27.5.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/3

1.

Bendri strategijos „Europa 2020“ tikslai ir atitinkami valstybių narių uždaviniai – didinti jaunimo užimtumą, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir didinti dalyvavimą tretinio mokslo sferoje – yra itin susiję su jaunuoliais ir jų socialine bei ekonomine padėtimi.

2.

Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintoje sistemoje (2010–2018 m.) (1) akcentuojama, kad iniciatyvomis turi būti sudaromos sąlygos laikytis įvairias sritis apimančio požiūrio, kai formuluojant, įgyvendinant ir vertinant politiką bei veiksmus kitose politikos srityse, kurie turi svarios reikšmės jaunimo gyvenimui, turi būti tinkamai atsižvelgiama į jaunimo klausimus.

3.

Vienas iš trijų pagrindinių prioritetų, nustatytų dabartiniame 2014–2015 m. ES darbo plane jaunimo srityje (2), yra išplėstas sektorių bendradarbiavimas įgyvendinant ES strategijas.

4.

Tarybos išvadose dėl jaunimo politikos potencialo maksimalaus išnaudojimo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų (3) pabrėžiama, kad tarpsektorinis ir tarpinstitucinis koordinavimas yra itin svarbus veiksmingos jaunimo politikos įgyvendinimo veiksnys ir siekiant su jaunimu susijusių strategijos „Europa 2020“ tikslų.

5.

Tebeegzistuoja socialinės ir ekonominės problemos, su kuriomis jaunimas šiuo metu susiduria Europos Sąjungoje, įskaitant didelį jaunimo nedarbą (4) ir socialines tokios padėties pasekmes, ir toms problemoms spręsti reikia veiksmingų įvairių sektorių politikos atsakomųjų priemonių.

6.

Tvirta ir matoma, gerai apibrėžta ir koordinuota jaunimo politika turi didelį potencialą suteikti pridėtinės vertės bendradarbiavimui vykdant įvairių sektorių politiką. Tai savo ruožtu gali duoti teigiamų rezultatų jaunuoliams, kurie gautų naudos iš tokio bendradarbiavimo sinergijos.

7.

Jaunimo sektoriuje problemos gali būti sprendžiamos taip, kaip negali būti sprendžiamos kituose sektoriuose. Šis sektorius gali suteikti įrodymų ir žinių, susijusių su įvairiais jaunimui poveikį darančiais klausimais, informuoti daugiau jaunuolių, įskaitant tuos, kurie turi mažiau galimybių, ir pasiūlyti lankstų, jaunimui palankų, stereotipais negrindžiamą, visapusišką ir novatorišką požiūrį siekiant patenkinti jaunimo poreikius.

8.

Siekiant sustiprinti sektorių bendradarbiavimą visais lygmenimis reikėtų plėtoti sisteminius metodus, tačiau labai svarbu sutelkti dėmesį į konkrečių ir skubių socialinių bei ekonominių problemų, su kuriomis jaunimas susiduria šiuo metu, sprendimą.

9.

Įvairius sektorius apimantis požiūris į jaunimo politiką svarbus ne tik siekiant rasti daugiau veiksmingų būdų socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti, bet ir siekiant užtikrinti atsakomąsias politikos priemones, skirtas visų jaunuolių poreikiams patenkinti.

10.

Siekiant kuo labiau sustiprinti jaunimo sektoriaus vaidmenį bendradarbiaujant su kitais sektoriais, jo vertė ir indėlis turėtų būti plačiai pristatyti ir pripažinti.

I.

11.

Stiprinti institucijų bendradarbiavimą, įskaitant aktyvesnį ryšių palaikymą ir keitimąsi informacija, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, siekiant užtikrinti, kad į jaunimo klausimus būtų visapusiškai atsižvelgiama formuluojant, įgyvendinant ir vertinant politiką kitose politikos srityse, pavyzdžiui, švietimo ir mokymo, užimtumo, sveikatos ir gerovės, socialinės politikos, miestų planavimo, sporto ir kultūros srityse, kurios turi įtakos jaunimo socialinei ir ekonominei padėčiai.

12.

Formuojant jaunimo politiką vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu įtraukti visus atitinkamus sektorius tiek horizontalioje, tiek vertikalioje valdymo struktūroje.

13.

Apsvarstyti galimybę įgyvendinti visa apimančias jaunimo strategijas, apjungiančias atitinkamas politikos priemones, kuriomis sprendžiamos jaunimui iškylančios problemos, ir prireikus konsultuotis su jaunimu bei jaunimo organizacijomis ir įtraukti juos į šį procesą.

14.

Naudoti esamus mechanizmus arba apsvarstyti galimybę sukurti naujus mechanizmus, kuriuos taikant būtų galima stebėti jaunimo padėtį ir dirbti siekiant suformuoti įrodymais bei žiniomis pagrįstą politiką, integruojant duomenis ir mokslinių tyrimų rezultatus į politikos plėtrą įvairiose srityse, be kita ko, rengiant konkrečias politikos priemones.

15.

Reguliariai informuoti Tarybą ir jos parengiamuosius organus apie pagrindinius politikos dokumentus ir ES lygio iniciatyvas, kurios turi įtakos jaunimo socialinei ir ekonominei padėčiai.

16.

Apsvarstyti, kaip veiksmingai taikyti Komisijos naująjį koordinuotos branduolių politikos požiūrį sprendžiant jaunimui iškylančias problemas ir rengiant konkrečias įvairius sektorius apimančias priemones.

17.

Pasitelkiant ES jaunimo reikalų ataskaitą arba kitas atitinkamas priemones įvertinti, kaip į jaunimo problemas atsižvelgiama kitose politikos srityse, kurios turi svarios reikšmės jaunimo gyvenimui.

18.

Toliau prisidėti prie įrodymais grindžiamo politikos formavimo rengiant mokslinių tyrimų projektus bendradarbiaujant su kitais atitinkamais politikos sektoriais.

19.

Numatyti, kad įvairius sektorius apimantis požiūris būtų vienas iš būsimos ES lygio jaunimo politikos, įskaitant galimą būsimą ES darbo planą jaunimo srityje, įgyvendinimo principų ir numatyti konkrečias įvairius sektorius apimančias priemones laikotarpio po 2018 m. bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje programoje.

20.

Stiprinti sektorių bendradarbiavimą visapusiškai išnaudojant programos „Erasmus+“ teikiamas galimybes, įskaitant galimybes, kuriomis siekiama remti politikos reformą.

21.

Rinkti įrodymus, be kita ko, pasitelkiant ekspertų grupes, sukurtas pagal ES darbo planą jaunimo srityje, apie tai, kaip bendradarbiavimas vykdant įvairių sektorių politiką gali duoti teigiamų rezultatų, ir apie plintantį poveikį kitoms sritims, kur visuomenė gauna naudos iš aktyvesnio bendradarbiavimo sinergijos poveikio.

22.

Skatinti bendradarbiavimą su kitais politikos sektoriais rengiant ES jaunimo reikalų ataskaitą, taip pat atsižvelgti į tos ataskaitos rezultatus stebint, kaip įgyvendinama strategija „Europa 2020“.

II.

23.

Stiprinti partneryste grindžiamus metodus visuose sektoriuose, taikomus įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą bei kitas priemones, ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma atsižvelgiant į jaunimo informavimo veiklą.

24.

Stengtis užtikrinti tinkamą paramą veiklos, kuri šiuo metu finansuojama pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, ilgalaikiam plėtojimui ir vykdymui, ypač su jaunimo sektoriumi susijusiose srityse.

25.

Aktyvinti tikslinį formaliojo švietimo įstaigų ir neformaliojo mokymosi paslaugų teikėjų bendradarbiavimą sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą ir skatinti holistinį kompetencijų ugdymą, be kita ko, naudojant lanksčius ir jaunimui palankius metodus.

26.

Skatinti darbo su jaunimu ir socialinių tarnybų bendradarbiavimą, kad bendromis jėgomis būtų sprendžiamas jaunimo socialinės įtraukties klausimas ir užtikrinama, kad prireikus būtų imtasi ankstyvų intervencinių veiksmų.

27.

Įtraukti profesinę bendruomenę, kai planuojamos ir įgyvendinamos iniciatyvos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama jaunimo kompetencijų ugdymui.

28.

Stiprinti visas į jaunimą orientuotas paslaugas prireikus bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, jaunimo darbuotojais ir kitais specialistais, dirbančiais su jaunimu.

29.

Sudaryti jaunimo politikos formuotojams ir NVO, dalyvaujantiems įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, palankesnes sąlygas kurti tinklus ir keistis gerąja patirtimi Europos lygiu.

30.

Stiprinti atitinkamų Komisijos tarnybų, plėtojančių su jaunimu susijusias iniciatyvas ir diskusiją jaunimo klausimais ES lygiu, vidaus koordinavimą.

31.

Siekiant veiksmingai spręsti socialines ir ekonomines jaunimo problemas pasitelkiant įvairius sektorius apimančius konkrečius projektus, apsvarstyti galimybę panaudoti Europos struktūrinių fondų ir programos „Erasmus+“ teikiamas finansavimo galimybes.

32.

Spręsti pirmiau iškeltus klausimus valstybėms narėms ateityje mokantis tarpusavyje, kaip stiprinti įvairius sektorius apimančią jaunimo politiką nacionaliniu lygiu; ši veikla organizuojama įgyvendinant ES darbo planą jaunimo srityje.

33.

Kviesti, jei tikslinga, kitiems sektoriams atstovaujančius suinteresuotuosius subjektus dalyvauti tokiuose renginiuose kaip Europos jaunimo savaitė ir ES jaunimo konferencijos ir sudaryti palankesnes sąlygas grįžtamajai informacijai gauti ir diskusijai tarp sektorių palaikyti.

III.

34.

Įtraukti jaunimą priimant svarbius jiems poveikį darančius politinius sprendimus, naudojant esamus arba naujus jaunimo dalyvavimo būdus, įskaitant struktūrinio dialogo procesą.

35.

Toliau skatinti, kad kitų sektorių, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo, mokymo ir kultūros sektorių atstovai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai pripažintų darbą su jaunimu ir neformalųjį mokymąsi bei tokias konkrečias priemones kaip „Youthpass“.

36.

Toliau daryti pažangą darbo su jaunimu pripažinimo ir neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo srityse, tiriant galimybes integruoti „Youthpass“ pažymėjimą ne tik pagal programą „Erasmus+“ ir jį naudoti, jei tinkama, kaip nacionalinę pripažinimo priemonę.

37.

Skatinti ir reguliariai didinti kitų sektorių atstovų informuotumą apie profesionalaus ir savanoriško darbo su jaunimu rezultatus.

38.

Plėtoti iniciatyvas, kuriomis būtų užtikrinama, kad savanoriška veikla būtų žinoma, suprantama, naudojama ir pripažįstama kaip neformaliojo mokymosi procesas.

39.

Remti ir skatinti įgyvendinti bendras iniciatyvas, apimančias formaliojo ir neformaliojo mokymosi aplinkas, siekiant užtikrinti kuo geresnius mokymosi rezultatus.

40.

Suteikti galimybių ir remti valstybes nares joms naudojant „Youthpass“ pažymėjimą kaip nacionalinę pripažinimo priemonę ne tik pagal programą „Erasmus+“, jei tinkama.