23.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 176/46

1.

teigiamai vertina komunikatą ir prie jo pridedamą dokumentą „Veiksmų programa. Darnios mėlynosios ekonomikos plėtros vakariniame Viduržemio jūros regione iniciatyva“, kuriuos Europos Komisija priėmė 2017 m. balandžio 19 d.;

2.

pritaria siūlomoms priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti saugią ir švarią jūrų erdvę, geresnį jūrų valdymą ir darnų vandenynų valdymą;

3.

primena Viduržemio jūros sąjungos ministrų deklaraciją dėl mėlynosios ekonomikos, kurioje dalyvaujančios šalys buvo kviečiamos ir raginamos apsvarstyti, kokia būtų atitinkamų jūrų strategijų pridėtinė vertė ir galimybės jas įgyvendinti subregioniniu lygmeniu, ir remtis dialogo „5 + 5“ patirtimi, ir šiai deklaracijai visiškai pritaria. 2016 m. spalio mėn. Alžyro, Prancūzijos, Italijos, Libijos, Maltos, Mauritanijos, Maroko, Portugalijos, Ispanijos ir Tuniso užsienio reikalų ministrai paragino kartu su Viduržemio jūros sąjungos sekretoriatu tęsti darnios mėlynosios ekonomikos plėtros iniciatyvą (1);

4.

pastebi, kad iniciatyva pripažįstamas faktas, jog iki šiol valstybės abiejose Viduržemio jūros pakrantėse bendradarbiauja ribotai ir tvirtinama, kad situaciją dar galima pagerinti.

5.

pripažįsta, kad regionas turi nemažai ekonominių galimybių ir garsėja savo veikiančiais uostais ir dėl savo kultūrinio paveldo gausiais turistų srautais ir kad šiuos privalumus būtų galima dar labiau darniai išnaudoti;

6.

pripažįsta, kad Viduržemio jūra yra strateginėje vietoje ir geografiškai ji yra tarsi trijų didžiųjų žemynų, t. y. Europos, Afrikos ir Azijos, jungtis. Viduržemio jūra visada buvo kultūros ir prekybos ryšių tarp kaimyninių šio regiono šalių ir siekusių toliau, centras;

7.

pripažįsta, kad Viduržemio jūros baseinas garsėja savo biologine įvairove ir saugomų jūrinių teritorijų gausa;

8.

primena, inter alia, savo ankstesnes nuomones dėl Komisijos komunikato „Integruotos jūrų politikos formavimas“ (2), jūrinių teritorijų planavimo ir integruoto pakrantės zonos tvarkymo (3), vandenynų energijos potencialo plėtojimo ir geresnės jūrų aplinkos apsaugos ir savo nuomonę „Naujas mėlynojo augimo Europos politikos etapas“ (4);

9.

yra sunerimęs dėl fakto, kad Viduržemio jūros regionui didelį poveikį daro klimato kaita (5);

10.

pripažįsta, kad regione taip pat pastebimas didelis jaunimo nedarbas, politinis nestabilumas, taip pat didelės migracijos problemos, o visa tai daro neigiamą poveikį regiono ekonomikos perspektyvoms;

11.

nors ir pritaria tam, kad iniciatyva pirmiausia orientuojama į vakarinį Viduržemio jūros pabaseinį, tačiau pažymi, kad taip jokiu būdu neatmetama galimybė išplėsti iniciatyvos potencialą ir tikslus ir į kitus Viduržemio jūros pabaseinius;

12.

pažymi, kad nors yra reali politinė valia spręsti aplinkosaugos, žuvininkystės ir akvakultūros problemas, regione vis dar trūksta informacijos, ji nepakankamai skleidžiama, o formuojant politiką nesiremiama daugelį sektorių aprėpiančiais faktais. Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, ypač nacionaliniu ir vietos lygmenimis, taip pat turi daug trūkumų (6);

13.

pabrėžia, kad regionas nuolat susiduria su humanitariniais iššūkiais dėl neteisėtų migrantų, kurie iš Afrikos ir Artimųjų Rytų vyksta į pietines Europos šalis, srautų, o tai daro tiesioginį poveikį jūrų pasienio regionams;

14.

supranta, kad jūrų eismas tam tikrose Viduržemio jūros baseino zonose taip pat yra problema, kurios negalima ignoruoti, atsižvelgiant į tai, kad iniciatyvos tikslas, visada laikantis gamtos ir biologinės įvairovės paisymo, kovos su klimato kaita ir tvarumo kriterijų – plėsti ekonominę veiklą, o tai reiškia, kad jūrų eismas gali intensyvėti;

15.

pažymi, kad vakariniame Viduržemio jūros regione susiduriama su dideliu jaunimo nedarbu ir tuo pat metu daugeliui pramonės sektorių sunku surasti reikiamos kvalifikacijos ir įgūdžių darbuotojų;

16.

palankiai vertina Komisijos nuorodą į principą „iš apačios į viršų“, kaip labiausiai tinkamą skatinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą iniciatyvoje numatytuose veiksmuose;

17.

mano, kad iš tiesų neįgyvendinus saugos ir saugumo priemonių ir tinkamai neužtikrinus jų vykdymo regione, mėlynoji ekonomika negalės darniai ir veiksmingai funkcionuoti; todėl rekomenduoja regionų valdžios institucijoms abiejuose Viduržemio jūros krantuose stengtis bendradarbiauti ir iš tiesų gerinti esama situaciją;

18.

yra sunerimęs, kad iki šiol „abiejų pusių pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimas išlieka ribotas, o reagavimas į nelaimes jūroje tikruoju laiku turi būti pagerintas“ (7); ir sutinka su veiksmais, kuriais ketinama skatinti pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimą, ypač sprendžiant esamą gebėjimų atotrūkį jūrų saugumo srityje; mano, kad pagirtina keistis žiniomis ir dalytis duomenims, ypač susijusiais su jūrų eismu;

19.

pritaria veiksmams, kuriais partneriai skatinami dėti dar daugiau pastangų esamiems gebėjimams pagerinti, kad būtų galima imtis priemonių prieš nereglamentuotą ir neteisėtą žmogaus veiklą ir jūros taršą jūros baseine, pavyzdžiui, prieš neteisėtą migrantų gabenimą ir neteisėtą žvejybą, taip pat priemonių rengimui siekiant pagerinti reagavimą į jūros taršą; yra sunerimęs dėl fakto, kad vietos ir regionų ekonomika gali būti finansiškai nepajėgi pati tinkamai pasirūpinti savo gebėjimų stiprinimu;

20.

primena ir visiškai remia nuoseklesnį požiūrį į regionus skatinančias pastarąsias Tarybos išvadas dėl tarptautinio vandenynų valdymo (8);

21.

sutinka, kad pažangią ir atsparią mėlynąją ekonomiką galima sukurti tik perėmus nuolatinių inovacijų ir keitimosi žiniomis kultūrą ir propaguojant darnų konkurencingumą ir ekonominę veiklą. Viduržemio jūros regionas ypač garsėja savo klestinčiu jūrų turizmo sektoriumi, kurį reikia palaikyti inovacijų ir diversifikacijos strategijomis, daug dėmesio skiriant pakrančių, šalies vidaus ir povandeniniam kultūros ir archeologijos paveldui;

22.

sutinka su rekomendacija, kad suinteresuotuosius subjektus iš pietinio Viduržemio jūros kranto reikia pakviesti dalyvauti BLUEMED iniciatyvoje ir mano , kad BLUEMED iniciatyva yra svarbi priemonė, kuri skatina būtinus bendrus mokslinius tyrimus ir inovacijas; ragina koordinuoti jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir pasiekti regioninių, nacionalinių ir ES investicijų sinergiją, vengti dubliavimosi ir mažinti susiskaidymą;

23.

remia naujų technologijų ir biotechnologijomis grindžiamų inovatyvių pramonės šakų vystymą, ypač, jeigu tokios pastangos pirmiausia orientuojamos į tvarių produktų kūrimą, ir ragina vystyti klimato kaitos švelninimo technologijas ir specialiai pritaikytus sprendimus, visų pirma atsinaujinančiųjų jūros išteklių energijos ir plūduriuojančiųjų vėjo elektrinių, ypač tinkamų Viduržemio jūrai, srityje;

24.

pritaria nacionalinių ir regioninių jūrų sektoriaus klasterių steigimui, siekiant sukurti idealias platformas ekonomikos klestėjimui, kuris pasiekiamas inovatyviais sprendimais; mano, kad klasteriai puoselėja ir skatina mažųjų, vidutinių ir labai mažų įmonių bendradarbiavimą, keitimąsi žiniomis ir verslumą;

25.

pakartoja (9) savo prašymą sukurti specialią mėlynosios ekonomikos žinių ir inovacijų bendriją kaip dar vieną priemonę įgūdžiams ugdyti ir jūrų mokslinių tyrimų idėjoms perduoti privačiam sektoriui; atsižvelgiant į tai, virtualus žinių centras (10) kaip priemonė keistis žiniomis mėlynosios ekonomikos plėtojimui palaikyti, ir kurį galima apibrėžti kaip vieno langelio principu pagrįstą platformą ir (arba) internetinį portalą, leisiantį sutelkti bendro pobūdžio, techninę ir sektorinę informaciją, susijusią su jūrų ir jūrininkystės reikalais Viduržemio jūros regione, taip pat gali suteikti pridėtinės vertės;

26.

pakartoja nuomonėje CdR 6622/2016 pateiktą pasiūlymą sukurti regionines ar tarpregionines mėlynosios ekonomikos platformas; pabrėžia, kad daugelis Viduržemio jūros baseino teritorijų galėtų būti puikios kandidatės kuriant tokio pobūdžio platformas, kurios padėtų atrinkti projektus, remti jų įgyvendinimą ir sutelkti vietos, nacionalinio ir Europos lygmens finansines priemones. Šias platformas valdytų regionai, o atrinkti projektai būtų finansuojami pagal J. C. Junckerio planą 2.0;

27.

prašo sudaryti galimybę finansuoti iniciatyvos strateginę programą ir pažangiosios specializacijos strategijas atitinkančius tarpvalstybinius, nacionalinius ir tarpregioninius projektus sutelktomis regioninių, nacionalinių ir europinių fondų lėšomis taikant supaprastintą sistemą ir numatyti galimybę gauti ES pagalbą neskelbiant naujų kvietimų teikti projektus;

28.

pabrėžia, kad verslumas mėlynojoje ekonomikoje neapsiriboja tik veikla Viduržemio jūroje. Todėl svarbu planuoti tinkamą paramą su mėlynąja ekonomika susijusioms įmonėms, veikiančioms sausumoje, pavyzdžiui, žuvies perdirbimo gamykloms, laivų statybos pramonei, sausumos vėjo energijos ir fotovoltiniams įrenginiams;

29.

pabrėžia, jog yra švietimo ir įgūdžių atotrūkių, kuriuos reikia nedelsiant šalinti. Ekonominis vystymasis ir švietimas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl partneriai turi atsižvelgti į abu šiuos socialinius ir ekonominius aspektus, siekdami užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų sėkminga. Norint sudominti piliečius galimybėmis jūrų ir jūrininkystės srityje nepapratai svarbu geriau informuoti apie jūrų profesijas ir taip panaikinti sektoriui būdingą darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitikimą ir padėti mažinti nedarbo lygį. Būtent Viduržemio jūros regione susidariusi paradoksali padėtis: nors jaunimo nedarbo lygis yra vienas aukščiausių Europoje, besiformuojančių ir tradicinių sektorių jūrų laivybos įmonėms sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų;

30.

pritaria modeliams, kurie skatina švarios energijos šaltinių plėtojimą ir naudojimą jūros vandeniui gėlinti, įskaitant inovacijas vandenynų energijos ir tvaraus energijos naudojimo srityje laikantis jūros dugną tausojančios praktikos; pritaria pasiūlymams skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos pakrantės miestuose, ekologišką laivybą ir alternatyviesiems degalams naudoti reikalingą uostų infrastruktūrą, kurti naujus turizmo produktus ir paslaugas ir parengti visoms šalims bendrus tvarios jūrų akvakultūros techninius standartus (11); pažymėtina, kad nors šie veiksmai iš esmės yra pozityvūs savo siekiais ir tikslais, reikėtų pagalvoti apie sunkiai besiverčiančias arba nedideles ekonomikas;

31.

pripažįsta, kad pakrantės ir jūrinės teritorijos ilgą laiką buvo konkurencingos ir įvairialypės, todėl atsirado sunkumų skirstant teritorijas ir ribotus išteklius. Nūnai vyraujančios aplinkosauginės problemos, susijusios su vis intensyviau naudojamais gamtos ištekliais, reikalauja daugiau žinių. Be jokios abejonės, kompleksinis požiūris į bendrų išteklių naudojimo skatinimą paskatins ieškoti naujų galimybių;

32.

skatina plėtoti vystymosi modelius, kurie grindžiami išmetalų, vartojimo ir energijos sąnaudų mažinimu ir kuriais siekiama didesnio lankstumo ir patikimumo. Šiuo požiūriu lemiamos reikšmės turės iš biogeninių, organinių liekanų ir atliekų gaunamos energijos plėtojimas;

33.

pripažįsta veiksmingo jūrinių teritorijų planavimo, susijusio su žmogaus veikla jūroje, svarbą ir jam visiškai pritaria, nes toks planavimas sudaro galimybę derinti pastangas ir švelninti galimus veiklos konfliktus;

34.

pabrėžia ir remia veiksmus, kuriais atkreipiamas dėmesys į jūrų mokslinių duomenų ir žinių, kaip vieno iš atsparios ir inovatyvios ekonomikos ramsčių, svarbą, kartu pripažindamas turimų duomenų atnaujinimo svarbą ir tarptautinei mokslininkų bendruomenei bei valdžios sektoriui suteiktą galimybę naudotis šiais duomenimis, kai jie susiję su aplinkos reiškiniais ir klimato kaita;

35.

visiškai sutinka su siūlomais veiksmais, skirtais jūrų aplinkai ir buveinėms apsaugoti nuo įvairios taršos, tuo pat metu iš anksto nustatant tokias saugotinas zonas kaip saugomos jūrinės teritorijos. Informavimo kampanijos yra neabejotinai žingsnis teisinga kryptimi;

36.

pritaria regioniniam koordinavimui ir bendradarbiavimui įgyvendinant Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos laikotarpio vidurio (2017–2020 m.) strategiją, kuria siekiama tausios žuvininkystės Viduržemio ir Juodojoje jūrose. Tai taip pat leis užtikrinti, kad bendra žuvininkystės politika būtų nuosekliau įgyvendinama pabaseinio lygmeniu (12);

37.

visiškai sutinka su veiksmais, skirtais skatinti smulkios žvejybos ir akvakultūros vystymą ir geriausios praktikos sklaidą siekiant sustiprinti žuvininkystės ir akvakultūros pramonę, tuo pat metu užtikrinant tinkamą regioninį duomenų surinkimą ir mokslinius vertinimus, atliekamus visapusiškai laikantis tarptautinių teisės aktų;

38.

pritaria WestMED darbo grupės steigimui kartu su Viduržemio jūros sąjunga – grupėje dalyvaus nacionaliniai atsakingi subjektai ir Europos Komisija bei bus užtikrintas regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas;

39.

pripažįsta, kad yra įvairių finansavimo šaltinių, daugiausia per ES finansavimo programas, kuriomis remiamos įvairios iniciatyvos, priklausomai nuo siūlomo projekto pobūdžio, jo srities ir prioritetų;

40.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas visose Viduržemio jūros pusėse keistis geriausia praktika, stiprinti gebėjimus ir pasienio bendradarbiavimą;

41.

rekomenduoja visoms suinteresuotoms šalims skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas keistis žiniomis ir politikos ekspertų rekomendacijomis, užtikrinant daugiapakopį valdymą valdant bendrus išteklius ir iššūkius WestMED erdvėje;

42.

rekomenduoja skatinti ekonomiškai tvarius projektus vietos ir regionų lygmeniu ir sudaryti geresnę prieigą prie kapitalo;

43.

pabrėžia, jog bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis būtina propaguoti švietimo ir perkvalifikavimo projektus ir priemones, skirtus jaunimo nedarbui mažinti, pirmenybę teikiant su užimtumu susijusiam judumui tarp mėlynosios ekonomikos sektorių. Šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kurį jos atlieka numatydamos reikalingus įgūdžius ir derindamos juos su darbo rinkos poreikiais. Valstybės narės turėtų suvokti šį vaidmenį ir suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms reikiamus išteklius, kad būtų sudarytos palankios sąlygos jaunimui pereiti nuo mokymosi prie profesinės veiklos.