Tai suteiktų aiškią ES pridėtinę vertę, nes dabartinės sistemos dažnai lemia didžiulę administracinę naštą ir išlaidas, dėl kurių daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų atsisako savo planų;

3.

šiuo požiūriu tvirtai pritaria Europos tarpvalstybiniam mechanizmui, kurio pasiūlymą šiuo metu blokuoja Europos Sąjungos Taryba; todėl ragina Tarybai pirmininkaujančią Portugaliją nedelsiant paspartinti jo priėmimą;

4.

laikosi nuomonės, kad pagal subsidiarumo principą tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimas yra europinio pobūdžio ir šie klausimai veiksmingiausiai gali būti sprendžiami ES lygmeniu, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis (partnerystės principas);

Tarpvalstybiškai suderintas ES teisės įgyvendinimas

5.

ragina Europos Komisiją, kaip instituciją, atsakingą už ES teisės aktų įgyvendinimą, ir, dar svarbiau, valstybes nares ir regionus, turinčius teisėkūros įgaliojimus, koordinuoti direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę su kaimyninėmis valstybėmis ir regionais, kad neatsirastų naujų teisinių kliūčių ir administracinių skirtumų dėl nepakankamo koordinavimo; kartu ragina valstybes nares ir regionus, turinčius teisėkūros įgaliojimus, išnagrinėti savo nacionalines ar regionines teisines sistemas, atsižvelgiant į jų poveikį pasienio regionams;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad poveikio vertinimai gali suteikti puikių įžvalgų apie ES teisės aktų poveikį ir ragina Europos Komisiją bei valstybes nares ir regionus, turinčius teisėkūros įgaliojimus, sukurti metodiką, kuria naudojantis būtų galima atlikti veiksmingus tarpvalstybinius poveikio vertinimus;

Tarpvalstybiniai kontaktiniai centrai Europos Komisijos generaliniuose direktoratuose

7.

ragina Europos Komisiją įtraukti padėties pasienio regionuose klausimą rengiant visų sričių politiką ir visuose generaliniuose direktoratuose įsteigti tarpvalstybinius kontaktinius centrus, kurie galėtų spręsti tarpvalstybinius klausimus, ypač aplinkos, pagalbos tarnybų, rizikos valdymo, transporto, sveikatos priežiūros, švietimo, teritorijų planavimo, skaitmeninimo, komunikacijos, kultūros, turizmo, ekonomikos vystymosi ir užimtumo klausimus (2). Naujuose ir peržiūrėtuose ES teisės aktuose turėtų būti numatyta, kaip šiuose atitinkamuose sektoriuose turėtų būti teikiamos tarpvalstybinės viešosios paslaugos ir siekiama paremti jų įgyvendinimą;

Nacionaliniai tarpvalstybiniai kontaktiniai centrai

8.

ragina valstybes nares ir regionus, turinčius teisėkūros įgaliojimus, įsteigti nuolatinius, patikimus ir tarpinstitucinius nacionalinius tarpvalstybinius kontaktinius centrus, kurie keistųsi patirtimi ir aptartų problemas, su kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos susiduria prie konkrečių sienų, koordinuotų ES teisės aktų įgyvendinimą ir dirbtų siekdami sistemiškai pašalinti kliūtis pasienyje (taip pat susijusias su tarpvalstybinių viešųjų paslaugų sukūrimu ir teikimu). Šie kontaktiniai centrai, jei jie būtų įsteigti atitinkamuose regionuose, galėtų būti tos pačios įstaigos, siūlomos reglamente dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti, tačiau jų atsakomybės sritis būtų platesnė. Šiuose kontaktiniuose centruose turėtų būti paskirtas atsakingas asmuo, mokantis pasienio teritorijų oficialiąsias kalbas. Šių kontaktinių centrų darbu turėtų būti pašalintos vietos ir regioninių subjektų nustatytos kliūtys. Jie galėtų įvertinti padėtį pasienio regionuose ir pasiūlyti bendrus metodus ir veiksmus, dėl kurių būtų galima teikti geresnes paslaugas piliečiams, optimizuojant turimus išteklius abipus sienos, ir apibrėžti koordinavimo su tarpvalstybinėmis ir kitomis ES programomis mechanizmus. ES pasienio ryšių punktas turėtų vykdyti koordinavimą ir teikti metodinę pagalbą, taip pat sudaryti sąlygas Europos pasienio regionams keistis gerąja patirtimi;

9.

ragina valstybes nares parodyti daugiau lankstumo vietos ir regionų valdžios institucijoms, norinčioms teikti tarpvalstybines viešąsias paslaugas, nes lankstumas, ad hoc sprendimai ir greitas atitinkamų valstybės subjektų reagavimas gali pasiūlyti trumpalaikių sprendimų, kuriems reikia ilgalaikio tvaraus mechanizmo, kad būtų galima įgyvendinti ir išlaikyti tarpvalstybines viešąsias paslaugas. Tarpvyriausybinių susitarimų, tokių kaip naujas Acheno susitarimas, naudojimas taip pat galėtų skatinti tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimą;

Pasienio ryšių punktas (REGIO GD)

10.

pabrėžia savo paramą REGIO GD Pasienio ryšių punktui ir ragina skirti daugiau žmogiškųjų išteklių šiai veiklai, atsižvelgiant į jo galimą naują vaidmenį koordinuojant nacionalinius kontaktinius punktus ir kontaktinius punktus skirtinguose generaliniuose direktoratuose;

Mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti

11.

mano, kad ES turėtų remti koordinuotą požiūrį pasienio regionuose įgyvendinant ES teisės aktus. Tais atvejais, kai tai nebuvo sėkminga ir kai dėl nacionalinių įstatymų nepavyksta bendradarbiauti, ES turėtų pasiūlyti europinius sprendimus ir (arba) sistemas, iš kurių tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikėjai galėtų pasirinkti jiems tinkamas;

12.

todėl primygtinai pabrėžia, kad reikia priimti naują Europos Komisijos pasiūlytą priemonę – mechanizmą teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti (3) – kaip pagal principą „iš apačios į viršų“ taikomą teisinę priemonę, kuri greičiausiai būtų tinkamas sprendimas teisinėms ir administracinėms kliūtims įveikti ir sukurti tinkamą teisinę sistemą konkrečiam tarpvalstybinių viešųjų paslaugų įgyvendinimui;

13.

pakartoja, kad iš esamų pasienio kliūčių analizės, atliktos Europos Komisijos tarpvalstybinės peržiūros metu, ir iš paskesnių „b“ sprendimų projektų aiškiai matyti, kad reikia tokios teisinės priemonės vietoje. Iš 43 išanalizuotų „b“ sprendimų (4) daugiau nei trečdaliu atvejų Europos mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti būtų tinkama priemonė, kuri padėtų spręsti problemas. Ypač tais atvejais, kai dėl siūlomo sprendimo reikėtų pakeisti šiuo metu galiojančią teisinę ar administracinę sistemą vienoje sienos pusėje;

14.

šiame kontekste ragina vietos ir regionų suinteresuotuosius subjektus stiprinti savo gebėjimus, kad jie galėtų atlikti tvirtesnį ir veiksmingesnį sprendimų „iniciatorių“ vaidmenį pagal siūlomą mechanizmą teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti. Kad mechanizmas būtų tinkamai įgyvendintas, vietos ir regionų valdžios institucijos turi pakankamai gerai suprasti kliūtis ir taip sugebėti aiškiai nustatyti tinkamus teisinius ar administracinius sprendimus;

15.

pažymi, kad siūlomas reglamentas dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti gali būti labai svarbus ne tik tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimui, bet ir apskritai tarpvalstybinio bendradarbiavimo ateičiai, nes tai gali padėti pašalinti esamas kliūtis ir išlaisvinti visą ES pasienio regionų ekonominį potencialą (5);

16.

primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą atnaujinti diskusijas dėl reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti ir skubiai patvirtinti savo poziciją dėl pasiūlymo, kad reglamentą būtų galima greitai priimti;

17.

ragina valstybes nares į pasienio valstybių aukščiausiojo lygio susitikimų ir bet kokio kito tarpvalstybinio bendradarbiavimo forumo darbotvarkę įtraukti diskusiją dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti. Europos Komisijos siūlomos priemonės analizė forumuose, kuriuose priimami sprendimai, turėtų įtikinti valstybes nares jos naudingumu šalinant daugelį vis dar esamų teisinių ir administracinių kliūčių prie ES sienų, taigi ir kuriant tarpvalstybines viešąsias paslaugas;

18.

siūlo Europos Komisijai, suinteresuotoms valstybėms narėms, regionams, turintiems teisėkūros galias ir tarpvalstybines struktūras vietos ir regionų lygmeniu, išbandyti taikyti siūlomo mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti principus ir procedūras konkretiems projektams, kad geriau suprastų, kaip ši priemonė galėtų būti taikoma konkrečioms sąlygoms ir galėtų būti naudinga įveikiant esamas teisines ir administracines kliūtis. Daugybė pasienio regionų anksčiau veikė kaip tarpvalstybinio bendradarbiavimo laboratorijos ir davė teigiamų rezultatų sprendžiant tarpvalstybinius klausimus;

Tarpvalstybinės struktūros

19.

pažymi, jog iš ESPON analizės matyti, kad, norint teikti daugumą tarpvalstybinių viešųjų paslaugų, reikėjo sukurti naują tarpvalstybinę struktūrą ar įstaigą, dažniausiai neturinčią naujo teisinio subjektiškumo. Labai dažnai buvo naudojamos ar pritaikytos jau esamos struktūros. Tais atvejais, kai buvo kuriamos naujos tarpvalstybinės struktūros, tai buvo padaryta naudojant galiojančius tarpvalstybinius susitarimus, vidaus teisę ar ETBG reglamentą;

20.

pabrėžia nuolatinių tarpvalstybinių struktūrų privalumus: jos turi savo personalą ir biudžetą bei vienintelį tikslą skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tai, pavyzdžiui, euroregionai, darbo bendruomenės ir panašios struktūros, įsteigtos siekiant veiksmingai plėtoti tarpvalstybinės viešąsias paslaugas;

21.

pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) (6), kurios galėtų būti idealūs tarpvalstybinių viešųjų paslaugų valdymo organai, privalumus ir ne visiškai išnaudojamą jų potencialą, ypač tais atvejais, kai reikia bendro biudžeto ir bendrų darbuotojų, o valdžios institucijos yra pagrindinės šių paslaugų teikėjos. Reikėtų intensyvinti RK ETBG platformos pastangas didinti informuotumą ir jos pirmiausia turėtų būti skirtos informuoti apie tai, kaip galima panaudoti ETBG teikiant tarpvalstybines viešąsias paslaugas;

22.

pabrėžia, kad nors ETBG yra labai naudingos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, tačiau yra tam tikrų teisinių apribojimų, kurie trukdo joms visiškai išnaudoti sustiprinto tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes. Tai ypač akivaizdu teikiant tarpvalstybines viešąsias paslaugas ir vykdant infrastruktūros projektus. Ši Europos priemonė galėtų būti daug plačiau naudojama, jei būtų patobulinta jau minėta teisinė sistema;

Finansinės priemonės

23.

ragina nurodyti, kad tarpvalstybinės viešosios paslaugos yra veikla, tinkama finansuoti sanglaudos politikos lėšomis, konkrečiai – pagal programą Interreg (nesumažinant kitų programos aspektų svarbos), taip pat pagal kitas finansines priemones, kurios numatytos kitoje daugiametėje finansinėje programoje ir ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos priemonėje „Next Generation ES“. Siekiant padidinti finansavimo programų patrauklumą taip pat reikėtų sumažinti administracinę naštą teikiant paraiškas tokiam finansavimui gauti ir atsiskaitant;

24.

reikalauja, kad visos pasienio regionų valdymo institucijos finansuotų tarpvalstybinę veiklą, veiksmus ar projektus iš savo pagrindinių regioninių programų (ERPF ir ESF), kad būtų galima papildyti ir pagilinti Interreg programų veiksmus;

25.

pabrėžia programos Interreg svarbą pastaruosius 30 metų pasienio regionams. Įgyvendinant Interreg buvo remiamas bendradarbiavimas, kuris leido įvairių pasienio regionų administracinėms ir valdžios institucijoms suartėti ir užmegzti dialogą, ir buvo išplėstos tarpvalstybinio bendradarbiavimo ribos ir remiami projektai, kurie tiesiogiai davė rezultatų kuriant tarpvalstybines viešąsias paslaugas;

26.

mini labai gerą Europos Komisijos „b“ sprendimų projektų patirtį – vykdant šiuos projektus buvo siekiama pašalinti kliūtis pasienyje, o kai kurie iš šių projektų buvo susiję su tarpvalstybinėmis viešosiomis paslaugomis. Iš šių projektų matyti, kad net turint ribotą finansavimą galima pasiekti labai gerų rezultatų;

27.

pakartoja, kad yra labai nusivylęs siūlomu programos Interreg biudžetu pasiūlymuose dėl kitos finansinės perspektyvos, kurio nepakanka apskritai Europos teritorinio bendradarbiavimo poreikiams ir konkrečiai tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kuris yra vienas iš pagrindinių sanglaudos politikos ir Europos integracijos elementų, poreikiams patenkinti. Dėl mažesnio programos Interreg biudžeto bus prarasta daugybė galimybių, nes net ir ankstesniu finansavimo laikotarpiu biudžeto iš esmės nepakako;

28.

rekomenduoja, kad valstybės narės dalį savo papildomų išteklių pagal iniciatyvą „REACT-ES“ kartu paskirstytų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, kuriose jos dalyvauja, kad būtų galima veiksmingai atnaujinti ir sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą po COVID-19 krizės, įskaitant paramą tarpvalstybinių viešųjų paslaugų arba sanitarinių koridorių plėtrai. Kartu reikėtų išanalizuoti sinergiją, kurią galima pasiekti kartu naudojant gelbėjimo tarnybas;

29.

tvirtai palaiko bandomąją programą „Pasienio regionai, susiduriantys su COVID-19 protrūkiu: galimybė peržiūrėti bendrą atsaką į krizes ir bendrą vystymąsi“, dėl kurios balsuota Europos Parlamento lapkričio mėn. plenarinėje sesijoje ir kuria siekiama pagerinti pasienio regionų piliečių gyvenimą remiant labiau integruotas ir funkcionalias pasienio teritorijas. Šis bandomasis projektas turi padėti pasienio regionams geriau reaguoti į krizes ateityje ir skatinti pasienio regionuose naują viešosios politikos priemonių rengimo modelį, įskaitant viešąsias paslaugas, remiantis bendru vystymusi ir taikant patobulintą daugiapakopį valdymą. Todėl bandomuoju projektu derinamas trumpalaikis ir ilgalaikis požiūris, kad specialistai ir sprendimus priimantys asmenys turėtų konkrečių priemonių ir metodiką, kurias būtų galima tiesiogiai taikyti realiame gyvenime, kurios būtų juntamos piliečiams ir kurias būtų galima taikyti prie visų Europos sienų;

30.

pažymi, kad nors ES savo programomis rėmė kai kurių tarpvalstybinių viešųjų paslaugų sukūrimą, ilgalaikis finansavimas nėra tvarus. Valstybės narės bei vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų ieškoti papildomų pakankamo ilgalaikio finansavimo būdų, tokių kaip nacionaliniai arba regionų šaltiniai bei viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, kuriems taip pat turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos ir kurie turėtų vykti tarpvalstybiniu mastu, bent jau EEE viduje;

E. paslaugos

31.

pažymi, kad pasienio regionuose skaitmeninimo procesas, kurį dabar vykdome, turi remtis trejopa gamybos struktūros perspektyva – valdžios institucijomis ir viešaisiais subjektais, kurie teikia paslaugas piliečiams, ir pačiais piliečiais. Šiomis aplinkybėmis e. paslaugos gali atverti labai įdomią tarpvalstybinių viešųjų paslaugų plėtojimo sritį. Pavyzdžiui, naudojant automatinio vertimo sąsają, galima įveikti kalbos barjerą – vieną didžiausių apskritai tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir konkrečiai viešųjų paslaugų teikimo per sienas kliūčių. Be to, sukūrus elektronines korteles, suteikiančias pasienio regionų piliečiams galimybę naudotis tarpvalstybinėmis viešosiomis paslaugomis, būtų žengtas svarbus žingsnis siekiant pagerinti tų regionų gyventojų gyvenimo kokybę. Dažnesnis e. procedūrų naudojimas leistų suderinti administracines nuostatas, taigi pašalintų kitas kliūtis. Be to, plėtojant dirbtiniu intelektu paremtas sistemas būtų galima toliau skatinti paslaugų teikimą visoje Europoje;

Privačiojo sektoriaus vaidmuo

32.

ragina sprendimus priimančius asmenis ypatingą dėmesį skirti vietos mažiems ir vidutiniams paslaugų teikėjams. Privatūs veiklos vykdytojai yra pagrindiniai dalyviai teikiant tam tikras paslaugas ir (arba) tam tikrose šalyse. MVAĮ bendrosios įmonės, veikiančios tarpvalstybiniu mastu, pavyzdžiui, įkūrusios Europos bendrovę (7), galėtų būti geriau pasiruošusios teikti tarpvalstybines viešąsias paslaugas;

Tarpvalstybinis sujungiamumas

33.

ragina remti tarpvalstybinį sujungiamumą. Kai kuriuose pasienio regionuose piliečiai, norėdami patekti į kitą sienos pusę, susiduria su fiziniais sunkumais dėl gamtinių kliūčių (kalnų ar upių), fizinės sąsajos tarp abiejų pusių, kelių ar tiltų nebuvimo ar dėl tinkamų ir reguliarių viešojo transporto paslaugų trūkumo. Sudarius palankesnes sąlygas sujungiamumui padaugėtų keliaujančiųjų abipus sienos ir taip būtų užtikrinta didesnė piliečių integracija pasienio regionuose;

34.

ragina ES institucijas ir valstybes nares atnaujinti diskusijas dėl paslaugų paso (e. kortelės) įvedimo, kuris leistų MVĮ teikti paslaugas tarpvalstybiniu mastu, nesusiduriant su papildoma administracine našta iš užsienio reguliavimo institucijų;

Geresnis tarpvalstybinių viešųjų paslaugų skatinimas ir stebėsena

35.

pabrėžia, kad didžioji dauguma visų nustatytų tarpvalstybinių viešųjų paslaugų (64 %) (8) yra teikiama prie senųjų ES valstybių narių sienų, o labai nedaug – tarp naujųjų valstybių narių;

36.

kviečia EK, taip pat valstybes nares kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir Regionų komitetu surengti informacinę kampaniją valstybėse narėse, siekiant parodyti tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikiamą naudą ir galimybes. Šie suinteresuotieji subjektai taip pat turėtų daugiau investuoti į esamų tarpvalstybinių viešųjų paslaugų stebėseną ir skatinimą, nes daugelis jų lieka nežinomos plačiajai visuomenei (pavyzdžiui, sudarant tarpvalstybinių viešųjų paslaugų katalogus);

37.

yra pasirengęs atlikti didesnį vaidmenį stebint ir skatinant tarpvalstybines viešąsias paslaugas Europoje, atsižvelgiant į labai gerą patirtį, susijusią su ETBG stebėsena ir skatinimu per RK ETBG platformą. Kadangi kai kurios ETBG jau teikia tarpvalstybines viešąsias paslaugas, ETBG platforma taip pat turėtų būti naudojama stebėti tarpvalstybinių viešųjų paslaugų plėtrą ir skatinti šias paslaugas, kartu pabrėžiant ETBG, kaip tinkamą jų įgyvendinimo priemonę;

38.

ragina pasienio regionus, ypač euroregionus, darbo bendruomenes, ETBG ir kitas pasienio struktūras, konsultuotis su savo piliečiais dėl paslaugų, kurių jiems trūksta jų regione arba kurios gali būti patobulintos, ir atsižvelgti į šiuos poreikius bei potencialiai kurti naujas ar patobulintas tarpvalstybines paslaugas, atitinkančias bendrą interesą;

Tarpvalstybinės viešosios paslaugos prie ES išorės, sausumos ir jūrų sienų

39.

atkreipia dėmesį į taikant ETBG reglamentą įgytą patirtį, kuri parodė, kad galimas konstruktyvus ir geresnis struktūruotas bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis valstybėmis, kaip antai su Šveicarija ir Ukraina;

40.

pabrėžia, kad 17 % visų nustatytų tarpvalstybinių viešųjų paslaugų yra teikiamos tarp ES ir trečiųjų šalių, o tai rodo tokio bendradarbiavimo poreikį ir galimybes už ES išorės (sausumos ir jūrų) sienų. Teisine sistema, struktūromis ir finansavimu turėtų būti sudaromos sąlygos teikti tokias paslaugas ES nepriklausančioms šalims ir jas iš jų gauti, o tai būtų naudinga šių pasienio regionų piliečiams;

COVID-19 patirtis: sienų uždarymas palyginti su bendradarbiavimu

41.

pakartoja, kad valstybės narės per neseniai įvykusią COVID-19 pandemiją praleido galimybes, kai jos instinktyviai ir vienašališkai uždarė sienas, negalvodamos apie poreikį sutelkti pastangas prie ES vidaus sienų ir teikti sveikatos priežiūros ir skubios pagalbos paslaugas pasienio regionuose gyvenantiems piliečiams. Bendradarbiaujant ir dalijantis patirtimi bei ištekliais, krizę spręsti buvo galima geriau. Tačiau tai turėtų būti vertinama kaip pamoka, dar kartą įrodanti tarpvalstybinių viešųjų paslaugų ir koordinuoto Europos požiūrio į bendras problemas poreikį. Reikėtų pabrėžti, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas sveikatos ir gelbėjimo paslaugų srityje, net ir ne krizės laikotarpiu yra labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamas paslaugas piliečiams, todėl jį reikėtų ypač skatinti;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad sienų uždarymas nederinant ir nesitariant su kaimyninėmis valstybėmis bei pasienio regionų vietos ir regionų valdžios institucijomis turėjo ne tik labai didelį neigiamą poveikį esamam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, bet ir, visų pirma, labai neigiamų padarinių pasienio regionų piliečių gyvenimui, nes nebuvo susitarta dėl protokolų, užtikrinančių išskirtinį asmenų ir prekių judėjimą, todėl, be kita ko, buvo sutrikdytas tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimas;

43.

mato poreikį nustatyti pagrindinį minimalų tarpvalstybinio bendradarbiavimo lygį, kuris turi būti išlaikytas net krizių metu, siekiant užtikrinti tarpvalstybinių viešųjų paslaugų, ypač susijusių su krizių valdymu, teikimą;

44.

palankiai vertina RK, Europos Komisijos ir svarbiausių asociacijų, nagrinėjančių tarpvalstybinius klausimus (MOT, EPRA ir CESCI), partnerystę, kuri buvo sukurta COVID-19 krizės metu. Pasinaudojant šia patirtimi buvo sukurtas Europos pasienio regionų piliečių aljansas;

45.

pabrėžia, kad, nepaisant uždarytų sienų, daugybė pasienio regionų ir miestų rado būdų bendradarbiauti ir dalytis ištekliais šiuo sudėtingu laikotarpiu. Tai dar kartą įrodė, kad tuose regionuose gyvenantiems žmonėms tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra natūralus, o jų bendruomenėms – tinkamas kelias į priekį;

Rekomendacijos ateičiai

46.

pareiškia, kad yra pasirengęs pasimokyti iš pasienio regionų patirties ir pateikti išsamias rekomendacijas dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kaip RK indėlį į Konferenciją dėl Europos ateities;

47.

planuoja Konferencijoje dėl Europos ateities šia tema pateikti konkrečias rekomendacijas dviem klausimais: — pirmasis yra ilgalaikė tarpvalstybinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje vizija, daugiausia dėmesio skiriant konkretiems pasiūlymams, kuriuos RK ir pasienio regionai ragins įgyvendinti iki 2050 m. Tarpvalstybinės viešosios paslaugos bus šios vizijos dalis, — antras klausimas būtų prašymas priimti teisės aktus, kuriais būtų garantuojami minimalūs tarpvalstybinio bendradarbiavimo standartai ES ir (arba) vietos krizių atveju, siekiant išlaikyti pakankamą viešųjų paslaugų lygį, leisti pasienio regionuose gyvenantiems piliečiams veikti, užtikrinti nepertraukiamą vidaus rinkos veikimą ir išlaikyti Europos integracijos pagreitį.

---

(1)  2019 m. sausio 14 d. ESPON tikslinė analizė dėl tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimo.

(2)  ESPON analizėje nustatytos politikos sritys, kuriose sukurta daugiausia tarpvalstybinių viešųjų paslaugų.

(3)  Reglamentas COM(2018) 373 final – 2018/0198 (COD).

(4)  https://www.b-solutionsproject.com

(5)  Europos Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ teigiama, kad „panaikinus bent 20 % esamų kliūčių pasienio regionų BVP vis tiek padidėtų 2 % […] – būtų galima sukurti daugiau kaip milijoną darbo vietų“ (COM (2017) 534, p. 4).

(6)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).

(7)  2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL L 294, 2001 11 10, p. 1).

(8)  2019 m. sausio 14 d. ESPON tikslinė analizė dėl tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimo.