21.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/40

1.

pabrėžia, kad bendras nepasitikėjimas institucijomis ir politika, 2014 m. gegužės 22–25 d. Europos Parlamento rinkimuose ES priešiškoms partijoms atiduotų balsų skaičius ir kaip niekada mažas šiuose rinkimuose dalyvavusiųjų skaičius – tai dar vienas įspėjimas, kad būtina skubiai daryti išvadas;

2.

atkreipia dėmesį, kad sugrąžinti piliečių tikėjimą Europos Sąjunga ir paskatinti juos dalyvauti Europos procesuose yra politinis ir komunikacijos uždavinys ir iššūkis demokratijai, kuris turi būti sprendžiamas bendromis pastangomis visais Sąjungos valdymo lygmenimis ir visoje jos teritorijoje;

3.

pabrėžia, kad Europos institucijos privalo pasiūlyti naują partneryste grindžiamą komunikacijos apie Europos projektą strategiją, kuri padėtų pasiekti didesnį ES piliečių palaikymą. Šis decentralizuotas ir kūrybinis procesas turi paskatinti institucijas sutarti dėl bendros komunikacijos koncepcijos, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos privalumus, jos tapatybę, prasmę, vertybes ir vykdomos politikos konkrečius rezultatus, matomus kasdieniame piliečių gyvenime. Komunikacijos koncepcija turi atspindėti piliečiams rūpimus klausimus;

4.

pažymi, kad regionai ir miestai turi pripažintas konsultavimosi ir dialogo su piliečiais tradicijas ir patirtį; ši praktika visų pirma grindžiama dalyvaujamaisiais mechanizmais, kurie yra labai vertingi ES institucijų komunikacijos veiklai;

5.

pabrėžia, kad norint suartinti Europos Sąjungą ir jos piliečius būtina sudaryti sąlygas, kurios pagerintų sprendimų priėmimo procesą ir užtikrintų demokratiškesnį ir skaidresnį piliečių ir vietos, regionų, nacionalinių ir Europos institucijų dialogą;

6.

teigiamai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo sąlygas ES lygmeniu, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyvą, ir apgailestauja, kad naujojoje daugiametėje finansinėje programoje sumažintas programos „Europa piliečiams“ biudžetas;

7.

pabrėžia, kad kaip nurodyta Komiteto rezoliucijoje, priimtoje 20-ųjų RK įsteigimo metinių proga, ir Daugiapakopio valdymo Europoje chartijoje, ES veiksmai padėtų geriau spręsti piliečiams rūpimus klausimus ir kurti tikrą pridėtinę vertę laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų;

8.

įsitikinęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms turi būti suteikta didesnė atsakomybė, kadangi jos yra labai svarbios partnerės įgyvendinant piliečius ir Europą vienijančią komunikacijos politiką. RK nariai savo atstovaujamosiose apygardose kartu su vietos ir regionų politikos atstovais turi būti aktyvūs Europos integracijos idėjų skleidėjai, o Europos institucijas informuoti apie jų atstovaujamų vietų visuomenės nuomonę. Atitinkamai vietos ir regionų valdžios institucijos, pirmiausia tos, į kurias renkamai atstovai, turi nuosekliai vykdydamos komunikacinę veiklą informuoti visus piliečius apie savo teritorijoje įgyvendinamas ES priemones – tai numatyta struktūrinių fondų komunikacijai skirtose taisyklėse. Kad galėtų atlikti šias abipuses pareigas RK nariai turėtų būti kviečiami į vietos lygmens ir europinius renginius;

9.

mano, kad reikia vengti komunikacijos kanalų, prioritetų, išteklių ir formų susiskaidymo ir dubliavimosi, kad būtų lengviau koordinuoti Europos Sąjungos institucijų ir organų komunikacijos strategijas ir veiklą;

10.

taip pat pažymi, kad būtina derinti visų Europos institucijų atskirai vykdomą komunikacijos politiką, kad būtų galima formuoti visuomenėje bendrą Europos projekto viziją, ir piliečiams „išversti“ specifinę ES kalbą ir terminologiją, taip pat teikti jiems suprantamą informacinę medžiagą, kad jie geriau suprastų ES institucines struktūras;

11.

mano, kad ES institucijos turi toliau dėti pastangas ir siekti savo komunikacijos ir dalyvavimą skatinančios politikos profesionalumo ir naudos. Komunikacijos politika turi derėti su piliečių interesais ir neapsiriboti tik institucijų komunikacijos kampanijomis, organizuojamomis likus keletui dienų iki Europos Parlamento rinkimų. Pavyzdžiui, per Europos Parlamento rinkiminę kampaniją padedant politinėms partijoms Europos Parlamento atliktas darbas galėtų tapti kasdienės ES komunikacijos modeliu;

12.

ragina ES institucijas prisiimti bendrus įsipareigojimus vykdyti „2015–2019 m. komunikacijos planą. Suartinti Europą su jos piliečiais“ iki kitų Europos Parlamento rinkimų ir, atsižvelgiant į strategines komunikacijos kryptis ir suderintas ir decentralizuotas iniciatyvas, nustatyti kiekybinius ir įvertinamus visuomenės sutelkimo ir informavimo apie Europos projektą tikslus;

13.

pabrėžia, kad įgyvendinant šį planą reikėtų atsisakyti įprasto metodo „iš viršaus į apačią“, t. y. aiškinti ir „parduoti“ Europą. Užmegztas dialogas su piliečiais ir tarp piliečių užtikrins dvikryptę komunikaciją ir grįžtamąją vietos lygmens informaciją;

14.

siūlo iki 2019 m. gegužės mėn. pasiekti, kad dauguma standartinėse Eurobarometro apklausose dalyvausiančių piliečių pareikštų manantys, kad „jų balsas svarbus Europai“, kad „jie supranta svarbiausius sprendimų priėmimo principus ir ES politiką“, kad „yra gerai informuoti Europos klausimais“ ir kad „jie teigiamai vertina ES“ (1);

15.

laikosi nuomonės, kad ES komunikacijos turinys turėtų būti parengtas atsižvelgiant į vietos kultūrines, socialines ir ekonomines sąlygas ir į nacionalinius iššūkius; taip pat mano, kad būtų tinkamiau ir veiksmingiau visuomenę „europinti“ vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu, o ne bandyti visur vienodomis pastangomis kurti Europos viešąją erdvę;

16.

rekomenduoja komunikaciją orientuoti ir pritaikyti piliečių, ypač jaunimo, sparčiai didėjančios vyresnių žmonių grupės, kaimo vietovių ir priemiesčių gyventojų, poreikiams ir interesams;

17.

ypač pabrėžia, kad jaunimas visuose regionuose yra vienodai svarbi tikslinė grupė. Jaunuoliai, kurie galėjo aktyviai dalyvauti ES judumo programose, moksleivių mainuose, studijuoti semestrą užsienio universitete, dalyvauti jaunimo susitikimuose ar mokyklų partnerystės programose, yra būsimi ES ambasadoriai. Todėl ragina jaunuoliams sudaryti kiek galima daugiau galimybių dalyvauti Europos programose ir partnerystėse, pavyzdžiui, programoje „Erasmus+“, kuri regionuose turėtų būti plačiau žinoma;

18.

mano, jog siekiant sėkmingai įgyvendinti 2015–2019 m. komunikacijos planą, būtina sukurti informacines priemones, kurios padėtų įtraukti ir motyvuoti visuomenę ir stiprinti emocinį aspektą: „būti ir jaustis europiečiu“. Šiuo požiūriu daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų turi socialines ir internetines platformas, kurios galėtų būti labai naudingos norint pasiekti piliečius ir paskatinti juos dalyvauti Europos projekte;

19.

pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į faktinius duomenis apie ES politikos reikšmę ir įtaką kasdieniam piliečių gyvenimui;

20.

primena daugiakalbystės svarbą ir prašo informaciją skelbti visomis oficialiomis ES kalbomis;

21.

ragina ES institucijas teikti informaciją, skirtą kovoti su gandais ir klaidinga informacija, kuria siekiama diskredituoti Europą iškreipiant faktus. Ragina visų lygmenų politinius atstovus tiesiogiai pasipriešinti nepagrįstam „Briuselio šmeižimui“, ypač kai dėl vidaus politinių priežasčių tai daro nacionalinės Vyriausybės ir politinės partijos. Norėtų, kad būtų supažindinama su vyrais ir moterimis, kurie kiekvieną dieną dirba Europos labui, o apie Europos reikalus būtų stengiamasi diskutuoti remiantis objektyvia ir teisinga informacija;

22.

remia „Naujojo Europos naratyvo“ projektą, kurio tikslas – paskatinti Europos visuomenės diskusijas apie Europos integracijos istorinį, kultūrinį, filosofinį ir sociologinį pagrindą, įskaitant ir klausimą „kiek viskas kainuotų be Europos“, tačiau neprimetant visuomenei iš aukščiau suformuoto požiūrio ir nenukreipiant tolesnės diskusijos į svarstymus dėl ES politikos legitimumo;

23.

todėl pabrėžia, kad labai svarbu, pasitelkiant bendras idėjas ir pedagoginį požiūrį, vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu pasinaudoti novatoriškų, europinio lygmens ir dar nepakankamai įvertintų ir neišnaudotų sektorių, pavyzdžiui, sporto galimybėmis dalyvauti stiprinant projektą „Naujasis Europos naratyvas“;

24.

siūlo stiprinti projektą „Naujasis Europos naratyvas“ parengiant susijusias komunikacijos priemones (pvz., vaizdo siužetus, komiksus, programėles mobiliojo ryšio prietaisams ir pan.), kuriose būtų pasakojamas vienos šeimos gyvenimas svarbiausių Europos įvykių laikotarpiais, o euro banknotus leisti su ES vertybes įkūnijančių asmenybių portretais; siūlo prie tokio „naujojo naratyvo“ prisidedantiems kūrėjams ir intelektualams sukurti platformas ir sąlygas, kurios skatintų jų tinklaveiką ir mainus;

25.

prašo kartą per ketvirtį sušaukti Tarpinstitucinę grupę informacijos klausimais, kuriai bendrai pirmininkautų Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija ir kuriai būtų konkrečiai pavesta nustatyti, įgyvendinti ir įvertinti bendrus strateginius prioritetus ir geriau patenkinti kiekvienos institucijos poreikius komunikacijos srityje. Taip pat siūlo suburti Taryboje informavimo darbo grupę, kuri kiekvienoje valstybėje narėje įsteigtų struktūrą, koordinuojančią nacionalinių ir subnacionalinių už komunikaciją ES klausimais atsakingų pareigūnų darbą;

26.

mano, kad Europos Parlamentas įrodė centralizuotos informavimo kampanijos, surengtos 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą proga, naudą, tačiau šioje kampanijoje aktyviai dalyvavęs Regionų komitetas pabrėžia, kad vykdant komunikacijos veiklą žemyno mastu būtina plėtoti decentralizuotą bendradarbiavimą su regionais ir savivaldybėmis, pilietine visuomene ir žiniasklaida; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Europos Komisijos komunikacijos politikos restruktūrizavimą, kuris turėtų padėti pasiekti šį bendradarbiavimą;

27.

siūlo per penkerius metus surengti 500 dialogų su piliečiais, tačiau jie turi būti organizuojami visoje Europos teritorijoje ir neapsiriboti tik didžiaisiais miestais. Pabrėžia, kad susitikimuose su piliečiais turėtų nuolat dalyvauti Europos Parlamento informacijos biurai, Komisijos atstovybės, Regionų komitetas ir vietos bei regionų valdžios institucijos, turintys reikiamų lėšų, patirties ir žinių apie vietos ypatumus. Šie piliečių dialogai turėtų būti rengiami simbolinę reikšmę turinčiose vietose, juose nagrinėjami ES sektorių politikos klausimai, regionui ir jo gyventojams aktualios temos. Regionų ir vietos lygmens politikai, visų pirma RK ir Europos Parlamento nariai, galėtų būti kviečiami vesti šiuos renginius ir užtikrinti jų sklandžią eigą; būtų tikslinga šią iniciatyvą koordinuoti su Komisijos remiamu tinklu, kurį sudaro visose valstybėse narėse esantys informacijos centrai „Europe Direct“, turintys patirties užtikrinant Europos projekto sklaidą regionų ir vietos lygmeniu;

28.

siūlo, kiekvienais metais organizuoti atskirų Europos Komisijos narių vizitus į 277 Europos regionus, kad jie galėtų s išklausyti piliečių nuomonę ir įvertinti ES veiksmų naudą;

29.

būtų tikslinga Europos Parlamento ir Regionų komiteto nariams kiekvienais metais dalyvauti iniciatyvoje „Back to school“, kurioje kiekvienais metais dalyvauja Europos Komisijos pareigūnai;

30.

teigiamai vertina Europos Komisijos bandomuosius komunikacijos projektus, pradėtus įgyvendinti 2014 m. antrąjį pusmetį šešiose valstybėse narėse, ir mano, kad šie projektai galėtų būti įtraukti į 2015–2019 m. ES komunikacijos planą ir įgyvendinami vietos lygmeniu supažindinant su konkrečiais Europos politikos ir teisėkūros rezultatais. Siūlo juos įgyvendinti ir kitose valstybėse narėse, įtraukti regionus, miestus ir papildyti interaktyviomis priemonėmis;

31.

ragina valstybėse narėse veikiančias institucijų komunikacijos tarnybas (Europos Komisijos atstovybes, Europos Parlamento informacijos biurus, informacijos centrus „Europe direct“, valdymo institucijas, atsakingas už bendrą Europos fondų panaudojimą) aktyviau bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jų nacionalinėmis asociacijomis ir teikti joms svarbią informaciją apie Regionų komiteto darbą, susijusį su ES teisės aktais ir sprendimų priėmimo procesu, kad būtų galima įvertinti Europos politikos svarbą ir įtaką vietos lygmeniu, paskatinti veiklą, kurios tikslas – susipažinti su piliečiams rūpimais klausimais ir jų lūkesčiais ir sudaryti jiems galimybes kalbėti apie savo rūpesčius;

32.

ragina šias valstybėse narėse esančias komunikacijos tarnybas sudaryti esamų viešųjų ir privačių iniciatyvų piliečių dalyvavimo srityje sąrašą, kad būtų galima pasitelkus šias iniciatyvas skleisti informaciją, siekti didesnės šios informacijos sąveikos ir didesnio jos atgarsio vietos lygmeniu. Todėl vertėtų sukurti tinklus ir juos, kaip pagrindines sklaidos priemones, įtraukti į komunikacijos planą;

33.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai turi savo visuomenei gerai žinomas žiniasklaidos priemones, kuriomis būtų galima naudotis komunikacijos tikslais ir siekiant skatinti diskusijas dėl vietos lygmeniui svarbių Europos aktualijų. ES galėtų aprūpinti šias 1 00  000 vietos savivaldybių parengtomis naudoti ir suprantamomis komunikacijos priemonėmis (pvz., straipsniai informaciniams leidiniams, diagramos, vaizdo klipai ir pan.). Nacionalinės teritorinės asociacijos ir RK nacionalinės delegacijos gali puikiai atlikti tarpininko vaidmenį užmezgant ryšius su šia tiksline subnacionalinių valdžios institucijų grupe;

34.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už labai didelės dalies Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą. Todėl nepaprastai svarbu joms užtikrinti kuo geresnes galimybes dalyvauti Europos teisėkūros procese. Tačiau neseniai pateiktas bendras Europos Komisijos ir Europos Parlamento pasiūlymas įpareigoti vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų asociacijas registruotis lobistų registre labai riboja šias dalyvavimo galimybes. Todėl Regionų komitetas ragina grįžti prie šio pasiūlymo aspekto ir vietos ir regionų valdžios institucijas bei jų asociacijas, lygiai taip pat, kaip regionus, atleisti nuo prievolės registruotis;

35.

prašo Komisijos taikyti griežtesnius informavimo apie Europos subsidijas Europos valdžios institucijoms reikalavimus (skelbimų-plakatų dydis, skelbimų vieta, ES logotipai ant informavimo priemonių ir pan.). Paprastam žmogui nesuprantamus akronimus ERPF, EŽŪFKP, ESF reikėtų pakeisti nuoroda „bendrai finansuoja Europos Sąjunga“. Mano, kad kai kurių regionų dedamos pastangos sujungti komunikacijai skirtą įvairių struktūrinių fondų ir Europos investicijų programų biudžetą ir jį panaudoti veiksmingesnėms informavimo kampanijoms turėtų tapti sektinu pavyzdžiu. Be to, rekomenduoja siekti (naudojantis portalu „europa.eu“) įvairių Europos Komisijos, valstybių narių, Europos Parlamento ir RK internetinių projektų (2), įgyvendinamų naudojant interaktyvius žemėlapius, kuriuose teikiama informacija apie ES remiamus vietos lygmens projektus, sąveikos;

36.

siūlo 2015–2019 m. komunikacijos planui įgyvendinti dažniau ir aktyviau naudoti internetines komunikacijos ir žiniasklaidos priemones. Teigiamai vertina iniciatyvas, kuriomis įvairiose valstybėse narėse plėtojami novatoriški e. dalyvavimo ir piliečių indėlį skatinantys metodai, ir atkreipia dėmesį į galimą didelį vietos ir regionų lygmens politikų veiklos didinamąjį poveikį, kurį užtikrintų jų dalyvavimas socialiniuose tinkluose;

37.

nepritaria 2014–2020 m. Europos institucijų komunikacijos išteklių sumažinimui;

38.

siūlo decentralizuoti 20 % ES komunikacijos politikos biudžeto ir skirti nacionalinio ir vietos lygmens veiklai, visų pirma informacijos centrams „Europe Direct“ ir Europos namams, kad jie sustiprėtų ir galėtų plėtoti praktinį bendradarbiavimą su vietos ir regionų partneriais ir pasiekti platesnę auditoriją;

39.

siūlo stiprinti reklamos kampanijas, kuriomis informuojama apie Europos veiksmus ir padedama geriau suprasti sprendimų priėmimo mechanizmus. Ragina sudaryti partnerystės susitarimus su 500 vietos spaudos tarnybų, televizijos kanalų ir radijo stočių, kad būtų galima organizuoti diskusijas ir suteikti žodį tiems, kas savo kasdieniu darbu kuria Europą. Pabrėžia, kad pagal šiuos partnerystės susitarimus leidėjams ir transliuotojams turi būti suteikta visiška redakcinė nepriklausomybė. Mano, kad Europos institucijos turėtų remti Regionų komiteto pastangas informuoti vietos ir regionų žurnalistus ir plėsti jų žinias reguliariai organizuojant renginius su jais;

40.

rekomenduoja parengti naujus bendro finansavimo modelius, skirtus ES komunikacijos strategijoms, kurios pakeis 2013 m. pasibaigusią valdymo partnerystės programą. Pabrėžia, kad nauja sistema turėtų būti užtikrinta galimybė tiesioginei partnerystei su valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijomis. Atkreipia dėmesį, kad neseniai pradėti įgyvendinti Komisijos atstovybių ir regionų valdžios institucijų partnerystės bandomieji projektai galėtų tapti modeliu ir būti taikomi platesniu mastu, tačiau prisiimant abipusius finansinius įsipareigojimus;

41.

siūlo sudaryti 500 strateginių Europos Komisijos atstovybių ir vietos ir regionų valdžios institucijų partnerysčių finansuojamų pagal „2015–2019 m. komunikacijos planą. Suartinti Europą su jos piliečiais“;

42.

pabrėžia gerai organizuotų tinklų veiklos naudą, pavyzdžiui, metinė RK EuroPCom konferencija, kuri kiekvienais metais Briuselyje suburia daugiau kaip 700 institucijų atstovų, taip pat paramos veiksmus, kuriais stiprinami vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų komunikacijos gebėjimai. Siūlo iki 2019 m. į tinklą „Europos draugai“ suburti apie 5000 savivaldybių, miestų ir regionų siekiant sutelkti ir mokyti už komunikaciją atsakingus pareigūnus ir teikti jiems pagalbą;

43.

ragina Komisijos ir Europos Parlamento atstovybes valstybėse narėse rengti regionuose, Briuselyje ir Strasbūre posėdžius su viešųjų ryšių specialistais ir vietos ir regionų valdžios institucijų darbuotojais;

44.

rekomenduoja įvertinti ES 2015–2019 m. komunikacijos plano poveikį ir atlikti daugiau regioninių Eurobarometro apklausų vietose ir regionuose, taip pat sukurti bendrą metodologiją ES komunikacijos politikos poveikiui vietos lygmeniu įvertinti pasitelkiant decentralizuotų valdžios institucijų patirtį ir jų galimybes sužinoti visuomenės nuomonę;