21.4.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 125/46

Pranešėjas

Christian BÄUMLER

1.1

EESRK nuomone, J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinėse gairėse pagrįstai pabrėžiama, kad reikia palaipsniui gerinti ES valstybių narių teisminį bendradarbiavimą atsižvelgiant į tai, kad vis aktyviau Sąjungoje judantys piliečiai tuokiasi ir susilaukia vaikų.

1.2

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymu siekiama labiau atsižvelgti į vaiko interesus priimant sprendimus dėl grąžinimo. EESRK remia vaikų teises ir pabrėžia, kad itin svarbu visose su vaikais susijusiose politikos srityse gerbti vaikų teises. Pirmiausia reikia galvoti apie vaiko gerovę.

1.3

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo nemažai esminių pakeitimų siekdama pagrobto vaiko grąžinimo procedūrą padaryti veiksmingesnę. EESRK nuomone, tarp tokių priemonių galėtų būti ir bendrų būtinųjų standartų, įskaitant vienodą vykdymo procedūrą, priėmimas.

1.4

EESRK mano, kad 55 straipsnyje nurodytas centrinių institucijų bendradarbiavimas konkrečiose bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, yra labai svarbus, ir pritaria naujai šių nuostatų redakcijai.

1.5

EESRK palankiai vertina tai, kad valstybės narės įpareigojamos sutelkti jurisdikciją tik tam tikruose teismuose, atsižvelgiant į jose taikomos teisinės sistemos struktūrą.

1.6

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme sukonkretinti vykdytinos nutarties dėl grąžinimo priėmimo terminai ir vaiko grąžinimo procedūra sutrumpinta iki iš viso 18 savaičių.

1.7

EESRK nuomone, apribojimas, kad per vaiko grąžinimo procedūrą sprendimą bus galima skųsti tik vieną kartą, yra priimtinas.

1.8

EESRK palankiai vertina tai, kad kilmės šalies teismas galės paskelbti sprendimą laikinai vykdytinu, net jei nacionalinėje teisėje tokia galimybė nenumatyta.

1.9

EESRK mano, kad būtinieji vaiko išklausymo standartai galėtų sustiprinti pritarimą tokiam sprendimui.

1.10

EESRK taip pat pritaria egzekvatūros panaikinimui. Vis dėlto, EESRK nuomone, apsaugos priemonės turėtų išlikti.

1.11

EESRK pritaria tam, kad tais atvejais, kai vaikui gali grėsti didelis pavojus patirti žalą, vykdymo valstybės narės teismai taip pat turėtų galėti priimti nutartį dėl skubių reikiamų apsaugos priemonių.

1.12

EESRK palankiai vertina tai, kad projektu vaiko įkurdinimas globėjų šeimoje ar globos institucijoje kitoje valstybėje narėje bet kuriuo atveju susiejamas su priimančiosios valstybės sutikimu.

1.13

EESRK mano, kad turi būti patikslinta Reglamento „Briuselis IIa“ taikymo sritis. Net jei būtų remiamasi „nacionaliniu“ santuokos supratimu, valstybės narės turi laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio. EESRK siūlo, kad būtinybė laikytis 21 straipsnio būtų išreiškiama vienoje iš reglamento konstatuojamųjų dalių.

1.14

EESRK mano, kad būtinas reglamentavimas tais atvejais, kai vienas iš tėvų kilęs ne iš Europos Sąjungos, ir pritaria dvišalių susitarimų sudarymui, pirmiausia su šalimis, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo.

2.1

2016 m. birželio 30 d. Europos Komisija pateikė siūlymų dėl Reglamento „Briuselis IIa“ reformos. Reglamentas „Briuselis IIa“ yra Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo šeimos bylose pagrindas. Jame nustatytos vienodos jurisdikcijos taisyklės, taikomos bylose dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia, taip pat ginčuose dėl tėvų pareigų tarpvalstybinėse situacijose. Jame nustatyta teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teisminių susitarimų pripažinimo ir vykdymo kitose valstybėse narėse tvarka ir taip sudarytos sąlygos laisvam šių dokumentų judėjimui Sąjungoje. Nuo 2005 m. kovo 1 d. jis taikomas visose valstybėse narėse, išskyrus Daniją.

2.2

Su vaiko teisėmis susijusioje reglamento dalyje nustatyta tarptautinė jurisdikcija su vaiku susijusiose bylose ir reglamentuojamas su vaiku susijusių teismo sprendimų, priimtų kitose valstybėse narėse, pripažinimas ir vykdymas Europos Sąjungoje, ir pateiktos nuostatos dėl neteisėtai išvežtų ar kitoje valstybėje narėje laikomų vaikų grąžinimo. Taigi reglamentu sustiprinama Hagos konvencijoje dėl vaikų grobimo nustatyta grąžinimo procedūra.

2.3

Dabar šį reglamentą, kuris jau buvo 24 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimų dalykas, siekiama reformuoti daugeliu aspektų. Naujausiu Komisijos pasiūlymu norima reglamentą padaryti dar veiksmingesnį: jame apsiribojama su vaiko teisėmis susijusia reglamento dalimi, o su santuokos nutraukimo procedūra susijusios nuostatos nekeičiamos.

2.4

EESRK nuomone, J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos politinėse gairėse pagrįstai pabrėžiama, kad reikia palaipsniui gerinti ES valstybių narių teisminį bendradarbiavimą atsižvelgiant į tai, kad vis aktyviau Sąjungoje judantys piliečiai tuokiasi ir susilaukia vaikų.

2.5

EESRK jau savo ankstesnėse nuomonėse (1) pabrėžė, kad Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje užtikrinta teisė kreiptis į teismą ir pagarba pagrindinėms teisėms, visų pirma: teisė į nuosavybę, lygybė prieš įstatymą, draudimas diskriminuoti, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, teisė į santuoką ir teisė kurti šeimą bei teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

2.6

Komisija įvertino reglamento praktinį veikimą ir 2014 m. balandžio mėn. priimtoje taikymo ataskaitoje (COM(2014) 225) (2) apsvarstė reikalingus pakeitimus. Reglamentas buvo peržiūrėtas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT).

2.7

Išdėstymo nauja redakcija tikslas – toliau kurti tarpusavio pasitikėjimu grindžiamą Europos teisingumo ir pagrindinių teisių erdvę šalinant dar likusias kliūtis laisvam teismo sprendimų judėjimui pagal tarpusavio pripažinimo principą ir geriau apsaugoti vaiko interesus supaprastinant procedūras ir didinant jų veiksmingumą.

2.8

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymu siekiama labiau atsižvelgti į vaiko interesus priimant sprendimus dėl grąžinimo. Didėjant migracijai reikia daugiau bendradarbiavimo būdų ir struktūrų, kad būtų galima užtikrinti vaikų apsaugą tarptautiniu lygmeniu.

2.9

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija siūlo nemažai esminių pakeitimų siekdama pagrobto vaiko grąžinimo procedūrą padaryti veiksmingesnę. Tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais reglamentu nustatytos vaiko grąžinimo operacijos sėkmę lemia laiku atliekami veiksmai.

2.10

EESRK nuomone, 55 straipsnyje nurodytas centrinių institucijų bendradarbiavimas konkrečiose bylose, susijusiose su tėvų pareigomis, yra labai svarbus siekiant teikti veiksmingą paramą tėvams ir vaikams, dalyvaujantiems tarpvalstybinėse bylose, susijusiose su vaikais.

2.11

EESRK nuomone, viena iš pagrindinių problemų yra tai, kad netiksliai suformuluotas straipsnis dėl centrinių institucijų teiktinos paramos konkrečiose bylose, susijusiose su tėvų pareigomis. Šis straipsnis kai kurių valstybių narių nacionalinėms institucijoms nėra pakankamas teisinis pagrindas veikti.

2.12

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme patikslinta, kas gali prašyti kokios pagalbos ar informacijos iš ko ir kokiomis sąlygomis. Be to, paaiškinta, kad į centrines institucijas pagalbos gali kreiptis ir teismai bei vaikų gerovės institucijos. Nauja redakcija sukuriamas teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi vaiko gerovės institucijos per centrines institucijas galės gauti reikiamos informacijos iš valstybių narių.

2.13

EESRK palankiai vertina tai, kad valstybės narės įpareigojamos sutelkti jurisdikciją tik tam tikruose teismuose, atsižvelgiant į jose taikomos teisinės sistemos struktūrą. Ilgą bylų nagrinėjimą lemia tai, kad teismai neturi specialistų, kurių specializacija būtų grąžinimo prašymų tvarkymas keliose valstybėse narėse. Teisėjai nėra gerai susipažinę su šios srities procedūromis ir teisės nuostatomis ir retai turi progų palaikyti nuolatinį ryšį su kitais ES teismais ir taip sukurti tarpusavio pasitikėjimą.

2.14

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme sukonkretinti vykdytinos nutarties dėl grąžinimo priėmimo terminai ir vaiko grąžinimo procedūra sutrumpinta iki iš viso 18 savaičių.

2.15

Šiuo pasiūlymu centrinės institucijos įpareigojamos laikytis šešių savaičių termino, per kurį turi priimti ir išnagrinėti prašymą, nustatyti atsakovo ir vaiko buvimo vietą, skatinti taikinamąjį tarpininkavimą, kartu užtikrindamos, kad dėl to nebūtų vilkinamas procesas. Šiuo metu terminų centrinėms institucijoms nenustatyta.

2.16

Atskiri šešių savaičių terminai numatyti procesui pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. EESRK nuomone, atsižvelgiant į siekį užtikrinti atsakovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teismams tai būtų realiau įgyvendinami terminai. EESRK nurodo, kad atitinkamoje teismų sistemoje reikia užtikrinti šių terminų laikymąsi.

2.17

EESRK nuomone, apribojimas, kad per vaiko grąžinimo procedūrą sprendimą bus galima skųsti tik vieną kartą, yra priimtinas. Pagal daugumos valstybių narių konstitucijas nacionalinių teismų sprendimus galima skųsti tik vieną kartą.

2.18

EESRK palankiai vertina tai, kad kilmės šalies teismas galės paskelbti sprendimą laikinai vykdytinu, net jei nacionalinėje teisėje tokia galimybė nenumatyta. Tai bus naudinga tose sistemose, pagal kurias sprendimas negali būti vykdytinas, kol nagrinėjamas dėl jo pateiktas skundas. Tai reiškia, kad vienas iš tėvų, remdamasis sprendimu, kuris paskelbtas laikinai vykdytinu, galės bendrauti su vaiku, kol vyksta antro iš tėvų pateikto skundo dėl šio sprendimo nagrinėjimas.

2.19

EESRK pritaria tam, kad teisėjams aiškiai nurodoma apsvarstyti, ar sprendimas turėtų būti laikinai vykdytinas. Vilkinimas priėmus grąžinimo sprendimą neigiamai veikia tėvų ir vaiko santykius ir kenkia vaiko interesams. EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme pateikiama nemažai paaiškinimų, kaip geriau taikyti dabartines taisykles. Pavyzdžiui, valstybė narė, kurioje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki neteisėto išvežimo ar laikymo, įpareigojama prieš priimant galutinį sprendimą dėl globos, galimai ir dėl jo grąžinimo, atlikti išsamų vaiko interesų tyrimą. Atliekant šį vaiko interesų tyrimą, teisę būti išklausytam turi kiekvienas vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, net jei fiziškai dalyvauti negali – tokiu atveju turi būti naudojamos tinkamos alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, rengiamos vaizdo konferencijos.

2.20

Be to, EESRK nuomone, būtinieji vaiko išklausymo standartai galėtų padėti išvengti tokių atvejų, kai atsisakoma pripažinti, vykdyti arba paskelbti vykdytinu kitos ES valstybės teismo sprendimą, ir taip padidinti ES piliečių pritarimą (tam sprendimui). Tarp tokių standartų gali būti, pavyzdžiui, minimalus išklausomo vaiko amžius, bet negali būti platesni procedūriniai klausimai, pavyzdžiui, kas vaiką apklausia. Tai ir toliau turėtų (privalėtų) būti valstybių narių reikalas. EESRK rekomenduoja numatyti teisėjams, kurie išklauso vaikus, papildomą socialinės pedagogikos mokymą.

2.21

EESRK taip pat pritaria egzekvatūros panaikinimui dėl visų valstybėje narėje priimtų sprendimų (taip pat autentiškų dokumentų ir susitarimų) dėl tėvų pareigų. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, dėl vykdymo užtikrinimo, kuris iš esmės priklauso valstybių narių kompetencijai, šių nacionalinių normų taikymas neturi kenkti reglamento veiksmingumui.

2.22

Be to, dėl egzekvatūros reikalavimo bylos nagrinėjimas vidutiniškai pailgėdavo keliais mėnesiais, o piliečių išlaidos siekė iki 4 000 EUR (3).

2.23

Vis dėlto, EESRK nuomone, tam tikros apsaugos priemonės turėtų išlikti. Bet kuriuo atveju tai – tinkamas dokumentų įteikimas, šalių ir vaiko teisė būti išklausytiems, visų pirma tuomet, kai sprendimai prieštaringi, ir tam tikrų procedūrinių nuostatų dėl vaiko įkurdinimo kitoje ES valstybėje laikymasis remiantis galiojančiu Reglamento „Briuselis IIa“ 56 straipsniu.

2.24

EESRK pritaria tam, kad tais atvejais, kai vaikui gali grėsti didelis pavojus patirti žalą arba jis gali patekti į kitokią nepriimtiną situaciją, vykdymo valstybės narės teismai taip pat turėtų galėti priimti nutartį dėl skubių reikiamų apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, teismas, kuriame nagrinėjama grąžinimo byla, galės suteikti vienam iš tėvų teisę matytis su vaiku ir šis sprendimas bus vykdytinas ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje, kol tos šalies teismas priims galutinį sprendimą dėl teisės bendrauti su vaiku.

2.25

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlymu vaiko įkurdinimas globėjų šeimoje ar globos institucijoje kitoje valstybėje narėje bet kuriuo atveju susiejamas su priimančiosios valstybės sutikimu. Reikalavimas dėl sutikimo užtikrina, kad vaikas priimančiojoje šalyje bus tikslingai globojamas. Be to, EESRK rekomenduoja, kad priimant sprendimą, kur įkurdinti vaiką, jo šeimai turėtų būti teikiama pirmenybė, o, jeigu tai neįmanoma ar neatitinka vaiko interesų, turėtų būti užtikrinta, kad bus rasta kita globėjų šeima arba globos paslaugas teikianti bendruomenė.

2.26

EESRK pažymi, kad, kaip nurodyta taikymo ataskaitoje, kartais tenka kelis mėnesius laukti informacijos, ar konkrečiu atveju reikalingas sutikimas. Jei sutikimas reikalingas, turi būti taikoma konsultacijų procedūra, kuri taip pat užtrunka ilgai, nes nėra nustatytas terminas, per kurį institucijos turi pateikti atsakymą. Dėl šių priežasčių daugelis prašančiųjų institucijų priima nutartį dėl įkurdinimo ir išsiunčia vaiką į priimančiąją šalį konsultacijų procedūrai dar nesibaigus ar net pačioje jos pradžioje, nes jos mano, kad įkurdinimą reikia atlikti kuo skubiau, ir žino, kad procedūra truks ilgai. Dėl to vaikas patiria teisinį netikrumą.

2.27

EESRK pritaria tam, kad projekte numatyta taikyti aštuonių savaičių terminą, per kurį prašomoji valstybė narė turės priimti sprendimą dėl prašymo. Procedūros paspartinimas atitinka vaiko interesus.

2.28

EESRK supranta, kad pagal Hagos konvenciją jurisdikciją turi šalies, kurioje yra vaikas, teismai. Vis dėlto EESRK primena, kad teismo vieta vaiko pagrobimo atveju dažniausiai bus pagrobėjo buvimo vieta. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Reglamentu „Briuselis IIa“ jau dabar numatytos patariamosios institucijos, teikiančios nemokamas paslaugas tėvams, atvykusiems iš kitos šalies negu ta, kurioje yra vaiko dabartinė gyvenamoji vieta.

2.29

EESRK apskritai pritaria tam, kad, siekiant paspartinti procedūrą, būtų priimti bendri būtinieji standartai, įskaitant vienodą vykdymo procedūrą.

3.1

EESRK mano, kad būtinas reglamentavimas tais atvejais, kai vienas iš tėvų kilęs ne iš Europos Sąjungos. Dėl migracijos ir visuotinio keitimosi prekėmis ir paslaugomis šių atvejų daugėja. EESRK nuomone, būtina sudaryti dvišalius susitarimus visų pirma su šalimis, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos dėl vaikų grobimo.

3.2

EESRK mano, kad turi būti patikslinta Reglamento „Briuselis IIa“ taikymo sritis. Iš Komisijos projekto nematyti, ar reglamentas apima naujas santuokos arba jos nutraukimo formas. Kas yra santuoka, neapibrėžiama, tik daroma prielaida. Net jei būtų remiamasi „nacionaliniu“ santuokos supratimu, valstybės narės turi laikytis ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio, kuriuo draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. EESRK siūlo, kad būtinybė laikytis 21 straipsnio būtų paminėta vienoje iš reglamento konstatuojamųjų dalių.