21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/80

1.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl savo Žaliosios knygos dėl mobiliosios sveikatos (m. sveikatos), siekdama išgirsti įvairias nuomones. Plėtojant mobiliąją sveikatą iškyla kai kurie svarbiausi Europos sveikatos priežiūros sistemos klausimai, pavyzdžiui, efektyvesnis turimų išteklių naudojimas, geresnė sveikata, piliečių pozicijos gerinimas, geros sveikatos priežiūros ir slaugos specialistų darbo sąlygos, geresnis inovacijų diegimas ir sveikatos priežiūros kokybės gerinimas;

2.

nurodo, kad sėkmingam m. sveikatos taikymui lemiamos reikšmės turės tai, kaip jos plėtra bus derinama su kitomis pastangomis gerinti padėtį sveikatos priežiūros srityje ir kaip bus sprendžiami pagrindiniai klausimai t. y. sąveikumas, privatumo apsauga ir duomenų kokybės užtikrinimas;

3.

mano, kad ypač svarbus yra piliečių pasitikėjimas vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomu duomenų tvarkymu. Toliau plėtojant m. sveikatą būtina atsižvelgti į teisėtą kiekvieno asmens interesą užtikrinti jo privatumą. Būtina pašalinti specifinę duomenų apsaugos riziką, kylančią tuo atveju, kai piliečiai naudojasi mobiliomis priemonės, kuriomis perduodami konfidencialūs medicininiai duomenys ir asmeninė informacija;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad m. sveikatos plėtra turi būti naudinga visiems ES piliečiams ir būtina užtikrinti, kad tai nedidintų skirtumo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo požiūriu;, todėl reikia imtis priemonių, kad būtų nemokamas naudojimasis tinklais, suteikiančiais prieigą prie m. sveikatos paslaugų. Pagrindinis m. sveikatos tikslas – patenkinti visuomenės poreikį gauti kokybišką ir saugią sveikatos priežiūrą;

5.

pažymi, kad m. sveikata yra svarbus veiksnys, įgalinantis piliečius ir sudarantis jiems geresnes sąlygas patiems labiau kontroliuoti savo sveikatą. M. sveikata gali labai padėti būtent vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir suteikti jiems didesnį saugumą ir savarankiškumą kasdieniniame gyvenime. Todėl tolesnė jos plėtra turi būti priderinta prie skirtingų kiekvieno asmens sąlygų. Naujos techninės prietaikos turi būti lengvai prieinamos ir stiprinti neįgaliųjų, vyresnio amžiaus žmonių ir pažeidžiamų žmonių savarankiškumą. Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbi užduotis skatinti priežiūros ir slaugos specialistus bei piliečius mokytis naudotis naujomis technologijomis ir tvarkyti svarbius duomenis;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos yra iš dalies atsakingos už sveikatos priežiūros ir socialinės paramos politikos planavimą, rengimą, įgyvendinimą ir finansavimą. Todėl akivaizdu, kad jos turi tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant bet kokią reformą, turinčią poveikio sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sektoriui;

7.

nurodo, kad daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų darbotvarkėje m. sveikatai ir e. sveikatai teikiama pirmenybė. Tačiau atskirose šalyse ir regionuose pasiekta nevienoda pažanga. Regionai turėtų daugiau tarpusavyje bendradarbiauti ir dalytis patirtimi politikos ir praktinių priemonių srityje, kad m. sveikatos paslaugų lyderiai galėtų savo žinias perduoti naujokams. Europos Komisija prie šio darbo gali prisidėti kaupdama ir telkdama žinias ir geriausios praktikos pavyzdžius;

8.

nurodo, kad Europos sveikatos priežiūros sistemų patiriami iššūkiai yra panašūs: didėjančios sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidos, gyventojų senėjimas, auganti lėtinių ligų ir sergamumo keliomis ligomis plitimo rizika, tam tikrų sveikatos priežiūros ir slaugos specialistų trūkumas, nevienoda priežiūra ir lygių teisių naudotis sveikatos priežiūra trūkumas. Kai kurie šių iššūkių ypač išryškėja retai apgyvendintose vietovėse ir vietovėse, kuriose gyventojai labai išsibarstę. M. sveikata yra vienas iš daugelio šių problemų sprendimo būdų. Todėl tolesnei sveikatos priežiūros plėtrai ir Europos žmonių sveikatai bei gyvenimo kokybei ateityje labai svarbu tai, kaip vyks m. sveikatos plėtra ir kaip pavyks ją praktiškai panaudoti pacientų ir sveikatos priežiūros ir slaugos personalo labui;

9.

mano, kad tiek gerinant sveikatos priežiūros paslaugas, tiek ir didinant gyventojų gerovę sėkmę lemtų piliečiams suteiktos didesnės galimybės daryti poveikį ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su sveikata ir sveikatos priežiūros sektoriumi. M. sveikata yra svarbiausia išankstinė sąlyga norint teikti informaciją apie sveikatą ir sustiprinti bendrą sprendimų priėmimą, ir ji suteikia piliečiams geresnių galimybių stebėti savo sveikatos duomenis, saugoti savo sveikatą arba, tam tikrais atvejais, prisitaikyti prie savo ligos. Konkretizavus bendrai suderintas pagrindines nacionalines taisykles – pavyzdžiui, dėl paslaugų naudojimo kito asmens vardu, m. sveikata šeimos nariams bei kitiems dalyvaujantiems subjektams, klientui leidus, suteikia ir naujų galimybių gauti informacijos apie šeimos nario sveikatą, dalyvauti jam palaikant ryšius su sveikatos priežiūros ir slaugos personalu bei socialinėmis tarnybomis ir prie jų prisidėti;

10.

norėtų ypač pabrėžti, kad skaitmeninimo plėtra ir gilesnės žinios sveikatos klausimais galėtų suteikti didesniam atokiuose, retai apgyvendintuose ar dėl kitų priežasčių nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose gyvenančių žmonių skaičiui galimybę gauti patikrintos kokybės informaciją, sveikatos priežiūrą ir lengvai prieinamą medicininį gydymą bei tolesnę priežiūrą. Be to, tai padės sukurti geresnes sąlygas, leidžiančias žmonėms ilgesnį laiką likti savo namuose ir ilgiau išlikti savarankiškais. M. sveikata gali daugeliu būdų prisidėti prie sveikatos priežiūros sektoriaus kūrimo, kuriame daugiau dėmesio skiriama žmogui;

11.

yra įsitikinęs, kad m. sveikata turi didelį potencialą skatinti įrodymais pagrįstus darbo metodus ir palengvinti bei pagerinti sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas. Ji gali suteikti teisingą informaciją būtent tuo metu, kai jos reikia, padėti užfiksuoti svarbius duomenis prieš susitikimą su pacientu ir suteikti galimybę konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu. Kad m. sveikata iš tikrųjų pagerintų darbą ir padidintų efektyvumą, būtina, kad plėtojamos ir praktiškai taikomos paslaugos iš tikrųjų padėtų personalui ir palengvintų jų darbą su pacientais;

12.

mano, kad geros ir tikslinės m. sveikatos paslaugos gali padėti iš esmės pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir veiksmingumą. M. sveikata gali, pavyzdžiui, padėti sumažinti lėtinėmis ligomis sergančių asmenų hospitalizacijos dienų skaičių ir dažnumą bei padėti jiems patiems imtis daugiau terapinių veiksmų. Todėl svarbu, kad m. sveikatos prietaikų plėtra nebūtų atskirta nuo sveikatos priežiūros sistemos, o būtų kiek įmanoma labiau į ją integruota, skatinant suvokimą, kad m. sveikata yra pagalbinė priemonė, skirta užtikrinti geresnius rezultatus naudotojui;

13.

mano, kad m. sveikatos plėtra gali suteikti postūmį verslumui ir užimtumui regionuose. Tai skatintų ir nacionaliniu arba tarpvalstybiniu mastu teiktinų paslaugų plėtrą. Norint dar labiau paskatinti verslumą, galbūt reikia įgyvendinti įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, rengti švietimo ir mokymo kursus, įmonių konkursus ir konsultacijas, kaip įsitvirtinti rinkoje. Kad galėtų kurti prietaikas, kuriomis galima keistis informacija su socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, įmonėms reikia geresnių žinių apie semantinius bei techninius standartus, pagal kuriuos dirba socialiniai ir sveikatos priežiūros sektoriaus subjektai. Plėtros veiksmai turi užtikrinti veiksmingą viešojo sektoriaus ir verslo bendradarbiavimą;

14.

pabrėžia, kad m. sveikatą reikia laikyti tiek tradicines sveikatos priežiūros paslaugas papildančiu, tiek ir įprastu šios sistemos elementu. Svarbu yra ne sukurti paralelinę sistemą arba pakeisti sveikatos priežiūros specialistų profesinius įgūdžius. Be to, taip pat nesiekiama visiškai panaikinti asmeninį paciento ir sveikatos priežiūros darbuotojų ryšį. Priešingai – m. sveikata siekiama padidinti pacientų kompetenciją, geriau informuoti pacientus ir sukurti naujus ryšius tarp pacientų ir sveikatos priežiūros darbuotojų. Kad m. sveikata taptų reikšmingu instrumentu tiek piliečiams, tiek ir sveikatos priežiūros darbuotojams, reikalinga tikslinė komunikacija, kvalifikacijos kėlimas ir geras permainų valdymas.

15.

Iki šiol atsakomybė už plėtrą e. sveikatos srityje daugiausia teko viešiesiems sveikatos priežiūros sektoriaus subjektams. Tačiau sėkmingai m. sveikatos plėtrai reikalinga plačiau apibrėžta perspektyva ir glaudesnis viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, tiekėjų ir verslininkų bei, be abejo, pacientų ir pacientų organizacijų bendradarbiavimas;

16.

nurodo, kad, nepaisant didelės įvairovės šioje srityje, dauguma dabartinių Europos sveikatos sistemų kompensavimo modelių grindžiami atliktomis intervencijomis, fiziniais vizitais ir gydytų pacientų skaičiumi. Paprastai kompensuojama už fizinį priežiūros reikalingo asmens priėmimą, tačiau nenumatoma jokia kompensacija už tai, kai asmenims padedama išsaugoti sveikatą arba sudaromos aplinkybės platesniu mastu gydytis patiems. Todėl siekiant išnaudoti visą m. sveikatos potencialą, taip pat ir sveikatingumo skatinimo srityje, gali prireikti ieškoti naujų, labiau vertybėmis grindžiamų atlygio modelių;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis ES Ekonominės politikos komiteto duomenimis, 30–40 % valstybių narių sveikatos priežiūros išlaidų tenka vyresnių negu 65 m. amžiaus asmenų grupei ir, kad prognozuojama, jog šis skaičius padidės nuo 17 % 2010 m. iki 30 % visų gyventojų 2060 m. Be to, manoma, kad 2050 m. vienam vyresnio negu 65 m. amžiaus asmeniui teks tik du darbingo amžiaus žmonės palyginti su keturiais 2004 m. M. sveikata turi potencialo padėti spręsti su demografiniais pokyčiais ir didėjančiomis sveikatos priežiūros išlaidomis susijusias problemas, nes ji, be kita ko, padeda sumažinti hospitalizavimo skaičių, didina galimybes gydytis patiems ir prisideda prie ES gyventojų sveikatos būklės gerinimo;

18.

nurodo, kad m. sveikatos plėtrai reikalingas teisinis, kalbinis ir techninis sąveikumas. Norint užtikrinti geresnę kokybę, didesnį efektyvumą ir sustiprinti pacientų poziciją, būtinas veikiantis elektroninis keitimasis duomenimis tarp įvairių paslaugų teikėjų, o kartu ir tarp pacientų ir paslaugų teikėjų. Šioje srityje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad sukurti m. sveikatos sprendimai suteikia galimybę keistis informacija, viena vertus, tarp skirtingų prietaikų, kita vertus, tarp prietaikų ir sveikatos priežiūros sektoriuje naudojamų sistemų. Tai yra pagrindinės būtinos sąlygos, nes Europos šalių laukia bendri iššūkiai. Šioje srityje ES gali perimti svarbų vaidmenį – skatinti bendrų standartų ir specifikacijų kūrimą. Tačiau siekiant didesnio sąveikumo svarbu užtikrinti svarbią atvirumo ir saugumo pusiausvyrą, nes sąveikumo didinimas neturėtų reikšti, kad informacijos srautas taps nekontroliuojamas. Todėl labai svarbu, kad komunikacija būtų grindžiama pasirinkimu turint informacijos apie taikytinas taisykles ir saugumo reikalavimus;

19.

pabrėžia, kad sėkminga m. sveikatos plėtra priklauso nuo privatumo apsaugos užtikrinimo. Kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų teikti geras ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas piliečių pasitikėjimas sveikatos priežiūra ir sąžiningu sveikatos priežiūros specialistų elgesiu su pacientų duomenimis. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad asmeniniai duomenys nepatektų į pašalinių asmenų rankas ir nebūtų panaudojami antriniais tikslais, kuriems susijęs asmuo nesuteikė leidimo. Tai reiškia, kad reikėtų surengti konsultacijas, ar be esamų susijusių teisės aktų, nereikėtų atlikti papildomos paslaugų teikėjų teikiamų m. sveikatos paslaugų kontrolės, parengti šios srities gairių arba atlikti su tuo susijusio sertifikavimo. Be to, reikėtų skatinti kurti patikimus ir saugius prietaisus, kurie asmenis atpažintų pagal biometrinius duomenis;

20.

mano, kad rengiant teisės aktus būtina užtikrinti, kad dėl jų nekiltų daugiau sunkumų moksliniams tyrimams ir sisteminiam kokybės gerinimui, be to, kad tai reikalinga ir pacientų duomenų apsaugai užtikrinti. Reikia surasti kuo geresnę pusiausvyrą tarp būtinos asmens duomenų apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemos gyvuojančios tradicijos, naudojantis sukaupta informacija siekti geresnės kokybės ir geresnių rezultatų esamiems ir būsimiems pacientams. Šiuo apspektu Regionų komitetas ypač pabrėžia būtinybę į tai atsižvelgti rengiant pasiūlymą dėl naujo duomenų apsaugos reglamento, kad siekiant optimalaus sprendimo būtų galima užtikrinti tinkamą šių dviejų interesų pusiausvyrą;

21.

mano, kad piliečiams labai svarbu būti tikriems, kad sveikatos priežiūros sektoriaus subjektų teikiamos arba rekomenduojamos m. sveikatos paslaugos yra saugios naudoti ir padeda gerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę. Be to, žvelgiant iš medicininės perspektyvos, reikės užtikrinti aukščiausią m. sveikatos kokybės laipsnį. Šiuo požiūriu Komitetas rekomenduoja aiškiai atskirti gyvensenos prietaikas nuo medicinos prietaisų. M. sveikatos paslaugos, priskiriamos pastarajai kategorijai, turi būti vertinamos pagal plačiai pripažintas metodologijas, taikomas medicinos prietaisams ir metodams įvertinti, ir joms turi būti taikoma Medicinos prietaisų direktyva 93/42/EEB. Be to, teikiama informacija turi būti aiški, kad vartotojai, pacientai ir sveikatos priežiūros darbuotojai pasirinktų tas m. sveikatos paslaugas, kurios geriausiai atitinka esamus poreikius;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad už sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą atsako valstybės narės. Daugelyje valstybių narių už sveikatos priežiūros ir socialinės paramos politiką ar už nemažą jos dalį atsako regionų ir vietos valdžios institucijos. Taigi, vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo už sveikatos priežiūros sistemų plėtrą ir jų skaitmeninimą, pasitelkiant e. sveikatą ir m. sveikatą. Tam būtina glaudžiai bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atliekant tolesnį darbą ES m. sveikatos srityje laikytis subsidiarumo principo.