2010 m. rugsėjo 8 d. pareikštas ieškinys byloje Dornbracht prieš Komisiją

(Byla T-386/10)

()

2010/C 301/71

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Aloys F. Dornbracht GmbH & Co. KG (Izerlonas, Vokietija), atstovaujama advokatų H. Janssen, T. Kapp ir M. Franz

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė ginčija 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimą C(2010) 4185 galutinis byloje COMP/39092 — Vonios kambario įranga. Ginčijamu sprendimu ieškovei ir kitoms įmonėms buvo skirtos baudos dėl SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimo. Komisijos nuomone, ieškovė dalyvavo tęstiniame susitarime arba suderintuose veiksmuose vonios kambario įrangos sektoriuje Vokietijoje ir Austrijoje.

Grįsdama ieškinį ieškovė pateikia aštuonis ieškinio pagrindus.

Pirmu ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad buvo pažeista Reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 2 dalis, nes atsakovė neatsižvelgė į daugelį ieškovei naudingų švelninančių aplinkybių.

Antru ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis, nes atsakovė, aiškindama šio reglamento 23 straipsnio 2 dalies antrą sakinį kaip didinimo ribą, praranda galimybę įvertinti pažeidimo, kuriuo kaltinama ieškovė, sunkumą.

Be to, trečiu ieškinio pagrindu ieškovė nurodo vienodo požiūrio principo pažeidimą, nes atsakovė, nustatydama fiksuotas sumas, neatsižvelgia į individualų ieškovės prisidėjimą prie pažeidimo.

Ketvirtu ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad nustatydama baudos dydį atsakovė nepalygina pažeidimo su pažeidimais kitose bylose, kuriose ji priėmė sprendimus, ir tuo pažeidžia vienodo požiūrio principą.

Penktu ieškinio pagrindu ieškovė nurodo baudos dydžio neproporcingumą, nes atsakovė neatsižvelgė į ribotus ieškovės pajėgumus.

Šeštu ieškinio pagrindu teigiama, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas negaliojimo atgal principas, nes atsakovė baudas apskaičiavo pagal 2006 m. Baudų apskaičiavimo gaires (2).

Septintu ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis pažeidžia tikslingumo principą.

Galiausiai aštuntu ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad baudos apskaičiavimas yra neteisėtas, nes bauda buvo apskaičiuota remiantis Baudų apskaičiavimo gairėmis, kuriomis atsakovei suteikiama per didelė diskrecija.

(1)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).

(2)  Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės (OL C 210, 2006, p. 2).