30.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 224/100

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas džiaugiasi Tarybai pirmininkausiančios Prancūzijos susidomėjimu ir parama sprendžiant Europos jaunimo judumo klausimus. 2000 m. Nicoje įvykusi Europos Vadovų Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstytos keturiasdešimt dvi priemonės jaunimo judumui remti ir skatinti. Po keleto metų pirmininkausiant Prancūzijai, vėl pastebimas noras spręsti jaunesniųjų Europos piliečių judumo problemas.

1.2

Komiteto nuomone, pagrindinė problema, su kuria susiduria Europos Sąjunga tarpvalstybinio jaunimo judumo srityje, yra, kad jau daugelį kartų iškeltos problemos akivaizdžiai sprendžiamos nepakankamai o priimtos priemonės minėtoms judumo problemoms spręsti sunkiai taikomos. Nustatytų problemų sąrašas yra toks pat ilgas kaip ir priemonių, kurių reikia imtis joms spręsti. Todėl Komitetas mano, kad nereikėtų dar kartą sudarinėti kliūčių judumui sąrašo ir vardyti veiksmus jam skatinti, o veikiau klausimą spręsti iš esmės: kas jau padaryta, ką dar reikia padaryti ir kaip įvertinti pasiektus rezultatus.

1.3

Taigi, EESRK nuomone, nenaudinga kurti daugiau aukšto lygio ekspertų grupių, kurioms gali tekti spręsti jau aptartus klausimus. Komitetas mano, kad reikėtų sukurti vieną darbo grupę, kurią sudarytų įvairūs įgaliojimus judumo srityje turintys Komisijos generaliniai direktoratai. Ji įvertintų padėtį ir metodiškai išspręstų šiuos uždavinius:

1.4

Taip pat reikėtų metodiškai apibrėžti jaunuolių padėtį ir suskirstyti juos į skirtingas tikslines grupes pagal susiklosčiusias panašias aplinkybes ir iškilusias problemas. Šie veiksmai padėtų išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria jaunuolių grupės, ir priimti konkrečias minėtoms grupėms skirtas priemones. Atsisakius bendro pobūdžio sprendimų, išaugtų veiksmingumas ir nauda.

1.5

Turėtų būti tiriamos šios tikslinės grupės:

1.6

EESRK mano, kad nereikėtų toliau ieškoti kliūčių ir galimų sprendimų, o negaištant laiko taikyti tinkamas priemones, kad visa tai, kas jau buvo pasakyta apie judumą, būtų realiai įgyvendinta ir padėtų išspręsti Europos jaunimo judumo problemas.

1.7

Visų suinteresuotų subjektų pastangos, kad judumas jaunimui taptų tikrove, ir didesnis dėmesys minėtam klausimui įgyvendinant bet kokią ES politiką galėtų iš esmės pakeisti dabartinę padėtį.

2.1.1

Šis dokumentas buvo parengtas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui gavus Prancūzijos Respublikos valstybės sekretoriaus, atsakingo už Europos reikalus, prašymą. 2007 m. spalio 25 d. valstybės sekretorius kreipėsi į Komitetą prašydamas parengti tiriamąją nuomonę dėl Geresnio jaunimo judumo Europoje skatinimo: praktiniai klausimai ir tvarkaraštis. Šią nuomonę prašoma parengti atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. antrąjį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus Prancūzija.

2.1.2

Tuo pat metu už švietimą ir mokymą atsakingas Europos Komisijos narys paskatino sukurti aukšto lygio ekspertų grupę dėl Europos piliečių judumo didinimo. Pirmas aukšto lygio grupės posėdis įvyko 2008 m. sausio 24 d. Posėdžio tikslas buvo išsiaiškinti, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant aktyvesnių jaunimo mainų, pagerinti pagalbą judumui profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo srityse, padidinti jaunų menininkų, verslo vadybininkų ir savanorių judumą. Grupė ketina darbą baigti metų viduryje ir parengti strateginę ataskaitą.

2.2.1

Judumas yra Europos bendrijos steigimo sutarties 18 straipsniu suteikta teisė. Ši teisė išsamiau apibrėžta minėtos sutarties 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, kuriose kalbama apie švietimą ir mokymą. Taigi, šiuo požiūriu Europos Sąjunga apskritai ir visų pirma valstybės narės privalo imtis reikiamų priemonių šiai teisei į judumą — darbo, mokymosi, savanoriškos veiklos ar tiesiog laisvalaikio tikslais — užtikrinti.

2.2.2

Iš pradžių laisvas darbuotojų judėjimas, viena iš keturių pagrindinių Europos ekonominės bendrijos laisvių, šalia laisvo prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo, buvo pagrindas ES valstybių narių piliečių judumui. Siekiant užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą, Bendrijos lygiu buvo priimta svarbių teisės aktų (ypač socialinių paslaugų srityje), kurie apėmė ir šeimos narių judėjimą Europos Sąjungos teritorijoje. Vėliau, įgyvendinant Bendrijos švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų programas, išryškėjo kitos kliūtys tarpvalstybiniam judumui.

2.2.3

Bėgant metams daugelyje įvairių sričių dokumentų buvo atkreipiamas dėmesys į judumui iškylančias kliūtis, buvo siūlomi, apibrėžiami ir kartais įgyvendinami veiksmingi sprendimai, kurie padėjo pašalinti sunkumus, trukdančius ES piliečiams judėti ir gyventi ne jų kilmės šalyse.

2.2.4

Vis dėlto laikas parodė, kad nustatant kliūtis ir įgyvendinant pasiūlymus ne visuomet pavyksta jas įveikti ir visiškai išspręsti laisvam judėjimui ir judumui iškylančias problemas. Pastebėta, kad įvairiuose Europos institucijų dokumentuose nurodomos tos pačios problemos ir netgi siūlomos jau anksčiau siūlytos korekcinės priemonės, kurios daugeliu atvejų nebuvo įgyvendintos.

2.2.5

EESRK supranta, kad kai kurias judumo problemas išspręsti gali būti sudėtinga, tačiau kartais pastebimas ir nepakankamas noras spręsti šias piliečiams tokias svarbias problemas, t. y. panaikinti judumui iškylančias administracines ar teisines kliūtis.

2.2.6

Teisiniu požiūriu tikimybė, kad priimtomis priemonėmis pavyks išspręsti judumo problemas tiesiogiai priklauso nuo taikomų teisės aktų pobūdžio. Kuo dažniau taikomos rekomendacijos ar rezoliucijos, tuo daugiau galimybių, kad siūlomos priemonės nebus įgyvendintos visose valstybėse narėse. Jei Komisijai kartais tenka kreiptis į Teisingumo Teismą net dėl direktyvos nuostatų perkėlimo į valstybės narės nacionalinę teisę, tai paprastų rekomendacijų juo labiau gali būti nepaisoma, todėl jose siūlomos priemonės tampa neveiksmingos.

2.2.7

Nors tiesa, kad laikui bėgant be teisinių kliūčių išryškėjo kitos, praktinio pobūdžio kliūtys, susijusios su kalbų mokėjimu, judumui reikalingais finansiniais ištekliais, jaunimo informavimu ir domėjimusi bei kt., tiesa ir tai, kad kiti praktinio, o kartu teisinio pobūdžio aspektai, pvz., kvalifikacijų pripažinimas, tebėra neišspręstas klausimas Europos Sąjungoje.

2.2.8

EESRK Europos institucijų prašymu arba savo iniciatyva ne kartą yra išsakęs savo nuomonę šiuo opiu klausimu, kuris turi tiesioginės įtakos ES piliečių gyvenimui. Savo nuomonėse Komitetas nurodė arba patvirtino, kad esama įvairaus pobūdžio kliūčių, ir rėmė arba siūlė įvairius sprendimus. Atstovaudamas organizuotai pilietinei visuomenei, EESRK ir toliau aktyviai dirbs, kad būtų išspręstos ES piliečiams iškylančios problemos, susijusios su galimybe naudotis judumo Europos Sąjungoje teise.

3.1

Žaliojoje knygoje dėl švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų: kliūtys tarpvalstybiniam judumui  (1) trumpai apžvelgiami ankstesni dokumentai, kliūtys ir galimi sprendimai dėl judumo tų asmenų, kurie keliauja Europos Sąjungoje mokymosi tikslais. EESRK šiuo klausimu parengė savo nuomonę (2), kurioje pasiūlė kitų nei išdėstyti žaliojoje knygoje sprendimų. Savo nuomonėje Komitetas teigė, kad labiau materialiniai Sutarčių aspektai buvo įgyvendinti veiksmingiau negu žmogiškieji. Taigi, prekės Bendrijoje juda lengviau negu žmonės. Komiteto nuomone, būtinas politinis susitarimas, kuris taptų tikros piliečių Europos pagrindas.

3.2

Kai kurios nustatytos kliūtys buvo pašalintos, kitos šiuo metu šalinamos, tačiau yra ir tokių, kurios kelia tiek pat ar netgi dar daugiau problemų. Pastarosios susijusios su teise apsigyventi, kvalifikacijų pripažinimu, galimybių perkelti stipendijas trūkumu, kiekvienos valstybės narės mokesčių sistema, socialine apsauga ir kt. Be šių teisinių problemų yra kliūčių, susijusių su kalbinėmis ir kultūrinėmis problemomis, informacijos apie paskirties šalį ir apie tos šalies kasdienio gyvenimo sunkumus stoka bei kt. Daugeliu atvejų su tokio pobūdžio problemomis vis dar susiduriama.

3.3

2000 m. gruodžio 14 d. Nicos Europos Vadovų Taryba priėmė rezoliuciją dėl mobilumo veiksmų plano (3). Rezoliucija paremta 2000 m. kovo mėn. Lisabonoje įvykusios Europos Vadovų Tarybos išvadomis, kuriose pripažįstama, kad būtina kuo skubiau pašalinti judumo kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai Europos Sąjungoje, ir būtų sukurta tikra Europos žinių erdvė. Rezoliucijoje pateikiamos keturiasdešimt dvi priemonės judumo kliūtims šalinti.

3.3.1

Minėtomis 42 priemonėmis siekiama šių tikslų:

3.3.2

Štai keletas priemonių, kurioms Rezoliucijoje teikiama pirmenybė:

3.4

Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2001/613/EB dėl studentų, besimokančiųjų, savanorių, mokytojų ir instruktorių mobilumo Bendrijoje tapo pirmąja rekomendacija, kuria siekiama palengvinti Bendrijos veiksmus skatinant judumą (4). Dėl šios Rekomendacijos EESRK pateikė nuomonę (5), kurioje teigia, kad jei norime iš tiesų suvienyti Europą, kad ji taptų piliečių Europa, ir padidinti jos tarptautinį konkurencingumą, būtina sudaryti tikras sąlygas netrukdomai judėti.

3.4.1

Minėtoje Rekomendacijoje valstybės narės raginamos:

3.4.2

Be to, siūlomas tam tikras skaičius konkrečių priemonių studentams, besimokantiesiems, savanoriams, mokytojams ir instruktoriams.

3.5

Nuomonėje savo iniciatyva (6) dėl baltosios knygos „Jaunimo politika“ EESRK judumo klausimu teigė, kad tuo metu ši teisė daugumai jaunuolių buvo tik teorinė. Tai visų pirma lėmė galimybių ir išteklių trūkumas, dar nepripažinta judumo apskritai ir gebėjimų, įgytų juo naudojantis, vertė, nevienodos galimybės, socialinis ir kultūrinis priešinimasis judumo idėjai, teisinės ir administracinės kliūtys. Todėl ypatingą dėmesį buvo siūloma skirti administracinėms kliūtims, iškylančioms valstybėse narėse sprendžiant socialinės apsaugos, mokesčių, teisės apsigyventi ir šviečiantis formaliu arba neformaliu ir neinstituciniu būdu įgytos kvalifikacijos pripažinimo klausimus.

3.6

Nors Europos institucijos dėjo daug pastangų išspręsti minėtas problemas, kurios žaliojoje knygoje nurodomos, kaip jaunimo apskritai, mokytojų, instruktorių ir mokslo darbuotojų judumui iškylančios kliūtys, nepaisant gerų Mobilumo veiksmų plano ketinimų, tenka pripažinti, kad su kai kuriomis jų vis dar susiduriama.

3.7

Tačiau taip pat galima pateikti ir iškylančių problemų teisinių sprendimų pavyzdžių. Ypač norime atkreipti dėmesį į:

3.7.1

priimtus teisės aktus:

3.7.2

Šiuo metu kuriamas priemones:

3.8

EESRK nagrinėjo šiuos klausimus atitinkamose nuomonėse išdėstydamas savo požiūrį į įvairius su Sąjungos piliečių apskritai ir konkrečiai su jaunimo judumu tiesiogiai susijusius aspektus. Taigi, vyksta sprendimų priėmimo procesas, kurio tikslas — išspręsti su Europos jaunimo judumo problemas, bet šio proceso metu deramas dėmesys neskiriamas kai kuriems aspektams, kurie labai svarbūs siekiant užsibrėžto tikslo, t.y. skatinti judumą ir jam sudaryti palankias sąlygas.

3.9

Galų gale, reikia nepamiršti, kad egzistuoja konkrečios piliečiams prieinamos priemonės, kurių naudojimą ir veikimą galima būtų paskatinti ir atitinkamai patobulinti. Šiuo atveju galima paminėti EURES, Europos darbo jėgos judumo portalo, pavyzdį. Jo duomenų bazės turėtų būti lengviau prieinamos, nuolat atnaujinamos, turėtų būti nuolat stebima jose skelbiama informacija, kadangi kartais ji pernelyg glausta, o visų pirma tai turi būti piliečiams žinomi portalas ir tinklas.

3.10

Galbūt šiuo atveju Europos institucijoms reikėtų susimąstyti, ką apie įvairias iniciatyvas, vykdomas siekiant paskatinti judumą, išmano mūsų jaunimas. Kas žino EUROPASS, YOUTHPASS arba Europos kokybės chartiją? Ar šalys tinkamai skleidžia šią informaciją? Kokias judumo programas be ERASMUS programos žino mūsų jaunimas? EESRK mano, kad informacijos apie gausias esamas priemones skleidimas yra vienas iš būdų naikinti kliūtis judumui.

4.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad pagrindinė Europos jaunimo judumui iškylanti kliūtis yra ta, kad daugelį kartų minėtos problemos lieka neišspręstos, o daugelį kartų siūlytų priemonių nepajėgiama įgyvendinti.

4.2

Komitetas laikosi nuomonės, kad svarbiau sutelkti pastangas veiksmingai įgyvendinti jau pasiūlytas priemones negu ir vėl kurti ekspertų grupes, kurios dar kartą atkreips dėmesį į jau minėtas kliūtis, kurių šalinimas tebevyksta.

4.3

Savaime aišku, reikia dar kartą atkreipti dėmesį į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria mūsų jaunimas dalyvaudamas su programomis „Mokymasis visą gyvenimą“ (15), „Erasmus Mundus“ (16), „Veiklus jaunimas“ (17) ir „Kultūra“ (18) susijusioje judumo ir mainų veikloje, tačiau mes norime pabrėžti, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas prioritetu laiko išankstinį padėties įvertinimą. Reikia trumpam sustoti ir gerai apmąstyti, ko mes pasiekėme spręsdami šį labai svarbų klausimą, kuris turi tiesioginį poveikį Europos jaunimui.

4.4

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad reikėtų sukurti įvairių Komisijos generalinių direktoratų, turinčių įgaliojimų judumo srityje, koordinavimo grupę, kuriai būtų pavesta konkreti užduotis išsamiai įvertinti padėtį siekiant tokių pagrindinių tikslų:

4.5

Be to, atlikus šią bendrą analizę, reikėtų metodiškai apibrėžti jaunuolių padėtį suskirstant juos į skirtingas tikslines grupes pagal susiklosčiusias panašias aplinkybes ir iškilusias problemas, kaip kad nurodyta šios nuomonės išvadų 1.5 punkte.

4.6

Pasinaudodamos šia analize ir atsižvelgdamos į visiškai skirtingą minėtų įvairių grupių padėtį, Europos institucijos ir valstybės narės veiklą galės nukreipti į ne tokio bendro, o labiau specifinio pobūdžio priemonių priėmimą. Tokiu būdu mums pavyktų užtikrinti didesnį priemonių efektyvumą ir judumo problemos būtų sprendžiamos veiksmingiau.

4.7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, organizuotos pilietinės visuomenės atstovas ir konsultacinis organas, turintis ilgametę patirtį problemų, susijusių su judumu apskritai ir jaunimo padėties darbo rinkoje gerinimu konkrečiai (19), tyrimo ir jų sprendimų paieškos srityje, siūlo Europos Komisijai bendradarbiauti įgyvendinant pirmiau minėtus tikslus. Dėl mūsų patirties ir glaudaus ryšio su visuomene mes esame svarbus partneris imantis veiksmų šioje srityje.

4.8

EESRK žino, kad dedamos pastangos priimti priemones, kurios leistų rasti išeitį iš konkrečių padėčių, buvusių rimta teisine ir administracine kliūtimi judumui, ir kad tokių kliūčių palaipsniui mažėja. Tačiau kartu reikia pripažinti, kad vis dar iškyla didelių kliūčių. Tinkamiausias pavyzdys šiuo atveju būtų žinių ir gebėjimų pripažinimas ir patvirtinimas. Europos kvalifikacijų sistema galėtų būti išeitimi siekiant pašalinti šią kliūtį, bet anksčiau parengtoje nuomonėje EESRK jau atkreipė dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduriama ją diegiant (20).

4.9

Papildant tai, kas jau pasakyta, laikantis konstruktyvios kritikos, kuria grindžiamos visos EESRK nuomonės, tradicijos, Komitetas visada rems bet kokią iniciatyvą, kuria bus siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias žmonėms pasinaudoti judumo ir laisvo judėjimo teisėmis. Kartais šios kliūtys būna susijusios su situacijomis, kurios peržengia teisinės ir administracinės sferos ribas. Pavyzdžiui, jaunimui, kuris norėtų dalyvauti judumo veikloje, trūksta išteklių, todėl kai kuriems mūsų jaunuoliams tai kliudo keliauti dalyvaujant pirmiau minėtose programose; susiduriama su sunkumais mokantis kalbų, o tai yra neįveikiama kliūtis norint patekti į kitą šalį; abejojama dėl to, kas laukia priimančioje šalyje, apie kurią dažnai visiškai nieko nežinoma. Taigi, tai ne tokios situacijos, dėl kurių būtini svarbūs teisiniai susitarimai, bet joms įveikti būtinos didelės mūsų pastangos. Tiesą sakant, tokiuose dokumentuose kaip Mobilumo veiksmų planas jau pasiūlytos tokios priemonės kaip antai: plėtoti daugiakalbystę, ieškoti finansavimo galimybių, sudemokratinti judumą padarant jį prieinamą finansiniu požiūriu, gerinti judančių žmonių priėmimo infrastruktūrą, suteikti jiems tam tikrą statusą ir pan.

4.10

Taigi, EESRK nori pabrėžti, kad jo nuomone nereikia toliau ieškoti kliūčių ir galimų sprendimų, o negaištant laiko įdiegti tinkamas priemones, kad visa tai, kas jau buvo pasakyta apie judumą, būtų realiai įgyvendinta. Visų suinteresuotų subjektų pastangos, kad judumas jaunimui taptų tikrove, ir didesnis dėmesys minėtam klausimui įgyvendinant bet kokią ES politiką galėtų iš esmės pakeisti dabartinę padėtį.