25.1.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/2

1.

Ar pagal 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (1), o ypač jos 6 straipsnio 1 dalį, siekiant užtikrinti vartotojų ir naudotojų apsaugą ir vadovaujantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principais, nacionalinis teismas, įvertinęs, kad hipoteka užtikrintos paskolos sutarties sąlyga dėl palūkanų už laiku nesumokėtas įmokas yra nesąžininga, turi pripažinti, kad ši sąlyga yra negaliojanti ir teisiškai neįpareigojanti, ar, atvirkščiai, turi sušvelninti šią sutarties sąlygą dėl palūkanų nurodydamas išieškotojui arba paskolos davėjui perskaičiuoti palūkanas?

2.

Ar 2013 m. gegužės 14 d. Įstatymo 1/2013 Antrąja pereinamojo laikotarpio nuostata aiškiai ribojama vartotojo intereso apsauga dėl to, kad ja teismas netiesiogiai įpareigojamas sušvelninti nesąžininga kvalifikuotą sutarties sąlygą dėl palūkanų už laiku nesumokėtas įmokas ir, perskaičiavus nustatytas palūkanas, palikti galioti nesąžiningą sąlygą, o ne pripažinti, kad ši sąlyga negalioja ir vartotojui neprivaloma?

3.

Ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvai 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, o ypač jos 6 straipsnio 1 daliai, prieštarauja 2013 m. gegužės 14 d. Įstatymo 1/2013 Antroji pereinamojo laikotarpio nuostata, kuria trukdoma taikyti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus vartotojų apsaugos srityje ir taikyti sankciją — pripažinti negaliojančia ir neprivaloma nesąžiningą sutarties sąlygą dėl palūkanų už laiku nesumokėtas įmokas, įtvirtintą iki 2013 m. gegužės 14 d. Įstatymo 1/2013 įsigaliojimo sudarytoje hipoteka užtikrintoje paskolos sutartyje?