4.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/54

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) visų pirma nori pabrėžti, kad iš esmės įmonės yra svarbiausios rinkoje veikiančių subjektų prisitaikymo prie pokyčių strategijų dalyvės, taigi ir svarbiausias restruktūrizacijos proceso veiksnys.

1.2

Komitetas pabrėžia, kad pramonės restruktūrizavimo srityje Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI) atliko ir atlieka labai svarbų vaidmenį inicijuodama konstruktyvų dialogą ir teikdama idėjas ir pasiūlymus Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui.

1.3

EESRK pažymi, kad apskritai restruktūrizacija yra sudėtingas procesas. Numatyti pokyčius – tai parengti įmones ir darbuotojus laukiantiems naujiems iššūkiams užtikrinant kuo mažesnį socialinį pokyčių poveikį ir kuo didesnes sėkmės galimybes, tarpusavio pasitikėjimą ir aktyviai įtraukiant socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę.

1.4

ES darbuotojai ir įmonės susiduria su:

1.5

Todėl EESRK palankiai vertina šią žaliąją knygą, kuri paskelbta laiku, tačiau tikisi, kad po svarstymų ir diskusijų bus imamasi konkrečių ir efektyvių veiksmų laikantis kompleksinio požiūrio visais gamybos, vartojimo ir paslaugų lygmenimis. Šiam tikslui pasiekti būtina įvairių gamybos ir platinimo grandinės lygmenų sąveika ir keitimasis informacija, taip pat dalijimasis gerąja patirtimi šioje srityje ir gairių įgyvendinimo konkrečių terminų grafikas, standartai ir bendras pagrindas, grindžiami Europos normomis ir bendromis bei visų pripažįstamomis vertybėmis.

1.6

EESRK mano, kad pokyčių numatymo ir restruktūrizacijos procesų metu labai svarbu sustiprinti socialinių partnerių, organizuotos pilietinės visuomenės ir vartotojų vaidmenį Europos Sąjungos, valstybių narių, regionų, vietos ir įmonių lygmeniu ir užtikrinti atsakingų vietos pareigūnų ir žinių bei kompetencijos tinklų dalyvavimą.

1.7

EESRK manymu, socialinis dialogas, derybos ir dalyvavimas yra ne tik esminės Europos socialinio modelio vertybės, bet ir priemonės, kuriomis sėkmingai remiama ir skatinama socialinė sanglauda, kokybiškas užimtumas, darbo vietų kūrimas, skatinamos inovacijos ir didinamas įvairių Europos šalių ekonomikos konkurencingumas.

1.8

EESRK mano, kad vykdant ES struktūrinę ir sanglaudos, taip pat inovacijų ir mokslinių tyrimų politiką turėtų būti siekiama veiksmingai remti restruktūrizacijos numatymo ir vykdymo mechanizmus, kad jie taptų ir darbuotojams, ir įmonėms naudingomis sistemomis.

1.9

EESRK mano, kad norint užtikrinti gerus Europos struktūrinės politikos rezultatus labai svarbu į struktūrinių fondų stebėsenos organų veiklą aktyviau įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius.

1.10

EESRK rekomenduoja struktūrinės politikos priemones glaudžiai susieti ir koordinuoti su paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms priemonėmis, o investicijas ir pramonės politiką naudoti perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos paremti.

1.11

EESRK mano, kad ES švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programos turėtų būti laikomos labai svarbiomis priemonėmis, valdžios institucijoms ir įmonėms sudarančiomis galimybę veiksmingai numatyti pokyčius kartu dedant nuolatines pastangas ekonominės veiklos vykdytojams, visų prima MVĮ, ir darbuotojams.

1.12

EESRK rekomenduoja Europos lygmeniu geriau koordinuoti Komisijos politiką ir tarnybas, agentūras ir daugybę observatorijų, kad restruktūrizuojamoms įmonėms priimant sprendimus būtų teikiama konkreti ir nuosekli parama. Ypač MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios numatydamos restruktūrizaciją susiduria su akivaizdžiais sunkumais, turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti tinkamais paramos ir konsultavimo mechanizmais.

1.13

EESRK pabrėžia, kad užimtumui įmonėse, patiriančiose su globalizacija susijusių problemų, remti skirtos valstybės paramos skyrimo sąlygos turi užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją.

1.14

Galiausiai EESRK prašo stiprinti Europos politiką, kuria remiamas dalyvaujamosios prognozavimo veiklos teritoriniu ir sektorių lygmeniu plėtojimas siekiant nustatyti bendrą ir visiems priimtiną viziją, visų pirma deramai įvertinant vietos veiksnius, kad sklandžiai veikiančiose ir konkurencingose įmonėse būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų.

1.15

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į Europoje vykstančius demografinius pokyčius, ypač svarbu vykdyti aktyvią su senėjimu ir taip vadinama „senjorų ekonomika“ susijusią politiką ir prie šių naujų galimybių pritaikyti gamybą ir paslaugas.

2.1

Ekonomikai atkurti ir didžiausiam per pastaruosius dešimtmečius Europą ištikusiam ekonomikos nuosmukiui įveikti prireiks laiko. Ši krizė daro didelį spaudimą valstybių narių viešiesiems finansams ir vyriausybėms ir lemia krizę, racionalizaciją, restruktūrizaciją ir įmonių uždarymą realiojoje ekonomikoje, visa tai turi dramatiškų pasekmių užimtumui.

2.2

Restruktūrizacija įgyvendinama vykdant sudėtingus, daugelį dimensijų apimančius procesus ir verčia keisti įmonių strategijas jų organizavimo, formos, dydžio ir veiklos požiūriu.

2.2.1

Atsižvelgiant į padėtį pasaulinėse rinkose ir sektoriuose, kuriose veikia įmonės, būtina nustatyti įvairius ekonominius ir veiklos tikslus – visų pirma sektorių lygmeniu.

2.3

Praktiškai šis procesas turi būti vykdomas - deramai atsižvelgiant į vartotojų interesus ir elgesį - numatant užimtumo galimybes sparčiai besivystančiuose sektoriuose ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, kurios patiria sunkiausias dabartinės krizės pasekmes.

2.4

Numatyti pokyčius reiškia ne tik parengti įmones ir darbuotojus prisitaikyti prie ateities pokyčių, bet ir numatyti restruktūrizaciją, būtiną tokiems iššūkiams įveikti, kartu užtikrinant kuo mažesnį socialinį permainų poveikį, garantuojant stabilumą, mažinant sąnaudas, reikia pasirūpinti ir aplinkos apsauga ir tvariu vystymusi: Europos technologijų platformos ir jų atliekami tyrimai tiek darbuotojams, tiek įmonėms gali atverti konkrečių perspektyvų.

2.5

Pastaruosius du dešimtmečius pastebimi spartesni rinkose užimamų pozicijų pokyčiai, įmonių perkėlimas, jų pertvarkymas ir (arba) gamybos padalinių uždarymas, taip pat susijungimas, įsigijimas ir (arba) užsakomoji veikla. Tačiau pastaruosius ketverius metus, atsižvelgiant į pokyčių spartą ir į skubų restruktūrizavimo poreikį, iškilusį įsigalėjus ekonomikos, finansų bei rinkų krizei, Europai tampa vis svarbiau stiprinti gebėjimus numatyti šiuos procesus. Tokie reiškiniai kaip smarkiai išaugusi prekyba internetu ir tarptautinė prekyba taip pat daro įtaką įvairių šalių rinkoms.

2.6

Ekonomikos ir finansų krizė ne tik paspartino restruktūrizacijos procesus įvairiais lygmenimis, bet ir privertė taikyti griežto taupymo ir viešųjų išlaidų mažinimo priemones. Dėl to viešajame sektoriuje prarasta daug darbo vietų ir daugelyje šalių pakenkta įvairioms darbuotojų, vietos bendruomenių ir įmonių apsaugos sistemoms.

2.7

Restruktūrizacijos srityje Komisijos tikslas - padėti stiprinti ir skleisti numatymo ir inovacijų diegimo kultūrą sprendžiant restruktūrizavimo būdo klausimą: Sąjunga ir valstybės narės yra bendrai atsakingos už tai, „kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti tikslai“ (SESV 145 straipsnis).

2.8

Jau 2005 m. savo komunikate dėl restruktūrizacijos ir užimtumo Komisija pripažino, kad esama su restruktūrizavimo socialinėmis sąnaudomis susijusių problemų, su kuriomis susiduria ne tik darbuotojai, kurie yra vis mažiau užtikrinti dėl darbo sąlygų, bet ir įvairūs ekonomikos sektoriai.

2.9

Nors restruktūrizacija visų pirma reglamentuojama nacionaliniu ir regionų lygmeniu, Sąjunga turi didelius įgaliojimus valdant, kontroliuojant ir spartinant restruktūrizaciją, kadangi ji privalo užtikrinti tinkamą ES reglamentavimo sistemos veikimą tiek informavimo ir konsultavimosi, tiek darbuotojų apsaugos požiūriu (1) ir atlikti aktyvų vaidmenį, visų pirma susijusį su strategija „Europa 2020“ ir Sutartyje numatytais įsipareigojimais.

2.10

ES, norėdama sėkmingai įveikti finansų ir ekonomikos krizės, globalizacijos, klimato kaitos, demografinių tendencijų, didėjančios nelygybės, kurią lemia griežtų taupymo programų socialinės sąnaudos, keliamus iššūkius, turi plėtoti ir stiprinti iniciatyvias restruktūrizacijos numatymo ir valdymo strategijas, grindžiamas bendromis vertybėmis ir praktika, atitinkančiomis svarbiausius Sutartyje numatytus socialinius ir ekonominius tikslus.

2.11

Pagal strategijos „Europa 2020“ integruotas gaires, kurias Taryba priėmė 2010 m. balandžio 22 d., Sąjunga ir valstybės narės turi vykdyti reformas, kurios padėtų siekti pažangaus žiniomis ir inovacijomis grindžiamo augimo, ir deramą dėmesį skirti vartotojų poreikiams ir elgsenai siekiant:

2.12

Parama įmonių ir sektorių restruktūrizacijai neatsiejama nuo išankstinio perspėjimo sistemos (žr. Europos restruktūrizacijos stebėjimo centras (ERM)) įdiegimo įmonėse, tai yra išankstinė veiksmingo ir visiems susijusiesiems subjektams priimtino restruktūrizacijos proceso planavimo sąlyga, siekiant ne tik suteikti darbuotojams tinkamą profesinį perkvalifikavimą, bet ir plėtoti sektorių ir tarpsektorinius tinklus, kurie leistų kompleksiškai valdyti permainas pasinaudojant profesinėmis gairėmis, užtikrinančiomis aukštą užimtumo lygį.

2.13

2012 m. balandžio 18 d. Strasbūre Komisija pristatė naują užimtumo teisės aktų rinkinį - dėl šio rinkinio EESRK turės pateikti nuomonę, - kuriame valstybės narės raginamos stiprinti nacionalinę užimtumo politiką ir išreiškiamas noras stiprinti užimtumo politikos koordinavimą ir stebėseną.

3.1

Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl įmonių restruktūrizacijos ir pokyčių numatymo siekiant „nustatyti sėkmingą restruktūrizavimo ir prisitaikymo prie pokyčių praktiką“.

3.2

Žaliojoje knygoje pateikta įvairių klausimų dėl krizės suteiktos patirties, ekonomikos ir pramonės prisitaikymo galimybių, įmonių ir darbuotojų gebėjimo prisitaikyti, vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens, profesinio mokymo svarbos valdant žmogiškuosius išteklius ir plėtojant socialinių ir ekonominių subjektų dialogą.

4.1

Komitetas mano, kad žaliąją knygą reikėtų vertinti kaip 2005 m. Komisijos komunikato dėl restruktūrizacijos ir užimtumo tąsą. Šio komunikato tikslas buvo apibrėžti ES vaidmenį numatant ir valdant restruktūrizaciją siekiant skatinti užimtumą.

4.2

Komitetas mano, kad 2005 m. komunikatas ES lygmeniu paskatino teigiamus pokyčius europinio numatymo ir restruktūrizacijos metodo plėtojimo srityje: surengta daug aukšto lygio teminių konferencijų ir ekspertų seminarų (restruktūrizacijos forumas), ESF iniciatyvų, parengta įvairių lyginamųjų studijų, priemonių rinkinių ir gairių, iš kurių būtina paminėti Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Restruktūrizavimas Europoje 2011 m.“ (angl. Restructuring in Europe 2011).

4.3

EESRK išreiškia susirūpinimą, kad žaliojoje knygoje nepasiūlyta veiksmų, kuriems, atsižvelgiant į dabartinės krizės sunkumą, būtų nustatyti konkretūs ir skubūs terminai, o tik išnagrinėta keletas atvirų klausimų tiksliai nenurodant priemonių įgyvendinimo terminų ir nuostatų. Tačiau kitose priemonėse, ypač užimtumo teisės aktų rinkinyje, kuris pateiktas 2012 m. gegužės mėn. ir dėl kurio EESRK turės pateikti nuomonę, numatytos griežtesnės priemonės.

4.4

Iš esmės įmonės yra svarbiausios rinkoje veikiančių subjektų prisitaikymo prie pokyčių ir pozicijos pasirinkimo strategijų dalyvės, todėl vykstant su tokiomis veiklos strategijomis susijusiems restruktūrizacijos procesams reikia atsižvelgti ir į:

4.5

EESRK jau anksčiau yra nurodęs ir dar kartą pabrėžia, kad siekiant Europos lygmeniu įgyvendinti vystymosi strategiją (2) socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė turėtų kartu dėti pastangas sukurti „socialiai atsakingą teritoriją“ (TSR), kurioje būtų galima vykdyti įvairias suderintas strategijas, įskaitant:

4.6

EESRK mano, kad vykdant ES struktūrinę ir sanglaudos, taip pat inovacijų ir mokslinių tyrimų politiką turėtų būti siekiama veiksmingai remti restruktūrizacijos numatymo ir vykdymo mechanizmus, kad jie taptų ir darbuotojams, ir įmonėms naudingomis sistemomis. Struktūriniai fondai, visų pirma Europos socialinis fondas, Europos regioninės plėtros fondas ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant įsidarbinimo galimybes ir mažinant personalo atleidimo iš darbo socialines pasekmes.

4.7

EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti aktyvesnį socialinių ir ekonominių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą struktūrinių fondų partnerystės ir stebėsenos organų veikloje, ir pabrėžia, kad tam tikroje teritorijoje veikiančių atitinkamų subjektų specifiniai įgūdžiai yra išankstinė sąlyga Europos struktūrinės politikos sėkmei užtikrinti.

4.8

EESRK mano, kad ypač svarbu restruktūrizacijos politiką susieti su pramonės politika, įgyvendinama, kad Europa pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, laikantis klimato ir aplinkos apsaugos reikalavimų ir siekiant kurti ir tinkamai finansuoti naujas ekologiškas darbo vietas ir įgūdžius, kaip EESRK jau yra pabrėžęs ankstesnėse savo nuomonėse (4).

4.8.1

Atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo metais, EESRK mano, kad taip pat svarbu ugdyti NVO, socialinės ekonomikos ir įmonių tarnybų teikiamų paslaugų profesionalumą siekiant propaguoti sveiką, aktyvų ir orų senėjimą ir kurti tokių vartotojų poreikius atitinkančias prekes ir paslaugas (5).

4.9

EESRK mano, kad ES švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programos turėtų būti laikomos labai svarbiomis priemonėmis, sudarančiomis galimybę veiksmingai numatyti pokyčius kartu dedant nuolatines pastangas įmonėms ir darbuotojams: pasak Business Europe, 72 proc. ES įmonių nuolat domisi savo darbuotojų mokymo poreikiais. 32 proc. ES darbuotojų 2010 m. dalyvavo darbdavio finansuojamuose mokymo kursuose.

4.10

Nacionaliniai paskatų paketai ir iki šiol priimti pasiūlymai netapo tinkamu socialiniu krizės sprendimo būdu. Juose nepakankamai atsižvelgta į gyvybiškai svarbų poreikį kurti darbo vietas ir būtinas paklausos skatinimo priemones (pavyzdžiui, geresnį fiskalinių paskatų paketų koordinavimą ir su darbo užmokesčio politika susijusias priemones).

4.10.1

Valstybės pagalba ir struktūrinių fondų finansavimas užimtumui įmonėse, patiriančiose su globalizacija ir kreditų krize susijusių problemų, skatinti turėtų būti skiriami užtikrinant, kad šia pagalba nebus sudaryta kliūčių laisvai konkurencijai. Visų pirma turi būti stengiamasi išsaugoti užimtumo lygį ir būtina laikytis kolektyvinių sutarčių. Pavyzdžiui, reikėtų atsižvelgti į padėtį Nyderlanduose, kur labai sėkmingai plėtojamas savarankiškai dirbančio ir darbuotojų neturinčio asmens modelis. Tokia sistema bedarbiams sudaro galimybę panaudoti savo patirtį ir susikurti darbo vietą.

4.11

EESRK mano, kad būtina Europos lygmeniu geriau koordinuoti politiką ir Komisijos tarnybų veiklą, kad restruktūrizuojamoms įmonėms priimant sprendimus būtų teikiama konkreti ir nuosekli parama:

4.12

EESRK mano, kad labai svarbu stiprinti socialinių dalyvių ir organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį visuose lygmenyse, kadangi socialinis dialogas, derybos ir dalyvavimas yra ne tik esminės Europos socialinio modelio vertybės, kurioms EESRK visada pritarė, bet ir priemonės, padedančios sėkmingai remti ir skatinti socialinę sanglaudą, kokybišką užimtumą, darbo vietų kūrimą, didinti inovacijas ir Europos šalių ekonomikos konkurencingumą.

4.13

Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) vaidmenį: tai ypač tinkama struktūra konstruktyviam dialogui vykdyti, siūlyti idėjoms ir teikti pasiūlymams, kuri remiasi patirtimi, sukaupta nuo pat Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties.

4.14

Kaip rodo daugelis tiek ES, tiek nacionalinio lygmens tyrimų ir gerosios praktikos analizių, socialinių dalyvių tarpusavio pasitikėjimas ir veiksmingas socialinis dialogas yra esminės sąlygos siekiant kuo geriau numatyti ir valdyti pokyčius.

4.15

EESRK visų pirma mano, kad dialogas, konsultacijos ir derybos turėtų būti pagrindu vykdant reformas ir užtikrinant lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą. Būtina, pirma, nustatyti bendras sąlygas, kurios, nepaisant skirtingos valstybių narių padėties, leistų įmonėms greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie naujovių, rinkų ir naudotojų ir (arba) vartotojų reikalavimų ir, antra, remti ir skatinti darbuotojų gebėjimą prisitaikyti ir profesinį tobulėjimą.

4.16

Be to, kaip jau EESRK yra pabrėžęs, lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą galima užtikrinti tik tuo atveju, jei darbuotojai bus tinkamai apmokyti, kadangi naujų darbo vietų kūrimas yra glaudžiai susijęs su naujais įgūdžiais. Be to, „EESRK mano, kad priemonės, stiprinančios lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros saugumo aspektą (plačiąja prasme), šiuo metu yra prioritetinės.“ Tikslu turėtų būti stabilus užimtumas.

4.17

EESRK nuomone, svarbu, kad valdžios institucijos, švietimo ir mokymo įstaigos ir įmonės sutelktų pastangas didinti darbo vietų ir mokymo pasiūlą ir šiuo tikslu ugdytų naujus, lanksčius profesinius įgūdžius ir profilius ir remtų mokymąsi visą gyvenimą.

4.18

Šiuo klausimu Komitetas pabrėžia, kad didžiulę svarbą turi mechanizmai, leidžiantys pasinaudoti švietimo ir mokymosi visą gyvenimą galimybėmis, parengti siekiant patenkinti naujų profesinių profilių ir kvalifikacijų poreikį, visų pirma kalbant apie jaunimą, ir atitinkantys Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje, dėl kurios EESRK jau pateikė savo nuomonę (6), išdėstytą viziją.

4.19

EESRK pripažįsta, kad svarbu plėtoti tvirtesnį suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą vietos lygmeniu atsižvelgiant į tai, kad ypač šiuo lygmeniu pasitikėjimu grindžiamas aukštos kokybės socialinis dialogas ir pozityvus požiūris į permainas yra lemiami veiksniai siekiant išvengti neigiamų socialinių pasekmių arba jas sumažinti.

4.20

EESRK mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti MVĮ, kurioms viešosios ir privačios organizacijos, pavyzdžiui, darbdavių ir profesinės asociacijos, prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir kitos institucijos, turi suteikti galimybę pasinaudoti atitinkamomis priemonėmis, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu sudarant palankias sąlygas gauti kreditą ar mokymą, taip pat vykdant veiksmus, kuriais siekiama biurokratinio ir administracinio supaprastinimo.

4.21

Tolesnės konsultacijos ir politikos numatymo ir restruktūrizacijos klausimais nustatymas turėtų būti grindžiami daugiau nei septynerius metus Europos lygmeniu vykusiais išsamiais svarstymais, atliktais tyrimais ir parengtomis ataskaitomis.

4.22

Jei anksčiau dėmesys buvo visų pirma skiriamas informacijos, gerosios praktikos (7) ir pažangios patirties analizei ir mainams, ateityje ES dėmesį turėtų sutelkti į konkrečius veiksmus, t. y. vystymąsi ir augimą, ir skatinti įgyvendinti bendras gaires, diegti standartus ir taikyti bendrą pagrindą, grindžiamus Europos normomis ir bendromis vertybėmis.

4.23

Galiausiai EESRK atkreipia dėmesį į žmogiškojo aspekto svarbą: žmonės - ir šeimos, - tampantys tam tikro sektoriaus arba įmonės restruktūrizacijos aukomis, dažnai išgyvena žmogišką dramą. Į tai ne visada deramai atsižvelgiama. Reikėtų ne tik siekti naujų investicijų ir atgaivinti augimą ir tvarų darbo vietų kūrimą, bet ir numatyti psichologinės ir socialinės pagalbos priemones.