15.1.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 12/99

1.1.1

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programos (ISA2). Pasiūlymas yra gerai argumentuotas ir gali prisidėti prie Europos skaitmeninės darbotvarkės užtikrinant, kad viešojo administravimo institucijos galėtų veiksmingai ir efektyviai dalytis duomenimis, pagrįstais bendrais standartais ir priemonėmis.

1.1.2

Nors ISA2 daugiausiai dėmesio skiriama viešojo administravimo institucijoms, EESRK mano ir tikisi, kad ji galėtų būti naudinga ir pilietinei visuomenei, ir kad šis privalumas bus visiškai išnaudotas.

1.1.3

Tačiau yra dvi pagrindinės problemos, kurias išsprendus būtų galima sustiprinti ISA2.

1.1.4

Pirma, piliečiai vis geriau suvokia ir vis labiau nerimauja dėl to, kad viešojo administravimo institucijos renka ir naudoja asmens duomenis arba kad duomenys renkami platesniu mastu. Jie taip pat supranta, kad didesnė sąveika daro poveikį tam, kaip gali būti dalijamasi ir naudojamasi duomenimis. Pasiūlyme neminima nei tokia rizika, nei susirūpinimas piliečių arba sėkmingo ISA2 įgyvendinimo atžvilgiu. EESRK taip pat norėtų atkreipti dėmesį į vieną iš ankstesnių savo nuomonių dėl duomenų apsaugos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę bei pabrėžti būtinybę sustiprinti piliečių apsaugos priemones (1) (Žr. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno raštą dėl pasiūlymo dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento: https://secure.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/site/mySite/shared/Documents/Consultation/Comments/2014/14-02-14_letter_Council_reform_package_EN.pdf).

1.1.5

Antra, ISA2 gali iškraipyti dabartinę sąveikos sprendimų rinką, visų pirma „sprendimų bandymo terpės“ veiklos srityje.

1.2.1

EESRK palankiai vertina sąveikai skirtą ISA2 programą ir pritaria šiam pasiūlymui.

1.2.2

Komitetas rekomenduoja, kad siekiant padėti įgyvendinti Europos skaitmeninę darbotvarkę, ši programa būtų grindžiama esama ISA programa ir kitomis programomis.

1.2.3

EESRK norėtų būti nuolat informuojamas apie ISA2 pažangą.

1.2.4

Susirūpinimą kelia visuomenės tikėjimas ir pasitikėjimas viešojo administravimo institucijomis ir jų gebėjimu tvarkyti asmens duomenis bei gerbti privatumą. Pasiūlyme visuomenės tikėjimas ir pasitikėjimas nelaikomas rizika; jame neminimi ir jokie kiti sąveikos pavojai ar trūkumai. Jame taip pat reikėtų atsižvelgti į nerimą keliančius klausimus, kurių gali iškilti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui dėl asmens duomenų apdorojimo daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Šiuos klausimus reikėtų aiškiau nurodyti programos veiklos srityje.

1.2.5

Siekiant atsakyti į klausimus apie ekonominę naudą ir pateisinti programoje deklaruojamą naudą visuomenei, reikėtų parengti Santrauką piliečiams.

1.2.6

Reikėtų pateikti daugiau praktinių pavyzdžių, rodančių praktinį nacionalinių viešojo administravimo institucijų sąveikos būtinumą iš piliečių perspektyvos.

1.2.7

Komitetas rekomenduoja dėti ypatingas pastangas pilietinę visuomenę informuojant apie darbą ISA2 srityje, nes organizacijoms gali būti naudingas su sąveika susijęs darbas arba jos gali padėti įgyvendinti šią programą.

1.2.8

„Sprendimų bandymo terpės“ arba „sprendimų tvarumo laido“ veikla gali iškraipyti rinką. Todėl:

1.2.9

Nekomercinių tikslų apribojimas gali sumažinti ISA2 poveikį; jei pilietinė visuomenė negalės naudotis ISA2 darbu komerciniais tikslais, ji ne taip noriai dalyvaus šioje programoje.

1.2.10

Dėl daugiakalbystės, kaip prašoma aukšto lygio grupės dėl daugiakalbystės galutinėje ataskaitoje (2007 m.), visi IT sprendimai turi būti suderinami su unikodo ženklų rinkiniu (Unikodas, ISO/IEC 10646) (UCS). Jei šiuo metu yra arba galbūt ateityje bus nustatytas Europos lygmens sąveikos teisinis reikalavimas, naudojimo tikslais reikėtų sudaryti ir UCS papildymą.

2.1

Plačiai diskutuojama, kad duomenys gali pakeisti paslaugas piliečiams ir organizacijas, kurios jas teikia viešajame ir privačiajame sektoriuose bei pilietinėje visuomenėje. Duomenys gali skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pažangą bei didinti našumą ir inovacijas. Teiginys „duomenys yra naujos kartos gamtiniai ištekliai“ ne veltui užsitarnavo didelį pripažinimą. Pavyzdžiui, žr. straipsnį http://www.forbes.com/sites/ibm/2014/06/30/why-big-data-is-the-new-natural-resource

2.2

Visais gyvenimo aspektais sukuriama ir surenkama vis daugiau duomenų, pradedant administraciniais procesais, pavyzdžiui, elektroninių mokesčių formomis, ir baigiant pasyviu sveikatos duomenų rinkimu išmaniuoju laikrodžiu. Vadinamieji „dideli duomenų kiekiai“, pavyzdžiui, viešojo transporto naudotojų duomenys, gali padėti iš esmės pertvarkyti tai, kaip kuriamos ir planuojamos viešosios paslaugos. Iš tiesų politikos iniciatyvos arba viešosios paslaugos yra vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių gebėjimų. Naujausias pavyzdys Jungtinėje Karalystėje yra transporto priemonių apmokestinimas; tai, ar bus pakeista popierinė automobilio mokesčio vinjetė, priklauso nuo draudimo, nuosavybės ir techninės priežiūros duomenų bazių sąveikos (žr. sąveikos apibrėžtį http://www.ariadne.ac.uk/issue24/interoperability). Tai palengvino piliečiams pateikti paraiškas dėl transporto priemonės apmokestinimo, be to padidino sąveiką su sistema. Trumpai tariant, gyvename skaitmeninėje visuomenėje, kur galima iš esmės pagerinti savo galimybes teikti skaitmeninėmis technologijomis pagrįstas tarpusavyje susijusias paslaugas. ES turi nemažai programų ir platesnę Europos skaitmeninę darbotvarkę, remiančią skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės kūrimą (Žr. http://ec.europa.eu/digital-agenda)

2.3

Skaitmeninės visuomenės, ypač skaitmeninio valdymo privalumais, galima pasinaudoti supaprastinant prieigą prie duomenų arba, kai kuriais atvejais, palengvinant pakartotinį jų naudojimą, nes autorinių teisių turėtojai leido jais naudotis be jokių apribojimų (atvirieji duomenys; žr. apibrėžtį http://theodi.org/guides/what-open-data). Jei yra duomenų, galima nustatyti sąveikos standartus, t. y. sudaryti palankesnes sąlygas keistis duomenimis ir jais pakartotinai naudotis. Tam tereikia, kad duomenys būtų „automatizuotai nuskaitomi“ (o ne užrakinti privačiu formatu, pavyzdžiui, PDF) arba tereikia nustatyti bendrą duomenų pateikimo ir rinkimo formatą (pavyzdžiui, bendrovių sąskaitoms naudojamas formatas iXBRL; žr. http://en.wikipedia.org/wiki/XBRL). Šiame dokumente taip pat vertėtų paminėti, kad didelė viešojo administravimo institucijų renkamų duomenų dalis yra asmeninio ir privataus pobūdžio duomenys (žr. schemą). Tai svarbu, nes asmens duomenų klausimas daro įtaką tam, kaip visuomenė suvokia sąveiką ir jos taikymą.

1 pav. didelės apimties duomenys, atvirieji duomenys ir asmens duomenys

2.4

Komisija teigia, kad nacionalinių valstybių sąveika yra ypatinga „e. kliūtis“ veiksmingesniam piliečių naudojimuisi viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, kuri dabar labai priklauso nuo duomenų ir IRT pajėgumo. Taip pat teigiama, kad sąveikos trūkumas trukdo įgyvendinti ES masto politiką. Priešingai, politikos iniciatyvos, pavyzdžiui, bendroji rinka, remiasi nacionalinių verslo duomenų registrų sąveika. Trumpai tariant, sąveika yra itin svarbi šiuolaikiškai ir integruotai Europai.

3.1

Komisija sąveikos vystymo programą įgyvendina nuo 1995 m. Šiame procese taip pat buvo parengta sąveikos strategija ir sistema (Žr. http://ec.europa.eu/isa/documents/isa_iop_communication_lt.pdf, kuriame pateikiama puiki apžvalga.). Komisija tvirtino, kad sąveikos rėmimas buvo sėkmingas, tai buvo būdas pasiekti „administravimo institucijų veiksmingą tarpvalstybinį ir tarpsektorinį […] bendravimą teikiant elektronines viešąsias paslaugas ir padedant įgyvendinti ES politiką ir veiklą“ (Cituojama Europos Parlamento ir Tarybos sprendime, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programa (ISA2) (p. 3).

3.2

Dabartinė Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimų programa (ISA) nustos galioti 2015 m. gruodžio 31 d. Tačiau dar reikia daug nuveikti – kai kuriose srityse taikant principą „automatiškai skaitmeninis“ žengiami dar tik pirmieji žingsniai. Jei sąveikos būtinybė nenumatoma ir neremiama naujų teisės aktų siūlymo pateikimo etapu, tikėtina, kad viešojo administravimo institucijos negalės pasinaudoti sąveikos privalumais.

3.3

Siūloma, kad naująja ISA2 programa (http://ec.europa.eu/isa/isa2/index_en.htm.) būtų:

3.4

Dėl naujosios ISA2 programos vyko plačios konsultacijos. Konsultacijų dalyviai teigė, kad daugiausiai dėmesio ISA programoje ir toliau reikėtų skirti viešojo administravimo institucijoms. Labiausiai paplitusi nuomonė buvo ta, kad ISA turėtų padėti sumažinti pastangų dubliavimą ir kad ISA daugiausiai dėmesio reikėtų skirti veiklos koordinavimui su kitomis ES programomis.

3.5

Siūloma programa buvo parengta atsižvelgiant į ankstesnių programų vertinimus. Siūloma ISA programa visų pirma daugiausiai dėmesio bus skiriama sąveikos sprendimams ir jų pateikimui viešojo administravimo institucijoms.

3.6

2014–2020 m. laikotarpiu ISA2 programai siūloma skirti 131 mln. eurų.

3.7

Buvo teigiama, kad jei ISA2 nebus įgyvendinama, paramos sąveikai sumažinimas lems standartų ir sistemų susiskaidymą ir nereikalingą pastangų ieškoti naujų sprendimų ar kurti naujas sistemas dubliavimą. Todėl mažės veiksmingumas, nes viešojo administravimo institucijoms bus sudėtingiau bendradarbiauti vienai su kita.

4.1

Nuolatinis sąveikos skatinimas ir investicijos į ją yra būtini ir laukiami. ISA2 bus reikalingas, kad ES galėtų įgyvendinti Europos skaitmeninę darbotvarkę. Siekiant išvengti painiavos, reikės užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai suprastų skirtingų programų sąsajas (Pavyzdžiui, žr. http://ec.europa.eu/isa/documents/isa_the_difference_between_the_digital_agenda_isa_egov_action_plan_eis_eif_en.pdf, kur paaiškinama, kaip ISA yra susijusi su Europos skaitmenine darbotvarke.).

4.2

Jei galima remtis JK patirtimi, yra įrodymų, kad viešojo administravimo institucijoms vis dar reikalinga parama ir pagalba, kad jos galėtų naudoti ir pakartotinai naudoti duomenis (žr. http://theodi.org/blog/guest-blog-how-make-open-data-more-open-close-gaps). Tam reikia ir techninių įgūdžių. ISA2 gali padėti juos ugdyti.

4.3

Kadangi vis daugiau viešųjų paslaugų automatiškai tampa skaitmeninėmis, svarbu kiek įmanoma padidinti viešųjų išlaidų IRT sprendimams veiksmingumą. Tam reikėtų sudaryti palankias sąlygas užtikrinant, kad jų teikimas būtų suplanuotas pakankamai anksti ir, jei įmanoma, dalijantis ir pakartotinai naudojantis sprendimais, kad viešųjų išlaidų vertė būtų maksimali. ISA2 svariai prisideda siekiant šio tikslo.

4.4

Nors siūloma programa iš esmės yra skirta viešojo administravimo institucijoms, vertėtų nurodyti, kad pilietinės visuomenės organizacijos taip pat gali gauti naudos iš sąveikos plėtojimo. Kalbant apie pilietinę visuomenę, vis daugiau dėmesio skiriama bendrai gamybai ir keletas pačių novatoriškiausių pilietinės visuomenės pokyčių yra susiję su bendros gamybos ir technologinių sprendimų taikymu viešųjų paslaugų srityse, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos. Šiai besiformuojančiai aplinkai gali būti naudinga Europos bazinė sąveikos architektūra.

4.5

Susirūpinimą kelia visuomenės pasitikėjimas viešojo administravimo institucijomis ir jų gebėjimu tvarkyti asmens duomenis bei gerbti privatumą. Pasiūlyme visuomenės pasitikėjimas nelaikomas rizika, jame neminimi ir jokie kiti pavojai ar nepalankūs sąveikai veiksniai.

5.1

Komitetas palankiai vertina tai, kad kuriant ISA2, buvo atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų nuomonę ir mokomasi iš ankstesnių programų patirties. Taip pat palankiai vertintina tai, kad ši programa yra pagrįsta esamu darbu ir nesistengiama laikytis visiškai naujos krypties.

5.2

Gerai yra tai, kad pabrėžiamas sąveikos rėmimas ir pateikiama daugiau praktinių patarimų ir pagalbos. Atsižvelgiant į tai, kad JK viešojo administravimo institucijos ilgai kovojo su didelio masto IRT problemomis, itin palankiai vertintinas dėmesys teisės aktų pakeitimų poveikiui IRT planavimui ankstyvuoju etapu.

5.3

Pasiūlymas taptų svaresnis, jei būtų pateikta daugiau praktinių pavyzdžių, rodančių praktinį valstybių sąveikos būtinumą iš piliečių perspektyvos. Šiuo metu suinteresuotieji subjektai gali manyti, kad naudos gauna tik viešojo administravimo institucijos, kurioms rūpi tarpvalstybinis suderinimas, o ne tipinėmis viešosiomis paslaugomis besinaudojantys piliečiai. Reikėtų parengti Santrauką piliečiams (2010 m. Santrauką piliečiams galima rasti http://ec.europa.eu/isa/documents/isa_20101216_citizens_summary_en.pdf.). siekiant atsakyti į klausimus apie ekonominę naudą ir pateisinti programoje deklaruojamą naudą visuomenei.

5.4

Jau nurodyta, kad tie, su kuriais buvo konsultuojamasi ISA2 rengimo laikotarpiu, teigė jog ISA daugiausiai dėmesio ir toliau turėtų skirti viešojo administravimo institucijoms. EESRK taip pat nurodė, kad sąveika bus naudinga pilietinei visuomenei. Gali būti, kad pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai nebuvo pakankamai gerai informuoti apie konsultacijas, todėl ISA2 daugiausia dėmesio skiriama viešojo administravimo institucijoms. Gali būti, kad didesnis dėmesys komunikacijai su pilietine visuomene yra reikalingas tam, kad ISA2 realizuotų programos išlaidų poveikį.

5.5

Pasiūlyme siūloma, kad ISA2 turėtų kurti ir vystyti („sprendimų bandymo terpės“) sąveikos sprendimus. Be to, jame nurodoma, jog ISA2 turėtų būti „sprendimų tvarumo laidas“, kad užtikrintų IRT sprendimų tvarumą. Naujų sprendimų ir ilgesnės trukmės priežiūros sprendimų pasirinkimas iki tvarumo turėtų būti griežtai bandomi ir vertinami suinteresuotiesiems subjektams pasitikėjimą keliančio proceso metu.

5.6

„Sprendimų bandymo terpės“ arba „sprendimų tvarumo laido“ veikla gali iškraipyti rinką. Komisijai gali tekti pasitenkinti tuo, kad ši veikla neiškraipys rinkos ir darys sąveikos IRT sprendimų komercinės pasiūlos mažinimo poveikį.

5.7

Jei rinkos iškraipymas kelia pagrįstą susirūpinimą, sprendimų bandymo terpėje daugiausiai dėmesio reikėtų skirti standartų rengimui ir naudmenų bibliotekų kūrimui, o ne gataviems sprendimams. Tai sumažins rinkos iškraipymą ir supaprastins standartų sklaidą.

5.8

13 straipsnyje teigiama, kad pagal ISA2 programą sukurti ar taikomi sprendimai gali būti naudojami ne Sąjungos iniciatyvoms nekomerciniais tikslais. Nekomercinių tikslų apribojimas gali sumažinti ISA2 poveikį; jei pilietinės visuomenės organizacijos negalės remtis ISA2 darbu komerciniais tikslais, jos ne taip noriai dalyvaus šioje programoje.

5.9

Visuomenės nuomonę apie valstybės skaitmeninį pajėgumą gali kelti pavojų sąveikos pasiūlymų sėkmingumui. Piliečiams daugiau sužinojus apie „stebėjimo valstybės“ mastą, pobūdį ir galią, jie vis labiau nerimauja dėl būtinų apsaugos priemonių (žr. https://www.privacyinternational.org/blog/defining-the-surveillance-state). Piliečiai vis labiau nerimauja dėl savo teisės į privatumą ir dėl etinio sujungtų duomenų, kuriais dalijamasi, poveikio, tačiau šiame pasiūlyme beveik nenurodoma, kaip visuomenė supranta sujungtus duomenis ar sąveiką. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui taip pat nerimą kelia duomenų apdorojimas daugiau nei vienoje valstybėje narėje; tai veikla, kurią sąveika gali palengvinti. EESRK taip pat norėtų atkreipti dėmesį į vieną iš ankstesnių savo nuomonių dėl duomenų apsaugos ir pabrėžti būtinybę sustiprinti su asmens duomenimis susijusias piliečių apsaugos priemones (2) (Žr. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno raštą dėl pasiūlymo dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento:

https://secure.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/site/mySite/shared/Documents/Consultation/Comments/2014/14-02-14_letter_Council_reform_package_EN.pdf)

5.10

Pasiūlymas taptų svaresnis, jei jame būtų paminėti ir sprendžiami šie susirūpinimą keliantys klausimai. Be to, programa įgytų didesnį svarumą, jei būtų aiškiai paminėtas bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir akademine bendruomene siekiant suprasti visuomenę ir pagerinti jos supratimą bei sustiprinti etines apsaugos priemones, kurios tampa vis svarbesnės viešojo administravimo institucijų reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui jomis.

5.11

Galutinė išsami pastaba yra techninio pobūdžio. Unikodo ženklų rinkinys yra itin svarbus daugiakalbystei, nes jis taikomas rašytinėms kalboms. 2006 m. rudenį ES už švietimą atsakingo Komisijos nario Ján Figeľ įsteigta aukšto lygio grupė dėl daugiakalbystės 2007 m. Europos kalbų dieną paskelbė galutinę savo ataskaitą (Žr. http://www.lt-innovate.eu/resources/document/ec-high-level-group-multilingualism-final-report-2007). Joje pateikiama rekomendacija, kad vidaus dokumentų tvarkymo duomenų bazės, programinės įrangos taikymo sąsajos ir techninė įranga būtų pagrįsti unikodu, kad būtų galima vartoti visų kalbų abėcėles. Grupė prašo tų valstybių narių valdžios institucijų ir žiniatinklio pašto teikėjų, kurie dar taip nepadarė, pereiti prie unikodo siekiant išvengti nuolatinės ES piliečių diskriminacijos dėl tautybės ar kalbos priežasčių. Naudojimo tikslais sudaromas UCS papildymas; tai galėtų būti lotyniškų rašmenų arba lotyniškų, graikiškų ir kirilicos rašmenų rinkinys (UCS apima daugiau nei 90  000 ženklų).

5.12

Dėl daugiakalbystės, kaip prašoma aukšto lygio grupės dėl daugiakalbystės galutinėje ataskaitoje (2007 m.), visi IT sprendimai turi būti suderinami su unikodo ženklų rinkiniu (UCS) (Unikodas, ISO/IEC 10646). Todėl jei šiuo metu yra arba galbūt ateityje bus nustatytas Europos lygmens sąveikos teisinis reikalavimas, naudojimo tikslais reikėtų sudaryti ir UCS papildymą.