EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62019CN0585
Case C-585/19: Request for a preliminary ruling from the Tribunalul București (Romania) lodged on 2 August 2019 — Academia de Studii Economice din București v Organismul Intermediar pentru Programul Operațional Capital Uman — Ministerul Educației Naționale
Byla C-585/19: 2019 m. rugpjūčio 2 d. Tribunalul București (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Academia de Studii Economice din București/Organismul Intermediar pentru Programul Operațional Capital Uman - Ministerul Educației Naționale
Byla C-585/19: 2019 m. rugpjūčio 2 d. Tribunalul București (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Academia de Studii Economice din București/Organismul Intermediar pentru Programul Operațional Capital Uman - Ministerul Educației Naționale
OJ C 406, 2.12.2019, p. 8–9
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
|
2.12.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 406/8 |
2019 m. rugpjūčio 2 d. Tribunalul București (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Academia de Studii Economice din București/Organismul Intermediar pentru Programul Operațional Capital Uman - Ministerul Educației Naționale
(Byla C-585/19)
(2019/C 406/13)
Proceso kalba: rumunų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunalul București
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėja: Academia de Studii Economice din București
Atsakovė: Organismul Intermediar pentru Programul Operațional Capital Uman - Ministerul Educației Naționale
Prejudiciniai klausimai
|
1. |
Ar sąvoka „darbo laikas“, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/88/EB (1) 2 straipsnio 1 punkte, reiškia „bet kokį laiką, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas“ pagal vieną sutartį (dėl darbo visą darbo dieną) ar pagal visas (darbo) sutartis, sudarytas to darbuotojo? |
|
2. |
Ar Direktyvos 2003/88/EB 3 straipsnyje (pareiga imtis būtinų priemonių, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą) ir Direktyvos 2003/88/EB 6 straipsnio b punkte (reikalavimas, kad vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos) valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai turėtų būti aiškinami kaip susiję su viena sutartimi ar su visomis sutartimis, sudarytomis su tuo pačiu darbdaviu ar su skirtingais darbdaviais? |
|
3. |
Jei į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų atsakyta taip, kad valstybės narės neturi galimybės nacionaliniu lygmeniu reglamentuoti Direktyvos 2003/88/EB 3 straipsnio ir 6 straipsnio b punkto taikymo kiekvienai sutarčiai, nes nėra nacionalinių teisės nuostatų, kuriose būtų apibrėžta tai, kad minimali dienos poilsio trukmė ir maksimalus savaitės darbo laikas turi būti nustatyti atsižvelgiant į darbuotoją (nepaisant to, kiek darbo sutarčių jis sudarytų su tuo pačiu darbdaviu ar skirtingais darbdaviais), ar valstybės narės viešoji institucija, veikianti valstybės vardu, gali remtis tiesioginiu Direktyvos 2003/88/EB 3 straipsnio ir 6 straipsnio b punkto nuostatų taikymu ir taikyti darbdaviui sankcijas, jei jis nesilaikė toje direktyvoje numatytų dienos poilsio trukmės ir (arba) maksimalaus savaitės darbo laiko apribojimų? |
(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381).