16.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 451/91

Pranešėjas:

MICHAEL SMYTH

Bendrapranešėjis:

VINCENT FARRUGIA

1.1

EESRK iš esmės pritaria šiam Komisijos komunikatui, kuris pratęsia žaliąją knygą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (1). Jame atspindimi teigiama linkme besiplėtojantys politiniai debatai apie tai, kaip būtų galima geriausiai patenkinti ilgalaikių investicijų poreikius Europoje.

1.2

EESRK pripažįsta, kad Komisija turi veikti neviršydama savo kompetencijos ir tuo pat metu skatinti atitinkamas institucines ir politikos permainas pasaulio ir valstybių narių lygmeniu. Tai yra ypač svarbu atsižvelgiant į nacionalines ir tarptautines reguliavimo sistemas, kurios turi įtakos investiciniams sprendimams ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, daugelyje valstybių narių įmonių įsiskolinimui palankaus mokesčio iškraipymas skatina įmones finansavimui veikiau skolintis, o ne naudoti privatų kapitalą. Siekiant įvairesnio ir stabilaus ilgalaikio įmonių finansavimo, valstybės narės turi būti raginamos dažniau investicijoms naudoti privatų kapitalą. Komisija turi ir toliau primygtinai raginti tai daryti.

1.3

Dauguma Komisijos komunikate išdėstytų pasiūlymų yra logiški ir dera su ilgalaikių investicijų perspektyvos skatinimu, tačiau jiems įgyvendinti prireiks laiko. Naujų ilgalaikių investicinių priemonių (tokių kaip strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijos) reikia jau dabar ir EESRK ragina Komisiją kuo greičiau pereiti prie įgyvendinimo.

1.4

Skatinant didinti ilgalaikį finansavimą ypač svarbu užbaigti kurti bankų sąjungą. Pinigų politika turėtų būti palanki ilgalaikėms investicijoms ir tiek investuotojams, tiek ir indėlininkams užtikrinti tinkamas palūkanų normas. EESRK palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą ištirti suskaidytus tarpvalstybinius indėlių srautus ir įvertinti galimybes sukurti visos ES kaupiamąjį produktą.

1.5

EESRK įsitikinimu, reikia pasinaudoti unikalia galimybe suformuluoti, sukurti ir įgyvendinti ES ilgalaikių investicijų sistemą remiantis tvirtu analitini darbu, kurį atliko Komisija, Tarptautinis finansų institutas, G30 ir kiti subjektai. Tvaraus ilgalaikio finansavimo kliūtys yra žinomos ir jas reikia įveikti. Jos susijusios su penkiais pagrindiniais uždaviniais:

2.1

Šiame komunikate pateikiamas apsvarstytas Komisijos atsakas į sėkmingą konsultacijų procesą, kurį paskatino 2013 m. kovo mėn. paskelbta Žalioji knyga dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (2). Jame pateikiami pasiūlymai ir veiksmai, skirti šalinti kliūtis, trukdančias didesniam ilgalaikio finansavimo iš privačių šaltinių sutelkimui. Komisijos nuomone, nors bankai ir toliau atliks svarbų vaidmenį teikiant ilgalaikį finansavimą, reikia skatinti, kad tokį finansavimą teiktų alternatyvūs ne bankų finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui, viešasis sektorius, instituciniai investuotojai (draudimo bendrovės ir pensijų fondai), tradiciniai arba alternatyvūs investiciniai fondai, nepriklausomi turto fondai ir pan.

2.2

Šiame komunikate siūlomais veiksmais daugiausia dėmesio skiriama:

Komisija taip pat paskelbė pasiūlymą persvarstyti Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą (ĮAPPS), direktyvą (3) siekiant paremti tolesnį profesinių pensijų – svarbios ES ilgalaikių institucinių investuotojų rūšies – plėtojimą, ir komunikatą dėl visuomenės finansavimo (4) kaip didėjančio MVĮ finansavimo šaltinio.

3.1.1

Neišvengiamai kyla įtampa tarp, viena vertus, būtinybės didinti kapitalo ir likvidumo reikalavimus bankams, kad didėtų jų atsparumas, ir, kita vertus, siekio, nenustatyti pernelyg griežtų reikalavimų bankams, kurie juos gali atgrasyti teikti ilgalaikį finansavimą realiajai ekonomikai. Pasiekti tikrą šių dviejų svarbių viešosios politikos tikslų pusiausvyrą nebus lengva. Komisija ištirs kapitalo reikalavimų reglamentą atsižvelgiant į ilgalaikį finansavimą ir persvarstys, kokiu mastu pasiūlymai dėl padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio ir grynojo pastovaus finansavimo rodiklio gali kliudyti bankams teikti ilgalaikį finansavimą.

3.1.2

Komisijos nuomone, kai bus įvykdytos bankų sektoriaus reformos ir sukurta bankų sąjunga, bus atkurtas pasitikėjimas finansų sektoriumi ir gerokai sumažintas finansinis susiskaidymas. Visų pirma neseniai pateikti pasiūlymai dėl bankų struktūrinių reformų, pagrindinę realiosios ekonomikos finansavimo veiklą atskiriant nuo rizikingesnės prekybos veiklos, turėtų padėti bankams vėl imtis savo tradicinio vaidmens (5). Savo nuomonėje dėl restruktūrizavimo priemonių EESRK remia Komisijos pasiūlymus.

3.1.3

Ko gero įdomiausios komunikato dalys yra skirtos draudimo bendrovių ir pensijų fondų ilgalaikio investavimo taisyklėms. 2016 m. pradžioje įsigaliosianti reformuota direktyva „Mokumas II“ turėtų leisti draudikams investuoti į bet kokios rūšies turtą, jeigu bus laikomasi rizikos ribojimo principo. Tai gali padėti kurti tvarias vertybiniais popieriais paverstų priemonių rinkas. Pensijų fondų srityje siūloma kartu su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) nustatyti sistemą, pagal kurią Europoje būtų sukurta bendroji asmeninių pensijų rinka, šiuo tikslu galimai sutelkiant daugiau asmeninių pensijų santaupų.

3.1.4

Didesnio privačiojo sektoriaus lėšų sutelkimo ilgalaikiam finansavimui klausimu EESRK rekomenduoja Komisijai atlikti galimybių studiją dėl nepriklausomų fondų naudojimo, tuo pat metu labiau įtraukiant ilgalaikius šaltinius, pavyzdžiui, pensijų fondus ir didžiuosius draudikus.

3.1.5

Svarstydamas žaliąją knygą (6) EESRK rekomendavo Komisijai išnagrinėti, ar galima įdiegti ES taupymo sąskaitą siekiant pasinaudoti ilgalaikėmis santaupomis. Komisija atliks tyrimą, kas kliudo sukurti tokį tarptautinį ES taupymo mechanizmą.

3.2.1

Kad ilgalaikėms investicijoms būtų veiksmingiau naudojamas viešasis finansavimas, Komisija įsipareigoja imtis priemonių, padėsiančių skatinanti aktyvesnį nacionalinių ir regioninių finansavimą teikiančių bankų, EIB ir EIF bei kitų daugiašalių plėtros bankų, pavyzdžiui, ERPB, bendradarbiavimą. Geras šio veiklos metodo pavyzdys – neseniai sukurta Airijos strateginė bankų korporacija, kuri yra bendroji Airijos vyriausybės, EIB ir KfW (7) banko įmonė, turėsianti Airijos MVĮ paskolinti apie 800 mln. EUR. Panašus pasiūlymas pateiktas dėl geresnio nacionalinių eksporto kredito agentūrų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo. Šiems pasiūlymams galima tik pritarti.

3.3.1

Daugelyje Komisijos pasiūlymų siekiama spręsti nepakankamai išvystytų kapitalų rinkų Europoje klausimą. Remiantis komunikatu, nors įmonių obligacijų rinka paskutiniaisiais metais augo, ji (kaip ir Europos privataus kapitalo rinkos) išlieka susiskaidžiusi ir nepatraukli MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms kaip ilgalaikio finansavimo šaltinis. Siekdama šalinti šį susiskaidymą Komisija įsipareigoja ištirti, ar reikės papildomų priemonių, išskyrus FPRD 2 (8), norint sukurti tvirtą ir likvidžią antrinę įmonių obligacijų rinką. Taip pat ji įsipareigoja apsvarstyti, ar KIPVPS (9) būtų galima taikyti ir vertybiniams popieriams, įtrauktiems į MVĮ augimo rinkas.

3.3.2

Nuo finansų krizės pradžios pakeitimas vertybiniais popieriais automatiškai buvo tapatinamas su rizikingomis paskolomis Jungtinėse Amerikos Valstijose ir skolintais įsipareigojimais užtikrintais vertybiniais popieriais bei iš jų kildinamais kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriais. Katastrofišką išvestinių finansinių priemonių rinkos žlugimą sukėlė ne pats turto pakeitimas vertybiniais popieriais, o netinkamas reguliavimas, suvokimo stoka ir pirkėjų bei pardavėjų godumas. Pakeitimo vertybiniais popieriais naudojimas dabar vėl yra įtrauktas į politikos formavimo darbotvarkę. Rizikos išlaikymo reikalavimai ES galioja nuo 2011 m. ir įsipareigojimai atskleisti informaciją buvo pakartotinai sugriežtinti, kad investuotojai galėtų geriau suprasti priemones, į kurias jie investuoja. Komisijos nuomone, dabar galima kurti tvarias pakeitimo vertybiniais popieriais rinkas, kuriose įvairių turtu užtikrintų vertybinių popierių prekyba būtų diferencijuojama rizikos ribojimo tikslu. EESRK iš esmės remia laipsnišką pakeitimo vertybiniais popieriais naudojimą, tačiau ragina elgtis atsargiai ir užtikrinti, kad šis naudojimas būtų tinkamai reguliuojamas.

3.3.3

Komisija įsipareigoja bendradarbiauti su Bazelio komitetu ir Tarptautine vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) ir sukurti pasaulinius pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoms skirtus rizikos išlaikymo, skaidrumo, nuoseklumo standartus. Ji taip pat įsipareigoja iki šių metų pabaigos peržiūrėti padengtų obligacijų reguliavimą Reglamente dėl kapitalo poreikio (RKP) siekiant sukurti integruotą padengtų akcijų rinką; ši peržiūra savo ruožtu turėtų paspartinti ES padengtų obligacijų sistemos tyrimą.

3.3.4

Komunikate peržiūrimas privataus platinimo klausimas ir kadangi privatus platinimas laikomas realia alternatyva bankų paskoloms ir viešai įmonių obligacijų emisijai, įsipareigojama išanalizuoti geros praktikos pavyzdžius privataus platinimo rinkose Europoje ir kitur ir parengti pasiūlymus dėl platesnio tokio platinimo naudojimo Europos Sąjungoje.

3.4.1

Komunikate taip pat nagrinėjamas keblus MVĮ galimybių gauti ilgalaikį finansavimą didinimo klausimas. Ši tema buvo įtraukta į 2011 m. paskelbtą MVĮ finansavimo veiksmų planą ir nuo to laiko padaryta tik nedidelė pažanga. Kaip pagrindinė kliūtis, trukdanti užtikrinti daugiau galimybių skolintis kapitalo rinkose, įvardijamas pakankamos, palyginamos, patikimos ir lengvai prieinamos kredito informacijos apie MVĮ trūkumas. Viena to priežasčių – suskaidyti nacionaliniai tokios informacijos šaltiniai.

3.4.2

Neseniai atliktame labai svarbiame tyrime (10) Tarptautinis finansų institutas (TFI) nurodė, kad ši informacijos asimetrija yra viena didžiausių kliūčių MVĮ gauti tiek trumpalaikį, tiek ir ilgalaikį finansavimą. TFI siūlo įvairias priemones šioms kliūtims šalinti. Numatoma aktyviau naudotis standartizuotų duomenų skaitmeninėmis saugyklomis, skirtomis įmonių registrams, statistikos tarnyboms, bankų kredito rizikos vertinimams ir kitiems skolintojams. Šios nacionalinės kredito rizikos duomenų saugyklos turėtų būti konsoliduotos su Europos duomenų saugykla, galiausiai įsteigiant Europos centralizuotą paskolų registrą. TFI ragina nustatyti Europos masto standartus, taikomus informacijos rinkimui ir ataskaitoms, kad būtų galima atlikti lyginamuosius įmonių ir šalių tyrimus. Tikslesni ir naujesni duomenys apie MVĮ finansinius veiklos rezultatus turėtų skolintojams sudaryti sąlygas geriau įvertinti riziką ir tinkamiau ją įvertinti finansiškai. TFI pasiūlymai yra išsamesni nei Komisijos, todėl EESRK ragina Komisiją kuo skubiau spręsti šiuos nacionalinius informacinius/konfidencialumo klausimus.

3.4.3

EESRK nuomone, būtų naudinga regioninės plėtros agentūroms suteikti tam tikrą vaidmenį vertinant MVĮ rizikingumą. Tokios regioninės plėtros agentūros jau veikia daugelyje ES regionų ir kai kurios jų savo klientėms MVĮ jau teikia privataus kapitalo ir skolų finansavimą. Šios regioninės plėtros agentūros dažnai geriau nei bankai žino MVĮ ir jų veiklos vykdytojus savininkus bei valdymą, todėl EESRK rekomenduoja Komisijai išnagrinėti galimą jų kaip vietinių rizikos vertintojų vaidmenį.

3.4.4

Komisija taip pat įsipareigoja atnaujinti bankų ir MVĮ dialogą, kad pagerėtų MVĮ finansinis išprusimas, ypač dėl grįžtamosios informacijos, kurią teikia bankai apie paskolų paraiškas. TFI tyrimas yra dar išsamesnis ir jame rekomenduojama šviesti MVĮ apie esamas alternatyvias finansavimo galimybes ir dalyvavimo alternatyviose finansavimo programose privalumus. EESRK šiam požiūriui pritaria.

3.5.1

Investicijų į infrastruktūrą klausimu Komisija nurodo, kad duomenys apie infrastruktūrai skirtų paskolų teikimą Europoje yra nepakankamai nuoseklūs, o tai kliudo privačiajam sektoriui aktyviau dalyvauti investuojant į infrastruktūrą. Verslo informacijos nesklelbtinas pobūdis ir konfidencialumas, kurį turi užtikrinti bankai ir investuotojai į privatų kapitalą, dažnai neleido plačiau paskleisti susijusios informacijos. Komisija įsipareigoja įvertinti galimybes savanoriškai viename portale teikti turimą informaciją apie nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų investicijų į infrastruktūrą planus ir projektus. Taip pat siūloma panašiame portale pateikti išsamią ir standartizuotą kredito statistiką apie infrastruktūros skolas. EESRK šiuos veiksmus remia.

3.6.1

Be pirmiau aptartų konkrečių veiksmų klausimo, Komisija taip pat nagrinėja platesnę tvaraus finansavimo sistemą atsižvelgiant į įmonių valdymą, apskaitos standartus ir mokesčių bei teisinę aplinką. Ji apsvarstys galimybę pateikti pasiūlymą peržiūrėti Akcininkų teisių direktyvą, siekdama geriau suderinti institucinių investuotojų, turto valdytojų ir įmonių ilgalaikius interesus. EESRK remia šią Akcininkų teisių direktyvos peržiūrą, kuria siekiama skatinti ilgalaikį akcininkų dalyvavimą.

3.6.2

Taip pat bus atliktas akcijų nuosavybės suteikimo darbuotojams ir darbuotojų finansinio dalyvavimo schemų vertinimas visoje ES siekiant nustatyti tarpvalstybinio šių schemų įgyvendinimo kliūtis ir parengti veiksmus joms įveikti. Be to, Komisija įsipareigoja ištirti, ar persvarstytame 9-ąjame TFAS tikrosios vertės naudojimas yra tinkamas ilgalaikių investicijų verslo modeliams. Kartu šių metų pabaigoje Komisija pradės konsultacijas siekdama išnagrinėti supaprastinto apskaitos standarto taikymą biržinių MVĮ finansinėms ataskaitoms ir atskiro apskaitos standarto naudingumą nebiržinėms MVĮ.

3.6.3

Komunikate pripažįstama, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių egzistuoja įmonių įsiskolinimui palankus mokesčio iškraipymas. Tai skatina įmones veikiau skolintis, o ne naudoti privatų kapitalą. Komisijai šioje srityje nesuteikta kompetencija ir komunikate ji tiktai įsipareigoja, teikdama konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas per Europos semestrą, skatinti didesnes privataus kapitalo investicijas. Galiausiai Komisija peržiūrės neseniai pateiktą rekomendaciją dėl perspektyvių įmonių kuo ankstyvesnio restruktūrizavimo ir kitos galimybės suteikimo bankrutavusiems verslininkams principą, taip pat teisių į reikalavimą perleidimui, susijusiam su trečiosiomis šalimis, taikytinos teisės. Tokiems pasiūlymams galima tik pritarti.