Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52019IP0076

2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo (2018/2111(INI))

OJ C 449, 23.12.2020, p. 6–15 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2020 12 23   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 449/6

P8_TA(2019)0076

Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimas

2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo (2018/2111(INI))

(2020/C 449/02)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 9, 10, 11, 12, 21 ir 23 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 10, 15, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 45, 46, 47, 48, 153 ir 165 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 10 ir 11 straipsnius ir į tai, kad 10 straipsnio 3 dalyje pažymima, jog „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“,

—

atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta laisvo asmenų judėjimo teisė,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2020–2027 m. daugiametę finansinę programą,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (2),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (4),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (5),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (7),

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą Tarybos direktyvos, kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas 96/409/BUSP (COM(2018)0358),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti, ir kuria panaikinimas Sprendimas 95/553/EB (8),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisių ir vertybių programos (COM(2018)0383),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (COM(2009)0313),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ (COM(2017)0030),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl rinkimų srities bendradarbiavimo tinklų, skaidrumo internete, apsaugos nuo kibernetinio saugumo incidentų ir kovos su dezinformacijos kampanijomis Europos Parlamento rinkimų kontekste (C(2018)5949),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos (10) ir į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl parduodamos ES pilietybės (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“ (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje (14),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę „ES pilietybės stiprinimas: Sąjungos piliečių supažindinimas su jų rinkimų teisėmis“,

—

atsižvelgdamas į Parlamento C teminio skyriaus 2016 m. paskelbtą tyrimą Obstacles to the right of free movement and residence for EU citizens and their families („Kliūtys, su kuriomis siekdami pasinaudoti teise laisvai judėti ir gyventi susiduria ES piliečiai ir jų šeimos“),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. ataskaitą Making EU citizens’ rights a reality: national courts enforcing freedom of movement and related rights („ES piliečių teisių virsmas tikrove: laisvo judėjimo ir susijusių teisių vykdymo užtikrinimas nacionaliniuose teismuose“),

—

atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausos Nr. 89/2018 rezultatus,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 4 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, projekto (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo (19),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Laisvų ir sąžiningų Europos Parlamento rinkimų užtikrinimas“ (COM(2018)0637),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Peticijų komitetų nuomones (A8–0041/2019),

A.

kadangi ES pilietybė ir su ja susijusios teisės pirmą kartą buvo nustatytos 1992 m. Mastrichto sutartimi ir toliau buvo stiprinamos 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi, tačiau yra įgyvendintos tik iš dalies;

B.

kadangi, vadovaujantis teisėmis, vertybėmis ir principais, kuriais grindžiama Sąjunga ir kurie išdėstyti ES sutarties 2 straipsnyje, įgyvendinant Europos projektą svarbiausias yra pilietis; kadangi dėl to diskusija dėl Europos ateities apima ir svarstymus apie mūsų bendros tapatybės stiprybę;

C.

kadangi ES institucijų ir sprendimų priėmimo procesų vientisumo, skaidrumo ir atskaitomybės principai, kaip nustatyta ES sutarties 10 ir 11 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, yra pagrindiniai pilietybės sąvokos elementai ir jie yra būtini siekiant kurti ir stiprinti patikimumą ir pasitikėjimą visoje Sąjungoje; kadangi naudojantis ad hoc ir tarpvyriausybiniais susitarimais bei priemonėmis keliose ES politikos srityse, taip pat pasitelkiant neoficialias sprendimų priėmimo institucijas apeinant ir deinstitucionalizuojant įprastą teisėkūros procedūrą, gali būti labai pakenkta tokiems principams;

D.

kadangi ES yra patyrusi sunkumų susidūrusi su įvairiomis krizėmis, turėjusiomis reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, dėl kurių iškilo populistinės ir nacionalistinės ideologijos, pagrįstos išimtine tapatybe ir rasių viršenybės kriterijais, o tai prieštarauja Europos vertybėms;

E.

kadangi nepatenkinamas įvairių krizių valdymas padidino piliečių nusivylimą kai kuriais ES integracijos projekto rezultatais; kadangi itin svarbu užtikrinti, kad piliečiai ES pilietybę laikytų vertinga privilegija ir kad būtų atkurtas pasitikėjimas ES projektu, pirmenybę teikiant visų piliečių teisių, įskaitant pilietines, politines ir socialines teises, stiprinimui, gerinant demokratijos kokybę Sąjungoje, didinant praktines galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir galimybę kiekvienam piliečiui dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, kartu užtikrinant aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesuose;

F.

kadangi šiuo metu peržiūrint Europos piliečių iniciatyvą siekiama užtikrinti didesnį jos veiksmingumą ir stiprinti dalyvaujamąją demokratiją bei aktyvų pilietiškumą;

G.

kadangi galimybė įgyti ES pilietybę priklauso nuo valstybės narės pilietybės, kurią reglamentuoja nacionaliniai įstatymai, turėjimo; kadangi tuo pat metu ES pilietybės suteikiamos teisės ir pareigos yra nustatytos ES teisėje ir nepriklauso nuo valstybių narių, taigi jos negali jų riboti dėl nepagrįstos priežasties;

H.

kadangi suteikdamos savo šalies pilietybę valstybės narės turėtų vadovautis ES teisės principais, kaip antai proporcingumo, teisinės valstybės ir nediskriminavimo principai, kurie yra išsamiai išaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje;

I.

kadangi rengiantis „Brexit“ buvo atkreiptas dėmesys į ES pilietybės suteikiamų teisių svarbą – ypač tarp jaunųjų europiečių – ir jų vaidmenį milijonų ES piliečių gyvenime, be to, dabar ES geriau suprantama, ką galimybė netekti šių teisių reikštų abiem pusėms;

J.

kadangi 2014 m. vidutinis rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose buvo 42,6 proc.; kadangi remiantis naujausia 2018 m. gegužės mėn. paskelbta „Eurobarometro“ apklausa, tik 19 proc. kalbintų europiečių žinojo ateinančių Europos Parlamento rinkimų datą,

K.

kadangi ES piliečiai beveik visiškai nežino apie „Europe Direct“ biurus, nors jų pagrindinis vaidmuo – teikti informaciją;

L.

kadangi visoje ES yra daugiau kaip 400 „Europe Direct“ informacijos centrų, kurie prisideda prie Komisijos vykdomos informavimo apie piliečiams tiesiogiai svarbias Europos Sąjungos politikos kryptis veiklos ir stengiasi įtraukti piliečius vietos ir regionų lygmeniu;

M.

kadangi pilietybės samprata apibrėžia piliečių ir politinės bendruomenės santykį, įskaitant jų teises, pareigas ir atsakomybę; kadangi pagal SESV 20 straipsnį Sąjungos piliečiams suteikiama teisė balsuoti ir kandidatuoti per Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, vykstančius jų gyvenamoje valstybėje narėje, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams;

N.

kadangi Europos piliečiams tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente ir kiekvienam piliečiui ES institucijos turi skirti vienodą dėmesį; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;

O.

kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ne viename sprendime nustatė, kad valstybės narės piliečiai, imdamiesi veiksmų tos pačios valstybės atžvilgiu, gali remtis ir su ES pilietybe siejamomis teisėmis (20);

P.

kadangi valstybės narės siūlo vadinamąsias auksinės vizos ir investuotojų programas kaip būdus jų pilietybei gauti;

Q.

kadangi judėjimo laisvė suteikia ES piliečiams galimybių keliauti, studijuoti, dirbti ir gyventi kitose ES šalyse; kadangi daugiau kaip 16 mln. europiečių naudojasi savo teise gyventi kitoje ES šalyje;

R.

kadangi laisvo judėjimo teisė turi itin didelę reikšmę ES pilietybei ir papildo kitas ES vidaus rinkos laisves; kadangi jauniesiems europiečiams ypač aktuali judėjimo laisvė – ji laikoma geriausiu ES laimėjimu po taikos Europoje užtikrinimo;

S.

kadangi įgyvendinant Direktyvą 2004/38/EB susidurta su praktiniais sunkumais ir europiečiams iki šiol gali atrodyti, kad persikelti į kitą valstybę narę ar joje apsigyventi yra sunku dėl diskriminacijos tautybės pagrindu, atvykimo ir gyvenamosios vietos reikalavimų; kadangi sukaupta gausi ESTT praktika, kuria siekiama išaiškinti svarbiausias sampratas judiems ES piliečiams;

T.

kadangi pagal SESV 20 ir 23 straipsnius užtikrinama konsulinė apsauga, taigi ES piliečiai, esantys trečiosios šalies teritorijoje, kurioje jų pilietybės valstybė narė atstovybės neturi, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai; kadangi ES piliečiai iš valstybių narių, neturinčių atstovybės susijusioje trečiojoje šalyje, gali nukentėti susidarius ekstremaliai situacijai, kilus gaivalinei nelaimei arba įvykus teroristiniam išpuoliui;

U.

kadangi 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje Komisija parodė prisiimanti įsipareigojimą surengti ES masto informavimo ir sąmoningumo didinimo kampaniją apie ES pilietybę, siekiant padėti piliečiams geriau suprasti savo teises; kadangi valstybės narės ir pilietinė visuomenė turi dalytis šia atsakomybe geriau informuoti ES piliečius apie jų teises ir pareigas;

V.

kadangi, remiantis Komisijos 2017 m. ES pilietybės ataskaita, nuo 2012 m. vis daugiau asmenų praneša, kad patiria kurios nors formos diskriminaciją;

W.

kadangi sukūrus Šengeno erdvę ir į ES teisės sistemą integravus Šengeno acquis labai sustiprėjo judėjimo laisvė ES ir tai yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų;

X.

kadangi Europos pilietybės sukūrimas yra Europos projekto rezultatas, kurio visas potencialas dar nėra iki galo atskleistas; pabrėžia, kad tai niekur kitur pasaulyje neregėtas konstruktas;

1.

 mano, jog ne visos nuostatos dėl ES pilietybės yra įgyvendinamos taip, kad būtų pasinaudota visapusišku jų potencialu, net jeigu tai leistų sustiprinti Europos tapatybę; pabrėžia, kad sukūrus Sąjungos pilietybę paaiškėjo, kad gali egzistuoti pilietybės forma, kuri nėra nulemta nacionalinės pilietybės, ir kad ji sudaro politinės srities, iš kurios kyla teisės ir pareigos, nustatomos pagal Europos Sąjungos, o ne valstybės teisę, pagrindą; ragina Sąjungos institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų gerinamas Sutarties nuostatų dėl pilietybės ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas, taikymo sritis ir veiksmingumas; atkreipia dėmesį į tai, kad ES piliečiai ne visiškai žino savo teises, susijusias su Sąjungos pilietybe;

2.

 primena, kad ES pilietybė papildo valstybės narės pilietybę; pabrėžia, kad ES pilietybė sudaro galimybes piliečiui papildyti įvairias savo tapatybes ir kad išskirtinio nacionalizmo bei populistinės ideologijos kelia grėsmę šiai galimybei; laikosi nuomonės, kad buvimas aktyviu piliečiu ir piliečių dalyvavimo skatinimas yra labai svarbūs siekiant sustiprinti priklausymo politiniam projektui jausmą, siekiant puoselėti bendrą Europos tapatybės jausmą, tarpusavio supratimą, kultūrų dialogą ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat kurti atviras, įtraukias, darnias ir atsparias visuomenes;

3.

 mano, kad ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms visapusiškai įgyvendinant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir aktyviai remiant joje įtvirtintas teises ir principus yra iš esmės užtikrinama, kad piliečiai veiksmingai dalyvautų ES demokratiniame procese ir konkrečiai įgyvendinamos SESV 20 straipsnyje įtvirtintos nuostatos;

4.

 pabrėžia, kad dėl Sąjungos pilietybės atsirandančios teisių ir pareigų visumos negalima nepagrįstai riboti; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares pasinaudoti savo prerogatyva suteikti pilietybę pagal sąžiningo bendradarbiavimo principus, be kita ko, tais atvejais, kai ES piliečių vaikams sunku atitikti pilietybės kriterijus pagal nacionalines taisykles; pabrėžia, kad sėkmingas naudojimasis pilietinėmis teisėmis reiškia, kad visos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos teisės ir laisvės yra saugomos ir skatinamos, taip pat ir neįgaliųjų, kurie turėtų turėti galimybę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis kaip ir bet kurie kiti piliečiai, ir kad lyčių aspekto integravimas yra įgyvendinamas siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų visapusiškai naudotis su ES pilietybe susijusiomis teisėmis;

5.

 primena, kad Sąjungos pilietybė taip pat turi platesnį poveikį ir suteikia teises demokratinio dalyvavimo srityje pagal ES sutarties 10 ir 11 straipsnius; pabrėžia, jog tam, kad būtų galima naudotis teise dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, sprendimai turėtų būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių, todėl labai svarbu teikti atitinkamas garantijas dėl skaidrumo priimant sprendimus ir kovojant su korupcija;

6.

 apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo dalyvauti ES sutarčių dalyse, nes tai kenkia ir skatina faktinius piliečių teisių, kurios pagal ES sutartis turi būti lygios, skirtumus;

7.

 pažymi, kad programa „Erasmus+“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa bei programa „Europa piliečiams“ duoda ES piliečiams – pirmiausia jaunimui – daug naudos, nes didina jų informuotumą apie jų, kaip ES piliečių, statusą ir gilina jų žinias apie su šiuo statusu siejamas teises bei vertybes, kuriomis jos grindžiamos; laikosi nuomonės, kad Europos savanoriškų veiklos programų, pvz., Europos savanorių tarnybos ir Europos solidarumo korpuso, vaidmuo irgi neatskiriamas nuo ES pilietybės plėtojimo; akcentuoja didžiulę šių programų svarbą – ypač jaunimui – ir ragina labiau jas remti finansiškai;

Politinės teisės

8.

 reiškia susirūpinimą dėl mažėjančio rinkėjų, ypač jaunimo, aktyvumo tiek per nacionalinius, tiek per Europos Parlamento rinkimus tendencijos; yra įsitikinęs, kad ES viešosios sferos stiprinimas ir visapusiškas ES pilietybės įgyvendinimas turi potencialo padėti pakeisti šią mažėjimo tendenciją – stiprinti piliečių priklausymo Europos bendruomenei pojūtį ir skatinti atstovaujamąją demokratiją;

9.

 pripažįsta Komisijos pastangas skatinti programas, kuriomis puoselėjama ES pilietybė ir piliečių informuotumas apie savo politines teises; tačiau pastebi, kad įgyvendinant SESV 165 straipsnį – teisinį pagrindą piliečių švietimo Europos aspektui skatinti – padaryta menka pažanga; mano, jog nepaprastai svarbu skatinti piliečius dalyvauti ES demokratiniame gyvenime, ir laikosi nuomonės, jog prioritetas turėtų būti teikiamas ES mokymo programų kūrimui švietimo sistemose, kad būtų galima toliau pasikliauti ES pilietybės potencialu;

10.

 dar kartą apgailestauja, kad iš kai kurių ES piliečių atimama teisė balsuoti savo pilietybės valstybėje narėje ir kad jie negali dalyvauti nacionaliniuose parlamento rinkimuose savo gyvenamojoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad rinkimų teisių netekimas dėl to, kad piliečiai gyvena kitoje valstybėje narėje, gali juos stabdyti nuo persikėlimo į kitą valstybę narę, o tai, savo ruožtu, galėtų būti potencialus SESV 18 straipsnio pažeidimas;

11.

 mano, kad atstovaujamosios demokratijos sistemoje būtina užtikrinti tinkamą ES institucijų veikimą, kad būtų apsaugotos visos ES piliečių politinės teisės; pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti ES pilietybės sąvoką, svarbu, kad informacija apie ES pilietybę ir su ja susijusias teises būtų prieinama visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis; apgailestauja dėl to, kad nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, SESV 15 straipsnio 3 dalis, kuri tapo teisiniu pagrindu visuomenei susipažinti su dokumentais ir kuria išplečiamas taisyklių dėl galimybės susipažinti su visų Sąjungos institucijų, įstaigų, agentūrų ir organų dokumentais taikymo sritis, dar nėra visiškai įgyvendinta; mano, kad valstybės narės nuolat trukdė daryti pažangą priimant naują reglamentą;

Judėjimo laisvė

12.

 teigiamai vertina naudą, kurią ES piliečiams ir valstybių narių ekonomikai teikia laisvas judėjimas; pažymi, kad teisės, siejamos su Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ne visuomet žinomos ir kad jų ne visuomet paisoma, o dėl to ES piliečiams ir jų šeimoms kyla kliūčių laisvai judėti bei apsigyventi ir jie yra diskriminuojami; primena, kad valstybės narės privalo apsaugoti tos pačios lyties sutuoktinių laisvo judėjimo teises, įskaitant teisę į šeimos susijungimą;

13.

 yra susirūpinęs, kad tai, kaip nacionaliniai teismai aiškina Direktyvos 2004/38/EB nuostatas ir sąvokas skiriasi ne tik skirtingose valstybėse narėse, bet ir kai kuriais atvejais toje pačioje šalyje; susirūpinęs pažymi, kad nacionalinės valdžios institucijos ne visada žino apie teises ir pareigas, nustatytas pagal Direktyvą 2004/38/EB;

14.

 pabrėžia problemą, kad neteikiama informacija arba teikiama neteisinga ar klaidinanti informacija apie vizų reikalavimus šeimos nariams arba dėl teisės apsigyventi; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų panaikintos nereikalingos kliūtys naudotis teise atvykti ir (arba) apsigyventi, ypač trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ES piliečių šeimos nariai;

15.

 reiškia susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria piliečiai, siekdami savo profesinių kvalifikacijų pripažinimo visoje Europoje; mano, kad Profesinių kvalifikacijų direktyva ir Europos kvalifikacijų sandara padeda skatinti pripažinimą tarp valstybių narių; taip pat mano, kad profesinis pripažinimas itin svarbus norint užtikrinti didesnį studentų ir specialistų judumą; ragina Komisiją ir toliau kiek įmanoma palengvinti profesinį pripažinimą;

16.

 reiškia didelį susirūpinimą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktų mokslinių tyrimų išvadų, kuriose pažymima, kad ieškant darbo, mėginant gauti įvairias paslaugas, pvz., išsinuomoti automobilį ar butą arba pasinaudoti tam tikromis banko paslaugomis, bei švietimo ir apmokestinimo srityse susiduriama su diskriminacija; pabrėžia, kad diskriminuojant dėl tautybės Sąjungos piliečiams gali atsirasti laisvo judėjimo kliūčių; ragina ES ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti tokių diskriminacijos atvejų stebėsenai ir imtis ryžtingų veiksmų, kad užkirstų jiems kelią;

17.

 pabrėžia, kad judumas svarbus jaunimo asmeniniam tobulėjimui – juo skatinamas mokymasis ir kultūriniai mainai bei didinamas supratimas apie aktyvų pilietiškumą ir jo įgyvendinimą; skatina valstybes nares remti ES programas, kuriomis skatinamas judumas;

18.

 vertina kultūros, meno ir mokslo, kaip neatsiejamų aktyvaus ES pilietiškumo aspektų, svarbą; pabrėžia jų vaidmenį stiprinant bendrą piliečių priklausymo Sąjungai jausmą, skatinant tarpusavio supratimą ir puoselėjant kultūrų dialogą;

Konsulinė apsauga

19.

 pažymi, kad šiuo metu beveik septyni mln. ES piliečių gyvena ne ES šalyse ir kad iki 2020 m. šis skaičius turėtų padidėti bent iki 10 mln.;

20.

 mano, kad teisė į konsulinę apsaugą naudinga visiems ES piliečiams, ir primena, kad Tarybos direktyvoje (ES) 2015/637 konsulinė apsauga aiškinama pačia plačiausia prasme, t. y. kaip visų rūšių konsulinė pagalba; pabrėžia, kad informuotumas apie šias teises tebėra ribotas;

21.

 ragina Komisiją paskelbti Direktyvos (ES) 2015/637 įgyvendinimo įvertinimą ir prireikus imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūros; ragina valstybes nares parengti veiksmų susidarius ekstremalioms situacijoms protokolus atsižvelgiant į piliečių, kuriems neatstovaujama, padėtį, kad, derinant veiksmus su kitų valstybių narių atstovybėmis ir ES delegacijomis, pagerėtų komunikacija ekstremalių situacijų atvejais; primena savo ilgalaikį raginimą stiprinti ES delegacijų vaidmenį trečiosiose šalyse ir atkreipia dėmesį į pridėtinę vertę, kurią teikia vietoje veikiantis ES diplomatinis tinklas;

Peticija Europos Parlamentui ir skundas Europos ombudsmenui

22.

 pabrėžia teisės pateikti peticiją, nustatytos Pagrindinių teisių chartijos 227 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje, ir teisės kreiptis į ombudsmeną, įtvirtintos SESV 228 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje, svarbą; teigiamai vertina Europos ombudsmeno darbą kovojant su netinkamu administravimu Sąjungos institucijose, įstaigose ir agentūrose, ir ypač skaidrumo srityje; pabrėžia skaidrumo svarbą tinkamam demokratiniam veikimui ir dalyvavimui Sąjungoje, nes jis kelia piliečių pasitikėjimą; atsižvelgdamas į tai, pritaria ombudsmenės neseniai specialiojoje ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo;

Rekomendacijos

23.

 primena, kad pagal SESV 258 straipsnį Komisija turi prerogatyvą prašyti ESTT priimti sprendimą dėl to, ar rinkimų teisių netekimas apsigyvenus kitoje ES valstybėje narėje turėtų būti laikomas judėjimo ir apsigyvenimo laisvės pažeidimu; dar kartą ragina valstybes nares įgyvendinti Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodeksą, įskaitant užsieniečių balsavimo teisės rinkimuose į nacionalinius parlamentus atėmimo panaikinimą;

24.

 siūlo Komisijai pasinaudoti SESV 25 straipsnyje įtvirtinta procedūra ir išplėsti SESV 20 straipsnio 2 dalyje išvardytas teises, kad ES piliečiai galėtų pasirinkti, ar balsuoti savo pilietybės, ar savo gyvenamoje valstybėje narėje, taip pat kad jos būtų išplėstos įtraukiant visus rinkimus, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narėse konstitucines galimybes;

25.

 ragina valstybes nares vietos ir nacionaliniu lygmenimis diegti e. demokratijos priemones ir jas tinkamai integruoti į politinį procesą, sudarant palankesnes sąlygas piliečiams ir gyventojams dalyvauti demokratiniame gyvenime;

26.

 mano, kad persvarsčius teisinę sistemą, kuria reglamentuojama Europos piliečių iniciatyva (EPI), piliečiai galėtų aktyviau dalyvauti formuojant ES politiką, jei ši priemonė taptų mažiau biurokratiška, prieinamesnė ir veiksmingesnė;

27.

 ragina Komisiją parengti patikimesnę praktiką, susijusią su tolesniais politiniais ir teisiniais veiksmais po sėkmingų EPI;

28.

 primygtinai reikalauja daugiau išteklių investuoti į papildomų programų ir iniciatyvų, kuriomis siekiama puoselėti Europos viešąją erdvę, kurioje naudojimasis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, socialinė gerovė ir Europos vertybių įgyvendinimas tampa piliečių tapatybės modeliu, kūrimą; palankiai vertina Teisių ir vertybių programą kaip vertingą Sąjungos aktyvios paramos savo vertybėms ir teisėms, kylančioms iš ES pilietybės ir įtvirtintoms Sutartyse, pavyzdį, be kita ko, teikiamos pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios skatina ir gina šias teises bei vertybes; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti dabartinį Teisių ir vertybių programos biudžetą; griežtai nepritaria tam, kad jis būtų sumažintas naujoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, kaip siūlo Komisija;

29.

 primygtinai ragina Europos politines partijas ir jų narius užtikrinti renkamų kandidatų lyčių pusiausvyrą, sudarant sąrašus, kuriuose vyrų ir moterų būtų po lygiai, arba kitais lygiaverčiais būdais;

30.

 siūlo gerokai padidinti „Europe Direct“ biurų matomumą; pabrėžia, kad šie biurai turėtų veikti kaip tarpininkai, bendradarbiaujantys su valstybių narių viešojo administravimo institucijomis ir pilietine visuomene (įskaitant profesines sąjungas, verslo asociacijas ir viešas bei privačias įstaigas), ir aktyviai informuotų ES piliečius apie jų teises ir pareigas bei skatintų piliečius dalyvauti Europos Sąjungos demokratiniame gyvenime vietos lygmeniu; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos lygmens subjektus aktyviai bendradarbiauti su šiais biurais; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta šių biurų veiklos ir tokių programų, kaip programa „Europa piliečiams“, sąveika; prašo Komisijos užtikrinti, kad šie biurai centralizuotų susijusią informaciją, kuri leistų ES piliečiams naudotis savo teisėmis ir sudarytų palankesnes sąlygas naudotis ES piliečių teisėmis; mano, kad SOLVIT paslauga turėtų būti dar labiau supaprastinta, kad būtų galima veiksmingiau apsaugoti ES piliečių teises iki jiems pasitelkiant teisines ar administracines teisių gynimo priemones;

31.

 taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų stiprinamas „Europe Direct“ biurų vaidmuo ir naudojimasis ES pilietybe remiantis pagal Direktyvą 2014/54/ES darbuotojams suteiktomis teisėmis, įskaitant ES piliečių teises į apsaugą nuo diskriminacijos, naudojimąsi balsavimo teisėmis pagal SESV 22 straipsnį ir jų teises laisvai judėti pagal SESV 21 straipsnį ir Direktyvą 2004/38/EB, taip pat teisę į judėjimo laisvę, kurią naudojasi jų šeimos nariai;

32.

 ragina Komisiją imtis sistemingų veiksmų, susijusių su valstybių narių daromais Direktyvos 2004/38/EB pažeidimais, ir prašo atnaujinti ES gaires, skirtas teisės aktams, kurie turi poveikio ES piliečiams, taikyti ir aiškinti, kad būtų įtraukti naujausi ESTT sprendimai ir taip užtikrintas visapusiškas ES teisės veiksmingumas;

33.

 ragina nuosekliai įgyvendinti lyčių aspekto integravimą į visas ES veiklos sritis, ypač priimant teisės aktus ar įgyvendinant su ES pilietybe susijusią politiką;

34.

 primena, jog nuo 2014 m. Parlamentas yra ne kartą reiškęs susirūpinimą dėl to, kad bet kuri nacionalinė programa, apimanti tiesioginį ar netiesioginį ES pilietybės pardavimą, pakerta pačią ES pilietybės sampratą; prašo Komisijos stebėti šias programas ir parengti nacionalinių programų, pagal kurias ES pilietybė suteikiama investuotojams, ataskaitą, kaip numatyta 2017 m. Pilietybės ataskaitoje;

35.

 apgailestauja, kad Komisijos 2017 m. pilietybės ataskaitoje neminima Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, teisė teikti peticijas, teisė kreiptis į Europos ombudsmeną, teisė susipažinti su dokumentais arba teisė remti Europos piliečių iniciatyvą; ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio Chartijos nuostatoms ir kito vertinimo metu pašalinti trūkumus;

36.

 pabrėžia, kad vis daugiau ES piliečių nukenčia nuo teroristinių išpuolių ne savo šalyje, todėl ragina valstybėse narėse skubiai parengti protokolus, siekiant padėti kitos šalies pilietybę turintiems europiečiams teroristinio išpuolio atveju, remiantis pasiūlymu dėl Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu;

37.

 siūlo valstybėms narėms gegužės 9-ąją paskelbti ne darbo diena visoje Europoje, siekiant stiprinti europietišką priklausymo bendruomenei pojūtį ir kurti erdvę pilietiniams judėjimams bei veiklai;

38.

 pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Parlamento rekomendacijų dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo įgyvendinimo;

39.

 tvirtai tiki, kad nediskriminavimo principas yra Europos pilietybės kertinis akmuo ir bendrasis principas bei pagrindinė ES teisės vertybė pagal ES sutarties 2 straipsnį; ragina Tarybą užbaigti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą, kad būtų galima toliau užtikrinti pagrindines teises Sąjungoje priimant konkrečius ES teisės aktus, kuriais būtų visapusiškai įgyvendinami SESV 18 ir 19 straipsniai laikantis horizontaliojo požiūrio; apgailestauja dėl to, kad praėjus dešimtmečiui po Komisijos pasiūlymo paskelbimo Taryba vis dar blokuoja Kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą;

40.

 primena Sutartyse nustatytą prievolę prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK); ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant užbaigti Sąjungos prisijungimą prie EŽTK ir prisijungti prie Europos socialinės chartijos;

41.

 pabrėžia, kad visų amžiaus grupių asmenų (formalusis ir neformalusis) kokybiškas pilietinis ugdymas yra labai svarbus siekiant, kad piliečiai galėtų užtikrintai naudotis demokratinėmis teisėmis ir kad demokratinė visuomenė tinkamai veiktų; pažymi, kad tik nuolatinės švietimo pastangos gali užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą Europos lygmens rinkimuose ir skatinti Europos kultūrų tarpusavio supratimą ir solidarumą, taip pat įveikti diskriminaciją, išankstinį nusistatymą ir lyčių nelygybę; rekomenduoja kaip teisinį pagrindą naudoti SESV 165, 166 ir 167 straipsnius ir išnagrinėti, koks yra švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo politikos potencialas;

42.

 primena Europos politinių partijų indėlį „formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią“ (ES sutarties 10 straipsnio 4 dalis); todėl ragina suteikti ES piliečiams galimybę tiesiogiai kreiptis dėl narystės politinėse partijose ES lygmeniu;

43.

 primena, kad reikia propaguoti Europos Parlamento rinkimų europinį aspektą, siekiant prisidėti prie Parlamento darbo ateityje jam naudojantis savo teisėkūros iniciatyva pagal SESV 225 straipsnį; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant remti Europos piliečių pilietines teises, įskaitant su balsavimu susijusias pilietines teises; pabrėžia, kad geresnė ir labiau sutelkta informacija apie Europos politiką ir ES teisės aktų poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui užtikrintų didesnį rinkėjų dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose; primena, kad reikia skatinti dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose didinant Europos politinių partijų matomumą; pakartoja, kad skatinimas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose yra bendra piliečių, valstybių narių ir ES atsakomybė; pabrėžia, kad reikia informuoti piliečius apie naujausią rinkimų įstatymo reformą ir Spitzenkandidat procedūrą; pabrėžia šios schemos politinę svarbą ir simbolinę reikšmę stiprinant ES pilietybę;

44.

 primena, kad Europos Parlamentas yra visos Sąjungos parlamentas ir kad jis atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES politinių institucijų teisėtumą užtikrinant jų atskaitomybę vykdant parlamentinę kontrolę; todėl primygtinai reikalauja, kad būtų užtikrintos, konsoliduotos ir sustiprintos Parlamento teisėkūros ir kontrolės teisės;

45.

 primena Komisijos gaires dėl Sąjungos duomenų apsaugos teisės taikymo rinkimuose ir jos 2018 m. rugsėjo 12 d. komunikatą dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų Europoje apsaugos (COM(2018)0637); ragina dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad rinkimams nebūtų daroma netinkama įtaka; pabrėžia, kad būtina apibrėžti ES kovos su propaganda, nukreipta prieš Europos Sąjungą, ir tikslinga dezinformacija politiką;

46.

 ragina Komisiją aktyviau skatinti demokratinį dalyvavimą intensyvinant dialogą su piliečiais, didinant piliečių supratimą apie ES teisės aktų vaidmenį jų kasdieniame gyvenime ir pabrėžiant jų teisę balsuoti ir būti renkamiems vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

47.

 atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją naudotis socialinės žiniasklaidos ir skaitmeninėmis priemonėmis ypatingą dėmesį skiriant jaunimo ir neįgaliųjų dalyvavimo didinimui; ragina sukurti ir įgyvendinti e. demokratijos priemones, pvz., internetines platformas, siekiant labiau tiesiogiai įtraukti piliečius į ES demokratinį gyvenimą ir skatinti jų dalyvavimą;

48.

 pritaria spaudos ir multimedijos priemonių gamybai ir sklaidai visomis oficialiosiomis ES kalbomis, didžiausią dėmesį skiriant ES piliečių informuotumo apie jų teises didinimui ir jų gebėjimo veiksmingai šiomis teisėmis naudotis stiprinimui;

49.

 mano, kad, atsižvelgiant į didėjantį socialinės žiniasklaidos poveikį piliečių gyvenimui, Europos institucijos turėtų ir toliau kurti naujus mechanizmus ir viešąją politiką, skirtus pagrindinėms asmenų teisėms skaitmeninėje aplinkoje apsaugoti; pabrėžia, kad būtina užtikrinti patikimą, sąžiningą ir skaidrų keitimąsi piliečių duomenimis; pabrėžia, kad laisva žiniasklaida ir galimybė išgirsti įvairias nuomones yra neatskiriama sveikos demokratijos dalis ir kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra labai svarbus ir turėtų būti plėtojamas ankstyvame amžiuje;

50.

 ragina taikyti SESV 25 straipsnį ir imtis priemonių, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ES pilietybe kasdieniame gyvenime;

51.

 pagal SESV 25 straipsnį prašo Komisijos kitoje Pilietybės ataskaitoje atsižvelgti į tai, kaip plėtojamos ES pilietybės teisės antrinės teisės aktuose ir į teismų praktiką, ir pasiūlyti veiksmų planą siekiant apjungti šią raidą, kad būtų oficialiai įvertinta Sąjungos pažanga šioje srityje;

52.

 pabrėžia, kad galutinis šios proceso tikslas būtų pagal SESV 25 straipsnyje nustatytą procedūrą imtis konkrečių iniciatyvų siekiant konsoliduoti su pilietybe susijusias teises ir laisves parengiant ES pilietybės statutą, panašų į Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant pagrindines teises ir laisves, įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijoje, kartu su socialinėmis teisėmis, nustatytomis Europos socialinių teisių ramstyje, ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis, kaip Europos viešąją erdvę apibrėžiančius elementus, įskaitant, be kita ko, valdymo modelį, be kita ko, tai viešajai erdvei būtiną valdymo modelį, orumą, laisvę, teisinės valstybės principą, demokratiją, pliuralizmą, toleranciją, teisingumą ir solidarumą, lygybę ir nediskriminavimą, į kuriuos būtų atsižvelgta ateityje vykdant ar galiausiai pertvarkant Sutartis;

o

o o

53.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(2)  OL L 158, 2004 4 30, p. 77.

(3)  OL L 115, 2014 4 17, p. 3.

(4)  OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

(5)  OL L 107, 2016 4 22, p. 1.

(6)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(7)  OL L 354, 2013 12 28, p. 132.

(8)  OL L 106, 2015 4 24, p. 1.

(9)  OL C 252, 2018 7 18, p. 215.

(10)  OL C 355, 2017 10 20, p. 17.

(11)  OL C 482, 2016 12 23, p. 117.

(12)  OL C 58, 2018 2 15, p. 57.

(13)  OL C 263, 2018 7 25, p. 28.

(14)  OL C 263, 2018 7 25, p. 98.

(15)  OL C 463, 2018 12 21, p. 83.

(16)  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0282.

(17)  OL C 463, 2018 12 21, p. 89.

(18)  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.

(19)  Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.

(20)  Pvz., 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Gerardo Ruiz Zambrano prieš Office national de l’emploi (ONEm), C-34/09, ECLI:EU:C:2011:124, 2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Janko Rottman prieš Freistaat Bayern, C-135/08, ECLI:EU:C:2010:104, 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Shirley McCarthy prieš Secretary of State for the Home Department, C-434/09, ECLI:EU:C:2011:277 ir 2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Murat Dereci ir kiti prieš Bundesministerium für Inneres, C-256/11, ECLI:EU:C:2011:734.

Top