22.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 376/32

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Atstovaujamųjų pilietinės visuomenės organizacijų rėmimo Euromed regione (nuomonė savo iniciatyva)

2011/C 376/06

Pranešėjas Dimitris DIMITRIADIS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. birželio 16 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Atstovaujamųjų pilietinės visuomenės organizacijų rėmimo EUROMED regione.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. rugsėjo 8 d. priėmė savo nuomonę.

474-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. rugsėjo 21–22 d. (rugsėjo 21 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 163 nariams balsavus už, 6 – prieš ir 17 susilaikius.

1.   Santrauka ir išvados

1.1   Nuo 2010 m. pabaigos Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys vyksta precedento neturintys politinių sistemų istoriniai pokyčiai, prasidėję po galingų liaudies sukilimų, kuriuose aktyviai dalyvavo visi socialiniai sluoksniai ir daug pilietinės visuomenės organizacijų.

1.2   Atsižvelgdamas į tai, EESRK giliai apgailestauja, kad kai kuriose pietinėse ir rytinėse Viduržemio jūros šalyse (visų pirma Sirijoje ir Libijoje) buvo naudojama jėga prieš protestuojančius žmones, ir ragina Europos bei tarptautines organizacijas imtis visų reikiamų priemonių žmogaus teisių, įskaitant profesinių sąjungų teisių, pažeidimams sustabdyti.

1.3   Prieš sukilimą arabų šalyse ES politikai trūko vaizduotės ir vietos visuomenės ypatumų supratimo, nebuvo gilinamasi į vietos papročius, tradicijas ir nusistovėjusią tvarką. ES institucijos nesinaudojo EESRK ar Regionų komiteto paslaugomis, o juk tai galėjo svariai prisidėti skleidžiant ES įtaką vietos pilietinės visuomenės organizacijoms ar vietos valdžios institucijoms.

1.4   Naujajai visuomenei, kuri gali susikurti Europos ir Viduržemio jūros regione, kaip rodo šio regiono pilietinės visuomenės gyvybingumas, reikalingos įvairiapusės, lanksčios ir sumanios Europos Sąjungos atsakomosios priemonės. Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina Europos kaimynystės politikos peržiūrą ir atnaujinimą, o svarbiausia – dėmesį, kurį ši politika skiria sąlygų taikymo ir diferenciacijos principams bei priemonėms pilietinei visuomenei paremti (1).

1.5   ES, kuri yra didžiausia pagalbos teikėja regione, turi primygtinai reikalauti ne tik į dvišalius susitarimus įtraukti nuostatas dėl demokratinių laisvių ir asmens laisvių apsaugos, bet ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Praeityje ES politika šiuo klausimu buvo netinkama. Be to, EESRK ragina, vertinant šalies valdymą, įtraukti rodiklius, susijusius su požiūriu į pilietinę visuomenę (teisės aktų sistema, gebėjimų stiprinimas, dialogas ir kt.), pagarba žmogaus teisėms ir ekonominėms, socialinėms bei kultūrinėms teisėms.

1.6   EESRK ragina Europos Komisiją remti vietos teisinius institutus ir rengti mokymo ir švietimo programas teisėjams ir advokatams. Skaidraus teisingumo įgyvendinimas yra demokratijos sąlyga.

1.7   EESRK mano, kad subregioninis vystymasis ir pietų–pietų bendradarbiavimo, tarpininkaujant ES, vystymas yra be galo svarbus. Todėl Komitetas ragina Komisiją nedelsiant imtis priemonių ir teikti praktinius pasiūlymus, paremtus savo patirtimi Europos arba kitose pasaulio šalyse.

1.8   Be to, Komitetas pritaria, kad būtų iš naujo apibrėžtas Viduržemio jūros šalių sąjungos vaidmuo ir uždaviniai. Viduržemio jūros šalių sąjungos regioninis organas bus naudingas tik tuo atveju (toks ir buvo pradinis sumanymas), jeigu jam bus patikėtos konkrečios skaidrios programos, skirtos konkretiems naudos gavėjams, įskaitant vietos pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą, ir jis taps atsakingas už įvairių Europos regioninės politikos sričių koordinavimą ir finansavimą, kartu su viešuoju ir privačiuoju sektoriais bei vietos lygmens finansų įstaigomis. Be to, toks organas turi pasirūpinti nuolatiniais mechanizmais, kad pilietinė visuomenė dalyvautų jo iniciatyvoje. EESRK ragina nedelsiant priimti sprendimus dėl Viduržemio jūros šalių sąjungos vaidmens, uždavinių, organizacinės struktūros ir finansavimo.

1.9   Moterys ir jaunimas atliko lemiamą vaidmenį tuose procesuose, kurie atvėrė kelią istoriniams pokyčiams, veiksmingai inicijavo ir sutelkė vietos visuomenę naudodami naujausias socialinių tinklų priemones. Svarbu nelėtinti pagreičio ir užtikrinti, kad abi šios grupės ne tik naudotųsi visomis politinėmis, pilietinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, bet ir taptų visateisiais visuomenės nariais.

1.10   EESRK ragina siekti, kad ES finansuojami projektai ir ES pagalba taptų veiksmingesnė, kad ateityje būtų pasiekta didesnė pažanga. Sudėtingos ES finansavimo procedūros trukdo dalyvauti daugeliui didžiausią potencialą turinčių nevalstybinių subjektų, kuriems parama yra reikalingiausia. Šiuo metu jiems trūksta praktinės patirties, reikalingos teikti paraiškas dėl finansavimo. Vienu iniciatyvos tikslų turėtų būti pagalba organizacijoms gauti lėšas, pavyzdžiui, rengiant mokymą per ES delegacijas.

1.11   EESRK iš esmės pritaria Komisijos politikai imigracijos, prieglobsčio suteikimo ir laisvo asmenų judėjimo srityse, tačiau mano, kad būtina imtis konkrečių, griežtų priemonių kovoti su nelegalia imigracija ir prekyba žmonėmis. Be kita ko, turėtų būti imtasi priemonių skatinti regioninę plėtrą ir socialinę sanglaudą šalyse partnerėse.

1.12   EESRK ragina valstybes nares pademonstruoti solidarumą su ES Viduržemio jūros šalimis, kurios susiduria su didele migracija.

1.13   Komitetas mano, kad imigracijos į ES šalis banga gali būti sustabdyta tik tuo atveju, jei Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių visuomenei bus teikiama praktinė pagalba, paremta konkrečiomis ekonominės ir socialinės pagalbos programomis, skirtomis stiprinti tų šalių ekonomikos konkurencingumą, remti vietos mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir žemės ūkį, regioninę plėtrą ir socialinę sanglaudą bei atverti atokius regionus.

1.14   EESRK mano, kad pietinių partnerių šalių ekonomikos žemės ūkio sektorius ir apskritai kaimo plėtra, vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant vietos vystymo sprendimus ir kuriant darbo vietas jaunai darbo jėgai. Be to, šis sektorius yra svarbus įveikiant šias šalis ištikusią maisto krizę, todėl šiam sektoriui turėtų būti teikiama pirmenybė. Atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sektoriaus potencialas yra didžiulis – jis gali padėti vystyti užimtumą, prisidėti prie socialinės raidos ir klimato kaitos padarinių švelninimo abiejose Viduržemio jūros pakrantėse.

1.15   EESRK mano, kad darbdavių ir darbuotojų socialinis dialogas Viduržemio jūros regione turėtų tapti intensyvesnis ir kad šio regiono Darbdavių ir Darbuotojų grupės galėtų padėti siekti šio tikslo. Be to, Komitetas ragina struktūruotą socialinį dialogą propaguoti pasitelkus socialinį forumą. EESRK ir toliau glaudžiai dirbs su Tarptautine darbo organizacija (TDO), skatindamas socialinį dialogą šiame regione.

1.16   Komitetas palankiai vertina Komisijos ketinimą iki 2013 m. papildomai skirti daugiau kaip 1 mlrd. eurų sumą skubiems regiono poreikiams tenkinti. Jis taip pat prašo Komisijos paramą gaunančiose šalyse finansavimą susieti su konkrečia politikos sritimi ir socialinėmis programomis, kurios propaguotų demokratinių principų taikymą, politines ir profesinių sąjungų laisves, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą vystymą, aplinkos apsaugą ir politinio bendradarbiavimo su ES Viduržemio jūros šalių stiprinimą ir plėtrą.

1.17   EESRK pabrėžia, kad įgyvendinant šį siekį socialiniams partneriams, valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijoms ir ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms tenka gyvybiškai svarbus vaidmuo dalijantis patirtimi ir žiniomis, skleidžiant informaciją, atliekant lyginamąją analizę, perduodant praktines žinias ir skirstant administracinius išteklius. EESRK yra pasirengęs, kartu su Komisija ir vyriausiąja įgaliotine ir pirmininko pavaduotoja, imtis konkrečių projektų pilietinei visuomenei tvirtinti ir stiprinti.

1.18   EESRK, organas, Europos Sąjungos lygiu atstovaujantis pilietinei visuomenei, gali aktyviai dalyvauti naujojoje Europos bendradarbiavimo su Viduržemio jūros šalių visuomenėmis programoje:

—	fiksuodamas šio regiono pilietinės visuomenės padėtį dalyvaujant atvirame, demokratiniame ir nuolat vykstančiame dialoge su įvairiais subjektais,

—	padėdamas apibrėžti specialius kriterijus ir procesus pripažįstant organizaciją kaip tikrai atstovaujančią visuomenės grupei,

—	padėdamas nepriklausomai ir atstovaujamajai pilietinei visuomenei ugdyti gebėjimus pasinaudojant savo patirtimi įvairiose srityse, įskaitant socialinį dialogą, ekonomines ir socialines teises,

—	padėdamas vietos ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms konsultacijomis dalyvaujamosios demokratijos klausimais,

—	dalyvaudamas Komisijos programose siekiant stiprinti socialines ir ekonomines organizacijas.

1.19   EESRK mano, kad labai svarbu bendradarbiauti su ES institucijomis remiant atsirandančias pilietinės visuomenės organizacijas pietinės pakrantės Viduržemio jūros šalyse. Komitetas pakoreguos savo Euromed ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų tinklą ir toliau propaguos regioninį bendradarbiavimą pasitelkdamas šį tinklą, laikydamasis pataisytoje EKP išdėstytų sąlygų laikymosi ir diferenciacijos principų.

2.   Praeities pamokos

2.1   Kritinė Europos Sąjungos ankstesnės veiklos analizė

2.1.1   Kadangi demokratinės aplinkos, išskyrus keletą išimčių, tose šalyse visiškai nebuvo, ES buvo priversta, nors ne visuomet tai gali būti pateisinta, elgtis pragmatiškai ir užmegzti santykius su asmenimis, kurių jokių būdu negalima pavadinti demokratiškai išrinktais savo liaudies atstovais.

2.1.2   Ribojamas oficialios Europos politikos, kitų ES institucijų pozicijos Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų šalių valdančių vyriausybių atžvilgiu ir Barselonos proceso politinių bei ekonominių gairių bei turėdamas labai ribotą biudžetą, EESRK laikėsi pragmatiško požiūrio ir bendradarbiavo su ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis bei oficialiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, kurių demokratinis teisėtumas nebuvo pakankamas ir kurios nepakankamai atstovavo pilietinei visuomenei.

2.1.3   Viso Barselonos proceso metu ES labai mažai bendravo ir bendradarbiavo su vyriausybių nepripažintomis pilietinės visuomenės organizacijomis, neišnaudodama galimybės daryti poveikį politinei ir socialinei raidai. Vis dėlto ES lieka vienintele galinga jėga, į kurią viltis deda vietos visuomenė, tikėdamasi užtikrinti taiką, garantuoti ir įtvirtinti demokratines laisves ir paramą vietos ekonomikai.

2.1.4   Iki sukilimo arabų šalyse politikos formuotojai ES valstybėse narėse buvo susiskaldę Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių atžvilgiu ir jų požiūriai, nors ir pragmatiški, skyrėsi, todėl jie negalėjo suvokti politiniu, ekonomikos ir socialiniu lygiais vykstančių lemtingų procesų, ir nenumatytus pokyčius nulėmusių įvykių intensyvumas bei mastas jiems buvo visiškai netikėtas.

2.1.5   Nuvilnijus šiems įvykiams ES privalo kalbėtis su vietos visuomene, pasimokyti iš praeities klaidų, pažinti vietos papročius ir tradicijas, susipažinti su kiekvienos šalies kultūra (jos labai skiriasi viena nuo kitos) ir bendradarbiauti su jomis siekdama paremti vyriausybes, kurios bus suformuotos taikant tikras ir laisvas demokratines procedūras.

3.   Dabartinė situacija ir perspektyvos

3.1   EESRK mano, kad daug problemų – vietos visuomenės nuoskaudos kaupėsi jau daug metų – turi būti sprendžiamos nedelsiant: kai kurių interesų grupių ir ankstesnių režimų subjektų, neturinčių demokratinio teisėtumo, gamybos infrastruktūros (gamybos priemonių) naudojimas Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, netolygus ar nevienodas turto ir gerovės pasiskirstymas, labai aukštos pagrindinių maisto produktų kainos, kurios eiliniams žmonėms tampa neįkandamos, būtinybė saugoti asmens, socialines ir profesinių sąjungų teises ir ekonominės, socialinės apsaugos ir švietimo poreikis.

3.2   Dabartinei politinei padėčiai daugumoje Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų Viduržemio jūros šalių būdinga:

i.	viltis, kad bus įkurtos laisvos demokratinės valstybės;

ii.	pagalbos poreikis ekonomikai atkurti;

iii.	pirmi požymiai, kad pradėjo veikti keletas laisvos pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinės bei ekonominės institucijos;

iv.

būtinybė gauti koordinuotą ir gerai organizuotą tarptautinę paramą tiek iš ES (kuri pagal Lisabonos sutartį turi visas reikiamas priemones bendrai užsienio politikai vykdyti) kartu su vyriausiąja įgaliotine ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Europos išorės veiksmų tarnyba, tiek iš kitų tarptautinių organizacijų (JT, TDO, TVF, EIB ir kt.). Šiuo atveju labai praverstų ryšiai su mokslinių tyrimų įstaigomis, veikiančiomis Europos ir Viduržemio jūros šalių regiono srityje (pavyzdžiui, IPEMED, FEMISE).

EESRK mano, kad ES turi būti .

3.3   Pietinėmis Viduržemio jūros šalimis bendros temos yra siekis įvesti ir įtvirtinti demokratiją, spartinti ekonomikos ir socialinę pažangą ir garantuoti mokymą ir darbo vietas jaunajai kartai.

3.4   Daugumai Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių susiduria su iššūkiu – jų visuomenėje daugumą sudaro jaunimas, o tai reiškia, kad jos, didindamos užimtumą, turi kuo skubiau išnaudoti šią labai produktyvią savo visuomenės dalį. Tam reikia sparčiau vykdyti mokymo ir švietimo programas, nepamirštant įtvirtinti pilietines teises ir taikyti lyčių lygybės principą.

3.5   Įtvirtinti demokratines vertybes ir procesus bus galima tik tuo atveju, jei bus laikomasi atstovaujamosios demokratijos, paremtos laisvais rinkimais, nepriklausomomis politinėmis partijomis, principų ir jei bus remiama ir stiprinama pilietinė visuomenė ir socialinės bei ekonominės organizacijos, veikiančios saugumo, laisvės ir nepriklausomybės sąlygomis.

3.6   EESRK ragina valstybes nares pademonstruoti solidarumą su ES Viduržemio jūros šalimis, kurios susiduria su didele migracija:

a)	bendradarbiaujant pasitelkus Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (FRONTEX);

b)	įgyvendinant specialias ekonomines priemones ir jas remiant;

c)	padedant regiono šalims partnerėms sumažinti žmonių kančias tikslinėse šalyse ir regionuose.

3.7   EESRK palankiai vertina ES Ministrų Tarybos sprendimą, reaguojant į įvykius arabų šalyse, paskirti Ispanijos diplomatą Bernardino León Gross eiti ES specialiojo įgaliotinio pietinėms Viduržemio jūros šalims pareigas. Šis paskyrimas yra aiškus ženklas, kad ES nori išsaugoti savo iniciatyvą regione. EESRK ragina specialųjį įgaliotinį glaudžiai dirbti su pilietine visuomene, kuriai tenka labai svarbus vaidmuo regione, ir šiam tikslui panaudoti visas turimas ES priemones.

4.   Nauja Europos kaimynystės politika

4.1   EESRK palankiai vertina du Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos bendrus komunikatus, kuriais įvertinama iki šiol padaryta pažanga vystant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių ryšius ir pirmą kartą aptariamos galimybės ir perspektyvos, atsiradusios po sukilimo arabų šalyse (2). Komitetas norėtų atkreipti dėmesį pirmiausia į šiuos aspektus:

4.1.1

ES jokiu būdu neturi likti pasyvia šių įvykių stebėtoja.

4.1.2

EESRK atidžiai išnagrinėjo Europos Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės bendrus komunikatus ir pritaria visoms dokumente pasiūlytoms vystymo priemonėms, kartu atkreipdamas dėmesį į tai, kad ES po Barselonos proceso pradžios 1995 m. prarado labai daug laiko ir šios priemonės galėjo būti įvertintos bei pakoreguotos daug anksčiau.

4.1.3

ES turėtų nedelsdama sukurti naują „partnerystę siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ Viduržemio jūros regione.

4.1.4

Naujoje partnerystėje kiekvienai šaliai turi būti taikomas kitoks požiūris, atsižvelgiant į politinę ir socialinę raidą. Labiau pažengusioms šalims turėtų būti suteikta galimybių gauti didesnį finansavimą ir spartinti savo politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su ES. Santykius su visomis šalimis reikėtų grįsti aiškiais principais (demokratija, asmens teisių apsauga ir kt.) ir konkrečiomis paskatomis, susietomis su tam tikrais politiniais tikslais (kova su korupcija, teismų sistemos nepriklausomumas, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir kt.). Turi būti taip pat įgyvendintos konkrečios apsaugos priemonės, kurios leistų prireikus sumažinti arba sustabdyti finansavimą tais atvejais, kai nesilaikoma įsipareigojimų arba terminų.

4.1.5

Partnerystės sudarymo išankstinė nediskutuotina sąlyga yra laisvi ir sąžiningi rinkimai.

4.1.6

Eilinių pilietinės visuomenės atstovų parama yra būtina sąlyga paremti naują demokratinę vyriausybę ir apsaugoti ekonomines ir socialines teises, saugoti aplinką, tai taip pat svarbu socialinei ir ekonominei raidai. EESRK pasirengęs prie šio proceso prisidėti savo patirtimi, įgyta vykdant veiklą visame pasaulyje, ir savo narių kompetencija, pasitelkus konkrečias pagalbos priemones, kartu su Komisija, Europos Parlamentu ir Regionų komitetu.

4.1.7

Prie sukilimo arabų šalyse labai daug prisidėjo jaunimas ir moterys, todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų teisėms užtikrinti ir vaidmeniui naujose demokratinėse valstybėse stiprinti. Todėl EESRK ragina visas Europos ir Viduržemio jūros regiono šalis ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.

4.1.8

Atviras darbdavių ir darbuotojų socialinis dialogas, kaip ekonominio ir socialinio stabilumo sąlyga, bus labai svarbus įtvirtinant demokratiją ir saugant profesinių sąjungų teises.

4.1.9

Kova su korupcija, gero valdymo užtikrinimas ir veiksmingas viešasis administravimas yra tinkamos ir būtinos ekonomikos klestėjimo sąlygos, kad būtų pritrauktos labai reikalingos tiesioginės užsienio investicijos, kurios įtvirtins demokratinę vyriausybę ir sukurs naujų darbo vietų.

4.1.10

Sukūrus Viduržemio jūros šalyse mobilumo ir infrastruktūros srities partnerystę, susijusią su sienomis, migracija ir prieglobsčiu, padidės regiono saugumas.

4.1.11

MVĮ steigimas Viduržemio jūros šalyse yra svarbi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, esant patikimai reguliavimo sistemai ir konstruktyviai finansinei aplinkai, sąlyga. Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programa (FEMIP) ir Europos investicijų fondas (EIF) raginami atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje.

4.1.12

Neraštingumas yra viena aktualiausių Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių socialinių problemų ir šiai problemai spręsti turi būti dedama daug pastangų. Šioje srityje Europos Sąjunga gali ir turi svariai prisidėti. Be to, ji turi remti verslininkų mokymą ir įgūdžių ugdymą.

4.1.13

EESRK pritaria ketinimui įsteigti Europos demokratijos fondą, kuris tikslinėmis priemonėmis remtų demokratinius procesus pietinėse Viduržemio jūros šalyse, skatintų kurti politines partijas ir laisvą žiniasklaidą, o svarbiausia stiprintų pilietinę visuomenę (darbdavių ir darbuotojų asociacijas, NVO, ūkininkus, moterų organizacijas ir kitus socialinius partnerius). Remdamasis savo patirtimi, EESRK mano, kad būtinas specialus procesas pilietinei visuomenei paremti, pavyzdžiui, pasiūlyta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė (EKPP) priemonė pilietinei visuomenei, ir ragina skirti šiai priemonei daugiau lėšų. EESRK yra pasirengęs su kitais Europos organais dalyvauti taikant šią priemonę ir pasiūlyti savo sukauptą patirtį. Be to, Komitetas ragina Komisiją pripažinti ypatingą socialinių ir profesinių organizacijų vaidmenį EKPP, ypač pilietinei visuomenei skirtoje priemonėje, kurią dar reikės sukurti.

4.1.14

EESRK pritaria ES institucijų nuomonei, kad Viduržemio jūros šalys jau labai seniai kenčia dėl nuolatinės įtampos dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto, kuris trukdo bandymams pradėti dialogą ar imtis bendrų veiksmų, ir ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją intensyviai toliau dėti pastangas siekiant abipusiškai priimtino sprendimo. Šiuo itin jautriu klausimu ES turi turėti bendrą poziciją.

4.1.15

Komitetas remia Komisijos poziciją dėl vizų režimo supaprastinimo atrinktiems partneriams Viduržemio jūros šalyse ir, atėjus laikui, – vizų režimo liberalizavimui tose šalyse, kurios gali glaudžiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga judumo, prieglobsčio prašymo, grąžinimo į kilmės šalį ir kovos su nelegalia imigracija bei prekybos žmonėmis klausimais.

4.1.16

EESRK mano, kad religijos ir pilietinės laisvės yra pagrindinės žmogaus teisės, kurios turi būti visapusiškai ginamos religinės ir politinės įvairovės regione ir ragina šalis, kurios dar neratifikavo dabartinių visuotinių ir regioninių konvencijų ir susitarimų dėl politinių, pilietinių ir kultūrinių laisvių bei dėl ekonominių ir socialinių teisių, pagrįstų Visuotine žmogaus teisių deklaracija, ratifikuoti juos nedelsiant.

4.1.17

Žiniasklaida Europos ir Viduržemio jūros regione vaidina svarbų vaidmenį perteikiant vykstančių permainų rezultatus ir juos planuojant. ES parama turi būti nukreipta į iniciatyvas pagerinti dabartinės žiniasklaidos profesionalumą ir nepriklausomumą bei kurti tokias sąlygas, kuriomis žiniasklaidos įvairovė ir laisvė gali tarpti.

5.   Glaudesnis ES bendradarbiavimas su Viduržemio jūros regiono pilietine visuomene

5.1   Po sukilimo arabų šalyse visos Europos institucijos, nepasirengusios tokiai įvykių raidai ir neturėdamos jokių alternatyvių skubių atsakomųjų priemonių, išskyrus humanitarinės pagalbos teikimą, sutiko, kad ateityje ES dėmesį turi skirti pirmiausia pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitoms nepriklausomoms socialinėms ir profesinėms organizacijoms.

5.2   Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos dviejuose komunikatuose jau yra skyriai, specialiai skirti priemonėms pilietinei visuomenei paremti per Europos kaimynystės politiką (EKP) ir Viduržemio jūros šalių sąjungą.

6.   Komisijos vaidmuo

6.1   Pietinėms Viduržemio jūros šalims turi būti skirta pagalba sukurti ir įtvirtinti mechanizmus, kuriais būtų propaguojama tinkama pilietinės visuomenės ir socialinių ir ekonominių organizacijų struktūra ir veikimas (teisės aktai, veiklos taisyklių nustatymas, institucijų stiprinimas, atviro ir visa apimančio demokratinio dialogo reikalavimas ir kt.).

6.2   Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis yra labai svarbus, todėl būtina iš naujo apibrėžti Viduržemio jūros šalių sąjungos vaidmenį ir uždavinius bei siekti aktyvaus pripažintų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo jos programose (3).

7.   Konkretus EESRK vaidmuo

7.1   EESRK, Europos pilietinei visuomenei atstovaujantis organas, gali aktyviai dalyvauti naujojoje Europos bendradarbiavimo su Viduržemio jūros šalių visuomene programoje imdamasis tokių priemonių:

—	fiksuodamas pietinių Viduržemio jūros šalių pilietinės visuomenės padėtį dalyvaujant atvirame, demokratiniame ir nuolat vykstančiame dialoge su įvairiais subjektais,

—	padėdamas apibrėžti specialius kriterijus ir procesus pripažinti organizaciją kaip tikrai atstovaujančią visuomenės grupei ir veikiančią demokratiškai ir nepriklausomai, bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis,

—

padėdamas nepriklausomai ir atstovaujamajai pilietinei visuomenei ugdyti gebėjimus pasinaudodamas savo patirtimi socialinio dialogo, ekonominių ir socialinių teisių, profesinio mokymo, gero valdymo, lygybės darbo rinkoje, tvaraus vystymo, socialinės sanglaudos, vartotojų apsaugos kooperatyvų, MVĮ, teisių gynimo, migracijos, kaimo plėtros ir moterų teisių srityse,

—	padėdamas vietos ekonomikos ir socialinių reikalų taryboms konsultacijomis dalyvaujamosios demokratijos klausimais,

—	dalyvaudamas Komisijos socialinių ir ekonominių organizacijų stiprinimo programose.

7.2   EESRK mano, kad darbdavių ir darbuotojų socialinis dialogas Viduržemio jūros šalyse turėtų tapti intensyvesnis ir kad Darbdavių ir Darbuotojų grupės galėtų padėti siekti šio tikslo, sukurdamos komunikacijos tinklą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, Komitetas ragina struktūruotą socialinį dialogą propaguoti socialiniame forume.

7.3   EESRK mano, kad labai svarbu bendradarbiauti su ES institucijomis remiant pietinėse Viduržemio jūros šalyse atsirandančias pilietinės visuomenės organizacijas, ypač tose šalyse, kurios tiesiogiai dalyvavo revoliucijas įsiūbavusiuose sukilimuose, kad jos būtų politiškai pripažintos ir sulauktų finansinės paramos, reikalingos tęsti savo veiklą demokratiniuose procesuose.

7.4   EESRK jau inicijavo nemažai apsilankymų pietinėse Viduržemio jūros šalyse (Tunisą ir Maroką) ir dabar rengia simpoziumą su EUROMED NVO (2011 m. rugsėjo mėn.) bei savo metinį aukščiausiojo lygio susitikimą (2011 m. lapkričio mėn. Stambule), dalyvaujant daugeliui pilietinės visuomenės atstovų. Komitetas pateikė rekomendacijas savo nuomonėse, rezoliucijose dėl Europos ir Viduržemio jūros šalių bendradarbiavimo (4) ir 2010 m. Romoje priimtoje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių aukščiausiojo lygio ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų bei panašių institucijų susitikimo galutinėje deklaracijoje. Šioje deklaracijoje pateikta keletas rekomendacijų EUROMED šalių pilietinei visuomenei aktualiais klausimais: Viduržemio jūros šalių sąjungos ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų bei panašių institucijų asamblėjos sukūrimas, deramas darbas ir tvarus vystymasis Viduržemio jūros regiono šalyse, profesinis mokymas – veiksnys, skatinantis konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą, teisingesnės visuomenės EUROMED regione formavimas ir žemės ūkio politika Viduržemio jūros šalių sąjungos valstybėse. Be to, EESRK glaudžiai bendradarbiauja su ES valstybių narių nacionalinėmis ekonomikos ir socialinių reikalų tarybomis Viduržemio jūros regione.

7.5   Komitetas pakoreguos savo Euromed ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų tinklą ir toliau propaguos regioninį bendradarbiavimą pasitelkdamas šį tinklą, kuris gali tapti forumu keistis informacija tarp pilietinės visuomenės partnerių Šiaurėje ir Pietuose.

---

(1)  Bendras komunikatas Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011) 200 galutinis, 2011 3 8) ir Bendras komunikatas Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Naujas požiūris į kintančią kaimynystę (COM(2011) 303 galutinis, 2011 5 25).

(2)  Žr. 1 išnašą.

(3)  Žr. 2011 m. gegužės 12 d. Regionų komiteto rezoliuciją dėl reagavimo į revoliucijų Viduržemio jūros šalyse poveikį ir padarinius (OL C 192, 2011 7 1, p. 1–3).

(4)  EESRK rezoliucija dėl padėties pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse (OL C 132, 2011 5 3, p. 1–2); Nuomonė „Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė“ (OL C 182, 2009 8 4, p. 13–18); Nuomonė „Asociacijų laisvė Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės šalyse“ (OL C 211, 2008 8 19, p. 77–81).

---