6.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 161/8

1.1

Skaitmeninės vidaus rinkos potencialas skatinti augimą, darbo vietų kūrimą ir apskritai gerovę yra didžiulis. Tačiau yra nemažai piliečių, kurių iki šiol nepasiekia šių galimybių teikiama nauda. Tokios atskirties priežastys – sociologinės, kultūrinės ir įstatyminės. EESRK nuomone, yra keletas problemų ir kliūčių, šiuo metu trukdančių piliečiams iš tikrųjų tapti bendrosios skaitmeninės rinkos ašimi:

1.2

Todėl EESRK siūlo imtis tam tikrų veiksmų, kurie padės pasiekti tikslą padaryti piliečius skaitmeninės bendrosios rinkos ašimi:

2.1

Piliečių, kaip ekonominių subjektų, galios didinimas. Dėl skaitmeninės revoliucijos išnyko daug darbo vietų. Tačiau McKinsey teigimu (2), vietoje vienos prarastos darbo vietos ši revoliucija sukūrė 2,6 naujos darbo vietos. Visuomenė turi ir šiuo metu gali prie to prisitaikyti. Kai kurios darbo vietos išnyks, o jaunesnėms kartoms reikės keisti požiūrį: joms teks suprasti, kad skaitmeninė revoliucija tapo darbdaviu. Tokios iniciatyvos, kaip, pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto „MIT Media Lab“ sukurta programavimo kalba „Scratch“, kuria pridėtinę vertę, nes sudaro sąlygas saviraiškai. Dar vienas pavyzdys – NASA „Skunk Works“ laboratorija, kurioje pasibaigus „Shuttle“ programai užtikrinama tinkama aplinka kūrybingumui.

2.2

Piliečių, kaip politinių subjektų, galios didinimas. Žmonėms reikia galimybės laisvai skleisti savo idėjas – internetu tai daryti tapo lengviau, nors jaunesnių kartų atstovai, net ir negalėdami gyventi be interneto, daugiau keliauja. Naudojantis internetu pamėgstama bendrauti su žmonėmis. Skaitmeninėmis technologijomis pasiekta nauja judėjimo laisvė.

2.2.1

Europoje ir už jos ribų yra pavyzdžių, kaip piliečiai susitelkė, kad demokratiniu būdu pareikštų savo nuomonę ir darytų politinę įtaką. Akivaizdu, kad politinėje arenoje turėtų būti labiau įsiklausoma į piliečių balsą. Demokratinis procesas taip pat turi prisitaikyti prie skaitmenizacijos.

2.3

Pilietis, kaip socialinis subjektas. E. įgūdžiai – tai ne tik mokymasis naudotis internetu. Šie įgūdžiai reiškia, kad internetu gebama naudotis bendruomenės interesų labui ir saviugdai. Dėl šios priežasties bendruomenės turi geriau išnaudoti interneto teikiamas galimybes. Vis dėlto būtina gerbti kiekvieno asmens pasirinkimą naudotis internetu, ar juo nesinaudoti.

2.4

Kaip pabrėžiama Europos Parlamento rezoliucijose dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo (3) ir dėl bendrosios rinkos Europos gyventojams (4), kai reikia užtikrinti, jog piliečiai iš tiesų taptų vidaus rinkos ašimi, susiduriama su keletu problemų. Šios problemos yra ne tik įstatyminės, bet ir sociologinės bei susijusios su tuo, kad tebėra nemažai kliūčių vartotojams laisvai patekti į vidaus rinką.

3.1.1

Visi ES piliečiai turi turėti vienodas prieigos prie interneto galimybes  (6). Taip pat labai svarbu, kad visose valstybėse narėse būtų nustatyta vienoda didžiausia kaina už vieną Mbps: ir jungiantis per fiksuoto, ir per mobiliojo ryšio priemones.

3.1.1.1

Remiantis Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) duomenimis, dauguma nacionalinių reguliavimo institucijų gauna skundų iš vartotojų dėl to, kad reklamuojama prisijungimo prie interneto sparta neatitinka faktinės. Tikra skaitmeninė vidaus rinka bus sukurta tik tada, kai visiems ES tinklų operatoriams bus taikoma griežta viešoji kontrolė, kad, laikantis Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nubrėžtų plačiajuosčio interneto tikslų, būtų garantuotas nominalus duomenų srauto juostos plotis.

3.1.1.2

Tai, kad šiuo metu prieiga prie mobiliojo interneto yra nevienalytė, sudaro vieną didžiausių kliūčių tikrai skaitmeninei vidaus rinkai sukurti, ypač todėl, kad dėl sparčiai plintančių išmaniųjų telefonų ir planšetinių prietaisų vis daugiau ekonominės svarbos įgyja mobiliuoju ryšiu ir internetu vykdoma piliečių veikla (e. prekyba, e. sveikatos paslaugos ir pan.). Europos skaitmeninės darbotvarkės priemonės Nr. 101 tikslas yra aiškus – iki 2015 m. pasiekti, kad tarptinklinio ryšio ir nacionaliniai tarifai būtų beveik suvienodinti.

3.1.1.3

Infrastruktūra taip pat turėtų užtikrinti visos Europos aprėptį, nes žmonių negalima diskriminuoti dėl to, kad jie gyvena kaimo vietovėse. EESRK pripažįsta, kad pramonei tokią infrastruktūrą kurti gali būti ekonomiškai neperspektyvu. Tačiau šią problemą reikėtų išspręsti. Vienas iš sprendimų – kaimo vietovėse pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Turinio teikėjai taip pat gali prisidėti prie investicijų į infrastruktūrą, nes dažnai jiems vėliau naudinga interneto ryšio aprėptis.

3.1.2

Bazinė nemokama prieiga prie belaidžio ryšio turėtų būti viena pagrindinių kiekvieno Europos piliečio teisių. EESRK mano (7), kad miestų belaidžio ryšio zonose sukūrus nemokamą viešą prieigą prie interneto ir užtikrinus prieigą prie atvirų duomenų 2.0 (angl. „open data 2.0“) ir atvirojo kodo programų, žmonėms būtų sudarytos galimybės bendrauti ir ieškoti darbo.

3.1.3

Nors geografinė aprėptis neturėtų būti griežtas reikalavimas, svarbu, kad kiekviena savivaldybė pasirūpintų, kad joje veiktų bent viena belaidžio ryšio zona. Racionaliausia būtų užtikrinti, kad veiktų minimalus nemokamo belaidžio ryšio zonų skaičius, kuris būtų proporcingas gyventojų skaičiui. Kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija, laikydamasi ES direktyvų, galėtų nustatyti konkrečias tam tikroje vietovėje taikomas taisykles.

3.1.4

Nors pripažįstama, kad prieiga prie interneto ir visuotinis plačiajuosčio ryšio tinklas yra itin svarbūs, Komisija pažymėjo (8), jog nėra susitarta dėl to, koks vaidmuo įgyvendinant Europos plačiajuosčio ryšio tikslus teks universaliųjų paslaugų įpareigojimams.

3.1.5

Kol kas teisės aktus, pagal kuriuos plačiajuostis ryšys priskiriamas prie nacionalinių universaliųjų paslaugų įpareigojimų, yra priėmusios Suomija, Ispanija ir Malta. 2011 m. liepos 5 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (9), kurioje pabrėžė, kad universaliųjų paslaugų įpareigojimai yra svarbūs kaip socialinės integracijos minimalios apsaugos sistema.

3.1.6

Norint tapti skaitmenizuotu Europos piliečiu reikia gebėti prisijungti prie interneto, t. y. turėti tinkamą aparatinę ir programinę įrangą, kuria galima prisijungti prie elektroninio tinklo.

3.1.6.1

Bazinė aparatinė įranga  (10) visose ES šalyse turėtų būti įperkama visiems. Dėl to EESRK labai skatina pagal programą „Horizontas 2020“ parengti konkretų projektą, kurį įgyvendinus bazinę aparatinę įrangą Europoje būtų galima gaminti už tikrai prieinamą kainą. Gaila, tačiau Taryba neseniai programos sumažino „Horizontas 2020“ biudžetą.

3.1.6.2

Programinė įranga  (11) turėtų būti atvirojo kodo programinė įranga, dėl jos neturėtų būti patiriama papildomų išlaidų, o dokumentams apdoroti ir jais dalytis turėtų būti naudojamos bendros, standartinės, nenuosavybinės priemonės. Turėtų būti sudarytos galimybės tokia programine įranga naudotis neįgaliems asmenims. Atvirojo kodo programinė įranga turėtų papildyti kitą bazinę programinę įrangą.

3.2.1

Komitetas jau sykį nurodė (12), kad ES piliečiui būtų svarbu, kad interneto paslaugų teikėjai garantuotų, jog visi piliečiai galėtų jungtis prie viešo interneto nemokamai ir be valdžios institucijų arba tinklo operatorių nustatytų turinio, tinklapių, platformų, prijungiamos įrangos ir ryšio būdo apribojimų. Būtent tokia yra „atvirojo interneto“ – vienos iš pagrindinių skaitmenizuoto piliečio teisių, idėja.

3.2.2

Be to, visi ES interneto paslaugų teikėjai turėtų visiems panašių interneto duomenų šaltiniams taikyti vienodas sąlygas, ekonominiais sumetimais neišskirdami tam tikrų rūšių duomenų srautų.

3.2.3

Preliminarios BEREC išvados apie duomenų srautų valdymo praktiką Europoje akivaizdžiai rodo, kad interneto telefonijos (13) duomenų srautas neretai blokuojamas (14).

3.2.4

ES reguliavimo institucijos nustatė, kad interneto telefonijos paslaugas, pavyzdžiui, „Skype“, dažniausiai blokuoja mobiliojo ryšio operatoriai. Lygiarangius (angl. peer-to-peer) duomenų srautus, kurie interneto vartotojams suteikia galimybę keistis failais, ir fiksuoto, ir mobiliojo ryšio operatoriai taip pat dažnai lėtina arba blokuoja.

Kai vis daugiau paslaugų imama teikti internete, operatoriams vis dažniau kyla pagunda diskriminuoti kitas paslaugas, jei šios konkuruoja su jų pačių paslaugomis arba nėra labai pelningos, vienoms paslaugoms sudarant palankesnes, kitoms – sudėtingesnes sąlygas. Taip kiltų didelė grėsmė tinklo neutralumui.

3.2.5

Priešingai, tinklo neutralumo principas reiškia, kad joks paslaugų teikėjas negali pagal svarbą skirstyti duomenų srautų vadovaudamasis ekonominiais sumetimais. Paslaugų teikėjas turėtų stengtis kiekvieną vartotoją aptarnauti kiek galėdamas geriau.

Europos Komisijos komunikate dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės sąvoka „tinklo neutralumas“ visiškai nevartojama, tačiau Komitetas pabrėžia, kad tinklo neutralumo principą reikėtų nedviprasmiškai apibrėžti ir įtvirtinti Europos teisėje, taip stiprinant ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytas piliečių teises.

3.4.1

Kad ES piliečiai tikrai taptų skaitmeninės vidaus rinkos ašimi ir būtų galima veiksmingai sumažinti skaitmeninį atotrūkį bei padidinti skaitmeninę įtrauktį, piliečiams nedvejotinai būtina ugdyti skaitmeninę kompetenciją ir didinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis.

3.4.1.1

Skaitmeninė įtrauktis iš esmės reiškia, kad lygios galimybės suteikiamos visiems ES piliečiams (15), visų pirma:

Taigi itin svarbu pasiūlyti ES lygmeniu taikomus skaitmeninės kompetencijos ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis (16) rodiklius ir kiekvienoje valstybėje narėje kuo greičiau (17) įgyvendinti ilgalaikę e. įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo didinimo politiką. Dėl šios priežasties būtina, kad regionuose veikiantys vietos pilietinės visuomenės subjektai, galėtų panaudoti sanglaudos fondų, konkrečiai – Europos socialinio fondo (ESF), lėšas e. raštingumui didinti.

3.5.1

Europos skaitmenizacijos procese turi dalyvauti mokyklos – ir mokytojai, ir mokiniai. Būtina parūpinti lėšų tikroms skaitmeninėms mokykloms, kuriose būtų pereinama prie labiau skaitmenizuoto administravimo ir mokymo ir sykiu prisidedama prie aplinkosaugos.

3.5.2

Jei mokiniai dažniausiai būna geriau susipažinę su naujomis technologijomis ir pagalbos ar patarimo jiems reikia įgūdžių ugdymui, nemažai vyresnės kartos žmonių IRT srityje yra visai neraštingi. Norint sukurti skaitmeninę mokyklą ir ugdyti skaitmeninę visuomenę, būtina didinti mokytojų kompetenciją IRT srityje, kad būtų galima pagerinti vyresnių žmonių ir jaunimo bendravimą.

3.5.3

Būtina persvarstyti mokymo metodus. Mokytojams nuolat tenka spręsti uždavinį – kaip tinkamai suderinti tradicinius mokymo metodus ir naujas technologijas.

3.5.4

Be to, norint užpildyti spragą tarp tradicinio švietimo ir naujų technologijų, reikėtų išnaudoti mokymo internetu išteklius ir taip pasiekti, kad mokymo procesas būtų nuoseklus, patikimas ir prieinamas visiems ir visur. Veikla pagal Europos skaitmeninės darbotvarkės priemones Nr. 61 (18) ir Nr. 68 (19) planuojama būtent šiomis kryptimis. Tačiau svarbu atminti, kad ateityje ne visi galutiniai vartojai turės vienodus IRT naudojimo įgūdžius. Todėl tam, kad sąsajos ir turinys būtų patogūs naudoti ir pradedantiems, ir pažengusiems vartotojams, keltų jiems daugiau iššūkių ir todėl būtų įdomesni, jie turi būti pritaikomi skirtingam kompetencijos lygiui.

3.6.1

Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas (ECDL) turėtų oficialiai galioti visose valstybėse narėse ir būti nuolat atnaujinamas pagal naujausias programinės ir aparatinės įrangos priemones.

3.6.1.1

ECDL pažymėjimai turėtų būti išduodami atvirojo kodo programinei įrangai ir tik išlaikius ES lygmeniu standartizuotą egzaminą. Šio egzamino programa turėtų būti įtraukta į visas valstybės vidurinių mokyklų programas, kad visiems ES mokiniams būtų suteikti bendri baziniai IT naudojimo įgūdžiai.

3.6.2

Turinį reikia įgyvendinti atsižvelgiant į turimas priemones. Siekdama Europos skaitmenizavimo ES turėtų pasirūpinti, kad būtų daugiau skaitmeninio formato išteklių, pavyzdžiui, e. knygų. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos norą toliau plėsti biblioteką „Europeana“  (20), bet kartu baiminasi, kad ši galimai revoliucinė paslauga daugeliui dar nėra žinoma, ją reikia labiau populiarinti, ypač švietimo sektoriuje.

3.7.1

Pasitikėjimas yra svarbus dalykas, norint užtikrinti, kad interneto teikiamos galimybės vidaus rinkoje būtų išnaudojamos kuo geriau. Todėl žmonės privalo būti tikri, kad įdiegtos tinkamos sistemos, kuriomis asmenys ir bendruomenės saugomi nuo žalos, kad užtikrintas tinkamas apsaugos lygis, skaitmeninės erdvės nusikaltėliai kaip ir įprastus nusikaltimus padarę asmenys traukiami atsakomybėn, o internetas tinkamai reguliuojamas ir užtikrintas reguliavimo vykdymas.

3.8.1

Labai svarbu šviesti apie pagrindines interneto teikiamas galimybes ir didžiausius pavojus. Aiškios šviečiamosios programos, skirtos įvairaus žinių lygmens žmonėms, gali veiksmingai padėti vykdyti prevenciją.

3.8.2

Reguliavimas taip pat yra svarbi prevencijos užtikrinimo priemonė. Nors internetą reguliuoti yra labai sudėtinga, europiečiams labai svarbu, kad jie būtų saugomi nuo visokio pobūdžio pavojų. Todėl EESRK labai rekomenduoja Europos lygmeniu parengti veiksmingą bendrąjį reglamentą.

3.8.3

Interneto teikėjai galėtų prisiimti daugiau atsakomybės, pavyzdžiui, pagal Pagrindinių teisių chartiją, ir taikyti savireguliaciją, kuri sėkmingai vyksta kituose sektoriuose, pavyzdžiui, reklamos. Ši galimybė pagerintų dabartinę situaciją, kai niekas nereguliuojama, nes teisės aktų leidėjas nuolat vykdytų vertinimus, stebėseną ir taikytų sankcijas.

3.9.1

Pereidami prie skaitmeninės aplinkos piliečiai turi jaustis pakankamai apsaugoti. Todėl teikiant e. paslaugas turėtų būti aiškiai nurodomas joms taikomos apsaugos lygis. Šiuo požiūriu tai, kokį apsaugos lygį taiko savo tinklalapiams, turinio teikėjai galėtų parodyti laikydamiesi konkrečių gairių (21).

3.9.2

Tapatybės vagystės yra vienas iš didžiausią nerimą vartotojams keliančių dalykų. Todėl rekomenduojama atlikti tyrimus, kaip užtikrinti asmens duomenų apsaugą internete.

3.9.3

Be to, ES piliečiams labai svarbu, kad skaitmeniniai plačiajuosčio ryšio tinklai nebūtų vystomi visuomenės sveikatos sąskaita. Valstybės narės, vadovaudamasi joms visoms taikomais tais pačiais ES reikalavimais, turėtų garantuoti, kad būtų įvykdytos šios svarbiausios sąlygos:

3.10.1

Skaitmeniniai nusikaltimai yra tokie pat sunkūs kaip įprasti nusikaltimai ir už juos reikėtų panašiai bausti. Labai svarbu, kad valstybės narės skirtų daugiau išteklių tam, kad galėtų veiksmingai, efektyviai ir laiku imtis priemonių prieš skaitmeninius nusikaltimus ir patraukti už juos atsakomybėn.

3.11.1

EESRK ragina Komisiją priimti piliečių Skaitmeninių teisių chartiją (22). Ji taps būdu užtikrinti tikrą piliečių apsaugą ir padidins pasitikėjimą skaitmenine vidaus rinka.

4.1.1

Akivaizdu, kad e. valdžios priemonėmis sudaromos palankesnės sąlygos naudotis valdžios institucijų paslaugomis, ypač piliečiams ir MVĮ. Kad e. valdžios paslaugos būtų veiksmingos ir efektyvios, reikia, kad jos būtų tarpusavyje sąveikios. Todėl reikia, kad piliečiai turėtų visapusę asmeninių duomenų kontrolę ir prieigą prie jų – nors jiems nebūtų leidžiama tų duomenų keisti, jie turėtų turėti galimybę matyti, kas pasinaudojo prieiga prie bet kurios tų duomenų dalies (nesvarbu, ar tai buvo padaryta teisėtai, ar ne). Tačiau labai svarbu, kad žmonės galėtų laisvai pasirinkti, ar naudotis skaitmeninėmis, ar tradicinės formos paslaugomis.

4.1.2

Dėl teigiamų e. valdžios paslaugų aspektų – mažesnių išlaidų, mažesnės biurokratijos ir didesnio efektyvumo, joms teikiama pirmenybė. Visos valstybės narės turėtų diegti skaitmenines paslaugas, taip prisidėdamos prie palankesnių sąlygų piliečių mobilumui sudarymo.

4.2.1

Savo nuomonėje „Smulkus verslas dideliame pasaulyje – nauja partnerystė, kuria MVĮ padedama pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis“ (23) Komitetas paragino imtis „elektroninės prekybos skatinimo priemonių, nes ši prekyba galėtų būti reikšminga MVĮ tarptautinimo sritimi“. ES skaitmeninės strategijos įgyvendinimas nepaprastai svarbus ir MVĮ. Šiame kontekste ir atsižvelgiant į MVĮ darbo vietų kūrimo potencialą, strategiškai svarbu sukurti „vieno langelio“ priemones PVM, skatinti elektronines sąskaitas faktūras ir debesų kompiuteriją. Nepaprastai svarbus yra pažangus IRT naudojimas, e. įgūdžių ugdymas MVĮ, MVĮ dalyvavimo e. pirkime skatinimas ir laisva MVĮ prieiga prie plačiajuosčio ryšio, taip pat svarbios tokios priemonės, kaip Europos e. verslo rėmimo tinklas (eBSN), Konkurencingumo ir inovacijų programa ir Įmonių ir MVĮ konkurencingumo programa (COSME).

4.2.2

Komitetas teigiama vertina Komisijos ketinimą peržiūrėti Europos įmonių tinklo valdymą ir užtikrinti, kad Europos MVĮ būtų perkeltos į skaitmeninę aplinką. Šiuo atveju pasitikėjimas bendrąja skaitmenine rinka taip pat atlieka didelį vaidmenį, o principas iš „iš apačios į viršų“, kai angažuojami socialiniai partneriai, gali duoti papildomos didaktinės naudos.

4.2.3

Europos įmonių tinklas buvo sukurtas norint padėti Europos MVĮ kurti naujas rinkas, diegti naujas technologijas ir pasinaudoti ES fondų lėšomis.

4.2.4

Norint garantuoti visų Europos MVĮ skaitmeninę įtrauktį ir visiems ES piliečiams suteikti prieigą prie visų atvirųjų duomenų (tai ilgainiui padėtų sukurti visos ES skaitmeninį ryšio tinklą), Europos įmonių tinklo vaidmenį reikėtų stiprinti.

4.2.5

Komisija turėtų nuolat vertinti Europos įmonių tinklo veiksmingumą – periodiškai apklausti ES MVĮ ir ES piliečius, kurie naudojosi to tinklo paslaugomis.

4.3.1

Kalba yra viena didžiausių natūralių kliūčių bendrajai rinkai (taip pat ir skaitmeninei) plėtoti.

4.3.2

Nors žmonės turi teisę nesinaudoti skaitmenine bendrąja rinka ir jos tikraisiais privalumais, tokia atskirtis yra ir kliūtis.

4.3.3

Nors bendroji skaitmeninė rinka pašalino geografines kliūtis ir izoliaciją, dėl fizinių ryšių su pasauliu, pavyzdžiui, prekių gabenimo, geografinė vieta ir izoliacija tebėra natūralios kliūtys.