(1)

motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (toliau – transporto priemonių draudimas) yra ypač svarbus Europos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudėjai, ar galimi įvykio metu nukentėję asmenys . Jis taip pat labai svarbus draudimo įmonėms, nes sudaro svarbų ne gyvybės draudimo veiklos Sąjungoje segmentą. Transporto priemonių draudimas taip pat daro įtaką laisvam asmenų, prekių ir transporto priemonių judėjimui. Todėl transporto priemonių draudimo vidaus rinkos stiprinimas ir konsolidavimas turėtų būti svarbiausias Sąjungos veiksmų finansinių paslaugų srityje tikslas;

(1)

motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (toliau – transporto priemonių draudimas) yra ypač svarbus Europos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudėjai, ar gali potencialiai būti dėl eismo įvykio nukentėjusios šalys . Jis taip pat labai svarbus draudimo įmonėms, nes sudaro svarbų ne gyvybės draudimo veiklos Sąjungoje segmentą. Transporto priemonių draudimas taip pat daro didelę įtaką laisvam asmenų, prekių ir transporto priemonių judėjimui , taigi ir vidaus rinkai bei Šengeno erdvei . Todėl transporto priemonių draudimo vidaus rinkos stiprinimas ir konsolidavimas turėtų būti svarbiausias Sąjungos veiksmų finansinių paslaugų srityje tikslas;

(2)

Komisija atliko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB (15) veikimo, įskaitant jos veiksmingumą ir suderinamumą su kitomis Sąjungos politikos sritimis, vertinimą. Vertinimo išvada tokia, kad iš esmės Direktyva 2009/103/EB veikia gerai ir daugeliu aspektų pakeitimai nereikalingi. Tačiau buvo nustatytos keturios sritys, kuriuose derėtų padaryti tikslinius pakeitimus: žalos atlyginimas eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims draudimo įmonės nemokumo atvejais, mažiausios privalomojo draudimo sumos, valstybių narių vykdomi transporto priemonių draudimo patikrinimai ir draudėjo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimas sudarant sutartį su nauja draudimo įmone;

(2)

Komisija atliko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB (15) veikimo, įskaitant jos veiksmingumą ir suderinamumą su kitomis Sąjungos politikos sritimis, vertinimą. Vertinimo išvada tokia, kad iš esmės Direktyva 2009/103/EB veikia gerai ir daugeliu aspektų pakeitimai nereikalingi. Tačiau buvo nustatytos keturios sritys, kuriuose derėtų padaryti tikslinius pakeitimus: žalos atlyginimas eismo įvykiuose nukentėjusioms šalims draudimo įmonės nemokumo atvejais, mažiausios privalomojo draudimo sumos, valstybių narių vykdomi transporto priemonių draudimo patikrinimai ir draudėjo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimas sudarant sutartį su nauja draudimo įmone . Be šių keturių sričių, siekiant geriau apsaugoti nukentėjusiąsias šalis, reikėtų nustatyti naujas atsakomybės taisykles, jei eismo įvykyje dalyvavo variklio varomos transporto priemonės tempiama priekaba;

(3a)

kai kurios motorinės transporto priemonės, pavyzdžiui, elektriniai dviračiai ir riedžiai, yra mažesnės, todėl mažiau tikėtina, kad jos sukels didelę žalą asmenims ar turtui. Būtų neproporcinga ir neperspektyvu jas įtraukti į Direktyvos 2009/103/EB taikymo sritį, nes taip būtų nustatytas įpareigojimas toms transporto priemonėms įsigyti brangų ir pernelyg didelės apimties draudimą. Tokia padėtis taip pat stabdytų šių transporto priemonių populiarėjimą ir atgrasytų nuo inovacijų, nors nėra pakankamai įrodymų, kad šios transporto priemonės tokiu pat mastu kaip kitos transporto priemonės (pvz., lengvieji automobiliai ar sunkvežimiai) galėtų sukelti eismo įvykius, kuriuose būtų nukentėjusiųjų šalių. Laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, Sąjungos lygmens reikalavimus reikėtų taikyti toms transporto priemonėms, kurios gali sukelti didelę žalą tarpvalstybinėmis aplinkybėmis. Todėl būtina Direktyvą 2009/103/EB taikyti tik toms transporto priemonėms, kurioms, Sąjungos nuomone, turi būti taikomi saugos ir saugumo reikalavimai prieš jas pateikiant rinkai, t. y. transporto priemonėms, kurioms taikomas ES tipo patvirtinimas;

(3b)

tačiau svarbu valstybėms narėms leisti nacionaliniu lygmeniu nuspręsti, kokio lygio apsaugą numatyti šalims, kurios gali nukentėti nuo kitų transporto priemonių nei transporto priemonės, kurioms taikomas ES tipo patvirtinimas. Todėl svarbu valstybėms narėms leisti išlaikyti arba nustatyti naujas privalomas nuostatas dėl šių kitų tipų transporto priemonių naudotojų apsaugos, kad eismo įvykio atveju būtų apsaugotos galimos nukentėjusiosios šalys. Kai valstybė narė pasirenka reikalauti tokio draudimo kaip privalomo, ji turėtų atsižvelgti į tikimybę, kad transporto priemonė galėtų būti naudojama tarpvalstybinėje situacijoje, ir į poreikį apsaugoti galimas nukentėjusiąsias šalis kitoje valstybėje narėje;

(3c)

taip pat tikslinga Direktyvos 2009/103/EB netaikyti specialiai sporto renginiams skirtoms transporto priemonėms, nes jos paprastai draudžiamos kitų formų civilinės atsakomybės draudimu ir joms nereikalaujama privalomojo motorinių transporto priemonių draudimo, jeigu jos naudojamos vien tik varžybose. Kadangi tokios transporto priemonės eksploatuojamos tik kontroliuojamoje trasoje ar plote, eismo įvykio, į kurį patektų pašaliniai automobiliai ar asmenys, tikimybė taip pat yra maža. Vis dėlto svarbu valstybėms narėms leisti išlaikyti arba nustatyti naujas privalomas nuostatas sporto renginiuose dalyvaujančioms transporto priemonėms apdrausti;

(3d)

šia direktyva išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp viešojo intereso ir galimų viešojo sektoriaus institucijų, draudikų ir draudėjų išlaidų, siekiant užtikrinti, kad siūlomos priemonės būtų ekonomiškai efektyvios;

(3e)

transporto priemonės naudojimas eisme turėtų apimti transporto priemonės eksploatavimą važiuojant viešais ir privačiais keliais. Tai galėtų apimti visą važiuojamąją kelio dalį, automobilių stovėjimo aikšteles arba kitas joms prilygstančias teritorijas privačioje valdoje, kuri yra prieinama plačiajai visuomenei. Transporto priemonės naudojimas uždaroje teritorijoje, kuri nėra prieinama plačiajai visuomenei, neturėtų būti laikomas transporto priemonės naudojimu eisme. Vis dėlto, kai kurioje nors vietoje transporto priemonė naudojama eisme ir todėl turi būti apdrausta privalomuoju draudimu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad transporto priemonė būtų apdrausta draudimo liudijimu, kuris sutarties galiojimo laikotarpiu apima galimas nukentėjusiąsias šalis, nepriklausomai nuo to, ar per eismo įvykį transporto priemonė naudojama eisme ar ne, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė naudojama sporto renginyje. Valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę apriboti šį su eismu nesusijusį draudimą, kai pagrįstai negalima tikėtis atsakomybės, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai į eismo įvykį patenka traktorius, kurio pagrindinė funkcija per eismo įvykį buvo ne būti transporto priemone, bet, kaip darbinei mašinai, generuoti funkcijai būtiną traukiamąją galią;

(3f)

iš Direktyvos 2009/103/EB taikymo srities tikslinga išbraukti visas transporto priemones, kurios nenaudojamos eisme. Be to, valstybės narės neturėtų reikalauti apdrausti transporto priemonių, kurios yra laikinai arba visam laikui išregistruotos dėl to, kad jų negalima naudoti kaip transporto priemonių, kadangi jos, pavyzdžiui, yra muziejuje, vykdoma jų restauracija arba jos ilgą laiką nenaudojamos dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, naudojamos tik sezono metu;

(4)

valstybės narės šiuo metu neturėtų tikrinti transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, ir transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra trečiojoje valstybėje, tačiau kuriomis atvykstama iš kitos valstybės narės teritorijos, draudimo dokumentų. Tačiau naujos technologijos leidžia patikrinti transporto priemonių draudimą jų nestabdant, taigi netrukdant laisvam asmenų judėjimui. Todėl derėtų leisti tikrinti transporto priemonių draudimą tik jei tokie patikrinimai yra nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi, sudaro bendros patikrų sistemos šalies teritorijoje dalį ir nereikalauja sustabdyti transporto priemonės;

(4)

valstybės narės šiuo metu netikrina transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, ir transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra trečiojoje valstybėje, tačiau kuriomis atvykstama iš kitos valstybės narės teritorijos, draudimo dokumentų. Tačiau naujos technologijos , kaip antai automatinio automobilio registracijos numerio identifikavimo technologija, leidžia diskretiškai patikrinti transporto priemonių draudimą jų nestabdant, taigi netrukdant laisvam asmenų judėjimui. Todėl derėtų leisti tikrinti transporto priemonių draudimą tik jei tokie patikrinimai yra nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi, sudaro bendros patikrų sistemos šalies teritorijoje , kurioje tikrinamos ir patikrinimą vykdančios valstybės narės teritorijoje esančios transporto priemonės, nereikalauja sustabdyti transporto priemonės ir yra atliekami visapusiškai laikantis teisių, laisvių ir teisėtų susijusio asmens interesų ;

(4a)

siekiant užtikrinti tokios sistemos veikimą, valstybės narės turėtų keistis informacija, kad būtų galima patikrinti, ar motorinė transporto priemonė apdrausta, net jeigu ji registruota kitoje valstybėje narėje. Šis EUCARIS sistema (Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinė sistema) pagrįstas keitimasis informacija turėtų vykti nediskriminuojant, nes visoms transporto priemonėms turėtų būti taikoma tokia pati patikra. Šia direktyva nustatyti pakeitimai viešojo administravimo institucijoms turės ribotą poveikį, nes ši keitimosi sistema jau veikia ir naudojama aiškinantis eismo taisyklių pažeidimus;

(4b)

vairavimas neapsidraudus, t. y. transporto priemonės naudojimas neturint privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, yra vis didėjanti problema Sąjungoje. Apskaičiuota, kad dėl vairavimo neapsidraudus 2011 m. žalos atlyginimo išlaidos visoje Sąjungoje sudarė 870 mln. EUR. Reikėtų pabrėžti, kad vairavimas neapsidraudus turi neigiamos įtakos įvairioms suinteresuotosioms šalims, įskaitant eismo įvykiuose nukentėjusius asmenis, draudikus, garantijų fondus ir motorinių transporto priemonių draudėjus;

(5a)

laikydamosi tų principų valstybės narės neturėtų saugoti duomenų ilgiau, negu reikia siekiant patikrinti, ar transporto priemonė turi galiojančią draudimo apsaugą. Nustačius, kad transporto priemonė apdrausta, visi su patikra susiję duomenys turėtų būti ištrinti. Kai patikros sistemoje nepavyksta nustatyti, ar transporto priemonė yra apdrausta, tie duomenys turėtų būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų arba kol įrodoma, kad transporto priemonė turi galiojančią draudimo apsaugą, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra trumpesnis. Pagrįsta reikalauti, kad transporto priemonių, kurios, kaip nustatyta, neturi galiojančios draudimo apsaugos, duomenys būtų saugomi tol, kol baigsis visi administraciniai ar teisminiai procesai ir transporto priemonė įgis galiojančią draudimo apsaugą;

(7)

kad eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsauga būtų veiksminga, reikia, kad tiems nukentėjusiems asmenims visada būtų atlyginta už jiems arba jų turtui padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ar atsakingos šalies draudimo įmonė yra moki, ar ne. Todėl valstybės narės turėtų įsteigti arba paskirti įstaigą, kuri išmokėtų pradinę kompensaciją jos teritorijoje nuolat gyvenančioms nekentėjusioms šalims ir kuri turėtų teisę susigrąžinti tą kompensaciją iš atsakingosios šalies transporto priemonės draudimo liudijimą išdavusios draudimo įmonės įsisteigimo valstybės narės tuo tikslu įsteigtos arba paskirtos įstaigos. Tačiau siekiant išvengti kelių reikalavimų pateikimo vienu metu, eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims turėtų būti neleidžiama pateikti reikalavimo atlyginti žalą tai įstaigai, jei jie jau yra pateikę reikalavimą arba ėmęsi teisinių veiksmų prieš atitinkamą draudimo įmonę ir tas reikalavimas vis dar nagrinėjamas arba teisiniai veiksmai tebevykdomi ;

(7)

kad dėl eismo įvykių nukentėjusių šalių apsauga būtų veiksminga, reikia, kad toms nukentėjusioms šalims visada būtų atlygintos nustatytos sumos už joms arba jų turtui padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ar atsakingos šalies draudimo įmonė yra moki, ar ne. Todėl valstybės narės turėtų įsteigti arba paskirti įstaigą, kuri nedelsdama išmokėtų pradinę kompensaciją bent iki Direktyvos 2009/103/EB 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų privalomojo draudimo ribų arba valstybių narių nustatytų garantijų ribų, jeigu jos yra didesnės jos teritorijoje nuolat gyvenančioms nekentėjusioms šalims ir kuri turėtų teisę susigrąžinti tą kompensaciją iš atsakingosios šalies transporto priemonės draudimo liudijimą išdavusios draudimo įmonės įsisteigimo valstybės narės tuo tikslu įsteigtos arba paskirtos įstaigos. Tačiau siekiant išvengti kelių reikalavimų pateikimo vienu metu, eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims turėtų būti neleidžiama pateikti reikalavimo atlyginti žalą tai įstaigai, jei jie jau yra pateikę reikalavimą ir tas reikalavimas vis dar nagrinėjamas;

(8)

draudėjų, kurie siekia sudaryti naujas draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, draudžiamųjų įvykių pažymų autentiškumas turėtų būti lengvai nustatomas, siekiant palengvinti tokių draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimą išduodant naują draudimo liudijimą. Siekiant supaprastinti draudžiamųjų įvykių pažymų patikrinimą ir autentiškumo nustatymą, svarbu, kad tokių pažymų turinys ir formatas būtų vienodi visose valstybėse narėse. Be to, draudimo įmonės, kurios nustatydamos transporto priemonių draudimo įmokas atsižvelgia į draudžiamųjų įvykių pažymas, neturėtų diskriminuoti pagal pilietybę ar pagal ankstesnę draudėjo gyvenamosios vietos valstybę narę. Kad valstybės narės galėtų patikrinti, kaip draudimo įmonės elgiasi su draudžiamųjų įvykių pažymomis, draudimo įmonės turėtų viešai skelbti savo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimo apskaičiuojant įmokas politiką;

(8)

draudėjų, kurie siekia sudaryti naujas draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, draudžiamųjų įvykių pažymų autentiškumas turėtų būti lengvai nustatomas, siekiant palengvinti tokių draudžiamųjų įvykių pažymų pripažinimą išduodant naują draudimo liudijimą. Siekiant supaprastinti draudžiamųjų įvykių pažymų patikrinimą ir autentiškumo nustatymą, svarbu, kad tokių pažymų turinys ir formatas būtų vienodi visose valstybėse narėse. Be to, draudimo įmonės, kurios nustatydamos transporto priemonių draudimo įmokas atsižvelgia į draudžiamųjų įvykių pažymas, neturėtų diskriminuoti pagal pilietybę ar pagal ankstesnę draudėjo gyvenamosios vietos valstybę narę. Taip pat draudimo įmonės turėtų kitoje valstybėje išduotą pažymą laikyti lygiaverte savo šalies pažymai ir taikyti visas nuolaidas, kurias gali gauti kitais aspektais tapatus potencialus klientas ir kurių reikalaujama valstybės narės nacionalinės teisės aktais. Valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė priimti nacionalinės teisės aktus dėl bonus-malus sistemų, nes tokios sistemos savo pobūdžiu yra nacionalinės, neturinčios jokio tarpvalstybinio aspekto, todėl, laikantis subsidiarumo principo, sprendimus dėl šių sistemų turėtų toliau priimti valstybės narės. Kad valstybės narės galėtų patikrinti, kaip draudimo įmonės elgiasi su draudžiamųjų įvykių pažymomis, draudimo įmonės turėtų viešai skelbti savo draudžiamųjų įvykių pažymų naudojimo apskaičiuojant įmokas politiką;

(9)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su draudžiamųjų įvykių pažymų turiniu ir forma. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011  (20) ;

(9a)

siekdamos, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas naudojant draudžiamųjų įvykių pažymas apskaičiuojant įmokas, valstybės narės turėtų skatinti draudimo įmones dalyvauti taikant skaidrias kainų palyginimo priemones;

(10)

siekiant užtikrinti, kad mažiausios sumos atitiktų kintančią ekonominę tikrovę (ir laikui bėgant nenuvertėtų), Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų atnaujintos tos mažiausios vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sumos, kad jos atitiktų kintančią ekonominę padėtį, taip pat nustatyti įstaigų, įsteigtų žalai atlyginti arba įgaliotų atlyginti žalą pagal 10a straipsnį, procedūrines užduotis ir pareigas, susijusias su kompensacija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(10)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai nustatyti draudžiamųjų įvykių pažymų turinį ir formą. Siekiant užtikrinti, kad mažiausios vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sumos atitiktų kintančią ekonominę tikrovę (ir laikui bėgant nenuvertėtų), Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų atnaujintos tos mažiausios sumos, kad jos atitiktų kintančią ekonominę padėtį, taip pat nustatyti įstaigų, įsteigtų žalai atlyginti arba įgaliotų atlyginti žalą pagal Direktyvos 2009/103/EB 10a straipsnį, procedūrines užduotis ir pareigas, susijusias su kompensacija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (1a) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(11)

vertindama direktyvos veikimą Europos Komisija turėtų stebėti direktyvos taikymą, atsižvelgdama į  nukentėjusių asmenų skaičių, dėl mokėjimo vėlavimo, susijusio su tarpvalstybinėmis nemokumo bylomis, nepatenkintų reikalavimų skaičių, mažiausias draudimo sumas valstybėse narėse, reikalavimų dėl vairavimo neapsidraudus, susijusių su tarpvalstybiniu eismu, sumą ir su draudžiamųjų įvykių pažymomis susijusių skundų skaičių;

(11)

vertindama Direktyvos 2009/103/EB veikimą Europos Komisija turėtų stebėti tos direktyvos taikymą, atsižvelgdama į  nukentėjusiųjų šalių skaičių, dėl mokėjimo vėlavimo, susijusio su tarpvalstybinėmis nemokumo bylomis, nepatenkintų reikalavimų skaičių, mažiausias draudimo sumas valstybėse narėse, reikalavimų dėl vairavimo neapsidraudus, susijusių su tarpvalstybiniu eismu, sumą ir su draudžiamųjų įvykių pažymomis susijusių skundų skaičių . Komisija taip pat turėtų stebėti ir persvarstyti Direktyvą 2009/103/EB, atsižvelgdama į technologinę plėtrą, įskaitant platesnį autonominių ir pusiau autonominių transporto priemonių naudojimą, siekdama užtikrinti, kad direktyva ir toliau atitiktų savo paskirtį – apsaugoti galimas nukentėjusiąsias šalis nuo eismo įvykių, kuriuose dalyvauja motorinės transporto priemonės. Joje taip pat turėtų būti analizuojama greitųjų lengvųjų transporto priemonių atsakomybės sistema ir galimas visos Sąjungos sprendimas dėl bonus-malus sistemos;

(12)

kadangi šios direktyvos tikslų, visų pirma užtikrinti vienodą minimalią eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų apsaugą visoje Sąjungoje ir užtikrinti nukentėjusių asmenų apsaugą draudimo įmonių nemokumo atveju, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(12)

kadangi šios direktyvos tikslų, visų pirma užtikrinti vienodą minimalią eismo įvykiuose nukentėjusių šalių apsaugą visoje Sąjungoje, užtikrinti jų apsaugą draudimo įmonių nemokumo atveju ir užtikrinti vienodą požiūrį, kai draudikai nustato draudžiamųjų įvykių pažymų, pateiktų potencialių draudėjų, kurie kerta vidines Sąjungos sienas, autentiškumą , valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(13a)

siekdamos skatinti nuoseklų metodą dėl eismo įvykiuose nukentėjusių šalių tais atvejais, kai motorinė transporto priemonė naudojama kaip ginklas siekiant įvykdyti smurtinį nusikaltimą arba teroro aktą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų žalos atlyginimo įstaiga, kuri įsteigta arba kuriai suteiktas leidimas pagal Direktyvos 2009/103/EB 10 straipsnį, tvarkytų visus ieškinius, pateiktus dėl tokio nusikaltimo ar akto;

-1)

1a.

transporto priemonės naudojimas – transporto priemonės , paprastai skirtos naudoti kaip transporto priemonė, naudojimas , atitinkantis įprastą tos transporto priemonės funkciją, nepriklausomai nuo jos charakteristikų ir vietovės, kurioje naudojama, ir nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda;

1a.

transporto priemonės naudojimas – transporto priemonės naudojimas eisme, eismo įvykio metu atitinkantis jos , kaip motorinės transporto priemonės, funkciją, nepriklausomai nuo jos charakteristikų ir vietovės, kurioje naudojama, ir nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda;

1a)

1b)

a)

transporto priemonei esant eisme, bet naudojamai ne pagal savo pirminę funkciją; taip pat

b)

naudojant transporto priemonę ne eisme.

b)

yra bendros patikrinimų sistemos šalies teritorijoje dalis ir nereikalauja sustabdyti transporto priemonės.

b)

yra bendros patikrinimų , kurie vykdomi ir paprastai patikrinimą vykdančios atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančių transporto priemonių atžvilgiu, sistemos šalies teritorijoje dalis ir nereikalauja sustabdyti transporto priemonės.

a)

duomenis, ar transporto priemonė apdrausta privalomuoju draudimu;

b)

duomenis, susijusius su transporto priemonių savininkais arba valdytojais, kurie būtini jų civilinės atsakomybės draudimui pagal 3 straipsnį.

a)

žalos asmeniui atveju – 6 070 000 EUR kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus, arba 1 220 000 EUR kiekvienam nukentėjusiam asmeniui ;

a)

žalos asmeniui atveju – 6 070 000 EUR kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų šalių skaičiaus, arba 1 220 000 EUR kiekvienai nukentėjusiajai šaliai ;

b)

žalos turtui atveju – 1 220 000 EUR kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus.

b)

žalos turtui atveju – 1 220 000 EUR kiekvienam eismo įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų šalių skaičiaus.

3a)

a)

draudimo įmonei iškelta bankroto byla; arba

b)

pradėta draudimo įmonės likvidavimo procedūra, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB  (*) 268 straipsnio d punkte.

a)

draudimo įmonei iškelta bankroto byla;

b)

pradėta draudimo įmonės likvidavimo procedūra, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB  (***) 268 straipsnio d punkte;

c)

draudimo įmonė arba jos atstovas žalos sureguliavimo reikalams nepateikė pagrįsto atsakymo reikalavime atlyginti žalą išdėstytais klausimais per tris mėnesius nuo tos dienos, kada nukentėjusioji šalis tai draudimo įmonei pateikė savo reikalavimą.

a)

valstybių narių teisei laikyti 1 dalyje nurodytos įstaigos sumokėtą žalos atlyginimą subsidiariniu ar nesubsidiariniu;

a)

valstybių narių teisei laikyti 1 dalyje nurodytos įstaigos sumokėtą žalos atlyginimą subsidiariniu ar nesubsidiariniu;

b)

valstybių narių teisei reglamentuoti to paties įvykio sukeltos žalos sureguliavimą tarp:

b)

valstybių narių teisei reglamentuoti to paties įvykio sukeltos žalos sureguliavimą tarp:

a)

po to, kai bus sudarytas valstybių narių įsteigtų arba įgaliotų 1 dalyje nurodytų patvirtintų įstaigų susitarimas dėl jų funkcijų, pareigų ir kompensacijos tvarkos;

b)

nuo datos, kurią turi nustatyti Komisija, kai, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įsitikina, kad a punkte nurodytas susitarimas yra sudarytas.“

a)

draudimo įmonei, kuriai taikoma bankroto arba likvidavimo procedūra;

b)

tai draudimo įmonei paskirtam likvidatoriui, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 268 straipsnio f dalyje;

c)

žalos atlyginimo įstaigai valstybėje narėje, kurioje įvyko eismo įvykis; taip pat

d)

žalos atlyginimo įstaigai valstybėje narėje, kurioje draudimo įmonė gavo leidimą pagal Direktyvos 2009/138/EB 14 straipsnį, jei tai ne ta valstybė narė, kurioje įvyko eismo įvykis.

4a)

4b)

a)

draudžiamųjų įvykių pažymą išduodančios draudimo įmonės identifikavimo duomenys;

a)

draudžiamųjų įvykių pažymą išduodančios draudimo įmonės identifikavimo duomenys;

b)

draudėjo tapatybė;

b)

draudėjo tapatybė , įskaitant gimimo datą, kontaktinį adresą ir, jei taikoma, vairuotojo pažymėjimo numerį ir išdavimo datą ;

c)

apdrausta transporto priemonė;

c)

apdrausta transporto priemonė ir jos identifikavimo numeris ;

d)

transporto priemonės draudimo laikotarpis ;

d)

transporto priemonės draudimo pradžios ir pabaigos data ;

e)

pateiktų civilinės atsakomybės reikalavimų skaičius ir vertė laikotarpiu, už kurį teikiama draudžiamųjų įvykių pažyma.

e)

pateiktų civilinės atsakomybės reikalavimų skaičius laikotarpiu, už kurį teikiama draudžiamųjų įvykių , kuriuose draudėjas buvo kaltas, pažyma , įskaitant kiekvieno įvykio datą, informaciją apie padarytą žalą turtui arba asmeniui, ir ar jo žala jau sureguliuota, ar dar ne .

a)

veikti nepriklausomai nuo paslaugų teikėjų – ja turi būti užtikrinama, kad paslaugų teikėjams būtų taikomos vienodos paieškos rezultatų sąlygos;

b)

aiškiai atskleisti palyginimo priemonės savininkus ir operatorius;

c)

atskleisti aiškius ir objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamas palyginimas;

d)

teikti informaciją paprasta ir nedviprasmiška kalba;

e)

teikti tikslią ir naujausią informaciją ir nurodyti, kada priemonė paskutinį kartą atnaujinta;

f)

būti atvira kiekvienam privalomojo draudimo paslaugų teikėjui, kuris pateikia atitinkamą informaciją, ir aprėpti įvairius pasiūlymus, apimančius didelę rinkos dalį, ir, jei pateikiama informacija nėra išsami rinkos apžvalga, tai turi būti aiškiai nurodoma prieš pateikiant rezultatus;

g)

užtikrinti veiksmingą pranešimo apie neteisingą informaciją procedūrą;

h)

parodyti pareiškimą, kad kainos yra pagrįstos draudimo paslaugų teikėjų pateikta informacija ir nėra privalomos.

5b)

5c)

a)

įterpiama ši dalis:

b)

įterpiama ši dalis:

c)

6 dalis pakeičiama taip:

5d)

5e)

5f)

a)

įvykį sukėlusio asmens draudimo įmonei arba jos atstovui žalos sureguliavimo reikalams, nurodytiems šios direktyvos 21 ir 22 straipsniuose, arba

b)

šios direktyvos 24 ir 25 straipsniuose nurodytai žalos atlyginimo įstaigai, ir baigiasi, kai atsakovas atmeta ieškinį.

5 g)

a)

skaičiuoti pradedama nuo kitos dienos po atitinkamo įvykio;

b)

kai laikotarpis išreiškiamas metais, jis baigiasi kitų metų to paties pavadinimo mėnesį ir to paties mėnesio dieną, kaip mėnuo ir diena, kurią tas įvykis įvyko. Jei atitinkamas kitas mėnuo neturi to paties skaičiaus dienos, laikotarpis baigiasi paskutinę to mėnesio dieną;

c)

laikotarpiai nenutraukiami per teismo atostogas.“;

a)

jos taikymą technologinių pokyčių aspektu, visų pirma – pokyčių, susijusių su autonominėmis ir pusiau autonominėmis transporto priemonėmis, aspektu;

b)

jos taikymo srities tinkamumą atsižvelgiant į skirtingų motorinių transporto priemonių keliamą riziką, galimus pokyčius rinkoje, visų pirma susijusius su greitosiomis lengvosiomis transporto priemonėmis, kurios patenka į Reglamento (ES) Nr. 168/2013 2 straipsnio 2 dalies h, i, j ir k punktuose nurodytas transporto priemonių kategorijas, t. y. elektriniais dviračiais, riedžiais arba elektriniais motoroleriais, ir ar direktyva teikiama atsakomybės sistema gali atitikti būsimus poreikius;

c)

paskatas draudimo įmonėms draudimo sutartyse taikyti bonus-malus sistemą, įskaitant nuolaidas, taikomas pritaikant nuolaidą dėl draudžiamųjų įvykių nebuvimo, pagal kurią įmokos nustatomos atsižvelgiant į draudėjo draudžiamųjų įvykių pažymas.