21.1.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 21/33

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl socialine atsakomybe grindžiamų finansinių produktų (nuomonė savo iniciatyva)

2011/C 21/06

Pranešėjas Carlos TRÍAS PINTO

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis savo Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2009 m. spalio 1 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Socialine atsakomybe grindžiamų finansinių produktų.

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2010 m. gegužės 4 d. priėmė savo nuomonę.

463-iojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2010 m. gegužės 26–27 d. (gegužės 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 129 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 2 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Terminą „socialine atsakomybe grindžiami finansiniai produktai“ būtų galima aiškinti taip, kad jis apimtų visus bankų, draudimo ir investicijų valdymo sektorių siūlomus produktus ir paslaugas. Tačiau šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama socialiai atsakingam investavimui, kurį siūlo ir instituciniams investuotojams, ir plačiajai visuomenei prieinami kolektyvinio investavimo fondai. Savaime aišku, kolektyvinio investavimo fondai investuoja. Kad fondas būtų laikomas socialiai atsakingu, jis privalo atidžiai pasirinkti investicijas remdamasis atitinkamais kriterijais. Dauguma fondų investuoja į bendrovių akcijas. Pagrindinė daugumos fondų problema – gebėjimas nustatyti bendroves, kurios atitinka etinius, socialinius ir valdymo kriterijus. Brandžioje socialiai atsakingo investavimo aplinkoje yra daug įvairių organizacijų, nustatančių, kokiu mastu kiekviena bendrovė atitinka etinių, socialinių ir valdymo kriterijų lygį.

1.2   Yra įvairių techniniais socialiai atsakingo investavimo klausimais konsultuojančių organizacijų. Tarptautiniai akcijų indeksai, pavyzdžiui, Dow Jones tvarios plėtros indeksas (angl. Dow Jones Sustanability DJSI Index) arba FTSE4Good suteikia svarbią informaciją, reikalingą socialiai atsakingų investicinių fondų įkūrimui arba jų veiklai apskritai ar konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, kai kurie fondai daugiausia dėmesio skiria tvirtą poziciją užimančioms bendrovėms, besilaikančioms aukštų etinių ir gero valdymo standartų. Kiti orientuojasi į tvarumo arba ekologinius aspektus. Visi šie variantai yra įmanomi.

1.3   Pasibaigus krizei, investicijas reikia nukreipti į socialines ir etines vertybes propaguojančias bendroves, kad būtų susigrąžintas piliečių pasitikėjimas finansų rinkomis. Iš tikrųjų galima teigti, kad po šios krizės įprastinio verslo (angl. business as usual) nebebus.

1.4   Analizuodami praeitį galime pastebėti, kad daugelio finansų įstaigų veikla pastaraisiais metais visiškai neatitiko nei socialinių, nei valdymo standartų, kurių tokios stambios bendrovės turėtų laikytis. Todėl EESRK reikalauja finansų įstaigų socialinės atsakomybės programų, kad būtų patenkinti XXI a. Europos socialiniai ir gero valdymo poreikiai.

1.5   Socialiai atsakingo investavimo rezultatai rodo teigiamą socialiai atsakingus investicinius fondus siūlančių įstaigų finansinių ir socialinių reitingų ryšį. Be to, socialiai atsakingas investavimas nėra nei mažiau pelningas, nei rizikingesnis už tradicinį investavimą.

1.6   Kolektyvinio investavimo subjektai ir už profesinių pensijų skyrimą atsakingos įstaigos yra svarbios priemonės, leidžiančios santaupas paversti pelningomis investicijomis. Vis dėlto daugiau dėmesio reikės skirti konsultacijoms investicijų klausimais, valdymo metodų tobulinimui, taip pat su komunikacija susijusiems žmogiškųjų santykių ir socialinės atsakomybės aspektams.

1.7   Finansų įstaigose dirbančių specialistų indėlis į socialiai atsakingą investavimą turėtų būti paremtas šiais aspektais: ilgalaike vizija, bendro intereso paisymu, vertinimų patikimumu ir tikslumu.

1.8   EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti socialiai atsakingo investavimo plėtojimą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos „standartizuoti“ ir sustiprinti dabartines šių produktų valdymo sistemas skatinant informacijos skaidrumą, investuotojų analizės palyginamumą, techninį mokymą ir keitimąsi gerąja praktika. Kai kurie faktai rodo, kad finansų rinkos teigiamai reaguoja į standartizavimo sistemų taikymą ir atsakingų institucijų išduodamus sertifikatus, tačiau nepalankiai vertina dėl perdėtos biurokratijos padidėjusias sąnaudas.

1.9   Socialiai atsakingo investavimo metu vykdomos atrankos, kurią atlieka reguliavimo institucijos ar profesionalūs patarėjai, teigiamas aspektas yra tas, kad kai kuriuos vertybinius popierius galima pašalinti iš investicijų portfelio, o tai skatins įmones geriau pasirodyti aplinkosaugos, socialinių klausimų ir valdymo srityse.

1.10   EESRK finansų srityje siūlo imtis konkrečių reklamos ir švietimo iniciatyvų: rengti leidinius, organizuoti mokymus, kurti specializuotus interneto puslapius, mokyklose mokyti ekonomikos ir finansų.

1.11   Vienas iš finansinio švietimo programų tikslų – formuoti šeimų atsakingo, atsargaus ir ilgalaikio investavimo įgūdžius, atsižvelgiant į jų rizikos profilį, finansinę padėtį ir jų asmeninius tikslus.

1.12   Socialiniai ir demografiniai pokyčiai verčia numatyti kultūrines ir veiklos permainas, kad būtų vykdomos ilgalaikės investicijos. EESRK nuomone, valstybinės įstaigos, taikydamos atitinkamas finansines ir mokesčių taisykles ir netgi vykdydamos viešuosius pirkimus, turėtų duoti postūmį investicijoms į socialiai atsakingus fondus.

1.13   Galiausiai, viešojo administravimo institucijoms tenka svarbus vaidmuo skatinant tiek atsakingo investavimo paklausą (individualūs arba instituciniai investuotojai), tiek pasiūlą (valdymo ir prekybos įmonės). Pačios viešojo administravimo institucijos gali stimuliuoti rinką tvarkydamos suverenių turto arba rezervų fondų investicijas. Jų pačių veikla ne tik rodo pavyzdį, bet ir yra pagrindinis katalizatorius, turintis didelę varomąją jėgą.

1.14   Emitentai ir įmonės savo ruožtu gali suburti investuotojų bendruomenę parodydamos, kad jų tvaraus vystymosi politika yra jų valdymo kokybės rodiklis skaidrumo ir šių kriterijų įtraukimo į savo investavimo strategiją atžvilgiu.

2.   Finansų įstaigų socialinė atsakomybė

2.1   Įmonė, kuri valdymo požiūriu vadinama socialiai atsakinga, suteikia galimybių finansų įstaigoms, galinčioms patenkinti visuomenės lūkesčius.

2.2   Paskelbus Europos Komisijos žaliąją knygą „Europos teisinė bazė įmonių socialinės atsakomybės srityje“ (1) ir vėliau OECD dokumentą Corporate Social Responsibility  (2), įtvirtintas įmonės, prisiimančios atsakomybę suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu, socialinis ir ekonominis modelis (3).

2.3   Finansų įstaigų srityje pagrindiniai taupomųjų bankų principai (4) patvirtina, kad šios institucijos, kaip ir kredito unijos bei socialinės savidraudos bendrijos, yra dabartinės įmonių socialinės atsakomybės pirmtakės. Socialinis aspektas neatsiejamas nuo jų tapatybės (5), tad jos siekia specifinių tikslų, glaudžiai susijusių su socialinės ekonomikos filosofija, visame pasaulyje stiprėjančia ekonomine ir socialine jėga (6); šį įsipareigojimą, be kita ko, rodo neįgaliųjų socialinė ir profesinė integracija.

2.4   Dabartinė finansų krizė prasidėjo bankininkystės sektoriuje, kuriame pernelyg didelės rizikos ėmėsi bankininkai, o padėtį pablogino bankų priežiūros spragos. Krizės šerdimi tapo finansiniai produktai (hipotekiniai kreditai būstui pirkti, vartojimo kreditai, išvestiniai ir struktūruoti produktai) ir moralinė rizika (angl. moral hazard) vykdant prekybą. Taigi, kredito reitingo agentūros, kurioms būdingi aiškūs interesų konfliktai, ir jau žinomi reguliavimo trūkumai atliko lemiamą vaidmenį dar labiau pagilinant krizę.

2.5   Pagrindinis finansų įstaigų uždavinys šiuo metu – savo veiklą vykdyti atsargiai ir tiksliai, kartu skirti lėšų realiosios ekonomikos ir namų ūkių vartojimo projektams finansuoti.

2.6   Dabartinėmis finansų krizės sąlygomis bankai neturėtų nutraukti savo įsipareigojimų visuomenei. Be to, pati krizė parodė tam tikrą įmonių neatsakingumą ir patvirtino būtinybę išplėsti ir sustiprinti įmonių socialinę atsakomybę. Įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių tapatumo, įsipareigojimo ir strategijos klausimas.

2.7   Dėl visų šių priežasčių EESRK pritaria strateginių veiklos gairių finansų sektoriuje nustatymui, kad būtų skatinamas platesnio masto socialiai atsakingas investavimas, taikomos atitinkamos mokesčių priemonės, sukurtos produktų standartizavimo sistemos, gerinama investuotojų apsauga, diegiama gera bankų praktika ir stiprinama Europos rinka užtikrinant atsakingas ir tinkamas finansines paslaugas.

3.   Socialine atsakomybe grindžiami finansiniai produktai

3.1   Nuomonės apibrėžtis ir aprėptis

3.1.1   Tai taupymo produktai (einamosios sąskaitos, itin pelningos sąskaitos, taupomieji indėliai, struktūruoti indėliai), investiciniai produktai (kolektyvinio investavimo subjektai – investiciniai fondai ir investicinės bendrovės; pensijos ir draudimai – pensijų planai ir fondai, senatvės pensijų sistema, kaupiamasis ir investicinis (angl. unit linked) gyvybės draudimas, teminiai fondai), kredito finansavimo priemonės ir finansinės pagalbos mechanizmai (mikrokreditai, atnaujinamieji fondai, abipusių garantijų fondai ir rizikos kapitalas), kurie yra susieti su aplinkos, socialiniais ir gero valdymo kriterijais, jokiu būdu nepamirštant būtinų su rizika ir finansiniu pelningumu susijusių tikslų.

3.1.2   Šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama investiciniams produktams tiek mažmeninėje, tiek institucinėje rinkoje. Apskritai kalbant, tai reiškia investavimą į organizacijas, kurios taiko geriausią praktiką ir skatina tvarų vystymąsi. Taigi siekiama, kad šie produktai taptų veiksminga priemone, kuria būtų prisidedama prie bendro visuomenės vystymosi skatinant atitinkamą įmonių veiklą, kad būtų patenkinti investuotojų lūkesčiai.

3.1.3   Tačiau socialiai atsakingų investicinių fondų nereikėtų painioti su savitarpio investiciniais fondais. Pastarieji tam tikrą procentinę savo pelno dalį tiesiog perleidžia socialinėms įstaigoms ir neprivalo laikytis socialinės atsakomybės kriterijų rinkdamiesi savo investicijas. Vis dėlto tas pats fondas gali vykdyti ir savitarpio investavimą, ir socialiai atsakingą investavimą.

3.2   Kilmė ir raida

3.2.1   Socialiai atsakingo investavimo kilmė susijusi su moraliniais principais. Šis reiškinys ėmė stiprėti nuo 1980 m. skatinamas globalizacijos proceso, vis didesnės ekologinės ir socialinės savimonės, besivystančių naujų informacinių ir ryšių technologijų.

3.2.2   Socialiai atsakingas investavimas visų pirma atsirado anglosaksų šalyse (7). Europoje (8) yra rinkų, kurioms būdingas spartus ekonomikos augimas, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Švedija, Belgija ir kiek mažiau Italija, Ispanija ar Vokietija.

3.3   Sąvokų paaiškinimai

3.3.1   Socialiai atsakingo investavimo fondai investuoja į įmones. Seniau etiškas investavimas buvo grindžiamas moraliniais, ideologiniais ar socialiniais motyvais, tačiau dabar į šią sąvoką norima įtraukti įmonės rezultatų ekonominius, aplinkos, socialinius ir valdymo aspektus numatant ilgalaikes perspektyvas.

3.3.2   Priimant sprendimus dėl investavimo, taikomi socialinės atsakomybės kriterijai (filtras), kuriais remiantis atsisakoma tam tikrų investicijų ir pasirenkamos tos, kurios labiausiai atitinka reikalavimus. Taigi socialiai atsakingo investavimo uždavinys – daryti įtaką būsimai įmonių strategijai ir suderinti investuotojo ir investicijos objekto vertybes.

3.3.3   Vertintojai vadovaujasi net šešiasdešimčia kriterijų. Kai kurie dažniausiai naudojami kriterijai pateikiami šioje lentelėje (9):

Neigiami kriterijai	Teigiami kriterijai
Ginklai	Lygios galimybės
Bandymai su gyvūnais	Perdirbimas
Trečiojo pasaulio šalių išnaudojimas	Energijos ir gamtos išteklių tausojimas
Tarša	Informacijos skaidrumas
Genetinės manipuliacijos	Solidarumo su visuomene įsipareigojimas
Pornografija, tabako gaminiai ir alkoholis	Parama mokymui ir švietimui
Aplinkos niokojimas	Produktų standartizavimas

3.3.3.1   Šiuo sąrašu nenorima pasakyti, kad neigiamus kriterijus atitinkančios įmonės yra iš tikrųjų valdomos neatsakingai. Priešingai, savo veikloje jos gali taikyti pačius aukščiausius etikos standartus, nors kai kuriems investuotojams konkretūs sektoriai, pavyzdžiui, ginkluotės, gali būti nepriimtini dėl moralinių priežasčių.

3.3.4   Socialiai atsakingo investavimo tvarumo kriterijus derėtų suprasti kaip dinaminius kriterijus, kurie suteikia galimybę į socialiai atsakingo investavimo sistemą įtraukti naujų ir svarbių aspektų. Pavyzdžiui, lygių galimybių srityje reikėtų įtraukti vertybėmis pagrįstų kriterijų, susijusių su neįgaliaisiais, pavyzdžiui, integracijos į darbo rinką arba darbo vietos, komercinės paskirties patalpų, produktų ir paslaugų prieinamumo rodiklius.

3.3.5   Rengiant socialiai atsakingo investavimo raidos pasaulio mastu palyginamuosius duomenis, pagal rinkų susiskaidymo strategiją tenka atskirti institucinę rinką (kuri iš esmės tapatinama su už profesinių pensijų skyrimą atsakingomis įstaigomis) ir mažmeninę rinką (kuri apima tik investicinius fondus).

3.4   Naujos įstaigos

3.4.1   Finansų rinkoje veikiančios įstaigos sukūrė mechanizmus, leidžiančius vadybai suteikti tvarumo aspektą. Dialogas su suinteresuotaisiais subjektais būdingas ir vadinamajam tradiciniam, ir etiniam bankui (10); jis gali vykti posėdžių metu arba bendraujant elektroninėse platformose.

3.4.2   Plėtojant socialiai atsakingą investavimą buvo sukurtos naujos įstaigos arba pritaikytos tradicinės įstaigos, kurios dalyvauja sudarant ir skelbiant tarptautinius rinkos indeksus (pavyzdžiui, Dow Jones Sustainability DJSI Index ar FTSE4Good), sudarytos ir platinamos duomenų bazės, įsteigtos tvarumą vertinančios ir socialiai atsakingo investavimo klausimais konsultuojančios agentūros ir pan.

3.4.3   Norint paskatinti JTO socialiai atsakingo investavimo principų sklaidą, reikia atsižvelgti į aktyvų Europos Komisijos vaidmenį; Jungtinių Amerikos Valstijų socialinių investicijų forumas (angl. SIF) ar Europos socialinių investicijų forumas (Eurosif) padeda plėtoti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais (11).

3.5   Portfelio valdymas

3.5.1   Vykdant socialinį ir ekonominį modeliavimą, socialinės naudos priemonės susiejamos su tradiciniais finansiniais modeliais ir tai yra pažangiau už pelningumo ir rizikos santykį. Taigi, socialiai atsakingo investavimo atveju tikslai, kurių siekiama pasirenkant investicijas, grindžiami ne tik išimtinai finansiniais, bet ir socialiniais, aplinkos apsaugos ir gero valdymo kriterijais.

3.5.2   Pastaraisiais metais buvo pripažinta, kad reikia sukurti finansų sektoriaus socialinės atsakomybės pagrindus, taip atsirado vadinamieji tvarūs finansai ar socialiai atsakingi finansai (angl. Sustainable Finance). Ši kryptis atitinka elgesio finansų (angl. Behavioral Finance) teorijos vystymo raidą ir išplečia subjektų ekonominio ir psichologinio elgesio analizę įtraukiant socialinį elgesį ir požiūrį į gamtą (12).

3.5.3   Tvarumo vertinimo agentūros (13), naudojančios įvairius vertinimo būdus, yra organizacijos, ištobulinusios įmonių vertinimo ir klasifikavimo pagal jų socialiai atsakingą elgesį, metodus. Kalbant konkrečiai, šiuo klausimu atliktų įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad socialiai atsakingas investavimas nereiškia, kad jį pasirinkę asmenys atsisako ekonominio pelno, jei turėsime omenyje vidutinės ar ilgalaikės trukmės grąžos perspektyvą.

3.6   Produktų standartizavimas

3.6.1   Norint sukurti ir paskleisti socialine atsakomybe grindžiamus finansinius produktus (investavimo, taupymo arba finansavimo), reikia iš anksto ir labai aiškiai apibrėžti, kokie jiems keliami reikalavimai. Šie reikalavimai turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi socialinės atsakomybės principų, vykdoma stebėsena, nuolat vertinama ir garantuojamas skaidrumas.

3.6.2   Kalbant konkrečiai, Ispanijos standartizavimo ir sertifikavimo asociacija (AENOR) (14) šiuo metu tikslina socialine atsakomybe grindžiamų finansinių produktų standartą (UNE 165001: 2002 EX, Etinės finansinės priemonės) tam, kad apibrėžtų bendro pobūdžio reikalavimus, kurie būtų gairės įstaigoms, norinčioms kurti arba platinti tokio pobūdžio produktus, ir kurie užtikrintų vartotojams kuo išsamesnę informaciją apie minėtus kriterijus ir kuo didesnį jų skaidrumą.

3.6.3   Pastaraisiais metais skirtingose Europos Sąjungos šalyse, daugeliu atvejų valstybinių reguliavimo institucijų prašymu, taip pat buvo apibrėžti sektoriaus savireguliacijos kriterijai (15), kad būtų galima sudaryti socialiai atsakingų investicinių fondų, kurių skaičius labai sparčiai auga, registrą. Auditoriai ir profesionalūs konsultantai užtikrina papildomą kontrolę.

3.6.4   Taip pat verta paminėti iniciatyvą, kuria siekiama skatinti skaidrų šių Europos socialinių investicijų forumo (Eurosif) ir valstybių narių įvairių socialinių investicijų forumų propaguojamų kriterijų naudojimą. Tai leistų vartotoją informuoti apie naudojamus kriterijus ir jų taikymą nesiimant vertinti produktų naudingumo arba atsakingumo.

3.6.5   Įgyvendinant iniciatyvą, kuria skatinamas finansų įstaigų rengiamų socialiai atsakingo investavimo ataskaitų palyginamumas, siekiama sukurti tam tikrą standartizuoto dokumento formą, kuri atitiktų investuotojų iš įvairių ES šalių informacijos poreikius.

4.   Vartotojų apsaugos sistemos

4.1   Dėl finansų krizės sumažėjo vartotojų pasitikėjimas finansines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Kadangi abejojama sektoriaus moralumu, finansų įstaigos turi galimybę sustiprinti socialine atsakomybe grindžiamų finansinių produktų kūrimo ir įtvirtinimo pastangas.

4.2   Geresnis kliento informavimas

4.2.1   Viena iš finansų krizės pasekmių – reguliavimo institucijos vis labiau rūpinasi indėlininkais ir investuotojais. Kad toks požiūris plinta, liudija arbitražo komisijos, informaciniai bukletai ir informaciniai vadovai, visų finansinių produktų reklamos (ji turi būti aiški, nešališka ir neklaidinanti) priežiūra (16), taip pat kuriamos „skundų tarnybos“ arba „klientų gynėjo“ (ombudsmeno) etatai.

4.2.2   Tačiau bankų praktikoje dar pasitaiko atvejų, kai klientai nėra tinkamai informuojami pagal jų poreikius. Neseniai Europos Komisijos atliktas tyrimas (17) daugelyje Europos šalių bankų atskleidė veiklos pažeidimus, visų pirma susijusius su sąskaitų tvarkymo įkainių neskaidrumu ir dydžiu, taip pat sunkumus, iškylančius vartotojui, norinčiam palyginti skirtingų bankų pasiūlymus ir pasirinkti naudingiausią.

4.2.3   Skaidrumas klientų atžvilgiu neatsiejamas nuo aiškios, tikslios, suprantamos ir palyginamos informacijos. Taigi, apie socialine atsakomybe grindžiamus finansinius produktus turėtų būti teikiama bent jau ši informacija: vykdomo socialiai atsakingo investavimo apibrėžtis, taikomi praktiniai kriterijai (socialiai atsakingo investavimo filtras), socialiai atsakingo investavimo komisijos sudėtis (18), valdymo mokestis, depozitas ir kt. Taip pat turėtų būti rengiamos periodinės nepriklausomų ekspertų ataskaitos, kurios patvirtintų, kad produktas atitinka socialinės atsakomybės koncepciją.

4.2.4   Pagalbos klientams tarnybos surinkta informacija padeda nuolat gerinti (tai esminis paslaugų kokybės veiksnys) ir atsakingai teikti aptarnavimo po pardavimo paslaugas, kurios užtikrinamos visą produkto gyvavimo ciklą arba kol klientas neatsisako produkto.

4.3   Aktyvesnis finansinis švietimas

4.3.1   Ir viešasis, ir privatus sektoriai finansinį švietimą turėtų laikyti viena iš savo pareigų ir bendradarbiauti, kad išspręstų vis sudėtingesnės finansinės aplinkos problemą. Tačiau finansines žinias reikia skleisti nesiekiant su konkrečiais finansiniais produktais susijusių ekonominių interesų.

4.3.2   Kad visuomenė geriau išmanytų finansų klausimus, priežiūros institucijos ir finansų įstaigos vykdo įvairias iniciatyvas, vadinamuosius finansinio švietimo planus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti šeimų įsiskolinimo ir padėti joms pasirinkti jų rizikos profilį ir finansinę padėtį atitinkančius produktus.

4.3.3   Finansinio švietimo srityje vykdoma politika padeda ugdyti pasitikėjimą finansų sistema. Šios politikos svarbą Europos Sąjunga pripažino Komisijos komunikate finansinio švietimo tema (19) ir 2008 m. gegužės 14 d. ECOFIN tarybos galutinėse išvadose (20).

4.3.4   Paskatos vykdyti socialiai atsakingo investavimo mokslinius tyrimus ir rinkos dalyvių švietimas finansų įstaigoms suteikia galimybę įgyvendinant tvarumo politiką pasirinkti „geriausią praktiką“. Šviečiamoji medžiaga ir elgesio kodeksai yra geros mokymo tobulinimo priemonės.

4.4   Finansų įstaigų teikiamos konsultacijos

4.4.1   Europos Sąjungos MiFid (finansinių priemonių rinkų) direktyvoje (21) reikalaujama, kad finansų subjektai sustiprintų investuotojų apsaugą ir siūlytų klientams jų skirtingus profilius atitinkančius produktus. Be to, direktyvoje prašoma nubrėžti „aiškią ribą“ tarp patarimų teikimo ir pardavimų, o finansiniai tarpininkai raginami išsamiai susipažinti su platinamais produktais. Šiuo požiūriu atliekant tinkamumo įvertinimą, kliento reikėtų pasiteirauti, ar jis pritaria socialiai atsakingo investavimo politikai, kai jam siūlomi arba priskiriami (valdant portfelį) tinkamiausi socialinės atsakomybės principu grindžiami investiciniai produktai.

4.4.2   Konkrečiai, socialine atsakomybe grindžiamiems finansiniams produktams turės būti taikomos vidinės kontrolės procedūros, leidžiančios nustatyti investicijų riziką ir patikrinti, ar nėra interesų konflikto, jei reikia, pateikiant ataskaitą socialiai atsakingo investavimo komisijai (kad būtų užtikrintas komisijos narių pastabų objektyvumas, joje daugumą turi sudaryti kviestieji ekspertai).

5.   Socialine atsakomybe grindžiamų investicijų perspektyvos

5.1   Jei investuotojai yra pajėgūs ilgalaikės įmonių socialinės atsakomybės tikslo siekiančias įstaigas atskirti nuo tų, kurioms ši atsakomybė yra tik viena iš rinkodaros priemonių, dabartinės aplinkybės gali būti palankios atsakingo investavimo plėtrai.

5.2   Už profesinių pensijų skyrimą atsakingos įstaigos suteikia geriausias atsakingo investavimo plėtros perspektyvas. Ramón Jáuregui (22) teigia, kad Ispanijoje vadovaujantis tvarumo kriterijais rinkai pateikus 10 proc. Socialinės apsaugos rezervinio fondo (23) būtų suteiktas postūmis socialinės atsakomybės kultūros vystymuisi.

5.3   Tinkamu gerosios praktikos pavyzdžiu, kai sutelkiamos verslo atstovų ir valdžios institucijų pastangos, galėtų būti vienos didžiausių Lenkijos verslininkų organizacijų Business Centre Club iniciatyva „Socialinio solidarumo medalis“ (angl. Medal of Social Solidarity). Įgyvendinant šią iniciatyvą, teikiamas specialus prizas asmenims, taip pat ir įmonių vadovams, kurie gina įmonių socialinės atsakomybės idėją. Teikiant minėtus medalius, dalyvauja šimtai įmonių vadovų, ministrai, diplomatai, Lenkijos Ministras Pirmininkas ar netgi Prezidentas, Europos Komisijos pirmininkas ar EESRK pirmininkas.

5.4   Kad būtų užtikrinta socialiai atsakingo investavimo branda, EESRK ragina valdžios institucijas dėti pastangas palengvinti atitinkamos teisinės bazės sukūrimą, skatinti tvarumo principais grindžiamą investavimą, dalyvauti skleidžiant gerąją praktiką ir remti investicijas į tokio pobūdžio finansinius produktus, pavyzdžiui, vykdant atitinkamą mokesčių politiką (24). Labai veiksmingas būdas rinkai paskatinti – taikyti minėtus kriterijus savo pačių investicijoms, duodančioms pastovias ar kintamas pajamas, pasirinkus nepriklausomus fondus arba socialinės apsaugos rezervinius fondus, kaip yra Prancūzijoje. Kalbant apie reguliavimą ir siekiant skaidrumo, svarbu pabrėžti, kad poveikį darytų taisyklės, skatinančios investicinių lėšų valdymo bendroves arba už profesinių pensijų skyrimą atsakingas įstaigas nurodyti, ar pasirinkdamos investicijas jos vadovaujasi socialiniais ir aplinkos apsaugos kriterijais, kaip yra Jungtinėje Karalystėje.

5.5   EESRK pabrėžia, kad labai svarbus įmonių indėlis ir finansų rinkos tarpininkų aktyvus valdymas. Už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų valdytojai, socialiai atsakingo investavimo produktų komisijos, kontrolės komisijos ir profesinės sąjungos yra socialine atsakomybe grindžiamų investicijų rinkos varomoji jėga.

---

(1)  COM(2001) 366 galutinis. Taip pat žr. Komisijos komunikatą „Augimo ir užimtumo partnerystės įgyvendinimas. Paversti Europą įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiu“, COM(2006) 136 galutinis.

(2)  Corporate Social Responsibility: Partners for Progress, OECD, 2001 m., Paryžius.

(3)  Žr. EESRK nuomonę dėl Europos finansinių institucijų etinio ir socialinio aspektų, OL C 100, 2009 4 30, p. 84.

(4)  Išdėstyti Europos taupomųjų bankų grupės dokumente Nr. 143/90 (1990 m.).

(5)  E. Castelló, El liderazgo social de las Cajas de Ahorros (Taupomųjų bankų socialinis lyderiavimas), Funcas Ediciones, 2005 m.

(6)  J. L. García, Las cuentas de la economía social: magnitudes y financiación del tercer sector en España (Socialinės ekonomikos įmonių sąskaitos. Trečiojo sektoriaus padėtis ir finansavimas Ispanijoje, 2005 m.), Civitas Ediciones, 2009 m.

Žr. 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Socialinė ekonomika“ (pranešėja Patricia Toia).

(7)  Eurosif (2008 m). 2007 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose aktyvų dydis siekė 1 917 mlrd. eurų.

(8)  Eurosif (2008 m). 2007 m. Europoje socialiai atsakingo investavimo aktyvai sudarė 2 665 mlrd. Eurų.

(9)  Muñoz ir kt., The social responsibility performance of ethical and solidarity funds: An approach to the case of Spain. Business Ethics. A European Review. 13 tomas, Nr. 2/3, 2004 m. balandžio ir liepos mėn.

(10)  Visuotinai priimta vartoti terminą „etinis“, bet gali būti naudojami ir kiti apibūdinantys terminai, pavyzdžiui, „pilietiškas“, „alternatyvus“ arba „socialinis“. Žr. INVERCO (Ispanijos investicinių fondų asociacija), Etikos komisija, 1999.

(11)  Žr. EESRK nuomonę „Privataus kapitalo fondų, rizikos draudimo fondų ir nepriklausomų fondų poveikis Europos pramonės permainoms“, OL C 128, 2010 5 18, p. 56.

(12)  Ypač svarbūs šios srities pradininko Amartya Sen veikalai, pavyzdžiui, „Kolektyvinis pasirinkimas ir socialinė gerovė“ (angl. Collective choice and social welfare), Holden-Day, 1970 m.

(13)  Jos siūlo konsultacijas investuotojams ir vykdo kontrolę.

(14)  AENOR „Etika. Įmonių socialinės atsakomybės valdymo sistema“ (isp. Ética. Sistema de gestión de la responsabilidad social de las empresas), 2008 m.

(15)  Už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų kontrolės komisijos paaiškina, ar priimdamos sprendimus dėl investavimo jos vadovaujasi socialinės atsakomybės kriterijais, ar ne.

(16)  Žr. EESRK nuomonę dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, COM(2009) 491 galutinis, CESE 257/2010.

(17)  „Duomenų apie vartotojams siūlomus einamųjų sąskaitų įkainius rinkimas“ (angl. Data collection for prices of current accounts provided to consumers), Europos Komisija, 2009 m., http://ec.europa.eu/consumers/strategy/docs/prices_current_accounts_report_en.pdf

(18)  Ekspertų kolegija, kuri dalyvauja su produktu susijusio finansų subjekto, jį valdančios arba prižiūrinčios įstaigos veikloje, kad užtikrintų tinkamą etinio filtro taikymą ir patikrintų numatomą teikti informaciją. Nors taip yra ne visada, dėl kiekvieno finansinio produkto turėtų būti sukurta atskira komisija.

(19)  COM(2007) 808 galutinis.

(20)  Tarybos pranešimas spaudai Nr. 8850/08 (Presse 113), p. 14.

(21)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų.

(22)  Ramon Jáuregui yra Europos Parlamento narys ir dalyvauja judėjimo „Atsakinga alternatyva“ veikloje.

(23)  Įvairios Europos Sąjungos šalys turi tokį fondą.

(24)  Ekonomistai be sienų (isp. Economistas sin Fronteras) „Kaip Ispanijoje paskatinti socialiai atsakingą investavimą“ (isp. Cómo fomentar la inversión socialmente responsable en España), UNED, 2007 m.

---