EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62018CB0801

Byla C-801/18: 2019 m. rugsėjo 5 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis byloje (Conseil supérieur de la Sécurité sociale (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) EU/Caisse pour l'avenir des enfants (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis – Laisvas darbuotojų judėjimas – Vienodas požiūris – SESV 45 straipsnis – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – 4 straipsnis – Darbo vietos valstybės narės ir trečiosios šalies socialinės apsaugos susitarimas – Šeimos išmokos – Taikymas pasienio darbuotojui, kuris nėra vienos iš susitarimo valstybių pilietis ar nuolatinis gyventojas)

OJ C 19, 20.1.2020, p. 4–5 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.1.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/4


2019 m. rugsėjo 5 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis byloje (Conseil supérieur de la Sécurité sociale (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) EU/Caisse pour l'avenir des enfants

(Byla C-801/18) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Laisvas darbuotojų judėjimas - Vienodas požiūris - SESV 45 straipsnis - Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 - 4 straipsnis - Darbo vietos valstybės narės ir trečiosios šalies socialinės apsaugos susitarimas - Šeimos išmokos - Taikymas pasienio darbuotojui, kuris nėra vienos iš susitarimo valstybių pilietis ar nuolatinis gyventojas)

(2020/C 19/05)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil supérieur de la Sécurité sociale

Šalys

Ieškovas: EU

Kita apeliacinio proceso šalis: Caisse pour l'avenir des enfants

Rezoliucinė dalis

SESV 45 straipsnis, siejamas su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 4 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, jog pagal jį draudžiama pirmosios valstybės narės kompetentingoms socialinės apsaugos institucijoms atsisakyti mokėti antrosios valstybės narės piliečiui, dirbančiam pirmojoje valstybėje narėje, tačiau joje nuolat negyvenančiam, vaiko, kuris su savo motina gyvena trečioje šalyje, išlaikymo išmoką, kai, esant tokioms pačioms minėtų išmokų skyrimo sąlygoms, šios institucijos, remdamosi pirmosios valstybės narės ir trečiosios šalies dvišaliu tarptautiniu susitarimu, pripažįsta savo piliečių ir nuolatinių gyventojų teisę į šeimos išmokas, nebent šios institucijos gali objektyviai pateisinti atsisakymą jas skirti.


(1)  OL C 82, 2019 3 4.


Top