EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62019CA0087
Case C-87/19: Judgment of the Court (Ninth Chamber) of 11 December 2019 (request for a preliminary ruling from the Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas — Lithuania) — TV Play Baltic AS v Lietuvos radijo ir televizijos komisija (Reference for a preliminary ruling — Electronic communications networks and services — Directive 2002/21/EC (Framework Directive) — Article 2(m) — Provision of an electronic communications network — Concept — Directive 2002/22/EC (Universal Service Directive) — Article 31(1) — ‘Must carry’ obligation to broadcast specified radio and television channels — Operator offering a package of channels via satellite — Reasonable ‘must carry’ obligations — Conditions — Article 56 TFEU — Proportionality)
Byla C-87/19: 2019 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) TV Play Baltic AS/Lietuvos radijo ir televizijos komisija (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos – Direktyva 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) – 2 straipsnio m punktas – Elektroninių ryšių tinklo teikimas – Sąvoka – Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) – 31 straipsnio 1 dalis – Įpareigojimas transliuoti konkrečius radijo ar televizijos kanalus – Operatorius, siūlantis per palydovą transliuojamą kanalų paketą – Pagrįsti privalomojo programų siuntimo įpareigojimai – Sąlygos – Proporcingumas)
Byla C-87/19: 2019 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) TV Play Baltic AS/Lietuvos radijo ir televizijos komisija (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos – Direktyva 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) – 2 straipsnio m punktas – Elektroninių ryšių tinklo teikimas – Sąvoka – Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) – 31 straipsnio 1 dalis – Įpareigojimas transliuoti konkrečius radijo ar televizijos kanalus – Operatorius, siūlantis per palydovą transliuojamą kanalų paketą – Pagrįsti privalomojo programų siuntimo įpareigojimai – Sąlygos – Proporcingumas)
OJ C 54, 17.2.2020, p. 10–10
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
17.2.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 54/10 |
2019 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (Lietuva) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) TV Play Baltic AS/Lietuvos radijo ir televizijos komisija
(Byla C-87/19) (1)
(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos - Direktyva 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) - 2 straipsnio m punktas - Elektroninių ryšių tinklo teikimas - Sąvoka - Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) - 31 straipsnio 1 dalis - Įpareigojimas transliuoti konkrečius radijo ar televizijos kanalus - Operatorius, siūlantis per palydovą transliuojamą kanalų paketą - Pagrįsti privalomojo programų siuntimo įpareigojimai - Sąlygos - Proporcingumas)
(2020/C 54/12)
Proceso kalba: lietuvių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: TV Play Baltic AS
Atsakovė: Lietuvos radijo ir televizijos komisija
dalyvaujant: VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
Rezoliucinė dalis
|
1. |
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) 2 straipsnio m punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „elektroninių ryšių tinklų teikimas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neapima televizijos programų retransliavimo per tretiesiems asmenims priklausančius palydovinius tinklus veiklos. |
|
2. |
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva), 31 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti privalomojo televizijos programos siuntimo įpareigojimo įmonėms, kurios per tretiesiems asmenims priklausančius palydovinius tinklus retransliuoja sąlyginės prieigos sistema apsaugotas televizijos programas ir siūlo savo klientams televizijos programų paketus. |
|
3. |
SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti privalomojo nemokamo televizijos kanalo siuntimo įpareigojimo įmonėms, kurios per tretiesiems asmenims priklausančius palydovinius tinklus retransliuoja sąlyginės prieigos sistema apsaugotas televizijos programas ir siūlo savo klientams televizijos programų paketus, jeigu, pirma, šis privalomojo programų siuntimo įpareigojimas leidžia televizijos programų transliavimo visomis priemonėmis galutinių gavėjų dideliam skaičiui arba didelei procentinei daliai žiūrėti kanalą, kuriam taikomas minėtas įpareigojimas, ir, antra, atsižvelgiama į operatoriaus, kuriam nustatyta toks privalomojo programų siuntimo įpareigojimas, teikiamų paslaugų galutinių paslaugų gavėjų geografinį pasiskirstymą, aplinkybę, kad operatorius tokį kanalą retransliuoja nekoduotą, ir aplinkybę, kad šį kanalą galima žiūrėti nemokamai internetu ir per antžeminės televizijos tinklą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. |