—

Ieškovas teigia, kad pagal SESV 215 straipsnį ribojamosios priemonės gali būti nustatytos tik bendru Komisijos ir Vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu. Ginčijami sprendimai ir reglamentai buvo priimti Tarybos vienašališkai. Taigi ji neturėjo kompetencijos juos priimti.

—

Ieškovas teigia, kad jo įtraukimo į II priede esantį sąrašą motyvai yra per daug netikslūs, kad tenkintų teismo praktikoje nustatytus motyvavimo reikalavimus. Kad įvykdytų pareigą motyvuoti, Taryba turėjo nurodyti konkrečius ir specifinius duomenis, patvirtinančius faktinę ieškovo paramą Irano vyriausybei arba Irano veiklai, susijusiai su didesne branduolinių ginklų platinimo rizika. Taigi ginčijami sprendimai ir reglamentai nėra motyvuoti.

—

Ieškovas teigia, pirma, kad dėl to, jog ginčijami sprendimai ir reglamentai yra nemotyvuoti, jais pažeidžiama ieškovo teisė į gynybą. Antra, ginčijamų sprendimų ir reglamentų neteisėtumas turi įtakos šiai bylai, nes, viena vertus, kliudo ieškovui pasirengti gynybai ir, antra vertus, sumažėja Bendrojo Teismo galimybė patikrinti ginčijamų sprendimų ir reglamentų teisėtumą. Vadinasi pažeista ieškovo teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Trečia, kadangi ieškovas neteko teisės į gynybą ir buvo apribota Bendrojo Tesimo galimybė patikrinti ginčijamų sprendimų ir reglamentų dėl lėšų įšaldymo priemonių (kurios savaime yra „ypatingai ribojančios“) teisėtumą, ieškovo nuosavybės teisė buvo nepagrįstai apribota.

—

Ieškovas teigia, kad Taryba nepateikė įrodymų ir informacijos, kuriais ji rėmėsi priimdama ginčijamus sprendimus ir reglamentus.

—

Ieškovas nurodo, kad, skirtingai nei teigiama ginčijamuose sprendimuose ir reglamentuose, tuo metu, kai jis buvo įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą jis nebebuvo Atominės energijos organizacijos vadovo pavaduotojas. Taigi Taryba padarė fakto klaidą įtraukdama ieškovą į sąrašą vien tuo pagrindu, kad įvairių ginčijamų sprendimų ir reglamentų priėmimo dieną jis buvo Atominės energijos organizacijos vadovo pavaduotojas.

—

Ieškovas teigia, kad [Sprendimo 2010/413/BUSP] 20 straipsnio 1 dalies b punktas neturi būti per se taikomas asmenims, užimantiems vadovaujančias pareigas subjektuose, įtrauktuose į VIII priede esantį sąrašą. Be to, 20 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad į sąrašą įtraukiami asmenys, dalyvaujantys Irano branduolinėje veikloje, susijusioje su padidinta platinimo rizika, tiesiogiai su ja susiję ar teikiantys jai paramą. Taryba padarė teisės klaidą, nes įtraukė ieškovą į II priedą ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis teikė aktyvią ir faktinę paramą Irano branduolinei veiklai jo įtraukimo į II priedą dieną.

—

Ieškovas teigia, kad šioje byloje joks bendrojo intereso tikslas negali pateisinti tokių griežtų priemonių taikymą asmenims, net trumpą laiką užėmusiems vadovaujančias pareigas Irano atominės energijos organizacijoje. Be to, net jei būtų pripažinta, kad šias priemones pateisina bendrojo intereso tikslas, jos vis tiek būtų kritikuotinos, nes neužtikrintas taikomų priemonių proporcingumas siekiamam tikslui.