8.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/1

(1)

Pereinant prie žiniomis grįstos ekonomikos (Lisabonos Europos Vadovų Taryba, 2000 m.) būtina modernizuoti ir nuolat tobulinti profesinio mokymo sistemas, kad jos padėtų didinti užimtumą, stiprinti socialinę įtrauktį, teikti daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą visiems, įskaitant nepalankioje padėtyje esančius asmenis, ir taip prisitaikyti prie sparčių ekonomikos ir visuomenės pokyčių.

(2)

Europos Vadovų Taryba 2002 m. Barselonoje iškėlė tikslą – Europos švietimo ir mokymo sistemos iki 2010 m. turėtų tapti pasauliniais kokybės orientyrais.

(3)

Lisabonos integruotose ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse (2005–2008 m.) valstybės narės paragintos plėtoti prieinamas ir pasiekiamas mokymosi visą gyvenimą sistemas, atsižvelgiant į kintančius žiniomis grįstos ekonomikos ir visuomenės poreikius. Kad švietimo ir mokymo sistemos geriau atitiktų darbo rinkos poreikius, būtina jas pritaikyti ir stiprinti gebėjimus šioje srityje. Siekiant suderinti socialinę sanglaudą ir konkurencingumą, reikėtų geriau derinti švietimo ir mokymo politikos tikslus su ekonomikos ir darbo rinkos politikos siekiais.

(4)

Priėmus 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliuciją dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje (4) (Kopenhagos procesas), įvertinus Komisijos, valstybių narių, socialinių partnerių, EEE ir ELPA šalių bei šalių kandidačių bendradarbiavimo kokybės užtikrinimo srityje rezultatus ir atsižvelgus į sukauptą patirtį ir teigiamus pavyzdžius įvairiose dalyvaujančiose šalyse, buvo parengta Bendroji kokybės užtikrinimo sistema (BKUS).

(5)

Tarybos ir Komisijos 2004 m. bendrojoje tarpinėje ataskaitoje Europos Vadovų Tarybai dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo (5) numatyta, kad bendroji profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistema (kuri yra dalis Kopenhagos deklaracijos įgyvendinimo tąsos) ir kokybės užtikrinimo bendrų standartų, procedūrų ir gairių rinkinio sudarymas (6) (įgyvendinant Bolonijos procesą ir darbo programą, susijusią su švietimo ir mokymo sistemų tikslais) turėtų būti svarbiausi Europos prioritetai.

(6)

Švietimo taryba 2004 m. gegužės mėn. (7) pritarė BKUS ir paragino valstybes nares ir Komisiją tiek, kiek leidžia jų kompetencija, drauge su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis remti savanorišką šios sistemos taikymą.

(7)

Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo tinklas (8) sudarė Europos masto platformą, kuri leido tinkamai įvertinti, kaip laikomasi 2004 m. Tarybos išvadų ir Helsinkio komunikato, bei sudarė geresnes sąlygas tvariam šalių bendradarbiavimui.

(8)

2006 m. Helsinkio komunikate buvo pabrėžtas poreikis toliau plėtoti ir įgyvendinti bendras Europos priemones profesinio mokymo srityje, remiantis principais, kuriais grindžiama BKUS, kaip nurodyta 2004 m. gegužės mėn. Tarybos išvadose dėl profesinio mokymo kokybės užtikrinimo, kad būtų formuojama kokybės gerinimo kultūra ir skatinamas aktyvesnis dalyvavimas Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo tinkle.

(9)

Šioje rekomendacijoje nustatoma Europos kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (Sistema), kuri yra orientacinė priemonė, skirta padėti valstybėms narėms remti ir stebėti savo profesinio mokymo sistemų nuolatinį tobulinimą remiantis bendrais Europos standartais, ir kuri yra grindžiama BKUS ir ją išplečia. Sistema turėtų padėti gerinti profesinio mokymo kokybę, didinti profesinio mokymo politikos raidos skaidrumą ir nuoseklumą valstybėse narėse ir taip skatinti abipusį pasitikėjimą, darbuotojų ir besimokančių asmenų mobilumą bei mokymąsi visą gyvenimą.

(10)

Kokybės užtikrinimo ir gerinimo ciklas, kurį sudaro profesinio mokymo planavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir peržiūra ir (arba) persvarstymas, remiantis bendrais kokybės kriterijais, orientaciniais aprašais ir rodikliais, turėtų būti Sistemos dalis. Stebėjimo, kuriam naudojami vidaus ir išorės vertinimo mechanizmai, procesus nustato valstybės narės, kad įvertintų sistemų, procesų ir procedūrų stipriąsias puses bei tobulėjimo sritis. Sistemai turėtų priklausyti ir veiksmingumo vertinimo priemonės naudojimas. Sistema turėtų apimti vertinimo priemones, skirtas pateikti veiksmingumo įrodymų.

(11)

Sistema turėtų būti taikoma profesinio mokymo sistemos, profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir kvalifikacijos suteikimo lygmenimis. Ji suteikia sistemingą požiūrį į kokybę, atsižvelgiant į skirtingus lygmenis ir dalyvius bei jų tarpusavio ryšius. Pagal Sistemą daug dėmesio turėtų būti skiriama stebėjimui ir kokybės gerinimui, pasitelkiant vidaus ir išorės vertinimą, peržiūrą ir tobulinimo procesus, pagrįstus faktais bei kokybine analize. Sistema turėtų būti tolesnės raidos pagrindas remiantis bendradarbiavimu Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

(12)

Šia rekomendacija, kuria nustatomos konkrečios priemonės vertinimo ir kokybės gerinimo kultūrai visuose lygmenyse remti, skatinama įrodymais pagrįsta politika ir praktika; ji yra veiksmingesnės ir teisingesnės politikos, kaip numatyta 2006 m. Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo (9), pagrindas.

(13)

Šia rekomendacija nustatoma sistema, skirta pažangios patirties nustatymui, paramai ir keitimuisi ja ne tik nacionaliniu, bet ir vietos bei regionų lygmenimis visuose svarbiuose tinkluose, įskaitant Europos kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos tinklą.

(14)

Šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo principus, įtrauktus į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl Europos kvalifikacijų mokymosi visą gyvenimą sąrangos kūrimo (10) (EKS) III priedą. Todėl Sistema turėtų padėti įgyvendinti EKS, visų pirma užtikrinti mokymosi rezultatų sertifikavimo kokybę. Ji taip pat turėtų remti kitų Europos priemonių, pavyzdžiui, Europos profesinio mokymo kreditų sistemos ir bendrųjų Europos principų nustatant ir patvirtinant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi, įgyvendinimą.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kad ši rekomendacija nėra privaloma, ji atitinka Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą, kadangi ja siekiama remti ir papildyti valstybių narių veiklą lengvinant tolesnį jų bendradarbiavimą, siekiant padidinti profesinio mokymo skaidrumą ir skatinti mobilumą bei mokymąsi visą gyvenimą. Ši rekomendacija turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika. Ši rekomendacija atitinka tame pačiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, kadangi ja nėra pakeičiamos arba apibrėžiamos nacionalinės kokybės užtikrinimo sistemos. Pagal šią Sistemą nereikalaujama taikyti konkrečią kokybės užtikrinimo priemonę ar metodą, ja nustatomi bendrieji principai, kokybės kriterijai, orientaciniai aprašai ir rodikliai, kurie gali padėti vertinti ir tobulinti dabartines sistemas ir profesinio mokymo paslaugų teikimą.

(16)

II priede pateikiamais siūlomais orientaciniais rodikliais siekiama padėti vertinti profesinio mokymo sistemas ir (arba) paslaugų teikėjus, taip pat gerinti tokių sistemų ir paslaugų kokybę vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika; šie rodikliai turėtų būti laikomi priemonių rinkiniu, iš kurio įvairūs naudotojai galėtų pasirinkti rodiklius, jų nuomone, labiausiai atitinkančius jų taikomos konkrečios kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimus. Dėl savo pobūdžio ir tikslo šie rodikliai turėtų būti skiriami nuo rodiklių ir gairių, nurodytų 2007 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadose dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse, stebėsenos rodiklių ir gairių darnios sistemos (11).

(17)

Jei valstybės narės taikytų ir toliau plėtotų Sistemą, pastaroji galėtų padėti valstybėms narėms toliau tobulinti ir plėtoti savo profesinio mokymo sistemas, remti mokymosi visą gyvenimą strategijas, skatinti Europos darbo rinkos integraciją bei EKS įgyvendinimą ir visais lygmenimis plėtoti kokybės gerinimo kultūrą, gerbiant didelę nacionalinių švietimo sistemų įvairovę.

(18)

Ši rekomendacija turėtų padėti atnaujinti švietimo ir mokymo sistemas, didinti mokymo veiksmingumą stengiantis užtikrinti, kad asmenys nebaigtų mokslų neįgiję kvalifikacijos, gerinti ryšius tarp švietimo, mokymo ir užimtumo, susieti formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi ir dažniau suteikti kvalifikaciją remiantis įgyta patirtimi,

1.

taikyti ir toliau plėtoti Europos kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (Sistema), kokybės kriterijus, orientacinius aprašus ir rodiklius, nustatytus ir išsamiau aprašytus I ir II prieduose, toliau tobulinti ir plėtoti savo profesinio mokymo sistemas, remti mokymosi visą gyvenimą strategijas ir EKS bei Europos mobilumo kokybės chartijos įgyvendinimą, visais lygmenimis plėtoti kokybės gerinimo kultūrą ir naujoves. Papildomas dėmesys turėtų būti teikiamas perėjimui nuo profesinio mokymo prie aukštojo mokslo;

2.

kad kiekviena jų ne vėliau kaip 2011 m. birželio 18 d. nustatytų, kaip prireikus tobulinti kokybės užtikrinimo sistemas nacionaliniu lygmeniu ir kuo geriau pasinaudoti Sistema, į šį procesą įtraukiant socialinius partnerius, regionų bei vietos valdžios institucijas ir visas kitas svarbias suinteresuotąsias šalis, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika;

3.

aktyviai dalyvauti Europos kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos tinkle (Sistemos tinklas) ir toliau atitinkamai nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis plėtoti bendruosius principus, orientacinius kriterijus ir rodiklius, profesinio mokymo kokybės gerinimo gaires ir priemones;

4.

įsteigti profesinio mokymo klausimams skirtą Nacionalinį kokybės užtikrinimo orientacinį punktą (jeigu jis dar nėra įsteigtas), kuris būtų susietas su kiekvienos valstybės narės konkrečiomis struktūromis bei reikalavimais ir pagal nacionalinę praktiką suburtų esamas atitinkamas įstaigas, įtrauktų socialinius partnerius ir visas nacionalinio ir regionų lygmenų suinteresuotąsias šalis, siekiant užtikrinti tolesnę su iniciatyvomis susijusią veiklą. Šie orientaciniai punktai turėtų:

5.

remiantis orientaciniais kriterijais, kurie nustatomi Sistemos tinkle bendradarbiaujant su Komisija ir valstybėmis narėmis, kas ketverius metus peržiūrėti, kaip vyksta įgyvendinimo procesas; ši peržiūra įtraukiama į kas antrą nacionalinę pažangos ataskaitą, parengtą pagal būsimą strateginę Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje sistemą.

1.

Padėti valstybėms narėms vykdyti pirmiau nurodytus uždavinius, visų pirma lengvinant bendradarbiavimą ir abipusį mokymąsi, testavimą ir orientacinės medžiagos rengimą bei suteikiant informaciją apie profesinio mokymo kokybės raidą valstybėse narėse;

2.

Propaguoti Sistemos tinklą ir kartu su valstybėmis narėmis dalyvauti jo veikloje, atitinkamai konkrečiais pasiūlymais ir iniciatyvomis padedant plėtoti šios srities politiką;

3.

Užtikrinti tolesnę veiklą, susijusią su šios rekomendacijos įgyvendinimu, kas ketverius metus pateikiant Europos Parlamentui ir Tarybai įgytos patirties ir išvadų, į kurias reikėtų atsižvelgti ateityje, ataskaitą, įskaitant prireikus šios rekomendacijos peržiūrą, atliekamą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir įtraukiant įvairias suinteresuotąsias šalis;

4.

Remiantis ta ataskaita ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis įsipareigoti įvertinti, kaip įgyvendinama ši rekomendacija, ir prireikus ją persvarstyti.