15.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/1

Pranešėjas

Alain COHEUR

1.1.

EESRK nuomone, vykstant skaitmeninei revoliucijai sveikatos priežiūros srityje būtina palaikyti ir skatinti sveikatos draudimo sistemas, kurios būtų visiems naudingos, solidarios, įtraukios ir nediskriminacinės. Įtrauktis ir visiems vienodos galimybės gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (skaitmenines ir neskaitmenines) ir siekis tai užtikrinti iš tiesų yra visuotinio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos.

1.2.

Kaip EESRK nurodė ankstesnėse savo nuomonėse (1), lygios galimybės naudotis paslaugomis – pagrindinis sveikatos politikos tikslas – gali būti padidintos skaitmeninio sektoriaus priemonėmis, jeigu bus įvykdyta keletas sąlygų:

1.3.

Sparčiai vystantis nuotolinei medicinai, nanotechnologijoms, biotechnologijoms, informatikai, kognityviniams mokslams ir daugėjant susietųjų įrenginių negalima leisti, kad asmenys būtų laikomi paprasčiausiais prie interneto prijungtais kūnais, kuriuos būtų galima nuotoliniu būdu analizuoti, kontroliuoti ir stebėti visagale informacine programa. Technikos raida sveikatos srityje iš tikrųjų lemia priešingą reiškinį, t. y. skatina vėl grįžti prie tarpasmeninių ir socialinių ryšių, kuriais grindžiama medicinos ir slaugos praktika.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į pernelyg didelės atsakomybės piliečiui savarankiškai rūpintis savo sveikata problemą, prie kurios prisideda pernelyg didelio individualizavimo problema. Kartu su prognozuojamąja medicina ir susietosiomis priemonėmis vis daugėja žinių apie riziką asmens sveikatai ir jos stebėseną, taip skatinama vykdyti labiau asmens poreikius atitinkančią politiką. Šios rizikos nustatymas ir skirtumai tarp asmenų kelia daug etikos klausimų, susijusių su solidaraus draudimo sistemos išsaugojimu.

2.1.

EESRK primena, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti skaitmeninę revoliuciją mūsų pažangiose sveikatos draudimo sistemose:

2.2.

Bet kuriuo atveju diegiant skaitmenines technologijas neturi kilti klausimų dėl grėsmių sveikatai ir visuomenei perskirstymo ir paskirstymo tarpusavyje principų, nes jie yra pagrindiniai kolektyvinio solidarumo ramsčiai.

2.3.

EESRK pabrėžia, kad būtina:

3.1.

Suklestėjus skaitmeninėms technologijoms, sveikatos priežiūros srityje vyksta iki šiol neregėto masto ir intensyvumo pokyčiai. Sparčiai daugėjant susietųjų įrenginių ir mobiliųjų programėlių sveikatos priežiūros srityje, naudojant didelius duomenų rinkinius, vystantis nanotechnologijoms, biotechnologijoms, informatikai ir kognityviniams mokslams, esant didelei naujų sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlai, skaitmeninimas lemia bendrą mūsų sveikatos priežiūros sistemos transformaciją.

3.2.

Skaitmeninės inovacijos sveikatos priežiūros srityje svarbios toli gražu ne vien techniniu ar moksliniu požiūriu, jos yra daugialypės, nes atnaujinami ir jų naudojimo būdai. Šios naujos naudojimo galimybės atsiranda kartu su plataus masto socialinėmis inovacijomis, todėl bus galima rasti naujų sveikatos ir socialinių poreikių sprendimų.

3.3.

Todėl sudėtingoje ekosistemoje tiesioginis poveikis daromas ryšiams tarp:

3.4.

Dėl asmens požiūrio į sveikatą: kiekvienas asmuo geriau suvokia sveikatos svarbą ir išmano rūpinimosi ja būdus. Iki šiol, kadangi buvo sudėtinga gauti medicininę informaciją ir trūko šios srities žinių, asmuo, susidūręs su ligos rizika, patekdavo į nežinią. Dabar pasinaudodamas įvairiomis priemonėmis (pvz., susietaisiais įrenginiais) jis gali įvertinti savo sveikatos būklę ir atitinkamai pritaikyti savo gyvenimo būdą.

3.5.

Naudodamasis informacijos šaltiniais kiekvienas gali valdyti savo sveikatos klausimus, tapti dalyviu, gebančiu nustatyti, palyginti, pasirinkti geriausiai jo poreikius atitinkančią sveikatos priežiūros paslaugą. „E. pacientas“ tampa aktyviu prognozuojamosios medicinos dalyviu, sveikatos duomenų teikėju ir aktyviu dalyviu sprendžiant savo bei kitų asmenų sveikatos klausimus. Todėl informuoto asmens sutikimas, kaip ir duomenų apsauga, sudaro centrinę integruoto duomenų valdymo ir panaudojimo ašį.

3.6.

Naujosiomis technologijomis pirmiausia skatinama akcentuoti ligų prevenciją, o ne gydymą. Pasinaudojant jomis taip pat bus galima sukurti veiksmingesnius, mažiau invazinius ir labiau individualizuotus gydymo būdus, parenkamus pagal kiekvieno genetinius ir biologinius ypatumus, ir užtikrinti informacijos, kuria remiantis priimami sprendimai dėl gydymo, pasiekiamumą tikruoju laiku.

3.7.

Sveikatos priežiūros specialistai turi įgyti naujų įgūdžių ir aprėpti naujas daugiaplanes veiklos sritis, būtent: kitą ryšių su pacientais palaikymo būdą, kuris labiau grindžiamas abipusio pasitikėjimo santykiu, laipsnišką su mokymais susijusių skaitmeninių priemonių įvaldymą, paslaugų teikimo techninio vaizdavimo pakeitimą, taip pat bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį bei dalijimąsi duomenimis pasinaudojant sąveikiosiomis sistemomis.

3.8.

Vykstant šioms permainoms turi vykti socialinis dialogas; jis turėtų padėti stiprinti ir sveikatos priežiūros darbuotojų rengimo priemones.

3.9.

Sveikatos draudimo sistemos, turi užtikrinti galimybes naudotis pažangiomis ir kokybiškomis viešosiomis ir privačiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o to ir toliau tikisi kiekvienas pilietis. Tokiomis aplinkybėmis bus daromas didelis poveikis sveikatos draudimui, nes ateityje bus siekiama kurti individualius sprendimus ir priemones prieš iškylant rizikai, vadovaujantis rizikos paskirstymo tarpusavyje principais, išsaugant tradicinę draudimo funkciją – sudaryti galimybę susirgusiems asmenims naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

3.10.

Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamos medicinos inovacijos gali iš esmės pakeisti sveikatos draudimo sritį. Dabartinė įvykių eiga veda į medicinos ir gydymo priemonių individualizavimą pasinaudojant dviem informacijos šaltiniais:

b.	e. sveikatos priemonės: viena iš šių priemonių, be kita ko, yra susietieji įrenginiai, priskiriami „self data“ (savęs vertinimo sričiai) ir padedantys žmonėms sužinoti bei gerinti savo sveikatos būklę.

Todėl reikia apsvarstyti tam tikrus klausimus ir pastabas.

4.1.

Skaitmenine transformacija asmenims suteikiama galimybė daryti poveikį savo sveikatos būklei, kartu žinant, kad esama tam tikrų kliūčių pasinaudoti šia galimybe. Atsiradus plačioms galimybėms pasinaudoti novatoriškomis ir individualiems poreikiams pritaikytomis žiniomis, sveikatos infrastruktūra ir paslaugomis, kiekvienas asmuo galėtų tapti aktyviu savo sveikatos priežiūros dalyviu bei padėti – kaip pagalbininkas, informacijos rengėjas, duomenų teikėjas – pagerinti kitų asmenų sveikatą.

4.2.

Toks individualiems poreikiams pritaikytas požiūris apibūdinama kaip „DPPP medicina“:

dalyvaujamoji: medicininius duomenis teikia ir seka patys pacientai, naudodamiesi vis daugėjančiais susietaisiais įrenginiais. Paciento ir gydytojo ryšys (kuris nebėra vienintelis medicininių žinių šaltinis) keičiasi. Pacientas tampa „aktyviu pacientu“;

prevencinė: pacientai reguliariai renka informaciją apie savo sveikatą ir yra skatinami vis sąmoningiau stengtis išlaikyti gerą sveikatą, nes taip atveriamas kelias labiau į prevenciją orientuotai sveikatos priežiūros sistemai;

pritaikytoji: dėl nuolatinio vis tikslesnių ir įvairesnių asmens duomenų srauto galima vystyti vis labiau individualiems poreikiams pritaikytą sveikatos priežiūros sistemą;

prognozuojamoji: galiausiai, dėl technologijų pažangos galima, pvz., suskaitmeninti visą asmenų genomą, taip atveriamos galimybės kurti vis geriau prognozuojamą sveikatos priežiūros sistemą.

4.3.

4.3.1.

Sveikatos raštingumas – tai gebėjimas gauti, suprasti ir panaudoti informaciją siekiant paskatinti ir išsaugoti gerą sveikatą. Tam būtinas tam tikras asmeninių žinių, įgūdžių ir pasitikėjimo lygmuo, reikalingas norint imtis priemonių pagerinti asmeninei ir bendruomenės sveikatai, keičiant asmeninį gyvenimo būdą ir gyvenimo sąlygas.

4.3.2.

Skaitmeninėje erdvėje išryškėja socialinė nelygybė sveikatos priežiūros srityje ir stiprinamas priežastinis ryšys tarp asmens sveikatos būklės ir jo kognityvinių gebėjimų (pvz., gebėjimo susirasti ir suprasti kokybišką informaciją apie sveikatą) bei finansinių galimybių (kaip antai galimybės apsirūpinti pažangiausiais prietaisais). Ši nelygybė labiau liečia vyresnio amžiaus žmones, pažeidžiamiausius asmenis ir gyvenančius vietovėse, kuriose operatoriai teikia mažai skaitmeninių paslaugų.

4.3.3.

Siekiant pasinaudoti sveikatos priežiūros taikomosiomis programomis, būtina turėti tam tikro lygio žinių, kad būtų galima gauti informaciją sveikatos klausimais, ją suprasti, įvertinti ir panaudoti siekiant priimti kasdienius sveikatos priežiūros, ligų prevencijos ir sveikatos ugdymo sprendimus. Tačiau dėl žemo raštingumo lygio gali kilti daug pavojų sveikatos priežiūros srityje ir tai gali turėti poveikio tikėtinai sveiko gyvenimo trukmei, ankstyvai mirčiai, gyvenimo kokybei ir asmens bei visuomenės išlaidoms.

4.3.4.

Visgi negalima nekreipti dėmesio į atsirandančią medicinos ir paramedicinos specialistų skaitmeninę atskirtį. Ją galima pašalinti stiprinant švietimo sistemą ir parengiant mokymo programą, skirtą mokytis palaikyti naujus slaugytojo ir slaugomojo santykius skaitmeninėje erdvėje.

4.4.1.

Dėl kiekybinės sveikatos priežiūros srities praktikos sudaromos palankios sąlygos individualiam sveikatos mikrovaldymui ir pernelyg didelei atsakomybei bei nyksta kolektyviškesnis požiūris. Asmenys tampa verslininkais, kurie patys atsakingi už savo gerą ar prastą sveikatą veikiančią elgseną, todėl gali nukrypti dėmesys nuo visuomenės sveikatos problemų, kurių priežastys susijusios su aplinka ar visuomeniniais bei ekonominiais aspektais.

4.4.2.

Dėl neprognozuojamo skaitmeninimo poveikio individualizavimui, didėjančios socialinės nelygybės sveikatos priežiūros srityje ir augančios sveikatos priežiūros komercializacijos gali kilti pavojus esamiems mūsų solidaraus ir visuotinio sveikatos draudimo modeliams.

5.1.1.

Skaitmeninėje erdvėje atsiranda priemonių sugriauti sveikatos priežiūros sistemoje esančias užtvaras, palengvinant bendrą naudojimąsi informacija tarp ligoninių, privačių gydytojų kabinetų, sveikatos priežiūros įstaigų tinklų ir namuose. Siekiant koordinuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir visą paciento gydymą, reikia saugių ir sparčių priemonių įvairių subjektų surinktai informacijai perduoti. Kur kas paprasčiau organizuoti tęstinį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir tarpdisciplininį gydymą. Prieinamumas, prieigos sparta, keitimasis ir dalijimasis duomenimis yra gydytojų sprendimų priėmimą lengvinančios priemonės. Sveikatos priežiūros specialistams skaitmeninėmis priemonėmis keičiantis duomenimis sukuriama tiesioginė papildoma nauda paslaugų kokybei.

5.1.2.

Elektroniniai sveikatos įrašai tampa pacientui teikiamų paslaugų koordinavimo ir kokybės užtikrinimo priemone, nes įgaliotieji duomenų tvarkymo subjektai jais dalijasi, jeigu pacientas iš anksto duoda sutikimą kaupti tokius duomenis, išskyrus atvejus, kai jam reikalinga skubi pagalba arba kai jo nuomonės atsiklausti neįmanoma. Pagal elektroninių sveikatos įrašų tvarkymo taisykles pacientui suteikiamos visos specialios garantijos, susijusios su skaitmeniniais duomenimis, jo privataus gyvenimo apsauga ir prieiga prie tų duomenų. Reikia visapusiškai užtikrinti sveikatos įrašų ir administracinių dokumentų paslapties išsaugojimą.

5.1.3.

Elektroniniai sveikatos įrašai leidžia išvengti klaidų dėl prasto dokumentų (recepto, medicininio tyrimo protokolo) įskaitomumo, suteikia geresnių galimybių gauti žinių apie vaistus ir, atsižvelgiant į paciento ypatybes, parengti patikimesnius receptus. Suskaitmeninus medicinos praktiką, sumažėja klaidų ir jatrogeninė rizika.

5.1.4.

Suskaitmeninus sveikatos įrašus ir suaktyvinus priminimo ir įspėjimo funkcijas, sudaromos sąlygos gerinti prevenciją (skiepijimai, sveikatos tikrinimas), lėtinėmis ligomis sergančių ligonių priežiūrą ir žinias apie vaistus, taip pat pagerinti pacientams teikiamų paslaugų kokybę ir patobulinti paslaugų teikėjo diagnostikos ir gydymo skyrimo įgūdžius.

5.1.5.

Be to, informacijos apie pacientą skaitmeninimas leidžia patobulinti gydytojų sprendimų priėmimo procesus, todėl per artimiausius keletą metų iš esmės pasikeis medicinos praktika. Be dirbtiniu intelektu grindžiamos ekspertinės sistemos ar priemonių nebus galima atlikti jokios medicininės diagnostikos. Tokia revoliucija yra lygiagrečiai vykusios genomikos, neurologijos ir susietųjų įrenginių plėtros rezultatas ir jai vykstant nuo šiol visus duomenis gebės tvarkyti tik mašinos.

5.2.1.

Vystantis technologijoms, įgalinama ir įtvirtinama nuotolinės medicinos plėtra, taip sudaroma galimybė medicinos ir paramedicinos praktikos naujovėms. Nuotolinė medicina pasižymi tokiais pranašumais: geriau užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas izoliuotų teritorijų gyventojams ir mažesnė būtinybė judėti silpnos sveikatos asmenims, užtikrinamas nuotolinis ligonių stebėjimas išvengiant hospitalizavimo, nuotoliniu būdu dalijamasi ekspertinėmis žiniomis, nuotoliniu būdu vykdomas švietimas gydymo klausimais, vykdant nuotolines konsultacijas ir nuotolinę ekspertizę atliekamas tarpdisciplininis derinimas.

5.2.2.

Nuotolinė medicina, profesinė komunikacija naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, dokumentų dematerializavimas, paplitusių įgūdžių bendrinimas ir dalijimasis intelektiniais bei medicininiais ir techniniais ištekliais turi padėti sveikatos priežiūros specialistams laimėti laiko, kurį tada galima skirti asmeniniams pokalbiams su pacientais ir taip iš esmės pagerinti ryšius su jais.

6.1.1.

Palaipsniui informatizuojant mūsų sveikatos priežiūros sistemas, neabejotinai pavyko pagerinti administracinį ir finansinį kiekvieno piliečio draudimo bylų valdymą (taupyti vietą, laiką, vartojimo reikmenis, didinti produktyvumą, lengviau ir saugiau archyvuoti, prisidėti prie ekologijos), taip pat greičiau atlyginti paslaugų teikėjams ir ligoninėms, sustiprinti kontrolę ir sumažinti klaidų riziką pateikiant sąskaitas faktūras už paslaugas.

6.1.2.

Dematerializuojant administracines formas buvo sutrumpinti formų pateikimo terminai ir supaprastintas administravimas, nors paslaugų kokybė dėl to tiesiogiai nepagerėjo. Vis dėlto dematerializavimas padeda tobulinti medicinos praktiką, nes gydytojas gali daugiau dėmesio skirti gydymo menui ir mažiau – neišvengiamiems jo administravimo veiksmams.

6.1.2.1.

Šiuo metu dideli duomenų rinkiniai generuojami sukaupus visų pacientų ir (arba) apdraustųjų duomenis, įskaitant surinktus sveikatos priežiūros paslaugų taikomosiomis programomis. Taigi, galima išanalizuoti visus iš daugelio šaltinių surinktus duomenis. Tai reiškia, kad reikia turėti priemonių susieti duomenis tarpusavyje ir automatiškai bei veiksmingai išgauti naudingą informaciją iš nestruktūrizuotų duomenų.

6.1.3.

Naudojant šias programas, duomenys saugomi nebe pas gydytoją, ligoninėje ar sveikatos draudimo įstaigose, o debesų kompiuterijos prietaise ar debesijos duomenų saugyklos platformose, ir patronuojančioji įmonė nebūtinai turi būti įsteigta šalyje, kurioje sudaryta sveikatos draudimo sutartis, ir net nebūtinai Europoje.

6.1.4.

Sąveikumas laikomas tiek Europos (bendroji skaitmeninė rinka), tiek nacionalinio lygmens kertiniu akmeniu. Reikia sukurti ir įdiegti tam tikrą sveikatos priežiūros institucijų informacinių sistemų sąveikumo sistemą. Į tokią sąveikumo duomenų saugyklą sukeliami principai ir standartai, kurių reikia laikytis visiškai saugiai keičiantis sveikatos duomenimis ir įtraukiant visus e. sveikatos subjektus.

6.2.1.

Užtikrinti piliečiui (pacientui) duomenų nuosavybę ir apsaugą yra svarbiausias uždavinys ir pagrindinė teisė, kurios turi būti paisoma. Pilietis (pacientas) turi turėti galimybę laisvai disponuoti savo duomenis. Todėl jis turi suteikti laisvą, sąmoningą ir tęstinį sutikimą rinkti ir naudoti jo duomenis. Be to, turi būti pripažinta faktinė teisė, pateikiant ankstesnę informaciją apie asmenis, ją perkelti ir plėtoti tokius sprendimus kaip „mėlynasis mygtukas“ (angl. blue button) (4).

6.2.2.

ES lygmeniu ši sritis reglamentuojama 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliosiančiu Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Be to, reikia atsižvelgti ir į Pasaulio gydytojų asociacijos deklaraciją dėl sveikatos duomenų bankams ir biobankams taikomų etinių nuostatų (Taipėjaus deklaracija).

6.3.1.

Skaitmeninimas vyksta ir draudimo sektoriuje. Pirmiausia skaitmeninami pasiūlymai, turintys informacinę ir lyginamąją vertę (lyginamosios programos, draudimas internetu ir pan.) arba susiję su medicininių ir administracinių formų dematerializavimu, bet vėliau procesas apims ne vien šias sandorių grandis. Taikant naujuosius kiekybinius metodus, kurie populiarinami kaip „dideli duomenų rinkiniai“, radikaliai pasikeis draudimo, kaip ekonominės veiklos, modelis ir bus sukurta naujų draudimo produktų.

6.3.2.

Toks raidos posūkis daro stiprų ir logišką poveikį:

6.3.3.

Vykstant technologijų raidai ir tobulinant sveikatos priežiūros taikomąsias programas kiekvienas asmuo nuo šiol galės „objektyviai vertinti“ savo fizinę veiklą, mitybą, santykius su kitais asmenimis ir kitus sveikatą lemiančius aspektus.

6.3.4.

Didelių su asmenimis susijusių duomenų kiekių panaudojimas faktiškai galėtų reikšti perėjimą nuo rizikos draudimo ir paskirstymo tarpusavyje modelio prie elgsenos draudimo ir individualios draudimo pasiūlos modelio, lemsiančio pernelyg didelį individualizavimą. Nors pelno siekiantys privatūs draudikai, atrodo, gali gana natūraliai užimti poziciją, savidraudos draugijoms ir viešiesiems sveikatos draudimo srities subjektams gali būti sudėtingiau reaguoti į pasikeitusią padėtį, nes jie patirtų įtampą atlikdami pagrindines savo užduotis.

6.3.5.

Dėl tokių pokyčių sveikatos draudimo paslaugų valdytojai tampa pažeidžiami, nes atsiduria iš pramonininkų, gydytojų, Vyriausybių, reguliavimo institucijų, investuotojų ir pacientų sudarytos daugiaplotmės ekosistemos kryžkelėje.

6.3.6.

Sveikatos draudimo paslaugų valdytojams teks susidurti su stipria inercija, susijusia su labai griežtu neskelbtinų sveikatos duomenų reglamentavimu, sudėtingu medicinos ir ligoninių sektoriaus veikimu ir finansavimu, gana nelanksčia ir nejautria vertės grandine (ją sudaro draudimo sutarties sudarymas, įmokų mokėjimas, išmokų už paslaugas mokėjimas), vis griežtesniu draudimo produktų reglamentavimu, o kartais – net su medicinos profesijų korporatyvizmu.

6.3.7.

Tačiau visi sveikatos draudimo valdytojai neturi arba nebeturi tokių pat finansinių veiksmų galimybių, o šiai veiklai reikalingų nuosavų lėšų poreikiai vis dažniau tampa kliūtimi ją plėtoti. Didžiųjų skaitmeninio sektoriaus bendrovių ekonominė galia, atveria tiesioginius kelius investuoti į tai, kur, jų manymu, yra rinka.

6.3.8.

Nors gerėja žinios apie riziką asmens sveikatai, labai svarbu išlaikyti kolektyvinio ir solidaraus draudimo principais grindžiamas mūsų sveikatos sistemas. Mūsų sveikatos draudimo sistemos buvo veiksmingiausios, kai buvo susietos asmens ir kolektyvinė apsauga nuo bet kokios rizikos.

6.4.1.

Šiuo metu esama tik labai mažai pavyzdžių, kai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas tam tikram asmeniui, kompensuojama už naudojimąsi mobiliosiomis programėlėmis. Viena iš pagrindinių kliūčių šiuo metu yra ta, kad nėra būtent naujomis technologijomis grindžiamų tinkamų kompensavimo modelių.

6.4.2.

Veikia klasikinis valstybės kišimosi modelis, pagal kurį kompensavimo klausimai tenka nacionalinių įstaigų ir valdžios institucijų kompetencijai, nes jos priima sprendimus dėl kompensuojamų mobiliosios sveikatos paslaugų (5), bet sveikatos draudimo sistemų, įskaitant savidraudos draugijas, subjektai taip pat ėmėsi tam tikrų iniciatyvų (6).

6.4.3.

Taip pat esama naujoviškų kompensavimo sistemų, kaip antai skatinamųjų ir prevencinių programų, kuriomis siekiama padaryti poveikį prevencija, o ne gydymu vaistais.

6.5.1.

Didelį poveikį patirsiančioms viešosioms ir privačiosioms privalomojo sveikatos draudimo valdymo organizacijoms (įskaitant savidraudos draugijas) ateityje teks spręsti tokius uždavinius:

6.5.2.

Sveikatos savidraudos draugijos – sveikatos draudimo įmonių pirmtakės – nuo šiol gali siekti ištesėti pažadą – teikti nuolatinę ir individualizuotą pagalbą kiekvienam apdraustajam. Tiek siūlydamos savo produktus, tiek teikdamos pagalbą gerovės siekiančiam arba besigydančiam asmeniui, sveikatos savidraudos draugijos turi turėti galimybę bet kokiais ryšių kanalais dalyvauti savo apdraustųjų gyvenime ir teikti jiems unikalius, jų poreikius atitinkančius pasiūlymus.

7.1.

Vis dėlto dėl visų pirmiau minėtų aspektų, iš kurių matyti, kokie sudėtingi uždaviniai laukia sveikatos priežiūros srityje naudojant skaitmenines technologijas, ir dėl atsirandančių naujų interneto paslaugų teikėjų mūsų sveikatos draudimo sistemos susidurs su didžiule konkurencija.

7.2.

Šias permainas iš dalies lėmė atsiradę jutikliai, kurie tapo ekonominiu požiūriu prieinami ir techniniu požiūriu „patikimi“, tačiau ypač ir visų pirma gebėjimas centralizuoti ir analizuoti duomenis, pasinaudojant išmaniaisiais telefonais arba interneto sąsajomis. Taip buvo sukurta mobiliųjų programėlių ekosistema; jos orientuojamos į tikslus, bendrumą ir žaidimizaciją. Pasinaudodami šia ekosistema mobiliosios aplinkos kūrėjai gali, pasitelkdami specialias tarnybas, nustatyti sveikatos duomenų valdymo standartus (7).

7.3.

Tenka nuogąstauti, kad ateityje šios naujosios medicinos, vis dažniau grindžiamos informacinėmis technologijomis ir jų iššifravimu, šeimininkais taps „GAFAMA“ („Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Alibaba“) (8), o ateityje – ir kiti šios srities subjektai. Visgi skaitmenines technologijas galima laikyti svarbiausia skaitmeninės ekonomikos priemone, jos lyderiai jomis naudojasi siekdami valdyti visų sektorių ekosistemas.

7.4.

Šios platformos svarbios tuo, kad jų plėtros modelis grindžiamas masiniu su gyventojais susijusių produktų tiekimu ar paslaugų teikimu suteikiant jiems galimybę naudotis dideliu monetizuotų duomenų kiekiu. Monetizuojant duomenis galima teikti daug nemokamų paslaugų, kuriomis galima užtikrinti masinį lankymą ir sukurti užburtą ratą, kuriame kiekvienas bando vartotoją įtraukti į kuo uždaresnę ekosistemą. Kadangi paslaugų teikimo ribinės sąnaudos praktiškai beveik lygios nuliui, pagal interneto ekonominį modelį natūraliai remiami stambiausi subjektai, kuriems atitenka didelė dalis sukurtos vertės ir kurie dėl to turi milžiniškų galimybių investuoti.

7.5.

Tenka nuogąstauti, kad vien tik „GAFAMA“ sugebės pasinaudoti šiais nemokamai platinamais duomenimis, kryžmindama juos su visais kitur surenkamais asmenų elgesio duomenimis. Turint omenyje skaitmeninio sektoriaus dabartines ir būsimas didžiąsias bendroves, etiniais ir teisiniais sumetimais būtina išsaugoti piliečių, valdžios institucijų ir Europos institucijų (visų pirma socialinės apsaugos institucijų) savarankiškumą nustatant, renkant ir naudojant sveikatos duomenis.

7.6.

Todėl šios informacijos, ypač sveikatos duomenų, papildomą naudą pasisavina ir kontroliuoja šios platformos, o ne sveikatos priežiūros sistemos kūrėjai. Vėliau teliks pateikti šią informaciją „prašytojams“, kurie galės ja pasinaudoti.

7.7.

Penkiais parametrais (apimtis, sparta, įvairovė, tikrumas ir vertybės) grindžiama duomenų apsauga yra ekonominė vertybė, o jai apsaugoti reikalinga perspektyvi reglamentavimo sistema, kuri, siekiant išvengti bet kokio naudojimo grynai komerciniais tikslais, būtų susijusi su visa ekosistema („keliomis dalyvaujančiomis šalimis“).