Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 52017AE5444

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos [COM(2017) 770 final]

EESC 2017/05444

OJ C 197, 8.6.2018, p. 33–37 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

8.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/33

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos

[COM(2017) 770 final]

(2018/C 197/06)

Pranešėjas

Javier DOZ ORRIT

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2018 1 18

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2017 12 20

Priimta plenarinėje sesijoje

2018 1 18

Plenarinė sesija Nr.

531

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

182/2/5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos rekomendacijoje dėl euro zonos politikos kaip politikos tikslai pabrėžiami tvarus ir integracinis augimas, atsparumas ir konvergencija (1).

1.2.

 EESRK pažymi, kad nors ekonomikos atsigavimas euro zonoje nuo praėjusių metų įgavo pagreitį, jis tebėra „trapus“, „nevisapusiškas“ ir „netipiškas“, kaip nurodyta Europos Komisijos rudens prognozėje (2).

1.3.

 Nepaisant to, kad didėja sukurtų darbo vietų skaičius, gausu įrodymų, kuriuos pateikė tiek Europos Komisija, tiek ir Europos Centrinis Bankas, kad „vangumas darbo rinkoje“ tebėra didelis, o tai yra veiksnys, lemiantis santykinai silpną darbo užmokesčio augimą palyginti su ekonomikos atsigavimo pajėgumu. Užsitęsęs nedarbas ir nepakankamas užimtumas euro zonoje reiškia, kad tose valstybėse narėse prarandami įgūdžiai ir gamybos pajėgumai, ir kelia didelę grėsmę socialinei įtraukčiai, gerovei ir lygybei.

1.4.

 Be to, investicijos euro zonoje išlieka mažesnės nei 2008 m., o dėl to taip pat prarandamas didelis gamybos potencialas daugelyje euro zonai priklausančių valstybių narių. Nuolatinis euro zonos einamosios sąskaitos perteklius su kitomis pasaulio šalimis taip pat rodo, kad vidaus paklausa šioje zonoje vis dar yra nedidelė.

1.5.

 EESRK pripažįsta, kad dėl euro zonoje esančio aukšto valstybės skolos ir privačiojo sektoriaus įsiskolinimo lygio jos ekonomika tampa pažeidžiama, ir sutinka, kad jį reikia mažinti.

1.6.

 Atidžiai apsvarstęs santykines galimybes ir riziką, kylančią dėl pirmiau nurodytų veiksnių, EESRK nesutinka su Europos Komisijos pasiūlymu dėl bendros iš esmės neutralios fiskalinės politikos krypties ir vietoj to siūlo siekti pozityvios fiskalinės politikos krypties, atitinkančios maždaug 0,5 % BVP. Tai, kad nuo pinigų politikos reikia pereiti prie fiskalinės politikos, taip pat rodo Komisijos prognozuojamas augimo sulėtėjimas 2017–2019 m., paskelbti ECB pinigų politikos vykdymo pakeitimai, išliekantis akivaizdus investicijų trūkumas ir pasaulinės prekybos bei geopolitiniai pavojai.

1.7.

 Į valstybės investicijas sutelktos fiskalinės paskatos ne tik užtikrintų stipresnę paklausą artimiausiu laikotarpiu, bet ir ilgainiui padidintų augimo potencialą, taip sprendžiant valstybės skolos tvarumo klausimą. Tokios viešosios investicijos turėtų būti skiriamos ne tik infrastruktūrai, bet ir švietimo bei įgūdžių ugdymo politikai („socialinės investicijos“), ir taip padėti įgyvendinti kai kuriuos neseniai paskelbto Europos socialinių teisių ramsčio principus.

1.8.

 EESRK rekomenduoja, kad taikydama fiskalines taisykles Europos Komisija neįtrauktų viešųjų išlaidų investicijoms į Stabilumo ir augimo pakto taikymo sritį.

1.9.

 EESRK teigiamai vertina tai, jog rekomendacijoje Europos Komisija aiškiai nurodo, kad pirmenybę reikia teikti struktūrinėms reformoms, kurios ne tik padidintų našumą ir augimo potencialą, pagerintų verslo aplinką ir paremtų investicijas, bet ir padėtų kurti kokybiškas darbo vietas bei mažinti nelygybę, kaip buvo raginta ankstesnėse EESRK nuomonėse (3). Jis pakartoja, kad norint užtikrinti labai svarbią piliečių paramą euro zonos pertvarkai ir su tuo susijusiam struktūrinių reformų įgyvendinimui, būtina stiprinti šių reformų socialinį aspektą ir taikyti demokratines ir skaidrias euro zonos valdymo formas, kuriomis siekiama užtikrinti ekonomikos klestėjimą ir aukštą gyvenimo lygį.

1.10.

 EESRK teigiamai vertina tai, kad Europos Komisija ragina valstybes nares kovoti su mokesčių vengimu, be kita ko, toliau siekiant sukurti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB). Jis taip pat mano, kad dėl ekonominių, politinių ir etinių priežasčių ES institucijos ir valstybės narės turi prioritetine tvarka įgyvendinti veiksmingas priemones – tiek jau sutartas, tiek naujas – skirtas kovoti su mokestiniu sukčiavimu, pinigų plovimu ir neteisėta mokesčių rojų veikla.

1.11.

 EESRK pritaria būtiniems EPS stiprinimo veiksmams, įskaitant siekį visapusiškai ir sparčiai baigti kurti bankų sąjungą – Europos indėlių garantijų sistemą, Bendro pertvarkymo fondo bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę ir sustiprintą Europos priežiūros sistemą siekiant išvengti pernelyg didelės rizikos susidarymo – ir kapitalo rinkų sąjungą. Abi šios sąjungos turi ne tik prisidėti prie geresnio ir įvairesnio ekonomikos finansavimo, bet ir – skatindamos didesnį tarpvalstybinį privatųjį rizikos pasidalijimą ir finansinę integraciją – užtikrinti, kad ekonomikos ir finansų sistema taptų saugesnė, stabilesnė ir atsparesnė sukrėtimams.

1.12.

 Atsižvelgdamas į savo ankstesnę nuomonę ECO/435, EESRK pakartoja manąs, kad euras yra visos ES valiuta, ir pabrėžia, kad reikia:

—

sukurti fiskalinę sąjungą,

—

stiprinti valstybių narių atsakomybę už įsipareigojimus, susijusius su EPS,

—

vykdyti struktūrines reformas Europos semestro platformoje,

—

toliau stiprinti ekonominį koordinavimą ir valdymą ir sukurti Europos valiutos fondą,

—

gerinti finansinio tarpininkavimo sistemas, dėl kurių didėtų realios ilgalaikės investicijos, optimizuojant EIB, EIF ir ESIF 2.0 vaidmenį,

—

padidinti EPS atsparumą, kad ji galėtų daryti didesnę įtaką pasaulyje.

2.   Bendrosios aplinkybės

2.1.

 Pradėjusi diskusijas apie Europos ateitį ir paskelbusi joms skirtus dokumentus, visų pirma dėl EPS stiprinimo ir socialinio Europos matmens ateities, taip pat Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbusi Europos socialinių teisių ramstį, Europos Komisija pateikė savo metinę augimo apžvalgą, prie kurios pridėta rekomendacija dėl 2018 m. euro zonos politikos. Tolesniuose punktuose nurodomos pagrindinės Europos Komisijos rekomendacijos.

2.2.

 Vykdyti politiką, kuria būtų remiamas tvarus ir integracinis augimas ir gerinamas atsparumas, perbalansavimas ir konvergencija. Einamosios sąskaitos deficitą arba didelę išorės skolą turinčios valstybės narės turėtų papildomai siekti riboti vienetui tenkančių darbo sąnaudų augimą. Einamosios sąskaitos perteklių turinčios valstybės narės turėtų papildomai skatinti darbo užmokesčio augimą ir prioritetine tvarka įgyvendinti priemones, kuriomis skatinamos investicijos, remiama vidaus paklausa ir sudaromos perbalansavimo sąlygos euro zonoje.

2.3.

 Siekti, kad bendra euro zonos fiskalinė kryptis būtų iš esmės neutrali ir būtų taikomos subalansuotos politikos priemonės.

2.4.

 Įgyvendinti reformas, kuriomis skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, suteikiamos lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, sudaromos tinkamos darbo sąlygos ir remiama socialinė apsauga bei įtrauktis.

2.5.

 Tęsti bankų sąjungos sukūrimo darbą, susijusį su rizikos mažinimu ir pasidalijimu, įskaitant Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimą, pradedant taikyti Bendro pertvarkymo fondo bendrą fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonę ir stiprinant Europos finansų priežiūros institucijų sistemą, kad būtų neleidžiama kauptis rizikai.

2.6.

 Imtis priemonių, kad apčiuopiamai paspartėtų neveiksnių paskolų lygio mažinimas, remiantis Tarybos (Ecofin) sutartu veiksmų planu, ir skatinti tvarkingą finansinio įsiskolinimo mažinimą valstybėse narėse, kuriose susikaupusi didelė privačiojo sektoriaus skola. Stiprinti ES kapitalo rinkų integraciją ir vystymąsi, kad būtų remiamas realiosios ekonomikos augimas, kartu apsaugant finansų rinkos stabilumą.

2.7.

 Skubiai daryti pažangą baigiant kurti ekonominę ir pinigų sąjungą.

3.   Bendrosios ir konkrečios pastabos

3.1.

 Palyginti su ankstesnėmis Europos Komisijos prognozėmis, gamybos apimties augimas įgavo pagreitį ir apėmė daugiau euro zonos valstybių narių nei praėjusiais metais. Nepaisant to, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos tris klausimus.

3.2.

 Pirma, toks ekonomikos atsigavimo paspartėjimas vyksta po santykinai ilgo visos euro zonos sąstingio, palyginti su tokių valstybių kaip JAV ekonomika. Šis sąstingis ir nesugebėjimas euro zonoje vykdyta ekonomine politika jo sumažinti padarė didelę ekonominę ir socialinę žalą daugelyje šios zonos teritorijų ir sumažino piliečių pasitikėjimą ES gebėjimu pasiekti klestėjimą.

3.3.

 Antra, Europos Komisijos rudens prognozėje numatoma, kad 2017 m. gamybos apimties augimo lygis bus 2,2 % – panašu, kad tai bus aukščiausias lygis palyginti su 2018 m. ir 2019 m., kai prognozuojamas nedidelis augimo sumažėjimas, t. y. atitinkamai 2,1 % ir 1,9 %. Vidaus paklausa euro zonoje, kaip rodo itin didelis einamosios sąskaitos perteklius su kitomis pasaulio šalimis, tebėra menka: nors šiuo metu privatus vartojimas didėja, numatoma, kad jis sulėtės, o investicijų ir toliau trūksta.

3.4.

 Trečia, ekonomikos atsigavimas priklauso nuo paramos, kurią suteikia ekspansyvi ir netradicinė pinigų politika, iki šiol aktyviai vykdoma Europos Centrinio Banko, kartu pernelyg ribojant fiskalinę politiką. ECB neseniai paskelbė, kad jo taikomų netradicinių politikos priemonių bus laipsniškai atsisakoma. Nors tai nebūtinai reiškia, kad sumažės pinigų politikos parama, išlieka būtinybė ekonomikos atsigavimą labiau remti fiskaline politika.

3.5.

 Be pinigų politikos vykdymo pokyčių ir numatomo ekonomikos augimo sulėtėjimo po 2018 m., yra ir kitų priežasčių, dėl kurių siūloma euro zonoje laikytis nuosaikiai pozityvios fiskalinės politikos krypties, kuri, EESRK nuomone, turėtų atitikti 0,5 % BVP: tai – užsitęsęs investicijų trūkumas, kuris nėra būdingas kitiems ekonominiams pasaulio regionams; pernelyg aukštas nedarbo lygis – 9,1 % 2017 m.; išliekančios geopolitinės grėsmės ir pavojai pasaulinei prekybai dėl pradėtos taikyti protekcionistinės politikos, visų pirma JAV. Todėl politikos priemonių derinyje būtina pasinaudoti visomis priemonėmis, skatinančiomis tvarų augimą.

3.6.

 EESRK mano, kad visoje euro zonoje taikytina šiek tiek ekspansyvesnė fiskalinės politikos kryptis nei šiuo metu siūlo Europos Komisija būtų naudinga ekonomikos atsigavimui ir ilgalaikėje perspektyvoje derėtų su valstybės skolos tvarumu. Šiuo požiūriu būtų naudinga taikyti auksinę investavimo taisyklę (įskaitant socialines investicijas) įgyvendinant fiskalines taisykles ir tai sukurtų palankias sąlygas labiau integraciniam augimui ir didėjančiai konvergencijai. Taip pat svarbu skatinti socialiai atsakingą investavimą ir investicijas, kuriomis siekiama JT darnaus vystymosi tikslų.

3.7.

 EESRK visiškai pritaria Komisijos kriterijui, kad šalys, turinčios fiskalinio manevravimo galimybę ir mokėjimų balanso perteklių, turi didinti savo viešųjų investicijų lygį, nes tai „[…] galėtų turėti didelį teigiamą šalutinį poveikį likusiai euro zonos daliai. Ilgalaikis poveikis BVP viršytų trumpalaikį poveikį, kadangi valdžios sektoriaus investicijos per ilgą laikotarpį padidintų privataus kapitalo ir darbo našumą“ (4).

3.8.

 EESRK palankiai vertina Europos Komisijos raginimą valstybėms narėms, kuriose fiksuojamas einamosios sąskaitos deficitas ir didelė išorės skola, sutelkti dėmesį ne tik į savo našumo augimą, bet ir į verslo aplinkos gerinimą. Šiomis aplinkybėmis jis atkreipia dėmesį į tai, jog teisingas turto ir pajamų, gautų dėl našumo augimo, paskirstymas turėtų didinti lygybę ir daryti teigiamą poveikį tiek vidaus, tiek visuminei paklausai euro zonoje. Svarbu skatinti vidaus paklausą, nes tai būtina sąlyga siekiant didinti ekonomikos augimą ir įveikti krizę. Darbo užmokesčio, visų pirma paties žemiausio, didinimas šiuo metu yra viena iš svarbiausių priemonių šiems tikslams Europos ekonomikoje ir visuomenėje pasiekti.

3.9.

 Fiskalinės politikos koordinavimą turėtų papildyti pažanga siekiant mokesčių suderinimo, kuris yra vienas iš pagrindinių tikslų norint užkirsti kelią mokesčių vengimui Europos Sąjungoje. EESRK pritaria tam, kad būtų skubiai priimta direktyva dėl BKPMB. Tai būtina siekiant įgyvendinti priemones, skirtas padaryti galą skandalingai mokesčių slėpimo praktikai, kurią vykdo įvairios daugiašalės įmonės ir dėl kurios valstybių biudžetai praranda 40–60 mlrd. EUR (5), o savo mokestines prievoles vykdančios įmonės patiria nesąžiningą konkurenciją.

3.10.

 Dėl mokestinio sukčiavimo, pinigų plovimo ar visos mokesčių rojų vykdomos neteisėtos veiklos perkeliamos daug didesnės sumos nei nurodyta ankstesniame punkte, todėl prarandami viešieji finansai tokiu metu, kai jie yra itin reikalingi. EESRK nuomone, ES institucijos ir valstybės narės pirmiausia turėtų imtis vadovaujamo vaidmens pasaulinėje kovoje su šiais nusikaltimais ir skubiai įgyvendinti jau patvirtintas teisines priemones, skirtas užkirsti jiems kelią, bei imtis visų reikalingų veiksmų siekiant juos gerokai sumažinti.

3.11.

 EESRK mano, kad pirmenybė turėtų būti skiriama toms struktūrinėms reformoms, kuriomis skatinamas našumo augimas ir kartu didinamas darbo vietų saugumas ir stiprinama socialinės apsaugos sistema esant tinkamoms verslo sąlygoms. Nė viena euro zonos šalis šiuolaikiniame pasaulyje negali konkuruoti mažo darbo užmokesčio ir nenuolatinio įdarbinimo pagrindu. Turėtų būti akcentuojamos reformos, kuriomis derinamas suderėtas lankstumas ir saugumas, siekiant stiprinti ir kurti paskatas tobulinti įgūdžius ir diegti inovacijas. Darbo rinkos reformos turėtų skatinti didesnį užimtumo stabilumą, kuris euro zonos ekonomikoje padės gerinti ir pasiūlą, ir paklausą, net ir trumpuoju laikotarpiu. Jos taip pat turėtų padėti stiprinti kolektyvines derybas, grindžiamas socialinių partnerių savarankiškumu, ir socialinį dialogą.

3.12.

 EESRK mano, kad pasiūlyti veiksmai siekiant baigti kurti bankų sąjungą yra būtini norint sumažinti nacionalinių Vyriausybių biudžetams tenkančią naštą, taip pat užtikrinti bankų sistemos stabilumo teikiamą visuomeninę naudą.

3.13.

 Be to, reikėtų tęsti kapitalo rinkų sąjungos kūrimo darbus. Pastaroji kartu su bankų sąjunga turi plėsti ir įvairinti ekonomikos finansavimo šaltinius. Didesnis tarpvalstybinis privatusis rizikos pasidalijimas ir finansinė integracija turi užtikrinti, kad ekonomikos ir finansų sistema taptų saugesnė, stabilesnė ir atsparesnė sukrėtimams. Prireikus tai padėtų labiau sušvelninti asimetrinį ekonominių sukrėtimų poveikį, o tai būtų naudinga visoms valstybėms narėms.

3.14.

 Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK dar kartą pabrėžia, kad itin svarbu spręsti neveiksnių bankų paskolų klausimą siekiant papildyti politikos priemones, kurių tikslas – atgaivinti ekonomikos augimą. Siekiant spręsti šią problemą reikia nedelsiant imtis veiksmų, kartu atsižvelgiant į vartotojų apsaugos reikalavimus.

2018 m. sausio 18 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS

(1)  Rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos, COM(2017) 770 final.

(2)  Europos ekonomikos prognozė – 2017 m. ruduo, Europos Komisija, 2017 m. lapkričio mėn.

(3)  Šiuo klausimu žr. šias EESRK nuomones: „euro zonos ekonominė politika“ (2016 m.) (OL C 177, 2016 5 18, p. 41), „euro zonos ekonominė politika“ (2017 m.) (OL C 173, 2017 5 31, p. 33), ir „euro zonos ekonominė politika“ (2017 m.) (papildomoji nuomonė) (OL C 81 2018 3 2, p. 216).

(4)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „euro zonos ekonomikos analizė“, pridedamas prie Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos, SWD(2017) 660 final, p. 5.

(5)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, ibid., 9 psl.

Top