2013 m. rugpjūčio 1 d.Europos Komisija pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. gegužės 17 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-146/09 Parker ITR Srl ir Parker-Hannifin Corp prieš Komisiją

(Byla C-434/13 P)

2013/C 313/17

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama S. Noë, V. Bottka, R. Sauer

Kita proceso šalis: Parker ITR Srl ir Parker-Hannifin Corp

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija nurodo du apeliacinio skundo pagrindus ir prašo iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, kiek juo panaikinamas sprendimas byloje COMP/39.406 — Jūrinės žarnos ir pakeičiamas baudos dydis.

Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į teismų praktiką, susijusią su ekonominiu perleidimu grupės viduje ir atsakomybės perdavimu tarp įmonių teisių perėmėjų, arba klaidingai ją teikė. Bendrai vertindamas ITR turto perdavimą Parker ITR (tuo metu — ITR Rubber) (Saiag grupės viduje) ir po to sekusį akcijų perdavimą (Saiag turėtų Parker ITR akcijų perdavimas Parker-Hannifin) Bendrasis Teismas neteisingai nustatė neteisėta veikla užsiimančios įmonės perleidimą grupės viduje iš Saiag bendrovei Parker-Hannifin. Nusprendęs, kad ekonominis tęstinumas reiškia tik galimą atsakomybės perleidimą tarp nepriklausomų bendrovių Saiag ir Parker-Hannifin, Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes taip vertinant nebuvo paisoma aplinkybės, kad ekonominis perleidimas Parker ITR jau buvo atliktas grupės viduje. Bendrasis Teismas rėmėsi subjektyviais ketinimais, t. y. aplinkybe, kad jūrinių žarnų sektoriaus perleidimas Parker ITR buvo plano šios dukterinės bendrovės akcijas parduoti tretiesiems asmenims dalis. Vis dėlto tokie šalių ketinimai nekliudo taikyti teismų praktikos, susijusios su ekonominiu perleidimu grupės viduje (Sprendimas Aalborg, C-204/00 P, Sprendimas ETI, C-280/06, Sprendimas Versalis, C-511/11 P, Sprendimas Jungbunzlauer, T-43/02 ir T-405/06, bei Sprendimas ArcelorMittal, sujungtos bylos C-201/09 P ir C-216/09 P), pagal kurią ekonominis perleidimas įvyksta perleidus grupės viduje, jei tarp perleidėjo (šiuo atveju Saiag/ITR) ir perėmėjo (šiuo atveju Parker ITR) egzistuoja „struktūriniai ryšiai“. Be to, teisiniu požiūriu reikia atskirti turto perleidimą ir juridinio asmens perleidimą. Antruoju atveju perleistam subjektui išlieka atsakomybė už iki perleidimo padarytus pažeidimus, įskaitant ir galimą atsakomybę, kaip ekonominiam teisių perėmėjui, už šiam subjektui, kol jis dar priklausė kitai pažeidimą dariusiai įmonei, perleistą turtą. Aplinkybė, kad kiti juridiniai asmenys įmonės viduje galėtų būti pripažinti atsakingais (net jei nei vienam iš jų nebuvo skirta bauda šioje byloje) nėra tinkama priežastis atmesti galimybę pripažinti Parker ITR, perlaistą dukterinę bendrovę atsakinga kaip ekonominių teisių perėmėja.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su tuo, kad įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją Bendrasis Teismas veikė ultra petita ir neteisėtai 100 000 eurų sumažino patronuojančiai bendrovei Parker Hannifin skirtą baudą už pažeidimo laikotarpį. Parker-Hannifin (ar Parker ITR) neginčijo nei realios dalyvavimo darant pažeidimą trukmės, nei su tuo susijusio trukmės kriterijaus, naudoto apskaičiuojant baudą. Nors Bendrasis Teismas pakeitė baudos dydį po to kai pripažino pagrįstais Parker-Hannifin prieštaravimus dėl jos atžvilgiu nustatytų sunkinančios aplinkybės susijusios su organizatorės vaidmeniu, vis dėlto jis net pasinaudodamas savo neribota jurisdikcija negalėjo keisti kitų baudos apskaičiavimo kriterijų (šiuo atveju trukmės), dėl kurių ieškovės nenurodė jokio ieškinio pagrindo.