19.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 211/77

1.1

Pagarba asociacijų laisvei aiškiai suformuluota kaip vienas 1995 m. Barselonos deklaraciją, kuria buvo sukurta Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystė, pasirašiusių vyriausybių įsipareigojimų.

ES ir kiekvienos Viduržemio jūros šalies partnerės (1) pasirašytuose asociacijos susitarimuose įtvirtinta išlyga, kad demokratinių principų ir pagrindinių teisių laikymasis yra pagrindinis asociacijos susitarimų bruožas.

Veiksmų planuose, kuriuos Europos Sąjunga, atsižvelgdama į 2004 m. priimtos Europos kaimynystės politikos nuostatas, šiuo metu pasirašo su Viduržemio jūros partnerystės šalimis, taip pat yra nuorodos į „gerą valdymą, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimą“.

1.2

Vis dėlto, tikrovėje Viduržemio jūros šalyse partnerėse (kiekvienoje valstybėje skirtingai) laisvė jungtis į asociacijas negarantuojama, o pilietinės visuomenės klestėjimą stabdo politinės ir administracinės kliūtys: nepritarimas asociacijų kūrimui, veiklos sustabdymas ar netgi uždraudimas.

Teisiškai pripažintos asociacijos taip pat susiduria su sklandžiai veikti trukdančiomis kliūtimis. Ypač didelė kliūtis — vyriausybės draudimas ar galimybių gauti tarptautiniu bendradarbiavimu grindžiamą finansinę paramą apribojimas.

1.3

Laisvųjų asociacijų, kurias sudaro įvairių pilietinės visuomenės sričių socialinės grupės (darbuotojai, darbdaviai, ūkininkai, socialinės ekonomikos subjektai, moterys, jaunimas, vartotojas ir kt.), atsiradimas yra būtina Viduržemio jūros šalių partnerių demokratizacijos sąlyga. Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonominė asociacija, įsteigta priėmus ES asociacijos sutartis su Viduržemio jūros regiono šalimis partnerėmis, turėtų būti papildyta socialiniu bei demokratiniu aspektu. Siekiant šio tikslo būtina, kad dalyvautų organizuota pilietinė visuomenė.

1.4

Politinės institucijos įvairiais lygmenimis trukdo profesinėms sąjungoms apribodamos darbuotojų atstovų apsaugą jiems naudojantis savo teisėmis, įskaitant teisę streikuoti.

1.5

Prastas dialogas ir socialinis konsultavimasis rodo, kad darbdavių ir profesinių sąjungų asociacijos dirba nepakankamai. Šis dvišalis arba trišalis dialogas Artimųjų Rytų šalyse mažiau išplėtotas nei Šiaurės Afrikoje.

1.6

EESRK ragina Europos Komisiją, kad būtų laikomasi Europos ir Viduržemio jūros šalių asociacijos prisiimtų demokratizacijos įsipareigojimų, asociacijos susitarimų ir kaimynystės politikos veiksmų planų, ir reikalauja, kad atitinkamoms vyriausybėms būtų aiškiai nurodyta, jog negali būti taikomos jokios priemonės siekiant asociacijas panaikinti ar taikyti joms administracines priemones, išskyrus tuos atvejus, kai taikoma pagrįsta teisminė tvarka.

1.7

Be to, EESRK prašo Komisiją siekti, kad Viduržemio jūros šalių partnerių vyriausybės užtikrintų, jog asociacijų nariai ir darbuotojai nebūtų sulaikomi už teisėtų funkcijų asociacijoje vykdymą.

1.8

EESRK ragina Europos Komisiją, kad rengiant šalių strateginius dokumentus, kurie sudaro Bendrijos bendradarbiavimo pagal veiksmų planus pagrindą, būtų atsižvelgiama į tai, kaip šalių partnerių vyriausybės užtikrina asociacijos laisvę ir žmogaus teises.

Šis reikalavimas taip pat grindžiamas 2005–2010 m. Bendrijos veiksmų programos Europos ir Viduržemio jūros regionui (politinė asociacija ir saugumas) 1 straipsniu, kuriame nustatyti pagrindiniai pilietinio dalyvavimo skatinimo tikslai: aktyvesnis moterų dalyvavimas, žodžio laisvės ir laisvės jungtis į asociacijas užtikrinimas, pilietinės visuomenės vaidmens skatinimas, tarptautinių konvencijų įgyvendinimas.

1.9

EESRK prašo Europos Komisijos reikalauti, kad, pasirašius asociacijos susitarimus ir sudarius veiksmų planus, Viduržemio jūros šalių partnerių pilietinė visuomenė būtų įtraukta į tolesnius veiksmus.

1.10

EESRK turi stebėtojo statusą Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinėje asamblėjoje, ir jis siūlys, kad šalių partnerių parlamentų nariams būtų pranešta apie tai, jog reikia pakeisti visus teisės aktus, kurie trukdo įgyvendinti asociacijos laisvę.

1.11

EESRK (bendradarbiaudamas su Euromed darbdavių, profesinių sąjungų ir socialinės ekonomikos atstovų bei kitais tinklais) galėtų reguliariai rengti išsamias ataskaitas apie tai, kaip kiekvienoje Viduržemio jūros šalyje partnerėje užtikrinama asociacijos laisvė, ir nusiųsti šias ataskaitas Europos Komisijai ir Europos Parlamentui. Ši ataskaita bus aptariama 2008 m. Maroke vyksiančiame kitame ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų aukščiausio lygio susitikime. Susitikimo metu pateiktos nuomonės ir informacija bus panaudotos tolesniame darbe.

1.12

EESRK ir toliau rems oficialių Viduržemio jūros šalių partnerių pilietinės visuomenės konsultacinių struktūrų kūrimą (ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų bei panašių institucijų), sieks atgaivinti Libane bei Jordanijoje jau veikiančias struktūras ir rekomenduos, kad jų sudėtyje būtų įvairiems pilietinės visuomenės sektoriams atstovaujančių organizacijų atstovų ir kad jos turėtų pakankamai išteklių savarankiškai ir veiksmingai dirbti.

1.13

EESRK dar kartą pabrėžia, kad, remiantis EESRK nuomonėje dėl Moterų verslumo skatinimo Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybėse (2) išdėstytomis svarbiomis rekomendacijomis, reikia stiprinti moterų padėtį visuomenėje, visų pirma vykdant šalių partnerių veiklą asociacijos pagrindu.

Šiuo požiūriu EESRK taip pat pabrėžė Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ministrų konferencijos išvadų (3) svarbą. Jose pritariama, kad reikia skatinti moterų atstovavimą ir jų skyrimą į vadovaujančias pareigas (ypač darbdavių asociacijose, profesinėse sąjungose ir kitose socialinėse ir ekonominėse struktūrose), kurių kompetencijai priklauso ekonominių sprendimų priėmimas.

1.14

EESRK padės rengti darbdavių organizacijų (Viduržemio jūros regiono įmonių konfederacijų sąjungų (pranc. UMCE) ir profesinių sąjungų (Euromed profesinių sąjungų forumo) posėdžius ir plėtoti dialogą, rems jų ir kitų Euromed pilietinės visuomenės organizacijų, pvz., Euromed socialinės ekonomikos tinklo (angl. ESMED) arba moterų organizacijų, plėtojimą.

2.1

Šios naujos nuomonės poreikis kilo dėl pirmojo Euromed valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo (2005 m. lapkričio mėn.) išvadose nurodytų su pilietinės visuomenės vaidmeniu susijusių trūkumų taip pat dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų bei panašių institucijų aukščiausio lygio susitikimo (2005 m. lapkričio mėn., Amanas; 2006 m. lapkričio mėn., Liubliana; 2007 m. spalio mėn., Atėnai) baigiamųjų deklaracijų. Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas — padėti užtikrinti, kad pietų Viduržemio jūros šalyse partnerėse būtų galima visiškai naudotis laisve jungtis į asociacijas.

2.2

Barselonos deklaraciją pasirašiusios šalys prisiėmė šiuos įsipareigojimus:

2.3

2005 m. Barselonoje surengtas pirmasis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas pirmajam Euromed proceso dešimtmečiui įvertinti iš esmės laikomas sėkmingu, kadangi, palyginti su 1995 m. deklaracija, jame padaryta didelė pažanga ir numatytos naujos pilietinės visuomenės vaidmens plėtojimo nuostatos. Vis dėlto demokratijos ir žmogaus teisių klausimas ir toliau kelia nerimą. Tai pasakytina ir apie šį susitikimą.

2.4

Todėl 2005 m. susitikimo dalyviai įsipareigojo išplėsti politinį pliuralizmą ir suteikti galimybę dalyvauti visiems piliečiams, visų pirma moterims ir jaunimui, skatinant konkurencingą politinę sistemą, įskaitant laisvus bei sąžiningus rinkimus ir pažangą, ir siekiant decentralizavimo ir geresnio viešojo valdymo.

2.5

Europos Komisija savo ruožtu netiesiogiai pripažino trūkumus, kurie pastebimi siekiant pažangos žmogaus teisių srityje. Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui (4) Komisija žmogaus teises įvardijo kaip vieną iš trijų Viduržemio jūros regiono prioritetinių temų ir pasisakė už glaudesnius Europos Sąjungos ir šalių partnerių santykius daugiausia dėmesio skirdama žmogaus teisių ir demokratijos skatinimui. EESRK pritaria Komisijos nuomonei ir mano, kad būtina pradėti ir stiprinti demokratizacijos procesus Viduržemio jūros šalyse partnerėse.

2.6

Pagrindinės 2004 m. Jungtinių Tautų vystymo programos (angl. UNDP) pranešime (5) išdėstytos rekomendacijos — laipsniškai pereiti prie labiau į atstovavimą orientuoto valdymo, kurio pirmajame etape reikėtų atskleisti pilietinės visuomenės pranašumus ir užtikrinti galimybę naudotis trimis pagrindinėmis laisvėmis: nuomonės laisve, žodžio laisve ir laisve jungtis į asociacijas.

Šiuo požiūriu, siekiant Viduržemio jūros šalyse partnerėse sudaryti sąlygas moterims dalyvauti visose visuomeninio gyvenimo srityse, reikėtų pakeisti teisės aktus, visų pirma susijusius su asmens statusu, kadangi tai padėtų užtikrinti moterims galimybę priimti sprendimus laisvai ir laikantis pagrindinių laisvių.

2.7

Pastarųjų dviejų ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų ir panašių institucijų aukščiausio lygio susitikimų baigiamosiose deklaracijose minimi kai kurie aspektai, susiję su šios nuomonės savo iniciatyva pagrindine tema.

2.8

2006 m. Liublianoje vykusiame susitikime pabrėžtas poreikis stiprinti Euromed regiono vyriausybių ir nevyriausybinių subjektų, visų pirma moterų, jaunimo, socialinių bei profesinių organizacijų dialogą ir bendradarbiavimą. Šiuo požiūriu baigiamojoje deklaracijoje siūloma, kad ES Tarybai pirmininkausianti (pirmąjį 2008 m. pusmetį) Slovėnija surengtų trišalę konferenciją dėl pažangos, pasiektos plėtojant socialinį dialogą.

2.9

Pastarojo ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų (ESRT) ir panašių institucijų aukščiausio lygio susitikimo (2007 m. spalio 15–16 d., Atėnai) baigiamojoje deklaracijoje pateiktos kelios reikšmingos gairės: a) raginama stebėti, ar pilietinė visuomenė reguliariai dalyvauja sudarant ir įgyvendinant nacionalinius veiksmų planus; siūloma, kad ESRT ir panašios institucijos padėtų tai atlikti; b) raginama suteikti ESRT išteklių, paramą ir pripažinimą, kad jos nevaržomai galėtų reikšti savo nuomonę, o pačios ESRT raginamos įsipareigoti likti atviros į šiuos organus neįtrauktiems pilietinės visuomenės atstovams; c) 12 punkte aiškiai reikalaujama gerbti laisvę jungtis į asociacijas, kad būtų paprasčiau vykdyti pilietinės visuomenės dialogą.

3.1

Norint sukurti palankias sąlygas demokratizacijos procesui visose Viduržemio jūros šalyse partnerėse, būtina užtikrinti saugumą ir siekti taikos.

Kritiška padėtis Palestinos teritorijose, karas Irake, didėjantis ekstremizmas ir terorizmas turėjo didelės neigiamos įtakos aptariamųjų laisvių plėtojimo perspektyvoms. Keletas vyriausybių šią išorės riziką arba grėsmę įvardijo kaip demokratijos reformų vilkinimo priežastį. Kai kuriose šalyse asmens laisvių ir asociacijų teisių padėtis dar pablogėjo.

3.2

Siekiant įgyvendinti deklaruojamus demokratizacijos tikslus, būtina sąlyga — užtikrinti žmogaus teises. Laisvė jungtis į asociacijas skatinant ir plėtojant pačias asociacijas naudinga visiems sektoriams. Tai pagrindinis veiksnys plėtojant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę ir visų pirma pilietinės visuomenės ir įvairių jos organizacijų dalyvavimą.

3.3

Reikia dar kartą pabrėžti, kad laisvė jungtis į asociacijas apima ir teisę prisijungti prie grupių, asociacijų ir įvairių bendruomenių, į jas įstoti, jas sudaryti ir iš jų išstoti. Būtina, kad valstybė nedalyvautų kuriant visas asociacijas, veikiančias laikantis teisės aktų, ir tvarkant jų reikalus. Tačiau reikia, kad valstybė užtikrintų būtiną paramą kuriant ir išsaugant aplinką, kurioje yra palankios sąlygos naudotis asociacijų laisve.

3.4

Teisės jungtis į asociacijas ir į jas įstoti negalima atskirti nuo kitų pilietinių ir politinių teisių, pvz., žodžio ir nuomonės laisvės, judėjimo laisvės ir teisės prašyti prieglobsčio. Savo ruožtu klestinti pilietinė visuomenė prisidės prie labiau pliuralistinių politinių sistemų kūrimo ir įtvirtinimo.

3.5

Daugumos Viduržemio jūros regiono šalių partnerių vyriausybių pasirašytos tarptautinės konvencijos (užtikrinančios asociacijų laisvę) prieštarauja jų vidaus įstatymams arba šie įstatymai neatitinka tikrovės. Išskyrus keletą šalių, asociacijų kūrimui ir jų veiklos vykdymui keliama daugybė apribojimų motyvuojant arba teisinantis tuo, kad reikia užtikrinti nacionalinį saugumą ir vienybę.

3.6

Ši dingstis dažnai naudojama siekiant teisės aktais apriboti (o kartais net ir panaikinti) teisę streikuoti, susirinkimų laivę, teisę rengti demonstracijas ir kurti asociacijas. Tvirtą vykdomosios valdžios centralizavimą, kuris būdingas šalių partnerių politinėms sistemoms, atspindi pernelyg griežta asociacijų kontrolė.

3.7

Palaikydamos santykius su asociacijomis, institucijos taiko tolerancijos, kontrolės ir represijų principus (kartais keletą šių principų kartu). Kai kuriose šalyse asociacijų laisvė yra priimtino lygio ir ribojama tik konkrečiais ir išskirtiniais atvejais; kitose nepriklausomoms asociacijoms leidžiama veikti, tačiau jos varžomos vykdant griežtą administracinę ir finansinę kontrolę; esama taip pat šalių, kuriose leidžiama veikti tik vyriausybę palaikančioms asociacijoms.

3.8

Trukdymas ir kontrolė daro neigiamą įtaką įvairiais asociacijos gyvavimo etapais — nuo įkūrimo iki panaikinimo. Tais atvejais, kai asociacijos kuriamos selektyviai arba savo nuožiūra, į jas priimami tik valdžioje esantiems palankūs asmenys. Šiose asociacijose dažniausiai klesti korupcija. Tais atvejais, kai institucijos gali asociaciją savavališkai panaikinti, asociacijos elgiasi baikščiai, neišnaudoja savo potencialo ir visų savo galimybių.

3.9

Ypač stebimos trijų tipų asociacijos: pirma, tai islamo fundamentalistų asociacijos, įtariamos radikaliojo politinio islamizmo, kai kuriose šalyse tapusio pagrindine teisėto arba pogrindžio pasipriešinimo jėga, skatinimu; antra, tai žmogaus teisių gynimo asociacijos, nes jos taip pat artimos alternatyvioms politinėms grupuotėms; ir galiausiai, tai profesinės sąjungos, kadangi tam tikrais atvejais jos yra masinės organizacijos, galinčios reikalauti pakeisti šalies ekonominę ir socialinę politiką ir turinčios artimų ryšių su tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis.

3.10

Šie apribojimai labai paplitę, tačiau reikia pažymėti, kad laisvės jungtis į asociacijas lygis šalyse partnerėse anaiptol nevienodas. Nors ir sunku, tačiau daugelio šalių darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, darbdaviams, moterims, jaunimui, ūkininkams ir kt. įmanoma sudaryti nepriklausomas organizacijas.

4.1

Tradicinės darbuotojams, ūkininkams, darbdaviams, socialinei ekonomikai ir įvairiai kitai veiklai atstovaujančios organizacijos veikia visose šalyse, tačiau jų gana nedaug ir joms taikomi pirmiau minėti apribojimai.

4.2

Kitų tipų asociacijos — labdaringo ir socialinio pobūdžio — teikia paslaugas nepalankioje padėtyje atsidūrusioms grupėms bendruomeniniu, religiniu, regioniniu, genčių arba šeimos pagrindu. Kai kuriais atvejais jų teikiamas paslaugas galima laikyti tikromis, organizuotomis socialinėmis paslaugomis.

4.3

Kitų tipų aplinkos ir kultūros srityje veikiančios asociacijos atsirado dešimtajame dešimtyje. Jos siekė ne vien ištaisyti valstybės paliktas spragas, bet ir pačios dalyvauti sprendžiant viešuosius ar valstybinius klausimus teikdamos pasiūlymus, ragindamos imtis veiksmų arba pačios jų imdamosi. Šios naujosios asociacijos dažnai susiduria su administracinių ir politinių struktūrų įtarumu ir jų sudaromomis kliūtimis.

4.4

Yra ir kitokio pobūdžio svarbių asociacijų, pavyzdžiui, besirūpinančių žmogaus teisių, moterų teisių, mažumų gynimo ir apskritai demokratijos plėtojimo klausimais.

4.5

Pastarajame ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų aukščiausio lygio susitikime, Ispanijos ESRT pateikus bendrą pranešimą, buvo nuodugniai aptarta Viduržemio jūros šalyse partnerėse vyraujanti padėtis dėl darbo ir darbo santykių. Toliau pateiksime kai kuriuos šiame pranešime aptartus aspektus.

4.6

Profesinių sąjungų laisvės principas įtvirtintas Viduržemio jūros regiono šalių partnerių konstitucijose. Per pastaruosius metus buvo padaryta tam tikra pažanga ratifikuojant pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) socialines konvencijas. Tačiau jos ne visada buvo perkeliamos į nacionalinius teisės aktus. TDO Asociacijų laisvės komitetas, nagrinėjantis profesinių sąjungų ir verslo organizacijų skundus dėl vyriausybės vykdomo sąjungų laisvės pažeidimo, yra gavęs skundų iš Viduržemio jūros regiono šalių partnerių. Daugiausia skundų gauta iš Maroko ir Turkijos (6).

4.7

Profesinių sąjungų organizacijų modelis kiekvienoje šalyje kitoks. Vienoms būdingas vienintelis privalomas profesinių sąjungų modelis (monopolis), kitose ieškoma vienovės (vienas profesinių sąjungų modelis), dar kitose keletas pagrindinių profesinių sąjungų. Taip pat pastebima stipri profesinių sąjungų veiklos priklausomybė nuo politinių jėgų.

4.8

Be to, trūksta aiškių, gerai apibrėžtų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovavimą reglamentuojančių teisės aktų, o tai leidžia politinėms institucijoms priimti sprendimus savo nuožiūra.

4.9

Dauguma Viduržemio jūros regiono šalių partnerių profesinių sąjungų organizacijų priklauso platesnėms tarptautinėms konfederacijoms ir koordinuoja darbą su Europos profesinėmis sąjungomis pasitelkdamos Euromed profesinių sąjungų forumą. Forumas apima Europos profesinių sąjungų konfederaciją (angl. ETUC), Tarptautinę profesinių sąjungų konfederaciją (angl. ITUC), Tarptautinę arabų profesinių sąjungų konfederaciją (angl. ICATU) ir Arabų Magrebo darbuotojų profesinių sąjungų konfederaciją (angl. USTMA). Jų tikslai — plėtoti šiaurės ir pietų bendradarbiavimą, ginti darbuotojų interesus atsižvelgiant į Barselonos procesą.

4.10

Darbdavių asociacijos plačiai paplitusios visose Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse ir paprastai, vykdant atstovavimo funkcijas, joms netaikomi teisiniai, politiniai ar administraciniai apribojimai. Dažniausiai tai yra sektorinės darbdavių organizacijos, tačiau daugumoje šalių laipsniškai kuriamos ir daugelį sektorių apimančias darbdavių konfederacijas. Be darbdavių asociacijų reikėtų atkreipti dėmesį į svarbų prekybos rūmų vaidmenį Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse.

Pliuralizmas labiau būdingas darbdavių organizacijoms negu profesinėms sąjungoms. Kiekvienos šalies organizacijos gali susijungti į bendrą verslo konfederaciją, kaip Tunise, kur UTICA (7) apima visus ekonomikos sektorius, išskyrus žemės ūkio. Kitose šalyse yra keletas organizacijų, pvz., Maroke — trys darbdavių organizacijos (8).

4.11

Vienuolikos šalių partnerių (ir Maltos) darbdavių organizacijos (9) kartu sudaro Viduržemio jūros regiono įmonių konfederacijų sąjungą (angl. UMCE), kurios būstinė yra Tunise. Jos tikslas — institucinėje aplinkoje vykdyti socialinių ir profesinių organizacijų konsultacijas ir padėti sukurti Europos ir Viduržemio jūros regiono laisvosios prekybos zoną.

4.12

Įvairių formų socialinė ekonomika (kooperatyvai, savidraudos draugijos, vystymosi asociacijos) teikia darbą daugeliui gyventojų Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse ir iš esmės prisideda prie ekonomikos augimo ir užimtumo, ypač MVĮ ir mikroįmonėse. Be to, socialinė ekonomika atlieka svarbų vaidmenį teikiant socialines paslaugas.

4.13

Asociacijų veikla socialinės ekonomikos sektoriuose iš esmės neribojama dėl politinių motyvų, bet jai poveikį daro minėta administracinė kitų grupių kontrolė. Asociacijų veikla ypač paplitusi žemės ūkio kooperatyvuose Maroke, Palestinoje, Turkijoje, Egipte ir Izraelyje.

4.14

Įvairios grupės (socialiniai partneriai ir socialiniai bei profesiniai partneriai, aplinkos apsaugos organizacijos, šeimų asociacijos ir vartotojų asociacijos, socialinės ekonomikos asociacijos ir pan.) stengiasi aktyviai dalyvauti įgyvendinant partnerystės ir kaimynystės politiką, kaip pabrėžiama neseniai priimtame EESRK informaciniame pranešime (10).

4.15

2000 m. Madride įkurtas Euromed socialinės ekonomikos tinklas (angl. ESMED). Šiuo metu jis jungia Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Maroko ir Tuniso organizacijas. ESMED dalyvavo įvairiose EESRK bei Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės iniciatyvose ir forumuose.

4.16

Nors nevyriausybinėms organizacijoms ir kitoms socialinių tikslų siekiančioms asociacijoms kyla tokių pat sunkumų kaip ir kitoms grupėms, jos taip pat atlieka svarbų vaidmenį, ypač kovojant už žmogaus teises. Jų darbas taipogi labai pastebimas siekiant Barselonos proceso tikslų. 2005 m. įkurta Euromed nevyriausybinė platforma apima daug tinklų ir NVO, įskaitant Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių žmogaus teisių tinklą.