Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52018AE1373

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (COM(2018) 115 final – 2018/0050 (COD))

EESC 2018/01373

OJ C 367, 10.10.2018, p. 103–106 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

10.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/103

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas

(COM(2018) 115 final – 2018/0050 (COD))

(2018/C 367/20)

Pranešėjas

Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

Konsultavimasis

Europos Parlamentas, 2018 3 15

Taryba, 2018 3 20

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2018 2 13 (laukiant prašymo pateikti nuomonę)

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2018 6 26

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 7 11

Plenarinė sesija Nr.

536

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

165/0/2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 EESRK pritaria Komisijai, kad reikia priimti daugiametį vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planą, kuriame būtų numatytos priemonės, padėsiančios priešinga linkme nukreipti daugumos demersinių žuvų išteklių, apie kuriuos turima duomenų, pereikvojimo tendenciją. Šiuo požiūriu Komitetas mano, kad yra tinkama taikyti žvejybos pastangų sistemą, pagrįstą žvejybos dienomis ir žvejybos tralais valdymo vienetais (GSA), ir palankiai vertina galimybę priimti bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu grindžiamą sistemą tuo atveju, jei žvejybos pastangų sistema būtų nesėkminga.

1.2.

 Komitetas mano, kad plano tikslas turi būti užtikrinti tvarią žvejybą iš trigubos perspektyvos – aplinkos, socialinės ir ekonominės. Todėl priimamos priemonės turi būti proporcingos, kad socialinis ir ekonominis poveikis Viduržemio jūros regiono žvejams būtų priimtinas ir tvarus. Šiuo požiūriu, atsižvelgiant į pasiūlymo priėmimo ir įsigaliojimo datą (ne anksčiau kaip 2019 m. viduryje), bus sunku iki 2020 m. pasiekti visų rūšių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Vis dėlto EESRK remia tarptautinį ES įsipareigojimą iki 2020 m. užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir mano, kad tai yra labai svarbu įgyvendinant šį daugiametį planą, visų pirma kalbant apie pereikvotas rūšis, kurioms gresia biologinis išnykimas. Todėl visų rūšių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis turėtų būti pasiektas nustačius realistiškesnius ir labiau pagrįstus terminus.

1.3.

 EESRK pripažįsta regioninius žvejybos ypatumus, tačiau mano, kad dėl Viduržemio jūros regiono savitumo būtina imtis žuvininkystės reformos veiksmų, ir rekomenduoja teisėkūros institucijoms remti tinkamą valdymo sistemą, kuria būtų užtikrinamos vienodos sąlygos Europos jūrų regionams ir leidžiama Viduržemio jūros regionui visapusiškai siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų.

1.4.

 Komitetas pripažįsta, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo žvejybos laivų skaičius, tačiau apgailestauja, kad šios pastangos žuvininkystės sektoriuje nepadėjo sumažinti pagrindinių žuvų išteklių faktinio mirtingumo dėl žvejybos, visų pirma dėl struktūrinių perteklinių pajėgumų kai kuriuose laivyno segmentuose, ypač žvejybos tralais, ir dėl didesnio žvejybos našumo modernizuojant laivus ir variklius, žūklės priemones ir technologijas

1.5.

 EESRK ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į kitus veiksnius ir žmogaus veiklą, kurie taip pat daro poveikį Viduržemio jūros žuvų rūšių ir ekosistemų būklei, kaip nurodyta šios nuomonės 3.5 punkte, ir siūlo imtis tinkamų priemonių jų poveikiui žuvų ištekliams sumažinti.

1.6.

 Atsižvelgdamas į tai, kad Viduržemio jūra yra pusiau uždara ir skalauja 22 valstybių pakrantes, kurių dauguma nėra Europos šalys, Komitetas rekomenduoja Komisijai dėti kuo daugiau pastangų koordinuoti savo bendrų žuvų rūšių valdymo priemones su kitomis šalimis, visų pirma Bendrojoje Viduržemio jūros žvejybos komisijoje (BVJŽK).

1.7.

 EESRK, atsižvelgdamas į didelį žvejybos išteklių pereikvojimą regione, pripažįsta, kad būtina nustatyti specialią teritorinę apribojimo priemonę, taikytiną tralams, kurie yra pagrindiniai žvejybos, kuriai skirtas šis planas, įrankiai, siekiant iš esmės sumažinti, jei to reikia vadovaujantis mokslinėmis ataskaitomis, dėl jų veiklos sugaunamą nepageidaujamą demersinių išteklių laimikį, visų pirma jauniklių, taip pat poveikį pagrindinėms žuvų buveinėms (nerštavietėms ir jauniklių augimo vietoms).

1.8.

 EESRK rekomenduoja teisėkūros institucijoms panaikinti draudimą kiekvienais metais nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. iki 100 m izobatos naudoti tralus dėl šios nuomonės 4.3 punkte išdėstytų priežasčių.

1.9.

 Komitetas rekomenduoja Komisijai pasiūlyti įtraukti ypatingų papildomų priemonių siekiant atlyginti nuostolius, kurių patirs žvejai dėl mažesnių pastangų ir mirtingumo dėl žvejybos. Šiuo požiūriu būtų gerai išplėsti paramą laikinam veiklos nutraukimui ir iš naujo apsvarstyti paramą galutiniam veiklos nutraukimui.

1.10.

 Galiausiai Komitetas rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į visas pastabas, išdėstytas šios nuomonės bendrųjų ir konkrečių pastabų dalyse.

2.   Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

 Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas, kuris daro poveikį ilganosių rausvųjų krevečių, afrikinių gelmių krevečių, didžiųjų raudonųjų krevečių, europinių jūrinių lydekų, norveginių omarų ir europinių barzdočių žvejybai, kurią vykdo Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos laivynas, visų pirma traleriai.

2.2.

 Bendri pasiūlymo tikslai yra užtikrinti nurodytų rūšių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, taikyti atsargumo principą ir ekosisteminį metodą ir padėti įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, kad vykdant žvejybos veiklą būtų tausojama aplinka ilguoju laikotarpiu ir kad ji būtų valdoma taip, kad teiktų naudos ekonominiu, socialiniu ir užimtumo požiūriu.

2.3.

 Priežastis, dėl kurios Europos Komisija jį pateikė yra ta, kad ji mano, jog Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 (1) ir nacionaliniai valdymo planai buvo nepakankamai veiksmingi, nes, Europos ir tarptautinės mokslinės bendruomenės nuomone, šiame paregionyje pereikvojama daugiau kaip 80 proc. vertintų išteklių, gerokai viršijami mirtingumo dėl žvejybos intervalai, kurių laikantis būtų pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tiksliniai rodikliai.

2.4.

 Pasiūlyme numatoma keletas priemonių, iš kurių galima paminėti šias: nustatyti tikslinius visų išteklių mirtingumo dėl žvejybos rodiklius (FMSY), išsaugojimo atskaitos taškus, imtis neatidėliotinų priemonių ir nustatyti didžiausią galimą žvejybos dienų skaičių pirmaisiais metais iš esmės sumažinant žvejybos pastangas. Jei šios priemonės būtų neveiksmingos, siūloma nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį ir pasinaudojant deleguotaisiais aktais imtis labai įvairių techninių išsaugojimo priemonių. Be to, siūlomas draudimas žvejoti tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laikotarpiu visoje geografinėje teritorijoje, kuriai taikomas šis pasiūlymas: draudžiama žvejoti tralais iki 100 m izobatos kasmet nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

 EESRK, atsižvelgdamas į šiuo klausimu paskelbtus mokslinius tyrimus, pripažįsta žvejybos išteklių pereikvojimo problemos mastą ir su tuo susijusią didelę ekologinę krizę ir pritaria, kad reikia imtis papildomų valdymo priemonių, kurios leistų sumažinti žvejybos pastangas ir mirtingumą dėl žvejybos siekiant vakarų Viduržemio jūroje atkurti pereikvotus pagrindinius demersinių žuvų išteklius.

3.2.

 Vis dėlto Komitetas mano, kad tai reikia daryti proporcingai, nekeliant grėsmės Viduržemio jūros regiono žvejų, kurie pastaraisiais metais jau nukentėjo nuo didelio žvejybos laivų skaičiaus, taigi ir darbo vietų, sumažinimo, veiklos perspektyvumui.

3.3.

 Be to, EESRK mano, kad, atsižvelgiant į išteklių būklę ir pasiūlymo priėmimo ir įsigaliojimo datą (ne anksčiau kaip 2019 m. viduryje), bus sunku iki 2020 m. pasiekti visų rūšių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Todėl Komitetas norėtų, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas labiausiai eikvojamoms rūšimis ir toms rūšims, kurioms gresia biologinis išnykimas (pvz., europinė jūrinė lydeka, europinė barzdotė ir pan.), kad šie tikslai neliktų neįgyvendinti. Todėl visų rūšių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis turėtų būti pasiektas nustačius realistiškesnius ir labiau pagrįstus terminus.

3.4.

 Be to, Komitetas mano, kad dar kartą analizuodama išteklių būklę ir siūlydama priemonių jiems pagerinti Europos Komisija, atrodytų, pamiršta atsižvelgti į kitus veiksnius ir žmogaus veiklą, kurie daro jiems poveikį, įskaitant klimato kaitą, rūgštėjimą, taršą, su nafta ir dujomis susijusią veiklą, jūrų transportą, jūrų taršą šiukšlėmis, netinkamą pakrančių veiklos valdymą ir kt. Todėl EESRK mano, kad negalima visos atsakomybės už žuvų išteklių būklę užkrauti tik žvejybos sektoriui ir kad reikėtų taikyti ekosisteminį metodą atsižvelgiant į visus šiuos pirmiau paminėtus veiksnius ir veiklą.

3.5.

 Kita vertus, EESRK pritaria, kad reikia pripažinti žvejybos tralais svarbą iš socialinės ir ekonominės Viduržemio jūros regione perspektyvos. Apie 75 proc. demersinių žuvų laimikio sugaunama tralais. Todėl reikia siekti tinkamo tokios žvejybos reguliavimo (vietos ir laiko priemonių) ir geresnės atrankos. Žvejyba tralais yra vienintelis didelio kiekio žvejybos būdas, leidžiantis Viduržemio jūroje gaudyti tam tikras žuvų rūšis, pavyzdžiui, giliavandenes rožines krevetes ir afrikines gelmių krevetes, norveginius omarus, krevetes maldininkes, šiaurinius žydruosius merlangus, balkšvąsias siaurapelekes vėgėles, žvaigždėtąsias rajas, šiaurinius trumpačiuptuvius kalmarus, sepijas ir mažuosius kalmarus. Tačiau esama ir selektyvesnės bei mažesnio poveikio žvejybos technikos, kuri gali būti taikoma kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, naudojant gaudykles, dugnines gaudykles, žiauninius tinklaičius ar sieninius tinklus.

3.6.

 EESRK pripažįsta, kad svarbu veiksmingai apsaugoti funkcines žuvininkystės teritorijas ir pažeidžiamas buveines gilesniuose vandenyse, visų pirma mokslinėse rekomendacijose nurodytas teritorijas, kuriose yra demersinių išteklių, pavyzdžiui, europinių jūrinių lydekų, norveginių omarų ar krevečių jauniklių santalkų ar narštaviečių. Šiose ištekliams atkurti svarbiose teritorijose turi būti visam laikui arba laikinai uždrausta žvejyba atsižvelgiant į Bendros žuvininkystės politikos reglamento 8 straipsnį dėl žuvų išteklių atkūrimo teritorijų nustatymo. Komitetas pritaria tam, kad į šį planą būtų įtraukta keletas teritorijų, kaip antai Ebro upės delta, Liono įlanka ar Karlafortės seklumos.

3.7.

 Komitetas mano, kad Europos Komisija dar kartą siūlo pernelyg aktyviai naudotis deleguotaisiais aktais. Daugelis iš jos siūlomų priemonių priklauso bendro sprendimo procedūros taikymo sričiai (13, 16 ir 18 straipsniai).

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

 Komitetas atkreipia dėmesį į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) nuomonę (17-02) dėl žvejybinių pastangų valdymo sistemos neveiksmingumo siekiant veiksmingai mažinti žuvų mirtingumą, nes šis sumažinimas turi būti drastiškas norint atkurti tvarų žuvų išteklių lygį. EESRK norėtų, kad būtų skatinama pereiti prie valdymo taikant laimikio limitą laikantis mokslinių rekomendacijų, ir mano, kad tai yra vienintelis būdas realiai kontroliuoti išteklių mirtingumą dėl žvejybos.

4.2.

 EESRK mano, kad 5 konstatuojamojoje dalyje, kurioje minimi bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslai, reikėtų paminėti ne tik aplinkos, bet ir socialinį ir ekonominį tvarumą.

4.3.

 Dėl to, kas nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, susijusioje su 8 straipsniu, Komitetas siūlo palikti nuorodą į bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu grindžiamas valdymo priemones kaip ilgalaikį įvairiarūšių Viduržemio jūros žvejybos plotų valdymo siekį. Būtų pageidautina, kad ŽMTEK teiktų informaciją apie pagrindinius išteklius, dėl kurių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio atsargumo sumetimais gali būti pateiktos mokslinės rekomendacijos, kad būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.

4.4.

 28 konstatuojamojoje dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje siūloma uždrausti žvejoti tralais iki 100 m izobatos kasmet nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. EESRK mano, kad tokia priemonė yra neproporcinga ir nepagrįsta. ES ir nacionaliniuose teisės aktuose jau yra pakankamai garantijų, kad tralai nebūtų naudojami pažeidžiamuose jūros dugno plotuose. Be to, Viduržemio jūroje yra teritorijų, kurių šelfas yra seklesnis, ir dėl siūlomo draudimo daugeliui tralerių būtų neįmanoma vykdyti veiklos. Savo ruožtu Komitetas pritaria tam, kad būtų nustatytas moksliškai tinkamai pagrįstas draudimas žvejoti tam tikrose teritorijose, kaip siūlo pats žvejybos sektorius įvairiose ES valstybėse narėse.

4.5.

 Dėl 37 konstatuojamosios dalies, susijusios su 19 straipsniu, kuriame minimas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir kuriame siūlomos laikino žvejybos veiklos nutraukimo priemonės, EESRK prašo Europos Komisijos taip pat įtraukti galutinį veiklos nutraukimą, kuris galėtų būti finansuojamas iš esamo EJRŽF lėšų, ir kad dokumentas įsigaliotų 2021 m., nes bus reikalaujama sumažinti žvejybos pastangas ir pajėgumus, todėl reikės imtis savininkams ir darbuotojams skirtų kompensacinių priemonių.

4.6.

 Kaip nurodyta 3.3 punkte, Komitetas mano, kad, vertinant realistiškai, bus sunku iki 2020 m. pasiekti atitinkamų išteklių FMSY intervalus, kaip siūloma 4 straipsnio 1 dalyje, nedarant pernelyg didelio socialinio ir ekonominio poveikio laivynui. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos įsigaliojimo datą, daugiamečiai planai dėl su žuvininkystės sektoriumi nesusijusių priežasčių buvo pateikti gerokai per vėlai, todėl Komitetas mano, kad dabar negalima užsibrėžti neįmanomų pasiekti tikslų.

4.7.

 Dėl 7 straipsnio 1 dalies Komitetas mano, kas žvejybos pastangų valdymo sistemos, pagrįstos žvejybos tralais dienomis, taikymas yra tinkamas. Kita vertus, Komitetas nepritaria skirstymui į kategorijas pagal laivų ilgį, kaip nurodyta I priede, arba pagal žvejybos pastangų grupes pagal gaudomą laimikį, ar tai būtų giliuose vandenyse gaudomos ilganosės rausvosios krevetės, didžiosios raudonosios krevetės, ar kontinentiniame šelfe ir viršutinėje kontinentinio šlaito dalyje žvejojamos europinės barzdotės, europinės jūrinės lydekos ir norveginiai omarai. EESRK mano, kad būtų geriau, jei visų tralerių valdymas būtų patikėtas valdymo vienetams neskirstant pagal laivo ilgį ar jūros gylį: toks skirstymas būtų dirbtinis, nes dėl visų praktinių priežasčių tokio skirstymo nėra, kadangi per tą patį reisą traleriai gali gaudyti laimikį tiek kontinentiniame šelfe, tiek giliuose vandenyse. Be to, svarbu, kad visi valdymo vienetai būtų valdomi nepriklausomai, imantis konkrečių priemonių atkurti kiekvieno iš jų žuvų išteklius neatsižvelgdami į kitų valdymo vienetų žuvų išteklių būklę.

4.8.

 Dėl 7 straipsnio 4 dalies Komitetas mano, kad, siekiant neatsidurti aklavietėje įmonių pelningumo požiūriu, reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti mažiausią dienų skaičių, kurio nebebūtų galima sumažinti.

4.9.

 Komitetas iš esmės pritaria, kad reikia leisti tik dvylikos valandų per žvejybos dieną, penkių žvejybos dienų per savaitę ar lygiaverčio intensyvumo tvarkaraštį, kaip nustatyta 9 straipsnio 3 dalyje. Tačiau EESRK rekomenduoja suteikti tam tikrų išimčių atokiems žvejybos plotams arba Viduržemio jūros atviros jūros vandenims tinkamai pagrįstais atvejais ir gavus specialų leidimą, siekiant prailginti kelionės (tačiau ne žvejybos) laiką, kaip jau yra kai kuriose šalyse.

4.10.

 EESRK mano, kad 9 straipsnio 5 dalyje reikėtų palikti galimybę keistis žvejybos pajėgumais skirtingose valdomose teritorijose tais atvejais, kai tai įmanoma dėl pagerintos išteklių būklės (atsižvelgiant į atitinkamuose teisės aktuose jau nustatytus kriterijus dėl bendrų pajėgumų viršutinių ribų).

Briuselis, 2018 m. liepos 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1)  2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių. iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94.

Top