16.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 14/23

1.

Ar mutagenezės būdu gauti organizmai yra genetiškai modifikuoti organizmai, kaip tai suprantama pagal 2001 m. kovo 12 d. Direktyvos 2001/18/EB (1) 2 straipsnį, nors pagal direktyvos 3 straipsnį ir I B priedą jiems netaikomi įpareigojimai, nustatyti genetiškai modifikuotų organizmų išleidimui į aplinką ir pateikimui į rinką? Visų pirma ar mutagenezės metodai, be kita ko, naujieji kryptingosios mutagenezės metodai, kuriuos taikant naudojami genų inžinerijos rezultatai, gali būti laikomi I A priede išvardytais metodais, į kuriuos daroma nuoroda 2 straipsnyje? Ar todėl 2001 m. kovo 12 d. Direktyvos 2001/18 2 ir 3 straipsnius bei I A ir I B priedus reikia aiškinti taip, kad pagal juos atsargumo, poveikio vertinimo ir atsekamumo priemonės netaikomos visiems mutagenezės būdu gautiems organizmams ir sėkloms, o gal tik organizmams, gautiems tradiciniais atsitiktinės mutagenezės metodais, taikant jonizuojančiąją spinduliuotę arba paveikiant mutageninėmis cheminėmis medžiagomis, buvusiomis prieš priimant minėtas nuostatas?

2.

Ar mutagenezės būdu išveistos veislės yra genetiškai modifikuotos veislės, kaip tai suprantama pagal 2002 m. birželio 13 d. Direktyvos 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (2) 4 straipsnį, kuriems nėra netaikomi šioje direktyvoje numatyti įpareigojimai? O gal šios direktyvos taikymo sritis yra tokia pat kaip ir ta, kuri kyla iš 2001 m. kovo 12 d. direktyvos 2 ir 3 straipsnių bei I B priedo, ir ar pagal ją mutagenezės būdu gautoms veislėms taip pat netaikomi 2002 m. birželio 13 d. direktyvoje numatyti įpareigojimai, nustatyti genetiškai modifikuotų veislių įtraukimui į bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą?

3.

Ar Direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką 2 ir 3 straipsniai ir I B priedas, jeigu pagal juos šioje direktyvoje numatyti įpareigojimai netaikomi mutagenezei, yra išsamaus derinimo priemonė, kuria valstybėms narėms draudžiama mutagenezės būdu gautiems organizmams taikyti visus direktyvoje numatytus įpareigojimus ar jų dalį ar visus kitus įpareigojimus, o gal valstybės narės, perkeldamos šias nuostatas į nacionalinę teisę, turi diskreciją apibrėžti sistemą, kuri gali būti taikoma mutagenezės būdu gautiems organizmams?

4.

Ar 2001 m. kovo 12 d. Direktyvos 2001/18/EB 2 ir 3 straipsnių bei I A ir I B priedų galiojimą, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalimi užtikrinamą atsargumo principą, kiek pagal šias nuostatas mutagenezės būdu gautiems genetiškai modifikuotiems organizmams netaikomos atsargumo, poveikio vertinimo ir atsekamumo priemonės, galima kvestionuoti atsižvelgiant į genų inžinerijos rezultatų raidą, naujų taikant šiuos metodus išveistų augalų veislių atsiradimą ir neaiškią esamą mokslinę informaciją apie jų poveikį ir galimą iš to kylantį pavojų aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai?