29.6.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/18

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl poslinkių leidybos srityje (nuomonė savo iniciatyva)

2012/C 191/04

Pranešėja Grace ATTARD

Bendrapranešėja Van Hilde VAN LAERE

2011 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Poslinkių knygų leidybos srityje

(nuomonė savo iniciatyva).

Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI), kuri buvo atsakinga už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. balandžio 12 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėja Grace Attard, bendrapranešėja Van Hilde Van Laere.

480-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. balandžio 25–26 d. (balandžio 25 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 156 nariams balsavus už, 2 – prieš ir 1 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Knygų leidybos pramonė vystosi ir modernėja, o šio proceso pasekmės skaitmeninėje eroje yra labai reikšmingos.

1.2   EESRK pabrėžia, kad ES lygmeniu reikėtų nedelsiant išanalizuoti bendrą knygų leidybos reikšmę Europos socialinio sektoriaus, ekonomikos, kultūros, mokslo ir meno vystymuisi, kartu atsižvelgiant į kitų suinteresuotųjų subjektų: knygų pardavėjų, rašytojų, mokslininkų, iliustratorių, spaustuvių, giminingų pramonės sričių subjektų, bibliotekų, atgaminimo teisių organizacijų ir vartotojų teises ir poreikius. Rengdama skaitmeninės Europos strategijas Europos Komisija turi atsižvelgti į leidybos pramonę kartu su kitomis pramonės sritimis.

1.3   EESRK pabrėžia, kaip svarbu parengti reikiamus ir tinkamus ES teisės aktus bei politiką dėl leidybos pramonės: dėl intelektinės nuosavybės (visų pirma, autorių teisių) ir jos apsaugos, apmokestinimo, informacinės visuomenės ir kultūros politikos.

1.4   EESRK pakartoja, kad ES lygmeniu reikia panaikinti diskriminaciją, kurios esama ir pačioje ES, kurioje to paties kultūrinio produkto internetinės versijos yra apmokestinamos standartiniais tarifais, todėl nepagrįstai iškreipiama panašaus turinio produktų konkurencija, ir tarp ES bei JAV, kurioje internetinė leidyba yra neapmokestinama, todėl sukuriamos nevienodos veiklos sąlygos ir nesąžininga konkurencija.

1.5   EESRK mano, kad poligrafijos sektorius turėtų būti skatinamas laikytis ekonominių ir technologinių modelių, kurie prisidėjo prie jo vystymosi ir leido neapsiriboti paslaugų teikėjo vaidmeniu, o dalyvauti informacijos valdyme ir sklaidoje laikantis Europos poligrafijos sektoriaus veiksmų plano.

1.6   EESRK mano, kad reikia įkurti Europos lygmens observatoriją, kuri vertintų, kokių įgūdžių leidybos sektoriuje reikia šiuo metu ar reikės ateityje, kad būtų galima skatinti profesinį mokymą, karjeros pokyčius ir perkvalifikavimą – tuo tikslu šiam sektoriui būtų skiriamas viešasis finansavimas, visų pirma iš ESF, ERPF ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų; taip pat mano, kad reikia vykdyti mokslinius tyrimus pagal 7-ąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“ siekiant, kad leidybos pramonė išliktų konkurencinga.

1.7   EESRK pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių reglamentavimas yra itin svarbus norint užtikrinti Europos kultūros, mokslo, menų klestėjimą bei Europos piliečių gyvenimo kokybę, kartu tai yra svarbiausia technologinių ir komercinių inovacijų įgyvendinimo sąlyga.

1.8   Komitetas mano, kad užtikrinus vartotojams saugią skaitmeninę aplinką ir veiksmingai kontroliuojant jų asmens duomenų naudojimą bei privatumą, bus sukurtos skaitmeninės rinkos, kurios veiks vartotojų naudai.

1.9   Komitetas pabrėžia, kad sprendžiant perėjimo prie skaitmeninės leidybos ir vartojimo klausimus, reikia vykdyti socialinę ir ekonominę pareigą užtikrinti, kad skaitmeninės revoliucijos teikiama nauda kiekvienoje valstybėje narėje galėtų pasidžiaugti kuo daugiau įvairaus amžiaus žmonių.

1.10   EESRK pabrėžia, kad turi būti garantuotas padorus darbas visiems, įskaitant savarankiškai dirbančius, ir samdomus specialistus tuo tikslu ir valstybių narių, ir ES lygmenimis reikalingas socialinis dialogasir kolektyvinės sutartys.

1.11   Norint padidinti konkurencingumą, užtikrinti, kad rinkos nebūtų uždaros ir nesikurtų dominuojančios pozicijos, labai svarbu sukurti atvirus, sąveikius elektronikos standartus.

1.12   EESRK pabrėžia, kaip svarbu pagal strategiją „Europa 2020“ (1) kurti labiau integruotą bendrąją paslaugų rinką, kad visos knygų leidybos pramonės įmonės ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų augti ir kurti darbo vietas.

1.13   EESRK norėtų, kad Europos Komisija paremtų leidybos ir spausdinimo profesijų atstovų pastangas pereiti prie didesniu dalyvavimu pagrįsto modelio ir skatinti juos veikti pagal bendrą ir skaidrią sistemą, kuri sudarytų galimybes geriau derinti socialinius, technologinius ir aplinkos aspektus.

1.14   EESRK ragina Komisiją užmegzti strateginį dialogą su Europos leidybos pramonės atstovais ir parengti strategiją, kuria konkrečiai atsilieptų į spausdintinių ir e. knygų leidybos skaitmeninėje eroje poreikius ir taip sustiprintų šio sektoriaus konkurencingumą pasaulio lygmeniu. EESRK dar kartą ragina Komisiją sudaryti aukšto lygio grupę, kurioje dalyvautų leidybos, poligrafijos ir popieriaus gamybos sektorių atstovai ir kuri analizuotų investicines ir užimtumo perspektyvas atsižvelgiant į esmines įvairialypės terpės permainas.

2.   Įžanga ir aplinkybės

2.1   Knygų leidybai, didžiausiai Europos kultūros pramonės šakai, tenka svarbus vaidmuo Europos ekonominio, socialinio, politinio, etinio, edukacinio, kūrybinio ir mokslinio vystymosi srityse. Europos literatūra yra viena iš svarbiausių Europos kūrybinio ir kultūrinio paveldo vertybių, joje atsispindi didžiulė šalių įvairovė: knygose ateities kartoms išsaugomas kiekvienos Europos šalies kalbos, regiono, mažumos savitumas.

2.2   Europos (ES valstybių narių, Norvegijos ir Islandijos) leidėjų apyvarta (2010 m. duomenimis) sudaro apie 23,5 mlrd. EUR, iš viso jie yra išleidę apie 525 000 naujų leidinių, turi apie 135 000 visu etatu dirbančių darbuotojų. Prekiaujama apie 7,5 mln. leidinių. Knygų leidyba taip pat netiesiogiai padeda kurti darbo vietas: Europa turi daugiau kaip 100 000 rašytojų, iliustratorių ir grožinės literatūros vertėjų, veikia apie 25 000 privačių knygynų. Norint susidaryti išsamesnį sektoriaus vaizdą, reikia surinkti daugiau konkrečių duomenų.

2.3   Praktiniai knygų leidybos metodikos aspektai, nuo užsakymo ir redagavimo iki spausdinimo ir platinimo, amžiams bėgant labai keitėsi, nors jos koncepcija ir pati knyga kaip kūrybos artefaktas iš esmės nepakito. Šios metodikos permainos prasidėjo atsiradus skaitmeninei leidybai.

2.4   Pagrindinių kūrybinės pramonės šakų indėlis į ES BVP 2008 m. sudarė 4,5 proc. BVP, sukurta 8,5 mln. darbo vietų (2), o visos kūrybinės pramonės indėlis į ES BVP tais metais sudarė 6,9 proc. BVP. 2003 m. leidybos sektoriuje sukurta 1,07 proc., radijo, televizijos ir vaizdo įrašų sektoriuje – 0,41 proc., muzikos sektoriuje – 0,06 proc. ES BVP.

2.5   Lyginant tarptautiniu lygmeniu, Europos knygų pramonėje sukurta didesnė vertė negu JAV, kur metinė apyvarta praėjusiais metais sudarė 24–25 mlrd. JAV dolerių (17–19 mlrd. EUR). Be to kasmet šešios–aštuonios Europos įmonės patenka į didžiausių pasaulio leidėjų dešimtuką. Trys didžiausios tarptautinės knygų mugės taip pat vyksta ES šalyse: Frankfurte, Londone ir Bolonijoje.

2.6   OECD pabrėžia, kad apsiskaitymas teigiamai veikia visuomenę, nes yra geriausias asmens galimybių rodiklis. Leidyba taip pat skatina nuomonių pliuralizmą, bendravimą, dialogą, saviraiškos laisvę – tai kertinis demokratinės visuomenės akmuo.

3.   Perėjimas prie skaitmeninės leidybos

3.1   Perėjimas prie skaitmeninės leidybos knygų leidybos sektoriuje reiškia, kad pertvarkoma dauguma knygų leidybos procesų, ryšių, ekonominių ir kultūrinių modelių.

3.2   Europos e. knygų rinkos yra labai nevienalytės ir skirtingos. Augimo tempas išsivysčiusiose rinkose yra labai spartus, bet net ir čia bendras skaitmeninės leidybos mastas palyginti su spausdintinių knygų rinka yra visai nedidelis (sudaro mažiau kaip 1–5 proc. knygų rinkos). Šis vystymasis buvo toks lėtas daugiausia dėl to, kad nebuvo tinkamų nešiojamųjų skaitymo prietaisų, kurie pradėjo plisti tik pastaraisiais metais.

3.3   Tačiau vis daugiau kitų sričių leidėjų siūlo savo knygas elektroniniu formatu. Po kelerių metų technologinių eksperimentų ir inovacijų sukurta daug įvairių verslo modelių prieigai prie skaitmeninio turinio knygų suteikti. Skaitytojai knygas siunčiasi asmeniniais kompiuteriais, specialiomis e. knygų skaityklėmis, planšetėmis, sumaniaisiais telefonais – jie vis sudėtingėja, juos naudoti tampa vis paprasčiau ir dauguma jų ekonominiu požiūriu yra prieinami. Dėl prognozuojamo e. skaityklių kainų sumažėjimo rinka greičiausiai dar labiau išsiplės.

3.4   Prie šio sektoriaus naudodamiesi savo kitų sričių ryšiais su galutiniais vartojais jungiasi nauji dalyviai: pavyzdžiui, paieškos sistemų ir (arba) portalų (tokių kaip „Google“) operatoriai, interneto rinkos dalyviai, tarp jų – kitos internetinės parduotuvės, pavyzdžiui „Amazon“, kuri taip pat gamina „Kindle“, elektroninių prietaisų gamintojai, pavyzdžiui, „Apple“, kurie su savo įranga skverbiasi į turinio rinką ir kuria nuosavas e. knygų parduotuves, judriojo ryšio operatoriai arba prieigos prie interneto teikėjai.

3.5   E. knygos taip pat atveria paprastesnę prieigą prie žinių, kultūros ir pramoginės informacijos šaltinių labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms, turinčioms skaitymo problemų, pavyzdžiui, vyresniems arba fizinę negalią turintiems žmonėms ir žmonėms, kurie skaito ne savo gimtąja kalba.

3.6   Dėl skaitmeninių knygų taip pat iš esmės kinta ekologinis leidybos pramonės poveikis. Popierius yra pakartotinai naudojama ir perdirbama žaliava, o elektronikos prietaisų, taip pat ir metalo žaliavų bei elektros naudojimo poveikį aplinkai dar reikia ištirti.

3.7   Skaitmeninėje eroje leidėjui ir toliau tenka svarbiausias vaidmuo: norint užtikrinti kokybę, pagrindinė leidėjų užduotis – pasirinkti rankraštį ir jį parengti, kad ir koks būtų platinimo būdas. Kitos svarbios sritys, kuriose neįmanoma išsiversti be leidėjo patirties, – tai redagavimas ir rinkodara.

3.8   Vystantis elektroninei leidybai randasi naujų išlaidų: kovos su autorių teisių pažeidimu internete, investicijų į sistemų skaitmeninimą, darbuotojus ir technologijas, rinkmenų perkėlimo į specialius formatus. Sutaupomos spausdinimo, fizinio saugojimo ir fizinio platinimo išlaidos, kurios paprastai sudarydavo iki vienos šeštosios visų išlaidų dalies, bet autorių honorarų, redagavimo, rinkodaros, platinimo, skaitmeninio saugojimo ir archyvavimo išlaidos išlieka ir skaitmeniniame pasaulyje.

4.   Skaitmeninės eros iššūkiai knygų leidybai

4.1   Siekdamos pagerinti intelektinės nuosavybės teisių (INT) (3) pažeidimų supratimą, 2009 m. Taryba (4) ir Komisija (5) įsteigė Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centrą.

4.2   Kultūros pramonės, pavyzdžiui, leidybos srityje autorių teisių apsauga yra tas pagrindas, kuris leidžia teisiškai pripažinti jų sukuriamą vertę, todėl subalansuotas autorinių teisių režimas yra labai svarbus šios pramonės investicijų tvarumui, o taip pat siekiant skatinti autorius kurti naujus kūrinius.

4.3   EESRK pabrėžia, kad būtina veiksmingai įgyvendinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir interneto erdvėje, ir ne internete – piratavimas silpnina kultūrą, kūrybiškumą ir naujų verslo modelių kūrimą bei stabdo rinkos plėtrą mažindamas leidėjų ir autorių pasitikėjimą, kad jų finansinės ir protinės investicijos atsipirks (6).

4.4   Autorių teisių įstatymai atsirado anksčiau, negu prasidėjo skaitmeninė revoliucija, o į tokias realijas kaip siųsdinimąsi, tiesioginio dalijimosi priemones (angl. peer-to-peer file sharing) ar skaitmeninių teisių valdymą ne visada atsižvelgiama, kaip buvo pripažinta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, kuria siekiama atnaujinti ES bendrosios rinkos taisykles, kad jos tiktų skaitmeninei erai (7). Šiuo metu svarstomas išsamus ES reglamentas yra būtinas norint spręsti šios srities reglamentavimo ir teisės aktų vykdymo užtikrinimo praktikos, kuri valstybėse narėse yra nevienoda, klausimus.

4.5   Greitas ir nuoseklus ginčų, susijusių su kaltinimais klastojimu ir piratavimu, išsprendimas tvirtomis teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonėmis padidintų vartotojų pasitikėjimą. Europos teisės aktuose numatytos vykdymo užtikrinimo priemonės pavyzdžiui, Autorių teisių direktyvos (2001/29/EB) 8 straipsnio 3 dalyje numatyta teisių turėtojų galimybė prašyti teismo draudimo tarpininkams, kurių paslaugomis tretieji asmenys naudojasi autorių teisėms pažeisti, o Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos 8 straipsnyje (2004/48/EB) numatyta teisių turėtojų teisė gauti visą informaciją apie pažeidėjo tapatybę.

5.   Skaitmeninimo ir globalizacijos keliami iššūkiai Europos leidybos pramonei

5.1   Kadangi internetas naudojamas vis intensyviau ir vis plačiau, naujos žiniasklaidos priemonės tampa vis patrauklesnės, dėl to rinkos kaip informacijos ir reklamos šaltinio pobūdis laipsniškai kinta, Europos leidybos pramonei kyla didelių uždavinių

5.2   Kiti svarbūs konkurenciją veikiantys veiksniai – pirma, tai knygų, kurių spausdinimui negalioja laiko apribojimai, importas iš mažų kainų šalių (Kinijos), antra, didelė popieriaus gamybos įmonių koncentracija; dėl šių veiksnių intensyvėja pasaulinė konkurencija, ypač su Indija ir Kinija, kuriose galima naudotis žemiausiomis kainomis. EESRK pabrėžia, kad visose šalyse gamintojose būtina laikytis panašių socialinių ir aplinkos reikalavimų.

5.3   Šie veiksniai ir sudėtingos ekonominės aplinkybės kartais nulemia kainų sumažėjimą ir labai veikia užimtumą šiame pramonės sektoriuje.

5.4   Eurostato 2009 m. duomenimis, Europos leidybos pramonės sektoriuje veikia 119 000 įmonių (nuo 2007 m. jų skaičius sumažėjo nuo 132 571 įmonių), dirba 735 000 žmonių (nuo 2007 m. jų skaičius sumažėjo nuo 853 672 žmonių), apyvarta sudaro daugiau kaip 88 mlrd. EUR (nuo 2007 m. apyvarta sumažėjo nuo 110 mlrd. EUR).

5.5   Tačiau skaitmeninės spaudos atsiradimas suteikė galimybę diegti naujoves leidėjų, spaustuvių ir vartotojų bendradarbiavimo srityje – knygas galima spausdinti pagal poreikį, net po vieną egzempliorių.

5.6   Spaustuvės imasi priemonių siekdamos vertės grandinėje integruoti tokias paslaugas kaip saugojimas, duomenų bazių valdymas, parengimas skelbti internete arba spausdinti, e. knygos, kuria savo parengimo spausdinimui skyrius.

5.7   EESRK pritaria pasiūlymams, išdėstytiems 2007 m. Komisijos ataskaitoje dėl Europos leidybos pramonės konkurencingumo; tačiau ragina Europos Komisiją sukurti bendrą šio sektoriaus Europos socialinio dialogo komitetą; šiuo metu formalus socialinis darbuotojų ir profesinių sąjungų dialogas vyksta tik įmonių ir nacionaliniu lygmenimis.

5.8   EESRK sutinka su „Intergraf“ rekomendacijomis, ypač dėl nepriklausomo technologijų (spausdinimo, judriojo ryšio ir interneto) plėtros, demografinio poveikio ir vartotojų elgsenos tyrimo.

6.   Iššūkiai knygų pardavėjams

6.1   Sunkumai, su kuriais šiandien susiduriama, kyla dėl to, kad didieji mažmenininkai nustato savo prekybos internetu teritorinius apribojimus. Svarbiausia tai, kad įsigalint interneto skaitmeninių knygų pardavėjų diktatui, ignoruojamos nusistovėjusios platinimo sistemos.

6.2   Tradiciniai knygų pardavėjai yra kultūriškai svarbūs, nes jie net ir elektroninėmis priemonėmis išlaiko asmeninį santykį ir ryšį su pirkėju bei teikia tokias paslaugas, kurių internete neįmanoma rasti.

6.3   Knygynai šiandien atlieka knygų, kurias vartotojai perka internete, eksponavimo funkciją, taigi teikia nemokamas rinkodaros ir reklamos paslaugas savo internetiniams konkurentams. Kai kuriems tradicinio stiliaus knygų pardavėjams būtina pagilinti savo kompetenciją, nes jiems trūksta žinių apie interneto socialinius tinklus, organizuodami rinkodarą ir produktų atranką jie turėtų būti novatoriškesni. Skaitmeniniame pasaulyje dar nenusistovėjo tvirti standartai: pavyzdžiui, nors beveik visos spausdintos knygos turi ISBN kodą, tačiau e. knygos jį turi ne visos.

6.4   Reikia siekti Europos bibliotekų asociacijų ir knygų platintojų sąveikos ir ją skatinti. Knygų skaitmeninimas kelia tam tikrą įtampą, nes, viena vertus, knygų pardavėjai ir leidėjai yra susirūpinę dėl e. knygų „piratinio“ platinimo, kita vertus, bibliotekos yra entuziastingai nusiteikusios plėsti e. knygų skolinimą. Spausdintų knygų skolinimo ir e. knygų panaudos teisinius skirtumus turėtų pabrėžti, tų skirtumų praktiškai paisyti ir laikytis visos suinteresuotosios šalys. Suinteresuotieji subjektai turi ištirti galimybę nustatyti tvarką, pagal kurią būtų taikomos ir apsaugos nuo piratavimo priemonės, ir sudaromos palankesnės sąlygose. knygoms skolinti, kad bibliotekos galėtų vykdyti teisėtą knygų skolinimo veiklą.

6.5   Įgiję dvigubo dominavimo rinkoje poziciją, – kaip prekybos platformos ir kaip e. skaityklių gamintojai („Kindle“ ir „iPad“), – „Amazon“ ir „Apple“ tapo lyderiais, galinčiais diktuoti kainas ir sąlygas visiems kitiems šios pramonės subjektams. Šis ne Europoje įsikūrusių rinkos subjektų dominavimas taip pat neigiamai veikia mažesnius leidėjus, kurie neturi galių derėtis dėl „Amazon“ ir „Apple“ nustatytų sąlygų.

6.6   Atvirų ir sąveikių standartų priėmimas leis išvengti rinkų uždarumo ir neleis dominuoti kai kuriems stambiems žaidėjams, kurie šiuo metu taiko uždaras technologijas, kuriomis tam tikros įrangos naudotojai verčiami naudotis tik tų gamintojų katalogais (arba atvirkščiai) – tokie standartai leis padidinti konkurenciją.

7.   Mokesčiai ir kainodara

7.1   Didžioji dauguma šalių ES ir visame pasaulyje spausdintų knygų pardavimui taiko sumažintą PVM tarifą, laikydamosi nuostatos, kad skaitymas yra labai naudingas kultūrai, švietimui, mokslui ir apskritai visuomenei.

7.2   Nepaisant to, šiuo metu ES galioja diskriminacinis režimas, nes tų pačių kultūros produktų versijos internete šiuo metu apmokestinamos standartiniais tarifais – taip nepagrįstai iškreipiama konkurencija tarp panašaus turinio produktų.

8.   Nenustatytų autorių teisių kūrinių ir nebeplatinamų kūrinių apsauga  (8)

8.1   Apskritai EESRK pritaria siūlomai direktyvai sukurti teisinę sistemą, kuria būtų užtikrinta teisėta tarpvalstybinė prieiga prie nenustatytų autorių teisių kūrinių (9).

8.2   Tik labai nedaugelis valstybių narių įgyvendino nenustatytų autorių teisių kūrinius reglamentuojančius teisės aktus, o tais atvejais, kai šie teisės aktai įgyvendinti, jais prieiga suteikiama tik tam tikroje nacionalinėje teritorijoje gyvenantiems piliečiams.

8.3   Pagal Autorių teisių direktyvos 5 straipsnio 2 dalies c punktą viešosioms bibliotekoms, švietimo įstaigoms, muziejams ir archyvams leidžiama reprodukuoti autorių teisių saugomus kūrinius neprašant iš anksto leidimo, su sąlyga, kad tos institucijos nesiekia tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos ir laikosi Berno „trijų pakopų testo“; tačiau bet kokio kito viešai internetu prieinamo produkto atveju privaloma gauti išankstinį leidimą naudotis teisėmis.

8.4   Dėl nebeplatinamų kūrinių knygų leidėjai inicijavo dialogą, kuris leido visiems suinteresuotiesiems subjektams pasirašyti susitarimo memorandumą dėl „nebeplatinamų kūrinių skaitmeninimo ir viešos prieigos bendrųjų principų“. Kol kas nėra teisinės struktūros, kuri leistų šiuos savanoriškus įvairių suinteresuotųjų subjektų susitarimus dėl nebeplatinamų kūrinių pripažinti tarptautiniu mastu.

8.5   Sėkmingas šio dialogo užbaigimas padės plėstis tokioms skaitmeninėms bibliotekoms kaip Europeana ir kitoms viešosioms institucijoms, atliekančioms viešojo intereso misiją.

8.6   ARROW sistema, kurią sukūrė knygų sektoriaus suinteresuotųjų subjektų konsorciumas, naudodamasis Europos Komisijos parama, yra praktinis sprendimas, kuriuo sukurta ekonomiškai veiksminga priemonė, leidžianti vartotojams greitai ir veiksmingai rasti informaciją apie kūrinio autorinių teisių statusą ir jo teisių turėtojus.

8.7   Viešojo ir privataus sektorių, būtent bibliotekų ir leidėjų, partnerystė gali padidinti knygų, kuriomis prekiaujama, prieinamumą per skaitmenines bibliotekas. Jau turime keletą tokios partnerystės pavyzdžių.

8.8   Teisėto e. knygų saugojimo klausimą turi aptarti visi suinteresuotieji subjektai, kad būtų surasta tinkama formulė, kaip patenkinti bibliotekų interesą šias e. knygas rinkti, išsaugoti ir padaryti prieinamas ir kartu užtikrinti saugiklius nuo neteisėto elektroninio platinimo.

9.   Kalba ir judumas

9.1   Kadangi kalba yra tai, apie ką sukasi visa leidyba, knygų leidybos sričiai, ypač leidėjų MVĮ, neišvengiamai tenka spręsti judumo klausimus.

9.2   Išskyrus knygas anglų kalba leidžiančius leidėjus, knygų leidėjai ir šios srities darbuotojai susiduria su didelėmis produktų judėjimo iš vienos valstybės narės į kitą problemomis, nes dauguma MVĮ leidėjų dažniausiai yra vidutinio dydžio leidyklos, leidžiančios knygas tik viena kalba (10).

9.3   Kai kurios iš naujai plėtojamų e. knygų platformų tampa kliūtimi kalbiniam judumui. Didžiausios e. knygų skaityklių gamintojos – amerikiečių kompanijos „Amazon“ – Kindle skaityklėmis knygų neįmanoma skaityti mažiau populiariomis kalbomis, įskaitant 18 iš 23 ES oficialiųjų kalbų, taigi iš esmės literatūra 18 ES kalbų didžiausiai e. knygų platformai pasaulyje neegzistuoja.

10.   Ugdant savimi pasitikintį ir informuotą vartotoją

10.1   Vartotojų santykis su knyga keičiasi, nes skaitmeninės knygos ir lentynos, kuriose jos sudėtos, nėra apčiuopiamos, o skaitmeninės knygos pirkimas trunka akimirką.

10.2   EESRK mano, kad visose intelektinės nuosavybės teisių politikos iniciatyvose turi būti pripažįstama, kad skaitytojai–vartotojai yra svarbūs suinteresuotieji subjektai INT diskusijose.

10.3   Tam, kad skaitmeninės ir fizinės knygos galėtų egzistuoti kartu, skaitmeninis platinimas turi būti plėtojamas etapais, kartu užtikrinant spausdintinių knygų leidybos tvarumą. Daugeliui Europos piliečių vis dar nepriimtina knygas pirkti elektroniniu būdu ir (arba) skaityti skaitmenines knygas. Priemonės, kurios padidintų vartotojų pasitikėjimą ir mažintų skaitmeninę atskirtį, padėtų didinti socialinę įtrauktį.

10.4   EESRK pritaria Europos vartotojų organizacijai (BEUC), paskelbusiai tinklo neutralumą reguliavimo principu. Europos Komisija turėtų remtis Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) vykdomu darbu ir nustatyti privalomą priemonę, kuria būtų užtikrinta nuosekli ir veiksminga tinklo neutralumo apsauga visoje Europoje.

11.   MVĮ galimybės patekti į rinką

11.1   Kadangi visoje ES dominuoja knygynų tinklai, mažesni leidėjai susiduria su tam tikromis kliūtimis mėgindami patekti į rinkas. Pakankamų finansinių galių neturintys leidėjai negali derėtis su knygynų tinklais, kad šiuose būtų prekiaujama jų knygomis, todėl lieka kone visai atskirti nuo savo skaitytojų, nes jų knygų nėra knygynų lentynose.

11.2   Tradiciškai leidybos pramonėje mažesnės leidyklos buvo naujovių ir kūrybiškumo židiniai, tad jei jos turės ribotas galimybes patekti į rinką, tai gali turėti rimtų pasekmių šios kūrybinės pramonės gyvybingumui.

11.3   Tam tikrai rinkos nišai skirtų knygų leidėjų tolesnis finansinis egzistavimas dažnai priklauso nuo finansavimo ir subsidijų.

11.4   Įmonėms, ypač MVĮ, reikia investuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas (11), o tam turi būti sudarytos deramos teisinės, administracinės, fiskalinės ir finansinės sąlygos.

11.5   Šiandien tik maždaug 8 proc. Europos MVĮ veikia kitose valstybėse narėse. 92 proc. šių įmonių sudaro labai mažos įmonės (12), veikiančios labai įvairiose rinkose; todėl Smulkiojo verslo akte specifiniams šių įmonių poreikiams reikėtų skirti daugiau dėmesio.

11.6   Knygų leidybos pramonei būdinga tai, kad finansinę nepriklausomybę jai užtikrina palyginti nedidelis pačių perkamiausių knygų skaičius. Iš šių pajamų subsidijuojami komerciškai ne tokie perspektyvūs, tačiau kultūriniu ir socialiniu požiūriu labai reikšmingi literatūros žanrai.

11.7   MVĮ–leidėjoms reikalinga finansinė ir organizacinė pagalba, nes nekomercinės literatūros leidybos kainodaros modelis retai būna finansiniu požiūriu gyvybingas. Be to, dauguma MVĮ–leidėjų neturi pakankamų išteklių parengti perspektyvius pasiūlymus ES MTTP finansavimui gauti.

11.8   EESRK pabrėžia, kad norint gerinti paslaugų teikimo sąlygas pagal strategiją „Europa 2020“, bendroji rinka turi tapti labiau integruota (13). Tai – būtina sąlyga norint padėti įmonėms, įskaitant knygų leidybos pramonės MVĮ, augti ir kurti darbo vietas.

---

(1)  COM(2010) 2020 final.

(2)  EESRK nuomonė dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos (Vidaus rinkos derinimo tarnybos), OL C 376, 2011 12 22, p. 62.

(3)  EESRK nuomonė dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos (Vidaus rinkos derinimo tarnybos), OL C 376, 2011 12 22, p. 62.

(4)  2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos rezoliucija (OL C 253, 2008 4 10).

(5)  2009 m. rugsėjo 11 d. Komisijos komunikatas „Didesnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga vidaus rinkoje“, COM(2009) 467 final.

(6)  Europos komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos GD, „2009 m. ataskaita apie ES muitinės vykdomą intelektinės nuosavybės teisių gynimą“, http://ec.europa.eu/taxation_customs/resources/documents/customs/customs_controls/counterfeit_piracy/statistics/statistics_2009.pdf. „Technopolis (2007 m.), „Prekių klastojimo poveikis ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms“, http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/industry/doc/Counterfeiting_Main%20Report_Final.pdf. http://counterfeiting.unicri.it/report2008.php. EESRK nuomonė dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos (Vidaus rinkos derinimo tarnybos), OL C 376, 2011 12 22, p. 62.

(7)  Strategija „2020 m. Europa“: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, 2010 3 3.

(8)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų skyriaus nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo, OL C 376, 2011 12 22, p. 66.

(9)  EESRK nuomonė dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos (Vidaus rinkos derinimo tarnybos), OL C 376, 2011 12 22, p. 62.

(10)  EESRK nuomonė „Kaip padėti MVĮ prisitaikyti prie pasaulio rinkų pokyčių“, OL C 255, 2010 9 22, p. 24–30.

(11)  EESRK nuomonė „Investicijos į žinias ir naujoves OL C 256, 2007 10 27, p. 17.

(12)  EESRK nuomonė dėl Smulkiojo verslo akto Europai apžvalgos, OL C 376, 2011 12 22, p. 51.

(13)  EESRK nuomonė dėl bendrosios paslaugų rinkos, OL C 318, 2011 10 29, p. 109–112.

---