Europos regionų komiteto nuomonė „2019 m. plėtros dokumentų rinkinys“

(2020/C 141/05)

Pranešėjas: Jaroslav HLINKA (SK/PES), Pietų Košicės meras Pamatiniai dokumentai: Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ COM(2019) 260 final, SWD(2019) 215 final, SWD(2019) 216 final, SWD(2019) 217 final, SWD(2019) 218 final, SWD(2019) 219 final, SWD(2019) 220 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į Europos Komisijos 2019 m. komunikatą dėl ES plėtros politikos, šalių ataskaitas dėl šalių kandidačių Albanijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos ir Turkijos, ataskaitą dėl Kosovo (*1), taip pat kartu priimtą nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje;

2.

visiškai pritaria Europos Komisijos nuostatai, kad plėtra, kaip geostrateginė investicija į taiką, stabilumą, saugumą ir ekonomikos augimą visoje Europoje, politiniu, saugumo ir ekonominiu požiūriu yra naudinga pačiai ES;

3.

palankiai vertina tai, kad 2018 m. gegužės mėn. Sofijoje vykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai dar kartą patvirtino, kad vienareikšmiškai remia Vakarų Balkanų europinę perspektyvą, o Vakarų Balkanų šalys partnerės dar kartą įsipareigojo įgyvendinti šį savo tvirtą strateginį sprendimą;

4.

teigiamai vertina tai, kad Europos Komisijos pasiūlyme dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP III) pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą numatomas strategiškesnis ir dinamiškesnis pagalbos teikimas, dėmesį sutelkiant į pagrindinius prioritetus;

5.

atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina Europos Komisiją toliau bendradarbiauti su nacionalinėmis šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių Vyriausybėmis siekiant sukurti konkrečių priemonių Vakarų Balkanų vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimams stiprinti, kad jos galėtų veiksmingai panaudoti skiriamą finansavimą ir pašalinti struktūrinius trūkumus, susijusius su jų pajėgumu bendrai finansuoti ir iš anksto finansuoti ES remiamų projektų rengimą ir įgyvendinimą;

6.

pakartoja, kad veiksmingos viešojo administravimo reformos, įskaitant fiskalinę decentralizaciją, Vakarų Balkanų šalyse yra labai svarbios gerinant vietos valdymą, užtikrinant vietos ir regionų valdžios institucijų įgalėjimą piliečiams ir kartu su jais kurti ir teikti kokybiškas paslaugas, joms įsitraukiant į regioninį bendradarbiavimą ir puoselėjant gerus kaimyninius santykius, taip pat įgyvendinant plataus užmojo Europos ir pasaulines darnaus vystymosi ir kovos su klimato kaita darbotvarkes.

Konkrečioms šalims skirtos pastabos

7.

palankiai vertina 2018 m. birželio mėn. Šiaurės Makedonijos ir Graikijos pasiektą istorinį Prespos susitarimą, išsprendusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo;

8.

džiaugiasi, kad Taryba sutiko įvertinti Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pažangą, padarytą 2018 m. birželio mėn. Tarybos išvadose vienbalsiai nustatytose srityse, ir kad numatyta su šiomis dviem šalimis pradėti stojimo derybas;

9.

apgailestauja, kad 2019 m. birželio mėn. Albanijoje vykusiems vietos rinkimams turėjo įtakos opozicijos partijų boikotas ir juose dalyvavo nedaug rinkėjų, ir pakartoja, kad plėtros procesas grindžiamas nuopelnais ir priklauso nuo to, ar šalis laikosi demokratijos principų ir kitų Kopenhagos kriterijų;

10.

reiškia didelį susirūpinimą, kad iš pradžių tolesnius Tarybos sprendimus dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos 2019 m. birželio mėn. buvo nuspręsta atidėti iki spalio mėn., ir didelį nusivylimą 2019 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimu dar toliau atidėti stojimo į ES derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžią, nors abi šios šalys rodo savo įsipareigojimo siekti narystės Europos Sąjungoje tęstinumą; taip pat apgailestauja dėl to, kad šis sprendimas nebuvo grindžiamas individualiais kiekvienos šalies kandidatės pažangos vertinimais, ir perspėja, kad nedavus teigiamo ženklo abiem šalims kandidatėms, neigiamos pasekmės bus juntamos ir vietos bei regionų lygmeniu; be to, rekomenduoja Tarybai teigiamai išspręsti šį klausimą iki 2020 m. gegužės mėn. Zagrebe vyksiančio ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo;

11.

visiškai pritaria 2019 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucijai (1) dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios ir primygtinai ragina Tarybą atsižvelgti į tai, kad patikima ES plėtros strategija turi motyvuoti ir remtis pasiektais rezultatais, dėl kurių anksčiau yra susitarusios visos šalys, taip pat visoms susijusioms šalims suteikti tvirtą ir realistišką perspektyvą;

12.

yra susirūpinęs dėl to, kad nepakankama plėtros pažanga taip pat gali daryti tiesioginį poveikį ES saugumui ir gerovei, nes dėl to visos Vakarų Balkanų šalys gali būti palaipsniui stumiamos į trečiųjų šalių, kurios jau bando padidinti savo įtaką regione, įskaitant, be kita ko, Rusiją ir Kiniją, įtakos zoną;

13.

reiškia susirūpinimą, kad Serbijai ir Juodkalnijai dar trūksta ryžto svarbiausiose srityse, ypač šalinant susipriešinimą politinėje arenoje, įskaitant vietos lygmenį;

14.

primygtinai ragina visus Serbijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos politinius dalyvius ir valdymo lygmenis glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti siekiant įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas dėl vietos rinkimų sistemos ir dalyvauti kuriant skaidrią ir įtraukią vietos politinę aplinką, ją grindžiant visų partijų debatais, be jokio politinio spaudimo ir politinių oponentų bauginimo;

15.

prašo Europos Komisijos stojimo derybose su Serbija iškelti klausimą dėl pranešimų apie demokratiškai išrinktų ir opozicijos partijoms priklausančių pareigūnų bauginimo atvejus, ypač Paračino, Šabaco ir Čajetinos savivaldybėse;

16.

pažymi, kad Bosnija ir Hercegovina dar ne visiškai tenkina Kopenhagos kriterijus ir pritaria tam, kad stojimo derybas reikėtų pradėti tik tada, kai šalis pasieks pakankamą kriterijų atitikties lygį;

17.

pakartoja savo didžiulį susirūpinimą ir nuogąstavimą, kad Mostaras yra vienintelė savivaldybė Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur nuo 2008 m. nebuvo surengti vietos tarybos rinkimai;

18.

atsižvelgdamas į Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl narystės ES ragina vietos politinius vadovus Mostare ir Bosnijos ir Hercegovinos federacijos lygmeniu pašalinti šį beprecedentį Europos vietos savivaldos chartijos, kuri yra privaloma visoms Europos Tarybos valstybėms narėms, įskaitant Bosniją ir Hercegoviną, 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą;

19.

pažymi, kad, neišsprendus rinkimų Mostare klausimo, Bosnija ir Hercegovina iš esmės negalės įstoti į ES, o šaliai įstojus, tai būtų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 40 straipsnio pažeidimas, iš šalyje gyvenančių ES piliečių atimantis teisę balsuoti ir kelti savo kandidatūrą savivaldybių rinkimuose;

20.

primena, kad Europos Komisija 2018 m. liepos mėn. patvirtino, kad Kosovas įvykdė visus Tarybos patvirtintus vizų režimo liberalizavimo kriterijus;

21.

palankiai vertina 2018 m. rugsėjo mėn. ir 2019 m. kovo mėn. Europos Parlamento pareikštą pritarimą Europos Komisijos pasiūlymui dėl vizų režimo liberalizavimo Kosovo pasų turėtojams; prasidėjus naujai kadencijai 2019 m. rugsėjo mėn. šį pritarimą dar kartą patvirtino Piliečių laisvių komitetas;

22.

ragina Tarybą kuo skubiau spręsti Kosovui taikomo vizų režimo liberalizavimo klausimą, nes tai vienintelė Vakarų Balkanų šalis, kurios piliečiams, norintiems vykti į ES šalis, vis dar būtina viza;

23.

apgailestauja, kad Turkijoje ir toliau stipriai blogėja padėtis pagrindinių žmogaus teisių srityje ir pastebimas didelis regresas teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje, taip pat apgailestauja, kad įsigaliojus Konstitucijos pakeitimams silpnėja veiksminga politinės sistemos kontrolė ir pusiausvyra;

24.

atkreipia dėmesį į 2018 m. birželio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas, kuriose pažymima, kad Turkijos stojimo derybos faktiškai atsidūrė aklavietėje, negalima svarstyti galimybės atidaryti ar uždaryti nė vieno papildomo skyriaus ir negalima numatyti jokio tolesnio darbo siekiant modernizuoti ES ir Turkijos muitų sąjungą; apgailestauja, kad Turkija vis dar nesilaiko ES asociacijos susitarimo papildomo protokolo nuostatų ir nepripažįsta Kipro Respublikos; atsižvelgdamas į tai dar kartą atkreipia dėmesį į savo nuomonėje dėl 2018 m. plėtros dokumentų rinkinio išreikštus nuogąstavimus ir išsamiai išdėstytas rekomendacijas dėl Kipro; apgailestaudamas taip pat pažymi, kad nepaisant pakartotinių Europos Sąjungos raginimų nutraukti neteisėtą veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, Turkija tęsia gręžimo operacijas Kipro teritoriniuose vandenyse ir dar kartą patvirtina savo solidarumą su Kipru dėl tarptautinio pripažinimo, suverenumo ir jo teisių remiantis tarptautine teise;

25.

primena Varošo statuso svarbą, kaip nustatyta ankstesnėse Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose, įskaitant Rezoliuciją Nr. 550 (1984) ir Rezoliuciją Nr. 789 (1992), ir kartoja, kad neturėtų būti imamasi jokių veiksmų, kurie neatitinka šių rezoliucijų;

26.

reiškia didelį susirūpinimą dėl Turkijos rinkimų proceso teisėtumo ir sąžiningumo, ypač dėl 2019 m. Turkijos aukščiausiosios rinkimų tarybos priimto sprendimo surengti pakartotinius vietos rinkimus Stambule ir Turkijos valdžios institucijų sprendimą pakeisti demokratiškai išrinktus Dijarbakyro, Mardino ir Vano metropolinių rajonų merus paskirtais provincijų gubernatoriais laikinai eiti šių metropolinių rajonų merų pareigas, taip pat griežtai smerkia kitus represinius veiksmus, nukreiptus prieš savivaldybių tarybų narius ir darbuotojus, nes jie yra nesuderinami su Europos vietos savivaldos chartijos idėjomis ir principais;

27.

pripažįsta, kad Turkija išlieka svarbi ES partnerė migracijos ir pabėgėlių priėmimo srityje, ir pakartoja esąs įsitikinęs, kad dalį ES skirtų lėšų reikėtų specialiai skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios tiesiogiai dalyvauja perkeltų asmenų ir pabėgėlių migracijos srautų valdyme; ES ir Turkijos readmisijos susitarimas turi būti visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinamas visų valstybių narių atžvilgiu, taip pat labai svarbus ir toliau išlieka bendradarbiavimas su visomis ES valstybėmis narėmis teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

28.

ragina ES vietos ir regionų valdžios institucijas toliau stiprinti bendradarbiavimą su lygiavertėmis institucijomis šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, padėti joms siekti didesnės Europos integracijos, kartu stiprinant jų institucinius ir administracinius gebėjimus regionų ir vietos lygmeniu, taip pat jų gebėjimus propaguoti Europos vertybes ir principus ir jų laikytis;

29.

atsižvelgdamas į tai primena nepakeičiamą nacionalinių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijų ir Pietryčių Europos vietos valdžios institucijų asociacijų tinklo (NALAS) vaidmenį, nes jie gali padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms įgyvendinti viešojo administravimo reformas ir stiprinti savo gebėjimus siekiant geriau vykdyti įgaliojimus ir teikti vietos viešąsias paslaugas;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo plėtros procese

30.

pabrėžia, kad Europos subsidiarumo, proporcingumo ir daugiapakopio valdymo principai turėtų būti taikomi ir Europos Sąjungos plėtros procesui;

31.

pažymi, kad plėtros proceso įtraukumui ir tvarumui užtikrinti būtinas subnacionalinio lygmens valdžios institucijų dalyvavimas. ES plėtros į Vakarų Balkanus sėkmė priklausys nuo tolesnio piliečių palaikymo, taip pat nuo vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, kad kartu su vietos, regionų ir centrinės valdžios institucijomis bei Europos Sąjunga būtų galima pasiekti pageidaujamą tvarų poveikį vietos lygmeniu;

32.

primena, kad daugiau kaip 60 % ES aquis įgyvendinama vietos lygmeniu ir pagal dabartinę daugiametę finansinę programą beveik trečdalis viso ES biudžeto skirta sanglaudos politikai – visiems Europos Sąjungos regionams ir miestams;

33.

pabrėžia, kad plėtros procese vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo ne tik atsižvelgiant į politinius kriterijus, bet ir kaip ekonomikos augimo ir darnaus vystymosi jų teritorijoje varomajai jėgai bei kokybiškų viešųjų paslaugų piliečiams teikėjoms;

34.

atsižvelgdamas į tai tvirtina, kad subnacionalinio lygmens valdžios institucijų įgalėjimas atlikti savo vaidmenį yra lemiamas veiksnys, kad būtų tvariai įgyvendinama Vakarų Balkanams skirta ES plėtros strategija ir kad Europos integraciją ateityje būtų sėkminga;

35.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta, jog reikia atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir rasti tinkamą centrinės, regionų ir vietos valdžios pusiausvyrą, kuri labiausiai padėtų įgyvendinti reformas ir teikti paslaugas piliečiams;

36.

pakartoja savo nuomonėje dėl 2018 m. plėtros dokumentų rinkinio išreikštą apgailestavimą, kad trūksta konkrečių politikos pasiūlymų dėl vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens;

37.

ragina Europos Komisiją pasiūlyti konkrečių politikos nuostatų, priemonių ir mechanizmų Vakarų Balkanų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui paskatinti, siekiant stiprinti jų, kaip arčiausiai piliečių esančio valdymo lygmens, vaidmenį;

38.

ragina Europos Komisiją parengti praktinę priemonę, kuri padėtų veiksmingai stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus Vakarų Balkanuose siekiant suderinti jų vietos ir regionų viešąją politiką su ES acquis pasitelkiant specializuotą mokymą, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi visame regione, taip pat su jų partneriais ES, atsižvelgiant į Vietos administravimo priemonę, Regioninę mokymo programą ar programą „Erasmus“ vietos ir regionų atstovams;

39.

dar kartą primygtinai ragina Komisiją išplėsti Paramos valdymui ir administravimui gerinimui (SIGMA) iniciatyvą įtraukiant subnacionalinius administravimo lygmenis šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse siekiant apibrėžti decentralizuotus viešojo administravimo reformų modelius ir remti vietos valdymo bei vietos viešojo administravimo gerinimą, kad būtų galima taikyti ES acquis;

40.

dar kartą ragina Europos Komisiją sukurti ad hoc veiklos priemonių, kad būtų galima TAIEX ir porinės veiklos mechanizmus panaudoti valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimui;

41.

pareiškia esąs pasirengęs glaudžiai bendradarbiauti su naująja Europos Komisija ir ypač už kaimynystę ir plėtrą atsakingu Komisijos nariu šių priemonių praktinio taikymo ir naudojimo vietos ir regionų lygmeniu srityse;

Teisinės valstybės principas ir pagrindinės teisės

42.

pakartoja, kad atitiktis Kopenhagos kriterijams ir ateityje turi išlikti pagrindiniu veiksniu vertinant šalies kandidatės pasirengimą tapti ES nare, ir visiškai pritaria sąžiningų ir griežtų sąlygų principui ir pirmenybės pagrindiniams klausimams principui;

43.

išreiškia didelį susirūpinimą, kad tinkamas demokratinių institucijų veikimas ir patikima pažanga teisinės valstybės srityje vis dar yra didelis iššūkis daugeliui šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių;

44.

šiuo požiūriu yra ne mažiau susirūpinęs dėl vis blogėjančių pilietinės visuomenės veiklos sąlygų šiose šalyse, taip pat neigiamų poslinkių saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo srityje;

45.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arčiausiai piliečių, atlieka labai svarbų vaidmenį propaguojant Europos vertybes ir skatinant jų laikytis ir kad jos pirmosios kovoja su rasizmu ir neapykantą kurstančiomis kalbomis, gina pažeidžiamas grupes bei mažumas ir skatina socialinę sanglaudą;

46.

yra tvirtai įsitikinęs, kad, kaip yra pabrėžusi Europos Komisija, pačios vietos ir regionų valdžios institucijos gali imtis svarbesnio vaidmens formuojant vietos politinę aplinką ir viešąją politinę erdvę ir prisiimti dalį atsakomybės už trūkumų teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje šalinimą;

47.

ragina šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų:

47.1.

kuriant teigiamą ir pilietinės visuomenės veikimui vietos lygmeniu palankią aplinką ir įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas į vietos dalyvaujamosios politikos formavimo procesą,

47.2.

vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija kovojant su bet kokia diskriminacija, visų pirma neįgaliųjų, pažeidžiamų grupių ir etninių mažumų, ypač romų, diskriminacija,

47.3.

kovojant su lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualių asmenų atskirtimi, marginalizacija ir diskriminacija, taip pat su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir prieš šias grupes nukreiptu smurtu,

47.4.

gerinti atstovavimą moterims visose vietos ir regioninio viešojo valdymo srityse ir apskritai užtikrinant lyčių lygybę, užkertant kelią moterų diskriminacijai ir bet kokiam smurtui prieš jas ir šalinant šias problemas;

48.

ragina Europos Komisiją pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį sprendžiant esminius klausimus vietos lygmeniu, sudaryti palankesnes sąlygas stiprinti jų gebėjimus ir įgūdžius teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje ir remti jas suteikiant konkrečių priemonių ir mechanizmų šiam vaidmeniui atlikti;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.

49.

atkreipia dėmesį į neseniai pateiktą savo nuomonę dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) kaip ilgalaikės ES strategijos dėl tvarios Europos sukūrimo iki 2030 m. pagrindą; joje pabrėžiama, kad 65 % iš 17-oje DVT nustatytų 169 uždavinių nepavyks pasiekti be ryžtingo regionų ir miestų dalyvavimo įgyvendinant DVT;

50.

primena, kad norint įgyvendinti tikslą nė vieno nepalikti nuošalyje reikia, kad visi valdymo lygmenys užtikrintų įvairialygmenę integraciją ir tarpusavyje suderintų ir nuoseklių įvairių politikos sričių formavimą pagal teritorinį požiūrį;

51.

taip pat primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo siekiant JT Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos nustatytų tikslų ir kad klimato politikos veiksmai vietos lygmeniu turi lemiamos svarbos siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, taip pat vietos lygmeniu sudarant tvaraus investavimo ir augimo galimybes;

52.

todėl yra įsitikinęs, kad Merų paktas dėl klimato ir energetikos, kaip pagal principą „iš apačios į viršų“ veikiantis judėjimas, gali paskatinti Vakarų Balkanų šalių miestus ir savivaldybes prisidėti prie Paryžiaus susitarimo, Darbotvarkės iki 2030 m. ir DVT įgyvendinimo juos pritaikant prie vietos sąlygų;

53.

primygtinai ragina Europos Komisiją į tolesnį Merų pakto dėl klimato ir energetikos plėtojimą labiau įtraukti Vakarų Balkanų šalis, ypač jų vietos ir regionų valdžios institucijas, arba į atitinkamas nacionalines ir regionines iniciatyvas, kuriose dalyvauja vietos ir regionų dalyviai, bei pasinaudoti nacionalinių vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijų ir Pietryčių Europos vietos valdžios institucijų asociacijų tinklo (NALAS) potencialu, kad būtų lengviau apibrėžti ir įgyvendinti vietos klimato politikos veiksmų ir efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planus, tvaraus judumo mieste planus ir kitas vietos ir regionų politikos priemones, padedančias įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.

---

(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(1)  Rezoliucija 2019/2883 (RSP).