4.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/97

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jaunimo galimybių iniciatyva“

(COM(2011) 933 final)

2012/C 299/18

Pranešėjas Tomasz JASIŃSKI

2011 m. gruodžio 20 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jaunimo galimybių iniciatyva“

COM(2011) 933 final.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. birželio 27 d. priėmė savo nuomonę.

482-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. liepos 11–12 d. (liepos 12 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 212 narių balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius.

1.   Rekomendacijų santrauka

1.1   EESRK pabrėžia, kokia naudinga yra Jaunimo galimybių iniciatyva – ja ne tik atkreipiamas dėmesys į esamas problemas, bet ir pabrėžiami komunikate dėl iniciatyvos „Judus jaunimas“ iškelti tikslai. EESRK yra pasirengęs padėti įgyvendinti šią iniciatyvą bendradarbiaudamas su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis ir ją viešinti per bendrus su suinteresuotaisiais subjektais veiksmus.

1.2   EESRK pažymi, kad ES taupymo politika ir tai, kad nėra aiškios ir visuotinai pripažintos augimo politikos, gali trukdyti sėkmingai įgyvendinti Jaunimo galimybių iniciatyvą. Ši svarbi iniciatyva gali suteikti jaunimui naujų galimybių, tačiau pati savaime, jei ją vertintume atskirai, neatsižvelgdami į platesnį ekonominį kontekstą, nesukurs nė vienos naujos darbo vietos. Taigi norint užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų tinkamai įgyvendinta, itin svarbu sukurti tinkamas ekonomines ir finansines sąlygas.

1.3   EESRK sutinka, kad reikia toliau vykdyti priemones mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti. Svarbu nemažinti valstybėms narėms skiriamų išteklių mokyklos nebaigimo prevencijai vykdyti arba, jei įmanoma, tuos išteklius padidinti.

1.4   Atsižvelgdamas į skirtingą vaikinų ir merginų padėtį, EESRK pabrėžia tinkamo švietimo, mokymo ir profesinio orientavimo svarbą – taip jaunimui reikėtų padėti įgyti geresnį išsilavinimą, kvalifikaciją, įgūdžių ir pasirinkti mokyklas, įskaitant aukštojo mokslo, arba mokymo centrus, kurie galėtų garantuoti jiems tinkamą darbą.

1.5   EESRK pritaria, kad reikia ugdyti darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir kad tuo tikslu darbdaviai ir švietimo įstaigos turi aktyviai bendradarbiauti. EESRK palankiai vertina papildomą Komisijos finansinę paramą programoms „Tavo pirmasis EURES darbas“ bei „Erazmus verslininkams“ ir jaunimo judumui skatinti.

1.6   EESRK mano, kad tikslinga remti pirmojo darbo patirtį ir mokymąsi darbo vietoje. EESRK sutinka, kad pameistrystė, stažuotės įmonėse ir savanoriško darbo programos yra svarbios priemonės, kuriomis naudodamasis jaunimas gali įgyti įgūdžių ir darbo patirties. Tačiau jokiais būdais negalima manyti, kad pameistrystė, stažuotės įmonėse ir savanoriško darbo programos gali pakeisti įprastas užimtumo formas. Čia turėtume pabrėžti, kokios svarbios yra visos iniciatyvos, kuriomis siekiama pagerinti stažuočių ir mokomosios praktikos kokybę, pavyzdžiui, Europos stažuočių ir pameistrystės kokybės chartija.

1.7   EESRK pabrėžia, kokie svarbūs yra būtini pameistrystės, stažuočių ir mokomosios praktikos kokybės standartai. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2012 m. sukurti kokybės sistemą, skirtą remti ir plėtoti aukštos kokybės mokamąją praktiką.

1.8   EESRK pabrėžia, kad dalijantis geriausia praktika ir planuojant, diegiant darbo patirties sistemą bei vykdant jos stebėseną didelės reikšmės gali turėti socialinių partnerių dalyvavimas.

1.9   EESRK mano, kad tikslinga padidinti Komisijos biudžeto asignavimus Europos savanorių tarnybai. Jis taip pat palankiai vertina idėją įsteigti naują Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą. Tačiau Komitetas nerimauja dėl to, kad nebuvo atliktas tinkamas šiuo metu vykstančio bandomojo etapo įvertinimas, ir kad trūksta informacijos, ar pagal savo pobūdį ši iniciatyva tikrai bus savanoriška.

1.10   Reikėtų garantuoti, kad pirmasis darbas atitiktų tam tikrus būtiniausius darbo standartus; šie standartai negali skirtis nuo tų, kurie taikomi vyresniems darbuotojams. Labai svarbu uždrausti bet kurios formos diskriminaciją dėl amžiaus. EESRK dar kartą pabrėžia, kokios svarbios priemonės, kurios padeda užtikrinti, kad jaunimas turėtų stabilų, aukštos kokybės ir tinkamai apmokamą darbą, kuriame nuo pat karjeros pradžios būtų suteikiamos socialinės garantijos.

1.11   EESRK pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvą reikėtų remti aktyvia darbo rinkos politika, kuri padėtų užpildyti spragą tarp švietimo ir mokymo sistemų bei darbo rinkos ir užtikrinti, kad vienodos sąlygos būtų taikomos ir jauniems vyrams, ir jaunoms moterims.

1.12   EESRK pakartoja neseniai savo nuomonėje dėl užimtumo politikos gairių pateiktas rekomendacijas, kaip gerinti dėl krizės daugelyje valstybių narių dramatiškai pablogėjusią jaunimo padėtį darbo rinkoje:

—	nustatyti toli siekiančius ES tikslus jaunimo užimtumo srityje,

—	visose ES šalyse nuosekliai įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą,

—	skirti didesnį ES finansavimą ir sudaryti geresnes sąlygas juo pasinaudoti, ypač šalyse, kuriose padėtis ypač pablogėjo,

—	naujajame ES biudžete numatyti didesnį kovos su jaunimo nedarbu finansavimą,

—	jaunimui sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti bedarbių pašalpomis,

—	kovoti su nesaugiais darbo santykiais ir nereglamentuojamomis darbo formomis profesinio mokymo ir stažuočių metu,

—	aktyviau propaguoti dualistinę švietimo sistemą kaip ES taikomą modelį (1).

1.13   EESRK pažymi, kad ypač daug dėmesio reikėtų skirti tam, kad rengiant 2014–2020 m. finansinio laikotarpio planą būtų užtikrinta, kad Europos socialinio fondo biudžete būtų numatyta išteklių jaunimo reikalams.

1.14   Vienu iš svarbiausių siekių turi išlikti aukštos kokybės darbo vietų kūrimas. EESRK siūlo apsvarstyti galimybę kitu finansiniu laikotarpiu priimti Europos jaunimo užimtumo strategiją.

1.15   Labai svarbu, kad Komisija yra pasirengusi skirti lėšų techninei pagalbai ir taip padėti valstybėms narėms pasinaudoti dar nepanaudotomis ES lėšomis. Visų pirma tai taikytina Europos socialiniam fondui, kurio biudžete dar liko apie 30 mlrd. EUR, kuriuos 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu valstybės narės dar galėtų panaudoti savo projektams.

2.   Komisijos iniciatyvos santrauka. Problemos paaiškinimas

2.1   Problemos, kurias jaunimas patiria darbo rinkoje, yra struktūrinio pobūdžio ir buvo akivaizdžios jau daug metų, dar iki dabartinės krizės. Dėl ekonominės krizės, kuri tęsiasi nuo 2008 m., jaunimo problemos dar paaštrėjo. 15–24 m. amžiaus grupės asmenų nedarbo lygis yra daugiau kaip dukart aukštesnis už bendrą ekonomiškai aktyvių gyventojų nedarbo lygį ir beveik triskart aukštesnis už ekonomiškai aktyvių suaugusių asmenų nedarbo lygį. 2008–2010 m. jaunų bedarbių europiečių skaičius išaugo iki vieno milijono, todėl šiuo metu Europos Sąjungoje yra daugiau kaip penki milijonai darbo neturinčių jaunų žmonių. Tai, kad šiuo metu vienas iš penkių žmonių Europos Sąjungoje negali rasti darbo, tikrai verčia nerimauti. Be to, ypač didelį nerimą kelia jaunimo ilgalaikio nedarbo augimas. Vidutiniškai 28 proc. jaunų žmonių iki 25 metų amžiaus neturi darbo daugiau kaip 12 mėnesių.

2.2   Strategijoje „Europa 2020“ iškelta nemažai plataus užmojo tikslų, kurie turėtų padėti užtikrinti pažangų, integracinį ir tvarų ES ekonomikos augimą. Siekiant šių tikslų vienas svarbiausių vaidmenų tenka jaunimui. 2010 m. rugsėjo mėn. paskelbtoje iniciatyvoje „Judus jaunimas“ pažymima, kad kokybiškas švietimas ir mokymas visiems, sėkmingas ir tvarus integravimas į darbo rinką, orus ir adekvačiai apmokamas darbas ir didesnės judumo galimybės yra svarbiausi veiksniai, padėsiantys „išlaisvinti jaunimo potencialą“ ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Tačiau svarbiausiu prioritetu išlieka strategijoje numatyto modelio įgyvendinimas.

2.3   Ekonomikos krizė pasirodė esanti tokia rimta, kad tapo neįmanoma pasiekti numatytų Judaus jaunimo iniciatyvos tikslų. Dar blogiau yra tai, kad jaunimo padėtis darbo rinkoje pastoviai blogėja. Europos Sąjunga turi investuoti į savo jaunimą ir nedelsdama imtis veiksmingų priemonių, kad užkirstų kelią dideliam jaunimo nedarbui, įskaitant ilgalaikį nedarbą, ir jį mažintų. Ekonomikos augimui skatinti skiriamos lėšos yra labai reikalingos tam, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos, bet jų nepakanka jaunimo nedarbo problemai išspręsti.

2.4   Remdamasi pirmojo 2011 m. Europos ekonomikos valdysenos semestro rezultatais, Komisija 2012 m. metinėje augimo apžvalgoje atkreipia dėmesį į pirmuosius ženklus, kad valstybės narės rekomendacijas įgyvendina nepakankamai veiksmingai.

2.5   Kadangi jaunimo užimtumo padėtis blogėja, Komisija naujomis jėgomis bando ištaisyti šią padėtį ir siūlo imtis Jaunimo galimybių iniciatyvos, kuri yra skirta būtent darbo neturinčiam, nestudijuojančiam ir nesimokančiam jaunimui. Šios iniciatyvos tikslas – sujungti specialias priemones, kurias taiko valstybės narės ir ES – pastarosios prioritetai išdėstyti strategijoje „Europa 2020“, 2011 m. birželio mėn. išvadose dėl jaunimo užimtumo ir Tarybos rekomendacijose dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.

2.6   Atsižvelgdama į pirmiau apibūdintos padėties rimtumą, Komisija mano, kad valstybės narės, ypač tos, kuriose jaunimo nedarbo lygis yra aukščiausias, nelaukdamos joms skirtų 2012 m. rekomendacijų, turėtų imtis ryžtingų priemonių šiose keturiose pagrindinėse srityse:

—	mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių,

—	ugdyti darbo rinkai reikalingus įgūdžius,

—	remti pirmojo darbo patirtį ir mokymąsi darbo vietoje,

—	užtikrinti galimybes patekti į darbo rinką ir gauti (pirmąjį) darbą.

2.7   Komisija skirs lėšų techninei pagalbai teikti, kad padėtų valstybėms narėms pasinaudoti dar nepanaudotomis ES lėšomis, ypač Europos socialiniu fondu, kurio biudžete dar liko apie 30 mlrd. EUR, kuriuos 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu būtų galima panaudoti projektams.

2.8   Jaunimo galimybių iniciatyva grindžiama stipria valstybių narių ir Komisijos partneryste, ja skatinami darnūs veiksmai, kuriais užtikrinama, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų visapusiškai pasinaudoti ES finansine parama ir turimomis priemonėmis.

3.   Bendrosios pastabos dėl Komisijos komunikato

3.1   Komunikatą dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos reikėtų vertinti atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, išdėstytas pagal strategiją „Europa 2020“ įgyvendinamose iniciatyvose, būtent – „Judus jaunimas“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“, taip pat į rekomendacijas, pateiktas 2011 m. birželio mėn. Tarybos išvadose dėl jaunimo užimtumo, ir Tarybos rekomendacijas dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.

3.2   Komitetas apgailestauja, kad Komisija, kaip ir Judaus jaunimo iniciatyvos atveju, pamiršo priemones, kuriomis galima stiprinti ir plėtoti socialinius ir pilietinius Europos jaunimo reikalų aspektus. Iniciatyva turėtų tapti bendradarbiavimo su jaunimu priemone, ne tik padėti skleisti informaciją apie jaunimą arba vykdyti jam skirtus veiksmus. Todėl Komitetas dar kartą ragina Komisiją į šią iniciatyvą įtraukti būtinus veiksmus. EESRK pabrėžia, kad jaunimą reikia įtraukti visais šios iniciatyvos įgyvendinimo lygmenimis.

3.3   ES jaunimo padėtis darbo rinkoje nuo Judaus jaunimo iniciatyvos paskelbimo ne tik nepagerėjo, bet dar pablogėjo. EESRK pažymi, kad valstybių narių makroekonominė taupymo politika, kuri įgyvendinama vadovaujantis naujais ES ekonomikos valdysenos principais, taip pat tai, kad nėra aiškios ir visuotinai pripažintos augimo politikos, gali trukdyti sėkmingai įgyvendinti Jaunimo galimybių iniciatyvą. Taikant griežtos valstybių narių biudžeto politikos priemones reikia atsižvelgti į tai, kaip jos veikia jaunimo padėtį darbo rinkoje. Todėl EESRK mano, kad ši svarbi iniciatyva gali suteikti jaunimui naujų galimybių, tačiau pati savaime, jei ją vertintume atskirai, neatsižvelgdami į platesnį ekonominį kontekstą, nesukurs nei vienos naujos darbo vietos. Taigi norint užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų tinkamai įgyvendinta, itin svarbu sukurti tinkamas ekonomines ir finansines sąlygas. Imantis priemonių ekonomikos krizei ir valstybės įsiskolinimui įveikti reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jos neprieštarautų tikslams skatinti paklausą ir užimtumą bei švelninti neigiamus socialinius padarinius per krizę ir jai pasibaigus. Ypač svarbu užtikrinti valstybės investicijas į aktyvią darbo rinkos politiką ir mokymą bei švietimą.

3.4   EESRK pažymi, kad tai, jog nenumatytos operatyvios ir veiksmingos priemonės padėčiai ES darbo rinkoje gerinti, dar labiau išryškins kai kuriuos reiškinius, pavyzdžiui, protų praradimą ir nutekėjimą, susijusį su darbo jėgos migracija. Tai aktualu ne tik dėl to, kad prarandamos (ir dažnai nesugrąžinamai) į švietimą investuotos valstybės lėšos, bet ir dėl to, kad valstybės narės ir visa ES praranda žmogiškąjį kapitalą.

3.5   Vis dėlto EESRK palankiai vertina naująją Komisijos iniciatyvą, kuria ne tik atkreipiamas dėmesys į esamas problemas, bet ir pabrėžiami komunikate dėl iniciatyvos „Judus jaunimas“ iškelti tikslai. Papildoma Jaunimo galimybių iniciatyvos nauda yra ta, kad joje daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms valstybių narių priemonėms ir įvardijamos finansinės paramos galimybės, kurios EESRK manymu galėtų labai padėti pagerinti jaunimo padėtį švietimo srityje ir darbo rinkoje.

3.6   Komisijos komunikato tikslas – paraginti valstybes nares užimtumo srityje imtis operatyvių, konkrečių taisomųjų priemonių ir švietimo bei mokymo sistemose atsižvelgti į jaunimo (ypač neturinčio darbo, nestudijuojančio ir nesimokančio) užimtumo klausimus, tobulinti ir griežtinti teisės aktus, turint omenyje, jog tai, kad jaunimas neturi darbo, nestudijuoja ir nesimoko, dažnai būna glaudžiai susiję su šešėline ekonomika.

3.7   Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas

3.7.1   EEESRK palankiai vertina šią naują iniciatyvą, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, ir patvirtina, kad mokyklos nebaigusių asmenų dalį mažinti yra itin svarbu, ypač kai kuriose valstybėse narėse. Tai yra ir vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų (2). EESRK yra įsitikinęs, kad šias priemones reikėtų taikyti ir toliau, nemažinti valstybėms narėms skiriamų išteklių mokyklos nebaigimo prevencijai vykdyti ir, jei įmanoma, tuos išteklius padidinti bei imtis priemonių, kad teikiamos švietimo paslaugos taptų patrauklesnės. EESRK taip pat pabrėžia, kad švietimo sistemas reikia padaryti įtraukesnėmis.

3.7.2   EESRK sutinka su Komisija, kad reikėtų nedelsiant imtis reintegravimo priemonių, tam pasitelkus mokymą, todėl ragina valstybes nares nedelsiant imtis veiksmingų priemonių, kad mokyklos nebaigusių asmenų dalis būtų sumažinta iki 10 proc. Šiuo metu šis rodiklis ES valstybėse narėse vidutiniškai sudaro 14 proc.

3.8   Darbo rinkai reikalingų įgūdžių ugdymas. Judumas.

3.8.1   EESRK sutinka, kad norint jaunimą integruoti į darbo rinką, reikia ugdyti darbo rinkai reikalingus įgūdžius; visų svarbiausia geriau suderinti darbo, švietimo ir mokslo pasaulius, ypač pabrėžti dualistinės švietimo sistemos reikšmę. EESRK pažymi, kad svarbu remti verslumą ir žemės ūkio, pramonės bei paslaugų sektorių įmonių bendradarbiavimą su švietimo sistemos įstaigomis visais mokymo lygmenimis. EESRK taip pat pabrėžia, kad švietimas yra svarbus ne tik ekonominiams, bet ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti. Šia prasme svarbu, kad mokyklų programose būtų atsižvelgta į darbo teisės klausimus ir užtikrinta, kad mokiniai žinotų, kokių galimybių jiems šioje srityje teikia ES. Tai gali labai padėti padidinti jaunimo informuotumą prieš jiems pradedant ieškoti pirmojo darbo bei sustiprinti jų europinio identiteto jausmą.

3.8.2   EESRK atkreipia dėmesį į Briūgės komunikate išdėstytas gaires dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje 2011–2020 m. Europai reikalingos lanksčios ir aukštos kokybės profesinio rengimo ir mokymo sistemos, kurios atitiktų šiandienos ir rytdienos poreikius. Konsultavimas ir orientavimas visą gyvenimą švietimo, mokymo ir užimtumo klausimais gali būti naudinga priemonė, padėsianti pasiekti, kad ši iniciatyva būtų dar veiksmingesnė. Tai ypač svarbu sprendžiant protų nutekėjimo problemą.

3.8.3   Komitetas rekomenduoja aktyviau taikyti jaunimo judumo priemones. EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai drauge su Europos Parlamentu sukurti tikslinę darbo judumo programą, skirtą padėti jauniems žmonėms rasti darbą kitoje ES valstybėje narėje, o įmonėms – tinkamų darbuotojų į laisvas vietas. EESRK mano, kad svarbu remti užsienio kalbų mokymąsi ir IRT įgūdžių ugdymą.

3.8.4   EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai teikti finansinę paramą pagal programą „Tavo pirmasis EURES darbas“. Šia programa siekiama padėti apie 5 000 jaunuolių 2012–2013 m. užpildyti laisvas darbo vietas kitose valstybėse narėse. EESRK stebės, kaip ši programa vykdoma bandomuoju etapu, kurio rezultatais remiantis bus plėtojama toliau.

3.8.5   EESRK palankiai vertina Komisijos priemones, kuriomis siekiama panaudoti 3 mlrd. EUR ESF lėšų techninei pagalbai ir taip padėti valstybėms narėms įgyvendinti paramos programas, skirtas verslą pradedantiems jaunuoliams ir socialiniams verslininkams. Svarbus žingsnis yra ir tai, kad pagal „Erasmus verslininkams“ programą 2012 m. ketinama finansuoti dar apie 600 mainų.

3.8.6   Kita vertus, EESRK vis dėlto mano, kad Komisijos komunikate neskirta reikiamo dėmesio problemai, susijusiai su ištekliais, iš kurių būtų finansuojamos tiesioginės dotacijos jaunimui, siekiančiam imtis verslo (tokių išteklių stoka bei ribotos galimybės jais pasinaudoti). Šiuo atveju kalbama tiek apie Europos fondų finansinius išteklius, tiek apie lėšas iš valstybių narių biudžetų. Komitetas laikosi nuomonės, kad parama jauniems verslininkams, norintiems steigti įmones, gali būti tinkamiausia priemonė jaunimo nedarbui mažinti.

3.9   Pirmojo darbo patirties ir mokymosi darbo vietoje rėmimas

3.9.1   EESRK sutinka, kad, pameistrystė, stažuotės įmonėse ir mokomoji praktika yra svarbios priemonės, kuriomis naudodamasis jaunimas gali įgyti įgūdžių ir darbo patirties, ir kad šios priemonės turėtų būti įtraukiamos į įmonių socialinės atsakomybės strategijas. Jeigu įmonė investuoja į jaunus darbuotojus ir žvelgia į juos kaip į vertingą išteklių, tai gali ženkliai padidinti jų lojalumą tai įmonei.

3.9.2   EESRK pažymi, kad daug reikšmės šioje srityje turi aktyvi darbo rinkos politika ir geresnės darbo paieškos priemonės. Profesinio orientavimo paslaugos, apimančios visus sektorius: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų, jaunuoliams turėtų būti teikiamos dar mokykloje.

3.9.3   EESRK nuomone svarbu, kad Komisija 2012 m. skiria 1,5 mln. EUR įmonėms skirtai kampanijai, kuria siekiama padidinti įmonių informuotumą apie stažuotes pagal „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ programas.

3.9.4   EESRK taip pat pabrėžia, kokie svarbūs yra būtini pameistrystės, stažuočių ir mokomosios praktikos standartai. Turėtų būti sukurta Europos mokomosios praktikos reguliavimo sistema. Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2012 m. pristatyti kokybės sistemą, pagal kurią bus remiama kokybiškos mokomosios praktikos pasiūla ir plėtotė, įskaitant ES mokomosios praktikos apžvalgą, kurioje paaiškinamos stažuočių sąlygos visoje ES.

3.9.5   Stažuotėmis negalima pakeisti įprastų užimtumo formų. Stažuotės turėtų suteikti stažuotojams galimybę įgyti reikiamų įgūdžių, kad jie galėtų lengvai prisijungti prie darbo rinkos. Stažuotojai turėtų gauti pakankamą atlygį už faktinių su darbu susijusių užduočių vykdymą darbo vietoje. Mažas atlygis arba darbas be atlygio lemia darbo rinkos segmentaciją. Kad stažuotės būtų veiksmingos ir atitiktų darbo rinkos poreikius, jas planuojant, organizuojant, vykdant ir finansuojant turi dalyvauti socialiniai partneriai.

3.9.6   EESRK atidžiai stebės ir rems visas stažuočių ir mokomosios praktikos kokybės gerinimo iniciatyvas, tokias kaip Europos stažuočių ir pameistrystės chartija, kurią pasiūlė Europos jaunimo forumas, siekdamas stiprinti pilietinį dialogą dėl tinkamų taisyklių šioje srityje nustatymo.

3.9.7   EESRK palankiai vertina Europos socialinių partnerių 2010 m. priimtą bendrą susitarimą dėl įtraukių darbo rinkų. EESRK pabrėžia, kokie svarbūs bendrame susitarime išdėstyti veiksniai, veikiantys dalyvavimą darbo rinkoje: a) aplinkos veiksniai (susiję su ekonomine ir darbo rinkos aplinka, kurie praeityje trukdė integracijai); b) su darbu susiję veiksniai; c) asmeniniai veiksniai (pavyzdžiui, įgūdžiai, kvalifikacija ir išsilavinimo lygis, motyvacija, kalbos mokėjimas, sveikatos būklė, įskaitant neįgalumą ir dažnus arba ilgus nedarbo laikotarpius). EESRK ragina visus socialinius partnerius valstybėse narėse nedelsiant įgyvendinti šį susitarimą, ypač jo tikslą padidinti aukštos kokybės pameistrystės ir mokomosios praktikos sutarčių skaičių.

3.9.8   EESRK patvirtina, kad reikia parengti bendrą Europos įgūdžių pasą, kuriame būtų užfiksuotos visos kvalifikacijos ir visi įgūdžiai, įgyti formalaus ir neformalaus švietimo bei savišvietos priemonėmis.

3.9.9   EESRK pabrėžia, kad svarbu dalytis jaunimui skirtos pameistrystės geriausia praktika, ir palankiai vertina žinią, kad Komisija iš Europos socialinio fondo tiesiogiai skirs 1,3 mln. EUR pameistrystės programoms kurti.

3.9.10   Šiame kontekste ypač svarbi dualistinę švietimo sistemą įdiegusių šalių patirtis. Jos privalumas tas, kad pagal ją sujungiamas tradicinis mokymas mokykloje ir tų žinių praktinis pritaikymas darbo vietoje. Taip mokiniai ugdo darbo rinkai reikalingus įgūdžius ir kompetencijas. EESRK pabrėžia, kad dalijantis geriausia praktika ir planuojant, diegiant darbo patirties sistemą bei vykdant jos stebėseną didelės reikšmės gali turėti socialinių partnerių dalyvavimas. Komitetas palankiai vertina Komisijos gaires šiuo klausimu. Reikėtų išnagrinėti, ar dualistinės pameistrystės sistemos, kurioje derinamas bendrasis lavinimas ir mokymas, nebūtų galima perkelti į kitas šalis.

3.9.11   EESRK mano, jog tikslinga padidinti Komisijos biudžeto asignavimus Europos savanorių tarnybai ir 2012 m. savanoriams numatyti bent 10 000 vietų. Komitetas pritaria idėjai įsteigti naują Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą. Tačiau Komitetas nerimauja dėl to, kad nebuvo atliktas tinkamas šiuo metu vykstančio bandomojo etapo įvertinimas, ir kad trūksta informacijos, ar pagal savo pobūdį ši iniciatyva tikrai bus savanoriška. Reikėtų pabrėžti, kad kaip ir stažuočių bei mokomosios praktikos atveju reikia pabrėžti, kaip svarbu užtikrinti aukštą savanoriško darbo kokybę.

3.9.12   EESRK stengsis sukurti platformą, skirtą keistis patirtimi ir skleisti patirtį bei informaciją, susijusią su nacionalinėmis ilgalaikėmis savanoriškos tarnybos programomis, kurios yra profesinio orientavimo ir pradinę darbo patirtį įgyti padedančios priemonės, jau sėkmingai įgyvendintos kelete valstybių narių.

3.10   Galimybės patekti į darbo rinką ir gauti (pirmąjį) darbą

3.10.1   Žmogui jo pirmasis darbas yra ypač svarbus ne tik dėl būsimų pajamų, bet ir dėl būsimos karjeros ir pensijos. Reikėtų užtikrinti, kad pirmasis darbas atitiktų tam tikrus būtiniausius darbo standartus, vos tik asmuo jį gauna. Šie standartai negali skirtis nuo tų, kurie taikomi vyresniems darbuotojams. Svarbiausia uždrausti bet kurios formos diskriminaciją dėl amžiaus. Negalima neįvertinti priemonių, kurios padeda jauniems žmonėms nuo pat profesinės karjeros pradžios garantuoti nuolatinį, kokybišką ir pakankamai apmokamą darbą, svarbos (3). Reikėtų apsvarstyti galimybę mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios jauniems darbuotojams siūlo nuolatinį pirmąjį darbą, taikyti paskatų programas.

3.10.2   Komisijos rekomendacijose švelninti pernelyg griežtas ilgalaikių sutarčių nuostatas taip pat reikėtų atsižvelgti į pavojus, kuriuos kelia tokie veiksmai. Laikinosios sutartys, kurios tarp jaunų žmonių dabar yra įprastos, ypač profesinės veiklos pradžioje, jau nulėmė susiskaidžiusią į segmentus, dvilypę darbo rinką. Laikini darbuotojai neužtikrinti dėl rytdienos, nuolat patiria riziką netekti darbo, turi menkas karjeros perspektyvas. Šis darbo rinkos dvilypumas tampa opia problema, ypač jauniems žmonėms, dėl to jų padėtis gali tapti nestabili, nes kaip darbuotojai jie niekada nebus tikri dėl savo ateities. Tai gali neigiamai paveikti jų tolesnę karjerą. Darbo rinkos segmentacija (dėl to jauni žmonės faktiškai paverčiami antrarūšiais darbuotojais) taip pat reiškia blogesnes darbo sąlygas ir menkesnes karjeros perspektyvas. EESRK rekomenduoja jaunimą integruojant į darbo rinką atsisakyti laikinų, menkų ilgalaikių perspektyvų teikiančių sprendimų. Užuot pasitenkinus nesaugiu užimtumu reikėtų įgyvendinti priemones, užtikrinančias, kad terminuotas, blogai apmokamas darbas su menkomis socialinėmis garantijomis jaunimui netaptų įprastu.

3.10.3   Darbo rinkos stabilumas ir saugumas yra svarbus ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, nes skatina įmonių, sektorių ir pramonės šakų konkurencingumą – užtikrina didesnį našumą. Todėl kalbant apie darbo saugumą svarbu, kad žmonės suvoktų, jog terminuota darbo sutartis darbdaviui iš tikrųjų kainuoja daugiau negu neterminuota.

3.10.4   EESRK pakartoja neseniai savo nuomonėje dėl užimtumo politikos gairių pateiktas rekomendacijas, kaip gerinti dėl krizės daugelyje valstybių narių dramatiškai pablogėjusią jaunimo padėtį darbo rinkoje:

—	nustatyti toli siekiančius ES tikslus jaunimo užimtumo srityje,

—	visose ES šalyse nuosekliai įgyvendinti „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą,

—	skirti didesnį ES finansavimą ir sudaryti geresnes sąlygas juo pasinaudoti, ypač šalyse, kuriose padėtis ypač pablogėjo,

—	naujajame ES biudžete numatyti didesnį kovos su jaunimo nedarbu finansavimą,

—	jaunimui sudaryti geresnes galimybes pasinaudoti bedarbių pašalpomis,

—	kovoti su nesaugiais darbo santykiais ir nereglamentuojamomis darbo formomis profesinio mokymo ir stažuočių metu,

—	aktyviau propaguoti dualistinę švietimo sistemą kaip ES taikomą modelį.

3.11   Valstybės narės ir darbo rinkos subjektai turi būti daug aktyvesni, jei nori įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir užtikrinti, kad jaunuoliai, ypač studijų ar mokslo nebaigę asmenys ir kiti jaunuoliai iš pažeidžiamų grupių, per keturis mėnesius nuo mokyklos baigimo rastų darbą arba pradėtų studijuoti ar mokytis (persikvalifikuotų). Europos Komisija turėtų imtis priemonių ir užtikrinti, kad valstybės narės šią iniciatyvą nedelsdamos įgyvendintų.

3.12   Valstybių narių ir darbo rinkos subjektų priemonės kol kas nepadėjo pagerinti jaunimo padėties. Kalbant apie iniciatyvos „Jaunimo garantijos“ įgyvendinimą tai yra akivaizdu. Taigi, EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą valstybėms narėms skirti 4 mln. EUR ir taip padėti joms kurti jaunimo garantijų programas. EESRK pakartoja savo raginimą, kad valstybės narės nedelsdamos įvardytų visas kliūtis, kad galėtų užtikrinti garantijas jaunimui, ir nacionalinėse reformų programose nustatytų konkrečius tikslus ir priemones.

3.13   EESRK pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvą reikėtų remti aktyvia darbo rinkos politika, kuri padėtų užpildyti spragą tarp švietimo ir mokymo sistemų bei darbo rinkos ir užtikrinti, kad vienodos sąlygos būtų taikomos ir jauniems vyrams, ir jaunoms moterims. Taip pat būtina atsižvelgti į migrantų, nacionalinių ir etninių mažumų ir žmonių su negalia padėtį. Dar reikėtų atsižvelgti į vyresnių darbuotojų, taip pat ir išėjusių į pensiją, žinias, kompetenciją, įgūdžius ir patirtį.

3.14   Esamose ES užimtumo politikos gairėse vis dar pasigendama konkrečių tikslų jaunimo užimtumo srityje. EESRK pakartoja savo raginimą nustatyti kiekybiškai išmatuojamus europinius tikslus, visų pirma tikslus stipriai sumažinti jaunimo nedarbą ir su garantijomis jaunimui susijusius tikslus.

3.15   Labai svarbu, kad Komisija yra pasirengusi skirti lėšų techninei pagalbai ir taip padėti valstybėms narėms pasinaudoti dar nepanaudotomis ES lėšomis. Visų pirma tai taikytina Europos socialiniam fondui, kurio biudžete dar liko apie 30 mlrd. EUR, kuriuos 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu valstybės narės dar galėtų panaudoti savo projektams. Europos Komisija turėtų imtis priemonių ir užtikrinti, kad valstybės narės šiomis lėšomis pasinaudotų nedelsdamos.

3.16   EESRK ragina Komisiją valstybėms narėms aiškiai nurodyti, kad šios lėšos visų pirma turėtų būti panaudotos jaunimui skirtiems projektams. Europos Komisija turėtų atkreipti valstybių narių dėmesį į tai, jog reikia užtikrinti, kad šių lėšų paskirstymo ir atitinkamo skyrimo procese visapusiškai dalyvautų socialiniai partneriai, jų jaunimo organizacijos (jeigu tokių organizacijų esama) ir jaunimui atstovaujančios NVO.

3.17   EESRK pažymi, kad ypač daug dėmesio reikėtų skirti tam, kad būtų užtikrinta, jog rengiant 2014–2020 m. laikotarpio finansinį planą Europos socialinio fondo biudžete būtų numatyta lėšų jaunimo, ypač neturinčio darbo, nestudijuojančio ir nesimokančio, reikalams. Derėtų pabrėžti, jog tai, kad jaunimas neturi darbo, nestudijuoja ir nesimoko, dažnai būna susiję su šešėline ekonomika. EESRK pabrėžia, kad ir dabar, ir ateityje bus reikalingas ilgalaikis, pastovus ir sistemingas finansavimas, kuriuo galėtų pasinaudoti įvairios pilietinės visuomenės grupės.

3.18   Vienu iš svarbiausių siekių turi išlikti aukštos kokybės darbo vietų kūrimas. EESRK siūlo apsvarstyti galimybę kitu finansiniu laikotarpiu priimti Europos jaunimo užimtumo strategiją. Pagal šią strategiją skiriamos lėšos turėtų būti naudojamos įmonėms, pilietinės visuomenės organizacijoms, viešojo sektoriaus institucijoms ir kitiems darbdaviams, kurie kuria naujas, aukštos kokybės darbo vietas jaunimui, remti.

---

(1)  Žr. konkrečias rekomendacijas, pateiktas EESRK nuomonės (OL C 143, 2012 05 22, p. 94) 5 skyriuje.

(2)  EESRK nuomonė dėl komunikato dėl judaus jaunimo (OL C 132, 2011 05 03, p. 55).

(3)  EESRK nuomonė dėl komunikato dėl judaus jaunimo (OL C 132, 2011 05 03, p. 55).

---