28.12.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 487/41

Pranešėjas

Ioannis VARDAKASTANIS

Bendrapranešėjė

Jarmila DUBRAVSKÁ

1.1.

JT darbotvarkės iki 2030 m. patvirtinimas – tai istorinis perėjimas prie naujo modelio visuotinai ir bendrai mažinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos skirtumus. Visos šalys turi parengti ir įgyvendinti šią darbotvarkę, neatsižvelgiant į jų pajamų lygį. Ši išskirtinė darbotvarkė visapusiškai atspindi europines socialinio teisingumo, demokratinio valdymo ir socialinės rinkos ekonomikos, taip pat aplinkos apsaugos, vertybes. Todėl ES turi puikią galimybę pasinaudoti šiomis vertybėmis ir įgyvendinti šią darbotvarkę integruotu būdu. EESRK ragina ES, įgyvendinant šį labai sudėtingą procesą visame pasaulyje, rodyti pavyzdį.

1.2.

EESRK palankiai vertina Europos Sąjungos įsipareigojimą įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT). Tačiau EESRK nuogąstauja, kad nuo JT darbotvarkės iki 2030 m. patvirtinimo praėjo metai, o ES nesiėmė konkrečių ir perspektyvių veiksmų, kad įtrauktų DVT į savo politiką ir programas, ir nepradėjo platesnių konsultacijų su pilietine visuomene.

1.3.

ES visose ekonomikos ir visuomenės srityse turi spręsti labai svarbius politinius, socialinius, ekonominius ir struktūrinius uždavinius. Nelygybė, nedarbas, ypač jaunimo, socialinė atskirtis ir skurdas, lyčių nelygybė, pažeidžiamų Europos visuomenės asmenų grupių diskriminacija ir marginalizacija iš tikrųjų griauna pačios ES pamatus. Daugelyje valstybių narių finansų krizė šią problemą dar labiau paaštrino ir ji tampa žmogaus ir socialinių teisių krize.

1.4.

JT darbotvarkė iki 2030 m. turėtų tapti aktyviu, pokyčius skatinančiu, pozityviu Europos diskursu; šis procesas turėtų būti paremtas tvirta politine valia ir pasirengimu kurti darnią Europos Sąjungą mūsų šalių ekonomiką kreipiant atsparaus ir konkurencingo, efektyviu išteklių naudojimu ir anglies dioksido kiekio mažinimu pagrįsto, socialiniu požiūriu integracinio vystymosi linkme. Šis perspektyvus diskursas taip pat padėtų įveikti per visą laiką didžiausią ES piliečių nepasitikėjimą ES projektu ir visų pirma pelnyti jaunimo palaikymą šiam projektui. Būtent taip ES turėtų įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., kad galėtų pateikti ES piliečiams naują Europos viziją – XXI amžiaus socialinės gerovės užtikrinimo sandorį.

1.5.

Komitetas ragina parengti visa apimančią, integruotą darnios Europos strategiją iki 2030 m. ir tolimesnėje perspektyvoje, kuri padėtų nustatyti reikiamą ilgos trukmės laikotarpį ir politikos koordinavimą bei suderinamumą įgyvendinant JT darbotvarkę iki 2030 m. Kad būtų galima sukurti tvirtą tolesnių politinių veiksmų pagrindą, ši strategija turėtų būti paremta Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento tarpinstituciniu susitarimu. Esamuose Europos strateginiuose dokumentuose, pavyzdžiui, strategijoje „Europa 2020“, kuria buvo pakeista ankstesnė 2001 m. paskelbta bendroji ES darnaus vystymosi strategija, ir Dešimtyje Pirmininko J.-C. Junckerio prioritetų, EESRK nuomone, nenumatyta, kaip visiškai išspręsti DVT įgyvendinimo ES uždavinį.

1.6.

Pirmiau minėtoje visa apimančioje strategijoje turėtų būti nustatyti konkretūs DVT įgyvendinimo tikslai, peržiūros ir stebėsenos mechanizmai, taip pat veiksmų planai, kuriuose būtų nurodytos reikiamos teisėkūros ir politikos priemonės, informuotumo didinimo veiksmai (pvz., „Eurobarometro“ apklausa dėl DVT) ir finansinių išteklių sutelkimo planas. Šios strategijos rengimo procesą turėtų pradėti Komisija – ji turėtų parengti komunikatą; strategijos kūrimo etapu turėtų būti plačiai konsultuojamasi su pilietine visuomene, Vyriausybių, parlamentų ir vietos vadžios institucijų atstovais. EESRK yra pasirengęs remti šį procesą ir veikti kaip tarpininkas.

1.7.

Vienas iš būtinų etapų – ES vidaus ir išorės politikos planavimas remiantis 17 DVT; tai – Komisijos užduotis. EESRK ragina Komisiją papildomai atlikti išsamią su 17 DVT įgyvendinimu susijusių trūkumų analizę, kad būtų galima nustatyti sritis, kuriose ES turėtų imtis išankstinių ir neatidėliotinų veiksmų.

1.8.

EESRK yra nustatęs toliau nurodytas pagrindines politikos sritis, kuriose, siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, būtini pokyčiai ir rekomenduoja Komisijai, atsižvelgiant į šios nuomonės 4.3 dalyje pateiktas rekomendacijas, sukurti tinkamų pavyzdinių iniciatyvų, įskaitant skaidrius veiksmų planus ir orientyrus:

1.9.

EESRK ragina Komisiją įtraukti darnaus vystymosi tikslus į visų susijusių sričių politiką. Tuo tikslu turėtų būti remiamasi laikotarpio vidurio peržiūrų, kurias reikia atlikti 2014–2020 m., rezultatais. Būsimi daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpiai – puiki galimybė visiškai integruoti DVT į ES lėšų naudojimo programas.

1.10.

Ypač svarbu integruoti JT darbotvarkę iki 2030 m. į Europos Sąjungos išorės veiksmus. Kad galėtų aktyviai skatinti JT darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, Komisija turėtų visiškai pritaikyti pagrindinės svarbos sritis, pavyzdžiui: prekybos ir vystymosi politiką, pasaulinę aplinkos politiką ir klimato politiką, humanitarinę pagalbą, nelaimių rizikos mažinimą, technologijų perdavimą ir žmogaus teisių propagavimą. EESRK taip pat ragina EK visapusiškai įtraukti JT darbotvarkę iki 2030 m. į Europos konsensusą dėl vystymosi ir ją taikyti, bet apgailestauja, kad šis klausimas nepakankamai atsispindi Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje.

1.11.

EESRK prašo Komisijos įvertinti ir patobulinti horizontalųjį ir vertikalųjį politikos koordinavimą, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. Geresnis valdymas yra svarbus darnaus vystymosi veiksnys. Europos semestrą reikėtų išplėtoti į atitinkamą valdymo sistemą, skirtą DVT įgyvendinimui kartu su valstybėmis narėmis vertikaliai koordinuoti. EESRK pabrėžia, kad dalyvavimas, skaidrumas, stebėsena ir peržiūra, atskaitomybė ir piliečių politinė atsakomybė turėtų būti vieni iš pagrindinių geresnio valdymo ypatumų.

1.12.

Eurostatas turėtų sudaryti Jungtinių Tautų (JT) sukurtų rodiklių ir lyginamųjų standartų ir jį taikyti, kad būtų galima palengvinti DVT įgyvendinimo proceso peržiūrą, stebėseną, atskaitomybę ir skaidrumo užtikrinimą ir pateikti ES institucijoms, valstybėms narėms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams pagal atskirus DVT ir siektinus rezultatus suskirstytų konkrečių statistinių duomenų.

1.13.

EESRK labai vertina tai, kad keturios ES valstybės narės buvo tarp 22 šalių, kurios 2016 m. surengtame JT aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje pateikė pirmąsias savanoriškai parengtas DVT įgyvendinimo peržiūros ataskaitas. EESRK ragina ES rodyti pavyzdį ir būti pirmuoju regionu, 2017 m. ALPF pateiksiančiu savanoriškai parengtą peržiūros ataskaitą. EESRK pasirengęs pasirūpinti, kad pilietinė visuomenė prisidėtų prie ataskaitos rengimo.

1.14.

Įgyvendindama DVT, ES turėtų pereiti prie daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu pagrįsto požiūrio – remdamasi dalyvavimo, atskaitomybės ir partnerystės principais, ji turėtų įtraukti visus subjektus ir pilietinės visuomenės organizacijas. Pats EESRK jau pateikė konkrečią iniciatyvą dėl daugiašalio Europos pilietinės visuomenės darnaus vystymosi forumo. Siekdama skatinti nustatyti tvirtus partnerystės ryšius nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis, Komisija turėtų aktyviai imtis nagrinėti DVT chartijos iniciatyvos sukūrimo galimybes ir ją parengti.

2.1.

2015 m. rugsėjo mėn. pasaulio šalių vadovai patvirtino JT darbotvarkę „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir, siekdami panaikinti skurdą, apsaugoti mūsų planetą, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir klestėjimą visiems, nustatė darnaus vystymosi tikslus (DVT). Kiekvieną tikslą sudaro konkretūs siektini rezultatai, kuriuos reikia pasiekti per kitus 15 metų.

2.2.

Europoje įgyvendinant DVT, pagrindinį vaidmenį atliks ES. Savo 2016 m. darbo programoje Komisija paskelbė naują iniciatyvą „Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį“, kuria siekiama įgyvendinti DVT ES vidaus ir išorės politikoje (1).

2.3.

Visų pirma, Komisija pati atlieka bendrą padėties analizę, kad nustatytų, kokiomis esamomis ES politikos kryptimis jau sprendžiamos DVT išdėstytos problemos. Komisija paprašė Komiteto prisidėti prie šio proceso – parengti šią tiriamąją nuomonę. Norėdamas prisidėti prie platesnių Europos pilietinėje visuomenėje vykstančių diskusijų, Komitetas šioje nuomonėje atsižvelgia į dviejų pagrindinių 2016 m. EESRK surengtų konferencijų DVT įgyvendinimo klausimu, taip pat kitų svarbių konferencijų rezultatus (2).

3.1.

Komitetas palankiai vertina į Komisijos 2016 m. darbo programą įtrauktą iniciatyvą „Tolesni veiksmai užtikrinant tvarią Europos ateitį“, nes joje nustatytas naujas modelis, kurį taikant būtų galima užtikrinti Europos ekonomikos vystymąsi ir socialinį bei aplinkos tvarumą po 2020-ųjų ir, įgyvendinant ES vidaus ir išorės politiką, integruotai siekti DVT (3). Tačiau nerimaujama, kad gali pritrūkti politinės valios ir pasišventimo darbui, nes kol kas nedaug nuveikta, kad būtų galima praktiškai įgyvendinti šią darbotvarkę.

3.2.

Susiklosčius tokiai padėčiai, kai ES projektui daromas spaudimas, o daugelis jos piliečių praranda pasitikėjimą šiuo projektu, ES turėtų pasinaudoti DVT ir išplėtoti pozityvų ir pokyčius skatinantį darnios Europos kūrimo diskursą, kuris padėtų susieti ilgalaikę perspektyvą ir konkrečias trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais įgyvendinamas politines priemones. Darnumas – Europos „prekės ženklas“ (4): JT darbotvarkė iki 2030 m. atspindi europines vertybes ir europinį socialinio teisingumo ir demokratinio valdymo modelį. Todėl ši darbotvarkė suteikia puikią galimybę apibrėžti naują teigiamą ir įtikinamą ES diskursą ir viziją.

3.3.

JT darbotvarkę iki 2030 m. patvirtino visos ES valstybės narės ir visa ES. Dabar – tinkamiausias laikas nustatyti aiškius aukščiausiojo politinio lygmens asmenų politinius įsipareigojimus ir taip patvirtinti, kad ES priėmė šią naują darbotvarkę kaip viziją ir visa apimančią sistemą, kuriomis remiantis bus siekiama sukurti darniai besivystančių šalių sąjungą (5).

3.4.

DVT įgyvendinimas siejamas ne tik su vystymusi ar aplinka. Įgyvendinant DVT sprendžiami pagrindiniai mūsų ekonomikos ir visuomenės pertvarkos, taip pat ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse, uždaviniai. Norint juos įgyvendinti ES, reikia nustatyti naują ekonomiškai darnesnį, socialiniu požiūriu įtraukesnį ir aplinkos požiūriu ilguoju laikotarpiu gyvybingesnį modelį, kuris padėtų užtikrinti, kad mūsų planetos ištekliai būtų teisingai padalijami didėjančiam gyventojų skaičiui. Reikia iš esmės pakeisti mūsų šalių ekonomikos kryptį (6). Remiantis šia nauja vystymosi samprata, reikėtų nustatyti naują ES gerovės apibrėžtį ir naujus rodiklius. Norint sudaryti sąlygas ilgalaikiam perėjimui prie atsparios ir konkurencingos, efektyvaus išteklių naudojimo ir socialiniu požiūriu įtraukios ES ekonomikos ir šį procesą paspartinti, DVT reikėtų naudotis kaip svertais.

3.5.

Komisijai pradėjus įgyvendinti Europos konsensuso dėl vystymosi atnaujinimo gaires susidaro įspūdis, kad Komisija, įgyvendindama vystymosi politiką, ketina pirmiausia sutelkti dėmesį į naujosios darbotvarkės įgyvendinimą. Tokia prioritetų nustatymo tvarka neatitinka integruoto DVT įgyvendinimo metodo, pagal kurį reikalaujama nustatyti visa apimančias ir integruotas įgyvendinimo strategijas, aprėpiančias išorės ir vidaus politiką.

3.6.

Norėdama nustatyti DVT įgyvendinimui skirtą valdymo sistemą, ES turės numatyti gerokai ilgesnį negu iki 2020 m. planavimo laikotarpį. Visa apimanti ir ilgalaikė darnios Europos strategija, kuri bus įgyvendinama iki 2030 m. ir vėliau (7), turėtų padėti perkelti DVT į ES vidaus ir išorės politiką; turėtų būti sprendžiami konkretūs Europos uždaviniai ir įgyvendinamos skaidrios gairės ir veiksmų planai, kuriais remiantis įgyvendinamos teisėkūros ir politikos iniciatyvos, taip pat turi būti nustatytas išsamus laikotarpio iki 2030 m. veiksmų tvarkaraštis. Europos Parlamentas ragino laikytis panašaus požiūrio (8).

4.1.1.

Norint nustatyti ES politinę DVT įgyvendinimo strategiją ir gaires, neužtenka vien tik planuoti dabartinę ES politiką. Kiekvienam atskiram DVT priskiriant po dabartinės ES politikos kryptį negalima įvertinti, ar nesiimant papildomų veiksmų ES galima pasiekti DVT. Dabartinė politika gali būti neveiksminga, ją įgyvendinti gali trukdyti kitos politikos kryptys, taip pat gali kilti kitų kliūčių. Todėl politiką privalu planuoti atsižvelgiant į trūkumų analizę, kurią atlikus nustatomos tikros ES politikos spragos, susijusios su 17 JT darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir jų konkrečiais tikslais.

4.1.2.

Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina ankstesniam generaliniam direktoriui Karl FALKENBERG vadovaujant Aplinkos GD parengtas strategines pastabas „Darnumas dabar!“ (Sustainability now!), kuriose pateikiant keleto politikos sričių pavyzdžius ryžtingai įvardijamos ES būtinos su JT darbotvarke iki 2030 m. susijusios reformos.

4.1.3.

Nuodugni ES DVT trūkumų analizė vis dar neatlikta. Tačiau iš neseniai paskelbto DVT indekso ir rezultatų suvestinės, taip pat kitų ES valstybėse narėse atliktų vertinimų matyti, kad ir dideles pajamas gaunančiose šalyse DVT – daug pastangų reikalaujanti darbotvarkė (9), – daugiausia šios pastangos susijusios su tuo, kaip šiose šalyse kuriami, teikiami ir vartojami produktai ir paslaugos ir kokio masto neigiamą poveikį tai daro aplinkai. Pagrindiniai ES šalių uždaviniai yra susiję su šiais DVT: 12-uoju (atsakingas vartojimas ir gamyba), 13-uoju (klimato politika), 14-uoju ir 15-uoju (ekosistemų išsaugojimas), su tvariu žemės ūkiu ir mityba susijusiais 2-ojo DVT konkrečiais tikslais, taip pat 9-uoju (pramonė, inovacijos ir infrastruktūra); nustatyta, kad šiose srityse trūksta investicijų.

4.1.4.

Kitų sunkumų kyla dėl su žmonėmis susijusių DVT, ypač 10-ojo (nelygybės mažinimas), 8-ojo (deramas darbas ir užimtumas) ir 1-ojo (skurdas), taip pat 5-ojo (lyčių lygybė) ir 4-ojo (švietimas).

4.1.5.

Daug Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių nepasiekia 17-ojo DVT konkretaus tikslo, susijusio su finansiniais įnašais į vystomąjį bendradarbiavimą.

4.1.6.

DVT – visuotinė darbotvarkė, todėl šiais tikslais taip pat siekiama trečiosiose šalyse sumažinti dideles pajamas gaunančių šalių ekonomikos daromą žalingą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai. Kol kas šiam aspektui skiriama mažiau dėmesio, tačiau tai – svarbus ES šalių uždavinys.

4.2.1.

Komitetas mano, kad, planuojant ES politiką, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į politikos priemones, kurios yra strategiškai svarbios formuojant ir įgyvendinant ES politiką. Iš pradinių vertinimų matyti, kad šios priemonės nėra pakankamos sprendžiant DVT įgyvendinimo ES uždavinį (10). Nė viename šių strateginių dokumentų nenustatytas JT darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo laikotarpis.

4.2.2.

Vadovaujant J. M. Barroso, strategija „Europa 2020“ tapo pagrindine ES strategija ir pakeitė ES darnaus vystymosi strategiją. Nors joje nagrinėjami trys darnaus vystymosi aspektai, ji yra veikiau trumpalaikė strategija su aiškia europine perspektyva. Joje neskiriama dėmesio nei tarptautinei perspektyvai, nei aprašomas ES vidaus politikos poveikis kitiems pasaulio regionams ir išorės politikai, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą. Todėl ji niekada negalėjo patenkinti tikslo pakeisti ankstesnę Darnaus vystymosi strategiją. Visiškai neįtraukti du DVT: 2-asis (maistas ir žemės ūkis) ir 16-asis (valdymas), o kiti įtraukti tik iš dalies, pavyzdžiui, 6-asis (vanduo) ir 11-asis (miestai).

4.2.3.

Į Dešimt Pirmininko J.-C. Junckerio prioritetų du DVT – 14-asis (vandenynai) ir 15-asis (biologinė įvairovė) – neįtraukti visiškai, o kitiems DVT – 4-ajam (švietimas), 6-ajam (vanduo), 11-ajam (miestai) ir 12-ajam (darnus vartojimas ir gamyba) skiriama tik nedaug dėmesio.

4.2.4.

Dar mažiau prioritetų nuspręsta įtraukti į penkių pirmininkų pranešimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ekonominės, finansų, pinigų ir fiskalinės politikos klausimams ir į kurį valdymas įtrauktas kaip penktoji tema. Pranešime yra keletas nuorodų į DVT sritis, pavyzdžiui, energijos, užimtumo, socialinės įtraukties ir sveikatos priežiūros sistemų.

4.2.5.

Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) padėjo pritraukti projektų sektoriuose, kurie, kaip manoma, padeda spręsti kai kuriuos su DVT įgyvendinimu susijusius uždavinius; projektų sritys yra šios: energija (40 %), aplinka ir efektyvus išteklių naudojimas (12 %) ir socialinė infrastruktūra (3 %) (11).

4.2.6.

Keletas DVT, ypač 3-iasis (sveikata), 5-asis (lyčių lygybė), 10-asis (nelygybė) ir 11-asis (miestai), netinkamai priskirti prie Europos struktūrinių ir inovacijų fondų nustatytų teminių investavimo prioritetų.

4.2.7.

Nustačiusi naują Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją, ES sukūrė platesnę sistemą, kurią taikant galima įtraukti JT darbotvarkę iki 2030 m. į tokias sritis kaip, pavyzdžiui, ekonomikos, vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, humanitarinės pagalbos, nelaimių rizikos mažinimo, technologijų perdavimo ir klimato politikos. Šioje strategijoje skiriama dėmesio DVT, susijusiems su būtinybe visame pasaulyje užtikrinti klestėjimą. Joje taip pat teigiama, kad būsimasis susitarimas dėl veiksmų po Kotonu susitarimo įgyvendinimo bus pagrįstas DVT ir kad šie tikslai – stimulas, skatinantis peržiūrėti Europos konsensusą dėl vystymosi.

4.3.1.

Komisija, remdamasi su ES veiksmais, kurie vykdomi įgyvendinant tikslus ir konkrečius tikslus, susijusių faktinių spragų bei tendencijų analize, turėtų nustatyti reikiamos pokyčius skatinančios pertvarkos požiūriu svarbiausias politikos sritis. Imantis politikosveiksmų, daugiausia dėmesio reikėtų skirti šioms pagrindinėms sritims, taip pat įgyvendinti atitinkamas pavyzdines iniciatyvas, įskaitant skaidrius veiksmų planus ir orientyrus. EESRK, atsižvelgdamas ir į anksčiau šiose srityse atliktą darbą, toliau nurodytas pagrindines politikos sritis laiko svarbiausiomis.

4.3.2.1.

Vienas iš pagrindinių DVT siekių – vystymosi planus įgyvendinti neperžengiant planetos galimybių, susijusių su klimato, išteklių vartojimo, oro ir vandens kokybės, sausumos ir jūrų biologinės įvairovės apsaugos arba kitomis sritimis. Todėl išsivystę regionai, pavyzdžiui, Europa, privalo užtikrinti gamybos, vartojimo ir visuomenės perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos ir taip iš esmės sumažinti ekonomikos pėdsaką aplinkoje. Šis perėjimas – galimybė ES modernizuoti savo ekonomiką, taip didinant jos konkurencingumą ir atsparumą, ir pagerinti savo piliečių gyvenimo kokybę bei gerovę.

4.3.2.2.

Gairės pateiktos 7-ąja aplinkosaugos veiksmų programa (AVP), 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija ir žiedinės ekonomikos veiksmų planu. Tačiau aišku, kad būtina paspartinti jų įgyvendinimo pažangą (12). Būtina užtikrinti geresnį derėjimą su kitomis politikos sritimis ir daugelyje valstybių narių pašalinti įgyvendinimo spragas – visiškai integruojant perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir žiedinės ekonomikos veiksmus į Europos semestrą (13). Siekiant užtikrinti veiksmingus rezultatus, būtina sukurti tvirtesnius 7-oji AVP ir žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo mechanizmus ir užtikrinti Komisijos aktyvų koordinavimą su kitų sričių politika (14). Kad būtų galima judėti pirmyn, reikalingas geresnis dialogas ir glaudesni ryšiai su pilietine visuomene, įskaitant įmones ir profesines sąjungas. Įgyvendinant aktyvią užimtumo politiką, turi būti prisidedama prie teisingo perėjimo (15). Klimato politika turi būti paremta „klimato teisingumo“ principu, užtikrinant, kad būtų teisingai paskirstyta su klimato kaita susijusi našta ir nauda (kalbant apie klimato kaitos poveikį žmogaus teisėms, skurdui ir lygybei) ir kad pažeidžiamiausių grupių asmenims netektų daugiausia sunkumų.

4.3.2.3.

Turi būti užtikrinta, kad rinkos remtų ekonomikos perėjimą ir kad nustatant kainas būtų atsižvelgiama į tikrąsias išorės sąnaudas, susijusias su dėl klimato kaitos susidarančiais teršalais ir gamtos išteklių naudojimu (16). Reikia aktyviau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nutraukti aplinkai žalingų subsidijų skyrimą ir skatinti įgyvendinti aplinkosaugos mokesčių reformą. Reikia aktyviau taikyti naujus decentralizuotų švarios energijos rinkų, kuriose vartotojai taip pat tampa gamintojais, modelius. Decentralizuotos dalijimosi ekonomikos sąlygomis vartotojams taip pat suteikiama galimybė pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio. Besiformuojančiai bendradarbiavimu grindžiamai ekonomikai reikia konceptualių pokyčių darbo jėgos požiūriu; ji bus naujų darbo vietų atsiradimo pagrindas. Šiame naujame sektoriuje reikės užtikrinti vartotojų ir darbuotojų teises ir sąžiningą konkurenciją (17).

4.3.3.1.

Svarbiausi uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti įgyvendinant DVT, – skurdo panaikinimas ir užtikrinimas, kad kiekvienas galėtų oriai ir lygiomis sąlygomis naudotis savo galimybėmis. Šiuo požiūriu DVT atspindi Europos vertybes ir socialinį modelį. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų Europoje didėjo ir pastaruosius aštuonerius metus trunkantis nuosmukis, finansų krizė, griežta taupymo politika ir tam tikrais atvejais struktūrinių reformų nevykdymas lėmė tai, kad dar labiau išaugo nedarbas ir skurdas, dar labiau padidėjo nelygybė ir atsirado daugiau sunkumų socialinės apsaugos srityje, – dėl to ypač nukentėjo pažeidžiamiausių grupių asmenys.

4.3.3.2.

Siekdama DVT, ES privalo savo ekonomikos modelį pakeisti įtraukesniu vystymosi modeliu, kurį taikant būtų teisingiau paskirstomos esamos gėrybės ir taip pat būtų didinamas ekonominis ir finansinis atsparumas (18). Siekdama skatinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos vystymąsi, ES turi sukurti investicijoms palankią aplinką ir sklandžiai veikiančią vidaus rinką, užtikrinti tarptautinio masto konkurencingumą ir didesnę vidaus paklausą.

4.3.3.3.

DVT turėtų būti viena iš priežasčių, kodėl reikia iš naujo patvirtinti su skurdo mažinimu, nedarbu ir švietimu susijusius strategijos „Europa 2020“ tikslus ir pagalvoti apie veiksmingesnius jų siekimo būdus. Vykstant Europos semestrui, pagrindiniams socialiniams tikslams, pavyzdžiui, deramo užimtumo užtikrinimo, skurdo panaikinimo, nelygybės sumažinimo ir socialinių investicijų skatinimo, turi būti skiriama tiek pat dėmesio, kiek jo skiriama makroekonominiams klausimams (19). Pirmajame Komisijos pasiūlyme dėl Europos socialinių teisių ramsčio nėra jokios nuorodos į darnaus vystymosi tikslus. Toliau kuriant Europos socialinių teisių ramstį reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti DVT. Komitetas šiuo metu rengia nuomonę dėl šio ramsčio, kurioje aiškiai išdėstys savo poziciją.

4.3.3.4.

ES turėtų stengtis sukurti nuoseklesnį ir sistemingesnį kovos su socialine atskirtimi, marginalizacija ir skurdu modelį, kuriame būtų daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamų grupių asmenims, kuris būtų pagrįstas žmogaus teisėmis ir kuriuo taip pat būtų sprendžiamas diskriminacijos dėl lyties klausimas. Turi būti priimta direktyva dėl vienodo požiūrio (20).

4.3.3.5.

Be nedarbo ir visuomenės senėjimo problemų, gerovės užtikrinimo sistemos turi būti pritaikytos atsižvelgiant į naujus uždavinius, visų pirma kylančius dėl naujų užimtumo modelių, kuriuos taikant gali atsirasti mažų garantijų darbas ir dirbančiųjų skurdas. Turi būti išnaudojamos darbo vietų kūrimo galimybės, kurių atsiranda iš esmės pereinant prie kito ekonomikos modelio, pavyzdžiui, prie skaitmeninės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos (21). Užimtumo standartų ir Europos minimalių pajamų nustatymas padės užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą ir sąžiningą gėrybių ir pajamų perskirstymą (22) atsižvelgiant į valstybių narių ir ES kompetenciją šiais klausimais. Viešojo ir privačiojo sektorių subjektai turėtų sutelkti didžiulį socialinių investicijų teikiamą užimtumo potencialą (23). Kad būtų užtikrintas įtraukumas, būtina investuoti į kokybinį ir įtraukųjį švietimą, taip pat į aukštos kokybės, įperkamas, integruotas paslaugas, skirtas asmenims, kuriems jų reikia, remti.

4.3.3.6.

Socialinės įmonės remia integraciją į darbo rinką visuomeniniais tikslais tiekdamos įperkamus produktus ir paslaugas, pvz., paslaugas decentralizuotoje, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos sistemoje. Jos turėtų būti remiamos paskatomis pradedančiosioms socialinės ekonomikos įmonėms ir sukuriant palankią reglamentavimo aplinką (24).

4.3.4.1.

Maistas, atsižvelgiant į tai, kaip jis auginamas, gaminamas, vartojamas, parduodamas, vežamas, laikomas ir kaip juo prekiaujama, – svarbiausia žmones ir planetą jungianti grandis ir kelias į įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą (25). DVT, ypač 2-uoju ir 12-uoju, kuriama labai svarbi bendrų veiksmų, kurių imantis iki 2030 m. galima užtikrinti tvarų pasaulio maitinimą, sistema. Labai reikia pereiti prie darnesnių maisto sistemų, apimančių visus etapus nuo gamybos iki vartojimo. Gamintojai turi užauginti daugiau maisto, darydami mažesnį poveikį aplinkai, o vartotojai turi būti raginami rinktis maistingą ir sveiką maistą, kurio anglies pėdsakas mažesnis.

4.3.4.2.

Reformuojant BŽŪP, nustatytas priemonių derinys – jį galima laikyti žingsniu teisinga kryptimi (26). Pereinant prie tvarių maisto sistemų reikalinga ne tik žemės ūkio, bet ir visuotinė maisto politika bei plataus masto bioekonomikos strategija. Remiantis maisto gamybos ir vartojimo tarpusavio priklausomumo pripažinimu, turi būti parengtas tinkamas Europos politikos metodas, kuriuo bus nustatyta, kaip siekti darnumo, sveikatos ir atsparumo (27).

4.3.4.3.

Tačiau, be kita ko, reikėtų atsakyti į „Falkenberg ataskaitoje“ iškeltą klausimą, ar, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio orientavimas į eksportą suderinamas su tikslu besivystančiose šalyse stiprinti maisto produktų gamybą.

4.3.4.4.

ES turės atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant 12.3 tikslą – perpus sumažinti vienam žmogui tenkančią viso pasaulio maisto atliekų dalį. Nors pasaulyje badauja beveik 800 mln. asmenų, iš duomenų matyti, kad visame pasaulyje prarandama arba išmetama trečdalis viso pagaminto žmonėms vartoti skirto maisto, ir vien Europoje tai sudaro 100 mln. tonų (28). EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti suinteresuotųjų subjektų platformą, kad būtų lengviau nustatyti būtinas priemones ir dalytis geriausia maisto atliekų prevencijos ir mažinimo patirtimi (29).

4.3.5.1.

Kad būtų galima pertvarkyti ekonomiką ir pereiti prie darnesnio modelio, reikės esminių pokyčių investicijų srityje. Skaičiuojama, kad DVT visame pasaulyje pasiekti reikėtų apie 3 trln. USD (30) investicijų iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių. Reikia parengti holistinį finansinių išteklių sutelkimo ES ir valstybių narių lygmenimis planą. Reikia susieti įvairias ES finansavimo programas ir iniciatyvas.

4.3.5.2.

Besivystančiose šalyse ES privalo veiksmingiau naudoti viešąsias investicijas integruoto tvaraus vystymosi tikslu, ji taip pat turi atsižvelgti į DVT rodiklius skirdama viešąjį finansavimą vystymosi projektams. Dar svarbiau tai, kad ES privalo skatinti privatųjį sektorių daugiau investuoti į šias sritis.

4.3.5.3.

Tačiau, kad būtų įgyvendinti DVT, ir pačioje ES reikalingos didelės investicijos į infrastruktūros modernizavimą ir tvarių įmonių kūrimą. Iš pirmųjų DVT įgyvendinimo ES vertinimų matyti, kad labai trūksta investicijų į pramonę, inovacijas ir infrastruktūrą (31).

4.3.5.4.

Darnumas turi aiškų pagrindimą. Siekdama visiškai išnaudoti šią galimybę, ES turėtų sukurti palankią verslo aplinką, skatinančią inovacijas, verslumą ir tvarias investicijas. Kai kurios įmonės jau ėmėsi veiksmų, tačiau svarbiausia – kaupti sėkmingo darnaus verslo patirtį ir ja remtis. Pasiekti šių pokyčių gali būti lengviau savanoriškai taikant įvairius modelius, pavyzdžiui, įmonių socialinės atsakomybės modelį. Jie turi būti įgyvendinami kartu su papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, skaidrumą didinančiomis, kompetencijas ugdančiomis, palankesnes sąlygas partnerystei sudarančiomis ir ataskaitų teikimo gaires įmonėms teikiančiomis priemonėmis. Komisija turėtų įvertinti, ar ES lygmeniu būtų naudinga kurti daugiašales suinteresuotųjų subjektų grupes, įtraukiant privačiojo sektoriaus subjektus.

4.3.5.5.

ES finansavimo programos turi būti suderintos su DVT. Svarbiausią vaidmenį atliks iniciatyvos, pavyzdžiui, J.-C. Junckerio planas, taip pat finansų įstaigos ir valstybiniai investicijų bankai. Svarbiausias uždavinys – perskirstyti lėšas. Veikiant kapitalo rinkų sąjungai, atsiveria puikių galimybių skatinti tvarias investicijas (32). Atlikus daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, bus galima išnaudoti galimybę įtraukti DVT į pagrindinių ES fondų veiklos programas. Turi būti numatytos paskatos teikti ilgalaikes investicijas ir šalinamos tai daryti trukdančios kliūtys (33).

4.3.6.1.

Globalizuotos ekonomikos sąlygomis prekyba daro esminį poveikį ES ir viso pasaulio darniam vystymuisi. Todėl visų DVT požiūriu prekyba laikoma svarbia JT Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo priemone. Paskelbusi komunikatą „Prekyba visiems“, Komisija pradėjo vykdyti plataus užmojo veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti atsakingesnę prekybą ir investicijas, kad, vykdant prekybą, būtų vadovaujamasi socialiniais ir aplinkos standartais ir kad būtų skatinamas darnus vystymasis (34). DVT įgyvendinimas turės būti sistemingai ir veiksmingai susietas su tuo veiksmų planu ir turės būti vykdoma rezultatų stebėsena.

4.3.6.2.

Į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus turėtų būti įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų nustatyti plataus užmojo su prekyba ir darniu vystymusi susiję veiksmai; šios nuostatos turėtų būti veiksmingai įgyvendinamos ir turėtų būti užtikrintas jų vykdymas. Reikėtų sustiprinti darnaus vystymosi aspektą Pasaulio prekybos organizacijos veiklos programoje (35). Užtikrinant daug aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą derybose ir visame įgyvendinimo ir stebėsenos procese, būtų galima geriausiai užtikrinti, kad į laisvosios prekybos susitarimus būtų įtraukti socialiniai, darbo ir aplinkos standartai (36).

4.3.6.3.

Komisija turėtų patvirtinti deramo darbo užtikrinimo pasaulinėse tiekimo grandinėse strategiją (37). Siekiant pasaulinėse tiekimo grandinėse skatinti vadovautis deramo stropumo principu, turi būti remiamos daugiašalės suinteresuotųjų subjektų iniciatyvos.

4.4.1.

Siekdama sustiprinti veiksmus, kurių imamasi pagrindinėse politikos srityse, ES turi įvertinti ir patobulinti horizontalųjį ir vertikalųjį politikos koordinavimą norint veiksmingai įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. Geresnis valdymas yra svarbiausias darnaus vystymosi veiksnys (38), o geresnis koordinavimas – pagrindinis politikos suderinamumo užtikrinimo metodas.

4.4.2.

ES turi didinti savo politikos suderinamumą ir ją nuosekliai pritaikyti prie suderinto darnaus vystymosi. Esamas vystymosi politikos aspektų integravimo į kitas sritis („politikos suderinamumo vystymosi labui“) mechanizmas turėtų būti kruopščiai patikrintas, sustiprintas ir turi būti pakeista jo koncepcija, kad jis taptų priemone, kuria būtų užtikrinamas „politikos suderinamumas vystymosi labui“ ir kuri būtų susieta su kitomis horizontaliojo koordinavimo pastangomis.

4.4.3.

Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima naudotis geresnio reglamentavimo priemonėmis, siekiant padėti pasiekti DVT. Reikėtų atitinkamai patikslinti poveikio vertinimo gaires (pvz., į naujų teisės aktų ir taisyklių poveikio vertinimus įtraukti darnumo kriterijų).

4.4.4.

Siekdama įtraukti DVT į visus atitinkamus politikos sektorius, Komisija, atlikdama ES teisės aktų peržiūrą ir formuodama politiką, turėtų remtis pagrindiniais JT darbotvarkės iki 2030 m. principais, visų pirma – žmogaus teisėmis pagrįstu požiūriu ir įtraukumo principu.

4.4.5.

ES, remdamasi visuotiniais DVT rodikliais ir juos papildydama atitinkamais europiniais rodikliais, turi įdiegti DVT stebėsenos ir peržiūros sistemą, kuri turėtų būti suderinta su stebėsena ES valstybėse narėse, taip pat su ALPF vykdoma visuotine stebėsena.

4.4.6.

DVT rodiklius taip pat reikėtų įtraukti į dabartinius politikos stebėsenos ir vertinimo procesus. Visų pirma tai pasakytina apie Europos semestrą – pagrindinį ES valdymo mechanizmą, kuris turi būti pritaikytas prie DVT įgyvendinimo proceso.

4.4.7.

Jei skirstant teisėkūros biudžetą, darnumo rodikliams būtų teikiama didesnė svarba, būtų labai padedama užtikrinti darnų vystymąsi. Europos struktūrinių ir investicijų fondų sąlygų kriterijus reikėtų pritaikyti prie DVT įgyvendinimo.

4.4.8.

Reikėtų palaikyti Europos darnaus vystymosi tinklo iniciatyvą sukurti valstybių narių tarpusavio mokymosi platformą.

4.4.9.

Pati ES turėtų imtis iniciatyvos ir 2017 m. vyksiančiame ALPF posėdyje pateikti savanoriškai parengtą peržiūros ataskaitą; ji būtų pirmoji tai padariusi regioninė organizacija. Be to, ES turėtų rengti metines ataskaitas ir jose nurodyti, kaip ES vidaus ir išorės veiksmais prisidedama prie DVT įgyvendinimo atitinkamų metų ALPF teminėje prioritetinėje srityje (39). Rengiant ir teikiant savanoriškai parengtą peržiūros ataskaitą ir temines ataskaitas, Europos darnaus vystymosi forume reikėtų nuodugniai konsultuotis su pilietine visuomene.

5.1.

Norint įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., reikia pereiti prie daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu pagrįsto valdymo, daugiau galių suteikiant pilietinei visuomenei. DVT galima įgyvendinti tik jeigu pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai atliks aktyvų vaidmenį ir prisiims atsakomybę. Pilietinę visuomenę privalu įtraukti tiek vietos, regionų ir nacionaliniu, tiek ES ir ALPF lygmenimis.

5.2.

ES ir jos valstybėms narėms EESRK rekomenduoja įsteigti Europos darnaus vystymosi forumą, kad būtų suteikta galimybė įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms ir suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti ES įgyvendinant DVT, taip pat vykdant šio proceso nuolatinę stebėseną ir peržiūrą (40). Pirmiausia šis forumas turėtų palengvinti pilietinės visuomenės dialogą, padėsiantį sukurti visa apimančią ES darnaus vystymosi strategiją.

5.3.

Komisija turėtų parengti konkrečią programą ir numatyti finansavimą, kad būtų galima remti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimo veiklą ir kad jos galėtų visapusiškai dalyvauti šiame procese. Pilietinės visuomenės organizacijoms, kurių veikla susijusi su vidaus klausimais ir kurios susieja išorės bei vidaus aspektus, padeda integruoti DVT aspektus ir spręsti valdymo klausimus, reikia suteikti daugiau galimybių dalyvauti esamose gebėjimų stiprinimo programose.