27.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 225/200

—

ypač palankiai vertina siūlymą padidinti programai skirtą finansavimą. Finansavimas turėtų būti paskirstytas švietimo ir jaunimo sektoriams taip, kad biudžeto padidinimas būtų naudingas visoms sritims;

—

pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą – būtent dėl šios priežasties programa turi būti vienodai skirta visoms amžiaus grupėms ir visoms mokymosi sritims;

—

mano, kad turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas toms sritims, kuriose tikimasi jo didžiausio poveikio. Todėl lėšas reikėtų aiškiai perskirstyti, t. y. jos turėtų būti nukreiptos projektams, kurie skirti iki šiol mažiausiai judumo programose dalyvavusiems, pavyzdžiui, mokykloms, jaunuoliams, nedalyvaujantiems formaliojo mokslo programose, ir besimokantiems ar besitobulinantiems suaugusiesiems;

—

laikosi nuomonės, kad pavykus įveikti iššūkius vietos ir regionų lygmeniu, žmonės bus pasiruošę ateičiai, pasižyminčiai nuolatiniais pokyčiais. Jie bus pasirengę mokymuisi visą gyvenimą. Vis daugiau žmonių užbaigs pradėtą mokslą, imsis studijų aukštojoje mokykloje ir ieškos galimybių baigti tam tikrus savo studijų etapus įvairiose Europos šalyse, taip pat laikys visą Europą potencialia darbo vieta;

—

gali įžvelgti institucijų bendradarbiavimo, įskaitant judumo projektuose, naudą. Institucinėje struktūroje vykdomas judumas gali sudaryti tvirtesnį pagrindą aukštesnei kokybei ir tvaresniam strateginiam poveikiui;

—

atkreipia dėmesį į savo teigiamą patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnių programų, pavyzdžiui, COMENIUS Regio, dalis, sudarančias palankias sąlygas dalyvauti nemokyklinėms įstaigoms ir kurių tikslas – skatinti europinių mokyklų bendradarbiavimą vietos ir regionų lygiu.

Pranešėja

Yoomi RENSTRÖM (SE / ESP), Ovanåker savivaldybės tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama bendra švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“

COM(2011) 788 final

1.

mano, kad Europa susiduria su iššūkiais, kurie dėl finansų ir ekonomikos krizės didėja. Dar labiau išryškėjo struktūrinės problemos: mažas našumo augimas, didelis bedarbystės lygis, nuolat augantis sveikatos ir priežiūros paslaugų poreikis dėl gyventojų senėjimo ir valstybių biudžetų deficitas;

2.

stebi toliau didėjančias ekonomikos vystymosi spragas, galinčias kelti grėsmę demokratijai. Per didelė dalis jaunimo baigia mokslą taip ir neįgiję įgūdžių, reikalingų dalyvauti demokratiniame procese ir sėkmingam profesiniam gyvenimui, kuriam bus būdingas kaitumas. Svarbiausia stiprios demokratijos ir būsimo ekonomikos augimo sąlyga yra kiekvieno mūsų galimybė dalyvauti visą gyvenimą trunkančiame mokymesi. Įveikiant nedarbą ir socialinę atskirtį, būtina pašalinti darbo rinkos segregaciją pagal lytį;

3.

laikosi nuomonės, kad švietimas yra pagrindinė ES priemonė įveikti didelius iššūkius ir leisti visiems dalyvauti žinių visuomenėje, todėl atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą parengti naują programą, kuri pakeis ankstesnes jaunimo reikalų ir švietimo programas ir sujungs jas į bendrą programą. Pabrėždama europinį matmenį, programa gali stiprinti ES pilietybę ir padėti skatinti socialinę sanglaudą, vis didesniam skaičiui piliečių viso jų gyvenimo metu įgyjant pilnavertį išsilavinimą. Svarbu, kad visos ankstesnių programų tikslinės grupės ir ateityje turėtų pakankamai galimybių gauti ES paramą;

4.

visiškai pritaria abiems pagrindiniams strategijos „Europa 2020“ tikslams, kurie ypač svarbūs siūlomai švietimo programai: 1. sumažinti anksti mokyklą paliekančių asmenų dalį iki mažiau nei 10 proc. ir 2. užtikrinti, kad mažiausiai 40 proc. 30–34 metų amžiaus gyventojų būtų įgiję tretinį išsilavinimą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, švietimas turi būti organizuojamas ir įgyvendinamas kitaip, nei tais laikais, kai išsilavinimą įgydavo vos vienas kitas. Dėl to kyla nauji reikalavimai vietos ir regionų lygmenims – visiems užtikrinti geresnę švietimo kokybę ir geresnį švietimo prieinamumą;

5.

yra įsitikinęs, kad didelis iššūkis pasiekti visas visuomenės grupes – o tai suformuluota ir Komisijos dokumente – reiškia tai, kad mokykloms reikalingi nauji darbo metodai. Teikiant pilnaverčio švietimo paslaugas gerai įrengtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose jau ankstyvoje vaikystėje galima pažadinti ir skatinti vaiko smalsumą ir norą mokytis. Norint skatinti mokymąsi visą gyvenimą, reikia ne tik mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo visą gyvenimą galimybių ir galimybių keisti profesinę veiklą, bet ir atitinkamo vaikų ir jaunimo požiūrio į švietimą, kaip į pirmą mokymosi visą gyvenimą žingsnį;

6.

mano, kad reikia atverti aukštųjų mokyklų duris kuo didesniam žmonių skaičiui. Darbo rinka ateityje taip pat kels naujus reikalavimus, o tai reiškia, kad būtina toliau dėti pastangas geriau derinti žmonių gebėjimus ir darbo rinkos siūlomas galimybes, tiek ES, tiek valstybių narių, savivaldybių ir regionų lygiu. Todėl svarbu sujungti skirtingas strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas ir aiškiai parodyti, kad įgyvendinant švietimo programos prioritetus bus remiamos visos svarbios iniciatyvos (1);

7.

laikosi nuomonės, kad norint pasiekti visas gyventojų grupes, reikalingas platus švietimo galimybių spektras. Tai gali būti išsamus naudojimasis naujausiomis technologijomis (IRT), įvairiausioms tikslinėms grupėms skirtos regioninės aukštojo mokslo įstaigos, jaunimo ir suaugusiųjų savišvietos ir neformaliojo mokymosi skatinimas, siekiant suteikti antrą galimybę mokytis ir apskritai sudaryti visas reikalingas sąlygas pradėtiems mokslams užbaigti ir padėti mokytis visą gyvenimą;

8.

siūlo atsižvelgti į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant tiek Europos švietimo ir mokymo programas, tiek ir kitas ES šios srities iniciatyvas. Daugelyje ES valstybių narių regionams ir savivaldybėms tenka pagrindinė atsakomybė už pradinį ir vidurinį bendrąjį ir profesinį ugdymą bei suaugusiųjų švietimą;

9.

pažymi, kad vietos ir regionų lygmuo koordinuoja vietos ir regiono vystymąsi ir augimą, todėl yra suinteresuotas darbo jėgos įgūdžių ugdymu. Būsimi įgūdžių poreikiai darbo rinkoje anksčiausiai ir tiksliausiai nustatomi vietos ir regionų lygmeniu, todėl šiame lygmenyje galimas veiksmingas įgūdžių adaptacijos procesas, kuris apima nuolatinį asmens mokymąsi;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta daug vietos ir regionų lygmens partnerysčių, skirtų skatinti inovacijas ir žinias, kuriose valdžios institucijos, vietos verslo įmonės, jaunimo organizacijos, regioninės aukštosios mokyklos ir kiti švietimo paslaugų teikėjai kuria įvairias bendradarbiavimo galimybes. Tokioms partnerystėms gali tekti labai svarbus vaidmuo švietimo ir mokymo programas derinant prie visuomenės ir darbo poreikių, taip pat prie konkrečių su panašiomis problemomis susiduriančių regionų poreikių. Todėl įgyvendindamos ES švietimo programą nacionalinės programų agentūros turėtų siekti bendradarbiavimo su šiomis partnerystėmis, kurios yra strategiškai svarbios, nes skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei kompetencijos mainus tarp vietos ir regionų valdžios institucijų;

11.

mano, kad tolesnė priežastis užtikrinti aktyvų vietos ir regionų lygmens dalyvavimą įgyvendinant ES švietimo programą yra susijusi su svarbiu demokratiniu aspektu, t. y. galimybe būti demokratinės visuomenės dalimi, į ją įaugti ir puoselėti;

12.

nurodo, kad vietos ir regionų lygmuo turi didžiausią poveikį ir imigrantams ir skatina jų integraciją naujojoje tėvynėje ir šiuo atveju tiek vaikų, tiek suaugusiųjų švietimui ir mokymui tenka esminis vaidmuo. Kiekvienoje šalyje su tuo susijusi padėtis gali būti labai skirtinga;

13.

pastebi, kad ES švietimo, mokymo ir jaunimo programa „Erasmus visiems“ siekiama gerinti mokymo ir mokymosi kokybę bei skatinti europinį matmenį internacionalizavimo būdu. Komitetas remia šį svarbų tikslą ir mano, kad Komisijos pasiūlymas yra puikus pagrindas siekiant realių pokyčių. Aktyvesni mainai skatins pažangių idėjų ir metodų sklaidą ir padės įgyvendinti modernioms švietimo sistemoms reikalingas reformas;

14.

mano, kad programa galėtų labai padėti sutelkti visus susijusius dalyvius, siekiant paspartinti švietimo sistemos ir darbo su jaunimu pokyčius, siekiant patenkinti naujos, žiniomis paremtos ekonomikos poreikius ir įgyvendinti Bendrijos siekius, kad žmonės dalyvautų visuomenėje ir prisiimtų atsakomybę;

15.

pabrėžia, kad bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo užsienyje laikotarpiai, taip pat stažuotės užsienyje labai veiksmingai prisideda prie asmenybės ugdymo ir padeda įgyti naudingos patirties, reikalingos tolesniam mokymuisi ir darbui. Naujoje aplinkoje pritaikant asmeninius gebėjimus tobulinamos tiek konkrečios, tiek bendrosios žinios, didinamas savarankiškumas ir gerinami komunikaciniai įgūdžiai;

16.

yra įsitikinęs, kad vis sparčiau vykstant globalizacijai ir plečiantis tarpvalstybiniams visų gyvenimo ir darbo sričių tinklams, bendrakultūrinės kompetencijos, kalbų mokėjimas ir tarptautinė patirtis tampa vis svarbesnės;

17.

sutinka su Komisija, kad judumas skatina gilesnį jaunų žmonių Europos tapatybės ir Europos pilietybės prasmės suvokimą ir mažina ksenofobiją;

18.

primena, kad yra įsitikinęs, kad reikia imtis konkrečių priemonių siekiant visiems besimokantiems užtikrinti vienodas judumo mokymosi tikslais galimybes nepriklausomai nuo jų regiono geografinės padėties (2), ir ypač svarbu, kad šiomis galimybėmis pasinaudotų tie asmenys, kurie gyvena retai apgyvendintose vietovėse, salose, kalnuotose vietovėse ir atokiausiuose regionuose;

19.

laikosi nuomonės, kad pavykus įveikti iššūkius vietos ir regionų lygmeniu, žmonės bus pasiruošę ateičiai, pasižyminčiai nuolatiniais pokyčiais. Jie bus pasirengę mokymuisi visą gyvenimą. Vis daugiau žmonių užbaigs pradėtą mokslą, imsis studijų aukštojoje mokykloje ir ieškos galimybių baigti tam tikrus savo studijų etapus įvairiose Europos šalyse, taip pat laikys visą Europą potencialia darbo vieta;

20.

visiškai pritaria siekiui gerinti žmonių žinias, įgūdžius ir patirtį, siekiant palengvinti integraciją į darbo rinką ir pagerinti įsidarbinimo galimybes. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad švietimas ir mokymas neturėtų būti skirtas tik įsidarbinimo galimybių gerinimui – pagrindinis tikslas yra visapusiškas asmenybės ugdymas. Be to, Komitetas pabrėžia ir mokymosi visą gyvenimą svarbą – būtent dėl šios priežasties programa turi būti vienodai skirta visoms amžiaus grupėms ir visoms mokymosi sritims;

21.

taip pat pabrėžia, kad švietimas ir mokymas turėtų skatinti žmonių kūrybingumą ir naujovių kūrimo potencialą bei praturinti dvasiniu ir socialiniu požiūriais. Savaime aišku, kad ekonomikos krizės ir didelio nedarbo laikais daugiausiai dėmesio skiriama mokymo vaidmeniui didinti įsidarbinimo galimybes. Tačiau Komitetas norėtų pabrėžti, kad net ir krizės laikotarpiu svarbu užtikrinti ilgalaikę pozityvią raidą, kad ateityje Europa būtų stipresnė. Todėl reikia skatinti įtraukią švietimo sistemą, grindžiamą visybiniu požiūriu į žmogų, ir plėtoti mokymosi visą gyvenimą sistemas;

22.

pabrėžia, kad profesinį rengimą labai svarbu laikyti mokymosi visą gyvenimą elementu. Pagrindiniai veiksniai šiuo atveju yra žinios ir švietimas, o šiuolaikinėje profesinėje veikloje keliami didesni reikalavimai, pavyzdžiui, susiję su kalbų mokėjimu. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad profesinis rengimas apima daug veiklos sričių ir jam tenka svarbus vaidmuo tiek integruojant pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis, tiek skatinant kompetencijos ugdymą įvairiose profesinėse srityse;

23.

atkreipia dėmesį į pagrindinį vietos ir regionų lygmens veikėjams tenkantį vaidmenį skatinant jaunimo kūrybiškumą ir naujovių kūrimo potencialą bei sudarant galimybes jų intelektiniam ir socialiniam ugdymui. Tai nepaprastai svarbu jaunimo asmeninei emancipacijai ir socialinei integracijai. Todėl reikia užtikrinti ir priemones, kurios sudarytų jaunimui galimybę mokymąsi ir profesiją derinti su šeiminiu gyvenimu;

24.

pabrėžia, kad aukštojo mokslo įstaigos yra ne tik švietimo įstaigos – joms tenka svarbus vaidmuo plėtojant regionus, be to, šios įstaigos yra reikšmingas būsimų inovacijų šaltinis. Todėl aukštąjį mokslą būtina modernizuoti. 2012 m. vasario mėn. Komitetas pateikė Komisijai savo poziciją dėl aukštojo mokslo sistemai reikalingų pokyčių (3). Būtina aiškiai susieti tris žinių trikampio sudedamąsias dalis – „švietimą, mokslinius tyrimus ir naujoves“. Tokia sąsaja yra abipusiai naudinga. Todėl būtinas vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmenų bendradarbiavimas įvairiais būdais, taip pat ir per vietos bei regionų partnerystes;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad suaugusiųjų mokymas(is) kiekvienam žmogui suteikia galimybę visą gyvenimą tobulinti savo individualius gebėjimus. Suaugusiųjų mokymas(-is) padeda įsitvirtinti pakeitus profesiją – šiuo metu to reikalauja lanksti ir nuolat besikeičianti darbo rinka – be to, jis suteikia daug papildomos naudos žmonių socialiniam, profesiniam, pilietiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui. Partneryste grindžiamos suaugusiųjų mokymo(si)programos yra pagrindinė žmonių ir vietos bendruomenių galimybė prisiimti didesnę atsakomybę. Todėl nepaprastai svarbu, kad ES švietimo programa remtų suaugusiųjų mokymo(si) vystymą valstybėse narėse ir regionuose;

26.

sutinka su Komisija, kad siūloma programa grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsniuose nustatytais tikslais ir turi būti įgyvendinama laikantis subsidiarumo principo. Todėl rengiant, įgyvendinant ir valdant nurodytas priemones labai svarbus vietos ir regionų valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų dalyvavimas. Atsižvelgdamas į 174 straipsnį dėl teritorinės sanglaudos, Komitetas pabrėžia, kad būtina visapusiškai atsižvelgti į ES regioninius skirtumus ir į skirtingas regionų galimybes įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

27.

pabrėžia, kad atskirų rūšių veikla pagal pasiūlytą suskirstymą į tris pagrindines sritis (judumas, institucinis bendradarbiavimas ir priemonių formavimas) turi būti taip organizuojama, kad visoms tikslinėms grupėms būtų suteiktas patikimas pagrindas dalyvauti ir taip įgyvendinti programos tikslus. Siūloma struktūra turėtų būti siekiama padėti glaudžiau bendradarbiauti tarpsektorinėje srityje ir skleisti geriausią praktiką ir rezultatus. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti užmokyklinio jaunų žmonių mokymosi ir savišvietos ypatumams, ir galiausiai siūlo, kaip sporto atveju, bent jau įtraukti atskirą skyrių, skirtą jaunimui;

28.

mano, kad ypač svarbu naujojoje programoje patenkinti skirtingų tikslinių grupių paramos poreikį, kad jos galėtų dalyvauti. Nuosekli programa paraiškų teikėjams yra aiškesnė ir skaidresnė. Tačiau svarbu veiklą organizuoti taip, kad ji būtų įgyvendinama tikslinei grupei tinkamu būdu. Dalyvavimui judumo programose ir bendradarbiavimo projektuose taikomos skirtingos sąlygos, pagal tai, kur dalyviai mokosi arba kokioje jaunimo srities veikloje dalyvauja. Reikėtų atsižvelgti į įvairių tikslinių grupių poreikius, susijusius su informacija, paraiškų teikimo procedūromis, biudžeto taisyklėmis ir įvairioms iniciatyvoms taikomais kriterijais. Pavyzdžiui, būtų galima tam tikrą lėšų dalį numatyti įvairių tikslinių grupių dalyvavimui, nustatyti atskiras įvairių tikslinių grupių struktūras, numatyti tam tikrai tikslinei grupei ypač svarbią veiklą ir pan. Be to, būtina užtikrinti, kad ir mažos įstaigos galėtų dalyvauti, kurios dažniausiai yra aktyvios mokyklų, darbo su jaunimu ir suaugusiųjų švietimo srityse. Komitetas tvirtai remia priemones, skatinančias nepalankioje padėtyje esančių asmenų dalyvavimą;

29.

palankiai vertina tikslą padidinti programos veiksmingumą ir ją supaprastinti, visų pirma, naudotojams. Nepaprastai svarbu, kad administraciniai supaprastinamai būtų naudingi programos naudotojams;

30.

gali įžvelgti institucijų bendradarbiavimo, įskaitant judumo projektuose, naudą. Institucinėje struktūroje vykdomas judumas gali sudaryti tvirtesnį pagrindą aukštesnei kokybei ir tvaresniam strateginiam poveikiui. Tai gali būti naudinga ir atskiriems žmonėms, pavyzdžiui, supaprastinant kreditų perkėlimą. Tačiau svarbu, kad formuojant tokias institucines struktūras būtų atsižvelgta į įvairias programoje dalyvaujančias organizacijas;

31.

mano, kad būtina judumo projektų darbo dalis - gerinti pasirengimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu toliau remti judumą projektams pasibaigus, kad būtų galima išsaugoti sukurtas struktūras ir kontaktus. Projektais siekiama padėti pašalinti kliūtis ir skatinti nuolatinius mainus, kad pasibaigus projektui judumas taptų įprastos veiklos dalimi;

32.

mano, jog svarbu, kad skirtingose šalyse taikomos studentų finansavimo formos sudarytų galimybę dalį savo studijų baigti kitoje valstybėje narėje;

33.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą, kartu su Europos Centriniu Banku sukurti Europos paskolų sistemą studentams, papildančią nacionalines sistemas. Komitetas pabrėžia, kad būtina užtikrinti, kad tokia sistema nelemtų judumo mokymosi tikslais komercializacijos, ir abejoja, ar ši programa turėtų daugiausia remtis EIB grupe, nes garantijų išlaidos yra didelės, o valstybių narių poreikiai labai skirtingi;

34.

pabrėžia, kad bendradarbiavimui politikos formavimo srityje labai svarbu sukurti platformas pagrindinių švietimo srities ir įmonių suinteresuotųjų subjektų dialogui ir atkreipia dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį tiek taikant atvirąjį koordinavimo metodą, tiek įgyvendinant programą;

35.

mano, kad svarbu sudaryti judumo galimybes mokantis bet kuria forma. Vienas būdų tai padaryti - pabrėžti visų mokymosi formų – formaliojo mokymosi, savišvietos ir neformaliojo mokymosi svarbą. Komitetas atkreipia dėmesį, kad Komisija į tą pačią programą nori įtraukti visas mokymosi formas, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad savišvietos ir neformalaus mokymo organizavimui už švietimo įstaigų ribų keliami visai kitokie reikalavimai, tai turėtų tinkamai atsispindėti programos struktūroje. Šiuo požiūriu svarbu imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas ir remiamas jaunuolių iniciatyvumas;

36.

ypač palankiai vertina priemones, kuriomis skatinamas kuriuo nors atžvilgiu socialiai nepalankioje padėtyje esančių asmenų dalyvavimas; ragina skatinti socialinę įtrauktį, savanorišką sportą bendruomenėse, savanorystę, lygias galimybes ir sveikatos stiprinamąjį fizinį aktyvumą daugiau sportuojant, daugiausia dėmesio skiriant nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupėms, pavyzdžiui, asmenims su protine ar fizine negalia;

37.

laikosi nuomonės, kad programos struktūra galėtų būti taikoma visoms mokymosi rūšims. Komitetas pabrėžia, jog svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų suteikta galimybė dalyvauti numatant projekto įgyvendinimą ir stebėseną, kad tas dalis, kurios vietos lygmeniu gali kelti problemų, dar būtų galima koreguoti;

38.

mano, kad dar reikia atlikti kai kuriuos pakeitimus ir pašalinti neaiškumus, kad būtų sudarytos galimybės dalyvauti per mažesnes organizacijas ir būtų galimas siauresnis bendradarbiavimas; tai pasakytina visų pirma apie jaunimo organizacijas ir suaugusiųjų švietimo įstaigas, tačiau daugeliu atvejų ir apie mokyklas bei priešmokyklinio ugdymo įstaigas;

39.

nurodo, kad savišvieta ir neformalusis mokymasis itin populiarus sporto srityje. Be to, esama klausimų, kurie yra labai glaudžiai susiję su sportu ir kurie ypač svarbūs politiniame bendradarbiavime, pavyzdžiui, kova su dopingu, smurtu ir rasizmu, taip pat gerai veikiančių sporto organizacijų rėmimas;

40.

pripažįsta ypač teigiamus rezultatus įgyvendinant priemones jaunimo dalyvavimui politikoje remti pagal dabartinę programą „Aktyvus jaunimas“, visų pirma struktūruoto dialogo ir jaunimo seminarų jaunimą dominančiais socialiniais, kultūriniais ir politiniais klausimais, rezultatus; pabrėžia jų svarbą ir pasisako už tai, kad jos būtų tęsiamos ir toliau plėtojamos pagal naujos kartos programą;

41.

todėl mano, kad programa turėtų ypač remti vadovų ir ugdytojų judumą, kaip savišvietos ir neformaliojo mokymosi dalį, remiantis bendrai suderintais standartais ir abipusiu regionų ir valstybių narių pripažinimu;

42.

taip pat džiaugiasi, kad programoje remiami tarptautiniai bendradarbiavimo projektai sporto srityje, o galimybę vykdyti tarpvalstybinius sporto projektus visose programoje numatytose srityse vertina kaip labai reikšmingą europinę pridėtinę vertę;

43.

palankiai vertina ir su tarptautinių projektų vykdymu susijusį supaprastinimą; sutinka su Komisijos nuomone dėl būtinybės remti trečiųjų šalių gebėjimų ugdymą, įskaitant ir plėtros šalis, ypatingą dėmesį skiriant kaimyninėms šalims; tačiau pabrėžia, kad turi būti visapusiškai panaudotos ir ES finansinės priemonės, skirtos išorės bendradarbiavimui;

44.

ypač palankiai vertina siūlymą padidinti programai skirtą finansavimą: biudžeto dydis parodys, kokią svarbą Komisija teikia švietimo kokybės gerinimui, kadangi švietimas yra lemiamas ES horizontaliųjų tikslų įgyvendinimo veiksnys. Finansavimas turėtų būti paskirstytas švietimo ir jaunimo sektoriams taip, kad biudžeto padidinimas būtų naudingas visoms sritims;

45.

mano, jog ES lėšos turi būti naudojamos efektyviai, kad būtų galima pasiekti programoje nustatytus tikslus, ir kad turi būti sudarytos galimybės lėšas nukreipti į tas sritis, kuriose jų poveikis yra didžiausias ir kuriose jos gali būti efektyviausiai panaudotos, remiantis skaidriais kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais. Todėl pabrėžia, kad nuolatinė programos stebėsena visais lygmenimis yra būtina, kad būtų galima nustatyti, kokiu mastu lėšas reikia perskirstyti. Be to, svarbu į lėšų perskirstymą pažvelgti iš vietos ir regionų perspektyvos, kad būtų atsižvelgiama į lėšų paskirstymą šalies viduje. Taip pat turi būti galima lėšas perskirstyti ir pačioje valstybėje narėje, kad lėšos būtų kuo efektyviau naudojamos atsižvelgiant į vietos ir regionines sąlygas;

46.

mano, kad valstybės narės turi spręsti dėl nacionalinių agentūrų struktūros, kadangi jos atsakingos už nacionalinių decentralizuotų programos priemonių įgyvendinimą ir administravimą;

47.

todėl mano, kad likus pakankamai laiko iki programos pradžios Komisija turėtų išdėstyti, kaip bus vertinamas veiksmingumas ir kokie rodikliai bus naudojami. Kad valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos ir susiję asmenys žinotų savo galimybes, rodikliai ir atitinkami kriterijai turi būti iš anksto aiškiai įvardyti. Regionų komiteto nuomone, šiuose rodikliuose turi atsispindėti tiek kiekybiniai, tiek ir kokybiniai aspektai;

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija dalį veiklos, kuri anksčiau priklausė Mokymosi visą gyvenimą programai, ateityje nori finansuoti iš Europos socialinio fondo. Kad tai pavyktų, reikia užtikrinti, kad socialinio fondo nuostatos leistų tai daryti ir kad valstybės narės ir vietos bei regionų atstovai žinotų apie tokį pakeitimą ir jam pritartų;

49.

mano, kad administravimo ir apskaitos reikalavimai turėtų būti proporcingi finansinės pagalbos dydžiui. Vykdant mažesnius projektus neturėtų būti reikalaujama atlikti tokią pat išsamią ir daug pastangų reikalaujančią kontrolę kaip ir įgyvendinant stambius projektus;

50.

kartu atkreipia dėmesį į tai, kad dalyvavimo programoje sąlygos ir galimybės yra skirtingos, todėl tai gali turėti poveikio išlaidoms. Tai, pavyzdžiui, gali būti susiję su mokymosi įgūdžių stoka, negalia, galimybėmis padengti kelionės ir pragyvenimo išlaidas ar įvairiomis regioninėmis sąlygomis;

51.

mano, kad tolimesniam darbui labai svarbu, kad Komisijos pasiūlyme pagrindu taptų mokymasis visą gyvenimą, ir pabrėžia, jog ypač svarbu, kad visi turėtų galimybę įgyti pagrindinių žinių ir įgūdžių, kurie minimi rekomendacijoje dėl svarbiausių gebėjimų (4);

52.

mano, kad programos atskaitos taškas turi būti visų asmenų pastangų išsiugdyti pagrindinius gebėjimus rėmimas. Tai reiškia, kad pagrindinės tikslinės grupės yra moksleiviai ir mokytojai mokyklose, formalaus išsilavinimo neturintys jaunuoliai ir suaugusieji, kuriems reikia toliau mokytis;

53.

daro nuorodą į RK ankstesnę nuomonę (5), kurioje pabrėžiama, kad dar ankstyvame etape turi būti skatinamas pasirengimas vykti į užsienį mokytis. Kalbant apie vaikus ir jaunuolius, būtina anksti sužadinti jų domėjimąsi kitomis kultūromis ir suteikti jiems galimybę suprasti mokymosi vieniems iš kitų naudą. Ankstyvas dalyvavimas Europos programose skatina pasirengimą ir ugdo gebėjimą mokymosi ar darbo tikslais vykti į užsienį, o tai savo ruožtu stiprina bendrą darbo rinką, augimą ir Sąjungos pilietybę; primena, kad vaikai lengviau ir efektyviau išmoksta užsienio kalbų;

54.

atkreipia dėmesį į tai, kad vienas Regionų komitetui aktualiausių klausimų – socialinė įtrauktis; šioje srityje programa gali padaryti labai didelį poveikį. Tai pasakytina apie dideles, nevienalytes moksleivių grupes, kurioms dėl mokymosi sunkumų, socialinių problemų ir atskirties, arba todėl, kad auga svetimoje šalyje ir svetimoje kultūroje, reikalinga skirtinga pagalba. Šiuo metu susiduriama su problema, kad daug jaunuolių pertraukia mokslą arba palieka mokyklą jos nebaigę ir neįgiję pagrindinių žinių. Turi būti sudarytos galimybės remti metodikos rengimą ir žinių mainus tokiu būdu paremiant vietos, regionų ir nacionalinius šios srities sprendimų priėmėjus;

55.

pabrėžia, kad dėl to labai sunku pasiekti menko išsilavinimo ir ekonomiškai silpnus visuomenės sluoksnius, todėl ypač svarbu kuo anksčiau įgyvendinti europinius projektus mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose. Taip galima pasiekti visus moksleivius, todėl ir programa gali veikti kaip kompensacinė priemonė ir sustiprinti europinį matmenį;

56.

pritaria Komisijos nuomonei, kad svarbu į šią veiklą įtraukti strategiškai svarbius asmenis arba asmenis, kurie turi gerą galimybę skleisti informaciją ir gerus pavyzdžius. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, mokytojai, dėstytojai, su jaunimu dirbantys asmenys, buvę judumo programų dalyviai, mokyklų vadovai arba sprendimus priimantys asmenys; Komitetas norėtų, kad šioms grupėms būtų skirta daugiau dėmesio, nes jos atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant judumą;

57.

atkreipia dėmesį į savo teigiamą patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnių programų, pavyzdžiui, COMENIUS Regio, dalis, sudarančias palankias sąlygas dalyvauti nemokyklinėms įstaigoms ir kurių tikslas – skatinti europinių mokyklų bendradarbiavimą vietos ir regionų lygiu, kai partneriai gali bendradarbiauti bendrų interesų srityse, keistis patirtimi ir kurti tvarias bendradarbiavimo struktūras;

58.

mano, kad turėtų būti vykdoma reguliari programos stebėsena visais lygmenimis siekiant užtikrinti, kad ji padėtų įgyvendinti horizontalius tikslus. Pagal naujos kartos programą taip pat turi būti galima remti priemones, kurių poveikį sunku arba tik po ilgesnio laiko, t. y. tik programos laikotarpio pabaigoje, galima įvertinti, tačiau kurį galima įrodyti kitais būdais. Komiteto nuomone, jei, pavyzdžiui, kitų tyrimų rezultatai rodo, kad svarbu imtis ankstyvų veiksmų, tuomet tai taikytina ir europinio matmens skatinimui;

59.

nevienareikšmiškai vertina tai, kad dabartinis biudžetas labai orientuotas į judumo projektus – tai matyti ir iš programos pavadinimo; mano, kad biudžete turėtų geriau atsispindėti tai, kad pagerinti švietimo kokybę ir gauti didžiausią europinę pridėtinę vertę galima per bendradarbiavimo projektus ir institucijų bendradarbiavimą. Taip būtų galima remti ir mažesnius bendradarbiavimo projektus, kurie yra labiau pritaikyti prie tikslinių grupių arba kurie gali būti didesnio masto bendradarbiavimo pradžia;

60.

mano, kad įžangoje Komisijos minimi iššūkiai tinkamai atsispindi pasiūlymo konstatuojamosiose dalyse. Tačiau to negalima pasakyti apie siūlomą lėšų paskirstymą. Čia prioritetas akivaizdžiai teikiamas didesniam projektų ir judumo aukštojo mokslo srityje finansavimui. Europos programos turėtų remti ir skatinti pageidaujamą vystymąsi ir geresnę kokybę, todėl turėtų būti skiriamas didžiausias finansavimas toms sritims, kuriose jo labiausiai reikia ir kuriose tikimasi jo didžiausio poveikio. Dėl šios priežasties lėšas reikėtų aiškiai perskirstyti, t. y. jos turėtų būti nukreiptos projektams, kurie skirti iki šiol mažiausiai judumo programose dalyvavusiems, pavyzdžiui, mokykloms, jaunuoliams, nedalyvaujantiems formaliojo mokslo programose, ir besimokantiems ar besitobulinantiems suaugusiesiems;

61.

palankiai vertina ketinimą ir ateityje skatinti Europos integracijos studijų ir mokslinių tyrimų veiklą pagal „Jean Monnet“ programą; tačiau mano, kad ši konkreti parama neturėtų apsiriboti tik šiomis dviem ES Komisijos pasiūlyme minimomis institucijomis. Komitetas pabrėžia, kad ateityje vertėtų atsižvelgti į šešias Europos aukštąsias mokyklas, kurios 2007–2013 m. laikotarpiu gauna paramą pagal „Jean Monnet“ programą – Europos teisės akademija, Europos kolegija, Europos universitetinis institutas, Tarptautinis Europos mokymo centras, Europos viešojo administravimo institutas ir Europos specialiųjų poreikių ugdymo plėtros agentūra, kad būtų galima pagerinti šių Europai svarbių aukščiausiojo lygio institutų geografinį pasiskirstymą ir kultūrinę įvairovę;

62.

norėtų atkreipti dėmesį į glaudų ryšį tarp prastų rezultatų mokykloje ir nepalankių socialinių ir ekonominių sąlygų, nes tai – pagrindiniai veiksniai, dėl kurių tam tikra jaunuolių dalis nei dirba, nei mokosi. Įveikti šį užburtą ratą yra labai didelis iššūkis vietos ir regionų valdžios institucijoms visoje Europoje, todėl programoje šiam reiškiniui turėtų būti teikiamas prioritetas, kuris iš dalies atitinka švietimo ir užimtumo tikslus ir kuris remiamas ne vienos pavyzdinės iniciatyvos; pageidautų, kad skirstant lėšas šiai perspektyvai būtų skiriama daugiau dėmesio;

63.

visiškai pritaria pasiūlymo dėl naujos švietimo ir jaunimo sričių programos konstatuojamosiose dalyse išdėstyto Komisijos tikslo ir noro atsižvelgti į daugelį asmenų grupių, kad skirtingu gyvenimo etapu šie asmenys turėtų galimybę vystytis kaip asmenybės ir gauti aukštos kokybės mokymo paslaugas. Todėl reikia aiškiai apibūdinti programos tikslą, kad visos tikslinės grupės jaustų esančios šios programos dalis. Tačiau programos pavadinimas „Erasmus visiems“ tarsi reiškia, kad prioritetas teikiamas aukštajam mokslui; atsižvelgdamas į šį prieštaravimą užsibrėžtam plataus užmojo tikslui ir tam, kad būtų galima pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, rekomenduoja koreguoti biudžetą ir programos pavadinimą.