Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52018AE0464

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos (COM(2018) 29 final)

EESC 2018/00464

OJ C 367, 10.10.2018, p. 97–102 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

10.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 367/97

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos

(COM(2018) 29 final)

(2018/C 367/19)

Pranešėjas

Cillian LOHAN

Bendrapranešėjė

Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2018 2 12

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Plenarinės asamblėjos sprendimas

2017 9 19

Atsakingas skyrius

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Priimta skyriuje

2018 6 26

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 7 11

Plenarinė sesija Nr.

536

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

172/0/1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 EESRK palankiai vertina komunikatą dėl žiedinės ekonomikos įgyvendinimo stebėsenos ir laiko jį svarbiu žingsniu įgyvendinant žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kaip buvo rekomenduota nuomonėje NAT/676.

1.2.

 Šis komunikatas yra geras atskaitos taškas, tačiau jame nepaminėta daug aktualių ir svarbių rodiklių:

—

ekologinis projektavimas,

—

(naujų) verslo modelių kūrimas,

—

bendradarbiaujamoji ekonomika,

—

socialiniai rodikliai,

—

išmetamųjų teršalų duomenys.

1.3.

 EESRK pažymi, kad, nors jis yra ES institucijų patariamasis organas, su juo nebuvo konsultuojamasi vykstant konsultacijų dėl šių rodiklių parengimo procesui.

1.4.

 Žiedinė ekonomika yra susijusi su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika ir darnaus vystymosi tikslais, todėl stebėsenos rodikliai turėtų tai atspindėti.

1.5.

 Vykdant stebėseną nereikėtų pernelyg daug dėmesio skirti atliekoms.

1.6.

 „Žiedinės ekonomikos sektorių“ apibrėžtis yra siaura ir turėtų būti išplėsta, nes ji turi įtakos keletui rodiklių.

1.7.

 Duomenų trūkumas konkrečioje srityje neturėtų būti pagrindas atskirčiai. Reikėtų aiškiai nurodyti duomenų spragas ir nustatyti strategijas, kurios padėtų šias spragas užpildyti. Jei ir toliau apsiribosime tik tradiciniais senais duomenimis, negalėsime tiksliai įvertinti perėjimo prie naujo ekonomikos modelio.

1.8.

 Esama politikos ir reguliavimo neatitikimų, kurie sudaro kliūčių verslo sektoriui pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio. Šių neatitikimų nustatymas turėtų būti stebėsenos sistemos dalis.

1.9.

 Viešųjų lėšų naudojimas turėtų būti stebimas remiantis šios srities rodikliu. Vykdant konkrečiai žiedinės ekonomikos iniciatyvoms skirtas investicijas turėtų būti surinkta duomenų, kuriuos būtų galima panaudoti rengiant šį rodiklį. Be to, svarbu stebėti „išleidžiamas lėšas“ ir „investuojamas lėšas“.

1.10.

 Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma turėtų būti naudojama kaip priemonė užtikrinti aktyvų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą šioje srityje ir turėtų būti parengta ir įgyvendinta komunikacijos strategija, apimanti konkrečius tikslus.

1.11.

 Reikėtų įvertinti vartotojų ir naudotojų informuotumo didinimo ir švietimo galimybes, kad jie geriau suprastų vartotojo vaidmenį žiedinėje ekonomikoje ir medžiagų sraute. Reikėtų skatinti ir įvertinti galimybes teikti su infrastruktūra susijusią paramą, kad vartotojai galėtų gerinti savo elgesį efektyvaus išteklių naudojimo požiūriu, ir vykdyti veiklą, kuria būtų remiamas virsmas iš vartotojo į naudotoją.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

 EESRK palankiai vertina šį Komisijos komunikatą. Pažangos, padarytos siekiant žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų ir uždavinių, stebėsena yra itin svarbi šio proceso dalis.

2.2.

 Vykstant konsultacijoms dėl stebėsenos sistemos kūrimo daugiausia dėmesio skiriama suinteresuotiesiems subjektams. Į jas turėtų būti įtrauktas ir EESRK, atsižvelgiant į tai, kad jo, kaip patariamojo organo, vaidmuo yra įtvirtintas Sutartyse ir jo nariai atstovauja daugeliui suinteresuotųjų subjektų grupių.

2.3.

 Labai svarbu, kad bet kurios veiksmingos stebėsenos sistemos parametrai būtų pagrįsti patikimais duomenimis, kuriuos būtų galima palyginti įvairiose valstybėse narėse.

2.4.

 Stebėti pažangą pereinant prie žiedinės ekonomikos yra neabejotinai sudėtingas uždavinys. Bus itin svarbu įvertinti visus perėjimo prie žiedinės ekonomikos aspektus ir užtikrinti, kad duomenų spragos būtų aiškiai nustatytos.

2.5.

 Reikėtų skirti išteklių siekiant užtikrinti, kad duomenų spragos būtų užpildytos ir kuo skubiau nustatyti kriterijai ir pradėti rinkti duomenys, kad būtų galima nustatyti atskaitos rodiklius. Rekomenduojamas nuolatinis kriterijų, matavimų ir rodiklių tyrimas ir stebėsena.

2.6.

 „Žiedinės ekonomikos sektorių“ apibrėžtis yra gana siaura ir būtų naudinga ją išplėsti. Ši apibrėžtis daro didelį ribojamąjį poveikį parametrams, kuriais vadovaujantis vertinama ekonominė veikla, darbo vietų kūrimas, inovacijos ir kiti rodikliai.

1 paveikslas. Medžiagų srautai ekonomikoje (ES 28, 2014 m.)

Image

1 paveikslas: Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/web/circular-economy/material-flow-diagram

2.7.

 Iš bendro medžiagų srautų vaizdo matyti, kad kasmet ES 8 mlrd. tonų medžiagų paverčiama energija arba produktais. 0,6 mlrd. tonų šių medžiagų vėliau yra eksportuojama, o didžioji dalis išlieka kontroliuojama ES subjektų. Tačiau ši analizė yra atrankinio pobūdžio turint omenyje įtrauktas medžiagas, pavyzdžiui, neįtraukti dideli maisto produktų ir tekstilės gaminių srautai. Reikėtų atsižvelgti į gamybos ir vartojimo poveikį išnagrinėjant, kaip ir ką mes gaminame, eksportuojame ir importuojame.

2.8.

 Komunikate turėtų būti atsižvelgta į tai, kad mokslinių tyrimų autoriai teigia, jog perdirbimo duomenys yra optimistiniai ir veikiausiai pernelyg pagražintai perteikia tai, kas iš tiesų vyksta vietoje.

2.9.

 Būtina žiedinę ekonomiką susieti su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. Stebėsenos sistema turėtų apimti šią sąsają siekiant stiprinti veiksmus ir išvengti pastangų dubliavimosi didinant perėjimo veiksmingumą.

2.10.

 Komunikate labai daug dėmesio skiriama atliekoms. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad duomenys apie atliekas yra patikimi, nuoseklūs ir palyginami. Tačiau būsima stebėsena turi būti orientuota ne tik į atliekas ir perdirbimą, bet ir į projektavimą, gamybą bei vartojimą.

2.11.

 Reikėtų įvertinti vartotojų ir naudotojų informuotumo didinimo ir švietimo galimybes, kad jie geriau suprastų vartotojo vaidmenį žiedinėje ekonomikoje ir medžiagų sraute. Reikėtų imtis faktais pagrįstų ir praktinių sprendimų: pilietinės visuomenės dalyvavimui tenka reikšmingas vaidmuo, o žiedinė kultūra, paremta vertybių persvarstymu ir esamų vartojimų modelių keitimu, yra labai svarbi.

2.12.

 Reikia sukurti ES patvirtintą apibrėžčių, susijusių su žiedine ekonomika, žodyną. Dabartinė žiedinės ekonomikos sektorių stebėsena iš esmės yra per siaura, kad būtų efektyviai reaguojama į sisteminius pokyčius, numatytus žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir pageidaujamus visuomenės. Be to, reikia iš naujo apibrėžti tai, ką mes vadiname atliekomis.

3.   Dešimt rodiklių

3.1.

 Dešimt rodiklių suskirstyta pagal šias sritis: gamyba ir vartojimas, atliekų tvarkymas, antrinės žaliavos, konkurencingumas ir inovacijos.

3.2.

 Nėra rodiklių, kurie padėtų ištirti į orą išmetamus teršalus, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, susijusias su dabartiniu linijiniu modeliu. Tai yra labai svarbu siekiant žiedinę ekonomiką susieti su mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, ES klimato ir energetikos tikslais ir Paryžiaus susitarimu.

3.3.

 Dešimt rodiklių yra labiausiai orientuoti į atliekas. Reikėtų atlikti išsamesnę analizę, apimančią visą produktų ir medžiagų vertės grandinę, įskaitant ekologinį projektavimą, naujus verslo modelius, verslo sistemų pokyčius ir pramonės simbiozę, taip pat naujus vartojimo modelius.

3.4.

 Iš esmės, šie rodikliai turėtų padėti, viena vertus, išmatuoti žiedinės ekonomikos pajėgumus ir naudą ir, kita vertus, išnagrinėti išteklių žiediškumą.

3.5.

 Nors geriau, kad žiedinėje ekonomikoje ciklai būtų trumpesni ir mažesni, dėmesys savarankiškumui neatsižvelgiant į kitus rodiklius nėra žiediškumo rodiklis. Žaliavų atgavimo ir antrinių žaliavų naudojimo rodiklis gali padidinti savarankišką apsirūpinimą. Daugiau dėmesio skiriant savarankiškam apsirūpinimui kaip rodikliui kyla pavojus, kad tai taps tikslu, o to nėra siekiama. Tai gali nesąmoningai dėmesį nukreipti nuo efektyviausio žaliavų ir produktų naudojimo. Sisteminis mąstymas yra būtinas.

3.6.

 Suprantama, kad pasirenkant dešimt rodiklių buvo atsižvelgta į turimus duomenis. Tačiau reikėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti duomenų spragas. Vykdant stebėseną reikėtų nedelsiant parengti šių spragų šalinimo planą.

3.7.

 Dabartiniame žinių bazės gerinimo plane vis dar labai daug dėmesio skiriama atliekoms. Jis turėtų būti išplėstas įtraukiant kitus žiedinės ekonomikos aspektus.

3.8.

 Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma – bendra Europos Komisijos ir EESRK iniciatyva – turėtų būti naudojama kaip priemonė nustatyti duomenų spragas, padėti suinteresuotiesiems subjektams suprasti tendencijas ir nustatyti perėjimui kylančias kliūtis.

4.   Pirminės išvados

4.1.   Gamyba ir vartojimas

4.1.1.

 Abu gamybos ir vartojimo rodikliai yra orientuoti į atliekas.

4.1.2.

 Jei nėra tinkamų duomenų, vertinamas apsirūpinimo žaliavomis savarankiškumas. Savarankiškas apsirūpinimas savaime nėra žiedinės ekonomikos rodiklis (žr. 3.4 punktą). Reikėtų aiškiai atskirti pirmines, antrines ir tretines žaliavas. Be to, būtų naudinga stebėti pokyčius išsamiau, pavyzdžiui, įvertinti atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių naudojimą, itin svarbių išteklių, pavyzdžiui, retųjų metalų, regeneraciją, taip pat gamybos, importo ir eksporto poveikį (žr. 2.8 punktą).

4.1.3.

 Žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) yra geras viešųjų lėšų naudojimo rodiklis ir gali būti žiediškumo varomoji jėga. ŽVP planų įgyvendinimą valstybėse narėse galėtų paskatinti aiški komunikacija ir skiriami ištekliai mokymui apie ŽVP ir žiediškumo sąsajas, DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslus dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

4.1.4.

 Vertinant regioninius ir nacionalinius ŽVP planus reikėtų užtikrinti perkantiesiems subjektams skirtų švietimo programų stebėseną ir dalytis informacija. Turi būti sprendžiamas klausimas, susijęs su nepakankamu akivaizdžių prieštaravimų tarp žiedinių arba žaliųjų viešųjų pirkimų ir bendrosios rinkos taisyklių supratimu.

4.1.5.

 Labai svarbios yra maisto švaistymo priemonės, skirtos įvertinti sudėtingą klausimą, kurioje tiekimo grandinės grandyje yra švaistomas maistas. Nepakanka vien tik surinkti maisto atliekas iš vartotojų; būtini sisteminiai pokyčiai šiai milžiniškai problemai išspręsti.

4.1.6.

 Tačiau maisto atliekos yra tik vienas žiediškumo žemės ūkio maisto produktų sektoriuje aspektų. Reikalingos aiškios apibrėžtys, kad būtų galima nustatyti žiedinę žemės ūkio praktiką. Jas reikia skubiai parengti konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais (žr. 2.13 punktą). Maisto atliekos turi būti stebimos pagal vieną sistemą, atsižvelgiant į sąsajas tarp maisto produktų gamybos, maisto švaistymo ir kitų sektorių, pavyzdžiui, energetikos, judumo ir vandentvarkos.

4.1.7.

 Kai kurie pagrindiniai perėjimo prie žiedinės ekonomikos aspektai šiame komunikate neaptariami ir turėtų būti įtraukti į skyrių „Gamyba ir vartojimas“. Tai apima ekologinį projektavimą, naujus nuosavybės modelius, savanoriškus susitarimus, informaciją vartotojams, vartotojų elgseną, pagalbinę infrastruktūrą, subsidijų, kurios gali skatinti žiediškumui priešingą veiklą, nustatymą, taip pat sąsajas tarp mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir darnaus vystymosi tikslų.

4.2.   Atliekų tvarkymas

4.2.1.

 Naujos atliekų tvarkymo ir atliekų apibrėžtys, mokslinių tyrimų ir inovacijų atliekų perdirbimo srityje skatinimas, nauji verslo modeliai, naujos vertės grandinės ir ne vien tik perdirbimą apimantis požiūris yra pagrindiniai žiedinės ekonomikos elementai. Tai turėtų apimti perėjimą nuo atliekų tvarkymo prie išteklių valdymo.

4.2.2.

 Svarbiausias klausimas, kurį reikia kelti vykdant komunalinių atliekų ir jų perdirbimo procentinės dalies stebėseną, yra kurioje visos vertės grandinės grandyje atliekamas vertinimas – prieš rūšiavimą ar po jo. Apie tai užsiminta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, bet aiškiai nenurodyta komunikate. EESRK nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pats tiksliausias matavimo taškas yra po rūšiavimo.

4.2.3.

 Komunalinių atliekų stebėsena turėtų apimti ir nuotekas. Anaerobinio skaidymo įrenginiuose apdorojamos žmonių atliekos yra perspektyvus energijos šaltinis. Tai taip pat gali padėti sumažinti išmetamųjų teršalų iš kitų energijos šaltinių kiekį.

4.3.   Antrinės žaliavos

4.3.1.

 Dinamiškos ir funkcionalios antrinių žaliavų rinkos vaidmuo žiedinėje ekonomikoje yra gyvybiškai svarbus.

4.3.2.

 Žiedinėje ekonomikoje medžiagų srautų sąvokos turi apimti ne vien perdirbimą; į jas turi būti įtraukta medžiagų srautų stebėsena taisymo ir pakartotinio naudojimo vietose, įskaitant pakartotinės gamybos veiklą. Ir vėl labai svarbios yra apibrėžtys, kadangi vieno sektoriaus atliekos gali būti išteklius kitam sektoriui.

4.3.3.

 Reikėtų pripažinti skirtumą tarp gaminio gyvavimo ciklo pabaigos (kurį suprantame kaip pasibaigusį gaminio veikimą) ir jo sudedamųjų dalių ir medžiagų, naudotų jo gamybai, gyvavimo ciklo pabaigos.

4.3.4.

 Medžiagų srautai žiedinėje ekonomikoje taip pat turėtų atspindėti nuosavybės teisių pasikeitimą pagal paslaugomis grindžiamą verslo modelį.

4.3.5.

 Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama šiuo metu susidarančių atliekų tvarkymui ir pabrėžiama galimybė iš jų kurti antrines žaliavas. Ši iniciatyva yra sveikintina, tačiau jos aprėptis yra ribota, kadangi į vertinimą nepatenka didelės medžiagų srautų kategorijos, įskaitant maistą ir tekstilę.

4.3.6.

 Būtina stebėti įmonių išteklių planavimą siekiant užtikrinti, kad jose naudojamas žaliavas būtų galima atgauti pasibaigus jų funkcionalumui arba šių konkrečių išteklių poreikiui. Tai suteiktų daugiau nei dvigubai daugiau galimybių valdyti medžiagų srautus. Skaitmeninimas gali būti naudingas šios stebėsenąos veiksnys.

4.3.7.

 Komunikate būtų galima skaidriau ir aiškiau nurodyti, kokios medžiagos yra įtrauktos į visuomenės išteklius ir kaip juos vertinti ir kontroliuoti.

4.4.   Konkurencingumas ir inovacijos

4.4.1.

 Inovacijos, investicijos ir prekyba yra pagrindinės operacijos, kurias vykdydamos įmonės prisideda prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos. Kadangi žiedinė ekonomika yra svarbi visiems verslo sektoriams, o svarbiausia, jai būtinas sektorių bendradarbiavimas, reikalingas platesnis požiūris į žiedinės ekonomikos sektorius.

4.4.2.

 Reikėtų stebėti konkrečius ekologinio projektavimo pokyčius, taip pat kurti naujus paslaugomis grindžiamo verslo modelius ir sudaryti lanksčių nuosavybės galimybių. Pavyzdžiui, žiedinei ekonomikai svarbių ekologinio projektavimo standartų kūrimas ir priėmimas turėtų būti stebimas.

4.4.3.

 Yra bendrovių, kurios imasi pakartotinės gamybos ir užima dideles rinkų dalis. Tai turi būti įtraukta į stebėsenos sistemą.

4.4.4.

 Viešųjų lėšų naudojimas turėtų būti stebimas remiantis šios srities rodikliais. Vykdant investicijas į konkrečiai žiedinės ekonomikos iniciatyvas, turėtų būti sukaupta duomenų, kurie galėtų būti panaudoti rengiant šį rodiklį, kad būtų atsižvelgta ne tik į išleistus pinigus, bet ir į padarytą poveikį.

4.4.5.

 Privačios investicijos taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinės ekonomikos. Investicijų, draudimo ir bankų sektoriai jau parengė priemones ir vertinimo modelius. Privačios investicijos ir viešieji finansai taip pat turėtų būti kiekybiškai įvertinti pagal šią stebėsenos sistemą.

Briuselis, 2018 m. liepos 11 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

Top