(1)

vandens išteklių poreikis Sąjungoje nuolat auga, todėl vandens ima stigti ir blogėja jo kokybė. Dėl miestų plėtros ir žemės ūkio veiklos smarkiai sumažėjusį gėlo vandens prieinamumą dar labiau pablogina klimato kaita , nenuspėjamos oro sąlygos ir sausros; [1 pakeit.]

(2)

plačiau naudodama išvalytą nuotekų vandenį , ribodama vandens iš vandens telkinių ir požeminio vandens paėmimą, mažindama išvalytų nuotekų išleidimo į vandens telkinius poveikį ir skatindama taupyti vandenį pasitelkiant daugkartinį miesto nuotekų naudojimą, ir drauge užtikrindama aukštą aplinkos apsaugos lygį, Sąjunga galėtų geriau spręsti vis didėjančias vandens trūkumo problemas . Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB (4) pakartotinis vandens naudojimas , drauge su efektyvaus vandens naudojimo technologijų skatinimu pramonėje ir vandenį taupančiais drėkinimo metodais, minimas kaip viena iš papildomų priemonių, kurias valstybės narės gali nuspręsti taikyti, kad įgyvendintų direktyvos tikslus pasiekti kokybiškai ir kiekybiškai gerą paviršinio ir požeminio vandens būklę. Tarybos direktyva 91/271/EEB (5) reikalaujama, kad išvalytos nuotekos, jei tik galima, būtų naudojamos pakartotinai; [2 pakeit.]

(2a)

daugelyje vietovių specifinė problema yra išvalytų nuotekų paskirstymo infrastruktūros amžius ir prasta būklė, dėl to prarandama labai daug išvalytų nuotekų, taigi ir į tokį valymą investuotų išteklių. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama tokių vamzdynų atnaujinimui; [3 pakeit.]

(3)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenys“ (6) pakartotinis pabrėžiamas poreikis parengti priemonę, kuria Sąjungos lygmeniu būtų reguliuojami pakartotinio vandens naudojimas drėkinimo ar pramonės reikmėms nurodytas kaip alternatyvi naudojimo standartai, kad būtų pašalintos kliūtys plačiai naudoti tokią alternatyvią vandens tiekimo galimybė, į kurią Sąjunga turėtų atkreipti dėmesį galimybę , būtent tokią, kuri padėtų sumažinti vandens trūkumą ir tiekimo sistemų pažeidžiamumą ; [4 pakeit.]

(4)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“ (7) nustatyta priemonių, kurias valstybės narės turėtų apsvarstyti valdydamos vandens trūkumą ir sausras, hierarchija. Tuo pačiu tikslu būtų naudinga Direktyvoje 2000/60/EB nustatyti privalomą patikimo vandens išteklių valdymo hierarchiją. Jame nustatoma, kad regionuose, kuriuose visos prevencinės priemonės buvo įgyvendintos laikantis vandens hierarchijos ir kuriuose vandens poreikis vis dar viršija turimus išteklius, tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos aspektą, galima numatyti papildomos vandentiekio infrastruktūros naudojimą didelių sausrų padariniams šalinti; [5 pakeit.]

(4a)

2008 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimo  (8) primenama, kad tvarkant vandens išteklius pirmenybė turėtų būti teikiama į paklausą orientuotam požiūriui, ir laikomasi nuomonės, kad tvarkydama vandens išteklius ES turėtų laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį būtų derinamos paklausos valdymo, esamų vandens ciklo išteklių optimizavimo ir naujų išteklių kūrimo priemonės, o rengiant šį požiūrį reikia atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus; [6 pakeit.]

(5)

savo Žiedinės ekonomikos veiksmų plane (9) Komisija įsipareigojo imtis veiksmų, kad būtų skatinamas pakartotinis išvalytų nuotekų naudojimas, įskaitant pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl minimaliųjų pakartotinio vandens naudojimo reikalavimų rengimą . Komisija turėtų atnaujinti savo veiksmų planą ir toliau laikyti vandens išteklius prioritetine veiksmų sritimi; [7 pakeit.]

(6)

manoma, kad pakartotinis tinkamai išvalytų nuotekų, pavyzdžiui, miesto nuotekų valymo įrenginiuose arba pramoniniuose įrenginiuose, naudojimas daro mažesnį poveikį aplinkai negu kiti alternatyvūs vandens tiekimo būdai, kaip antai vandens perdavimas ar gėlinimas,. Tačiau toks pakartotinis naudojimas , dėl kurio galėtų sumažėti vandens švaistymas ir būtų sutaupoma vandens, Sąjungoje taikomas ribotai. Taip iš dalies yra dėl didelių pakartotinio nuotekų naudojimo sistemos sąnaudų ir dėl to, kad nėra bendrų Sąjungos aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų ir, kiek tai susiję su žemės ūkio produktais, dėl galimos rizikos sveikatai ir aplinkai ir galimų kliūčių laisvam tokių produktų, laistytų regeneruotu vandeniu, judėjimui; . Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse drėkinimo infrastruktūra yra nepakankama arba jos visai nėra; [8 pakeit.]

(6a)

pakartotinis vandens naudojimas galėtų padėti panaudoti maistines medžiagas, esančias išvalytose nuotekose, o regeneruoto vandens panaudojimas drėkinimo tikslais žemės ir miškų ūkyje galėtų būti maistinių medžiagų, kaip antai azoto, fosforo ir kalio, grąžinimo į gamtos biogeocheminius ciklus būdas; [9 pakeit.]

(6b)

pagal šį reglamentą tinkamai išvalyto regeneruoto vandens pakartotinis naudojimas drėkinimo reikmėms turėtų būti vykdomas tausojant aplinką. Todėl dėl pakartotinio naudojimo neturėtų būti išmetamas didesnis azoto ir fosforo kiekis, nes pernelyg didelis šių maistinių medžiagų kiekis sukelia dirvožemio ir paviršinių bei požeminių vandens telkinių eutrofikaciją ir taip kenkia ekosistemoms, ir prisideda prie biologinės įvairovės mažėjimo; [10 pakeit.]

(6c)

jei norima užtikrinti veiksmingą pakartotinį miesto nuotekų išteklių naudojimą, reikia pripažinti, kad ne visų rūšių regeneruotas vanduo gali būti naudojamas visiems kultūriniams augalams. Todėl ūkininkai turi būti mokomi, kaip optimaliai kultūriniams augalams naudoti įvairių rūšių regeneruotą vandenį taip, kad naudojamo vandens kokybė nesukeltų rizikos visuomenės sveikatai; [11 pakeit.]

(7)

lygiaverčius su maisto higiena susijusius sveikatos apsaugos standartus, taikomus regeneruotu vandeniu laistomiems žemės ūkio produktams, galima pasiekti tik jeigu valstybėse narėse regeneruoto vandens, skirto drėkinimo reikmėms žemės ūkyje, kokybės reikalavimai nebus labai skirtingi. Reikalavimų suvienodinimas taip pat prisidės prie veiksmingo tokių produktų vidaus rinkos veikimo. Todėl tikslinga užtikrinti minimalų suderinimą nustatant minimaliuosius vandens kokybės ir stebėsenos dažnumo reikalavimus ir pagrindines rizikos valdymo užduotis . Tie minimalūs reikalavimai turėtų apimti minimaliuosius regeneruoto vandens parametrus ir kitus griežtesnius arba papildomus kokybės reikalavimus, kuriuos, jei reikia, kartu su bet kokiomis susijusiomis prevencinėmis priemonėmis nustato kompetentingos institucijos. Siekiant Regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas, bendradarbiaudamas su atitinkamais susijusiais subjektais, turėtų parengti pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planą ir jam turėtų būti leidžiama nustatyti griežtesnius arba papildomus regeneruoto vandens kokybės reikalavimus, . Regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas , bendradarbiaudamas bent su regeneruoto vandens regeneravimo įrenginių paskirstymo veiklos vykdytoju ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojai vykdytoju, turėtų vykdyti pagrindines rizikos valdymo užduotis. Parametrai pagrįsti Komisijos Jungtinio tyrimų centro technine ataskaita ir atspindi tarptautinius pakartotinio vandens naudojimo standartus. Komisijos Jungtinis tyrimų centras turėtų nustatyti parametrus ir matavimo metodus, pagal kuriuos regeneruotame vandenyje būtų galima aptikti mikroplastiką ir vaistų likučius; [12 pakeit.]

(7a)

mikroplastikas gali būti rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai šaltinis. Dėl šios priežasties, atlikdama išsamų mikroplastiko šaltinių, pasiskirstymo, tolesnio likimo ir poveikio valant nuotekas tyrimus, Komisija turėtų parengti metodiką, pagal kurią būtų matuojamas mikroplastiko kiekis miesto nuotekose, išvalytose pagal Direktyvą 91/271/EEB ir regeneruotose pagal šį reglamentą; [13 pakeit.]

(7b)

nepakankamai švaraus nuotekų vandens naudojimas viešosioms paslaugoms teikti (kaip antai gatvėms plauti ar parkams ir golfo aikštynams drėkinti) gali pakenkti sveikatai. Todėl Komisija, siekdama apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir požeminio bei paviršinio vandens kokybę, turėtų nustatyti minimaliuosius pakartotinio vandens naudojimo teikiant viešąsias paslaugas reikalavimus; [14 pakeit.]

(7c)

siekiant užtikrinti saugų vandens naudojimą ir apsaugoti aplinką bei visuomenės sveikatą, reikalavimuose, susijusiuose su vandens, naudojamo drėkinimui, kokybe, turėtų būti atsižvelgta į mokslo pažangą, ypač į mikroteršalų ir naujai „atsirandančių“ medžiagų kontrolę; [15 pakeit.]

(7d)

nustatant vandens kokybės reikalavimus turėtų būti atsižvelgta į anksčiau atliktus eksperimentus, visų pirma susijusius su nuotekų dumblo ir biodujų gamybos ištakių naudojimu žemės ūkyje; [16 pakeit.]

(8)

minimaliųjų pakartotinio vandens naudojimo reikalavimų laikymasis turėtų derėti su Sąjungos vandens politika ir padėti įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 6-ąjį tikslą – visiems užtikrinti tvarią vandentvarką ir galimybę gauti vandens bei sanitarines paslaugas, taip pat smarkiai padidinti vandens regeneravimą ir saugų pakartotinį vandens naudojimą visame pasaulyje , kad būtų prisidėta siekiant 12-ojo Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo – tausaus vartojimo ir gamybos . Be to, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnio dėl aplinkos apsaugos taikymą; [17 pakeit.]

(8a)

žmonėms vartoti skirto vandens kokybės reikalavimai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) …/…  (10) . Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad geriamojo vandens ištekliai nebūtų užteršti regeneruotu vandeniu, siekiant išvengti geriamojo vandens kokybės blogėjimo; [18 pakeit.]

(8b)

tam tikrais atvejais regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai toliau transportuoja ir saugo regeneruotą vandenį už vandens išleidimo iš regeneravimo įrenginio vietos prieš patiekdami šį vandenį kitiems subjektams grandinėje, pvz., regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojui, regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojui arba galutiniam naudotojui. Būtina nustatyti atitikties vietą, kad būtų paaiškinta, kur baigiasi veiklos vykdytojo atsakomybė ir kur prasideda kito grandinės subjekto atsakomybė. [19 pakeit.]

(9)

rizikos valdymas turėtų apimti rizikos nustatymą ir aktyvų valdymą, taip pat konkrečioms reikmėms tinkamos kokybės regeneruoto vandens gamybos , paskirstymo, saugojimo ir naudojimo sąvoką. Rizikos vertinimas turėtų būti pagrįstas pagrindinėmis rizikos valdymo užduotimis ir , be kita ko, visapusišku atsargumo principo taikymu ir jį atliekant turėtų būti nustatomi papildomi vandens kokybės reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti aplinkos ir žmonių bei gyvūnų sveikatą . Rizikos valdymas turėtų būti bendra pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane dalyvaujančių subjektų atsakomybė. Pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane turėtų būti aiškiai apibrėžti dalyvaujančių subjektų vaidmenys ir atsakomybė. Kompetentinga institucija, išduodama leidimą, turėtų turėti galimybę reikalauti, kad atitinkami subjektai, dalyvaujantys pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, imtųsi tolesnių rizikos valdymo priemonių; [20 pakeit.]

(9a)

skirtingų šalių, dalyvaujančių vandens regeneravimo procese, bendradarbiavimas ir sąveika turėtų būti būtina sąlyga, kad būtų galima nustatyti regeneravimo būdus pagal konkrečioms naudojimo paskirtims taikomus reikalavimus ir planuoti regeneruoto vandens pasiūlą, atsižvelgiant į galutinių naudotojų paklausą; [21 pakeit.]

(10)

siekdami veiksmingai apsaugoti aplinką , įskaitant dirvožemio kokybę, ir žmonių sveikatą, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai pirmiausia turėtų būti atsakingi už regeneruoto vandens kokybę atitikties vietoje . Siekdami laikytis minimaliųjų reikalavimų ir visų kompetentingų institucijų nustatytų papildomų sąlygų, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai turėtų stebėti regeneruoto vandens kokybę , laikydamiesi minimaliųjų reikalavimų ir visų kompetentingų institucijų nustatytų papildomų sąlygų . Todėl tikslinga nustatyti minimalius stebėsenos reikalavimus, apimančius įprastinės stebėsenos dažnumą ir patvirtinamosios stebėsenos laiką ir tikslinius rodiklius. Tam tikri įprastinei stebėsenai taikomi reikalavimai nustatyti pagal Direktyvą 91/271/EEB; [22 pakeit.]

(11)

būtina užtikrinti saugų regeneruoto vandens tiekimą, saugojimą ir naudojimą, taip skatinant vystyti pakartotinį vandens naudojimą visoje Sąjungoje , visų pirma skatinant Sąjungos ūkininkus taikyti šią praktiką, ir didinant visuomenės pasitikėjimą juo. Išvalytų nuotekų, neatsižvelgiant į jų naudojimo būdus, kiekis, pobūdis, valymo būdai ir savybės turėtų būti tokie, kad jas tvarkant, naudojant ir saugant, įskaitant drėkinimą purkštuvais, lašelinį drėkinimą (su saugojimu ar be jo), nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai kenkiama žmonių arba gyvūnų sveikatai ar dirvožemio kokybei arba vandens aplinkai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Todėl regeneruoto vandens tiekimas ir saugojimas konkrečioms reikmėms turėtų būti leidžiamas tik turint valstybių narių kompetentingų institucijų suteiktą leidimą. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti suderintą požiūrį, atsekamumą ir skaidrumą, turėtų būti nustatytos esminės taisyklės Sąjungos lygmeniu. Tačiau leidimų suteikimo procedūrų konkrečias sąlygas turėtų nustatyti valstybės narės , kurių kompetentingos institucijos pačios atsako už rizikos, susijusios su pakartotiniu vandens naudojimu, vertinimą . Valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti galiojančias leidimų suteikimo procedūras, kurios turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus reikalavimus; [23 pakeit.]

(11a)

regeneruoto vandens tiekimas ir saugojimas, taip pat jo naudojimas galutinių naudotojų reikmėms yra neatskiriama pakartotinio vandens naudojimo sistemos dalis. Vykdant regeneruoto vandens tiekimą ir saugojimą jame gali įvykti pokyčių, kurie gali turėti neigiamą poveikį jo cheminėms ir biologinėms savybėms. Regeneruotas vanduo turėtų būti tinkamai naudojamas, atsižvelgiant į regeneruoto vandens klases, kultūrinių augalų savybes ir drėkinimo metodus. Vykdant pagrindines rizikos valdymo užduotis reikėtų atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai, susijusį su regeneruoto vandens tiekimu, saugojimu ir numatytu naudojimu. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų parengti rekomendacinius dokumentus, kad padėtų kompetentingoms institucijoms vykdyti regeneruoto vandens tiekimo, saugojimo ir naudojimo kontrolę ir stebėseną; [24 pakeit.]

(11b)

jeigu reikalingas regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas, kiekvienam tokiam veiklos vykdytojui turėtų būti taikomas reikalavimas gauti leidimą. Jei tenkinami visi leidimo suteikimo reikalavimai, valstybės narės kompetentinga institucija turėtų suteikti leidimą, kuriame turėtų būti nurodytos visos rizikos vertinime nustatytos sąlygos ir priemonės, būtinos saugiam regeneruoto vandens paskirstymui ir saugojimui galutiniam vartotojui; [25 pakeit.]

(12)

šio reglamento nuostatomis papildomi kitų Sąjungos teisės aktų reikalavimai, visų pirma susiję su galimu pavojumi sveikatai ir aplinkai. Siekdami Siekdamos užtikrinti holistinį požiūrį sprendžiant ne tik galimo pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai problemą, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai ir aplinkos apsaugai, kai taikoma, bet ir, pavojaus žmonių , gyvūnų ir augalų sveikatai problemą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į reikalavimus, nustatytus laikytis reikalavimų , nustatytų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Tarybos direktyvose 86/278/EEB (11), 91/676/EEB (12) ir 98/83/EB (13), direktyvose 91/271/EEB ir 2000/60/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 178/2002 (14), (EB) Nr. 852/2004 (15), (EB) Nr. 183/2005 (16), (EB) Nr. 396/2005 (17) ir (EB) Nr. 1069/2009 (18), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/7/EB (19), 2006/118/EB (20), 2008/105/EB (21) ir 2011/92/ES (22), Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 2073/2005 (23), (EB) Nr. 1881/2006 (24) ir (ES) Nr. 142/2011 (25); [26 pakeit.]

(12a

) šio reglamento tikslais turėtų būti įmanoma miesto nuotekų valymo ir regeneravimo veiklą vykdyti vienoje fizinėje vietoje, naudojant tą patį įrenginį ar kelis atskirus įrenginius. Be to, tas pats subjektas turėtų galėti vykdyti ir valymo įrenginių, ir regeneravimo įrenginių veiklą; [27 pakeit.]

(13)

Reglamentu (EB) Nr. 852/2004 nustatomos bendros taisyklės maisto tvarkymo subjektams ir reglamentuojama žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamyba, apdirbimas, paskirstymas ir tiekimas rinkai. Į tą reglamentą taip pat įtrauktas maisto sveikumo klausimas ir vienas iš jo pagrindinių principų yra tas, kad pagrindinė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui. Yra parengta išsamių to reglamento taikymo gairių, visų pirma paminėtinas Komisijos rekomendacinis dokumentas dėl šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinės rizikos šalinimo pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos (2017/C 163/01). Šiame reglamente nustatyti regeneruoto vandens valymo tiksliniai rodikliai maisto tvarkymo subjektų neatleidžia nuo atsakomybės užtikrinti tokią vandens kokybę, kokios reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004, vėlesniame etape naudojant keletą vandens valymo būdų pavieniui arba derinant su kitomis ne valymo priemonėmis;

(13a)

siekiant labiau skatinti pakartotinio vandens naudojimo veiklą, nurodant konkrečias naudojimo paskirtis pagal šį reglamentą neturėtų būti užkertamas kelias valstybių narių galimybei naudoti regeneruotą vandenį kitiems tikslams, įskaitant pakartotinį naudojimą pramoniniais, pramoginiais ir aplinkosauginiais tikslais, jeigu valstybės narės užtikrina, kad laikomasi prievolės užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį; [28 pakeit.]

(14)

siekiant skatinti pasitikėjimą pakartotiniu vandens naudojimu, visuomenei turėtų būti teikiama informacija. Aiškios ir išsamios naujausios informacijos apie pakartotinį vandens naudojimą teikimas turėtų suteikti galimybę užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsekamumą ir taip pat galėtų būti labai svarbus atitinkamoms institucijoms, kurioms tam tikras pakartotinis vandens naudojimas daro poveikį . Siekdamos skatinti pakartotinį vandens naudojimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų rengiamos konkrečios ir skirtingiems subjektams pritaikytos informuotumo didinimo kampanijos, kad šie subjektai žinotų apie miestų vandens ciklą, būtinybę pakartotinai naudoti vandenį ir pakartotinio vandens naudojimo teikiamą naudą, ir taip skatinti suinteresuotuosius subjektus pritarti pakartotinio vandens naudojimo praktikai ir ją taikyti; [29 pakeit.]

(14a)

įgyvendinant ir palaikant prevencines priemones svarbiausias yra drėkinimą žemės ūkio reikmėms vykdančių galutinių naudotojų švietimas ir mokymas. Galutiniai naudotojai turėtų būti išsamiai informuoti apie tinkamą regeneruoto vandens naudojimą, nes jie yra ypač pažeidžiami. Turėtų būti įgyvendinamos įvairios prevencinės žmonių apsaugos nuo poveikio priemonės, pvz. naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, plaunamos rankos ir užtikrinama asmeninė higiena. Vykdant pagrindines rizikos valdymo užduotis taip pat turi būti stebima, ar tokios priemonės įgyvendinamos tinkamai; [30 pakeit.]

(15)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB (26) siekiama valstybėse narėse užtikrinti teisę gauti informaciją apie aplinką pagal Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (27) (Orhuso konvencija). Direktyvoje 2003/4/EB nustatyti plačios apimties įpareigojimai, susiję su informacijos apie aplinką pateikimu gavus prašymą ir aktyviu tokios informacijos platinimu. Į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB (28) taikymo sritį įtrauktas dalijimasis erdvine informacija, įskaitant duomenų rinkinius, susijusius su įvairiomis aplinkos temomis. Svarbu, kad šio reglamento nuostatos, susijusios su galimybe gauti informaciją ir dalijimosi duomenimis tvarka, papildytų tas direktyvas ir nesukurtų atskiros teisinės sistemos. Todėl šio reglamento nuostatos dėl visuomenei teikiamos informacijos ir informacijos apie įgyvendinimo stebėseną turėtų nepažeisti direktyvų 2003/4/EB ir 2007/2/EB nuostatų;

(16)

siekiant priderinti galiojančius minimaliuosius reikalavimus ir pagrindines rizikos valdymo užduotis prie mokslo ir technikos pažangos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus siekiant iš dalies pakeisti minimaliuosius reikalavimus ir pagrindines rizikos valdymo užduotis , nedarant poveikio galimybėms pakartotinai naudoti tinkamai išvalytas nuotekas . Be to, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę priimti deleguotuosius aktus, kuriais, nustatant technines specifikacijas, būtų papildytos pagrindinės rizikos valdymo užduotys. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (29) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [31 pakeit.]

(17)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kurią valstybės narės turi suteikti visuomenei, forma ir pateikimu, su informacijos apie šio reglamento įgyvendinimo stebėseną, kurią turi pateikti valstybės narės, forma ir pateikimu ir su informacijos, susijusios su Europos aplinkos agentūros parengta Sąjungos lygmens apžvalga, forma ir pateikimu. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (30);

(18)

kompetentingos institucijos turėtų tikrinti regeneruoto vandens atitiktį leidime nurodytoms sąlygoms. Neatitikties atveju jos turėtų pareikalauti regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojo imtis būtinų priemonių atitikčiai užtikrinti. Kai neatitiktis viršija nustatytas didžiausias vertes ir dėl neatitikties jos kyla didelis pavojus aplinkai ar žmonių sveikatai, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai turėtų nedelsdami nutraukti bet kokį regeneruoto vandens tiekimą . Kompetentingos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su galutiniais naudotojais, kad būtų palengvintas pakartotinis tinkamai išvalytų nuotekų naudojimas. Kompetentingos institucijos turėtų stebėti ir kontroliuoti regeneruoto vandens tiekimą, saugojimą ir naudojimą, atsižvelgdamos į susijusį pavojų sveikatai ir aplinkai; [32 pakeit.]

(19)

kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis institucijomis ir keistis informacija, kad būtų užtikrinta atitiktis susijusiems Sąjungos ir nacionaliniams reikalavimams;

(20)

valstybių narių pateikti duomenys labai svarbūs, kad Komisija galėtų stebėti ir vertinti teisės akto veiksmingumą įgyvendinant jame nustatytus tikslus;

(21)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktą Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais: veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir Europos pridėtine verte, ir turėtų būti galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimų pagrindas;

(22)

pagal Orhuso konvenciją suinteresuotosios visuomenės nariams turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į teismą ir taip padėti apsaugoti teisę gyventi žmonių sveikatai nekenksmingoje ir gerovę užtikrinančioje aplinkoje;

(23)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles, reglamentuojančias sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(24)

šio reglamento tikslo, t. y. apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(25)

būtina suteikti pakankamai laiko valstybėms narėms, kad jos galėtų sukurti administracinę infrastruktūrą, kuri reikalinga siekiant taikyti šį reglamentą, taip pat veiklos vykdytojams, kad jie galėtų pasiruošti naujų taisyklių taikymui;

(25a)

siekiant kuo labiau vystyti ir skatinti pakartotinį tinkamai išvalytų nuotekų naudojimą, Europos Sąjunga pagal programą „Europos horizontas“ turėtų remti šios srities mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad būtų gerokai padidintas tinkamai išvalytų nuotekų patikimumas ir pagerinti perspektyvaus panaudojimo metodai; [33 pakeit.]

(25b)

siekiant veiksmingai apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, valstybės narės kartu su suinteresuotosiomis šalimis turėtų pradėti vykdyti trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę dirvožemio kokybės kontrolę; [34 pakeit.]

(25c)

šiuo reglamentu siekiama paskatinti tausų vandens naudojimą. Atsižvelgdama į šį siekį, Komisija turėtų įsipareigoti naudoti Sąjungos programas, įskaitant programą LIFE, vietos iniciatyvoms, susijusioms su pakartotiniu tinkamai išvalytų nuotekų naudojimu, remti; [35 pakeit.]